Administracinė byla Nr. A-2582-629/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01303-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 15.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Judex“) dėl administracinių aktų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Solanika“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. A-1762 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 8SK-911-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde ir patikslintuose skunduose teigė, kad UAB „Geometra“ rengė
UAB „Judex“ inicijuotą valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas). UAB „Geometra“ taip pat rengia gretimo žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. UAB „Geometra“ projekto organizatoriui (Administracijai) ir kitoms institucijoms teikė dokumentus, pasirašytus pareiškėjo (pastatų / patalpų (duomenys neskelbtini) savininko) vadovo, tačiau minėtuose dokumentuose jo parašas suklastotas, jis nepasirašė jokių su Projekto derinimu susijusių dokumentų. Kadangi projektuojamos teritorijos turi bendrų ribų, Projektas turėjo būti suderintas su visų teritorijoje (duomenys neskelbtini) esančių patalpų / pastatų savininkais (pasirašytinai), tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjas tiek per pirmąjį Projekto viešinimą, tiek per pakartotinį Projekto viešinimą kreipėsi į Administraciją, nurodydamas esminius pažeidimus, tačiau jis negavo atsakymo į savo pretenzijas. Viešai paskelbti atsakymai yra skirti UAB „Salonika“, tačiau tokia bendrovė likviduota. Pareiškėjo nuomone, dėl to, jog Projektas parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas negali formuoti tiesesnio ir trumpesnio kelio.
3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Administracija tvirtino, kad iki Įsakymo priėmimo nebuvo gauta informacijos apie dokumentų suklastojimo faktą ir toks faktas nebuvo nustatytas. Administracija neturi kompetencijos vertinti tam tikrų dokumentų suklastojimo požymius. Kiekvienas asmuo, teikdamas duomenis, dokumentus, atsako už jų tikrumą bei teisingumą įstatymų nustatyta tvarka, todėl Administracijos darbuotojai, tikrindami pateiktą Projektą, neturėjo teisinio pagrindo abejoti Projekto iniciatoriaus ir Projekto rengėjo pateiktais duomenimis bei dokumentais. Žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, į kurį patenka statinys, kuriame yra pareiškėjui priklausančios patalpos, iki šiol nėra pateiktas Administracijai tvirtinti, tačiau projekto rengėjas UAB „Geometra“ pateikė parengtą šio projekto sprendinių brėžinį (kuriame yra Bendrovės direktoriaus parašas), kuriame bendra riba tarp formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Sklypo sutampa, t. y. nutolusi nuo pastato (duomenys neskelbtini) tokiu pačiu atstumu kaip ir Projekto sprendiniuose (apie 1,4 m). Teisės aktuose nėra reikalavimo suderinti projekto sprendinius su greta esančioje teritorijoje esamų pastatų savininkais ir naudotojais, bet šiuo atveju, Sklypo formavimo byloje esant greta formuojamo žemės sklypo projekto sprendinių brėžiniui su pareiškėjo direktoriaus parašu, Įsakymą tvirtinančiai institucijai nebuvo pagrindo abejoti dėl šio sprendinio, t. y. bendros ribos tarp formuojamų Sklypo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
5. Administracijos įsitikinimu, nebuvo pagrindo informuoti pastato (duomenys neskelbtini) savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu apie pradedamą rengti žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjo, kaip greta esančiame pastate turimos patalpos savininko, pritarimas nebuvo būtinas, o reikalavimas gauti pritarimus iš reikiamų subjektų buvo įvykdytas: projektui pritarė tiek planavimo iniciatorius, tiek valstybinės žemės patikėtinis. Pareiškėjas teikė įvairius raštus planavimo organizatoriui, į kuriuos jam visada atsakyta; atsakymai būdavo išsiųsti pareiškėjo nurodytais kontaktiniais adresais, pareiškėjas turėjo teisę juos skųsti.
6. Administracijos teigimu, iki pareiškėjo turimo turto bei kitų statinių (duomenys neskelbtini) patenkama iš (duomenys neskelbtini) per suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame nustatytas kelio servitutas prieiti ir privažiuoti prie esamų pastatų. Pastarojo sklypo detaliajame plane šis servitutas suprojektuotas 5,5 m pločio. Taigi, suprojektavus Sklypą paliktas 6 m pločio pravažiavimas yra netgi platesnis nei pravažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neginčijo žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatyto 5,5 m pločio kelio servituto, tačiau šioje byloje tvirtino, kad paliktas 6 m pločio pravažiavimas ties Sklypo riba (taškais 6–10) nėra pakankamas jam pravažiuoti iki jo turimo turto. Administracija manė, kad Įsakymas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, visos procedūros buvo atliktos tinkamai, nebuvo jokio pagrindo netvirtinti parengto, suderinto, paviešinto ir patikrinto Projekto.
7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
8. Tarnybos nuomone, Sprendimas nesukuria pareiškėjui jokių teisių ir pareigų. Pareiškėjas nenurodė nė vienos objektyvios priežasties, kaip Sklypo suformavimas pažeidė jo teises bei interesus, o, ginčydamas Įsakymo neteisėtumą, tik formaliai nurodė, kad jei Projektas būtų formuojamas vadovaujantis įstatymais, pareiškėjas galėtų formuoti tiesesnį bei trumpesnį kelią. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų savo teiginiams apie suklastotą parašą patvirtinti bei nepaaiškino, kaip dokumentas, kuriame yra neva suklastotas jo vadovo parašas, yra susijęs su Įsakymu. Tvirtinant Įsakymą, teisės aktai nenumatė imperatyvios pareigos gauti pareiškėjo direktoriaus sutikimą / pritarimą, todėl net ir nustačius, kad kažkas, kažkur ir kažkaip suklastojo jo parašą ant dokumento, tai neturėtų įtakos Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui. Tarnyba neturi kompetencijos vertinti tam tikrų dokumentų galimo klastojimo požymius.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Judex“ atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad apie rengiamą ir viešinimą Projektą tik jo nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti buvo žinoma visiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant pareiškėją, projektas buvo viešinimas Žemės planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS). Pareiškėjo sutikimas / pritarimas gretimoje teritorijoje rengiamam Projektui neprivalėjo būti gautas. Pareiškėjas savo pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto sprendinių teikė viešinimo procedūros metu ir jam buvo išsamiai atsakyta, jis neskundė gautų atsakymų. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad pareiškėjas, tvirtindamas, jog 6 m pločio pravažiavimas yra nepakankamas ir tai neva pažeidžia jo teises, nepaaiškino, kaip konkrečiai jo teisės yra pažeidžiamos, bei ignoravo faktą, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), per kurį šiuo metu vyksta pravažiavimas iš (duomenys neskelbtini) iki UAB „Judex“ bei pareiškėjui priklausančių pastatų, yra tik apie 5,5 m pločio.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Solanika“ skundą, taip pat iš dalies tenkino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Judex“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priteisė jam iš pareiškėjo
1 096,68 Eur.
12. Teismas nustatė, kad ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A-1762, priimtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo
40 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintu Žemės naudojimo būdų turinio aprašu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintomis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 23 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-4G1-(8.14), patvirtintas apie
8 080 kv. m žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Judex“, formavimo ir pertvarkymo projektas, ir pasiūlyta Tarnybai nustatyti servitutus pagal patvirtintą projektą.
13. Projekto tikslas buvo suformuoti žemės sklypą, reikalingą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Projekto sprendiniai buvo išreikšti Projekto grafinėje dalyje – sprendinių brėžinyje, kuriame pažymėti formuojamo Sklypo ribos bei kiti sprendiniai. Sprendinių brėžinyje, kuris ir buvo patvirtintas Įsakymu, nėra pareiškėjo, įgijusio patalpas pastate, (duomenys neskelbtini), vadovo (A. A.) parašo.
14. Ginčijamu Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 8SK-911-(14.8.100.), priimtu vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
23 straipsnio 2 dalimi ir 32 straipsnio 3 dalies 11 ir 12 punktais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 punktu ir 841.1.1.1 papunkčiu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punktu, atsižvelgiant į Projektą, patvirtintą Įsakymu, ir veikiant pagal Tarnybos direktoriaus
2018 m. kovo 22 d. įgaliojimą Nr. 1Į-91-(1.9.) „Dėl teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“, buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geometra“ matininkės I. J.
2018 m. rugpjūčio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis (1 punktas); nustatytas žemės sklypui, nurodytam šio sprendimo 1 punkte,
490 kv. m kelio servitutas (viešpataujantis daiktas), suteikiantis teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per sklypą (duomenys neskelbtini) iki pastatų (duomenys neskelbtini), pažymėtą simboliu SI žemės sklypo plane M 1:500, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje, nurodytoje šio sprendimo 1 punkte (2.1 papunktis); nustatytas žemės sklypui, nurodytam šio sprendimo 1 punkte, 3 kv. m servitutas (kiti servitutai, tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) savininkui neatlygintinai naudotis sklypo dalimi (1,0 m nuo pastato sienos), prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą, pažymėtą simboliu S3 žemės sklypo plane M 1:500, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje, nurodytoje šio sprendimo 1 punkte (2.2 papunktis); nustatytas žemės sklypui, nurodytam šio sprendimo 1 punkte, 7 kv. m servitutas (kiti servitutai, tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) savininkui neatlygintinai naudotis sklypo dalimi (1,0 m nuo pastato sienos), prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą, pažymėtą simboliu S2 žemės sklypo plane M 1:500, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje, nurodytoje šio sprendimo 1 punkte (2.3 papunktis); nustatyta, kad tarnaujančio daikto, t. y. žemės sklypo, nurodyto šio sprendimo 1 punkte, savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėtinis – Tarnyba (2.4 papunktis); nustatyta, kad per 3 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo servitutai turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Tarnybos lėšomis (2.5 papunktis).
15. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad pareiškėjo vadovo A. A. parašas žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto M l:1000 sprendinių brėžinyje (formuojamos teritorijos bendras plotas 3,4372 ha) pagal Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A-3153 pradėtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras yra ne A. A. parašas (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2020 m. kovo 16 d. specialisto išvada Nr. 20-931-53). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Administracija trečiajam suinteresuotam asmeniui 2017 m. rugpjūčio 24 d. parengė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. ŽSPR-10910 (toliau – ir Reikalavimai), kurių 8.3 papunktyje nurodė, jog būtina atsižvelgti į rengiamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sprendinius (Administracijos 2014 m. gruodžio 9 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. ŽSPR-9601). Taigi, sutiktina su atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) projekto sprendinių brėžinys, kuriame yra ne pareiškėjo vadovo parašas, nėra nei patvirtintas Įsakymu, kurio teisėtumas yra ginčijamas, nei yra privalomas dokumentas Projekto sudėtyje pagal teisinį reglamentavimą, ir byloje nenustatyta pagrįstų aplinkybių, jog Įsakymu patvirtintas Projektas ir Sprendimas neatitinka 2017 m. rugpjūčio 24 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. ŽSPR-10910 8.3 papunktyje keliamo reikalavimo atsižvelgti į rengiamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sprendinius (Administracijos 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. ŽSPR-9601), nes pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis grindė savo skundo reikalavimus dėl administracinių aktų neteisėtumo, ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų pagal minėtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo teisinį reglamentavimą, jog pablogėjo jo, kaip gretimo žemės sklypo naudotojo, turinčio patalpas pastate (duomenys neskelbtini), veiklos sąlygos ir buvo pažeista pareiškėjo teisių apsauga (nustatyta, kad pareiškėjas nėra žemės sklype esančių statinių (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl Taisyklių 55 p. nepažeistas).
16. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui buvo žinoma apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti (ŽPDRIS interneto svetainėje), tai patvirtina pareiškėjo direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d., 2018 m. kovo 26 d., 2018 m. gegužės 22 d. pretenzijos, skundai dėl Projekto sprendinio (bendros ribos prie pastato (duomenys neskelbtini), ties kuria yra projektuojamas 6 m kelio servitutas per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) privažiuoti ne tik į UAB Judex“ teritoriją, bet ir iki kitų pastatų). Pareiškėjui buvo atsakyta Administracijos 2018 m. sausio 19 d. raštu Nr. 70-2-184, 2018 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 70-2-1600, 2018 m. birželio 15 d. raštu Nr.70-2-2254, projekto rengėjo UAB „Geometra“ 2018 m. balandžio 4 d. raštu Nr. S180404-001. Taigi Taisyklių 59 punkto nuostatos nebuvo pažeistos, pareiškėjas gautų atsakymų neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos 2018 m. balandžio 23 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-4G1-(8.14) Projekto procedūros ir sprendiniai pripažinti atitinkančiais Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 60 p.). Pareiškėjas praleido teisės aktuose nustatytą privalomąją išankstinę ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarką ir ja jau nebegali pasinaudoti, jo tariamai pažeistoms teisėms dėl numatyto per siauro kelio-pravažiavimo apginti (ABTĮ 56 str.). Be to, nors pareiškėjas įrodinėjo, kad 6 m pločio pravažiavimas nepakankamas ir tai galbūt pažeidžia jo teises, jis nenurodo kaip konkrečiai pažeidžiamos jo teisės bei ignoruoja faktą, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), per kurį vyksta pravažiavimas iš (duomenys neskelbtini) iki UAB „Judex“ bei pareiškėjui priklausančių pastatų, yra tik apie 5,5 m pločio (tai patvirtina žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Administracijos 2005 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr.A-1622 brėžinys). Taigi, Įsakymu patvirtintu Projektu paliktas 6 m pločio pravažiavimas yra platesnis nei žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantis kelio servitutas.
17. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė nei vieno Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo, dėl kurio ginčijami administraciniai aktai turėtų būti panaikinti. Nors pareiškėjas, siekdamas įrodyti Įsakymo ir Sprendimo nepagrįstumą, formaliai nurodė, kad jie neteisėti, nes neva galima formuoti kitokios konfigūracijos kelią, tačiau pareiškėjas nei pateikė tokius argumentus pagrindžiančius duomenis, nei paaiškino, kokios kitokios konfigūracijos kelias galėtų būti suformuotas, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus. Konstatuota, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis grindė savo skundo reikalavimus dėl administracinių aktų neteisėtumo, ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų pagal minėtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo teisinį reglamentavimą, jog pablogėjo jo (gretimo nesuformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojo) veiklos sąlygos ir buvo pažeista jo teisių apsauga. Atsižvelgiant į tai, nenustatytas pagrindas panaikinti ginčijamus administracinius aktus. Kadangi šiuo teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės ir teisėti interesai, nuspręsta iš dalies patenkinti jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. prašomos priteisti sumos sumažintos iki bendros 1 096,68 Eur sumos, nes kai kurios prašomos sumos viršijo maksimalų dydį.
III.
18. Pareiškėjas UAB „Solanika“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
19. Pareiškėjas mano, kad teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo. Reikalavimuose buvo nurodyta rengiant Projektą atsižvelgti į rengiamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius. Rengiamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projekto sprendinių brėžinys, kuriame yra ne pareiškėjo vadovo A. A. parašas, yra sudėtinė šio rengiamo projekto dalis, kurioje kaip tik ir buvo grafiškai išreikšti šio projekto sprendiniai. Pagal Reikalavimus rengiant Projektą buvo būtina atsižvelgti į šiuos sprendinius, minėtas sprendinių brėžinys neatsitiktinai pateko į Projekto medžiagą, priešingu atveju būtų neįmanoma nustatyti, ar įgyvendintas Reikalavimų 8.3 papunktis. Taigi, teismas nepagrįstai laikė, jog minėtas sprendinių brėžinys nėra privalomas Projekto dokumentas. Nustačius, kad sprendinių brėžinyje yra ne A. A. parašas, Projektas negali būti pripažintas atitinkančiu Reikalavimų nuostatas. Minėtos aplinkybės taip pat patvirtina, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projekto sprendiniai nebuvo suderinti su pareiškėju, kaip šiame žemės sklype esančių patalpų naudotoju, taigi jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, tai padaryta tyčiniais veiksmais (suklastojus pareiškėjo vadovo parašą).
20. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
21. Administracija sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, be kita ko, kad informacija apie dokumentų suklastojimo faktą nebuvo pateikta iki Įsakymo patvirtinimo, teisės aktai neįtvirtina reikalavimo informuoti ar suderinti rengiamo projekto sprendinius su gretimoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkais, o pareiškėjas tik abstrakčiai tvirtina, jog jo teisės buvo pažeistos dėl suprojektuoto kelio. Tvirtina, kad Projekto sprendinių brėžinyje nėra ir neturi būti pareiškėjo vadovo parašo. Žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys, kuriame buvo suklastotas pareiškėjo vadovo parašas, neprivalėjo būti Projekto sudėtyje. Pastarasis sprendinių brėžinys nebuvo patvirtintas Įsakymu, todėl aplinkybės dėl jame esančio parašo suklastojimo neturi reikšmės ginčijamo administracinio akto teisėtumui ir pagrįstumui bei nepatvirtina, jog Projektas neatitinka Reikalavimų. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, Reikalavimų 8.3 papunktyje nesuformuluotas įpareigojimas privalomai įtraukti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projektą ar jo sprendinių brėžinį į Projekto sudėtį arba suderinti šių projektų sprendinius su pareiškėjo vadovu. Be to, Administracijos įsitikinimu, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projekto sprendiniai neturi teisinės reikšmės, nes šis projektas dar nėra parengtas ir patvirtintas. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie savo veiklos sąlygų pablogėjimą.
22. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
23. Tarnyba pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus dėl pareiškėjo suinteresuotumo trūkumo nagrinėjamame ginče, pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nebesiremia pretenzijomis dėl privažiavimo pločio, kuriomis anksčiau grindė savo teisių pažeidimą. Teisės aktai nenumatė reikalavimo apie formuojamą žemės sklypą informuoti gretimų sklypų naudotojus. Reikalavimų nuostatos negali būti siejamos su projektuojamu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nes tokiu atveju, pareiškėjui dėl jam vienam žinomų priežasčių nesutinkant suderinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projektą, UAB „Judex“ taip pat negalėtų užbaigti Sklypo formavimo, tokiu būdu suvaržant jo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas teises. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projekto sprendinių brėžinys nėra privalomas dokumentas Projekto sudėtyje.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Judex“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, taip pat priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, be kita ko, kad teisės aktai nenumato, jog Projekto sudedamoji dalis privalomai yra gretimo žemės sklypo (formuojamo) grafinis brėžinys, rengiamas Projektas buvo išviešintas ŽPDRIS, pareiškėjui buvo atsakyta į jo pateiktas pastabas, o pareiškėjo pretenzijos dėl numatyto 6 m pločio pravažiavimo nepagrįstos ir nelogiškos. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad ginčo Sklypo riba eitų ten pat, net jeigu trečiojo suinteresuoto asmens pastato dalis, kuri laikoma savavališkai pastatyta, nebūtų buvusi pastatyta, nes formuojamas žemės sklypas turėtų būti taisyklingos formos, atitikti bendros kvartalo funkcinės ir kompozicinės struktūros dėsningumus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Įsakymo ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo
146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo, nes: 1) rengiant žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą sudarytas sprendinių brėžinys, kuriame yra suklastotas pareiškėjo vadovo parašas, yra privalomas Projekto dokumentas, vadovaujantis Reikalavimų 8.3 papunkčiu; 2) be minėto sprendinių brėžinio, neįmanoma nustatyti, ar įgyvendintas Reikalavimų 8.3 papunktis; 3) pareiškėjo teisės buvo pažeistos, nes rengiant Projektą buvo remiamasi minėto sprendinių brėžinio duomenimis. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
29. Žemės įstatyme nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra vieni iš žemės valdos projektų (37 str. 3 d. 2 p.), o žemės valdos projektai – tai žemėtvarkos planavimo dokumentai (37 str. 1 d. 2 p.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje (37 str. 7 d.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija (37 str. 10 d.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (40 str. 5 d.). Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalį (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.
30. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto nustato Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija). Šiose Taisyklėse įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir šiomis Taisyklėmis. <...> Projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (5 p.). Sklypų formavimo ir pertvarkymo principai išdėstyti Taisyklių
III skyriuje, tarp jų – žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams (33 p.).
31. Pagal Taisyklių 50 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylą sudaro: 1. projekto grafinė dalis – projekto sprendinių brėžinys su priedais; 2. projekto tekstinė dalis – projekto aiškinamasis raštas (apibūdinami projekto tikslai, įvertinama esama būklė, paaiškinami projekto sprendiniai, pagrindžiami ir aprašomi teritorijos naudojimo reglamentai, pateikiami kiti būtini paaiškinimai); bei 3. kiti dokumentai – prašymas organizuoti projekto rengimą ir kartu su šiuo prašymu pateikti dokumentai, projekto rengimo ir įgyvendinimo sutarties kopija, pateikti reikalavimai, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalies bendrojo plano, jei šis parengtas, ištrauka, ištraukos iš patvirtintų žemės reformos žemėtvarkos projektų planų, detaliųjų planų kopijos arba ištraukos iš šių planų, dokumentai, kuriais įrodoma, kad Taisyklių 55, 56 ir 57 punktuose nurodyti asmenys buvo informuoti apie planuojamą ar pradedamą rengti projektą, išsiųstų registruotų laiškų kopijos, kvitai, dokumentai apie projekto derinimą, tikrinimą, tvirtinimą bei kita.
32. Taisyklėse taip pat nurodyta, jog, kai priimamas sprendimas pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus <...> (24 p.). <...> Reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus. Reikalavimuose nurodomi projektą derinantys asmenys ir institucijos (25 p.).
33. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas buvo pradėtas organizuoti Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. A-3009 (I t., b. l. 45).
34. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017 m. rugpjūčio 24 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. ŽSPR-10910
(I t., b. l. 57–58). Reikalavimų 7 punkte nurodyta parengtą Projektą teikti derinti Tarnybos Kauno miesto skyriui, AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ Kauno regiono tinklų plėtros skyriui bei Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui. Reikalavimų 8 punkte pateiktos pastabos, tarp jų – būtina atsižvelgti į rengiamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius (reikalavimai Nr. ŽSPR-9601); teisės aktų numatyta tvarka tiksliai nustatyti bei nurodyti esamus servitutus, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesu (8.3 p.).
35. Tarnybos 2018 m. balandžio 23 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-401-(8.14) (I t., b. l. 64–65) konstatuota, kad Projekto procedūros ir sprendiniai atitinka Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; pritartina teikimui tvirtinti.
36. Byloje yra Projekto sprendinių brėžinys (I t., b. l. 66), jame yra UAB „Judex“ ir
UAB „Geometra“ atstovų parašai. Byloje taip pat yra žemės sklypo prie pastatų, esančių
(duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys (I t., b. l. 55), kuris, manytina, buvo pateiktas kaip Projekto medžiagos dalis. Pastarajame sprendinių brėžinyje yra įvairių bendrovių (tikėtina, patalpų pastatuose savininkų ir / ar naudotojų) atstovų parašai, įskaitant pareiškėjo atstovą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2020 m. kovo 16 d. specialisto išvadoje Nr. 20-791-53 (II t., b. l. 159–166) konstatuota, kad pastarajame sprendimų brėžinyje žodžius „A. A.“ parašė ir minėto asmens vardu pasirašė kitas asmuo, pamėgdžiodamas A. A. parašą.
37. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei bylos medžiagą, sprendžia, jog Projekto rengėjas UAB „Geometra“ neturėjo pareigos Projekto sprendinius suderinti su gretimame žemės sklype esančių pastatų / patalpų (duomenys neskelbtini) naudotojais. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas nei Įsakymo, nei Sprendimo priėmimo metu nebuvo patvirtintas (atsiliepimuose į apeliacinį skundą teigiama, jog šis projektas nesuderintas ir nepatvirtintas iki šiol). Taigi, priimant Įsakymą (2018 m. gegužės 23 d.) nebuvo galutinių, patvirtintų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projekto sprendinių, su kuriais turėjo būti suderinti Projekto sprendiniai. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytą faktą, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projekto sprendinių brėžinyje pareiškėjo atstovo parašas buvo suklastotas, darytina išvada, jog ginčui aktualiu laikotarpiu išvis nebuvo tarp projekto rengėjo ir pastato / patalpų (duomenys neskelbtini) savininkų sutartų projektuojamo žemės sklypo ribų. Žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas nelaikytinas patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu Taisyklių 50.3 papunkčio prasme. Pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projekto sprendinių brėžinys nėra privalomas dokumentas Projekto sudėtyje.
38. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, jog Projektas buvo neteisėtai patvirtintas Įsakymu dar ir todėl, kad, be žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projekto sprendinių brėžinio, būtų neįmanoma nustatyti, ar įgyvendintas Reikalavimų 8.3 papunktis. Akcentuotina, kad abiejų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengėjas yra tas pats asmuo – UAB „Geometra“, todėl jam buvo žinoma apie abiejų žemės sklypų bendrą ribą (planuojamą). Pareiškėjas neginčija, kad Projekte suformuota Sklypo riba (iš pastatų (duomenys neskelbtini) pusės) yra suderinama su planuojamomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribomis. Bylos medžiaga (pareiškėjo skundai, pretenzijos bei Administracijos ir UAB „Geometra“ atsakymai į juos, I t., b. l. 60, 61, 62–63, 67–68, 69–71, 72 ir t. t.) taip pat įrodo, kad rengiant ir derinant Projektą buvo išnagrinėti ir konkretūs pareiškėjo nusiskundimai dėl planuojamo per siauro kelio, bendros projektuojamų žemės sklypų ribos (nepaisant to, kad kai kuriuose raštuose pareiškėjo pavadinimas buvo nurodytas netiksliai). Tai, kad Projektas nepakoreguotas pagal pareiškėjo pageidavimus, savaime nereiškia, kad į jo nurodytas aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Taigi, iš Projekto medžiagos pašalinus dokumentą, kuriame pateikti klaidingi (suklastoti) duomenys apie pareiškėjo pritarimą, – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projekto sprendinių brėžinį, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad nebuvo įvykdyti Reikalavimų 8.3 papunkčio nurodymai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog minėto dokumento trūkumai nelemia Projekto ir Įsakymo neteisėtumo.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys nėra privalomas Projekto dokumentas, pareiškėjas neįrodė, kad rengiant Projektą nebuvo įvykdyti Reikalavimų 8.3 papunkčio reikalavimai ir kad tokiu Projektu yra pabloginamos jo veiklos sąlygos, pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Teismo išvados yra pakankamai motyvuotos, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėjo argumentai nepatvirtina, jog ginčijami Įsakymas ir Sprendimas neatitinka tokiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų.
40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi priimamas teismo procesinis sprendimas yra pareiškėjo nenaudai ir trečiojo suinteresuoto asmens naudai, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo tokią teisę (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.); atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens pateikti dokumentai patvirtina, jog jis realiai patyrė tik 968 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir kitais principais, jam priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis mažintinas nuo 1 700 Eur iki 968 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies, t. y. priteisti jam iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė