Civilinė byla Nr. e2A-557-643/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06220-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 1.3.5.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Headex“ ir UAB „Tymkor“ dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. P. V. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2021 m. vasario 2 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. APS-131-1014 (toliau – ir Sprendimas), kuriuos buvo atsisakyta nagrinėti jo prašymą praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į DGK terminą ir nenustačius svarbių priežasčių, leidžiančių šį terminą atnaujinti, kreipėsi į teismą su ieškiniu, suformulavęs galutinius reikalavimus atsakovėms UAB „Headex“ (toliau – ir atsakovė 1, bendrovė 1, darbdavys 1) ir UAB „Tymkor“ (buvusi UAB ,,Leadex“) (toliau – ir atsakovė 2, bendrovė 2, darbdavys 2). Ieškovas prašo: priteisti iš atsakovės UAB „Headex“ 11 044,48 Eur kaip darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemoką (skirtumą) už visą laikotarpį, kai ieškovas dirbo UAB „Headex“ ir šios įmonės buvo komandiruotas dirbti į Nyderlandų Karalystę, bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo pradinio ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės UAB „Tymkor“ (buvusi UAB ,,Leadex“) 7 036, 08 Eur kaip darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemoką (skirtumą) už visą laikotarpį, kai ieškovas dirbo UAB „Tymkor“ (buvusi UAB ,,Leadex“) ir šios įmonės buvo komandiruotas dirbti į Nyderlandų Karalystę, bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo pradinio ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodo, jog pradėjo dirbti įmonių grupėje, pirmoji darbo sutartis buvo sudaryta su UAB „Tymkor“ (buvusi UAB ,,Leadex“) 2013 m. vasario 6 d., pagal šią sutartį darbuotojas dirbo iki 2014 m. birželio 17 d. Ši darbo sutartis nėra išsaugota. Su UAB „Headex“ darbo sutartis Nr. 048-VD buvo sudaryta laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. Ieškovas ir atsakovė 1 sudarė laikinojo įdarbinimo sutartį, kurią ieškovas buvo įdarbintas pakuotojo pareigose. Darbo santykių laikotarpio metu darbuotojas buvo komandiruojamas į Nyderlandų Karalystę atlikti darbo funkcijų. Ieškovo teigimu, darbo sutartis buvo sudaryta DK ir komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių pagrindu. Pagal tokią darbo sutartį visus mokesčius Valstybei privalo sumokėti darbdavys 1 ir darbdavys 2, kurie privalo išmokėti darbuotojui tokį darbo užmokestį, kokį deklaruoja atitinkamoms valstybinėms institucijoms. 2020 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas gavo pretenziją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl nesumokėtų mokesčių Lietuvos Respublikai. Ieškovas, pasidomėjęs dėl mokesčių Nyderlandų Karalystėje, t. y. šalyje, kur dirbo atsakovės komandiruotas, sužinojo, jog Nyderlandų Karalystėje taip pat nebuvo mokėti socialinio draudimo mokesčiai už ieškovą.
3. Ieškovo teigimu, yra akivaizdus skirtumas tarp atsakovų deklaruoto neva išmokėto darbo užmokesčio ir faktiškai išmokėto. Ieškovui per laikotarpį, kol jis dirbo atsakovių komandiruotas į Nyderlandų Karalystę, nebuvo teikiama informacija apie jo darbo užmokesčio priskaitymus, darbo užmokesčio struktūrą (darbo užmokestį, dienpinigius, išskaitas, jų paskirtį ir kt.), atsakovės ieškovui tiesiog elektroniniu paštu kiekvieną mėnesį atsiųsdavo informaciją apie atitinkamą mėnesį jam priskaičiuotą ir išmokamą bendrą darbo užmokesčio sumą. Taip pat ieškovo banko sąskaitoje pavedimo paskirtyje buvo nurodoma „darbo užmokestis + dienpinigiai“. Mokestiniais tikslais (tikslu susigrąžinti dalį užsienio valstybėje sumokėtų mokesčių) atsakovės ieškovui išduodavo jų pačių olandų kalba parengtas metinės „Jaaropgaaf“ pažymas, kurias atsakovės pateikdavo atitinkamoms valstybinėms institucijoms Olandijoje. Kadangi ieškovas nemokėjo olandų kalbos bei nežinojo darbo užmokesčio ir mokesčių skaičiavimo Nyderlandų Karalystėje tvarkos, nes turi tik vidurinį išsilavinimą, ieškovas neturėjo jokio pagrindo abejoti ar nepasitikėti atsakovių vykdomų darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo teisingumu. Iš šių pažymų ieškovas nustatė, kad atsakovė 2 deklaravo, jog ieškovui už jo darbą Nyderlandų Karalystėje sumokėjo 24 488 Eur, o atsakovė 1 - 48 441 Eur. Tuo tarpu iš darbdavio 2 ieškovas 2013-2014 metų laikotarpį gavo 17 451,92 Eur, o iš darbdavio 1 per 2014-2016 metų laikotarpį gavo 37 396,52 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių. Ieškovo vertinimu, atsakovė UAB „Tymkor“ (buvusi UAB ,,Leadex“) už jo atliktą darbą Nyderlandų Karalystėje pagal darbo sutartį pasisavino 7 036,08 Eur, o atsakovė UAB „Headex“ už jo atliktą darbą Nyderlandų Karalystėje pagal darbo sutartį pasisavino 11 044,48 Eur. Kadangi atsakovės už ieškovo darbą Nyderlandų Karalystėje deklaravo kaip gautą didesnį darbo užmokestį negu ieškovas faktiškai gavo, neišmokėtas darbo užmokestis darbuotojui iš darbdavių turėtų būti priteistas visa apimtimi, kadangi sutartyse nebuvo numatytas faktiškai išmokamo darbo užmokesčio mažinimas.
4. Atsakovės su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagristą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Mano, kad atsakovės yra pilnai atsiskaičiusios su ieškovu, visos su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojui yra išmokėtos, o pats ieškovas, būdamas nesąžiningu, siekia pasipelnyti reikšdamas nepagrįstus reikalavimus. Atsakovės taip pat prašo ieškiniui taikyti senaties terminą. Atsakovių manymu, ieškovo reikalavimas nėra pagrįstas įrodymais.
6. Ieškovo darbo santykių pabaigos data buvo 2017 m. gruodžio 11 d., darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovių nutrūko prieš daugiau nei tris metus. Ieškovas prašo darbo užmokesčio priteisimo nuo 2013 m., t. y. kuomet nuo ieškovo darbo pradžios ir pradinės datos reikalavimams yra praėję aštuoneri metai. Taip pat nėra aišku, kodėl ieškovas nėra reiškęs jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl darbo užmokesčio priteisimo darbo laikotarpiu, o tik praėjus daugiau nei trims metams nuo darbo santykių pabaigos, nenurodydamas jokių svarbių priežasčių tam.
7. Patikslintu ieškiniu ieškovas nurodo, kad per visą laikotarpį, kol jis buvo komandiruotas atsakovių, ieškovui nebuvo teikiama jokia informacija apie darbo užmokestį, nors tuo pačiu nurodo, kad ieškovui buvo siunčiami pranešimai el. paštu. Tai tik dar kartą parodo, kad ieškovas visą darbo santykių su atsakovėmis laikotarpį gavo informaciją tiek apie jam išmokėtą darbo užmokestį, tiek apie išmokėtus dienpinigius, jei jis galvojo, kad sumos yra netinkamos, galėjo kreiptis į atsakoves, bet jokių prašymų/reikalavimų joms nereiškė. Atsakovės atkreipia dėmesį, kad ieškovas niekada nesikreipė ir dėl mokesčių netinkamo apskaičiavimo, nei dėl netinkamos darbo užmokesčio ar dienpinigių apskaitos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir išieškoti iš ieškovo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur advokato pagalbos išlaidų atsakovės UAB ,,Headex“, j. a. k. 242156050, naudai.
9. Teismas sprendime visų pirma pasisakė dėl ieškinio senaties, kaip savarankiško pagrindo reikalavimams atmesti, taikymu. DK 15 straipsnyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (4 minėto straipsnio dalis).
10. Nustatydamas ieškinio senaties termino pradžią, teismas nurodė, kad pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo paskutinės ieškovo darbo santykių pas atsakovę 1 dienos, t. y. 2017 m. gruodžio 13 d., tai vėliausia sužinojimo diena. Prašymą DGK ieškovas pareiškė 2021 m. sausio 15 d., taigi, daugiau nei po ketverių metų, ir iškėlė galimai netinkamai sumokėtų mokesčių klausimą, o ginčą dėl darbo užmokesčio netinkamo sumokėjimo inicijavo tik 2021 m. birželio 3 d., taigi, jau suėjus senaties terminui. Ieškovo nurodyta duomenų sužinojimo data – 2020 m. rugpjūčio 6 d. – nepagrįsta jokiais rašytiniais duomenimis, todėl negali būti atskaitos tašku ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti.
11. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad sužinojimas apie galimą teisės pažeidimą įvyko daug anksčiau nei darbo santykių pabaiga. Ieškovas atsakovių įmonėse įsidarbino 2013 metais, jokių pretenzijų darbo jose laikotarpiu dėl netinkamai mokamo darbo užmokesčio ar dienpinigių nekėlė. 2014 m. nutraukė darbo sutartį su atsakove 2, pretenzijų nereiškė, kaip ir atsakovei 1. Įstatymo leidėjas numatė terminus, kuriems pasibaigus išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Teismas, esant atsakovių prašymui ir vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio reikalavimus atmetė kaip pareikštus praleidus įstatymo nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą iš darbo teisinių santykių kylantiems reikalavimams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies pareikšti.
12. Vis tik, teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad ieškovas galutiniu patikslintu ieškiniu prašo iš viso priteisti 18 080,56 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių. Tokio reikalavimo DGK ieškovas nekėlė. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad atsakovės nevykdė ar netinkamai vykdė savo, kaip darbdavių, pareigas, ir kad yra skolingos buvusiam darbuotojui. Byloje esančios darbo sutarties turinys (su vėlesniais pakeitimais), sudarytos su atsakove 1, rodo, kad ieškovui buvo taikomas valandinis apmokėjimas. Kitos (ankstesnės, pirminės) darbo sutarties nėra pateikta, bet ginčo dėl ieškovo darbo pas atsakovę 2 nėra, tikėtina, kad ir joje buvo numatytas valandinis darbo apmokėjimas. Atsakovių pateikti dokumentai apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą, jose nurodytas jo darbo laikas (darbuotojo darbo valandos) nebuvo ginčijami, darbuotojas nesirėmė galimai neteisingai nurodytu dirbtų valandų skaičiumi ir taikytais valandiniais įkainiais. Byloje esantys ieškovo banko sąskaitos išrašai rodo, kad jam buvo išmokėtos darbdavio pateiktose darbo užmokesčio skaičiavimo pažymose ir 2021 m. birželio 21 d. suformuotoje pažymoje nurodytos priskaičiuotos sumos. Tokiu būdu teismas nematė pagrindo konstatuoti galimą darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemoką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimt naują sprendimą bei patenkinti ieškovo P. V. ieškinio reikalavimus, priteisti iš atsakovių ieškovui pastarojo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.
14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog ieškinys atmestinas tik dėl praleisto termino. Pažymėjo, kad trejų metų senaties terminas taikomas DK reglamentuojamiems santykiams, atsakovės (kiekviena atskirai už savo periodą) vykdė apelianto uždirbtų pinigų dalies pasisavinimą, kuris nėra reglamentuojamas DK, todėl turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis ieškinio senaties terminas - dešimt metų.
15. Apeliantas taip pat teigia, kad jo darbo užmokestis buvo pasisavintas. Darbo sutartis (2014 m. gegužės m. 12 d. Nr. 048-VD) buvo sudaryta DK (galiojusio iki 2017 m. birželio 30 d.) ir Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių pagrindu. Pagal tokią darbo sutartį visus mokesčius priimančiai valstybei privalo sumokėti darbdavys. Darbdavys privalo išmokėti darbuotojui tokį darbo užmokestį, kokį deklaruoja atitinkamoms valstybinėms institucijoms. Iš pateiktų į bylą įrodymų yra akivaizdu, jog susidarė ženklus skirtumas tarp atsakovių deklaruoto neva išmokėto darbo užmokesčio (metinės „Jaaropgaaf“ pažymos) ir faktiškai išmokėto darbo užmokesčio, kurio dydžius patvirtino ir atsakovės. Ieškovui nebuvo teikiama informacija (kurią darbdavys privalo teikti kiekvieną mėnesį pagal galiojantį teisinį reglamentavimą) apie darbo užmokesčio priskaitymus, darbo užmokesčio struktūrą. Apeliantui nebuvo žinoma darbo užmokesčio Nyderlanduose tvarka, pažymi, kad detalias sumas, kurios ieškovui nebuvo sumokėtas, nurodė procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui.
16. Apelianto manymu, darbdavės tikslingai savinosi ieškovui priklausančias lėšas, todėl atsiranda deliktinė, o ne sutartinė atsakomybė, taigi taikytinas 10 metų naikinamasis senaties terminas, kuris nebuvo ir nėra pasibaigęs.
17. Atsakovės pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
18. Atsakovės nesutinka, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Nurodo, kad specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma. Šiuo atveju aktualus būtent DK įtvirtintas teisinis reguliavimas.
19. Nurodo, kad darbo ginčams dėl teisės galioja bendra taisyklė, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo teisme dienos yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Ši taisyklė darbo teisėje taikoma tokiu būdu, kad ieškinio pareiškimui prilyginimas ir prašymo išnagrinėti darbo ginčą pateikimas pirminiam privalomajam ikiteisminio darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo organui – darbo ginčų komisijai. Atsakovų teigimu, darbo apmokėjimas yra darbo santykių sritis, reguliuojama darbo teisės normomis, todėl sprendžiant dėl ieškinio senaties darbo apmokėjimo ginčams taikytinas DK nustatytas ieškinio senaties reglamentavimas. Tiek pirmosios instancijos teisme keliamas reikalavimas priteisti darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemokas, tiek Komisijoje ieškovo keltas reikalavimas dėl neva nesumokėtų mokesčių, patenka į DK reguliavimo sritį, ko pasėkoje darbo santykių dalyvis atitinkamai įpareigojamas laikytis įstatymų leidėjo įtvirtintos specifinės prašymo pareiškimo ir ieškinio pateikimo tvarkos.
20. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas kelia naujus argumentus, neva ginčas kilęs ne iš darbo santykių, o iš atsakovių vykdytų lėšų pasisavinimų, taigi neva dėl to jam padaryta žala. Ieškovas ieškinį tikslino ne kartą, tačiau pagrindiniai jo reikalavimai buvo susiję su darbo užmokesčio ir dienpinigių sumokėjimu, o ne lėšų pasisavinimu.
21. Nuo ieškovo darbo pradžios ir pradinės datos reikalavimams yra praėję aštuoneri metai. Ieškovas dirbęs bendrovėje ketverius metus, niekada nereiškė jokių reikalavimų dėl darbo užmokesčio priteisimo, praėjus daugiau nei trims metams nuo darbo santykių pabaigos, nenurodydamas absoliučiai jokių svarbių aplinkybių, kodėl į ginčus nagrinėjančius organus kreipėsi tik dabar. Ieškovas nurodo, kad neva 2020 m. rugpjūčio mėn. sužinojo apie už jį nesumokėtus mokesčius, tačiau nepateikia absoliučiai jokių šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų.
22. Atsakovės taip pat nesutinka su teiginiu, kad jų atžvilgiu turėtų būti taikoma deliktinė atsakomybė. Tiek ieškovo prašyme DGK, tiek DGK sprendime nurodyti formuluoti ieškovo reikalavimai ir ypatingai DGK priimto sprendimo turinys aiškiai parodo, kad darbo byla DGK buvo nagrinėta dėl to, kad ieškovas reikalavo sumokėti neva nesumokėtus mokesčius, o ne darbo užmokestį. Šį reikalavimą ieškovas pareiškė tik patikslindamas ieškinį. Teikdamas apeliacinį skundą apeliantas nurodo, kad prieš jį sistemiškai buvo vykdomas uždirbtų pinigų pasisavinimas, ko pasėkoje šiuo pagrindu reiškia reikalavimą nagrinėti deliktinės atsakomybės buvimo faktą. CPK 312 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus draudimas kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliantas nepateikia pakankamų savo poziciją pagrindžiančių argumentų ir įrodymų, tuo neįrodydamas nei vienos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos egzistavimo fakto.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje ginčas kilo dėl darbo užmokesčio priteisimo.
24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmoji ieškovo darbo sutartis sudaryta su UAB „Tymkor“ 2013 m. vasario 6 d., darbo sutartis nutrūko 2014 m. birželio 17 d. Su UAB „HEADEX“ darbo sutartis buvo sudaryta laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. Ieškovas ir atsakovė 2 sudarė laikinojo įdarbinimo sutartį, kuria ieškovas buvo įdarbintas pakuotojo pareigose. Darbo santykių laikotarpiu ieškovas buvo komandiruojamas į Nyderlandus atlikti darbo funkcijų. Ieškovas 2021 m. sausio 15 d. pateikė prašymą DGK, nurodydamas, kad yra pasisavinta 19 362,93 Eur už laikotarpį nuo 2013 m. iki 2016 m. už ieškovo darbo funkcijų atlikimą komandiruočių metu Nyderlanduose, iš kurių didžioji dalis turėjo būti sumokėta kaip mokesčiai. DGK 2021 m. vasario 2 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą praleidus kreipimosi į DGK terminą ir nenurodžius svarbių priežasčių, leidžiančių terminą atnaujinti.
25. Ieškovo reikalavimai pirmosios instancijos teisme buvo atmesti tuo pagrindu, kad yra praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas. Apeliantas skunde su tuo nesutinka, nurodydamas, kad šiuo atveju neturėtų būti taikomas specialusis DK įtvirtintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kadangi atsakovės vykdė apelianto uždirbtų pinigų dalies pasisavinimą, kuris nėra reglamentuojamas DK, todėl turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju taikytina civilinė (deliktinė) atsakomybė, o ne kylanti iš darbo teisinių santykių. Tokie apelianto argumentai vertintini kaip nepagrįsti.
26. Būtent ieškovui tenka procesinė pareiga ieškinio dalyku ir pagrindu apibrėžti nagrinėjamo ginčo ribas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014). Suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013; kt.).
27. Kaip matyti iš ieškovo pareikšto reikalavimo, jis prašė priteisti iš atsakovės UAB „Headex“ 11 044,48 Eur kaip darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemoką (skirtumą) už visą laikotarpį, kai ieškovas dirbo UAB „Headex“ ir šios įmonės buvo komandiruotas dirbti į Nyderlandų Karalystę, taip pat priteisti iš atsakovės UAB „Tymkor“ (buvusi UAB ,,Leadex“) 7 036, 08 Eur kaip darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemoką (skirtumą) už visą laikotarpį, kai ieškovas dirbo UAB „Tymkor“ (buvusi UAB ,,Leadex“) ir šios įmonės buvo komandiruotas dirbti į Nyderlandų Karalystę. Taigi, ieškovas reikalavimą kildino iš netinkamo atsiskaitymo su juo.
28. Pažymėtina, kad DK reglamentuoja individualiuosius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį šio kodekso nustatyta tvarka. Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijas, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 straipsnis). Šalys ginčo laikotarpiu, iš kurio ieškovas kildina reikalavimą priteisti nesumokėtas sumas, buvo susaistytos darbo sutarčių pagrindu atsiradusiais darbo teisiniais santykiais, todėl ieškovo reikalavimas priteisti sumas, susidarius neva atsakovėms netinkamai vykdant sudarytas darbo sutartis, taip pat laikytinas kylančiu iš darbo teisinių santykių, taigi reguliuojamas DK normomis. Tokios pozicijos laikomasi ir apygardos teismų praktikoje, be kita ko akcentuojant, kad sprendžiant dėl ieškinio senaties darbo apmokėjimo ginčams taikytinas DK nustatytas ieškinio senaties reglamentavimas. Kadangi reikalavimams dėl neišmokėto darbo užmokesčio įstatymai sutrumpintų ieškinio senaties terminų nenustato, taikytinas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas (DK 15 straipsnio 2 dalis). (žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-374-638/2019 24 p.).
29. Apeliantas taip pat deklaratyviai teigia ir tai, kad šiuo atveju turėtų būti sprendžiama dėl atsakovių deliktinės atsakomybės. Visų pirma, kaip jau minėta, tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, todėl reikalavimui dėl tinkamo atsiskaitymo taip pat taikomos darbo teisės nuostatos, ką pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas būtent DK 15 straipsnyje įtvirtintą ieškinio senaties terminą. Be to, tokiu atveju, jei ieškovas siektų ginti savo galimai pažeistas teises, bandydamas įrodyti atsakovių civilinę atsakomybę, ieškinyje turėjo įrodyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir nuostolius (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokių sąlygų ieškovas neįrodinėjo, priešingai, faktinį ieškinio pagrindą formulavo grįsdamas aplinkybėmis iš darbo teisinių santykių. Dėl šios priežasties jau apeliacinėje instancijoje keliami nauji argumentai dėl deliktinės atsakomybės taikymo, ko pasėkoje turėtų būti taikomas ne 3, o 10 metų senaties terminas, laikytini nepagrįstais.
30. Darbo ginčams dėl teisės galioja bendra taisyklė, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo teisme dienos yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Ši taisyklė darbo teisėje taikoma tokiu būdu, kad ieškinio pareiškimui prilyginimas ir prašymo išnagrinėti darbo ginčą pateikimas pirminiam privalomajam ikiteisminio darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo organui – darbo ginčų komisijai. Pagal šią, DK 15 str. 1 d., ieškinio senaties termino sąvoka taikoma ne tik teisminei, bet ir ikiteisminei pažeistų teisių gynybai. Ieškinio senaties termino sąvoka taikoma tik ginčams dėl teisės (DK 213 str. 3 ir 4 d.), nes jie kyla dėl įgytų teisių nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Ieškinio senatimi ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Tai užtikrina darbo teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą – jei šalis nesiekia patenkinti savo teisėto reikalavimo, kita šalis turi pagrįstą lūkestį, kad šis reikalavimas nebus po tam tikro laiko reiškiamas, ir atsižvelgdama į tai planuoti bei organizuoti savo veiklą. Teisiniu reguliavimu asmuo skiriamas kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, užtikrinti teisinių santykių stabilumą, racionalizuoti pralaimėjusios šalies išlaidas.
31. Pažymėtina, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Apeliantas skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo išvados, kad net 3 metų ieškinio senaties termino pradžią pradėjus skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 11 d. darbo santykių pabaigos, vis tiek senaties terminas yra suėjęs, kadangi į DGK ieškovas kreipėsi tik 2021 m. sausio 15 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime pagrįstai atskaitos tašku laikyta būtent ši data, o ieškiniu reiškiami reikalavimai pagrįstai šiuo pagrindu atmesti. Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl kokių priežasčių senaties terminą praleido, nepateikė motyvuoto prašymo jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), priešingai, laikėsi pozicijos, kad apie jo atžvilgiu neva darytus pažeidimus sužinojo 2020 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau tokiems argumentams pagrįsti įrodymų nepateikė.
33. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu. Vis tik, apeliantas apeliaciniame skunde taip pat pakartotinai, pateikdamas skaičiavimus, įrodinėja, kad atsakovės su juo tinkamai neatsiskaitė.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 306 straipsnyje yra įtvirtinta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 33 punktą). CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Apeliaciniame skunde pateikiami apeliantės argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Šio modelio įtvirtinimą patvirtina ir teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką, yra nurodžiusi, jog apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-208/2005, kat. 78.2.1.).
35. Taigi, apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą, turi labai konkrečiai nurodyti, dėl kokių aplinkybių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tuo tarpu, apeliaciniame skunde iš esmės perkėlė tuos pačius argumentus, dėstytus ir patikslintame ieškinyje, tačiau nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumų, kiek tai susiję su ieškovui išmokėtinomis sumomis (nors, kaip minėta, jau vien ieškinio senaties termino praleidimas yra pakankamas pagrindas ieškiniui atmesti). Atsižvelgiant į tai, kiti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
36. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti nėra pagrindo. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo (CPK 98 straipsnis), tuo tarpu, tokią teisę įgijo atsakovės. Byloje atsakovės pateikė prašymą priteisti atsakovei UAB ,,Headex“, juridinio asmens kodas 242156050, 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kartu su prašymu pateikti įrodymai (PVM sąskaita faktūra Nr. 23606 ir 2022 m. sausio 26 d. teisinių paslaugų ataskaita) patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą ir pagrįstumą. Prašomos priteisti išlaidos proporcingos teiktų paslaugų apimčiai, todėl priteistinos atsakovei UAB ,,Headex“ iš ieškovo P. V..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
apelianto ieškovo P. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB ,,Headex“, į. k. 242156050, naudai 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Donata Kravčenkienė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Margarita Stambrauskaitė