Administracinė byla Nr. N662-1287/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00958-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 42.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimo P. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 13 d. nutarimu P. D. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 513 straipsnio 16 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 600 Lt bauda. Nutarime nurodyta, jog 2010 m. kovo 31 d., apie 15.50 val., buvo atliekamas planinis verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko P. D., atliekančio transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, patikrinimas, kurio tikslas – patikrinti, ar pateiktos pirminės atliekų apskaitos ataskaitos duomenys už 2009 m. sutampa su pirminės atliekų apskaitos žurnalo duomenimis. P. D. 2010 m. vasario 25 d. pateiktoje Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto pirminės atliekų apskaitos ataskaitoje už 2009 m. nurodyta, kad veiklos metu susidarė 90 litrų panaudotos variklių alyvos t. y. pavojingų atliekų (kodas 13 02 06), kurios nebuvo perduotos atliekų tvarkytojams. Patikrinimo metu pareikalavus pateikti pirminės atliekų apskaitos žurnalą ir dokumentus, įrodančius atliekų pridavimą atliekų tvarkytojams, bei pavojingų atliekų lydraščius, P. D. atsisakė juos pateikti. Nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais P. D. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19.2, 22, 34, 68 ir 79 punktų, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimu minėtą Institucijos nutarimą pakeitė ir P. D. veiką perkvalifikavo pagal ATPK 5110 straipsnio 1 dalį bei paskyrė jam 300 Lt baudą. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dalyvavo 2012 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje, todėl žinojo apie nagrinėjamą bylą, tačiau į 2012 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdį neatvyko, o jam siųsti trys teismo šaukimai grįžo neįteikti, nurodant, kad P. D. jų neatsiėmė. Nurodė, jog teismo šaukimai buvo siųsti P. D. nurodytu adresu, todėl sudėtinga manyti, kad tuo adresu gyvenantis asmuo galėtų negauti trijų teismo šaukimų. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad asmuo neįvykdė pareigos pranešti apie visam laikui ar tam tikram periodui pasikeitusį savo gyvenamosios vietos adresą, o tokiu atveju pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 1 dalį teismo šaukimas laikomas įteiktu, todėl bylą išnagrinėjo P. D. nedalyvaujant. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatavo, kad P. D. kaltė įrodyta 2010 m. kovo 31 d. patikrinimo aktu Nr. VR-12.10-28, administracinio teisės pažeidimo protokolu ir Institucijos nutarimu. Pažymėjo, jog patikrinimą atlikęs bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Institucijos pareigūnas V. M. ir patikrinime dalyvavęs policijos pareigūnas V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsisakė pateikti prašomus dokumentus. Nurodė, jog nėra jokio pagrindo abejoti oficialiais dokumentais ir pareigūnų parodymais, kurie tiksliai atitinka vieni kitus ir vieni kitiems neprieštarauja. Pabrėžė, kad P. D. nepateikė įrodymų, jog pareigūnai galėtų būti suinteresuoti duoti jam nenaudingus parodymus, taip pat neįrodė, kad 2010 m. kovo 31 d. patikrinimo metu nebuvo individualios veiklos vykdymo vietoje. Atkreipė dėmesį, jog patikrinimo akte ir administracinio teisės pažeidimo protokole esančios žymos patvirtina, kad P. D. šiuos dokumentus pasirašyti atsisakė, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, jog niekas neprašė jo pateikti pirminės atliekų apskaitos žurnalą ir dokumentus, įrodančius atliekų pardavimą, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Taip pat nurodė, kad 2010 m. vasario 25 d. Institucija P. D. išsiuntė Pranešimą apie planinį patikrinimą Nr. VR-12.6-55, kuriame nurodė, kad nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2010 m. kovo 31 d. vyks jo veiklos planinis patikrinimas, kurio atlikimui prašoma pateikti dirbtuvių pripažinimo tinkamomis naudoti aktą, pirminės atliekų apskaitos žurnalą, sutartį dėl pavojingų atliekų išvežimo, pavojingų atliekų lydraščius bei sutartį dėl komunalinių atliekų išvežimo. Be to, vertino, jog pareigūnų reikalavimai dėl dokumentų pateikimo buvo teisėti, kadangi laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2009 m. gruodžio 15 d. P. D. pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) vertėsi variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla, patikrinimas buvo susijęs su jo 2010 m. vasario 25 d. pateikta Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto pirminės atliekų apskaitos ataskaita už 2009 m., o pagal Taisyklių 19.2 ir 34 punktus jis privalėjo pildyti pirminės atliekų apskaitos žurnalą; atliekų apskaitos ataskaitos parengiamos remiantis įmonėje vykdomos pirminės atliekų apskaitos pagrindu. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Institucija turėjo pagrindą aiškintis, ar P. D. parengta Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto pirminės atliekų apskaitos ataskaita buvo pagrįsta pirminės atliekų apskaitos duomenimis, kurie įrašyti Pirminės atliekų apskaitos žurnale. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį atliekas gaminančios įmonės be išduoto leidimo atliekas gali saugoti ribotą laiką, Institucija taip pat turėjo pagrindą prašyti pateikti pavojingų atliekų lydraščius, kuriuos pagal Taisyklių 68 punktą pavojingų atliekų siuntėjas, gavėjas ir vežėjas įmonėje turi saugoti 5 metus ir nedelsiant pateikti atliekų tvarkymo kontrolę vykdantiems pareigūnams, jiems pareikalavus. Tuo tarpu, Taisyklių 22 ir 79 punktai bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalis numato asmens pareigą sudaryti aplinkosaugos valstybinės kontrolės pareigūnams sąlygas aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, paklusti jų teisėtiems reikalavimams ir pateikti prašomus dokumentus. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas konstatavo, jog P. D. pagrįstai pripažintas pažeidusiu Taisyklių 22, 68 ir 79 punktų bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Tačiau pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepagrįstai pripažintas pažeidusiu Taisyklių 19.2 ir 34 punktų bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kadangi asmens veika apibūdinama tik kaip atsisakymas pateikti pirminės atliekų apskaitos žurnalą ir dokumentus, įrodančius atliekų pridavimą atliekų tvarkytojams, bei pavojingų atliekų lydraščius, t. y. tokie faktai nėra konstatuoti kaip pažeidėjo veikos dalis, todėl jie šalintini iš kaltinimo. Pasisakydamas dėl aplinkybės, kad patikrinimas buvo atliekamas tada, kai asmuo pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) veiklos jau nevykdė, teismas pabrėžė, jog Taisyklių 75 punktas numato, kad nepavojingų atliekų gamintojas, turėtojas, vežėjas, naudotojas pirminės atliekų apskaitos žurnalus, atliekų pirminės apskaitos ir atliekų apskaitos formas, patikrinimų, susijusių su nepavojingų atliekų tvarkymu atitinkamoje įmonėje, dokumentus, kitus nepavojingų atliekų tvarkymo dokumentus, taip pat regiono aplinkos apsaugos departamentas ar kita institucija, gavusi šiuos dokumentus, turi saugoti 3 metus, o pagal Taisyklių 76 punktą pavojingų atliekų gamintojas, turėtojas, vežėjas, naudotojas pirminės atliekų apskaitos žurnalus, atliekų pirminės apskaitos ir atliekų apskaitos formas, pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo žurnalus, pavojingų atliekų lydraščius, pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo žurnalus, pavojingų atliekų identifikacijos ir deklaracijos dokumentus, patikrinimų, susijusių su pavojingų atliekų tvarkymu atitinkamoje įmonėje, dokumentus, kitus pavojingų atliekų tvarkymo dokumentus, taip pat regiono aplinkos apsaugos departamentas ar kita institucija, gavusi šiuos dokumentus, turi saugoti 5 metus. Tuo atveju, jei įmonė likviduojama, visi atliekų tvarkymo dokumentai turi būti perduoti vietos savivaldos institucijų archyvams (Taisyklių 78 p.). Tuo remdamasis, teismas nurodė, kad verslo liudijimo galiojimo pabaiga neturi įtakos dokumentų saugojimo pareigos pasibaigimui ir nesudaro pagrindo nevykdyti aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimų pateikti dokumentus. Be to, atkreipė dėmesį, jog P. D. teismui pateiktas Pirminės atliekų apskaitos žurnalas, 2009 m. sausio 20 d. sutartis Nr. 88 bei 2010 m. sausio 11 d. panaudoto tepalo priėmimo aktas Nr. 1, asmens atsakomybės nepašalina, kadangi minėti dokumentai, aplinkos apsaugos pareigūnų prašymu, turėjo būti pateikti 2010 m. kovo 31 d. patikrinimo metu. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negali būti laikomas padariusiu ATPK 513 straipsnio 16 dalyje numatytą pažeidimą, kadangi atsisakymas pateikti dokumentus, nelaikytinas pavojingų atliekų tvarkymo, gabenimo, naudojimo ar laikymo taisyklių pažeidimu, o tokia asmens veika kvalifikuotina pagal ATPK 5110 straipsnio 1 dalį. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas nenustatė nei P. D. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl padarė išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus asmeniui sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos vidurkį.

II.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas P. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad Institucija negalėjo atlikti patikrinimo, kadangi tuo metu asmuo jokios veiklos jau nevykdė. Tvirtina, jog nebuvo informuotas apie patikrinimą, patikrinimo metu įvykio vietoje nebuvo ir niekas jo neprašė pateikti kokius nors dokumentus, o apie ginčijamą Institucijos nutarimą asmuo sužinojo tik gavęs iš antstolės siūlymą ir patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą bei jį vykdyti. Taip pat teigia, kad Institucijos pareigūnas V. M. nori tik nubausti (reketuoti). Be to, pažymi, jog buvo išvykęs atostogauti, todėl negavo jokių teismo šaukimų, nors norėjo dalyvauti teismo posėdyje.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimą nepakeistą. Pažymi, kad pritaria ginčijamame nutarime išdėstytiems pirmosios instancijos teismo motyvams. Taip pat nurodo, jog P. D. apeliacinis skundas grindžiamas tik jo nuomone, o ne teisiniais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Remiantis ABTĮ 136 straipsniu, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2010 m. balandžio 13 d. nutarimu P. D. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 513 straipsnio 16 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamu 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimu asmens veiką perkvalifikavo pagal ATPK 5110 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, jog ATPK 5110 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už tyčinį kliudymą aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus arba vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Tuo tarpu ATPK 513 straipsnio 16 dalis numato atsakomybę už pavojingų atliekų tvarkymo, gabenimo, naudojimo ar laikymo taisyklių pažeidimą.

Iš 2010 m. kovo 31 d. patikrinimo akto Nr. VR-12.10-28 (b. l. 12) ir administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 4, 13) matyti, jog nagrinėjamu atveju P. D. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad jis 2010 m. kovo 31 d. planinio patikrinimo, kurio tikslas buvo patikrinti, ar pateiktos pirminės atliekų apskaitos ataskaitos duomenys už 2009 m. sutampa su pirminės atliekų apskaitos žurnalo duomenimis, metu, pareikalavus pateikti pirminės atliekų apskaitos žurnalą ir dokumentus, įrodančius atliekų pridavimą atliekų tvarkytojams, bei pavojingų atliekų lydraščius, atsisakė juos pateikti, taip pažeisdamas Taisyklių 19.2, 34, 68 ir 79 punktų bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Taigi šiuo atveju P. D. inkriminuoto pažeidimo esmė – atitinkamų dokumentų nepateikimas aplinkos apsaugos pareigūnams. Tačiau, kaip matyti iš ATPK 5110 straipsnio 1 dalies dispozicijos, šis pažeidimas gali būti padarytas tik aktyviais veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. N62-1833/2006). Tuo tarpu P. D. nagrinėjamu atveju iš esmės kaltinamas neveikimu, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikoma tyčiniu kliudymu aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus arba vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Tokie asmens veiksmai nenurodyti nei patikrinimo akte, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos ar pirmosios instancijos teismo nutarime. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad P. D. veikoje nėra ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką perkvalifikavo pagal minėtą straipsnį.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu galiojusių Taisyklių 19.2 punktu, pirminės atliekų apskaitos žurnalus turi pildyti įmonės, užsiimančios variklinių transporto priemonių technine priežiūra bei remontu, kurių veiklos metu susidaro pavojingos atliekos. Pagal Taisyklių 34 punktą, atliekų apskaitos ataskaitos parengiamos remiantis įmonėje vykdomos pirminės atliekų apskaitos duomenų pagrindu. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) užsiimdamas variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, kurių veiklos metu susidaro pavojingos atliekos, pildė pirminės atliekų apskaitos žurnalą ir atliekų apskaitos ataskaitą parengė remdamasis vykdomos pirminės atliekų apskaitos duomenų pagrindu (b. l. 63-64). Pabrėžtina, jog tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju P. D. buvo nepagrįstai pripažintas pažeidusiu Taisyklių 19.2 ir 34 punktų reikalavimus.

Kita vertus, Taisyklių 68 punktas numato, kad pavojingų atliekų siuntėjas, gavėjas ir vežėjas lydraščius įmonėje turi saugoti penkerius metus ir nedelsiant pateikti atliekų tvarkymo kontrolę vykdantiems pareigūnams, jiems pareikalavus, o Taisyklių 79 punktas nustato, jog visi atliekų tvarkymo dokumentai turi būti nedelsiant pateikiami Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų įgaliotiems pareigūnams, jiems pareikalavus. Be to, vadovaujantis Taisyklių 22 punktu, pirminės atliekų apskaitos žurnalas turi būti pateikiamas Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų įgaliotiems pareigūnams, jiems pareikalavus. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 5.2 punktą atliekos – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Taisyklių 1 priede, bei patenka į Atliekų sąrašą, nurodytą Taisyklių 2 priede. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju patikrinimas buvo atliekamas siekiant patikrinti, ar P. D. 2010 m. vasario 25 d. pateiktos Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto pirminės atliekų apskaitos ataskaitos už 2009 m. duomenys, kuriuose nurodyta, kad veiklos metu susidarė 90 litrų panaudotos variklių alyvos t. y. pavojingų atliekų (kodas 13 02 06), sutampa su pirminės atliekų apskaitos žurnalo duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtos atliekos priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Taisyklių 1 priede, bei patenka į Atliekų sąrašą, nurodytą Taisyklių 2 priede. Be to, šios atliekos nepatenka į Taisyklių 3 punkte išvardintas atliekų kategorijas, kurioms Taisyklės netaikomos. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, P. D. iš esmės kaltinamas pirminės atliekų apskaitos žurnalo ir dokumentų, įrodančių atliekų pridavimą atliekų tvarkytojams, bei pavojingų atliekų lydraščių nepateikimu aplinkos apsaugos pareigūnams, taip pažeidžiant minėtus Taisyklių reikalavimus. Tai įvertinus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Taisyklių 22, 68 ir 79 punktų pažeidimas, nepateikiant atitinkamų dokumentų aplinkos apsaugos pareigūnams, jiems pareikalavus, nekvalifikuotinas pagal ATPK 513 straipsnio 16 dalį ir nelaikytinas pavojingų atliekų tvarkymo gabenimo, naudojimo ar laikymo taisyklių pažeidimu, o padaręs tokią išvadą, teismas nepagrįstai iš esmės netyrė asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, todėl skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą teikia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, padėtis negali būti bloginama dėl jo paties paduoto skundo. Priešingu atveju vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – non reformatio in peius. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

P. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Audrius Bakaveckas

              Artūras Drigotas

              Skirgailė Žalimienė