Civilinė byla Nr. e2A-838-730/2025

        Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05040-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.6.1;

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės,

veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. patikslintą ieškinį atsakovei I. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, bei pagal atsakovės I. L. patikslintą priešieškinį ieškovui M. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. L. ieškiniu, kurį tikslino (CBP-13094; DOK-29376; DOK-7558), prašė: nutraukti ieškovo M. L. ir atsakovės I. L. santuoką, sudarytą 2007 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo M. L. palikti pavardę „L.“, atsakovei I. L., tuo atveju, jeigu ji to pageidautų, palikti pavardę „L.“; nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo; padalyti santuokoje įgytą turtą: M. L. po santuokos nutraukimo atitenka šis turtas: skalbimo mašina, ieškovas sutinka atsakovei sumokėti jos mokėtą sumą už skalbimo mašinos draudimą, kai pateiks duomenis apie tikslią sumokėtą sumą; vaikų lovos; I. L. po santuokos nutraukimo atitenka šis turtas: džiovyklė; televizorius; indai ir virtuvės reikmenys. Ieškiniu prašė nustatyti vaikų V. L., gim. (duomenys neskelbtini), S. L., (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu M. L.; priteisti iš atsakovės I. L. vaikų S. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į M. L. atsiskaitomąją sąskaitą; priteisti iš atsakovės I. L. vaiko V. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 325 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į M. L. atsiskaitomąją sąskaitą; įpareigoti atsakovę I. L. nuo 2025 m. sausio 1 d. iš valstybės gaunamą išmoką vaikui (vaiko pinigus) už V. L., gim. (duomenys neskelbtini), pervesti į M. L. atsiskaitomąją sąskaitą kartu su atsakovės mokamu išlaikymu dukrai; nustatyti, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas M. L. tvarkys uzufrukto teise; nustatyti atsakovės I. L. bendravimo su dukterimi V. L., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką teismo iniciatyva; nustatyti tokią atsakovės I. L. bendravimo su sūnumi S. L., gim. (duomenys neskelbtini), sūnumi J. L., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką: atsakovė I. L. su vaikais S. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja po dvi savaites (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradedant jas skaičiuoti) nuo pirmadienio iki sekmadienio (14 dienų) nepertraukiamai, pirmadienį pasiimdama vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir sekmadienį 19 val. juos nuveždama į ieškovo gyvenamąją vietą. Po to dvi savaites atsakovė su vaikais bendrauja telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis; taip vaikai dvi savaites nepertraukiamai bendrauja su mama, o kitas dvi – su tėčiu; esant nedarbo dienoms (neskaitant tų, kurios bus detaliau išskiriamos), joms pakliūvant į atsakovei nustatytas bendravimo su vaikais savaites, šias dienas su vaikais leidžia atsakovė; vaikų ugdymo atostogų metų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogos), nepaisant to, ar jos papuola į atsakovei bendrauti su vaikais numatytas savaites, pusę jų su vaikais bendrauja atsakovė. Atostogų laiko dalį (arba jų pirmą dalį, arba antrą dalį, dalijant jas pusiau) pasirenka atsakovė tuo atveju, jeigu atostogų pradžios laikas patenka į atsakovei bendrauti su vaikais numatytą laiką. Šalys tarpusavio sutarimu, tiek ieškovui, tiek atsakovei sutinkant, šį punktą gali koreguoti konkrečių atostogų atveju, ne vėliau kaip prieš 10 dienų tą raštu elektroninio susirašinėjimo priemonėmis patvirtinusios, įvertinusios savo darbo užimtumą. Vaikų motina I. L. poriniais metais su vaikais praleidžia jų gimtadienius, S. L. gimtadienis (duomenys neskelbtini), J. L. gimtadienis (duomenys neskelbtini). Poriniais metais vaikų gimtadienių švenčių organizavimu ir jų išlaidų padengimu rūpinasi vaikų motina. Neporiniais metais vaikų tėvas M. L. su vaikais praleidžia jų gimtadienius, S. L. gimtadienis (duomenys neskelbtini), J. L. gimtadienis (duomenys neskelbtini). Neporiniais metais vaikų gimtadienių švenčių organizavimu ir jų išlaidų padengimu rūpinasi vaikų tėvas. Nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, abu tėvai turi teisę dalyvauti vaikų gimtadieniuose. Tuo atveju, jei vaikų gimtadienių šventės rengiamos namuose, tėvai turi galimybę juos pasveikinti gimtadienio dieną, savo atvykimo laiką prieš dieną suderinę tarpusavyje. Tuo atveju, jei dėl konfliktiškų santykių vaikų interesai nukentėtų vaikų motinai ar tėvui atvykus į namus pasveikinti savo vaikų, vaikų tėvas ar motina sudaro sąlygas vienas kitam prieš dieną suderintu laiku su vaiku, švenčiančiu gimimo dieną, praleisti ne mažiau kaip vieną valandą pasirinktoje vietoje. Vaikų motinos I. L. gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini), vaikai praleidžia su motina. Vaikų tėvo M. L. gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini) vaikai praleidžia su tėvu. Poriniais metais vaikų motina I. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia Kūčias, pirmą Šv. Kalėdų dieną. Neporiniais metais motina I. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia antrą Šv. Kalėdų dieną. Neporiniais metais vaikų tėvas M. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia Kūčias, pirmą Šv. Kalėdų dieną. Poriniais metais tėvas M. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia antrą Šv. Kalėdų dieną. Neporiniais metais vaikų motina I. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia pirmą Šv. Velykų dieną. Poriniais metais vaikų tėvas M. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia pirmą Šv. Velykų dieną. Poriniais metais vaikų motina I. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia antrą Šv. Velykų dieną. Neporiniais metais vaikų tėvas M. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia antrą Šv. Velykų dieną. Poriniais metais vaikų motina I. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną (lapkričio 2 d.). Neporiniais metais vaikų tėvas M. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną (lapkričio 2 d.). Motinos dieną, pirmą gegužės sekmadienį, vaikai praleidžia su motina. Tėvo dieną, pirmą birželio sekmadienį, vaikai praleidžia su tėvu. Nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių motinai negalint bendrauti su vaikais, motina privalo apie tai nedelsiant informuoti vaikų tėvą SMS žinute. Tėvas ir motina nedelsiant raštu informuoja vienas kitą apie jų kontaktinių duomenų (telefono numerio, elektroninio pašto adreso, gyvenamosios vietos adreso) pasikeitimą. Jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą nukeliant į artimiausią laiką apie tai susitarus raštu. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti raštu kai tik šios priežastys paaiškėja. Nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, papildomai motina turi teisę nekliudomai lankyti vaikus jų ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje, o gyvenamojoje vietoje tik prieš tai pranešus apie lankymą ir suderinus laiką su tėvu. Motina I. L. ir tėvas M. L. neturi teisės be notariškai patvirtinto kitos šalies sutikimo išsivežti vaikus S. L., J. L. į užsienio šalį ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui. Ieškiniu prašė priteisti ieškovo M. L. naudai iš atsakovės I. L. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalių santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesutarimai prasidėjo nuo 2007 metų rudens, šalims atsikrausčius laikinai gyventi į Šiaulius iš Vilniaus. Nesutarimai kildavo dažnai, jie tęsėsi nuolatos, reguliariai per visą santuokos laikotarpį. Po santuokos sudarymo sutuoktinių požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes bei tikslus išsiskyrė, išblėso jausmai. 2023 m. sausio 1 d. šalys pradėjo gyventi skyriumi, kuomet ieškovas išsikraustė iš šeimos namų ir pradėjo gyventi nuomojamame bute. Ieškovas po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti savo santuokinę pavardę – „L.“ bei neprieštarauja, jeigu atsakovė pasiliktų savo santuokinę pavardę – „L.“. Po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai neturi pareigos išlaikyti vienas kitą, todėl nereiškia reikalavimo, susijusio su tarpusavio išlaikymu. Namų reikmenys dalytini pagal atsakovės išreikštą pageidavimą mediacijoje; ieškovas nežino šių daiktų vertės, todėl tiesiog sutinka su atsakovės išreikštu jų padalijimo būdu: atsakovei lieka – džiovyklė, televizorius, indai ir virtuvės reikmenys, ieškovui – skalbimo mašina, buto baldai bei vaikų lovos. Šalys santuokoje, ieškovo žiniomis, neturi įgijusios įsipareigojimų, kurie nebūti įvykdyti. Ieškovui nėra žinoma, ar atsakovė savo vardu turi kažkokių įsipareigojimų. Nurodė, jog kadangi šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, jų sąskaitose esančios lėšos nėra dalintinos. Dėl nepilnamečių vaikų, nurodė, jog ieškovas, atsižvelgdamas į faktiškai susiklosčiusią situaciją, kad šalių vyriausioji dukra V. L. nuo 2024 m. gruodžio mėnesio pradžios nuolat gyvena su tėvu M. L., kad dukters motina atsakovė I. L. sutinka su dukters sprendimu nuolat gyventi su tėvu, gerbdamas dukters apsisprendimą, ieškovas keičia savo poziciją ir ieškinio reikalavimus, susijusius su dukters V. bendravimo su mama tvarka bei jai priteistinu išlaikymu ir prašo dukters V. L. bendravimo tvarką su motina nustatyti teismo nuožiūra. Dėl kitų savo nepilnamečių sūnų, nurodė, jog veikdamas išimtinai prioritetiniais savo vaikų interesais, siekdamas jiems užtikrinti įprastos aplinkos išsaugojimą, įvertinęs, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, priklauso ieškovui asmeninės nuosavybes teise, prašo sūnaus S. L. ir sūnaus J. L., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, t. y. vaikų tėvu, jo gyvenamojoje vietoje. Pažymėjo, jog ieškovo butas yra šalia vaikų mokyklų, kas užtikrins vaikų patogumą dėl ugdymo įstaigų pasiekimo, jiems nereikės dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos keisti mokyklų. Atsakovė šiuo metu neturi savo būsto, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ja neužtikrintų vaikams saugumo, stabilumo, pažeistų vaikų teisę į stabilios jiems įprastos gyvenamosios vietos išsaugojimą. Ieškovas, norėdamas, kad vaikai turėtų stiprų ryšį su abiem tėvais, prašo intensyvios atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos tam, kad vaikų poreikis bendrauti su mama būtų maksimaliai patenkintas. Byloje ieškovas laikosi pozicijos, kad vaikų interesus labiausiai atitiktų nustatytas toks vaikų bendravimo su skyrium gyvenančia mama modelis, pagal kurį vaikai praleidžia su skyrium gyvenančia motina tiek pat laiko, kiek ir su tėvu, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis). Siekiant užtikrinti vaikams pakankamą aplinkos stabilumą, turėtų būti nustatyta tokia vaikų bendravimo su skyrium gyvenančia mama modelio įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikai su skyrium gyvenančia mama bendrauja po dvi savaites (po 14 dienų) nuo pirmadienio iki sekmadienio. Ieškovo vertinimu, būtent tokios bendravimo tvarkos nustatymas užtikrintų vaikų prigimtinę teisę bendrauti su abiem tėvais, ryšys nei su vienu iš tėvų nenutrūktų, tuo pačiu vaikams būtų užtikrintas adekvatus gyvenamosios vietos stabilumas, jiems nereikėtų kiekvieną dieną keisti gyvenamosios vietos. Norint užtikrinti vaikų tarpusavio ryšį, bendravimo tvarka su jais nustatoma vienoda, t. y., pusę savo laiko jie visi kartu praleidžia su ieškovu, kitą pusę – su atsakove. Dėl vaikams teiktino išlaikymo nurodė, jog įvertinus aplinkybę, kad šalių dukra yra 17 metų, ji mokosi dvyliktoje klasėje, atsižvelgus į faktą, kad po dukros pilnametystės vaiko pinigai bus mokami tik už du vaikus, sutiko, jog kiekvienam vaikui skaičiuotinas vienodo dydžio išlaikymas pagal minimalų šalies darbo užmokestį. Dėl kitų sūnų teiktino išlaikymo nurodė, jog įvertinus tai, kad vaikų gyvenamąją vietą ieškovas prašo nustatyti su juo, t. y. su vaikų tėvu, jis įsipareigoja aprūpinti vaikus ugdymosi priemonėmis, drabužiais, avalyne, padengti kitas kasdienes išlaidas, susijusias su vaikų ugdymu, būreliais, pasirūpinti nenumatytomis vaikų išlaidomis, atsižvelgus į valstybės vaikams mokomas išmokas vaikams („vaiko pinigai“), kurios vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, bus pervedamos ieškovui ir jo nuožiūra skiriamos vaikų poreikių tenkinimui. Įvertinus prašomos nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos specifiką (50:50 bendravimo modelis), jog abu tėvai patirs nuolatines išlaidas vaikų maistui, jiems tenkančių mokesčių dalies dengimui, ieškovas prašė kiekvieno sūnaus išlaikymui iš atsakovės priteisti po 100 Eur per mėnesį. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, jog nuo 2023 m. birželio iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos, ieškovas vaikų išlaikymui skirtų pinigų atsakovei nepervedinėjo, kadangi ieškovas M. L. atsakovei I. L. 2022 m. rugsėjo 14 d. pervedė 3 900 Eur sumą su paskirtimi „dantų taisymui“, tačiau, ieškovo žiniomis, šie pinigai nebuvo panaudoti pagal paskirtį, todėl įvertinus, kad tai bendri šeimos pinigai, pusė jų, t. y. 1 950 Eur priklauso ieškovui. Taip pat ieškovas atsakovei 2022 m. spalio 31 d. pervedė 1 000 Eur, kadangi tai buvo šeimos pinigai, tačiau juos savo nuožiūra išleido atsakovė, pusė jų priklauso ieškovui, todėl 500 Eur suma taip pat turi būti dengiamas išlaikymo įsiskolinimas vaikams. Ieškovo vertimu, nuo 2023 m. birželio jo vaikams turimo mokėti išlaikymo suma mažintina 2 950 Eur suma. Taip pat įvertinus, kad atsakovė gyveno ieškovui asmeninės nuosavybes teise priklausančiame bute, už jį nemoka nuomos, ieškovas nurodė, kad jam turi būti mokama 250 Eur nuoma. Taip pat ieškovas moka už jam priklausančiame bute sunaudotą elektrą, jos mokestis sudaro 23,52 – 54,87 Eur. Nors jis tame bute negyvena, tačiau taip laikoma vaikams teikiamu išlaikymu ir į jį turi būti įskaičiuojama. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ieškovas pažymėjo, kad jo nuo 2023 m. birželio mėnesio mokėtinas išlaikymo dydis vienam vaikui sudaro 200 Eur, o bendra visiems trims vaikams mokėtino išlaikymo suma sudaro 600 Eur. Būtent tokio dydžio išlaikymas turi būti skaičiuojamas iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo (arba bent tol, kol atsakovė gyvens ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute). Įvertinus į išlaikymo vaikams įskaičiuotiną 2 950 Eur, spalio mėnesį ieškovas vaikų išlaikymui turi mokėti 50 Eur ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams nėra.

2.       Atsakovė I. L. atsiliepime į ieškinį ir ieškinio dalyko pakeitimo dalį (DOK-72467; DOK-9281) nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovė I. L. pripažino faktą, jog santuoka yra iširusi galutinai ir terminas susitaikymui netaikytinas, tačiau kategoriškai nesutiko, kad ji irgi kalta dėl santuokos iširimo. Priešingai – ieškovas nebuvo lojalus, nebuvo ištikimas, visų pirma rūpinosi savo, o ne šeimos interesais, kadangi kai jam reikdavo mokytis, jis išsikraustydavo iš namų, tuo tarpu vaikų priežiūra ir kt. pasilikdavo atsakovės atsakomybei, nors ir pati atsakovė analogiškai studijuoja aukštojoje mokykloje. Ieškovas dažnai palikdavo atsakovę visiškai be pasirinkimo teisės, kaip planuoti savo laiką, nes vaikų tėvas be išankstinio perspėjimo vienašališkai keisdavo planus, susitarimus dėl vaikų priežiūros ir išlaikymo sau patogiu būdu, visiškai ignoruodamas atsakovės objektyvias galimybes rūpintis vaikais. Be to, atsakovė turi pagrįstų įtarimų, kad sutuoktinis jai yra neištikimas su S. B.. Su šia moterimi ieškovas rodosi viešumoje įvairiuose renginiuose (duomenys pridedami), ieškovas 2023 m. gegužės mėn. su šia moterimi supažindino sūnų S. ir apie tai informavo atsakovę. Ieškovas nuolat pabrėžia atsakovei, kad renginiuose lankosi su šia moterimi, sakosi, kad su ja einantis į pasimatymus, užgauliodamas informuoja atsakovę apie pasimatymus (pvz., sakosi, kad pasimatymas nepavyko, todėl turintis eiti dar kartą ir pan.). Kadangi ieškovas buvo neištikimas ir nelojalus šeimai, santuoka nutrauktina dėl ieškovo M. L. kaltės. Atsakovė sutiko su ieškovo reikalavimais, susijusiais dėl pavardės ir dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo. Nurodė, kad su ieškovo patikslintais reikalavimais, susijusiais su vyriausiąja dukra V. L. sutinka tik su sąlyga, kad kitų dviejų vaikų – J. L. ir S. L. gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakove ir iš ieškovo bus priteistas jų išlaikymas po 325 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kadangi vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimas spręstinas kompleksiškai. Nurodė, jog V. gyvenamosios vietos nustatymo aplinkybių negalima automatiškai pritaikyti S. V. yra beveik pilnametė, ji gerai sutaria su M. L. sugyventine S. B. ir yra natūraliai integravusis į jos aplinką. Pastebėjo, jog dukros V. vienas iš motyvų gyventi pas tėtį yra noras pabūti atskirai nuo brolių, kadangi jai reikia ramybės ir tinkamos atmosferos pasiruošti egzaminams. Tuo tarpu S. nėra pilnavertis tėvo šeimos narys, o jo buvimas pas tėvą vyksta epizodiškai ir nesistemingai. Tai dar kartą patvirtina, kad ieškovas faktiškai nesilaiko savo siūlyto bendravimo modelio, o „50:50“ bendravimo principas yra deklaratyvus ir neatitinka realios situacijos, pastebėjo, jog tėvo bendravimas su S. tampa dažnesnis tik prieš paskirtus teismo posėdžius. Pastebėjo, jog atsakovė I. L. neriboja S. ir jo tėvo bendravimo bei susitikimų. Taip pat nurodė, jog nustatyti „50:50“ bendravimo su sūnumi J. tvarką – toks modelis neatitinka vaiko geriausių interesų, kadangi vaikas yra stipriai prisirišęs prie motinos, su ja jaučiasi saugus ir emociškai stabilus. Pažymėjo, kad staigūs aplinkos pokyčiai, ypač ankstyvame amžiuje, gali sukelti vaikui stresą ir emocinį nesaugumą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas realiai neturi pakankamų įgūdžių tinkamai rūpintis sūnumis bei aktyviai dalyvauti jų kasdieniniame gyvenime. Ieškovas nėra pakankamai įsitraukęs į vaikų ugdymą, jų sveikatos priežiūrą bei laisvalaikio organizavimą. Jis nereguliariai arba visai nesilanko vaikų mokykliniuose susirinkimuose, itin retai dalyvauja vaikų šventėse, nesidomi jų pasiekimais ugdymo įstaigose, nebendrauja su mokytojais ir specialistais dėl vaikų ugdymo eigos bei jų emocinės gerovės, nesirūpina vaikų užrašymu į būrelius, neorganizuoja jų popamokinės veiklos, beveik neveda vaikų pas gydytojus, neprisideda prie sveikatos priežiūros organizavimo, nefinansuoja ar tik minimaliai prisideda prie vaikų gydymo, būrelių ir kitų papildomų ugdymo išlaidų (išimtis – prisidėjimas ½ sumos už V. egzaminą). Ieškovo neįrodyta atsakomybė už vaikų emocinius ir dvasinius poreikius. Atsakovė I. L. kategoriškai nesutinka su ieškovo prašymu nustatyti vaikų S. ir J. gyvenamąją vietą su ieškovu. Taip pat kategoriškai nesutinka su ieškovo siūlomu 50:50 bendravimo modeliu. Pastebėjo, jog atsakovė pastaruosius 10 metų vaikų priežiūra ir auklėjimu rūpinosi (su retomis išimtimis) tik ji, padedama savo mamos. Ieškovas vaikų priežiūra rūpinosi fragmentiškai, kaip minėta, po kelis mėnesius išeidavo ir savo patogumui gyvendavo skyriumi. Tokiu savo elgesiu ieškovas akivaizdžiai pademonstravo, kad negali arba nenori pasirūpinti vaikais. Būtent dėl to, kad vaikai jam trukdo, jį vargina. Atsakovė teigia, jog ieškovas nėra teisus teikdamas, jog vaikų išlaikymo įsiskolinimo nėra, atsakovė pateikė savo paskaičiavimus ir nurodė, jog vis dėl to išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs.

3.       Atsakovė I. L. pateikė priešieškinį, kurį kelis kartus tikslino (DOK-78631; DOK-27410; DOK-30396; DOK-5109), juo prašo: nutraukti ieškovo M. L. ir atsakovės I. L. santuoką, sudarytą 2007 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl ieškovo M. L. kaltės; po santuokos nutraukimo M. L. palikti pavardę „L.“, atsakovei I. L. palikti pavardę „L.“; nustatyti, kad M. L. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas: skalbimo mašina, vaikų lovos; nustatyti, kad I. L. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas: džiovyklė, televizorius, indai ir virtuvės reikmenys; priteisti iš ieškovo M. L. atsakovei I. L. 400 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, parduodant automobilį; priteisti iš M. L. 6 730,66 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, pervedant pinigus; nustatyti vaikų S. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. L.; nustatyti vaiko V. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu M. L.; priteisti iš atsakovės I. L. nepilnametės V. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į ieškovo M. L. atsiskaitomąją sąskaitą; nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas ieškovas M. L. tvarkys uzufrukto teise; priteisti iš ieškovo M. L. vaikų S. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į I. L. atsiskaitomąją sąskaitą; nustatyti, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas I. L. tvarkys uzufrukto teise; priteisti iš ieškovo M. L. 6 240 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimą; nepilnamečio vaiko V. L. bendravimo tvarką su motina nustatyti teismo nuožiūra; nustatyti ieškovo M. L. bendravimo su sūnumi S. L., gim. (duomenys neskelbtini), sūnumi J. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: tėvas M. L. su vaikais S. L., J. L. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (II ir IV). Tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos penktadienį 18 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Tėvas su vaikais bendrauja lyginiais metais per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas. Tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos šv. Kūčių dieną 16 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą pirmąją Kalėdų dieną 18 val. Tėvas su vaikais bendrauja nelyginiais metais per šv. Velykas. Tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą antrąją šv. Velykų dieną 16 val. Tėvas su vaikais bendrauja lyginių metų Moksleivių pavasario atostogų metu bei Moksleivių Kalėdų atostogų pirmas 7 (septynias) dienas (įskaitant nedarbo dienas). Tėvas su vaikais bendrauja nelyginių metų Moksleivių rudens atostogų metu bei Žiemos atostogų metu. Tėvas su vaikais bendrauja Moksleivių vasaros atostogų metu liepos mėnesio pirmąsias dvi savaites ir rugpjūčio mėnesio pirmąsias dvi savaites. Tėvas bendravimui vaikų atostogų metu vaikus paima pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną 18 val. Tėvas su vaikais bendrauja Moksleivių vasaros atostogų metu liepos mėnesio pirmąsias dvi savaites ir rugpjūčio mėnesio paskutines dvi savaites. Jei S. L. arba J. L. numatytu bendravimo su tėvu metu liepos mėnesį bus stovyklose (lankys dienos stovyklas), tėvo ir vaiko bendravimo laikas perkeliamas į artimiausią liepos savaitę. Jei S. L. arba J. L. numatytu bendravimo su tėvu metu rugpjūčio mėnesį bus stovyklose (lankys dienos stovyklas), tėvo ir vaiko bendravimo laikas perkeliamas į pirmąją rugpjūčio mėnesio savaitę. I. L. įsipareigoja informuoti M. L. apie vaikų vasarą lankytinas stovyklas ne vėliau kaip iki gegužės 30 d. Buvimo pas tėvą metu vaikai turi teisę nevaržomai, visomis komunikacijos priemonėmis bendrauti su motina, nepažeidžiant vaikų dienos režimo. Buvimo pas motiną metu vaikai turi teisę nevaržomai, visomis komunikacijos priemonėmis bendrauti su tėvu, nepažeidžiant vaikų dienos režimo. Klausimus, susijusius su vaikų poreikiais, priežiūra šalys įsipareigoja spręsti tarpusavyje komunikuodamos telefonu ir / ar elektroniniu paštu. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su vaikais bendraus motina; nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su vaikais bendraus tėvas; kiekvienas iš tėvų turi teisę dalyvauti vaiko gimimo dienos šventėje ir kitose šventėse (išleistuvės, Pirmoji Komunija ir pan.). Jei yra neatitikimų tarp bendravimo švenčių dienomis ir atostogų metu tvarkos ir bendravimo tvarkos kitu metu, taikoma bendravimo švenčių dienomis ir atostogų metu tvarka. Šalys abipusiu sutarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus ir kitas svarbias aplinkybes, turi teisę susitarti dėl kitokios tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos. Priešieškiniu prašoma priteisti atsakovės I. L. naudai iš ieškovo M. L. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių papildomai nurodė, kad atsakovė I. L. prašo kilnojamąjį turtą padalyti ieškinyje nurodytu būdu, t. y. nustatyti, kad M. L. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas: skalbimo mašina, vaikų lovos, I. L. – džiovyklė, televizorius, indai ir virtuvės reikmenys. Dėl automobilio CITROEN, C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovo M. L. vardu, kurį ieškovas teisminio nagrinėjimo metu pardavė ir toje dalyje atsisakė reikalavimo. Atsakovė nurodė, jog ieškovas ieškinyje prašė jam priteisti automobilį, kurio vertė 1 000 Eur, o atsakovei I. L. iš ieškovo priteisti 500 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovė vertino, kad automobilis vertingesnis, nei kad nurodė ieškovas (ieškovas nurodė 1000 Eur, o VšĮ Emprekis duomenimis tokio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. gegužės mėn. yra 1 620 Eur), tačiau siekdama, kad byla būtų išspęsta operatyviau, vertės neginčijo. Ieškovas transporto priemonę be atsakovės sutikimo ir jos neinformuodamas pardavė už penkiskart mažesnę kainą – 200 Eur, iš kurios 100 Eur pervedė atsakovei. Laikytina, kad pardavimo kaina neadekvati. Kaip minėta, VšĮ Emprekis duomenimis tokio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. gegužės mėn. yra 1620 Eur, o kaip matyti iš ieškovo skelbimo, automobilis buvo važiuojantis, trūkumas – tik vairo stiprintuvo gedimas. Pirkimo - pardavimo sutartyje kitų trūkumų taip pat nurodyta nėra. Darytina išvada, kad ieškovas, parduodamas transporto priemonę už 200 Eur, sumažino bendro turto vertę 800 Eur, todėl atsakovė reikalauja sumokėti kompensaciją už sumažintą turto (automobilio) vertę, priteisiant 400 Eur už parduotą automobilį (nes 100 Eur ieškovas jai jau yra pervedęs už parduotą automobilį). Atsakovė pastebėjo, jog jos sutuoktinis paveldėjo tik 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, o 1/3 buto jis nusipirko iš savo sesers, kitą 1/3 iškeitė su broliu į paveldėtos sodybos dalį. Tam, kad nereikėtų mokėti mokesčių notarui ir valstybei, šalys susitarė, kad vietoj buto pirkimo pardavimo sandorio bus forminamas dovanojimo sandoris. Ieškovas už 1/3 buto dalį mokėjo iš bendrų šeimos pinigų. Ieškovas pateikė duomenis, kad seseriai V. B. pervedė pinigus dalimis, vieną mokėjimą atlikdamas Dovanojimo sutarties tvirtinimo dieną, o kitus pinigus sumokėdamas sekančią dieną po sutarties ir dar po penkerių dienų: 2021 m. vasario 11 d. – 5000 Eur, 2021 m. vasario 12 d. – 5000 Eur, 2021 m. vasario 18 d. – 3461,33 Eur. Iš viso ieškovas savo seseriai yra pervedęs 13 461,33 Eur. Atsakovė pasirinko savo teises ginti neginčydama dovanojimo sutarties, tačiau pasirinko reikalauti, kad teismas jai priteistų pusę ieškovo seseriai V. B. pervestos 13 461,33 Eur sumos, tai sudaro 6 730,66 Eur. Ieškovas šiuos šeimos pinigus pervedė iš bendrų šeimos pinigų, sumažindamas bendrosios jungtinės sutuoktinių turto vertę šią suma. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovo pozicija, kad jis 2017 m. birželio 30 d. gavo 16 433 Eur už jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį miško sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir minėta suma buvo panaudota šeimos poreikiams. Teigia, kad suma viršija ieškovo seseriai sumokėtą sumą, todėl esant tokioms aplinkybėms, atsakovė neturėtų reikalauti ir 6 730,66 Eur sumos, kadangi ieškovas, pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, didesne apimtimi nei seseriai pervestos lėšos, prisidėjo prie šeimos biudžeto. Atkreipė dėmesį, jog iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas, gavęs pinigus už parduotą mišką, jau per kelias dienas šiais pinigais padengė daug savo įsiskolinimų: sumokėjo antstolei V. Š., G. V., sumokėjo skolas ir delspinigius SoDrai (ieškovas vykdo individualią veiklą), nusipirko ginklą, grąžino skolas S. K., S. K., J. L., V. L., G. L., t. y. per nepilną mėnesį nuo pinigų už mišką gavimo ieškovas išleido aukščiau minėtiems mokėjimams daugiau nei 10 000 Eur. Taigi, kadangi pinigai V. B. buvo pervesti santuokos metu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad šie 2021 metais pervesti pinigai jam priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl jie laikytini bendrais sutuoktinių pinigais. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, kompensuodamas atsakovei 6 730,66 Eur. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, jog iki bylos iškėlimo vaikai pusantrų metų laiko gyvena vien tik su motina, o ne su tėvu, kas sudaro pagrindą išvadai, kad vaikų gyvenamoji vieta nekeistina – kaip ir nuo gimimo, vaikai ir toliau turėtų gyventi su motina. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, jog atsakovė vertina, kad vaikų interesus atitiktų tokia bendravimo tvarka, kai orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Pažymėjo, jog ji niekada netrukdė vaikų ir tėvo bendravimui, priešingai skatino tiek tėvą, tiek vaikus su tėvu bendrauti, tačiau paties ieškovo pozicija buvo su vaikais bendrauti, kada jam yra patogu ir pan. Todėl siūlė konkrečią bendravimo tvarką, kuri yra orientuotą į bendravimą su tėvu savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu. Atkreipė dėmesį, jog jos siūloma nustatyti bendravimo tvarka keliskart intensyvesnė, nei kad dabar tėvas bendrauja su vaikais, orientuota į tėvo ir vaikų ryšio intensyvų palaikymą. Dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio atsakovė nurodė, jog prašo sūnų išlaikymui priteisti kiekvienam po 325 Eur. Pastebėjo, jog vaikų išlaikymui reikalinga daugiau lėšų gyvenimo išlaidoms, padidėjus būtiniausių prekių ir paslaugų kainoms. Ypač aktualu tai, kad nuo 2025 m. pasikeitė minimali neįrodinėtina vaiko išlaikymo suma, kuri šiuo metu sudaro 326 Eur per mėnesį vienam vaikui. Atkreipė dėmesį, jog ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, nes ieškovas turi nekilnojamojo turto, turi galimybes dirbti ir užsidirbti. Tuo tarpu atsakovė dirba pusantro etato, todėl galimybių dar papildomai užsidirbti nebeturi, nes dar ir studijuoja, ir turi rūpintis vaikais. Be to, atsakovė turi papildomų išlaidų, nes atsakovė šiuo metu su vaikais gyvena nuomojamame bute, kuris yra keli šimtai metrų nuo ieškovo buto. Atsakovei atsirado kasmėnesinių papildomų išlaidų, reikalingų sumokėti už būstą kiekvieną mėnesį, kuriame turi užtikrinti gyvenamąjį plotą visiems vaikams. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, jog ieškovas nuo savo išėjimo gyventi skyriumi paskutinį kartą išlaikymą vaikams teikė tokia tvarka: 2022 m. spalio 31 d. (1000 Eur), 2022 m. gruodžio 4 d. (250 Eur), 2022 m. gruodžio 17 d. (546 Eur), 2023 m. sausio 7 d. (270 Eur), 2023 m. sausio 20 d. (180 Eur), 2023 m. vasario 1 d. (200 Eur), 2023 m. vasario 6 d. (250 Eur), 2023 m. vasario 18 d. (140 Eur), 2023 m. kovo 18 d. (374 Eur), 2023 m. balandžio 10 d. (550 Eur), 2023 m. spalio 9 d. (600 Eur), 2023 m. lapkričio 4 d. (600 Eur), 2023 m. lapkričio 4 d. (600 Eur), 2023 m. gruodžio 1 d. (600 Eur), 2024 m. sausio 3 d. (600 Eur), 2024 m. sausio 31 d. (600 Eur), 2023 m. kovo 13 d. (500 Eur), 2023 m. balandžio 11 d. (480 Eur), iš viso: 8 340 Eur. Skaičiuojant, kad kiekvienam vaikui reikalingas 270 Eur išlaikymo dydis kas mėnesį, iš viso ieškovas turėjo išlaikymui skirti 4 860 Eur (18 mėn. x 270 Eur) kiekvienam vaikui, iš viso visiems trims vaikams – 14 580 Eur. Taigi, ieškovo išlaikymo įsiskolinimas sudaro 6 240 Eur (14 580 Eur - 8 340 Eur).

4.       Ieškovas M. L. pateikė atsiliepimus į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį (DOK-1504, DOK-31586, DOK-7558), su kuriais iš dalies nesutiko. Nurodė, kad atsakovė klaidingai nurodo, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2022 m. lapkričio mėnesio, kadangi, kaip nurodyta ieškovo ieškinyje (šios aplinkybės atsakovė neginčijo ir pateiktame atsiliepime į ieškinį), 2023 m. sausio 1 d. šalys pradėjo gyventi skyriumi, kuomet ieškovas išsikraustė iš šeimos namų ir pradėjo gyventi nuomojamame bute. Nuo 2023 m. sausio 1 d. šalių nebesiejo bendra buitis, jos nebeturėjo lūkesčio, kad gali pavykti išsaugoti šeimą. Ieškovo vertinimu, byloje nėra tikslinga vertinti bylos šalių veiksmų po 2023 m. sausio 1 d., kadangi šalys tuo metu jau nebeturėjo intereso santuokos išsaugojimui. Ieškovas, priešingai nei nurodo atsakovė, jai visada buvo lojalus, rūpinosi šeima, daug dirbo tam, kad šeima būtų viskuo aprūpinta. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad ieškovas būtų netinkamai rūpinęsis vaikais, iš byloje esančių duomenų, tame tarpe ir iš išvadą byloje pateikusios institucijos duomenų, matyti, kad vaikai myli tėtį, t. y. ieškovą, ir nori su juo praleisti kuo daugiau laiko. Tuo atveju, jeigu ieškovas nebūtų santuokos metu rūpinęsis vaikais ir nebūtų turėjęs su jais glaudaus ryšio, vaikai nenorėtų su juo bendrauti. Pastebėjo, jog ieškovo galimybė bendrauti su vaikais yra apsunkinta dėl pačios atsakovės netinkamo elgesio ir konfliktų kėlimo, kas neabejotinai daro žalą šalių vaikams. Būtent dėl atsakovės nuolatinių konfliktų kėlimo ieškovas, norėdamas apsaugoti vaikų interesus, yra priverstas su savo vaikais bendrauti ribotai, būtent dėl to ieškinyje prašoma nustatyti labai konkrečią ir smulkmenišką bendravimo su vaikais tvarką, kad šalims dėl to nereikėtų papildomai įsitraukti į vis naujus ginčus. Šeima visada buvo ieškovo prioritetas, ji niekada netrukdė ieškovo darbui. Ieškovas visus vertingiausius meno kūrinius sukūrė būtent namuose. Atsakovė teigdama, kad ieškovas yra neištikimas su S. B., nepateikia jokių tą pagrindžiančių įrodymų. Taip pat pastebėtina, kad po faktinio santuokos nutrūkimo atsakovė nebeturi teisės domėtis ieškovo asmeniniu gyvenimu, kadangi pati nenorėjo išsaugoti santuokos. Aplinkybė, kad ieškovas nuotraukoje buvo užfiksuotas šalia kitos moters, neįrodo jo neištikimybės. Dėl 400 Eur piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą parduodant automobilį, pažymėjo, jog bendros rinkos kainos pateikimas automobilio, kuris neturi trūkumų, neįrodo, kad ieškovas pardavė automobilį už neprotingą kainą. Jau vien faktas, kad automobilis neturi techninės apžiūros, yra nedraustas, kas, savaime aišku, rodo, kad jis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, rodo, kad jis nebuvo tinkamas naudojimui. Priešingu atveju, ieškovas būtų šiuo automobiliu naudojęsis. Pastebėjo, jog ieškovas ieškiniu automobilį prašė priteisti jam tik dėl to, kad atsakovei nereikėtų vargti jį pardavinėjant. Skelbime ieškovas neprivalėjo nurodyti visų automobilio trūkumų, kadangi jie buvo nurodyti žmogui paskambinus ir apžiūrint automobilį. Paaiškėjus, kad automobilio nėra įmanoma parduoti už ieškinyje nurodytą kainą (1000 Eur), ieškovas jį pardavė už 200 Eur, kadangi už didesnę kainą jo niekas nesutiko pirkti, bei automobilis nupirktas ardymui. Dėl prašomos 6 730,66 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovas nesutinka, kadangi 13 461,33 Eur sumos pervedimas ieškovo seseriai negali būti siejamas su dovanojimo sutartimi. Kadangi atsakovė neginčija dovanojimo sutarties, nėra teisinio pagrindo ieškovo jo seseriai pervestų pinigų sieti su buto įgijimu. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas 2017 m. birželio 30 d. gavo 16 433 Eur už jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį miško sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), minėta suma buvo panaudota šeimos poreikiams, ji viršija ieškovo seseriai sumokėtą sumą. Dėl atsakovės aplinkybių, jog ieškovas, gavęs ženklią pinigų sumą, sudengė savo skolas pastebėjo, jog pajamos iš individualios veiklos buvo skiriamos šeimos poreikiams, todėl mokesčių už jas mokėjimas taip pat nulemtas šeimos poreikių tenkinimu. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ieškovas iš gautų pinigų dengė savo asmenines, o ne šeimos skolas. Dėl skaičiuotino išlaikymo įsiskolinimo teigė, jog visiškai nesutinka. Taip pat pastebėjo, jog iki 2023 m. birželio mėnesio ieškovas teikė vaikams išlaikymą, tą atsakovė pripažinimo mediacijos procese, todėl nėra suprantama, kodėl atsakovė išlaikymo vaikams įsiskolinimą skaičiuoja nuo 2022 m. spalio 31 d. Ieškovo vertinimu, išlaikymo įsiskolinimo vaikams nėra.

5.       Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdyje iš esmės palaikė byloje pateiktą išvadą (DOK-8922), papildomai nurodė, kad situacija yra stipriai pasikeitusi nuo tada, kada byla buvo pradėta nagrinėti. V. L., kuriai yra 17 metų, yra dvyliktokė ir apsisprendusi nuolat gyventi su tėčiu. Ginčo tarp šalių dėl vaiko V. L. gyvenamosios vietos, jos išlaikymo nėra, prašo bendravimo tvarką nustatyti teismo iniciatyva. V. yra pakankamai subrendusi išsakyti savo nuomonę ir pasisakė apie tėvų konfliktinius santykius, kiek ji buvo įtraukiama į santuokos nutraukimą, vaikas nori turėti abu tėvus, bet nori gyventi su tėčiu. Dėl bendravimo tvarkos manytina, kad ji yra didelio amžiaus, spendžia dėl savo užsiėmimų, savo laisvalaikio, turi savo paslapčių, atskira bendravimo tvarka nėra reikalinga. Pastebėjo, jog gyvenimo ir buities sąlygos pas abi šalis yra panašios, vienas nuo kito gyvena per 600 m., viena autobuso stotelė, butai trijų kambarių, apstatyti visais reikiamais baldais, pas abu tėvus V. skirtas atskiras kambarys. Mamos namuose berniukams skirtas atskiras kambarys, įrengtas pagal vaikų poreikius, ieškovo namuose S. atskiras kambarys, o jei J. gyvens po 2 savaites pas tėtį, dalinsis kambarį su S. J. miega su mama dėl savo baimių ir prieraišumo. Nustatant bendravimo modelį 50:50, atstumas tarp tėvų namų ir atstumas iki jų mokyklų nėra lemiamas veiksnys, nes jie gyvena vienas netoli kito. S. yra beveik 16 metų, jis išsakė nuomonę, kad tokia bendravimo jam yra priimtiniausia. Kardinalių skirtumų tarp tėvų nepastebi, abu tėvai nori, kad vaikai lankytų mokyklą, mokytųsi, tėvas kalbėjo su sūnumi dėl jo vėlavimo, kad reikalinga pasistengti, kitų duomenų, kad 50:50 bendravimo tvarka neatitiktų S. interesų, nenustatė. Sąlygos panašios, abu tėvai nori paties geriausio, kad kardinaliai skirtųsi auklėjimo sistemos, taisyklės, tarp šalių nėra. Vaikai nurodė, kad su tėčiu ir mama gali kalbėti apie skirtingus klausimus, visiems vaikams reikalingi abu tėvai, šiltas jų emocinis ryšys. J. nuolat gyvena su mama, bendravimas su tėvu yra minimalus, vyksta pagal teismo nutartį, kitaip susitarta nebuvo. J. ryšys su tėčiu yra. Manytina, kad 50:50 bendravimo tvarka neatitiktų nepilnamečio vaiko J. L. interesų. Nors jis nurodė, kad norėtų gyventi savaitę pas mamą, savaitę pas tėtį, bet psichologas yra nurodęs, kad vaikui yra sutrikę laiko suvokimo ypatumai, vaikas save tapatina su mamos gyvenamąja aplinka. Nusistovėjusi bendravimo tvarka nėra pakankama, ji turėtų būti orientuota į atostogų laiką, darbo dienomis valandų praleidimą, kad ryšys su tėvu stiprėtų, kad didesnė paskata būtų pasidomėti vaiko poreikiais, ne tik ką reikia patenkinti, kai būna savaitgaliais. Dėl išlaikymo dydžio tarp šalių ginčo nėra, ieškovas prašo priteisti V. 325 Eur išlaikymą kas mėnesį, atsakovė su tuo sutinka. Ginčas yra dėl kitų vaikų išlaikymo, nes ieškovas nurodo, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena, turėtų mokėti 100 Eur išlaikymo. Sutiktina, kad teismui nustačius 50:50 bendravimo tvarką, tėvams nebendraujant, vis tiek bus patiriamos išlaidos už ilgalaikiais pirkinius, mokymui, ekskursijoms ir kt., todėl išlaikymas turėtų būti priteistas mokėti tam, su kuriuo nustatoma vaikų gyvenamoji vieta. Sūnų gyvenamąją vietą siūlo nustatyti su mama, priteisiant išlaikymą iš tėvo. Spręstina dėl išlaikymo dydžio, kad galėtų tenkinti visus vaikų poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo esmė

6.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 28 d. sprendimu patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, patikslintas priešieškinis tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė nutraukti ieškovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2007 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2207, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui M. L. palikti pavardę „L.“, atsakovei I. L. palikti pavardę „L.“; nustatyti, kad ieškovui M. L. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas: skalbimo mašina, vaikų lovos, nustatyti, kad atsakovei I. L. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas: džiovyklė, televizorius, indai ir virtuvės reikmenys; nustatyti nepilnamečio vaiko V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškovu M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nepilnamečių vaikų S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su atsakove I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovo M. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. L. periodinėmis išmokomis po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. gruodžio 28 d.) iki 2024 m. gruodžio 31 d., pinigus mokant iki einamojo mėnesio 20-os dienos į atsakovės I. L. banko sąskaitą, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovės I. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. L. periodinėmis išmokomis po 325,00 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurų) kas mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus mokant iki einamojo mėnesio 20-os dienos į ieškovo M. L. banko sąskaitą, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš ieškovo M. L. išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. L. ir J. L. periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. gruodžio 28 d.) iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (taikant bendravimo modelį 50:50) iki vaikų pilnametystės priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. L. ir J. L. periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, pinigus mokant iki einamojo mėnesio 20-os dienos į atsakovės I. L. banko sąskaitą, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš ieškovo M. L. 5 415,48 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos eurų 48 centų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams V. L. S. L. ir J. L.; paskirti atsakovę I. L. priteisto nepilnamečių vaikų J. L. ir S. L. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; paskirti atsakovę I. L. nepilnamečio vaiko V. L. iki 2024 m. gruodžio 31 d. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; paskirti ieškovą M. L. nepilnamečio vaiko V. L. nuo 2025 m. sausio 1 d. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; įpareigoti atsakovę I. L. nuo 2025 m. sausio 1 d. iš valstybės gaunamą išmoką vaikui (vaiko pinigus) už V. L. pervesti į M. L. atsiskaitomąją sąskaitą kartu su atsakovės mokamu išlaikymu dukrai; į priteistą nepilnamečių vaikų išlaikymą įskaitytinos mokėtos išlaikymo lėšos, jeigu tokie mokėjimai buvo atlikti, vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi ir 2025 m. vasario 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo; nustatyti, kad šalys abipusiu sutarimu sprendžia dėl bendravimo su nepilnamete dukra V. L. tvarkos, nedaro vienas kitam kliūčių bendrauti su dukra, atsižvelgdami išimtinai į dukros V. L. interesus; nustatyti ieškovo M. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. L. ir J. L. tvarką: 1) ieškovas M. L. su S. L. bendrauja po dvi savaites, o su J. L. bendrauja po vieną savaitę (pradedant jas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) nuo pirmadienio iki sekmadienio (atitinkamai – 14 dienų su S. ir 7 dienas su J.) nepertraukiamai, pirmadienį pasiimdamas vaiką (us) iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir sekmadienį 18 val. jį (juos) nuveždamas į atsakovės I. L. gyvenamąją vietą. Taip vaikas S. L. dvi savaites nepertraukiamai bendrauja su tėvu M. L., o kitas dvi savaites nepertraukiamai – su motina I. L., ir vaikas J. L. vieną savaitę bendrauja su tėvu M. L., o kitą vieną savaitę su motina I. L.; 2) buvimo su vaikais laikotarpiu tėvas / motina užtikrina vienas kitam galimybę, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą ir užimtumą, bendrauti su vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu) ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis; 3) esant nedarbo dienoms (neskaitant tų, kurios bus detaliau išskiriamos), joms pakliūvant į ieškovui nustatytas bendravimo su vaikais savaites (ę), šias dienas su vaikais leidžia ieškovas; 4) vaikų ugdymo atostogų metų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogos), nepaisant to, ar jos papuola į ieškovui bendrauti su vaikais numatytas savaites, pusę jų su vaikais bendrauja ieškovas. Atostogų laiko dalį (arba jų pirmą dalį, arba antrą dalį, dalijant jas pusiau) pasirenka ieškovas tuo atveju, jeigu atostogų pradžios laikas patenka į ieškovui bendrauti su vaikais numatytą laiką. Šalys tarpusavio sutarimu, tiek ieškovui, tiek atsakovei sutinkant, šį punktą gali koreguoti konkrečių atostogų atveju, ne vėliau kaip prieš 10 dienų raštu elektroninio susirašinėjimo priemonėmis patvirtinusios, įvertinusios savo darbo užimtumą; 5) vaikų motina I. L. poriniais metais su vaikais praleidžia jų gimtadienius, S. L. gimtadienis (duomenys neskelbtini), J. L. gimtadienis (duomenys neskelbtini). Poriniais metais vaikų gimtadienių švenčių organizavimu ir jų išlaidų padengimu rūpinasi vaikų motina. Neporiniais metais vaikų tėvas M. L. su vaikais praleidžia jų gimtadienius, S. L. gimtadienis (duomenys neskelbtini), J. L. gimtadienis (duomenys neskelbtini). Neporiniais metais vaikų gimtadienių švenčių organizavimu ir jų išlaidų padengimu rūpinasi vaikų tėvas. Nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, abu tėvai turi teisę dalyvauti vaikų gimtadieniuose. Tuo atveju, jei vaikų gimtadienių šventės rengiamos namuose, tėvai turi galimybę juos pasveikinti gimtadienio dieną, savo atvykimo laiką prieš dieną suderinę tarpusavyje. Tuo atveju, jei dėl konfliktiškų santykių vaikų interesai nukentėtų vaikų motinai ar tėvui atvykus į namus pasveikinti savo vaikų, vaikų tėvas ar motina sudaro sąlygas vienas kitam prieš dieną suderintu laiku su vaiku, švenčiančiu gimimo dieną, praleisti ne mažiau kaip vieną valandą pasirinktoje vietoje; 6) vaikų motinos I. L. gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini) vaikai praleidžia su motina. Jeigu nurodomą dieną vaikai būna su tėvu, bendrauti su vaikais nurodomą dieną turinti motina pasiima vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos nuo 09.30 val. iki 10.00 val. ir grąžina vaikus tėvui 18.00 val. 7) vaikų tėvo M. L. gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini) vaikai praleidžia su tėvu. Jeigu nurodomą dieną vaikai būna su motina, bendrauti su vaikais nurodomą dieną turintis tėvas pasiima vaikus iš motinos gyvenamosios vietos nuo 09.30 val. iki 10.00 val. ir grąžina vaikus motinai 18.00 val.; 8) poriniais metais vaikų motina I. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia Kūčias, pirmą Šv. Kalėdų dieną. Neporiniais metais motina I. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia antrą Šv. Kalėdų dieną; 9) neporiniais metais vaikų tėvas M. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia Kūčias, pirmą Šv. Kalėdų dieną. Poriniais metais tėvas M. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia antrą Šv. Kalėdų dieną; 10) neporiniais metais vaikų motina I. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia pirmą Šv. Velykų dieną. Poriniais metais vaikų tėvas M. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia pirmą Šv. Velykų dieną. Poriniais metais vaikų motina I. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia antrą Šv. Velykų dieną. Neporiniais metais vaikų tėvas M. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia antrą Šv. Velykų dieną; 11) poriniais metais vaikų motina I. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną (lapkričio 2 d.). Neporiniais metais vaikų tėvas M. L. su vaikais S. L., J. L. praleidžia Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną (lapkričio 2 d.); 12) vaikų motina I. L. bendrauja su vaikais Motinos dieną (kiekvienų metų pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį). Jeigu nurodomą dieną vaikai būna su tėvu, bendrauti su vaikais nurodomą dieną turinti motina pasiima vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos nuo 09.30 val. iki 10.00 val. ir grąžina vaikus tėvui 18.00 val.; 13) vaikų tėvas M. L. bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena). Jeigu nurodomą dieną vaikai būna su motina, bendrauti su vaikais nurodomą dieną turintis tėvas pasiima vaikus iš motinos gyvenamosios vietos nuo 09.30 val. iki 10.00 val. ir grąžina vaikus motinai 18.00 val.; 14) kiekvienas iš tėvų turi teisę dalyvauti kitose vaikų šventėse (išleistuvės, Pirmoji Komunija ir pan.); 15) nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių tėvui negalint bendrauti su vaikais, tėvas privalo apie tai nedelsiant informuoti vaikų motiną SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis; 16) tėvas ir motina nedelsiant raštu informuoja vienas kitą apie jų kontaktinių duomenų (telefono numerio, elektroninio pašto adreso, gyvenamosios vietos adreso) pasikeitimą; 17) jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą nukeliant į artimiausią laiką apie tai susitarus raštu. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti raštu, kai tik šios priežastys paaiškėja; 18) nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, papildomai tėvas / motina turi teisę nekliudomai lankyti vaikus jų ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje, o gyvenamojoje vietoje tik prieš tai pranešus apie lankymą ir suderinus laiką su tėvu / motina; 19) motina I. L. ir tėvas M. L. neturi teisės be notariškai patvirtinto kitos šalies sutikimo išsivežti vaikus S. L., J. L. į užsienio šalį ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui; 20) tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu pagal nustatytą bendravimo tvarką būna vaikai, užtikrina jų suplanuotą formaliojo ir neformaliojo ugdymo procesą, pasirūpina vaikų pristatymu į ugdymo įstaigas ir būrelius bei esant poreikiui iš jų pasiima, vykdo suplanuotus vizitus pas gydytojus ir kt.; kitą patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį atmesti; priteisti iš atsakovės I. L. ieškovui M. L. 273,20 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovės I. L. valstybei 221,00 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662); iki teismo sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti 2024 m. kovo 21 d., 2024 m. balandžio 26 d., 2024 m. liepos 10 d., 2025 m. vasario 6 d. nutartimis nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, o sprendimui įsiteisėjus – šias laikinąsias apsaugos priemones panaikinti; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo teismas nutarė vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo argumentai:

6.1.                      Teismo vertinimu, nė vienos iš šalių pozicija, nei byloje esantys įrodymai nepatvirtina išskirtinai vienos kurios nors šalies kaltės dėl santuokos iširimo. Dėl to santuoką nusprendė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

6.2.                      Teismo vertinimu, svarstant klausimą dėl 6 730,66 Eur kompensacijos atsakovei priteisimo, pakankamai ilgą laiką trunkantis atsakovės turtinių pretenzijų nereiškimas dėl galimai sumažėjusio bendrosios jungtinės nuosavybės turto / piniginių lėšų ieškovui buvo nulemtas ne atsakovės nežinojimo ar panašiai, o veikiau atsakovės supratimo, kad 2021 m. atliktų piniginių lėšų pervedimas seseriai nėra susiję su bendro sutuoktinių turto (lėšų) sumažėjimu.

6.3.                      Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo ir šalys, gerbdamos vyriausios dukros V. L., kuriai sprendimo priėmimo metu yra 17 metų, apsisprendimą, susitarė, jog dukros V. L. gyvenamoji vieta turi būti nustatytina su tėvu ieškovu M. L..

6.4.                      Teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, išvadą teikiančios institucijos išvadą, įvertinęs vaikų nuomonę, sprendė, kad nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu bei nepilnamečių vaikų / sūnų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus.

6.5.                      Teismas, tvirtindamas nepilnamečių vaikų / sūnų bendravimo tvarką pagal 50:50 procentų laiko modelį su kiekvienu iš tėvų, kitas sąlygas tvirtino įvertinęs abiejų šalių nurodytą konkrečią tvarką švenčių, atostogų ir kt. atvejais, atsižvelgdamas į labiau vaikų interesus atitinkančią tvarką.

6.6.                      Teismas, nustatydamas šalių dukros V. išlaikymui 325 Eur sumą per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pažymėjo, kad šalys prieštaravimų dėl šios sumos nepateikė. Teismas nurodė, jog atsakovė I. L. savo procesiniuose dokumentuose atkreipė dėmesį, jog su šiais reikalavimas (kas susiję su V. gyvenamąja vieta ir išlaikymo dydžio priteisimu) sutiko tik su sąlyga, kad kitų dviejų vaikų – J. L. ir S. L. gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakove ir iš ieškovo bus priteistas jiems išlaikymas po 325 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kadangi vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimas spręstinas kompleksiškai.

6.7.                      Teismas, atsižvelgdamas į teismo nustatytus šalių nepilnamečių vaikų poreikius, kurie iš esmės yra vidutinio vaiko normalūs poreikiai, bei jų patenkinimui reikalingas sumas, laikotarpius, kuomet vaikai gyveno / gyvena pas ieškovą ir atsakovę, buvo / yra ir bus išlaikomi šalių, taip pat atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, ieškovo su vaiku praleistiną laiką pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką (50:50 procentų laiko modelis), atsakovės pareikštą patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies ir iš ieškovo M. L. nepilnamečiam vaikui V. L. priteisė 270,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis per mėnesį nuo 2023 m. gruodžio 28 d. (atsakovės priešieškinio teismui pateikimo dienos) iki 2024 m. gruodžio 31 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (pradėjus vykdyti bendravimo modelį 50:50) teismas priteisė kiekvienam vaikui po 200,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

6.8.                      Atsižvelgęs į tai, jog teismas sprendimu nusprendė, jog nepilnamečiams vaikams turėtų būti skirtinas išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokomų po 270,00 Eur, iš viso tai sudaro 11 235,48 Eur (13 mėn. × 270 Eur + (gruodžio mėn.: 270 Eur / 31×27 d.) × 3 vaikai), į tai, kad ieškovas per įsiskolinimo laikotarpį pervedė 5 820 Eur sumą, atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintino iš dalies ir iš ieškovo M. L. priteisė išlaikymo nepilnamečiams vaikams (V. L., S. L. ir J. L.) 5 415,48 Eur įsiskolinimą (pažymėjo, jog kiekvienam vaikui tenkanti įsiskolinimo suma sudaro po 1 805,16 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta netenkinti atsakovės I. L. reikalavimo dėl 6 730,66 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sumažėjimą ir atsakovės I. L. reikalavimą tenkinti – priteisti iš M. L. I. L. 6 730,66 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą (pervedant pinigus ieškovo seseriai V. B.); pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės I. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. L. periodinėmis išmokomis po 325,00 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurų) per mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus mokant iki einamojo mėnesio 20-os dienos į ieškovo M. L. banko sąskaitą, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nusprendžiant priteisti iš atsakovės I. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. L. periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus mokant iki einamojo mėnesio 20-os dienos į ieškovo M. L. banko sąskaitą, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1.                      Apeliantė / atsakovė tikina, kad jos sutuoktinis už 1/3 dalį buto mokėjo iš bendrų šeimos pinigų.

7.2.                      Atsakovė teigia, kad pasirinko savo teises ginti neginčydama dovanojimo sutarties, tačiau pasirinko reikalauti, kad teismas jai priteistų pusę ieškovo seseriai V. B. pervestos 13 461,33 Eur sumos, tai sudaro 6730,66 Eur. Kadangi ieškovas šiuos šeimos pinigus pervedė iš bendrų šeimos pinigų, taip sumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių turto vertę šią suma.

7.3.                      Apeliantės teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2017 m. gautos lėšos būtų bet kokiu būdu atskirtos nuo bendro šeimos turto (lėšų). Nebuvo pateikta jokių duomenų, kad šios lėšos buvo laikomos atskiroje sąskaitoje, atskirai buhalterinėje apskaitoje žymėtos ar kitaip identifikuojamos kaip atskiros, asmeninės kilmės piniginės lėšos.

7.4.                      Apeliantės nuomone, ieškovas neįrodė, kad 2021 m. seseriai pervestos konkrečios sumos (13 461,33 Eur) buvo būtent tos lėšos, kurias jis gavo už 2017 m. parduotą miško sklypą.

7.5.                      Apeliantė tikina, kad teismas, ignoruodamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą (CPK 178 str.), pats sukūrė versiją apie šeimos skolą, kuri nebuvo įrodyta nei ieškovo, nei įvardinta kaip įrodinėjimo dalykas ir kuriai atsakovė net neturėjo galimybės tinkamai oponuoti.

7.6.                      Nors teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo motyvavo, kad tokia (sumažinta) išlaikymo suma sūnums yra pakankama, nes jie pusę laiko leis su tėvu, kuris apmokės dalį jų kasdienių poreikių (maistas, komunaliniai mokesčiai ir pan.), tačiau toks išlaikymo paskirstymas yra akivaizdžiai nesąžiningas atsakovės / motinos atžvilgiu. Apeliantė pažymi, jog laikėsi pozicijos, kad visiems vaikams taikytinas vienodas išlaikymo dydis, būtent todėl ir prašė dukrai, kurios gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, priteisti 325 Eur / mėn. išlaikymą.

7.7.                      Apeliantės nuomone, teismas, vietoj to, kad vienodai taikytų teisinius vertinimo kriterijus abiem tėvams, šioje byloje pasielgė selektyviai ir nenuosekliai ir iš atsakovės priteisė 325 Eur dydžio išlaikymą dukrai vien formaliu pagrindu, kad tokio dydžio išlaikymo ji prašė ieškinyje, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad analogišką atsakovės reikalavimą dėl sūnų išlaikymo teismas pats atmetė. 

7.8.                      Apeliantė mano, kad jeigu teismas sprendė, kad iš tėvo nepriteistina po 325 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam sūnui dėl to, kad jis dalį jų poreikių dengs natūra – rūpinsis kasdieniais buitiniais poreikiais, užtikrins gyvenamąją vietą, maitinimą ir kita – tokiais pat kriterijais privalėjo būti vadovaujamasi ir sprendžiant dėl atsakovės indėlio į dukros išlaikymą. Tai, kad šios aplinkybės nebuvo ištirtos ar net apskritai aptartos, rodo, kad teismas nesivadovavo CK 3.192 straipsnyje įtvirtintu proporcingumo ir objektyvaus vertinimo principu.

7.9.                      Apeliantė pažymi, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dukra maždaug savaitę gyveno pas motiną, nors jos gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su tėvu. Per šį laikotarpį atsakovė užtikrino dukrai gyvenamąją vietą, padengė su gyvenimu susijusias išlaidas (būsto nuoma, komunaliniai mokesčiai), skyrė pinigų kasdienėms reikmėms, pirko maistą, pervedė pinigų į jos sąskaitą.

7.10.                      Teigia, kad atsakovė, neturėdama nuosavo būsto, yra priversta nuomotis būstą, kuris būtų tinkamas ne tik jai, bet ir patenkintų vaikų poreikius ir šios išlaidos tiesiogiai mažina jos galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau šios objektyvios aplinkybės visiškai nebuvo įvertintos. Tuo tarpu ieškovas, turėdamas gyvenamąjį būstą, nepatiria analogiškų išlaidų, tačiau jam priteistas ne tik mažesnis išlaikymo įsipareigojimas sūnums, bet ir papildomai iš motinos priteistas maksimalus išlaikymas dukrai.

7.11.                      Apeliantės nuomone, teismas neatsižvelgė į esminį faktą, kad atsakovė ir po sprendimo priėmimo toliau faktiškai prisideda prie dukros poreikių tenkinimo, t. y. ją apgyvendina, perveda jai pinigų, aprūpina maistu ir dalį laiko rūpinasi tiesiogiai. Tai reiškia, kad atsakovė vykdo savo, motinos, pareigas ne tik formaliai, bet ir realiai, o tokios aplinkybės turėjo lemiamą reikšmę nustatant išlaikymo dydį.

8.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1.                      Ieškovas teigia, jog byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad kompensacija iš jo nepriteistina, nes jis seseriai pervedė savo asmeninius pinigus, gautus 2017 m. pardavus paveldėtą mišką.

8.2.                      Ieškovo nuomone, apeliantė procese elgiasi itin nesąžiningai teigdama, kad už mišką gautus pinigus ieškovas išleido savo reikmėms, kadangi susidariusios skolos buvo šeimos skolos, o ne jo asmeninės.

8.3.                      Apeliantė nutyli faktą, jog šalims 2017 m. antrą kartą grįžus gyventi į Šiaulius, pasibaigus vaikų priežiūros atostogoms, apeliantė be darbo buvo apie metus, todėl ieškovui vienam teko išlaikyti šeimą, kartas nuo karto jam teko skolintis ir būtent dėl šios priežasties susidarė šeimos skolos. Kai ieškovas gavo 14 000 Eur honorarą iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus, tada jis sumokėjo atsakovės draugams skolas, kurias ji buvo pasiėmusi, buvo skolos Sodrai, buvo grąžintos skolos ir antstoliams.

8.4.                      Apeliantė nutyli aplinkybę, kad ieškovas atsakovei beveik dvi savaites pervedė ženklią 2 800 Eur sumą, tą pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė aplinkybe, patvirtinančia ieškovo teiginius, jog iš gautų pinigų apmokėjo atsakovės draugams skolas, kurias atsakovė buvo pasiėmusi. Tuo atveju, jeigu apeliantė būtų sąžininga, ji kompensuotų ieškovui pusę už šeimos visas skolas apmokėtų pinigų, tačiau šiuo aspektu apeliantė dvejopai vertina bendras šeimos pajamas ir prievoles.

8.5.                      Ieškovo nuomone, nustačius, kad šeimos skoloms padengti užteko ieškovo iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus gauto honoraro, pirmosios instancijos pagrįstai vertino, kad labiau tikėtina, jog ieškovas 2021 m. seseriai V. B. 13 461,33 Eur dydžio sumą sumokėjo būtent iš savo dar 2017 m. įgytų / turėtų asmeninių lėšų, o ne iš bendrų šeimos pinigų, todėl šia suma ieškovas nesumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių turto vertės, todėl ir nėra pagrindo iš ieškovo priteisti 6 730,66 Eur sumą.

8.6.                      Ieškovas, atsikirsdamas į apeliantės motyvus dėl išlaikymo dukrai priteisimo, nurodo, jog aplinkybė, kad šalių dukrai iš apeliantės priteistas 325 Eur dydžio išlaikymas, o iš ieškovo dviejų sūnų išlaikymui priteistas po 200 Eur kiekvienam išlaikymas, yra nulemta objektyvių aplinkybių.

8.7.                      Ieškovo nuomone, teismas vaikams reikalingo išlaikymo dydį nustatė prioritetiškai vertindamas vaikų poreikius (interesus), o ne apeliantės įsivaizduoją „teisingumą jos atžvilgiu“. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai tik parodo, kad jai prioritetas yra jos patogumas, o ne vaikų gerovė.

8.8.                      Ieškovas mano, kad aplinkybė, kad dukra buvo pasilikusi keletą dienų pas mamą, niekaip nedaro teismo sprendimo neteisėtu.

8.9.                      Ieškovas teigia, kad su juo teismo sprendimu gyvena vyriausioji šalių dukra, kuri greitai sulauks pilnametystės, jos laukia papildomos mokyklos baigimo išlaidos bei išlaidos, susijusios su tolimesniu mokymosi.

8.10.                      Ieškovo nuomone, apeliantei vertinant objektyviai visas aplinkybes matyti, kad ieškovo finansinė padėtis nėra ženkliai geresnė nei apeliantės. Turto turėjimas nelemia ieškovo didesnių galimybių prisidėti prie vaikų išlaikymo, kadangi gyvendamas bute jis jokių pajamų iš jo negauna.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas nusprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

12.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta:

12.1.                      I. L. (iki santuokos sudarymo – P.) ir M. L. 2007 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, apskaitos įrašo Nr. 2207. Šalims santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. L., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus S. L. ir (duomenys neskelbtini) gimė J. L. (e. c. b., t. 2, b. l. 69-73).

12.2.                      Ieškovui M. L. 2017 m. birželio 21d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu bei 2021 m. vasario 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai; mainų sutarties pagrindu priklauso – 1/10 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Santuokos metu buvo įgyta transporto priemonė automobilis CITROEN, C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo M. L. vardu. Bylos nagrinėjimo metu nebelikus transporto priemonės, ją pardavus, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo priimtas ieškovo M. L. atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl automobilio CITROEN, C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruoto ieškovo M. L. vardu, kurio vertė 1 000 Eur, priteisimo ieškovui M. L., o atsakovei I. L. iš ieškovo priteisiant 500 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, ir šioje dalyje byla nutraukta.

12.3.                      Ieškovas M. L. studijuoja (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokama 1 078 Eur dydžio stipendija. Ieškovas taip pat verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. 2022 m. ieškovas deklaravęs iš viso 19 433,85 Eur gautų pajamų sumą. 2023 m. ieškovas deklaravęs iš viso 4 459,14 Eur gautų pajamų sumą. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini). Iš 2023 m. gruodžio 19 d. Vilniaus Universiteto pažymos apie studijas matyti, jog atsakovė studijuoja (duomenys neskelbtini); studijos laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. yra/buvo sustabdytos. Atsakovės I. L. vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra.

12.4.                      Atsakovė nuo 2024 m. kovo 5 d. nuomojasi trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nuomos kaina – 450 Eur. Atsakovė į bylą pateikė vaikų poreikių lenteles, kuriose nurodyti vaikų poreikiai, ir nurodyta, jog J. poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga 764,50 Eur suma, S. – 780,08 Eur. Taip pat atsakovė į bylą pateikė ieškovo 2023-2024 metais susitikimų su vaikais grafikus, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo nuolat pildomi, kuriuose užfiksuotos dienos, kuomet tėvas buvo susitikęs su vaikais. Taip pat pateikti ieškovo ir atsakovės susirašinėjimų fragmentai, kiek tai susiję su vaikų rūpinimusi, pateikti medicininiai išrašai apie vaikų turimas sveikatos problemas, išrašai iš el. dienyno „Tamo“, išrašai iš bankinių pavedimų, kuriuose užfiksuotos atsakovės vestinos sumos šalių vaikams ir kt. Taip pat atsakovė į bylą pateikė „Facebook“ platformoje 2023 m. – 2024 m. užfiksuotas fotonuotraukas, kuriose matyti ieškovas kartu, kaip teigė atsakovė, su S. B..

12.5.                      2023 m. gruodžio 8 d., pasitelkiant vyr. specialistę psichologę N. J., buvo išklausytos nepilnamečių vaikų nuomonės, jų pažiūros ir išsiaiškinti norai. Iš vaiko situacijos vertinimo anketų ir susijusių dokumentų nustatyta, kad 2023 m. birželio 29 d. atsakovė kreipėsi į VTAS su prašymu padėti išspręsti su ieškovu klausimus, susijusius su nepilnamečių vaikų priežiūra, išlaikymu bei dėl vaikų bendravimo tvarkos su tėvu. Buvo atliktas vaiko(ų) situacijos vertinimas ir nenustatytas vaikų apsaugos poreikis. Bylos nagrinėjimo metu šalių nepilnamečiai vaikai buvo išklausyti teismo psichologės V. L. ir į bylą pateiktas 2025 m. sausio 16 d. raštas su išdėstyta vaikų nuomone.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

13.       Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, be kitko, nusprendė, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms atsakovė neįrodė, kad 13 461,33 Eur suma, pervesta ieškovo savo seseriai V. B., šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl pusės nurodytos sumos kaip kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sumažėjimą atmetė. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo (jo dydžio), pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl dukrai skirtino išlaikymo dydžio, dėl to tenkino patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimą ir nuo 2025 m. sausio 1 d. (dukros atvykimas gyventi pas ieškovą) priteisė iš atsakovės I. L. vaiko V. L. išlaikymui po 325 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

14.       Apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma, jog nors teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovas 2021 m. seseriai V. B. 13 461,33 Eur dydžio sumą sumokėjo būtent iš savo dar 2017 m. įgytų/turėtų asmeninių lėšų, o ne iš bendrų šeimos pinigų, tačiau su tokia teismo išvada negalima sutiki, kadangi ji buvo padaryta pažeidžiant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Apeliantės nuomone, teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes sprendimą grindė nei byloje esančiais, nei tinkamai ištirtais įrodymais, taip pat pripažino tam tikras faktines aplinkybes nustatytomis, nesant pakankamo įrodomojo pagrindo. Dėl to teismas be pagrindo pripažino, jog M. L. savo seseriai už buto dalį pervedė jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas, gautas su parduotą miško žemės sklypą. Apeliantė dėl teismo dukrai priteisto išlaikymo dydžio teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad visiems vaikams turi būti nustatytas vienodas išlaikymo dydis – po 325 Eur per mėnesį, nepriklausomai nuo to, kuris iš tėvų moka šį išlaikymą, ar su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta. Toks atsakovės prašymas buvo grindžiamas kompleksiniu požiūriu į vaikų išlaikymo pareigą bei siekiu užtikrinti tiek tėvų teisių ir pareigų pusiausvyrą, tiek vaikų interesų apsaugą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šį klausimą sprendė ne kompleksiškai ir sistemiškai, o fragmentiškai ir formaliai.

Dėl 6 730,66 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, pervedant pinigus ieškovo seseriai V. B..

15.       Apeliantė nurodo, jog ieškovas ne tik neįvykdė pareigos paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, bet ir nepateikė jokio patikimo pagrindo teigti, kad šios lėšos turėtų būti pripažintos jo asmeninėmis.

16.       CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

17.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011), t. y. ieškovas, teigdamas, kad atsakovė be jo sutikimo panaudojo dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto (lėšų) ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog turtas atsakovės panaudotas be jo sutikimo ir tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-781/2025, 18 punktas).

18.       Aplinkybė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, yra preziumuojama (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

19.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ši sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, visų pirma, reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, kadangi ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turto pripažinimo jų bendrąja jungtine nuosavybe prezumpcija yra nuginčijama, tačiau ją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 21 punktas).

20.       Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-781/2025, 20 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-378/2025).

21.       Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti 13 461,33 Eur lėšų – bendrosios jungtinės nuosavybės – buvimo faktą. Tuo atveju, jeigu šis faktas būtų įrodytas, ieškovas, atsikirsdama į tai, turėtų teikti įrodymus, siekdamas paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją ir įrodyti, kad lėšos buvo jo asmeninė nuosavybė. 

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovas minėtas lėšas panaudojo asmeniniams tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu. Bylos duomenimis nustatyta, ieškovas paveldėjo 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, o 1/3 buto jis nusipirko iš savo sesers, kitą 1/3 iškeitė su broliu į paveldėtos sodybos dalį. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovas seseriai V. B. pervedė pinigus dalimis, vieną mokėjimą atliko 2021 m. vasario 11 d. dovanojimo sutarties sudarymo dieną, o kitus pinigus sumokėjo netrukus: 2021 m. vasario 11 d. pervedė 5 000 Eur, 2021 m. vasario 12 d. pervedė 5 000 Eur, 2021 m. vasario 18 d. pervedė 3 461,33 Eur (e. c. b., t. 2, b. l. 36–37). 

23.       Šiuo aspektu dera pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nustatydamas 2021 m. vasario 11 d. dovanojimo sutarties sudarymo dieną. Teismas klaidingai konstatavo, kad 2/3 dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dovanojimo sutartis sudaryta 2017 m. (sprendimo 48 punktas), dėl to atitinkamai teismas klaidingai nusprendė, kad „pakankamai ilgą laiką trunkantis atsakovės turtinių pretenzijų nereiškimas dėl galimai sumažėjusio bendrosios jungtinės nuosavybės turto / piniginių lėšų ieškovui buvo nulemtas ne atsakovės nežinojimo ar pan., o veikiau atsakovės supratimo, kad 2021 m. atliktų piniginių lėšų pervedimas seseriai nėra susiję su bendro sutuoktinių turto (lėšų) sumažėjimu“. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos priteisimo, rėmėsi klaidinga išvada, kad ieškovas savo seseriai pinigus už 1/3 dovanoto buto dalį sumokėjo per beveik penkerius metus, o atsakovė beveik penkerius metus suprato, kad pervestos lėšos yra ne bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, detaliau analizuodamas kompensacijos priteisimo klausimą pažymi tai, jog teismas teisingai nustatė, kad ieškovas 2017 m. birželio 30 d. gavo iš T. K. 16 433,00 Eur sumą už ieškovui (ir ieškovo broliui, seseriai) asmeninės nuosavybės teise priklausiusį miško sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (minėtas sklypas ieškovo nuosavybėm perėjo paveldėjus šį turtą) (e. c. b., t. 2, b. l. 38). Be to, ieškovas paveldėjo 293,17 Eur sumą, ji 2017 m. birželio 23 d. buvo pervesta į ieškovo banko sąskaitą. Teismas teisingai nusprendė, jog minėtos piniginės lėšos (16 726,17 Eur) laikytinos ieškovo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas). Teismas teisingai nustatė ir tai, kad ieškovas iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus 2017 m. liepos 18 d. gavo 14 000 Eur dydžio sumą, kuri abiem sutuoktiniams priklauso/priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (e. c. b., t. 4, b. l. 17). Dera pažymėti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 3 d. ieškovas atliko visą eilę mokėjimų: Sodra biudžetui sumokėjo 926,56 Eur sumą (ta pati suma ieškovui 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo sugrąžinta), antstolei V. Š. 2017 m. birželio 26 d. sumokėjo 42,64 Eur, 2017 m. liepos 3 d. sumokėjo 319,84 Eur, antstolei G. V. 2017 m. birželio 26 d. sumokėjo 138,78 Eur, 2017 m. liepos 3 d. sumokėjo1 040,91 Eur, S. K. 2017 m. liepos 3 d. sumokėjo 720 Eur, S. K. 2017 m. liepos 3 d. sumokėjo 500 Eur, J. L. 2017 m. liepos 3 d. sumokėjo 800 Eur, V. L. 2017 m. rugpjūčio 3 d. sumokėjo 3 500 Eur, G. L. 2017 m. rugsėjo 15 d. sumokėjo 1 800 Eur, daugiabučių namų bendrijai (DNB5072) laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. liepos 28 d. sumokėjo 900 Eur. Be to, atsakovei I. L. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 11 d. pervedė iš viso 2 800 Eur. Taigi, ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. kitiems asmenimis ir atsakovei pervedė iš viso 12 562,17 Eur (e. c. b., t. 4, b. l. 12-21). Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. ieškovo sąskaitoje buvo 0,93 Eur, ieškovas 2017 m. gavo 31 871,44 Eur piniginių įplaukų, patyrė 25 336,96 išlaidų, ieškovo sąskaitoje 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 6 535,61 Eur. Dėl nurodytų argumentų bei detalių apskaičiavimų spręstina, kad 2017 m. ieškovo gautos asmeninės nuosavybės teise lėšos – 23 726,17 Eur (16 726,17 Eur + 7 000 Eur (pusė iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus gautos lėšos)) faktiškai jau buvo išleistos.

25.       Svarbu ir tai, kad ieškovas 2018 m. patyrė 24  393,42 Eur išlaidų (19 549,03 Eur išlaidų (banko sąskaita Nr. <... 1400) (e. c. b., t. 4, b. l. 59) ir 4844,39 Eur (banko sąskaita Nr. <... 9037) (e. c. b., t. 4, b. l. 61)). Akcentuotina, kad ieškovas 2019 m. sausio 1 d. turėjo 208,20 Eur piniginių lėšų (207,59 Eur (banko sąskaita Nr. <... 1400) (e. c. b., t. 4, b. l. 62) ir 0,61 Eur (banko sąskaita Nr. <... 9037) (e. c. b., t. 4, b. l. 82)).

26.       Aktualu ir tai, jog kaip matyti iš ieškovo M. L. banko sąskaitos išrašų, kad 2020 m. balandžio 16 d. gavęs 10 400 Eur sumą (e. c. b., t. 4, b. l. 143), ieškovas per beveik penkis mėnesius – nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. – iš šios sąskaitos pervedė daugiau nei 11 000 Eur (e. c. b., t. 4, b. l. 141 -142), nors per tą patį laikotarpį papildomos įplaukos į sąskaitą siekė tik apie 2 000 Eur (e. c. b., t. 4, b. l. 143). 

27.       Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs nurodytus bylos duomenis, nusprendžia, kad ieškovas vėliausiai iki 2020 m. sausio 1 d. jau buvo išleidęs asmeninės nuosavybės teise 2017 m. gautas 23 726,17 Eur pinigines lėšas (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to teigti, kad ieškovas 2021 m., pagal 2021 m. vasario 11 d. buto dalies dovanojimo sutartį savo seseriai pervesdamas 13 461,33 Eur, panaudojo minėtas 23 726,17 Eur pinigines lėšas, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo.

28.       Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas dalį savo asmeninių pinigų panaudojo šeimos skoloms padengti, kad šalių šeima turėjo bendrų, o ne asmeninių ieškovo skolinių įsipareigojimų, jog ieškovas iš gautų pinigų apmokėjo atsakovės skolas, nesuteikia teisinių galimybių kitokiai išvadai. Ieškovas byloje neteikė jokių savo apskaičiavimų, kokias atsakovės skolas jis sumokėjo iš asmeninių lėšų, iš bendrų lėšų, ieškovas byloje neteikė jokių reikalavimų dėl įskaitymų ir (ar) kompensacijos jam priteisimo, konkrečiai to neįrodinėjo. Dėl to, analogiškai kaip ir ieškovas nurodo atsiliepimo 21 punkte, kad „atskiros skolos nėra šios bylos nagrinėjimo objektas“, teismas ieškovo teiginius apie sumokėtas atsakovės asmenines skolas laiko neįrodytais (CPK 12, 178 straipsniai).

29.       Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2017 m. ir (ar) kitas jam asmeninės nuosavybės teise gautas lėšas būtų kaupęs, laikęs atskiroje sąskaitoje, ar kitaip izoliavęs nuo bendrų šeimos finansų, bet neįrodinėjo ir to, kad 2021 m. seseriai pervesti pinigai bet kokiu būdu galėjo būti susiję su 2020 m. balandį gautomis lėšomis. 

30.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai, jog tokia faktinių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad ieškovas neįvykdė pareigos paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jo nurodomos seseriai pervestos lėšos turėtų būti pripažintos jo asmeninėmis. Svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovo sesuo minėtus pinigus grąžino (CPK 12, 178 straipsniai).

31.       Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. pagal dovanojimo sutartį pinigai ieškovo seseriai buvo pervesti iš bendrų šeimos lėšų, priklausančių šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, konstatuotina, kad jie buvo panaudoti ne šeimos poreikiams, o ieškovo asmeniniam turtui įsigyti, dėl to atsakovė turi teisę į 6 730,66 Eur kompensaciją, t. y. į pusę sumos, kuri šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 

32.       Dėl nurodytų argumentų ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas atsakovei iš ieškovo priteisiant 6 730,66 Eur kompensaciją.

Dėl priteisto 325 Eur / mėn. išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai. 

33.       Apeliantės nuomone, teismas netyrė ir neaptarė aplinkybių dėl iš atsakovės dukrai priteisto 325 Eur išlaikymo dydžio, tai rodo, kad teismas nesivadovavo CK 3.192 straipsnyje įtvirtintu proporcingumo ir objektyvaus vertinimo principu.

34.       Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

35.       Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).

36.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismo sprendimu iš ieškovo dviejų sūnų išlaikymui priteista po 200 Eur per mėnesį, o iš atsakovės dukros išlaikymui priteista po 325 Eur per mėnesį. Taigi, ieškovui tenka didesnė bendra piniginė pareiga, susijusi su vaikų išlaikymu. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nepilnametei dukrai 325 Eur / mėn. išlaikymą, atsižvelgė į tai, kad ji greitu metu taps pilnamete, kad sprendimo priėmimo iki dukros pilnametystės liko vos daugiau nei 7 mėnesiai, t. y. laikotarpis, per kurį atsakovei kils prievolė teikti išlaikymą, po 2025 m. rugsėjo 13 d. atsakovei šios prievolės nebeliks. Teismas vertino ir tai, kad šiuo metu objektyviai dukros poreikiai yra didesni, negu jaunesnių sūnų, kad šiais mokslo metais numatomos papildomos išlaidos, susijusios su mokyklos baigimu, egzaminais ir t. t. (sprendimo 91 punktas).

37.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, kasacinio teismo nurodomą orientacinį išlaikymo kriterijų ir šalių dukters poreikius, į tai, kad šalių nepilnametė duktė yra beveik pilnametė (visuotinai yra žinoma, kad paauglių būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga didesnė suma nei mažesnio amžiaus vaikams), sprendžia, jog šalių dukters išlaikymui minimu laikotarpiu yra reikalinga pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista  325 Eur/mėn. išlaikymo suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomas išlaikymas matematine išraiška, kad visiems skirtingo amžiaus vaikams turi būti priteista po lygiai (po 200 Eur / mėn.), šiuo metu neatitiktų objektyvių išlaikymo dydžio kriterijų dukros poreikių kontekste (CPK 185 straipsnis).

38.       Kaip teisingai atsiliepime nurodo ieškovas, faktinė aplinkybė, kad ieškovui priklauso butas, nagrinėjamu atveju iš esmės nelemia dukrai priteistino išlaikymo dydžio, nes butas negeneruoja pajamų. Kita vertus, teismas atsižvelgė ir į šią aplinkybę, teismas vertino kiekvieno iš tėvų turtinę situaciją, sprendė, kad ieškovo gaunamos nuolatinės pajamos nėra itin stabilios, nurodė, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto, kitų išlaikytinių neturi. Teismas įvertino ir apeliantės turtinę padėtį, nurodė, jog atsakovė ir studijuoja, ir dirba, gauna darbines iš esmės stabilias pajamas, nurodė, kad nekilnojamojo turto neturi, kitų išlaikytinių neturi (sprendimo 94 punktas). Šiuo aspektu apeliantė apeliacinės instancijos teismui jokių kitų naujų objektyvių įrodymų, suteikiančių teisę priimti kitokį sprendimą, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

39.       Dėl anksčiau nurodomų argumentų galima spręsti, kad teismas įrodinėjamą sumą dukros (ir sūnų) poreikiams tenkinti vertino kompleksiškai vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaikų naudai. Dukrai priteistas išlaikymo dydis yra realus, nurodyti dukros poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardyti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. 

40.       Aplinkybė, kad dukra po teismo sprendimo priėmimo savaitę laiko gyveno su mama, nekeičia teismo sprendimo esmės. Nėra draudžiama teikti nepilnamečiams vaikams didesnę finansinę pagalbą, negu priteista teismo sprendimu. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų. Kaip minėta, visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

41.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dukrai priteistas 325 Eur / mėn. išlaikymo dydis laikytinas būtinu šalių nepilnamečio vaiko teisėtiems interesams ir poreikiams užtikrinti ir negali būti mažinamas, nes priešingu atveju nepilnamečio vaiko (dukros) turtinės teisės ir interesai nebūtų pakankamai apsaugoti. Aplinkybė, kad šalių dukrai iš apeliantės priteistas 325 Eur dydžio išlaikymas, o iš ieškovo dviejų sūnų išlaikymui priteistas po 200 Eur kiekvienam išlaikymas, yra nulemta objektyvių aplinkybių.

42.       Apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, pakankamai išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl išlaikymo priteisimo.

43.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, atsakovės galimybes teikti išlaikymą ginčo šalių nepilnametei dukrai bei vaiko poreikius. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į 2025 m. galiojantį MMA, kuris laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi, be kita ko, ir CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė išlaikymo vaikui priteisimą reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi šiuo klausimu suformuota teismine praktika, todėl teisingai nustatė ir priteisė ieškovo prašomą nepilnamečiui vaikui išlaikymą.

Dėl bylos procesinės baigties

44.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, spręsdamas ieškovo lėšų panaudojimą įgyjant dalį buto, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – atsakovei iš ieškovo priteistina 6 730,66 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, pervedant pinigus ieškovo seseriai V. B. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

45.       Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

46.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

47.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų dalis nusprendė, kad iš atsakovės ieškovui turėtų būti priteista 1 555,95 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei žyminio mokesčio dalis, o iš ieškovo atsakovei turėtų būti priteista 1 282,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikęs įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteisė 273,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

48.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pakeistiną sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo, į tai, kad atsakovės patenkintų reikalavimų dalis šiek tiek padidėjo, kad teisinės pagalbos išlaidos dėl kiekvieno šalių reikalavimo nėra detalizuotos, į tai, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, nusprendžia, kad šalių mokėtinos sumos viena kitai tampa lygios, dėl to teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme šalims viena iš kitos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

49.       Kitas aspektas tas, jog teismas nurodė, kad atsakovė turėjo sumokėti 271,00 Eur (110 Eur už santuokos nutraukimą, vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir bendravimo tvarką; 161 Eur už reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo), tačiau sumokėjo 50,00 Eur, nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 221,00 Eur (teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi atidėti atsakovei likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo) (sprendimo 119 punktas). Atsižvelgęs į tai, jog atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės bei turtiniai reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo atmesti visiškai, iš atsakovės valstybei priteisė 221,00 Eur žyminio mokesčio sumą (sprendimo 122 punktas).

50.       Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovės turtinis reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo patenkintas, perskaičiuoja mokesčius valstybei nurodydamas, kad valstybės biudžetui iš ieškovo priteistinas 161 Eur žyminis mokestis (už atsakovės patenkintą reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo), atitinkamai iš atsakovės priteistinas 60 Eur žyminis mokestis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

51.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

52.       Apeliantė pateikė įrodymus, jog patyrė 152 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, 800 Eur advokato pagalbos išlaidų, teikiant apeliacinį skundą, iš viso 952 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nustatyta, kad apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių, atitinka bylos sudėtingumą.

53.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas.

54.       Pažymėtina, jog apeliacinio skundo suma sudaro 7 780,66 Eur (6 730,66 Eur kompensacija + 1 050 Eur išlaikymo suma (325 Eur – 200 Eur skirtumas ) (125 × 8 mėn. + 50 Eur už rugsėjo 12 dienų (125 Eur / 30 dienų × 12 dienų) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

55.       Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, į tai, jog apeliantės reikalavimas dėl kompensacijos patenkintas, laikytina, jog apeliacinis skundas buvo patenkintas 86,51 procentų ((6 730,66 Eur / 7 780,66 Eur) × 100).

56.       Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją apeliantei iš ieškovo priteistina 823,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Ieškovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimą:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti atsakovei I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 730,66 Eur kompensaciją;

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės I. L. ieškovui M. L. 273,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteista iš atsakovės I. L. valstybei 221 Eur žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti nauja redakcija taip: priteisti iš ieškovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui 161 Eur žyminio mokesčio (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662), priteisti iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui 60 Eur žyminio mokesčio (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662);

kitą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei I. L. iš ieškovo M. L. 823,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                                               Irma Čuchraj

                                                                                                                               Erinija Kazlauskienė

                                                                                                                               Larisa Šimanskienė