Teismingumo byla Nr. T-19/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01147-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2024 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „ETN Telematika“, A. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, Vilniaus apygardos prokuratūra, valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė saugumų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
nustatė:
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) išreikalauti iš atsakovės 2023 m. birželio 15 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-230615-00542 kopiją ir visus susijusius dokumentus; 2) panaikinti atsakovės 2023 m. birželio 15 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-230615-00542 (toliau – ir Statybą leidžiantis dokumentas); 3) panaikinti 2023 m. gruodžio 7 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 0B194BE60D6F46AE921A; 4) įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro statinius: pagalbinio ūkio paskirties ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atraminę sienelę, stovėjimo aikštelę (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas bei atnaujinti skundo padavimo terminą, jeigu teismas nustatytų, kad jis yra praleistas.
Ieškinyje nurodoma, kad Statybą leidžiančiu dokumentu, dėl kurio panaikinimo į teismą kreipėsi ieškovas, leidžiama statyti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naujus statinius: pagalbinio ūkio paskirties ūkinį pastatą (formuojamo objekto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklus (formuojamo objekto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklus (formuojamo objekto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atraminę sienelę, stovėjimo aikštelę (formuojamų objektų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Statybą leidžiantis dokumentas išduotas dėl statinių, kurie fiziškai ir pagal vietą atitinka įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu pripažintus neteisėta statyba ir griautinus statinius: ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); vandentiekio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tinklus; tvorą su cokoliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiems statiniams įteisinti uždaroji akcinė bendrovė „ETN Telematika“ pagal minėtą teismo sprendimą buvo įpareigota parengti projektinius dokumentus ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus, o to nepadarius, statinius nugriauti; šie statiniai iki šiol nenugriauti. Prie Statybą leidžiančio dokumento pridėtame projekte nėra nurodyti jokie duomenys ir / arba darbai dėl šių statinių nugriovimo (išardymo). Taigi formuojami statiniai yra tie patys buvę statiniai, kuriuos teismas nurodė nugriauti, o ginčijamas Statybą leidžiantis dokumentas – apsimestinis, išduotas siekiant įregistruoti jau esamus, neįteisintus ir griautinus statinius, todėl neteisėtas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, žemės sklype, kuriame esantiems statiniams išduotas ginčijamas Statybą leidžiantis dokumentas, negalima ne tik nauja statyba, bet ir draudžiama keisti esamą užstatymo intensyvumą, plotą, didinti aukštingumą.
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5320-820/2024 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-01147-2024-0) atsisakė priimti ieškovo ieškinį, nutaręs, kad reikalavimas dėl Statybą leidžiančio dokumento panaikinimo pareikštas nesilaikant rūšinio teismingumo taisyklių, o kiti ieškovo reikalavimai nenagrinėtini teisme. Teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl Statybą leidžiančio dokumento panaikinimo yra teismingas ne bendrosios kompetencijos teismui, o administraciniam teismui, kadangi buvusių statinių statybą leidžiančių dokumentų ir statybos teisėtumas jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-1811-643/2022), todėl pakartotinai nebegali būti nagrinėjamas. Ieškovas ieškiniu iš esmės ginčija tik Statybą leidžiantį dokumentą; duomenų apie pradėtą statybą ginčijamo dokumento pagrindu nepateikė.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2024 m. kovo 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį panaikino ir ieškinio, be kita ko, ir reikalavimo dėl Statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartyje nurodė, kad Statybą leidžiančio dokumento teisėtumo vertinimas yra susijęs su galimai egzistuojančiais, t. y. jau pastatytais statiniais, o toks ginčas iš esmės yra civilinio teisinio pobūdžio. Vilniaus miesto apylinkės teismas, pasak apeliacinės instancijos teismo, klaidingai nustatė, kad ūkio pastatas, dėl kurio suteiktas Statybą leidžiantis dokumentas, yra sunaikintas, kadangi nesutampa objektų unikalūs numeriai.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, suabejojęs, ar ieškinys nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Į specialiąją teisėjų kolegiją kreipęsis teismas savo abejonei pagrįsti nurodo, kad klausimas dėl neteisėtų statinių nugriovimo ir (ar) įteisinimo nagrinėjamu atveju yra jau išnagrinėtas; šiuo klausimu teismo priimta nutartis (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1811-643/2022) yra įsiteisėjusi. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.3 punkto matyti, kad ginčo objekto statinys turi statusą „sunaikintas“. Taigi neteisėtos statybos klausimas antrą kartą nebegali būti sprendžiamas; civilinių teisinių padarinių klausimas yra išspręstas ir dėl to nagrinėjamoje byloje nėra keliamas, o pagal naują Statybą leidžiantį dokumentą statybos darbai nėra pradėti. Nutartyje taip pat pažymima, kad dėl kitų ieškinio reikalavimų rūšinio teismingumo neturėtų būti sprendžiama, kadangi pagal ieškovo suformuluotą dalyką jie nenagrinėtini teisme.
Ieškinys nėra priimtas, atsakovė bei tretieji asmenys atsiliepimų nėra pateikę.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne kitus klausimus. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Vienas iš ieškinio reikalavimų – panaikinti Statybą leidžiančio dokumento, kuriuo leista statyti naujus statinius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), galiojimą. Ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad ginčijamas Statybą leidžiantis dokumentas išduotas ne naujai statybai pradėti, o siekiant įteisinti teismų sprendimais neteisėtai pastatytais pripažintus, tačiau faktiškai nenugriautus, statinius, t. y. ginčo dokumentas yra skirtas anksčiau išduotų statybą leidžiančių dokumentų, kurie teismų pripažinti negaliojančiais, pagrindu atliktiems statybos darbams įteisinti.
Ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Pagal šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi taikant ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais rūšinio teismingumo taisykles, svarbus yra faktas, ar statyba pradėta, ar ne. Šiuo procesinio teisinio pobūdžio juridiniu faktu remdamasis teismas išsprendžia rūšinio teismingumo klausimą (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2016, 2017 m. sausio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2017, 2017 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-78/2017, 2021 m. spalio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2021). Dėl ginčo rūšinio teismingumo yra sprendžiama pagal tai, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar ne (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2021, 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83/2021).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje e2A-1811-643/2022 matyti, kad teismai panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 6 d. ir 2014 m. gegužės 15 d. išduotus statybą leidžiančius dokumentus (atitinkamai Nr. RPP-01-140306-00165 ir Nr. RPP-01-140515-00426), kuriais žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo leista statyti naujus statinius: vandentiekio tinklus; nuotekų tinklus, atraminę sienutę ir tvorą; ūkinį pastatą. Teismai leido uždarajai akcinei bendrovei ,,ETN Telematika“ per devynis mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti minėtame žemės sklype esančių statinių – ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoros su cokoliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat vandentiekio ir nuotekų tinklų projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus. Per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, tuo metu byloje atsakovo procesiniu statusu dalyvavęs V. K. (statytojas) įpareigotas savo lėšomis per teismų nurodytą terminą minėtus statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.
Teismai, leisdami per nustatytą terminą parengti neteisėtai pastatytų statinių projektinius dokumentus ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus, vadovavosi Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad teismui savo sprendimu panaikinus statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu gali leisti per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškiniu ginčijamas Statybą leidžiantis dokumentas išduotas vietoje, kurioje įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuota savavališka statyba; šiuo teismo sprendimu taip pat yra išspręstas neteisėtos statybos minėtame žemės sklype padarinių šalinimo klausimas. Į specialiąją teisėjų kolegiją kreipęsis teismas teigia neturįs duomenų apie ginčijamo Statybą leidžiančio dokumento pagrindu pradėtus statybos darbus. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje yra suformulavęs ir reikalavimą panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą įvairiems statiniams žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotos po to, kai buvo išduotas ginčijamas Statybą leidžiantis dokumentas. Nors registro išraše nurodoma, kad šios deklaracijos išregistruotos, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartyje, kuria ieškinio priėmimo klausimas grąžintas Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, nurodė nustatęs, kad ,,Infostatyba“ 2024 m. sausio 28 d. buvo įregistruota kita deklaracija apie statybos užbaigimą.
Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 10.3 punkte nurodyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – tai statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.
Vadinasi, nors į specialiąją teisėjų kolegiją besikreipusio teismo vertinimu, statybos darbai pagal ginčijamą Statybą leidžiantį dokumentą nėra pradėti, aplinkybė, kad po ginčijamo Statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo pasirašyti ir įregistruoti dokumentai, kuriais paskelbiama, jog statybos darbai užbaigti, suponuoja negalimumą vienareikšmiškai tvirtinti, kad ginčo dokumento pagrindu jokia statyba – statinių perstatymo ar pertvarkymo darbai – nebuvo pradėti ir nebus reikalinga sprendžiant dėl Statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo pasisakyti naujos statybos padarinių šalinimo klausimu. Pažymėtina, kad ginčijama deklaracija į bylą ieškovo nepateikta, duomenys apie ją ar kitas deklaracijas teismo neišreikalauti, ieškinyje nėra nurodomi argumentai dėl deklaracijos ginčijimo (nepateikiamas nei faktinis, nei teisinis reikalavimo pagrindimas). Procesine prasme ieškinys yra priėmimo stadijoje, atsakovės ir trečiųjų asmenų pozicijos dėl pareikšto ieškinio ir jame išdėstytų aplinkybių byloje nėra žinomos.
Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje ne kartą yra nurodžiusi, kad statybos pradėtumo arba nepradėtumo faktui išsiaiškinti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, naudotinas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (Civilinio proceso kodekso 115, 138 straipsniai) arba šis faktas nustatinėtinas ginčą nagrinėjant iš esmės. Tik po to, vadovaujantis Statybos įstatyme įtvirtintomis taisyklėmis dėl ginčo rūšinio teismingumo, galima spręsti, kokios kompetencijos teisme turėtų būti nagrinėjama konkreti byla (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-88/2013, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-96/2016).
Pažymėtina, kad tikslūs duomenys apie įregistruotas deklaracijas reikalingi sprendžiant ir reikalavimo dėl jų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-75/2018 ir joje nurodytą praktiką).
Taip pat pažymėtina, kad duomenys apie ginčijamą Statybą leidžiantį dokumentą ieškovo pateikti prie ieškinio pridedant tik išrašą iš interneto svetainės www.planuojustatau.lt, jo procesinio pobūdžio prašymo išreikalauti iš atsakovės 2023 m. birželio 15 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-230615-00542 kopiją ir visus susijusius dokumentus teismas nėra išsprendęs.
Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, pagal ieškinio turinį ir pateiktus duomenis šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iš esmės nuspręsti dėl ginčo rūšinio teismingumo, juolab pripažinti, kad ginčas teismingas administraciniam teismui. Aplinkybės dėl statybos pagal Statybą leidžiantį dokumentą pradėtumo fakto turi būti nustatomos ir įvertinamos, deklaracijos (-ų) apie statybos užbaigimą duomenys gaunami teismui taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir / arba nagrinėjant bylą iš esmės. Dėl šios priežasties byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
nutaria:
Bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „ETN Telematika“, A. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, Vilniaus apygardos prokuratūra, valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė saugumų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Artūras Driukas
| Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
|
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
| Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Dainius Raižys
|