Civilinė
byla Nr. 3K-3-389/2009 (S)
Procesinio
sprendimo kategorijos: 87; 95.3; 95.5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko,
Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Latvijos
įmonės SIA Stirolbiofarm Balticum kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo Latvijos įmonės SIA Stirolbiofarm Balticum
ieškinį akcinei bendrovei ,,Sanitas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Veratrum“
(anksčiau – Zenon Tetianec firma „Veratrum“), tretieji asmenys Lietuvos
Respublikos valstybinis patentų biuras, uždaroji akcinė bendrovė „Veratrum pharma“,
akcinė bendrovė „Farmstandart-Leksredstva“, dėl žymens ,,citramon“ pripažinimo
neturinčiu skiriamojo požymio, prekių ženklo NEOCITRAMONAS registracijos
pripažinimo negaliojančia ir Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus
sprendimo pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pradiniu
ieškiniu ieškovas teismo prašė: 1) pripažinti, kad žymuo „citramon (-um, -as) 5
klasės prekėms žymėti neturi skiriamojo požymio; 2) pripažinti atsakovo AB
„Sanitas“ prekių ženklo NEOCITRAMONAS (reg. Nr. 30921) registraciją
negaliojančia; 3) pripažinti atsakovo – tuo metu Z. Tetianec firmos „Veratrum“
- prekių ženklo CITRAMON P (reg. Nr. 40894) registraciją negaliojančia; 4)
pakeisti VPB Apeliacinio skyriaus 2006 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 2Ap-811,
priimtą dėl protestų Nr. 1563 ir Nr. 1566, protestus atmesti, o ieškovui
priklausančio prekių ženklo CITRAMON-FORTE STIROL (reg. Nr. 48643) registraciją
palikti galioti.
Trečiasis
asmuo su savarankiškais reikalavimais AB „Farmstandart-Leksredstva“ prašė
pripažinti atsakovo – buvusios Z. Tetianec firmos „Veratrum“ (dabar - UAB
„Veratrum“) priklausančio prekių ženklo CITRAMONUM P (reg. Nr. Nr. 40894)
registraciją negaliojančia.
Vilniaus
apygardos teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos
sutartis, sudaryta ieškovo, atsakovo – tuo metu Z. Tetianec firmos „Veratrum“
ir trečiojo asmens AB „Farmstandart-Leksredstva“ dėl pareikšto reikalavimo dėl
prekių ženklo CITRAMONUM P (reg. Nr. 40894) registracijos pripažinimo
negaliojančia, ir byla dėl šios dalies nutraukta.
Patikslinęs
reikalavimus, ieškovas teismo prašė: 1) pripažinti, kad žymuo „citramon (-um,
-as)“ 5 klasės prekėms žymėti neturi skiriamojo požymio; 2) pripažinti AB
„Sanitas“ prekių ženklo NEOCITRAMONAS (reg. Nr. 30921) registraciją
negaliojančia; 3) pakeisti VPB Apeliacinio skyriaus 2005 m. spalio 4 d.
sprendimą Nr. 2Ap-811, priimtą dėl protestų Nr. 1563 ir Nr. 1566, ir protestus
atmesti, o ieškovo prekių ženklo CITRAMON-FORTE STIROL (reg. Nr. 48643)
registraciją palikti galioti.
JAV įmonė
„Sealine LLC“ 2003 m. balandžio 2 d. Valstybiniam patentų biurui pateikė paraišką registruoti žodinį prekių ženklą CITRAMON-FORTE
STIROL (reg. Nr. 48643) 5 klasės prekėms „farmacijos preparatai“ žymėti. Atsakovai UAB „Sanitas“ bei UAB „Veratrum“ (anksčiau
– Z. Tetianec firma „Veratrum“) yra kitų prekių ženklų, kuriuose taip pat
naudojamas žymuo „citramon“ savininkai Lietuvoje, atitinkamai AB „Sanitas“ –
prekių ženklo NEOCITRAMONAS (reg. Nr. 30921), skirto žymėti 5 klasės prekėms
„vaistai (žmonių reikmėms)“ o UAB „Veratrum“ – prekių ženklo CITRAMONUM P (reg.
Nr. 40894), skirto žymėti 5 klasės prekėms „farmaciniai preparatai, būtent
analgetikai (skausmą mažinantys vaistai), antipiretikai, vaistai nuo galvos
skausmo“. Tarp šalių kilusio ginčo esmė – ar gali žymuo „citramon (-um, -as)“ būti
saugomas išimtinių teisių pagrindu kaip prekių ženklas (savarankiškai ar deriniu
su kitais žymenimis).
AB „Sanitas“ ir UAB „Veratrum“ VPB Apeliaciniame
skyriuje ginčijo prekių ženklo CITRAMON-FORTE STIROL (reg. Nr. 48643)
registraciją, remiantis Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1
dalies 2 punktu (ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra
tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms
ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to
yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su
ankstesniu ženklu). Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2005
m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 2Ap-811 prekių ženklo CITRAMON-FORTE STIROL (reg.
Nr. 48643) registracija buvo pripažinta negaliojančia. Pagrindinis sprendimo
motyvas yra tas, kad ženkluose sutampantis elementas
,,citramon“ yra dominuojantis ir skiriamasis lyginamuosiuose prekių ženkluose
ir vartotojas labiausiai jį įsidėmės. 2005 m. lapkričio 22 d. ženklas buvo
išregistruotas iš Prekių ženklų registro. 2006 m. kovo 27 d. VPB buvo paduotas prašymas įregistruoti prekių ženklo CITRAMON-FORTE STIROL (reg. Nr. 48643)
savininko teisių perdavimą
ieškovui Latvijos įmonei SIA Stirolbiofarm Baltikum. Remdamasi PŽĮ 24
straipsnio 3 dalimi, VPB prašymą dėl teisės perdavimo pripažino nepaduotu,
nurodydamas, jog šis ženklas buvo išregistruotas iš Prekių ženklų registro.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad žymuo ,,citramon
(-um, -as)“ bendrinėje kalboje vartojamas kaip vaistų nuo skausmo atitikmuo,
todėl negali būti prekių ženklas, nes neturi skiriamojo požymio, aprašo prekes,
nurodo, jog tai yra paracetamolio ir aspirino sudėties kompozicija (trečiasis
komponentas – kofeinas – stiprina paracetamolio ir aspirino poveikį) galvos
skausmui gydyti; bendrinėje kalboje vartojamas kaip vaistų nuo skausmo (ypač
galvos skausmo) atitikmuo (Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės
saugojimo 6quinqies straipsnio (B) dalies 2 punktas, PŽĮ 6, 8 straipsniai,
Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/03/2004 (toliau – Prekių ženklų
registravimo taisyklės) 114.2.1, 114.2.6, 114.2.7, 114.4.1, 114.4.9 punktai). Atitinkamai prekių ženklo NEOCITRAMONAS (reg. Nr. 30921) registracija pripažintina
negaliojančia, nes prekių ženklas yra sudarytas iš skiriamojo požymio
vaistams žymėti neturinčio žodžio „citramonas“ ir dėmens „neo“, reiškiančio „naujas“; ženklas žymi tik prekių paskirtį bei charakteristikas (PŽĮ 6 straipsnio
1 dalies 4 punktas). Kadangi žymuo „citramon (-um, -as)“ neturi skiriamojo
požymio, tai dėl lyginamųjų prekių ženklų (CITRAMON-FORTE STIROL, NEOCITRAMONAS, CITRAMONUM P) panašumo turėjo būti sprendžiama, atsižvelgiant į
kitus ženkluose esančius elementus; dėl šių aplinkybių VPB Apeliacinio skyriaus
sprendimas yra nepagrįstas.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas
sprendė, kad prekių ženkluose naudojamas žymuo „citramon“ yra dirbtinai
sudarytas žodinis elementas, nenusakantis jo cheminės sudėties (tarptautinis
veikliųjų medžiagų pavadinimas yra Acidum acetylsalicylicum, Paracetamolum,
Coffeinum), jis nėra dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje
praktikoje tapęs bendriniu (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Prekių ženklų
registravimo taisyklių 114.3 punktas) (toks žodis „citramon“ kaip bendrinis
žodynuose nenurodomas). Šis žymuo taip pat negali būti laikomas neturinčiu
skiriamojo požymio (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Prekių ženklų
registravimo taisyklių 114.2 punktas). Atitinkamai yra nepagrįstas ir
reikalavimas pripažinti negaliojančia prekių ženklo NEOCITRAMONAS (reg. Nr.
30921) registraciją. Dėl reikalavimo pakeisti VPB Apeliacinio skyriaus
sprendimą teismas sprendė, kad šį reikalavimą reiškia netinkamas ieškovas (ginčyti
VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą turėjo JAV įmonė „Sealine LLC“, kuri kaip juridinis asmuo veikė iki 2007 m. gegužės 11 d.). Teisės į prekių ženklą perdavimas (2006
m. kovo 1 d. buvusio ženklo savininko „Sealine LLC“ ir ieškovo „SIA
Stirolbiofarm Baltikum“ buvo sudaryta sutartis dėl teisių į ginčo prekių ženklą
perdavimo) įstatymų nustatyta tvarka Prekių ženklų registre ieškovui nebuvo
įregistruotas (PŽĮ 18 straipsnio 7 dalis, 23 straipsnio 4 dalis, 24 straipsnio
3 dalis).
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine
tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. kovo 31 d. nutartimi apeliacinį
skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio d. sprendimą paliko
nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais,
kad ieškovas neturi reikalavimo teisės prašyti pakeisti VPB Apeliacinio
skyriaus sprendimą (PŽĮ 18, 34, 43 straipsniai, Prekių ženklų registracijos
taisyklės, Apeliacijų ir protestų nagrinėjimo taisyklės AP/01/2005 (toliau –
Apeliacijų ir protestų nagrinėjimo taisyklės). Taigi minėtas VPB Apeliacinio
skyriaus sprendimas įstatymų nustatyta tvarka neapskųstas, nepanaikintas ir
galiojantis. Kartu kolegija nurodė, kad ieškovas prekiauja vaistu, pažymėtu
prekių ženklu CITRAMON-FORTE STIROL, taigi jis yra suinteresuotas asmuo, galintis
ginčyti prekių ženklo NEOCITRAMONAS (reg. Nr. 30921) registraciją. Ieškovas,
ginčydamas nurodyto prekių ženklo registraciją, ir apeliaciniame skunde nurodydamas du ženklo registracijos negaliojimo pagrindus (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2
ir 4 punktus), nepagrįstai išplėtė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, į jį įtraukdamas ir šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame įtvirtintas visiškai
savarankiškas absoliutus prekės ženklo negaliojimo pagrindas. Šiuo pagrindu
ieškinys nebuvo reiškiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl
ginčijamojo ženklo atitikties PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam
reikalavimui nepasisakė (CPK 312 straipsnis). Kolegija sutiko su pirmosios
instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo spręsti dėl prekių ženklo
NEOCITRAMONAS (inter alia žymens “citramon”) neatitikties PŽĮ 6
straipsnio 1 dalies 2 bei 4 punktuose įtvirtintiems reikalavimams (Prekių
ženklų registravimo taisyklių 114.2.1-114.2.7 punktai). Kolegija nurodė, kad pirmosios
instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino faktines
bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad žodis ,,citramon“ – tai
dirbtinis veikliųjų medžiagų (paracetamolio, aspirino ir kofeino) kompozicijos
pavadinimas, kuris nėra tapęs bendriniu ir jokių šio vaisto ypatybių šiame
pavadinime nėra nei pavaizduota, nei nupasakota.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d.
sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo
ieškovo ieškinį tenkinti dėl šių dalių: pripažinti žymenį „citramon (-um, -as)“
neturinčiu skiriamojo požymio 5 klasės prekėms ir pakeisti 2005 m. spalio 4 d.
VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą Nr. 2Ap-811 dėl prekių ženklo CITRAMON-FORTE
STIROL (reg. Nr. 48643) registracijos pripažinimo negaliojančia; priteisti
ieškovo naudai iš atsakovų teismo ir bylinėjimosi išlaidas: 396 Lt žyminio
mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti - 5180 Lt. Kasaciniame skunde išdėstyti
tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Bylą nagrinėję
teismai netinkamai ir nepagrįstai siaurai aiškino Prekių ženklų įstatymo 2
straipsnyje, 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose bei šias normas
detalizuojančiuose Prekių ženklų registravimo taisyklių 2.1, 2.6, 2.7, 4.1, 4.9
punktuose įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias, kada žymuo laikomas
neturinčiu skiriamojo požymio. Žymuo gali neturėti skiriamojo požymio tiek per
se (savaime), tiek gali būti skiriamąjį požymį praradęs dėl to, jog šį
žymenį vienarūšėms prekėms žymėti ilgą laiką naudoja keletas ūkio subjektų. Bylą
nagrinėję teismai nepagrįstai siaurai vertino šias teisės normas ir
neatsižvelgė į antrąjį atvejį. Be to, bylą nagrinėję teismai PŽĮ 6 straipsnio 1
dalies 2 punkte įtvirtintas nuostatas aiškino atskirai nuo kitų šiame įstatyme
ir Prekių ženklų registravimo taisyklėse įtvirtintų teisės normų. Kasatorius
nurodo, kad šių teisės normų aiškinimas turi būti sisteminis, neatsiejamas nuo
šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytos prekių ženklo funkcijos – atskirti vieno
ūkio subjekto prekes nuo kitam ūkio subjektui priklausančių prekių. Žymuo
,,citramon (-um, -as)“ kaip prekių ženklas, neatlieka savo funkcijos –
neatskiria vieno gamintojo prekių nuo kito, todėl neturi skiriamojo požymio. Bylą
nagrinėję teismai, kvalifikuodami byloje susiklosčiusius teisinius santykius, nepagrįstai
apsiribojo tik pažodiniu teisės normų vertinimu.
2. Bylą
nagrinėję teismai netinkamai aiškino Prekių ženklų registravimo taisyklių 114.2.6
punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad skiriamojo požymio neturi žymuo,
sudarytas iš visuotinai pripažintų bendrinių žodžių, pavadinimų, žymenų.
Kasatoriaus nuomone, sąvoka ,,visuotinai pripažinta“ turi būti suprantama kaip
visuomenėje paplitusi ir vartojama sąvoka atitinkamam objektui apibūdinti ir
neturi būti suprantama kaip reikalaujanti oficialaus pripažinimo. Dėl to
apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl žymens ,,citramon“
pripažinimo bendriniu nėra priimta teismo sprendimo. Be to, bylą nagrinėję
teismai nepagrįstai siaurai aiškino šią teisės normą, apribodami jos turinį iki
nurodyto ,,bendrinio žodžio“. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad bendriniu
gali būti ne tik žodis, bet ir pavadinimas, žymuo. Taigi ,,citramonas“ turėtų
būti suprantamas kaip bendrinis pavadinimas, t. y. platesnė sąvoka nei
bendrinis žodis (nurodytas žymuo yra bendrinis vaisto pavadinimas).
3. Bylą nagrinėję teismai
netinkamai aiškino PŽĮ 43 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, nustatančią
reikalavimą registruoti prekių ženklo perdavimą, ir nepagrįstai išplėtė šios
normos turinį; nepagrįstai konstatavo, kad net ir iš Prekių ženklo registro
išregistruoto prekių ženklo (pirmumo teise naudojamo žymens) perdavimas privalo
būti įregistruojamas Prekių ženklų registre ir įsigalioja tik nuo įrašymo į
Prekių ženklų registrą dienos, nes ši teisės norma nustato baigtinį sąrašą
atvejų, kai teisių perdavimas privalo būti registruojamas. Netinkamai
aiškindamas šią teisės normą, teismas apribojo kasatoriaus teisę įsigyti
neįregistruotą prekių ženklą ir (ar) pirmumo teises naudojamą žymenį, kuris CK
1.97 straipsnio prasme yra civilinės apyvartos objektas, bei sudaryti
įstatymams neprieštaraujantį sandorį. Be to, teismo argumentas, kad VPB
Apeliacinio skyriaus sprendimą gali skųsti tik sprendimo priėmimo momentu
prekių ženklo savininku buvęs asmuo, yra klaidingas.
4. Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nutartyje nepasisakė ir
nemotyvavo dėl ieškovo argumentų dėl žymens ,,citramon“ pripažinimo neturinčio
skiriamojo požymio bei dėl to, kad šis žymuo yra tapęs bendriniu. Apeliacinės
instancijos teismo argumentai daugiausiai yra susiję su prekių ženklo
NEOCITRAMONAS registracijos pripažinimu negaliojančia, bet ne su žymens
„citramon“ pripažinimu neturinčiu skiriamojo požymio. Be to, teismas nepasisakė
ir nevertino ieškovo pateiktos visuomenės tyrimo ataskaitos, patvirtinančios,
kad žymuo ,,citramon“ asocijuojasi su vaistu nuo skausmo, bet ne su prekių
ženklu NEOCITRAMONAS ar atsakovu AB „Sanitas“. Teismas nepasisakė dėl šį
argumentą patvirtinančių įrodymų. Be to, teismas nepagrįstai siaurai aiškino
CPK 48 straipsnio nuostatas dėl procesinio teisių perėmimo. Kasatoriaus
nuomone, procesinis teisių perėmimas pradiniam prekių ženklo savininkui JAV įmonei
„SEALINE LLC“ praradus suinteresuotumą prekių ženklu ir ruošiantis likvidavimo
procedūrai yra galimas ne tik teismo proceso metu, bet ir prieš kreipiantis į
teismą, jei nėra suėję naikinamieji terminai. Bylą nagrinėję teismai, šiuo
pagrindu atmesdami ieškovo reikalavimą dėl VPB Apeliacinio skyriaus sprendimo
pakeitimo, nenagrinėjo reikalavimo, kaip tokio, iš esmės bei jį pagrindžiančių
faktinių ir teisinių aplinkybių.
5. Bylą nagrinėję
teismai nesivadovavo teismų praktika bylose dėl intelektinės nuosavybės teisių
santykių, konkrečiai - prekių ženklų teisinės apsaugos (pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio
15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Beecham Group p.l.c. (Jungtinė
Karalystė) v. I.K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1103/2003; 2004 m. rugsėjo 27 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Samsonas“ v. AB „Panerių
investicijos“, bylos Nr. 3K-3-461/2004; 2004 m. gruodžio 14 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Merand“ v. UAB „Opra“, bylos Nr. 3K-3-617/2004;
2003 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Mineraliniai vandenys“ v. UAB „Importiniai gėrimai“, bylos Nr. 3K-3-465/2003;
1999 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Raudona
meška“ ir kiti v. UAB „Selita“, bylos Nr. 3K-3-831/99; ir kt.);
skundžiamieji procesiniai sprendimai prieštarauja teismų praktikai šios
kategorijos bylose (CPK 4 straipsnis).
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas AB ,,Sanitas“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti,
o skundžiamus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti galioti
nepakeistus; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 2970 Lt advokato pagalbai
apmokėti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teisė į prekių ženklą
kaip neturtinė teisė perduodama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Prekių
ženklų įstatymo 43 straipsnį tokia teisė gali būti perleidžiama tuo atveju, kai
teisė pareikšta registruoti į Prekių ženklų registrą arba tokia teisė jau
įregistruota. Tuo tarpu buvęs prekių ženklo savininkas teisę kasatoriui
perleido po to, kai 2005 m. spalio 4 d. sprendimu šis ženklas buvo
išregistruotas. Dėl to prekių ženklas CITRAMON-FORTE STIROL negalėjo būti
teisių perdavimo objektas. Kasatorius tapatina materialinių ir procesinių
teisių perėmimo institutus, nurodydamas, kad, perimdamas teisę į žymenį CITRAMON-FORTE
STIROL, savaime įgyja ir procesines teises. Atsakovas taip pat nurodo, kad
kasatorius yra netinkamas kasacinį skundą padavęs asmuo, nes nėra pažeistos
jokios jo teisės į šiuo metu jau išregistruotą prekių ženklą.
2. Nei PŽĮ nei Prekių
ženklų registravimo taisyklėse nenurodyta, kad aprašomojo pobūdžio žodžiai ar
žinios apie prekę ar gaminį turi būti laikomi ir tokie žodžiai, kurie ilgą laiką
vartojami daugelio gamintojų, ir tiek visuomenės, tiek specialistų yra
suprantami kaip bendrinis prekių pavadinimas. Apeliacinės instancijos teismas
pagrįstai nurodė, kad aprašomojo pobūdžio žymenys yra tik tokie, kurie
nupasakoja, pavaizduoja kieno nors ypatybes, o atsakovo prekių ženklas yra
dirbtinai sukurtas vaistinių medžiagų kompozicijos pavadinimas ir jokių jo
savybių nėra nei pavaizduota, nei nupasakota. Kasatoriaus pateikti įrodymai
žymens ,,citramon“ vidutinio vartotojo suvokimui Lietuvoje įrodyti iš esmės
nepatvirtina vartotojo suvokimo ,,citramon“ atžvilgiu. Apeliacinės instancijos
teismas, vertindamas žymens ,,citramon“ skiriamąjį ir aprašomąjį požymį,
nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taip pat nuo suformuotos
praktikos taisyklių, taikytinų vertinant žymens atitiktį absoliutiems reikalavimams,
keliamiems prekių ženklui.
3. Kasatoriaus
argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas laikytinas
nemotyvuotu dėl to, jog nurodyti tik apibendrinti, o neišsamūs motyvai,
nepagrįstas. Atsakovas pateikia argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas
išsamiai įvertino ir aptarė teisės normas, apibrėžiančias žymenį kaip neturintį
jokio skiriamojo požymio, bei jas taikė bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų
kontekste.
Kitų atsiliepimų į
kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl 2005 m. spalio 4 d. VPB Apeliacinio
skyriaus sprendimo Nr. 2Ap-811
Bylą nagrinėjusių
teismų išvada apie tai, kad ieškovas Latvijos bendrovė SIA Stirolbiofarm
Balticum neturi reikalavimo teisės skųsti 2005 m. spalio 4 d. VPB Apeliacinio
skyriaus sprendimo Nr. 2Ap-811, yra pagrįsta. Nurodytu sprendimu ikiteismine
ginčų dėl prekių ženklų registracijos ginčijimo tvarka buvo pripažinta
negaliojančia JAV įmonės Sealine LLC prekių ženklo CITRAMON-FORTE STIROL
registracija Nr. 48643 (PŽĮ 18 straipsnis, 49 straipsnio 1 dalis, Apeliacijų ir
protestų nagrinėjimo taisyklės). Pagal PŽĮ 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą
ženklas išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro, jeigu
VPB Apeliacinis skyrius nurodyto įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka ženklo
registraciją pripažino negaliojančia. PŽĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad
Apeliaciniam skyriui priėmus sprendimą ženklo registraciją pripažinti
negaliojančia /…/ ženklas išregistruojamas VPB iniciatyva. Prekių ženklas
CITRAMON-FORTE STIROL (reg. Nr. 48643) iš Prekių ženklų registro buvo
išregistruotas 2005 m. lapkričio 22 d. JAV įmonės Sealine LLC ir ieškovo – Latvijos
bendrovės SIA Stirolbiofarm Baltikum 2006 m. kovo 1 d. buvo sudaryta
prekių ženklo perleidimo sutartis, pagal kurią šis ženklas (t. y. kurio
registracija buvo pripažinta negaliojančia ir kuris buvo išregistruotas iš
Prekių ženklų registro) buvo perduotas ieškovui (Latvijos bendrovei SIA Stirolbiofarm
Baltikum). JAV įmonė Sealine LLC nuo 2007 m. gegužės 11 d. kaip juridinis asmuo
išregistruota iš JAV Vermonto valstijos įmonių registro. 2006 m. kovo 27 d.
buvo paduotas prašymas VPB įrašyti teisės į prekių ženklą savininko
pasikeitimą, tačiau VPB šį prašymą pripažino nepaduotu ir grąžino, motyvuodamas
tuo, jog pagal PŽĮ 24 straipsnio 3 dalį 2005 m. lapkričio 22 d. ženklas buvo
išregistruotas iš Prekių ženklų registro. Šis VPB sprendimas teisės aktų
nustatyta tvarka nebuvo ginčijamas.
Teisės į prekių
ženklą atsiradimo pagrindas yra registracija. Pagal PŽĮ 43 straipsnį teisė į
pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą gali būti perduota pagal sutartį visai
ar iš dalies, kartu su kitomis teisėmis, susijusioms su juridinio asmens
veikla, arba atskirai. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą
perdavimas negalioja, jeigu perdavimo duomenys neįrašyti į Lietuvos Respublikos
prekių ženklų registrą; teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą
perdavimas įsigalioja nuo perdavimo duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos
prekių ženklų registrą dienos; teisės į įregistruotą ženklą perdavimo duomenys
skelbiami VPB oficialiame biuletenyje (PŽĮ 43 straipsnio 5, 6 dalys).
Pažymėtina, kad 1993
m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo
17 straipsnyje nustatyta, kad Bendrijos prekių ženklas gali būti perduotas
atskirai nuo bet kokio įmonės perdavimo visoms prekėms ar paslaugoms, kurioms
jis buvo įregistruotas, arba jų daliai (1 dalis). Bendrijos prekių ženklo
perdavimas atliekamas raštu ir turi būti sutarties šalių pasirašytas, išskyrus
atvejus, kai tai atliekama teismo sprendimu; priešingu atveju perdavimas laikomas
negaliojančiu (3 dalis); vienos iš šalių prašymu perdavimas pažymimas registre
ir apie jį paskelbiama (5 dalis); kol registre nėra įrašo apie perdavimą,
teisių perėmėjas negali remtis Bendrijos prekių ženklo registravimu
suteikiamomis teisėmis (5 dalis).
Sutartis dėl ženklo
perdavimo susaisto sutarties šalis, bet, neįregistravus tokio perdavimo Prekių
ženklų registre, sandorio fakto šalys negali panaudoti prieš trečiuosius
asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais
(CK 1.75 straipsnio 2 dalis).
Teisės į prekių
ženklą perdavimo įsigaliojimas nuo įrašymo registre (t. y. nuo tos teisės
perėjimo kitam subjektui išviešinimo) trečiųjų asmenų atžvilgiu būtent ir yra
susijęs su trečiųjų asmenų teisių apsauga. Planuodami savo atitinkamus veiksmus
ir siekdami veikti teisėtai jie turi turėti informaciją, kokie prekių ženklai
yra apsaugoti išimtinių teisių pagrindu ir kam tos teisės priklauso. Prekių
ženklų teisės prasme negali būti perduota teisė į prekių ženklą, kurio registracija
pripažinta negaliojančia ir kuris išregistruotas iš Prekių ženklų registro, nes
toks teisės perdavimas negali būti išviešintas, t. y. įrašytas į Prekių ženklų
registrą ir atitinkamai – paskelbtas VPB oficialiame biuletenyje.
Remiantis
išdėstytais argumentais, šioje byloje ieškovas SIA Stirolbiofarm Balticum
negali veikti kaip prekių ženklo CITRAMON-FORTE STIROL (reg. Nr.
48643) savininkas trečiųjų asmenų atžvilgiu, inter alia ginčyti 2005 m.
spalio 4 d. VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą Nr. 2Ap-811, kuriuo šio prekių
ženklo registracija buvo pripažinta negaliojančia. Apeliacinės instancijos
teismas teisingai nurodė, kad ieškovas šiuo atveju yra ir gali veikti kaip
subjektas, naudojantis savo veikloje žymenį CITRAMON-FORTE STIROL, bet
ne kaip prekių ženklo CITRAMON-FORTE STIROL (reg. Nr. 48643) savininkas (šios
konkrečios situacijos atveju kaip subjektas, tarsi įgijęs teisę ginčyti
VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą, kuriuo nurodyto ženklo registracija buvo
pripažinta negaliojančia, ir siekti to ženklo registracijos atstatymo savo
vardu, t. y. subjekto, Prekių ženklų teisės prasme niekada neturėjusio teisės į
nurodyto ženklo registraciją). Taigi į tokį prekių ženklą jis neturi (ir
neturėjo) materialiosios teisės, o nesant materialiosios teisės, negalimas ir
procesinis teisių perėmimas. Kartu pažymėtina, kad ieškinys teismui, kuriuo inter
alia buvo ginčijamas nurodytas VPB Apeliacinio skyriaus sprendimas, teismui
buvo paduotas 2006 m. balandžio 4 d., t. y. dar tebeveikiant pradiniam prekių
ženklo savininkui JAV įmonei Sealine LLC.
Dėl žymens „citramon (-um,
-as)“ 5 klasės prekėms žymėti
Ginčo šalys
savo veikloje naudoja prekių ženklus arba žymenį, kurių vienas iš sudedamųjų
elementų yra žymuo „citramon (-um, -as)“ (NEOCITRAMONAS,
CITRAMONUM P, CITRAMON-FORTE STIROL).
Prekių ženklai – vienas iš pramoninės nuosavybės
objektų, kuriais pagalba vartotojai atskiria vieno subjekto gaminamas prekes
arba teikiamas paslaugas nuo kito subjekto gaminamų prekių arba teikiamų
paslaugų. Prekių ženklas yra svarbus įrankis ūkio subjektams konkuruojant, nes
atskiria konkurentų prekes bei paslaugas. Prekių ženklų teisės ir konkurencijos
teisės santykis gali būti apibrėžiamas dviem lygmenimis. Pirmas lygmuo –
prekių ženklui veikti efektyviai reikalinga konkurencijos teisė; be
konkurencinės aplinkos prekių ženklai negalėtų pasiekti savo pirminės ir
pagrindinės funkcijos; be konkurencijos teisės prekių ženklai galėtų būti
naudojami taip, kad pažeistų, iškreiptų konkurenciją. Antras lygmuo –
konkurencijos teisei reikalinga pramoninė nuosavybė (inter alia prekių
ženklai); be teisinių instrumentų, skatinančių ir saugančių kūrybiškumą ir jo
apsaugą, konkurencijos teisė yra mažiau reikšminga. Kuo geriau įgyvendinamos
pramoninės nuosavybės, inter alia prekių ženklų, teisės, tuo geriau
veikia ir konkurencinė aplinka.
Reikalavimai
prekių ženklui, įtvirtinti PŽĮ 6 bei 7 straipsniuose (t. y. reikalavimai, kuriuos
turi atitikti prekių ženklas tam, kad jis būtų saugomas išimtine teise), nėra
savitiksliai. Jų esmė yra ta, kad saugomas išimtinių teisių pagrindu ženklas
atliktų savo kaip prekių ženklo funkciją – atskirtų
vieno subjekto gaminamas prekes arba teikiamas paslaugas nuo kito subjekto
gaminamų prekių arba teikiamų paslaugų. Tai yra „testas“ prekių ženklui tam,
kad jis galėtų atlikti savo esminę funkciją garantuoti prekių ženklu pažymėtos
prekės kilmės identiškumą vartotojui arba galutiniam vartotojui, įgalinant jį,
be jokios supainiojimo galimybės atskirti prekę ar paslaugą nuo kitų, kurios
yra kitos kilmės. Tam, kad prekių ženklas galėtų įgyvendinti savo esminę
funkciją neiškreiptos konkurencijos sistemoje, jis privalo suteikti garantiją,
jog visos juo pažymėtos prekės ir paslaugos yra sukurtos prižiūrint konkrečiam
asmeniui, kuris yra atsakingas už jų kokybę (žr., Europos Bendrijų Teisingumo
Teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinį nutarimą, priimtą byloje Canon
Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97; 2002 m.
birželio 18 d. prejudicinį nutarimą, priimtą byloje Koninklijke Philips
Electronics NV v. Remington Consumer Products Ltd., Nr. C-299/99; 2002 m.
gruodžio 12 d. prejudicinį nutarimą, priimtą byloje Ralf Sieckmann v.
Deutsches Patent-und Markenamt, Nr. C-273/00; Europos Bendrijų Teisingumo
Teismo 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimą byloje SAT.1 Satelliten Fernsehen
GmbH. v. OHIM, Nr. C-329/02 P; Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m.
rugsėjo 15 d. sprendimas byloje BioID AG v OHIM, Nr. C-37/03 P; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m.
gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch
Incorporated v. Budejovicky Budvar N.P.; bylos Nr. 3K-3-554/2000; 2000
m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB “Saulės spektras”
v. UAB “Telemedia”; bylos Nr. 3K-3-1263/2000; 2003 m. sausio 7 d.
nutartį, priimtą civilinėje byloje ZAO “TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVŠČIKA
DVORA EGO IMPERATORSKOGO VELIČESTVA P.A. SMIRNOVA” (Rusijos Federacija) v. UDV
NORTH AMERICA, Inc.; bylos Nr. 3K-3-167/2003, kt.).
Sprendžiant
dėl ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams prekių ženklui, turi būti
atsižvelgiama į kitų asmenų interesą, kad tam tikri ženklai (žymenys) liktų „laisvi“
ir prieinami visiems (žr., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. rugsėjo
15 d. sprendimą byloje BioID AG v. OHIM, Nr. C-37/03 P; 2006 m. sausio
12 d. sprendimą byloje Deutsche SiSi-Werke GmbH & Co. Betriebs KG v.
OHIM, Nr. C-173/04 P; kt.). Svarbi ženklo vertinimo taisyklė yra ta, kad
kompetentingos institucijos vertinimas negali būti abstraktus, o būtinai turi
būti atliekamas konkrečiai situacijai. Atliekant tokį vertinimą, turi būti
atsižvelgiama į visus susijusius faktus ir aplinkybes (Europos Bendrijų
Teisingumo Teismo 2003 m. gegužės 6 d. sprendimas byloje Libertel Groep BV v
Benelux-Merkenbureau, Nr. C-104/01; 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje
Koninklijke KPN Nederland NV v. Benelux-Merkenbureau, Nr. C-363/99;
kt.).
Šioje byloje
ieškovas ginčijo žymens „citramon (-um, -as)“ galėjimą būti saugomam išimtinių
teisių pagrindu kaip prekių ženklui (nors ir kartu su kitais elementais prekių
ženkle) 5 klasės prekėms žymėti. Reikalavimas suformuluotas, prašant šį žymenį
pripažinti neturinčiu skiriamojo požymio. Ieškinyje nurodoma, kad šiuo metu
nurodytas žymuo suvokiamas kaip malšinantis skausmą vaistas, naudojamas kaip skausmą
malšinančio vaisto atitikmuo, dėl to šis žymuo praranda savo išskirtinumą ir kartu
skiriamąjį požymį, kuris leidžia atlikti prekių ženklui nustatytas funkcijas –
atskirti vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių. Faktinis ieškinio
pagrindas buvo grindžiamas tiek aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad
nurodytas žymuo neturi skiriamojo požymio, tiek ir aplinkybėmis, jog šis žymuo yra
bendrinis aprašomasis elementas, žymi tik prekių charakteristiką (tai matyti ir
iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes tirta ir sprendime pasisakyta
dėl visų šių aplinkybių).
Apeliacinės
instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ieškinys nebuvo
grindžiamas aplinkybėmis, jog šis žymuo yra bendrinis tam tikros kategorijos
vaistiniams preparatams žymėti. Iš tikrųjų, ieškinyje PŽĮ 6
straipsnio 3 punktas expressis verbis nebuvo nurodytas, tačiau
konkrečios teisės normos nenurodymas nėra svarbus, kai atitinkamomis
aplinkybėmis, susijusiomis su tam tikros teisės normos taikymu, yra grindžiamas
ieškinys.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad ieškinio pagrindą sudaro
faktinės aplinkybės – tam tikri įvykiai, atsikirtimai ir veiksmai, su kuriais
siejamas teisės normų taikymas. Faktinės aplinkybės neapima teisinio kvalifikavimo.
Tai yra teisės taikymas, kurį atlieka teismas savo nuožiūra pagal konstatuotas
aplinkybes. Teismas, parinkdamas teisės normą ir ją aiškindamas, yra
nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų,
todėl yra nevaržomas teisinių argumentų, pateiktų ieškiniuose, atsiliepimuose į
ieškinį, paaiškinimuose ir kituose šalių dokumentuose. Teismas išmano įstatymą ir jam suteikta teisė
konkrečioje byloje taikant teisės normą atskleisti jos tikrąjį turinį – ją
aiškinti ir pagal jos prasmę parinkti teisinius argumentus, net ir tuos, kurių
dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė. Šalių ar dalyvaujančių byloje asmenų
nenurodytų teisės normų ar teisinių argumentų parinkimas teismui sprendžiant
ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes nėra ieškinio pagrindo
pakeitimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio
18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. Metalinių garažų
bendrija “Baltupiai”, bylos Nr. 3K-3-725/2001; Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje likviduojama AB “Tauro
bankas” v. UAB “Kaišiadorių agrofirma”, bylos Nr. 3K-3-101/2001; 2002 m. gruodžio 3 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Alec M. Gallup v. Suomen OY, bylos Nr.
3K-3-1340/2002; kt.).
Kartu
pažymėtina, jog tai, kad žymuo ,,citramon (-um, -as)“ neįtrauktas į tarptautinį
prekių ženklais neregistruotinų vaistinių medžiagų pavadinimų sąrašą (angl. International
Nonproprietary Names), savaime nėra argumentas, sprendžiant dėl
žymens ,,citramon“ identifikacinės funkcijos ūkio subjektams konkuruojant, o
vartotojams renkantis prekes.
Kasaciniame
skunde pagrįstai nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai reikalavimą dėl žymens ,,citramon
(-um, -as)“ atmetė, apsiribodami formaliu pažodiniu PŽĮ bei Prekių ženklų
registravimo taisyklėse įtvirtintų nuostatų aiškinimu, tačiau netyrė, ar toks
žymuo per se vartotojui atlieka identifikacinę funkciją, t. y. ar jis šios
kategorijos vaistui (sudarytam iš vaistinių medžiagų: paracetamolio, aspirino
(acetilsalicilo rūgšties) ir kofeino) yra konkurencinė priemonė. Visuomenės
nuomonės tyrimu, atliktu AB ,,Sanitas“ iniciatyva, buvo siekiama nustatyti šiai
bendrovei priklausančio prekių ženklo NEOCITRAMONAS, kuriuo jis žymi savo
prekes, ir kitų panašių pavadinimų turinčių vaistų bei jų gamintojų žinomumą,
bet ne žymens ,,citramon (-um, -as)“ identifikacinę funkciją. Svarbu, kad teismų
išvada turi konstatuoti ne tai, jog tam tikras ženklas (ar žymuo) tiesiog yra
naudojamas prekėms žymėti, o vartotojai konkrečias prekes priskiria atitinkamam
subjektui, tačiau jog vartotojai atskiria prekes, kaip kylančias iš konkretaus
subjekto, būtent dėl naudojimo kaip prekių ženklo. Europos Bendrijų
Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad tai reiškia, jog reikia atsižvelgti į
visas aplinkybes, kuriomis atitinkama visuomenės dalis gali matyti atitinkamą
ženklą (ar žymenį): ne tik sprendimo pirkti priėmimo metu, bet ir iki to
momento, pavyzdžiui, kaip reklamos rezultatas, ar kai produktas yra vartojamas
(žr., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1999 m. gegužės 4 d. prejuducinį
nutarimą, priimtą sujungtose bylose Windsurfing Chiemsee Produktions – und
Vertriebs GmbH (WSC) v. Boots- und Segelzubehör Walter Huber, Franz Attenberger,
Nr. C-108/97 ir C-109/97; 2002 m. birželio 18 d. prejudicinį nutarimą, priimtą
byloje Koninklijke Philips Electronics NV v. Remington Consumer Products Ltd.,
Nr. C-299/99; 2006 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje August Storck
KG v. OHIM, Nr. C-24/05 P).
Iš bylos
medžiagos matyti, kad vaistinius preparatus, kuriuose naudojamas žymuo
„citramon“, be kitų ginčo šalių, Lietuvoje platina ir daugiau bendrovių (pvz., PĮ
„Corpus“ (CITRAMON P), UAB „Liuks“ (CITRAMON L); o iš VPB Prekių ženklų duomenų
bazės matyti, jog yra registruotų arba pareikštų registruoti ir daugiau prekių
ženklų, kuriuose vienas iš elementų yra žymuo „citramon“ (pvz., CITRAMONUM
MITE, CITRAMONUM FORTE: prekių ženklo savininkas UAB „Liuks“; CITRAMONUM L tabletės,
CITRAMONAS forte L tabletės: prekių ženklo savininkas UAB „Liuks farmacija“): šios
bendrovės aptariamoj byloje turėjo būti įtrauktos byloje dalyvaujančiais
asmenimis (CPK 37 straipsnio 1 dalis).
Kartu
pažymėtina, kad jau vien ta aplinkybė, jog žymuo „citramon (-um, -as)“ 5
klasės prekėms žymėti yra naudojamas keleto bendrovių, prekiaujančių
vaistiniais preparatais, ir, minėta, yra registruota ar pareikšta registruoti nemažai
prekių ženklų, kuriuose naudojamas minėtas žymuo (su kitais elementais), o du
atskirus protestus dėl ženklo CITRAMON-FORTE STIROL (reg. Nr. 48643)
registracijos pripažinimo negaliojančia (Nr. 1563 bei Nr. 1566) pateikė skirtingos
bendrovės, kurios savo ženkluose naudoja žymenį „citramon“, rodo, kad,
priešingai negu nurodoma 2005 m. spalio 4 d. VPB Apeliacinio skyriaus sprendime
Nr. 2Ap-811, žymuo „citramon“ negalėtų būti laikomas pagrindiniu skiriamuoju
elementu šiuose prekių ženkluose ar naudojamuose žymenyse.
Remdamasi
šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek
apeliacinės instancijų teismai bylą išnagrinėjo neatskleidę jos esmės. Teisėjų
kolegija sprendžia, kad byla turi būti iš naujo nagrinėjama pirmosios
instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio
15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Beecham Group p.l.c. (Jungtinė
Karalystė) v. I. K. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-1103/2003; 2004 m. gruodžio 15
d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Kilminė” v. AB “Vilniaus
prekyba” ir kiti, bylos Nr. 3K-3-483/2004).
Dėl išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasacinės
instancijos teisme patirta 64,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai
nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra
galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo
valstybės naudai turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs
bylą pakartotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. pažyma
apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti
ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai: Virgilijus
Grabinskas
Janina Januškienė
Vincas Verseckas