Administracinė byla Nr. I-8628-473/2016
Proceso Nr. 3-61-3-03181-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui A. Ž. (A. Ž.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. l–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad nuo 2016-04-22 iki 2016-07-01 buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) kamerose Nr. 375, 108, 389, 292, 312 ir 258. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerų plotas buvo nuo 5 m2, o kamerose buvo kalinama nuo 1 iki 8 asmenų. Kamerose buvo dviaukštės lovos, kurių matmenys buvo maždaug 110x200 cm. Kamerose dviaukščių lovų buvo nuo 2 iki 8. Pavyzdžiui, kameroje Nr. 375, kurios plotas – 7,26 m2, ir kuri buvo rūsyje, pareiškėjas buvo kalinamas 1,5 mėnesio. Kameroje Nr. 375 buvo 2 lovos, kurių kiekviena užima apie 1,33 m2 , sanitarinis mazgas su praustuve užima apie 1,8 m2, stalas ir spintelės užima 1,4 m2. Taigi, laisvo ploto judėjimui neliko, nes vienintelis laisvas plotas, likęs kameroje, buvo praėjimas tarp lovų ir išėjimas iš kamerų. Lukiškių TI-K kamerose buvo tamsu. Natūralus kameros apšvietimas, kai įjungta dieninė šviesa, yra labai menkas, dėl ko pareiškėjas mato vis blogiau. Gulint lovos pirmame aukšte nei skaityti, nei rašyti neįmanoma. Kadangi pareiškėjas buvo kalinamas rūsyje, kameroje buvo daug drėgmės, esanti ventiliacija visai nevėdino kameros, puvo čiužinys, langai buvo neskaidrūs, nešvarūs ir apsinešę. Nuvalyti lango galimybių nebuvo, nes prie lango buvo grotos tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Kamerose nebuvo šilto vandens. Galimybė pasinaudoti šiltu vandeniu buvo suteikiama tik 1 kartą per savaitę. Nebuvo galimybės palaikyti asmeninę higieną, nes šaltu vandeniu galima apsiprausti tik paviršutiniškai, o dėl nepilnavertiško maitinimo nusilpus imunitetui lengva greitai apsirgti. Apsirgus, nesuteikiamas normalus gydymas.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–15). Nurodo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Kalinamieji, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl drėgmės gyvenamosiose patalpose. Pažymėjo kad Lietuvos higienos normos HN:134:2015 18 nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymą „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą.
Pareiškėjo skundas atmetamas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) kamerose netinkamomis sąlygomis.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais.
Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016-04-22 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas – 7,31 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-04-23 pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 375, kurios plotas – 7,37 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2016-04-24 iki 2016-06-06 kameroje Nr. 375 buvo kalinami 2 asmenys; 2016-06-07 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 389, kurios plotas – 26,63 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2016-06-08 iki 2016-06-13 kameroje Nr. 389 buvo kalinami 3 asmenys; 2016-06-14 kameroje Nr. 389 buvo kalinami 2 asmenys; 2016-06-15 ir 2016-06-16 kameroje Nr. 389 buvo kalinami 4 asmenys; 2016-06-17 kameroje Nr. 389 buvo kalinami 7 asmenys; 2016-06-18 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 292, kurios plotas – 7,80 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-06-19 kameroje Nr. 292 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-06-20 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 312, kurios plotas – 7,67 m2, ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-06-21 kameroje Nr. 312 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-06-22 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 258, kurios plotas – 34,71 m2, ir kurioje buvo kalinami 5 asmenys; 2016-06-23 kameroje Nr. 258 buvo kalinami 5 asmenys; 2016-06-24 kameroje Nr. 258 buvo kalinami 6 asmenys; 2016-06-25 kameroje Nr. 258 buvo kalinami 5 asmenys; nuo 2016-06-28 iki 2016-06-30 kameroje Nr. 258 buvo kalinami 6 asmenys; 2016-07-01 pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus.
Taigi pareiškėjas nuo 2016-04-22 iki 2016-07-01 Lukiškių TI-K buvo laikomas 70 dienų.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas visas 70 dienų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.
Pareiškėjas nurodė, kad laisvos vietos dėl lovų, spintelių ir sanitarinio mazgo matmenų judėjimui nebuvo, vienintelis laisvas plotas, likęs kameroje, buvo praėjimas tarp lovų ir išėjimas iš kamerų. Pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.
Pareiškėjas nurodo, kad šiltu vandeniu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę ir kad kamerose buvo tiekiamas tik šaltas vanduo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos ir į ilgalaikių pasimatymų patalpas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje (toliau – Dienotvarkė) nustatyta, kad dušu laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys gali naudotis iki 15 min. Taigi, šiuo atveju, nėra neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose buvo tamsu, natūralus dienos apšvietimas buvo menkas, kad langai buvo nešvarūs, neskaidrūs ir apsinešę, kad kamerose buvo drėgna, kad kamerose esanti ventiliacija nevėdino. Byloje esančiuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-03 Patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-288 (b. l. 18), 2016-03-07 Patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-312 (b. l. 19), 2016-03-04 Patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-303 (b. l. 20, 21), 2016-03-21 Patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-437 (b. l. 22–24), 2016-03-22 Patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-460 (b. l. 26), 2016-01-13 Patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-17 (b. l. 27, 28) nėra užfiksuota, kad pareiškėjo kalinimo konkrečiose kamerose konkrečiu metu būtų nustatyti pažeidimai dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Pareiškėjas konkrečiai šių aplinkybių nedetalizavo, taip pat nenurodė, kad dėl nešvarių langų, drėgmės, blogo apšvietimo ar blogos ventiliacijos jis būtų kreipęsis su skundais (prašymais) į Lukiškių TI-K administraciją, tokios aplinkybės nenustatytos ir įvertinus byloje esančią medžiagą, todėl konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl ventiliacijos, apšvietimo, drėgmės, nešvarių langų kamerose atmesti kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad dėl menkavertės mitybos nusilpsta imunitetas, o susirgus nėra suteikiama tinkama medicininė pagalba, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją dėl netinkamos mitybos ar jos sukeltų padarinių, byloje taip pat nėra šiuos pareiškėjo argumentus patvirtinančių įrodymų, todėl pareiškėjo argumentai dėl menkavertės mitybos ir dėl to kylančių padarinių atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, tai, kad teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nurodytos pasekmė – žala, atsirado būtent dėl Lukiškių TI-K pareigūnų netesėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą teismas atmeta kaip nepagrįstą.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. Ž. (A. Ž.) skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Balčytienė