Civilinė byla Nr. e2-337-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00297-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.3.6.2; 3.3.2.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo J. J. prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. e2-685-603/2022 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto individualios J. įmonės ,,J.“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-685-603/2022 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės J. įmonė ,,J.“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Vilniaus universitetas“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2.       Byloje buvo gautas pareiškėjo J. J. prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra J. įmonės „J.“ savininkas ir yra asmuo, turintis materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jo interesas gali būti paveiktas ne tik bankroto procedūros, o ir kitų teisminių procesų, susijusių su reikalavimais VšĮ „Vilniaus universitetas“.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.

4.       Teismas sprendė, kad pareiškėjas savo suinteresuotumą byla, į kurią siekia būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, faktiškai grindė ieškovės likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės J. įmonė ,,J.“ savininko statusu ir neįrodinėjo, jog būtų tiesiogiai susijęs materialiaisiais teisiniais santykiais su ieškove / atsakove, taip pat aiškiai nenurodė, kokius materialiuosius teisinius padarinius jam sukels bylos išnagrinėjimas, kaip priimtu teismo sprendimu bus ar gali būti paveikta jo teisinė padėtis. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo siūlomas suinteresuotumo byla vertinimas (t. y. kad pakankamą suinteresuotumą byla patvirtina vien pats faktas, jog yra bankrutavusios bendrovės savininkas) neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio paskirties, kurio esmė yra išvengti regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė ir yra atstovaujama nemokumo administratoriaus, kurio tikslas šioje byloje išspręsti kilusį ginčą dėl skolos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad nėra pagrįsto ir teisėto pagrindo tenkinti prašymą įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį ir tenkinti prašymą įtraukti J. J. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Likviduojamos J. įmonės „J.“ savininkas, savo turtu užtikrinęs bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą ir turintis pakankamą ir glaudų materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) bankroto byloje, kurioje jam suteikta teisė būti aktyviam, byloje, kurioje sprendžiami likviduojamai individualiai J. įmonei „J.“ svarbūs turtiniai klausimai, turi teisę būti įtrauktas trečiuoju asmeniu.

5.2.                      Juridinio asmens teisių ir teisėtų interesų, jo atstovavimo teisme negalima tapatinti su apeliantu, asmeniu savo turtu užtikrinusio bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą. Juridinis asmuo ir jo teisės ir asmuo, savo turtu užtikrinęs bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, yra skirtingi asmenys. Jei bankroto ar kitose bylose, susijusiose su bankrutuojančio juridinio asmens turtiniais reikalais, bankrutuojančio juridinio asmens atstovas turi teisę būti išklausytas, tai tokia teisė turi būti suteikta ir asmeniui, savo turtu užtikrinusiam bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nėra pareigos nemokumo administratoriui ginti asmenį, savo turtu užtikrinusį bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą. Apelianto neįtraukimas į šią bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, yra šiurkštus jo teisės pažeidimas.  

5.3.                      Remiantis išsamia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2011; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010 ir kt.), laikytina, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, turintys pakankamą ir glaudų savo materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla turi plačias teises ginti savo turtinius interesus. Civilinėse bylose, kuriose sprendžiami bankrutuojančios įmonės turtiniai klausimai, suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą turintys pakankamą ir glaudų savo materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) turi būti įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

6.       Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarti palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Apeliantas prašyme nenurodė, kurios iš šalių pusėje pastarasis siekia įstoti į procesą. Todėl vien tik formaliuoju požiūriu konstatuotina, kad prašymas neatitinka CPK 47 straipsnio 3 dalyje nurodytų turinio reikalavimų ir turėtų būti atmestas.

6.2.                      Individualios įmonės savininko teisė dalyvauti įmonės bankroto procese, savaime nesukuria pastarajam teisės trečiojo asmens procesiniu statusu dalyvauti bylose, kuriose sprendžiami individualiai įmonei svarbūs turtiniai klausimai. Apelianto cituojamos kasacinio teismo nutartys buvo priimtos bylose, kurių ratio decidendi (bylos aplinkybės) nėra tapačios šiai bylai, šiose nutartyse pateikti kasacinio teismo išaiškinimai nėra aktualūs sprendžiant prašymą. Apeliantas savo teises ir teisėtus interesus, kylančius ieškovės bankroto procese, turi teisę ginti būtent bankroto byloje.

6.3.                      Juridinio asmens bankroto metu būtent juridinio asmens nemokumo administratorius veikia juridinio asmens vardu bei gina juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Nors individualios įmonės savininkui bei įmonės kreditoriams netiesiogiai ir turi įtakos teismų procesiniai sprendimai dėl pinigų sumų individualiai įmonei priteisimo / nepriteisimo, remiantis JANĮ, būtent nemokumo administratorius yra tas asmuo, kuris atstovauja individualios įmonės savininko ir kreditorių interesams civilinėse bylose, ir pastarieji neturėtų būti atskirai įtraukiami į teismo procesą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

6.4.                      Teismas gali įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad apeliantas neturi teisinio ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku, o byloje priimtas teismo sprendimas turės įtakos tik ieškovės teisėms ir pareigoms.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo J. J. prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Pagal CPK 47

10.       Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimas byloje turi būti grindžiamas bylos baigties nors ir netiesiogine, bet svarbia įtaka asmens teisinei padėčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1066/2012), t. y. būtinas pakankamas nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Taigi teismas į bylos procesą įtraukia ne visus to pageidaujančius ir kokį nors interesą jos baigtimi turinčius asmenis, o tik tuos asmenis, kurie yra susiję su įstatymo tiesiogiai nurodytomis pasekmėmis – sprendimu netiesiogiai turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių bei pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1034/2014). Atsižvelgiant į tai, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.

11.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apelianto įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, galimų teismo sprendimu sukeliamų teisinių padarinių apeliantui neįžvelgė. Teismo vertinimu, pareiškėjas savo suinteresuotumą byla, į kurią siekia būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, faktiškai grindė buvimu ieškovės – likviduojamos dėl bankroto individualios J. įmonės ,,J.“ – savininku. Įmonės savininkas yra suinteresuotas tuo, kad bankroto procese finansiniai reikalavimai būtų patenkinti kuo didesne apimtimi, nes jis savo turtu yra užtikrinęs bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą ir nuo to priklauso jo turtinių pareigų apimtis, tačiau, pažymėtina tai, jog dėl to būtina sudaryti objektyvias sąlygas savininkui pačiam dalyvauti būtent bankroto procese, o ne bylose pagal nemokumo administratoriaus pareikštus ieškinius. Remiantis JANĮ, būtent nemokumo administratorius veikia juridinio asmens vardu bei gina juridinio asmens ir jo kreditorių interesus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas), imasi priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Paaiškėjus netinkamam įmonės nemokumo administratoriaus procesiniam elgesiui konkrečioje byloje, tiek įmonės savininkas, tiek ir kreditoriai, turi galimybę savo pažeistas subjektines teises ginti reikalaudami iš nemokumo administratoriaus žalos atlyginimo, todėl nei individualios įmonės savininkas, nei jos kreditoriai neturėtų būti įtraukiami į civilines bylas, iškeltas bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriaus iniciatyva įmonės skolininkams. Apelianto siūlomas suinteresuotumo byla vertinimas neatitinka CPK 47 straipsnio paskirties, kurio esmė yra išvengti regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo. Be to, apeliantas net neįvardijo ir to, kaip pablogės (pasikeis) jo teisinė padėtis tuo atveju, jei jis nebus įtrauktas į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

12.       Vien apelianto prašyme įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu nurodoma aplinkybė, kad jis yra bankrutavusios įmonės savininkas, nesudaro prielaidų pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje inicijuoto ginčo dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo išsprendimas gali turėti įtakos apelianto teisinei padėčiai ir / ar pažeisti kurią nors teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės būtent jo, kaip įmonės savininko, teisėms ir (ar) pareigoms. Konstatuotina, kad vien apelianto suinteresuotumas ar jo pageidavimas dalyvauti nagrinėjamos bylos procese nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį trečiuoju asmeniu byloje, kurioje sprendžiamas skolos nemokiai įmonei priteisimo klausimas.

13.       Įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius, pripažintina, kad nagrinėjamos bylos ir apelianto materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nėra pakankamas (artimas) byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įtraukti apeliantą į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

14.       Dėl apelianto minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2011; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010) pažymėtina, kad ji priimta civilinėse bylose, kurių ratio decidendi nėra tapačios šiai bylai. Prašyme minimos ir cituojamos kasacinio teismo nutartys, priimtos sprendžiant klausimus dėl asmenų pripažinimo būtent bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis. Pareiškėjas yra įtrauktas trečiuoju asmeniu bankroto byloje, tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas nemokumo administratoriaus juridinio asmens vardu pareikštas reikalavimas atsakovei dėl skolos priteisimo.

15.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į teisminį procesą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė