Civilinė byla Nr. 3K-3-579/2009
Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovei Šilutės žemės ūkio mokyklai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pagrindą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė nuo 1988 m. balandžio 18 d. dirbo pas atsakovą valytoja. Ji Šilutės žemės ūkio mokyklos direktoriaus 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu buvo atleista iš darbo nuo 2008 m. gegužės 21 d. pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali dirbti šio darbo. Ieškovės teigimu, atleidimas iš darbo nepagrįstas, nes pagal sveikatos būklę ji galėjo dirbti valytojos darbą; liga, dėl kurios komisija nustatė jai 50 procentų darbingumą, ji sirgo jau daugelį metų ir visą laiką dirbo; sergant būna šios ligos paūmėjimų, tada laikinai gali būti nedarbinga. Ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtu Šilutės žemės ūkio mokyklos direktoriaus 2008 m. gegužės 19 d. įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, grąžinti ją į darbą, priteisti iš atsakovo Šilutės žemės ūkio mokyklos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojos – ieškovės šeimos gydytojos – parodymus, nurodė, kad darbdavys pasielgė formaliai, pakankamai neįvertino darbuotojos sveikatos būklės, darbo pobūdžio ir sąlygų, pačios darbuotojos nuomonės, kad ji norėjo ir galėjo dirbti valytojos darbą, todėl pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. birželio 23 d. sprendimu jį tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą darbo sutartis su darbuotoju turi būti nutraukiama, kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo; šiuo pagrindu darbo sutartis nutraukiama nepriklausomai nuo darbo sutarties šalių valios; darbdaviui tai privalomas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Kolegija, įvertinusi valytojos pareigybės aprašymą ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2008 m. gegužės 7 d. išvadą, nurodė, kad ieškovė negalėjo dirbti veikiant fiziniams rizikos veiksniams: dėl rankas veikiančio vibracijos poveikio; veikiant ergonominiams veiksniams keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg (moterims), dirbti darbą, susijusį su vaikščiojimu, todėl, nepaisant ieškovės noro ir pasiryžimo ir toliau dirbti, kolegijos teigimu, akivaizdu, kad nustatytų valytojos pareigų atlikimas visiškai neatitiko ieškovės sveikatos būklės. Dėl to kolegija pripažino, kad DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas pagrindas yra būtinas darbo sutarties nutraukimas; juolab kad pas atsakovą nebuvo kito, ieškovės sveikatos būklę, atitikusio darbo, todėl darbdavys, neturėjęs galimybės pasiūlyti darbo, atitikusio ieškovės galimybes dirbti, pagrįstai ją atleido.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. sprendimą ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2008 m. gegužės 7 d. išvadą, neįvertino valytojos pareigybės aprašymo, netinkamai taikė DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, netyrė bylos aplinkybių, ar darbdavys, norėdamas nutraukti darbo sutartį, privalėjo remtis tarnybos išvada, jei joje nustatytas darbingumo lygis ir rizikos veiksniai nebuvo tiesiogiai susiję su atliekamu kasatorės darbu ir tiesiogiai netrukdė atlikti darbo funkcijų. Kasatorės teigimu, pagal teismų praktiką atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą galima tik tada, kai darbuotojas negali eiti pareigų ir dirbti darbo, sulygto darbo sutartyje, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kurie išvadoje išvardyti rizikos veiksniai neleido kasatorei dirbti valytojos darbo. Tarnyba išvadoje konkrečiai nenurodė, kad kasatorė negalėjo dirbti valytojos darbo, todėl darbdavys neturėjo teisės atleisti ją iš darbo ginčijamu pagrindu. Išvadoje išdėstyti rizikos veiksniai nesusiję su kasatorės pagal darbo sutartį atliktinu valytojos darbu, jie neturi įtakos kasatorės sveikatos būklei. Kasatorė papildomai pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta gramatinė klaida, neteisingai nurodant naikintino pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo datą.
Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes nebuvo galimybės pasiūlyti kasatorei kito, jos sveikatos būklę atitinkančio, darbo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl darbo sutarties nutraukimo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu
DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas savarankiškas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir nustatyta, kad darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Šiuo pagrindu darbo sutartis pasibaigia ne darbdavio valia ar iniciatyva, bet dėl objektyvių priežasčių – darbuotojas dėl sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti pavesto darbo. DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktas yra imperatyvaus pobūdžio teisės norma, t. y., atsiradus minėtoms objektyvioms priežastims, darbdavys turi pareigą atleisti darbuotoją iš darbo, šią pareigą jis privalo vykdyti įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teisinis pagrindas įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis nutraukti su darbuotoju pirmiau nurodytu pagrindu darbo sutartį yra medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvada, kad darbuotojas dėl sveikatos būklės negali atlikti tam tikrų darbo funkcijų. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pasisakęs, kad DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte pavartotas žodžių junginys „negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo“ aiškintinas kaip reiškiantis, jog darbuotojas negali atlikti tam tikrų darbo funkcijų. Tai ne visais atvejais reiškia, kad darbuotojas negali eiti pareigų ar dirbti darbo tam tikru pavadinimu, pavyzdžiui, krovėjo, sandėlininko ir panašiai, nes tos pačios pareigybės darbuotojų konkrečios darbo funkcijos, jų pobūdis ir atlikimo sąlygos gali skirtis. Atleidžiant darbuotoją iš darbo aptariamu pagrindu svarbu tai, kad darbuotojas negali atlikti tų darbo funkcijų ar jų dalies, dėl kurių atlikimo su juo buvo sudaryta darbo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Mažeikių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-231/2007). Taigi teismas išvadą apie darbuotojo atleidimo iš darbo šiuo pagrindu teisėtumą gali padaryti, nustatęs, dėl kokių darbo funkcijų atlikimo šalys yra susitarusios darbo sutartimi ir ar pagal įstatyme nustatytos tarnybos išvadą jis negali atlikti šių funkcijų.
Kasatorė, ginčydama apeliacinės instancijos teismo išvadą apie jos atleidimo iš darbo teisėtumą, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti, ar Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvadoje nurodyti rizikos veiksniai iš tiesų neleido kasatorei atlikti dalies ar visų darbo funkcijų, dėl kurių buvo sutarta darbo sutartyje. Kasatorė nurodė, kad nė vienas iš tarnybos išvadoje nurodytų veiksnių (visą kūną veikiančios vibracijos poveikis; krovinių kėlimas rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg; darbas, susijęs su priverstiniais liemens palenkimais; požeminiai darbai; darbas, kai naudojama rankinė pastūma) nėra tiesiogiai susijęs su jos pagal darbo sutartį atliekamu valytojos darbu. Šių aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas. Kasacinis teismas sprendžia ne fakto, o teisės klausimus, kuriuos spręsdamas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės darbo funkcijos nustatytos valytojos pareigybės aprašyme, ir padarė išvadą, jog akivaizdu, kad jame nurodytų pareigų atlikimas visiškai neatitiko kasatorės sveikatos būklės. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą, nenurodė, kokios konkrečios kasatorės darbo funkcijos buvo susijusios su Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvadoje nurodytais rizikos veiksniais, nors nagrinėjamo ginčo atveju tai turi esminę reikšmę. Šios bylos apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatorės darbo funkcijų įvertinimas kartu su specialiosios tarnybos nustatytais rizikos veiksniais, kuriems veikiant kasatorė negali dirbti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi faktinių aplinkybių, egzistavusių darbo sutarties su kasatore nutraukimo metu, kurių apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir sprendimo tinkamai nemotyvavo, nustatymas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatytos visos svarbios bylai faktinės aplinkybės, tai bylai reikšmingų aplinkybių tyrimas nevertintinas kaip teisėtas ir užbaigtas. Faktinių aplinkybių kasacinis teismas netiria, apie tai įrodymų nerenka ir jų nevertina, todėl padaryto procesinio pažeidimo ir jo pasekmių pašalinti negali. Darytina išvada, kad byloje reikia tirti ir nustatyti faktus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui tam, kad būtų nustatytos bei ištirtos šalių ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, t. y. ar kasatorės darbo funkcijų atlikimas yra susijęs su tam tikrų rizikos veiksnių poveikiu.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasaciniame teisme patirta 30,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Juozas Šerkšnas
Vincas Verseckas