Civilinė byla Nr. e2A-2621-936/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06275-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl paramos (išlaikymo) pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo A. P..
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. P., prašydama priteisti iš atsakovo materialinę paramą po 525 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki ji studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau iki kol sueis 24 metai, šias lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas V. P. yra jos tėvas. Tėvai – trečiasis asmuo mama A. P. ir atsakovas, kartu santuokoje gyveno nuo 2003 m. sausio 7 d. iki 2018 m. balandžio 18 d., todėl atsakovas jos nebeaugino nuo 12 metų. Mama yra nesusituokusi ir padeda savo pilnamečiams vaikams, jai ir I. P., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas daugiau išlaikytinių vaikų neturi, dirba (duomenys neskelbtini) tarnyboje ūkvedžiu ir gauna apie 900 Eur darbo užmokestį, taip pat gauna apie 700 Eur dydžio senatvės pensiją. Atsakovas išlaikymo jai neteikia nuo 18 metų, bendrauja retai.
1.2. Ieškovė nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. studijuoja Vilniaus universitete, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete. Gyvena Vilniuje bendrabutyje. Už šį būstą moka 55 Eur/mėn. Jokių pajamų negauna, ją išlaiko mama ir močiutė G. P. bei senelis B. P.. Nekilnojamojo turto, santaupų, automobilio, kitokio turto neturi, nėra juridinių asmenų dalyvė.
1.3. Atsakovas turi nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), garažą, automobilį. Mamos ir senelių teikiamo išlaikymo jai nepakanka, kadangi reikia maitintis, apsirengti, mokėti už mobilųjį telefoną, būstą bei patirti kitų išlaidų.
1.4. Ieškovė nurodo, kad jai pragyvenimui reikia 1 050 Eur per mėnesį, kurie susideda iš: išlaidos maistui 300 Eur/mėn.; išlaidos už mokslą, studijuoja savo lėšomis apmokamas studijas, nes į valstybės finansuojamas studijas priimta nebuvo. Studijos kainuoja 3 060 Eur metams. 1 530 Eur paramą pirmam pusmečiui susimokėti už studijas suteikė senelis B. P., padovanodamas savo santaupas, tačiau ateityje senelis padėti nebegalės, nes jo santaupos ribotos; išlaidos drabužiams, avalynei apie 80 Eur/mėn.; išlaidos sveikatai (vaistams, papildams) 40 Eur/mėn. Taip pat ji serga skolioze, širdies nepakankamumu, gastritu, turi aukštą kraujospūdį, patiria nuolatinius galvos skausmus ir šioms ligoms spręsti prireikia pirkti vaistų, lankyti sporto užsiėmimus, pirkti masažo procedūras, vidutiniškai kurioms išleidžia 75 Eur/mėn. Iš viso išlaidos sveikatai sudaro apie 115 Eur/mėn.; išlaidos gyvenamajam būstui už bendrabutį sudaro 55 Eur/mėn.; išlaidos mokymosi priemonėms – mokymosi priemonėms išleidžia apie po 40 Eur/mėn., nes studijų metu daug mokymosi medžiagos reikia kopijuoti; išlaidos poilsiui, laisvalaikiui apie 50 Eur/mėn., pvz., kino filmams, koncertams, parkams lankyti ir t. t.; telefono išlaidos apie 20 Eur/mėn.; kelionės išlaidos, du kartus į mėnesį grįžta į namus iš Vilniaus į Klaipėdą. Į vieną pusę kelionė kainuoja apie 12,50 Eur, per mėnesį kelionės išlaidoms išleidžia apie 50 Eur. Taip pat ji perka nuolatinį bilietą važinėti Vilniuje, kuris kainuoja apie 5 Eur/mėn. Viso kelionės išlaidos sudaro 55 Eur/mėn.; kitos būtinosios išlaidos. Apie 10 Eur/mėn. išleidžia skalbyklai bendrabutyje; apie 30 Eur/mėn. pirkdama higienos priemones (muilą, plaukų šampūnus, dantų pastą, dantų šepetukus, paketus ir t. t.), 30 Eur/mėn. kosmetikos priemones (kremus, akių šešėlius, tušus, veido valiklius ir t. t.) bei 10 Eur/mėn. kitoms nenumatytoms išlaidoms. Iš viso šios išlaidos sudaro maždaug po 80 Eur/mėn.
2. Atsakovas V. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepiamas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Išlaikymas ieškovei negalėtų būti priteisiamas, nes, visų pirma, ieškovė yra pilnametė. Antra, nors kartu su ieškiniu ieškovė pateikė duomenis apie jos sveikatos būklę, tačiau šie dokumentai nepatvirtina, kad ieškovė būtų nedarbinga dėl neįgalumo. Duomenų, kad ieškovei būtų apribotas nedarbingumas ar ji būtų nedarbinga nepateikė ir pati ieškovė.
2.2. Nustačius vien tik aplinkybę, kad ieškovė nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos gavimo, formaliai būtų galima konstatuoti, kad ieškovė neturi teisės į paramą CK 3.1921 straipsnio prasme. Laisvu nuo mokymosi metu (pvz., per atostogas) ieškovė turėtų skirti darbui, kad bent iš dalies pagerintų savo turtinę padėtį. Ieškovė po mokyklos baigimo nedirbo ir nepateikė jokių įrodymų, kad būtų siekusi įsidarbinti, todėl ieškovė dėjo per mažai pastangų gauti pajamų iš darbinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl studijų grafiko intensyvumo ji neturi galimybės dirbti studijų metu, negali studijų suderinti su darbu nepilną darbo dieną ar nepilną darbo savaitę, savaitgaliais.
2.3. Ieškovė dar besimokydama vidurinėje mokykloje nesiėmė visų priemonių, kad įgytų teisę studijuoti valstybės finansuojamose studijose bei gauti stipendiją, t. y. turėdama visas sąlygas mokytis vidurinėje mokykloje gerai ir labai gerai, tikėtina, mokėsi vidutiniškai, todėl dėl pažangumo įstojo tik į mokamas studijas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų pažangų ieškovės mokymąsi ir aukštojoje mokykloje (CPK 12, 178 straipsniai), bei duomenų, kad po pirmojo studijų semestro jos pažangumas buvo toks, kad ji galėtų pretenduoti į mokymosi stipendiją, mokamą gerai ir labai gerai besimokantiems studentams.
2.4. Ieškovės nurodytos tariamai kiekvieną mėnesį patiriamos išlaidos drabužiams po 80 Eur, higienos, kosmetikos priemonėms po 80 Eur, vaistams, vitaminams po 115 Eur, mokymosi priemonėms po 40 Eur yra neobjektyvios ir nepagrįstos. Be to, tam tikrų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydžiai yra kiek padidinti, ieškovė nepateikė jokių įrodymų turimoms išlaidoms pagrįsti.
2.5. Atsakovas yra pensinio amžiaus, siekdamas gauti papildomų piniginių lėšų ir teikti reikiamą išlaikymo dydį buvusiems nepilnamečiams vaikams ieškovei A. P. ir sūnui I. P., įsidarbino ūkvedžiu (duomenys neskelbtini) tarnyboje. Ieškovei tapus pilnametei, atsakovo pareiga teikti išlaikymą išnyko. Nepaisant atsakovo nuolat dedamų pastangų palaikyti ryšį su ieškove, ji su atsakovu nepalaiko jokio ryšio, su juo nebendrauja. Tai, kad ieškovė pradėjo studijuoti aukštojoje mokykloje, atsakovui tapo žinoma tik gavus ieškinį. Atsakovas turi rimtų sveikatos sutrikimų ir dėl to patiriamų papildomų išlaidų gydymui. Atsakovui yra nustatyta hipertenzinė širdies liga, šoninės šlapimo pūslės sienos piktybinis navikas, anemija (geležies stoka), prostatos hiperplazija, koksartrozė, kelio ir klubo sąnarių implantai, stuburo ostechondrozė, hipercholesterolemija, radikulopatija krūtinės srityje. Dėl sunkios sveikatos būklės bei nuolat jaučiamo skausmo atsakovui su kiekviena diena yra vis sunkiau atlikti su darbo sutartimi susijusias pareigas, po darbo atsakovas jaučiasi labai pavargęs ir išsekęs. Atsižvelgiant į tai, atsakovas realiai planuoja nutraukti darbinius santykius, dėl ko atsakovas gaus tik su pensija susijusias pajamas. Priešingai nei nurodo ieškovė ieškinyje, atsakovas neturi nekilnojamojo turto, santaupų. Atsakovas turi automobilį HONDA CIVIC (pirmosios registracijos data: 1998 m. kovo 26 d.), kuriuo šiuo metu naudojasi.
2.6. Atsakovas nurodo, jei teismas vertintų, kad ieškinys pagrįstas, tai sutiktų mokėti iki 250 Eur materialinę paramą, kurios pakaktų ieškovės poreikių patenkinimui.
3. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. P. (ieškovės motina) prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad nuo pat vaikų gimimo ji rūpinosi vaikų išsilavinimu. Atsakovas niekada nebuvo suinteresuotas vaikų išlaikymu. Dukrai sunku susirasti darbą Vilniuje. Jai reikia mokytis, o nesiblaškyti tarp darbų. Kas antrą savaitgalį dukra grįžta į Klaipėdą, kad pailsėti, čia jos draugai, turi augintinį. Jos finansinė padėtis nėra geresnė už atsakovo. Jos darbo užmokestis yra minimumas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei A. P. iš atsakovo V. P. išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 320 Eur nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. (ieškinio priėmimo dienos) iki kol ji studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės atsakovui priteisė 393,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo ieškovei priteisė 2,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei valstybei priteisė 86 Eur žyminio mokesčio ir 281,79 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą.
4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, nuolatinių pajamų negauna, studijuoja Vilniuje, gyvena bendrabutyje. Atsižvelgiant į paminėtus duomenis, padaryta išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Iš byloje pateiktos 2024 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus universiteto studijų sutarties Nr. 25-235446 nustatyta, kad ieškovė nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. studijuoja vadybą, metinė studijų kaina 3 060 Eur, studijų programos kaina 12 240 Eur. Pirmojo semestro mokslų įvertinimo vidurkis yra 8,5. Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina ir leidžia daryti išvadą, jog ieškovės pažangumas yra gana aukštas ir ji iki šiol sąžiningai vykdo pareigą mokytis.
4.2. Ieškovė šiuo metu studijuoja dieniniame studijų skyriuje, yra 1 kurso studentė, todėl ieškovės galimybės pačiai pasirūpinti reikalingomis lėšomis yra ribotos. Tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į kitas aplinkybes. Iš byloje pateikto ieškovės paskaitų tvarkaraščio nustatyta, kad ieškovė antradieniais ir penktadieniais paskaitų neturi. Teismas nagrinėjamu atveju sutinka, kad ieškovės galimybės, studijuojant dieninėje studijų programoje, susirasti darbą yra ribotos, tačiau ši aplinkybė negali būti absoliuti neigiant ieškovės galėjimą bent iš dalies prisidėti prie savo pačios išlaikymo. Atkreiptas dėmesys, kad studijų metu yra atostogos, per kurias ieškovė turi visas galimybes susirasti trumpalaikį sezoninį darbą, taip pat ieškovė neturi paskaitų antradieniais ir penktadienis bei savaitgaliais, taip pat esant sunkiai finansinei padėčiai ieškovei nėra būtinybės dažnai grįžti į Klaipėdą. Kita vertus, pati ieškovė pasirinko studijas Vilniuje, kas akivaizdžiai yra didesnė finansinė našta negu studijuojant gimtajame mieste Klaipėdoje, juolab, kad atsakovė studijuoja vadybą, kurią taip pat galima studijuoti ir Klaipėdos auštosiose mokyklose. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi dėl socialinės stipendijos suteikimo, ką patvirtino ir posėdžio metu, taip pat duomenų, kad kreipėsi ar ketina kreiptis dėl valstybės remiamos paskolos studentams suteikimo. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė neišnaudojo visų realių galimybių gauti papildomų lėšų. Paminėjo, kad aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl ši aplinkybė savaime neeliminuoja ieškovės teisės gauti paramą ir bus vertintina sprendžiant klausimą dėl paramos dydžio.
4.3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turi galimybę teikti didesnę paramą pilnamečiam vaikui negu 250 Eur, kadangi 1 700 Eur gaunamos pajamos, atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį šalyje, yra pakankamai didelės kitų išlaikytinių, įsipareigojimų neturi, patiria tik būsto komunalines išlaidas. Pastebėta, kad nors atsakovas nurodė, jog taip pat padeda sūnui, ieškovės broliui, tačiau tai jis daro geranoriškai ir ne nuolatos, todėl tai nepaneigia aplinkybės, jog atsakovo finansinė padėtis yra pakankamai gerai.
4.4. Teismas nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl patiriamų išlaidų už mokslą (studijas) 255 Eur, už vaistus, papildus 40 Eur, už masažus 75 Eur, už mokymosi priemones 40 Eur, už laisvalaikį 50 Eur, už kosmetikos priemones 30 Eur. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė kreipėsi ar ketina kreiptis dėl valstybės remiamos paskolos studentams suteikimo, dėl ko ieškovės vengimas gauti studijų paskolą už studijas, kuri nėra apmokestinama palūkanomis, yra tik fiktyvus vengimas pagerinti savo finansinę padėtį, kuris negali būti perkeliamas atsakovui. Teismas kritiškai vertino ieškovės nurodomas sumas vaistams, papildams ir masažams, kadangi nepateikti įrodymai, be to, masažus ieškovė gali gauti nemokamai, arba atlikti mankštas namuose dėl skoliozės. Nepagrįstos išlaidos mokymuisi, kai daugiausia naudojamasi technologijomis. Pažymėjo, kad laisvalaikio išlaidomis pasirūpinti turėtų pati ieškovė, o kosmetikos priemonės yra ilgalaikio naudojimo, nereikia pirkti kiekvieną mėnesį, todėl nurodoma suma yra perteklinė.
4.5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės poreikiams tenkinti reikalinga suma – 635 Eur: maistas 300 Eur; išlaidos drabužiams, avalynei 80 Eur; išlaidos sveikatai (vaistams, papildams) 30 Eur; kiti vaistai, masažai 40 Eur; bendrabutis 55 Eur; telefonas 20 Eur; kelionės išlaidos 55 Eur; skalbykla 10 Eur; higienos priemonės 30 Eur; kosmetikos priemones 5 Eur; kitos nenumatytos išlaidos 10 Eur.
4.6. Atsižvelgiant į ieškovės galimybes savarankiškai pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis mokantis bei galimybę gauti paskolą studijoms, atsakovo galimybes teikti išlaikymą (paramą) savo pilnametei dukrai, taip pat įvertinęs visuotinai žinomus būtinųjų prekių kainų pokyčius rinkoje, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 320 Eur išlaikymo (paramos) suma atitiktų protingumo, sąžiningumo kriterijus bei šalių lygiateisiškumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą pakeisti priteisinat 525 Eur paramos iš atsakovo ieškovei, tai pat priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei už antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad neišnaudojo visų galimybių pasirūpinti reikalingomis lėšomis, kadangi: 1) dirbti ji negali dėl intensyvaus mokymosi tempo ir plačios mokymosi programos, jei įsidarbintų – nukentėtų jos mokslai, ji nespėtų tinkamai pasiruošti egzaminams ir įskaitoms, dėl ko nukentėtų pati psichologiškai ir fiziškai; 2) nėra rinkoje tokių darbų, kad reikalingas būtų nekvalifikuotas darbuotojas tik darbui tam tikromis dienomis (antradieniais ir penktadieniais), todėl pagal šiuos kriterijus ieškovei darbą rasti nepavyksta ir kad pavyktų – tikimybės nėra; 3) dėl socialinės stipendijos ieškovei kreiptis nebuvo tikslinga, nes ji tik pradėjo studijuoti, įstojo į mokamą studijų vietą, todėl pirmo semestro mokslai yra visais atvejais studento lėšomis apmokami. Kreiptis dėl stipendijos gavimo, kai ieškovė žino, kad neatitinka kriterijų ir jos negaus – nėra protinga ir logiška, todėl šis teismo motyvas nesuprantamas; 4) dėl paskolos mokslui ieškovė nesikreipė, nes kaip ir nurodė teismui – pinigus susimokėti už mokslą pirmam semestrui jai padovanojo senelis, todėl to daryti nereikėjo. Bet šis faktas nepašalina atsakovo kaip tėvo atsakomybės padėti savo dukrai kol ši baigs studijas ir įgis profesiją.
5.2. Atsakovas turi galimybę savo dukrai teikti po 525,00 Eur/mėn. dydžio išlaikymą, ir jam pačiam liktų solidi suma pragyvenimui – apie 1175,00 Eur. Iš šios sumos atsakovas pilnai apmokėtų savo turimas išlaidas už būsto komunalinius mokesčius, bei patenkintų kitus savo poreikius. Teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovas turi galimybę teikti paramą ieškovei, tačiau nenurodė motyvų, kodėl negali teikti tokio dydžio, kiek reikia ieškovei – po 525,00 Eur/mėn. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tas faktas, jog atsakovas materialiai padeda savo broliui ir suaugusiam dirbančiam sūnui parodo, jog jam pragyvenimui reikia mažiau lėšų, jog iš jo pajamų lieka lėšų, kurias gali skirti padėdamas kitiems asmenims. Faktas, kad atsakovas samdėsi privatų advokatą ir šiam sumokėjo didelę sumą (virš 1000 Eur) už atstovavimą šioje civilinėje byloje, kai tuo tarpu ieškovė gavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pagalbą, parodo, jog atsakovo turtinė padėtis gera, o ieškovės – bloga.
5.3. Reikalingas ieškovei paramos dydis buvo apskaičiuotas, atsižvelgiant į tai, kad abu jos tėvai (mama ir tėvas) paramą mokės vienodo dydžio, t. y. po 525,00 Eur/mėn. Todėl teismui priteisus iš atsakovo mažesnį paramos dydį, iš esmės nukentės trečiasis asmuo – ieškovės mama A. P., kurios pajamos yra daug mažesnės nei atsakovo, nes ši turės skirti dukrai paramos ne po 525,00 Eur/mėn., o po 730,00 Eur/mėn. Tai parodo, jog skundžiamu sprendimu nepasiektas teisingumas. Šiuo metu ieškovei ne tik dėl vykusios infliacijos reikia daugiau lėšų, bet ir dėl atsiradusių naujų išlaidų už mokslą, keliones, gyvenimą bendrabutyje ir t.t. Šiuo atveju teismo priteistas išlaikymo dydis nesiekia net ½ dalies MMA (minimalaus mėnesinio atlygio), kai tuo tarpu atsakovo pajamos siekia daugiau nei du MMA, kas parodo, jog teismas nepakankamai gerai ištyrė įrodymus ir priėmė neteisingą sprendimą.
5.4. Teismas galėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi ieškovė yra biologinė atsakovo duktė, jos turtinė padėtis sunki, o atsakovas samdėsi privatų advokatą, todėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas iš ieškovės labiau atitiktų teisingumo principą.
6. Atsakovas V. P. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad su juo sutinka ir prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepiamas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai pagrįstas teisės normomis bei byloje nustatytais faktais, yra teisėtas, tinkamai motyvuotas ir teisingas.
6.2. Studijuoti Vilniaus universitete vadybos studijų programą valstybės nefinansuojamoje vietoje, buvo ieškovės savarankiškas sprendimas, kuris nebuvo visiškai derintas su atsakovu. Ieškovė pasirinkdama studijas Vilniuje suvokė, kad tai bus didesnė finansinė našta negu studijuojant gimtajame mieste Klaipėdoje, todėl prisiėmė riziką, nepaisydama to, kad studijuoti vadybą yra galima ir Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
6.3. Ieškovė nedirba ne todėl, kad nėra objektyvių galimybių susirasti sezoninį (atostogų metu) ar valandinį darbą ir tokiu būdu bent iš dalies pagerinti savo turtinę padėtį, bet, kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, dėl savo sąmoningo neveikimo, t. y. nedėjimas pastangų susirasti darbą, prisidengiant intensyvaus mokymosi tempu bei subjektyviais pamąstymais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai įvertino ir ieškovės galimybes gauti stipendiją, be to, ieškovė nepateikė duomenų apie pirmo kurso rezultatus.
6.4. Ieškovė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių gauti reikiamų pajamų studijoms ir pragyvenimui, nes ji nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos gavimo. Ieškovė nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos, nes „paskolos yra paskolos, ir tas paskolas reikia atiduoti, o mes nežinom kaip bus, taip pat, jog išlaikymą turi teikti tėvai“. Ieškovės bei trečiojo asmens nurodytos aplinkybės dėl nesikreipimo gauti valstybės remiamą paskolą nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo.
6.5. Trečiasis asmuo ieškovei kas mėnesį teikia 300 eurų paramą (2024 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 16:58 min.), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo materialinę paramą po 525 Eur yra neatitinkantis šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Pirmosios instancijos teismas, objektyviai įvertino atsakovo amžių, sveikatos būklę, gaunamas pajams bei turimą turtą ir pagrįstai, išsamiai bei argumentuotai konstatavo, kad 320 Eur išlaikymo (paramos) suma atitiktų protingumo, sąžiningumo kriterijus bei šalių lygiateisiškumą.
6.6. Pažymėjo, kad asmuo turi teisę pasirinkti advokatą, teiksiantį jam teisines paslaugas, būtent ką ir padarė atsakovas, tačiau ne iš prabangos, kaip nurodo ieškovė apeliacine skunde, bet siekdamas apginti savo teises ir interesus. Atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į teikiamų teisinių paslaugų spektrą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), yra objektyvios atitinkančios minėtose rekomendacijose nustatytus kriterijus, rinką bei praktiką. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti materialinę paramą pilnamečiui vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Ieškovė nesutinka pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ji neišnaudojo visų protingų galimybių pačiai pasirūpinti reikalingomis lėšomis, nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti reikalaujamo dydžio materialinę paramą, ieškovės motinai teks didesnioji paramos teikimo dalis, kas neatitinka teisingumo principo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2025 m. gegužės 27 d. išrašą, kuriame pateikti atsakovo mokėjimai ieškovei laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. birželio 15 d.
12. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti naujus įrodymus (DOK- 31335 ir DOK-31310) – 2025 m. rugpjūčio 21 d. medicininį pažymėjimą ir (duomenys neskelbtini) tarnybos direktoriaus 2025 m. rugsėjo 10 d. įsakymą dėl V. P. atleidimo iš darbo.
13. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
14. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas įrodymas galėjo būti pateiktas ir pirmosios instancijos teisme, pateikiant ieškinį, kadangi sąskaitos išrašas yra už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. birželio 15 d., be to, toks įrodymas iš esmės neturi įtakos sprendžiant ginčą, kadangi tai, kokį išlaikymą teikė atsakovas iki ieškovės pilnametystės, neįrodo, kad atsakovas turėtų teikti tokį patį išlaikymą ir ieškovei sulaukus pilnametystės, todėl ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą atsisakytina priimti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokių argumentų pirmosios instancijos teisme ieškovė nebuvo nurodžiusi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų detaliau nepasisakys, kadangi draudžiama reikšti naujus argumentus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
16. Sprendžiant dėl atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, kad jie gauti po ieškovės skundžiamo sprendimo priėmimo ir gali turėti reikšmės nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą dėl atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio materialinę paramą, šių įrodymo priėmimas į bylą neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus įrodymus, nurodytus šios nutarties 12 punkte, priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).
Dėl materialinės paramos priteisimo pilnamečiam vaikui pagrindų
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl vaikų išlaikymo“ konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų.
19. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.1921 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomi ir CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme numatytą reglamentavimą ir nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis sunki bei nustatė ieškovės sąžiningą bei pažangų mokymąsi, kas sudaro pagrindą gauti materialinę paramą iš atsakovo. Ieškovė nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo motyvais, susijusiais su išnaudotomis galimybėmis pačiai pasirūpinti reikalingomis lėšomis bei atsakovo galimybėmis teikti didesnę materialinę paramą.
Dėl materialinės paramos prašančio pilnamečio vaiko galimybių gauti pajamų
23. Kaip jau minėta, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pilnamečio vaiko pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnis). Paminėtina, kad Valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ (su vėliausiais pakeitimais) nurodyta, kad paskolos teikiamos kasmet, rudens ir pavasario semestrą (28 punktas); bei paskolos teikiamos vieniems studijų metams (29 punktas); už naudojimąsi paskola paskolos gavėjui skaičiuojamos palūkanos (67 punktas); palūkanas paskolos gavėjas pradeda mokėti nuo paskolos išmokėjimo datos, išskyrus aprašo 90 punkte nurodytus atvejus, kai jos gali būti apmokamos iš valstybės lėšų, kuriomis disponuoja fondas, iki pradinės studijų sutartyje nurodytos studijų baigimo datos arba studijų nutraukimo datos (68 ir 90 punktai); paskolos grąžinimo pradžia yra po 24 mėnesių nuo paskolos sutartyje nurodytos pradinės studijų pabaigos datos (70 punktas).
24. Nors kasacinis teismas yra nurodęs, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011), tačiau taip pat yra nurodęs, kad vien galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo buvimas negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos būtinumą ir reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodytas nerimas dėl kredito grąžinimo galimybių, nėra pagrindas perkelti naštą apmokėti už studijas atsakovui. Vien tai, kad tėvai turi finansinę galimybę išlaikyti pilnametį vaiką, nereiškia, kad šiam asmeniui nesistengiant pačiam pasirūpinti lėšomis jo poreikių tenkinimui, tėvams atsiranda tokia pati prievolė išlaikyti vaiką kaip ir vaikui būnant nepilnamečiu. Paminėtina, kad ieškovė pirmuosius studijų metus neturėjo poreikio kreiptis dėl valstybės remiamos paskolos suteikimo, kadangi už mokslus padėjo apmokėti senelis, ką pati ieškovė nurodė teismo posėdžio metu. Tačiau spręstina, kad ieškovė, neturėtų perkelti atsakovui naštos mokėti už studijas, vėlesnius semestrus, kadangi ieškovė nesinaudoja (nesidomėjo) valstybės teikiamomis finansinėmis galimybėmis, nesant svarbių priežasčių.
26. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, kad dieniniame skyriuje besimokančiam studentui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu, kad kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Todėl teismo vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga, visų pirma, tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą. Nors byloje nustatyta, kad ieškovė neturi paskaitų antradieniais, penktadieniais, taip pat laisvi savaitgaliai, tačiau studentai turi skirti laiko pasiruošimui paskaitoms, užduočių atlikimui, poilsiui ir pan., kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu. Byloje ieškovė pateikė įrodymus, kad vasaros pradžioje bandė įsidarbinti, siuntė savo gyvenimo aprašymą pagal darbo skelbimus (el. dokumentas DOK-10404). Nagrinėjamoje situacijoje negalima spręsti, kad ieškovė neieškodama galimybių per pirmuosius studijų metus, paskaitų vykimo laikotarpiu, darbo, o susitelkdama į studijas, suteikia pagrindą nepriteisti materialinės paramos, ar ją priteisti vien tik todėl mažesnę. Visgi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad ieškovė atostogų laikotarpiu turi galimybę susirasti sezoninį darbą ir tokiu būdu prisidėti prie savo poreikių tenkinimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nurodė šias aplinkybes dėl darbo, tačiau, vertinant ieškovei reikalingos paramos dydį, tokie argumentai didelės reikšmės neturėjo ir iš esmės nulėmė, kartu su šios nutarties 25 punkte nurodytu argumentu, tik studijų kainos neįskaičiavimą į materialinės paramos dydį.
27. Paminėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad domėjosi dėl stipendijos gavimo, nurodė net keletą stipendijos rūšių, tačiau paaiškino, kad stipendijos šiuo metu negali gauti, nes yra tik tam tikras skaičius, kuriems skiriama stipendija, todėl nesikreipė dėl jos gavimo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tokių ieškovės paaiškinimų, tik nurodė, kad nėra duomenų, jog ieškovė kreipėsi dėl stipendijos, tačiau ši aplinkybė taip pat esminės reikšmės sprendžiant dėl pačios paramos dydžio priteisimo neturėjo.
Dėl tėvų galimybės teikti materialinę paramą pilnamečiui vaikui ir priteistino paramos dydžio
28. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas turi galimybę teikti būtent 525 Eur materialinę paramą, kadangi jis gauna nemažas pajamas, o jo išlaidos nėra didelės.
29. Minėta, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).
30. Byloje nustatyta, kad atsakovas gauna senatvės pensiją 890,87 Eur ir 38,23 Eur vienišo asmens išmoką, taip pat atsakovas iki 2025 m. rugsėjo 19 d. dirbo (duomenys neskelbtini) tarnyboje, kur jo darbo už mokestis laikotarpiu nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. spalio mėn. vidutiniškai buvo 536 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad šiuo metu atsakovas nebedirba, jo pajamas sudaro tik senatvės pensija ir vienišo asmens išmoka. Nekilnojamojo turto atsakovas neturi, turi vieną transporto priemonę. Kitų išlaikytinių neturi. Turi sveikatos problemų, tokių kaip hipertenzinė širdies liga, šoninės šlapimo pūslės piktybinis navikas, stuburo osteochondrozė, tarpslankstelinio disko degeneracija, atsakovas turi kelio ir klubo sąnarių implantus ir kt.
31. Trečiasis asmuo A. P. turi nekilnojamojo turto: gyvenamąjį namą, žemės sklypą, ūkinį pastatą ir garažą, transporto priemonių neturi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nurodoma kad jos pajamos yra apie 680 Eur per mėnesį, iš bendrovės, kurioje dirba, yra gavusi paskolą, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, nėra. Nepilnamečių išlaikytinių neturi.
32. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).
33. Atsižvelgiant į ieškovės tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo. Atsakovo ir trečiojo asmens turtinė padėtis panaši. Pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad motina duoda 300 Eur, taip pat papildomai dar skiria pinigų, esant poreikiui, todėl nėra pagrindo priteisti ženkliai didesnę materialinę paramą, t. y. 525 Eur, iš atsakovo. Aplinkybė, kad atsakovas naudojosi advokato pagalba, už kurio paslaugas pats mokėjo, niekaip nepagrindžia ir neįrodo, koks būtent materialinės paramos dydis tūrėtų būti teikiamas, tokias aplinkybes pagrindžia tik realūs pilnamečio vaiko poreikiai ir kitos aukščiau minėtos aplinkybės.
34. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie ieškovės poreikius tenkinančią sumą, išskyrus tai, kad priteistos paramos dydis yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos.
35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės poreikiams tenkinti reikalinga suma – 635 Eur: maistui – 300 Eur; išlaidos drabužiams, avalynei – 80 Eur; išlaidos sveikatai (vaistams, papildams) – 30 Eur; kitiems vaistams, masažui – 40 Eur; bendrabučiui – 55 Eur; telefonui – 20 Eur; kelionės išlaidoms – 55 Eur; skalbyklai – 10 Eur; higienos priemonėms – 30 Eur; kosmetikos priemonėms – 5 Eur; kitoms nenumatytoms išlaidoms – 10 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino visas išlaidas, kurias ieškovė nurodė patirianti, bei jų pagrįstumą. Apeliantė nenurodo jokių argumentų, kad šias poreikių tenkinimo sumas pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamai, tik deklaratyviai kvestionuoja teismo sprendimą. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką minimali mėnesinė alga yra kriterijus priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, o šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl materialinės paramos priteisimo pilnamečiam vaikui, todėl tokia teismų praktika laikytina tik kaip orientacinė, kadangi nagrinėjamu atveju atsižvelgiama būtent į pilnamečio vaiko poreikius, jo elgesį išnaudojant visas galimybes pačiam pasirūpinti reikalingomis piniginėmis lėšomis ir tėvų galimybes teikti paramą.
36. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta poreikiams reikalinga suma. Paminėtina, kad studijų mokestis nebuvo pagrįstai įskaičiuotas, kadangi, pirma, ieškovė pasirūpino, kad kitas asmuo (senelis) padėtų apmokėti studijas, antra, ieškovė turi galimybę kreiptis dėl valstybės remiamos paskolos studijų kainai apmokėti gavimo, be to, vasaros laikotarpiu ji gali įsidarbinti ir tokiu būdu pati rūpintis bent daliniu reikalingų lėšų gavimu.
37. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių pati pasirūpinti reikalingomis lėšomis, nepagrindė tokių galimybių atmetimo, į ieškovės nurodytą reikalingą sumą poreikių patenkinimui bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė 320,00 Eur materialinę paramą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo iki kol ieškovė studijuos aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokiose bylose.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
38. Apeliantė teigia, kad teismas galėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi ieškovė yra biologinė atsakovo duktė, jos turtinė padėtis sunki, o atsakovas samdėsi privatų advokatą, todėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas iš ieškovės labiau atitiktų teisingumo principą.
39. Paminėtina, kad bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
40. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. 60,95 proc., todėl pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi.
41. Paminėtina, kad pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
42. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas).
43. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).
44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, sprendžia, kad neegzistuoja pagrindai nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Tai, kad ieškovė yra biologinė atsakovo duktė ir ieškovas samdėsi advokatą, nėra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą; 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 19 punktą). Taip pat nenustatyta, jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
45. Atsakovas byloje pateikė duomenis, kad turėjo 1 008,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 000 Eur teisinių paslaugų išlaidos bei 8,20 Eur išlaidos už Registro centro duomenis.
46. Paminėtina, kad išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Rekomendacijose nurodytus dydžius, neturi pagrindo vertinti, kad atsakovo nurodytos išlaidos viršija nustatytus rekomendacinius maksimalius dydžius, yra neprotingai didelės ar nepagrįstos. Todėl ieškinį tenkinus iš dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovui 393,70 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Priteisus šias bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės atsakovui, nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtų pažeistas lygiateisiškumo principas.
Dėl bylos baigties
4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus ir teismų praktiką, vertindamas materialinės paramos pagrindus, todėl iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
5. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
49. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos priteistinas atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 500 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Urmila Valiukienė