Civilinė byla Nr. e2-1346-465/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15367-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1; 3.4.1.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

sekretoriaujant Vaivai Zarembaitei,

dalyvaujant ieškovui D. B.,

trečiajam asmeniui P. K.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, P. K.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas:1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus CMS dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant šalims esamas pavardes : ieškovui – „B.“, o atsakovei „B.“; 2) nustatyti, kad atsakovė yra asmeniškai atsakinga kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai, (toliau – VMI) pagal 2024-07-31 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-125982 vykdomojoje byloje Nr. 0062/24/01470; pagal VMI 2024-07-03 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-110866; pagal 2019 m. rugsėjo 24d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-34717-608/2019; pagal 2024m. gegužės 16d. išduotą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4969-399/2024; pagal 2024 m. gegužės 29 d. išduotą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3600-1174/2024; Biudžetinei įstaigai Vilniaus „Vilko pėdos“ namams, į. k. 193304532, pagal 2019 m. rugsėjo 24d. išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-34715-1099/2019; 2019m. rugsėjo 25d. išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-34719-909/2019; pagal 2019m. gruodžio 9 d. išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-43508-854/2019, pagal 2024m. gegužės 16d. išduotą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4969-399/2024; pagal 2024 m. gegužės 29d. išduotą Telšių apylinkė teismo Mažeikių rūmų įsakymą civilinėje byloje eL2-3600-1174/2024, išieškotojui P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintos 2023m. kovo 13 d. taikos sutarties 2 punktą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. K. teikimo, civilinėje byloje Nr. e2-3340-1006/2023. Ieškovas pažymi, kad nuo 2024 m. vasario – kovo mėnesio su atsakove bendro ūkio neveda, bendro santuokinio gyvenimo negyvena. Nurodo, jog tuo metu atsakovei buvo skirti įpareigojimai laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos , adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti pavojų patiriančio asmens (ieškovo) gyvenamojoje vietoje, nesiartinti 100 m. atstumu prie jo, nebendrauti ir neieškoti ryšio su juo. Visgi, ieškovas nurodo, kad nekelia reikalavimo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, tikisi, kad atsakovė sutiks su ieškiniu, bandys santuoką nutraukti taikiai. Todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neišskiriant nei vieno iš jų kaltės, nustačius, kad išsiskyrė sutuoktinių požiūriai į šeimą, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti santuokinius ryšius ir dėl to bendras gyvenimas kartu tapo nebegalimas. Nepilnamečių vaikų neturi, išlaikymo iš vienas kito nereikalauja.  

2.       Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad nuo to laiko, kai jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, t. y. nuo 2024 m. vasario 26 d., kuriuo atsakovė R. B. buvo įpareigota išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) bei kurį laiką nesilankyti bei nesiartinti 100 m atstumu prie ieškovo, jis atsakovės nematė ir jokio ryšio su ja nepalaiko, galimybių atkurti santuokinius ryšius nebemato. Tvirtino, kad jokių skolų neturi. Kitus reikalavimus palaikė pilnai ir patikslintą ieškinį prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad savo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisti neprašo.

3.       Nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3d. nutartimi buvo paskelbta atsakovės R. B. paieška, o byla sustabdyta iki bus gauti duomenys apie paieškos rezultatus. 2025 m. sausio 21d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas informavo, kad procesinius dokumentus atsakovei įteikė pasirašytinai. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, telefono bei elektroninio pašto, nakvynei apsistoja pas įvairius pažįstamus (e. bylos 1t., b. l. 86-90). Atsiliepimo teismui atsakovė nepateikė, civiline byla nesidomėjo, apie savo procesinių dokumentų įteikimo adresą ar būdą, kaip tai numato CPK 122 straipsnio 1 dalis, teismo neinformavo, neatvykimo į teismą priežasčių nenurodė, todėl vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, teismas nagrinėja bylą atsakovei nedalyvaujant.  

4.       Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-009-20 duomenimis R. B. mokestinė nepriemoka siekia 404 Eur (ATPK) bauda, o ieškovas D. B. įsiskolinimo neturi. Sprendimą prašo priimti savo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

5.       Tretysis asmuo Biudžetinė įstaiga Vilniaus „Vilko pėdos“ namai atsiliepime nurodo, jog atsakovė R. B. 2024-03-05, 2024-03-29, 2024-05-05 ir 2024-06-30 naudojosi BĮ Vilniaus „Vilko pėdos“ namų laikino apnakvindinimo paslaugomis, todėl už suteiktas paslaugas jai kilo pareiga atsiskaityti. Nurodo, jog atsakovei geranoriškai neatsiskaičius su kreditoriumi, buvo kreipsasi į teismą dėl skolos išieškojimo. Tretysis asmuo neprieštarauja, kad nutraukus santuoką tarp šalių, minėti įsipareigojimai būtų pripažinti asmeniniais R. B. įsipareigojimais.

6.       Tretysis asmuo P. K. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad  atsakovė turėtų teikti išlaikymą savo sūnui, kuris gyvena su juo, tačiau galimybės išieškoti nėra. Su savo vaiko motina atsakove R. B. suinteresuotas asmuo nebendrauja, o atsakovė vaiku nesidomi, išlaikymo jam neteikia.

Ieškinys tenkintinas.

7.       Byloje nustatyta, kad ieškovas D. B. ir atsakovė R. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 5210 (e. bylos 1t., b. l. 6). Nepilnamečių vaikų neturi. 

           Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

8.       Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodamas tuo, jog santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Šalys, kaip sutuoktiniai, pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti, mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliais ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo. Nors ir buvo patyręs smurtą artimoje aplinkoje, ieškovas prašo, kad santuoka būtų nutraukta neišskiriant nei vienos iš šalių kaltės, nustatant, kad santuokos iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9.       Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis). 

10.       Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, susipažinęs su bylos medžiaga sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl šalių, kaip sutuoktinių, pareigų nesilaikymo bei santuokinio gyvenimo nesusiklostymo. Byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti vieną iš sutuoktinių kaltu dėl santuokos išrimo. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

11.       Ieškovas ieškiniu prašė palikti atsakovei santuokinę pavardę „B.“, o jam palikti prigimtinę pavardę „B.“. Nagrinėjamu atveju nesant ginčo dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės atsakovei - „B.“, o ieškovui  - „B.“. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

    Dėl tarpusavio išlaikymo

12.       Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, duomenų, kad toks būtų reikalingas, byloje nenustatyta, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

    Dėl nepilnamečių vaikų

13.       Bylos duomenimis šalys sprendimo priėmimo metu nepilnamečių vaikų neturi, todėl teismas klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, nesprendžia.

   Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

14.          Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto, kuris būtų pripažįstamas bendrąją jungtine nuosavybe, santuokos metu šalys neįgijo. Atsižvelgiant į tai, kad šalys dėl santuokos metu įgyto bendro turto padalijimo reikalavimų nereiškė, tarp šalių ginčo dėl to nėra, šio turto padalijimo klausimas nespręstinas.

  Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

15.       Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga Nr. AC-40-1). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės, iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.110 straipsnio 1 dalis 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kt. prievolės.  Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. 

16.       Ieškovas D. B. kreditorinių reikalavimų neturi.

17.       Iš Antstolių informacinės sistemos AIS duomenų matyti, kad atsakovės R. B. yra vykdoma vykdomoji byla Nr.0062/24/01635 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024-07-31 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-125982, išieškotojas - pagal Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išieškoma suma nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. – 190 Eur; vykdomoji byla Nr. 0062/24/01470 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024-07-03 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-110866, išieškotojas - pagal Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išieškoma suma nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. – 90 Eur; vykdomoji byla Nr. 0062/24/01854 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-136832 dėl 62 Eur baudos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. 0062/24/01942 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024-09-11 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-146710 dėl 46 Eur baudos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. 0062/24/02058 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą 2024-09-25 vykdomąjį dokumentą Nr.(23.31-08) 483154119 dėl 16 Eur baudos išieškojimo; vykdomoji byla Nr.0062/24/02598 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą 2024-12-04 vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-188429 dėl 115 Eur baudos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. 0062/25/00009 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą 2024-12-18 vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-196934 dėl 16 Eur baudos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. 0062/2500065 pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų išduotą 2024-05-16 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4969-399/2024, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, išieškoma suma – 11 Eur; vykdomoji byla Nr. 0062/25/00184 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą 2025-01-08 vykdomą dokumentą Nr. (23.31-08) 4836315 dėl 200 Eur baudos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. 0062/25/00266 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą 2025-01-22 vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)483-10966 dėl 260 Eur išieškojimo.  Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės R. B. atžvilgiu 2019 m. rugsėjo 24 d civilinėje byloje Nr. eL2-34715-1099/2019 išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas dėl 23,78 Eur skolos išieškojimo kreditorės biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto nakvynės namai naudai, 2019 m. rugsėjo 24 d civilinėje byloje Nr. eL2-34717-608/2019 išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas dėl 23,78 Eur skolos išieškojimo kreditorės biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto nakvynės namai naudai ir 8 Eur išieškojimo valstybės naudai, taip pat 2019 m. rugsėjo 25 d. civilinėje byloje Nr. eL2-34719-909/2019 išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas dėl 22,78 Eur skolos išieškojimo kreditorės biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto nakvynės namai naudai, 2019 m. gruodžio 9 d. civilinėje byloje Nr. eL2-43508-854/2019 išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas dėl 23,78 Eur skolos išieškojimo kreditorės biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto nakvynės namai naudai, 2024 m. gegužės 16 d. civilinėje byloje Nr. eL2-4969-399/2024 išduotas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų įsakymas dėl 35,20 Eur skolos išieškojimo kreditorės biudžetinės įstaigos Vilniaus „Vilko pėdos“ namai naudai ir 11 Eur išieškojimo valstybės naudai, 2024 m. gegužės 29 d. civilinėje byloje Nr. . eL2-3600-1174/2024 išduotas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų įsakymas dėl 35,20 Eur skolos išieškojimo kreditorės biudžetinės įstaigos Vilniaus „Vilko pėdos“ namai naudai ir 11 Eur išieškojimo valstybės naudai, taip pat atsakovės R. B. atžvilgiu yra 2024 m. gegužės 7 d. išduotas vykdomasis raštas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3340-1006/2023 dėl tarp ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3340-1006/2023 patvirtintos 2023 m. kovo 13 d. taikos sutarties 2 punktą, kuriuo šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), teikimo. Teismas sprendžia, kad pagal prievolių pobūdį po santuokos nutraukimo nurodytos prievolės pripažintinos atsakovo R. B. asmeninėmis prievolėmis.

  Dėl bylinėjimosi išlaidų

18.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

19.       Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio bei išlaidų advokato pagalbai – iš atsakovės priteisti neprašo, bylinėjimosi išlaidos įstatymų nustatyta tvarka nepaskirstomos.

20.       Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu byloje sudaro 34,56 Eur. Atsižvelgiant procesinę bylos baigtį, šios išlaidos šalims paskirstomos civilinio proceso tvarka, nustatant, kad šias išlaidas valstybei turi atlyginti atsakovė (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 ir 385 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Santuoką, sudarytą tarp D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 5210) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui D. B. palikti jo prigimtinę pavardę „B.“, o R. B. santuokinę pavardę „B.“.

Nustatyti, kad vykdomi skolų išieškojimai vykdomosiose bylose Nr. 0062/25/00266, Nr. 0062/25/00184, Nr. 0062/25/00065, Nr. 0062/25/00009, Nr. 0062/24/02598, Nr. 0062/24/02058, Nr. 0062/24/01942, Nr. 0062/24/01854, Nr. 0062/24/01635, Nr.0062/24/01470,  kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į.k.188659752), BĮ Vilniaus „Vilko pėdos“ namai (į. k. 193304532), nepilnamečio sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo tėvo P. K. naudai, po santuokos nutraukimo lieka asmeniniais atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimais. 

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 34,56 Eur (trisdešimt keturis eurus 56 ct) pašto išlaidų. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

         Teisėja                                                                      Margarita Ambrazaitienė