Civilinė byla Nr. e2S-586-440/2017

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03948-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.1.; 3.1.18.2.3.; 3.1.18.3.; 3.2.4.4.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EUREMA“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6317-1028/2017 pagal ieškovės reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos montažas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EUREMA“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Ieškovė reorganizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau ? RUAB) „Energetikos montažas“ pareiškė ieškinį uždarajai akcinei bendrovei (toliau ? UAB) „EUREMA“ dėl 23 779 Eur nuotolių atlyginimo. Nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos sudaro 847 Eur naujo puspriekabės piršto įsigijimo išlaidos ir 22 932 Eur negautos pajamos, t. y. ieškovė 45,5 mėnesio (nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d.) negalėjo naudoti puspriekabės, negalėjo jos nuomoti ir gauti pajamų.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė nepranešus atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ? areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamojo turtą, pinigines lėšas, vertybinius popierius ir turtines teises. Nagrinėjamu atveju galimas ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas, tačiau ankstesnis atsakovės elgesys (t. y. atsakovės atsisakymas gera valia grąžinti puspriekabę, fiktyvių kliūčių kūrimas: puspriekabės piršto išmontavimas, teiginiai, kad ieškovės atstovas atvykęs atsiimti puspriekabės nėra tinkamai įgaliotas, antstolio veiksmų skundimas, prašymas stabdyti teismo sprendimo vykdymą) leidžia manyti, kad ji gali vengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio suma yra didelė atsakovei, nes įmonei priklauso tik vienas nekilnojamojo turto objektas, t. y. 979 Eur vertės žemės sklypas, atsakovė turi 4 305,27 Eur įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (2016 m. kovo 30 d. įsiskolinimas siekė 8 424 Eur). Aplinkybė, kad kiti atsakovės kreditoriai kreipėsi į teismą rodo, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi tenkino ieškovės RUAB „Energetikos montažas“ prašymą. Areštavo 23 779 Eur sumai atsakovei UAB „EUREMA“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į juos bei įkeisti. Nurodyto turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai atsakovei UAB „EUREMA“ priklausančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis esančias pinigines lėšas, vertybinius popierius ir turtines teises, leidžiant atsiskaityti su ieškove RUAB „Energetikos montažas“, taip pat mokėti privalomas mokestines įmokas, su darbo santykiais susijusias išmokas. Pavedė antstoliui surasti ir aprašyti atsakovės turtą, nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota leistiniems atsiskaitymams atlikti.
5. Teismas preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus padarė išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
6. Teismas nurodė, kad ginčo suma (23 779 Eur) yra didelė. Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovės galimą nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu.
7. Teismas konstatavo, jog aplinkybės, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalos, kad atsakovė daugiau negu trejus su puse metų negrąžino ieškovei priklausančios puspriekabės ir nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo grąžinti transporto priemonę, kurdama kliūtis, kad teismo sprendimas nebūtų įvykdytas kiek įmanoma ilgiau, patvirtina tikėtiną riziką, jog atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti jai galimai nepalankaus teismo spendimo vykdymo šioje civilinėje byloje, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas pažymėjo, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip, nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose, taip pat nesudaro pagrindo abejoti teismo, sprendžiančio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nešališkumu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „EUREMA“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, neinformavo atsakovės apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, nesuteikė atsakovei teisės pareikšti nuomonės nagrinėjamu klausimu, tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju nėra visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė savo lėšomis suremontavo ieškovei priklausančią puspriekabę, kuri po avarijos nebuvo tinkama naudoti, ieškovė neapmokėjo sąskaitos už suteiktas paslaugas, todėl atsakovė sulaikė ieškovei priklausantį turtą, t. y. taikė civilinėje teisėje numatytą pažeistų teisių ginimo būdą.
3. Ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė praėjus beveik metams po Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo priėmimo, tokiu būdu ji pademonstravo, kad nėra poreikio skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Atsakovė iniciavo ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu, kuris sukėlė didelį teisėsaugos institucijų susidomėjimą. Atsakovė įtaria, kad ieškovė padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 186 straipsnio 1 dalyje (turtinės žalos padarymas apgaule), 208 straipsnio 1 dalyje (skolininko sukčiavimas), 248 straipsnio 2 dalyje (aprašyto ar areštuoto turto ar turto, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, perleidimas, paslėpimas, sugadinimas ar sunaikinimas). Tyrimo metu gauti duomenys gali būti panaudoti kreipiantis dėl civilinės bylos Nr. 2-60-650/2016 atnaujinimo.
5. Teismas netinkamai įvertino grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė yra stabili, sėkmingai veikianti įmonė, turinti nekilnojamojo turto. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė ketina perleisti jai priklausantį turtą. Nepagrįstai ieškovė teigia, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų savo kreditoriams, todėl jos kreditoriai kreipėsi į teismą, nes Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovės ieškinį dėl 16 000 Eur skolos priteisimo. Atsakovė prašė stabdyti teismo sprendimo vykdymą, nes ieškovė atsisakė palaukti, kol ginčą dėl puspriekabės grąžinimo išspręs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
6. Piniginių lėšų areštas taikomas išimtiniais atvejai ir tik paskutine eile. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ? piniginių lėšų arešto ? atsakovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais už suteiktas prekes ir paslaugas, trikdoma įmonės veikla, atsakovė negalės įvykdyti 4-5 užsakymų, dėl kiekvieno iš jų neįvykdymo įmonė patirs 20 000 Eur nuostolių, t. y. prarasti užsakymai, neįvykdytos sutartys, baudos, darbuotojų ir technikos išlaikymas nesant darbo ir pan. Taikant šias laikinąsias apsaugos priemones ieškovė siekia daryti spaudimą atsakovei, o ne užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnio 1 dalimi siekiant užtikrinti atsakovės nuostolių atlyginimą teismas gali įpareigoti ieškovę sumokėti 100 000 Eur kaip atsakovės galimų nuostolių užtikrinimą.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė RUAB „Energetikos montažas“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Nėra duomenų apie atsakovės sumokėtą žyminį mokestį pareiškiant atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Teisės aktai nenumato pareigos apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą pranešti atsakovei. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas gali pranešti kitai šaliai apie prašymo nagrinėjimą, jei mano, kad tai būtina. Visais kitais atvejai teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėja nepranešęs atsakovei, todėl nepagrįstai teigiama, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimas nepranešus atsakovei pažeidė lygiateisiškumo principą. Atsakovės interesai ir civilinio proceso principai yra užtikrinami suteikiant teisę atsakovei pareikšti atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Ieškovė nedelsdama kreipėsi į atsakovę dėl puspriekabės grąžinimo, vos po 9 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tik negrąžinus puspriekabės ji kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą jis įsiteisėja tą pačią dieną, todėl nebūtina laukti 3 mėn., kol kita bylos šalis pasinaudos teise pareikšti kasacinį skundą, prieš kreipiantis dėl teismo sprendimo įvykdymo. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, o nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas praėjus pusmečiui po puspriekabės grąžinimo.
4. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę ar galimas ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas. Preliminaraus vertinimo metu siekiama ne išspręsti bylą iš esmės, o įvertinti galimas teismo spendimo neįvykdymo grėsmes. Šiuo atveju neteisėti atsakovės veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškovė paaiškino patirtų nuostolių skaičiavimą, todėl tai leido teismui preliminariai įvertinti ieškinio pagrįstumą.
5. Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių gerą jos finansinę būklę, nes atsakovė turi tik vieną 979 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, turi įsiskolinimų valstybei, be to, įsiskolinimas Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybai išaugo iki 5 930,25 Eur. Pateiktoje 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuotolių) ataskaitoje numatyta, kad 2014 m. atsakovė gavo 5 945 Eur pelno, o 2015 m. ? 1 063 Eur, tačiau šios sumos nėra didelės lyginant su ieškinio suma, be to, šie duomenys neatspindi dabartinės atsakovės finansinės būklės. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. liepos mėn. atsakovės atžvilgiu yra priimti trys teismo įsakymai, atsakovė nepateikė duomenų, kad ji iniciavo teisminį procesą dėl 16 000 Eur priteisimo atsakovei.
6. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovė iniciavo ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu, kuris sukėlė didelį teisėsaugos institucijų susidomėjimą, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Ieškovei nėra žinoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Be to, atsakovės kreipimasis į teisėsaugos institucijas neturi įtakos bylos nagrinėjimui tol, kol nėra priimtas atitinkamų instituciją sprendimas, atnaujintas civilinės bylos Nr. 2-60-650/2016 nagrinėjimas.
7. Laikinosios apsaugos priemonės bet kuriuo atveju lemia atsakovo teisių suvaržymą, siekiant užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, tačiau iš antstolio T. U. sudaryto turto apyrašo matyti, kad vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo areštuotos atsakovo piniginės lėšos.
8. Atsakovė rezoliucinėje skundo dalyje neprašė skirti užstatą galimų atsakovės nuostolių užtikrinimui, neįrodinėjo jo dydžio, todėl plačiau ieškovė nepasisako šiuo klausimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo

12. Ieškovė RUAB „Energetikos montažas“ tvirtina, kad atsakovė nesumokėjo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes kartu su skundu nėra pateikti duomenys patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą.
13. Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintų Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių 9 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai žyminis mokestis mokamas elektroniniu būdu, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai neteikiami. Taigi aplinkybė, kad kartu su skundu nėra pateikti duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą, savaime nereiškia, kad atsakovė nesumokėjo įstatyme numatyto dydžio žyminio mokesčio. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovė 2017 m. gegužės 17 d. sumokėjo 28 Eur žyminio mokesčio, todėl atsakovės atskirasis skundas dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

14. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „EUREMA“ apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus ? 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuotolių) ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas atsakovei apie tai nepranešus, taip pat į tai, jog ieškovei šie dokumentai išsiųsti kartu su atsakovės atskiruoju skundu, jie prijungti prie bylos ir vertintini visų rašytinių įrodymų kontekste (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-960-302/2017).
16. Naujus rašytinius įrodymus taip pat pateikė ir ieškovė RUAB „Energetikos montažas“, t. y. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ji pateikė antstolio T. U. 2017 m. gegužės 12 d. sudarytą turto apyrašą bei naujausius www.sodra.lt tinklapyje viešai skelbiamus duomenis apie atsakovės įsiskolinimą Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla ir joje keliamais klausimais, sprendžia, kad naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. 2012 m. liepos 5 d. šalys sudarė Paslaugų atlikimo – apmokėjimo sutartį Nr. 2012/07/05-01, pagal kurią atsakovė UAB „EUREMA“ įsipareigojo atlikti ieškovei priklausančios puspriekabės KRONE SDR27, valstybiniu numeriu DS995, remonto darbus, o ieškovė už atliktus darbus atsiskaitys sutarties 3.1 punkte numatyta tvarka, t. y. 50 procentų darbų kainos sumokės iki transporto priemonės atsiėmimo, o likusius 50 procentų per 14 d. nuo jos atsiėmimo. Atlikusi remonto darbus atsakovė 2012 m. spalio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 61 010,31 Lt (t. y. 17 669,81 Eur) sumai. Kadangi ieškovė nesumokėjo už atliktus darbus, atsakovė atsisakė grąžinti ieškovei priklausančią puspriekabę.
18. UAB „Energetikos montažas“ direktorius kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Įvertinęs įmonės finansinius duomenis Panevėžio apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi pripažino, kad UAB „Energetikos montažas“ susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, todėl iškėlė restruktūrizavimo bylą. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi UAB „Energetikos montažas“ restruktūrizavimo byloje patvirtintas atsakovės UAB „EUREMA“ 61 010,31 Lt (t. y. 17 669,81 Eur) kreditorinis reikalavimas. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Energetikos montažas“ restruktūrizavimo planas, detalizuojant kaip gali būti atkurtas įmonės mokumas.
19. Siekiant atgauti RUAB „Energetikos montažas“ priklausantį turtą restruktūrizavimo administratorė kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl įpareigojimo grąžinti puspriekabę. Išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-60-650/2016 pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 30 d. ieškinį atmetė, tenkino iš dalies atsakovės priešieškinį; leido atsakovei parduoti ieškovės vardu registruotą puspriekabę skelbiant apie turto pardavimą viešai, visos respublikos teritorijoje platinamame leidinyje ir/ar specializuotuose interneto tinklapiuose (www.autoplius.lt ir kt.), besiverčiančiuose autotransporto pardavimu, už rinkos kainą; įpareigojo ieškovę suteikti atsakovei įgaliojimus, būtinus parduoti puspriekabę, nustatant pardavimo sąlygą, kad šio turto pirkėjas 17 669,81 Eur perves į banko sąskaitą tiesiogiai atsakovei, o likusią pardavimo kainą į ieškovės banko sąskaitą. Šiaulių apygardos teismas kaip apeliacinės instancijos teismas 2016 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-617-210/2016, kuriuo panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovę perduoti ieškovei pagal 2012 m. liepos 5 d. Paslaugų atlikimo – apmokėjimo sutartį Nr. 2012/07/05-01 suremontuotą transporto priemonę KRONE SDR27, valstybinis Nr. DS995.
20. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovė UAB „EUREMA“ kreipėsi į kasacinės instancijos teismą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo peržiūrėjimo, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-1715/2016 atsisakė priimti UAB „EUREMA“ kasacinį skundą.
21. Ieškovei 2016 m. liepos 25 d. išduotas vykdomasis raštas dėl įpareigojimo skolininkei UAB „EUREMA“ perduoti puspriekabę išieškotojai RUAB „Energetikos montažas“. Šio vykdomojo rašto pagrindu antstolio T. U. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdymo procese atsakovė prašė stabdyti sprendimo vykdymą, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Siekiant įvykdyti teismo sprendimą antstolis tris kartus vyko pas skolininkę: pirmąkart nepavyko perduoti puspriekabės išieškotojai, nes buvo išmontuotas puspriekabės pirštas, antrąkart ? skolininkė teigė, kad turto atsiimti atvykęs skolininkės atstovas nėra įgaliotas atlikti šį veiksmą, tik atvykus trečiąkart, t. y. 2016 m. rugpjūčio 18 d., turtas buvo perduotas išieškotojai RUAB „Energetikos montažas“, vykdomoji byla užbaigta.
22. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė 2012 m. spalio 31 d. suremontavo ieškovei priklausančią puspriekabę, kuri ieškovei grąžinta tik 2016 m. rugpjūčio 18 d. antstoliui T. U. priverstine tvarka vykdant Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-617-210/2016.
23. Ieškovė 2017 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo nurodydama, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ? puspriekabės negrąžinimo ? ieškovė patyrė 23 779 Eur nuostolių, kuriuos turėtų kompensuoti atsakovė.

Dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovei

24. Atsakovė UAB „EUREMA“ atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį nepranešęs atsakovei, todėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas neteisingai. CPK 147 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovei. Taigi dėl būtinumo pranešti apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, teismas sprendžia savo nuožiūra, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovei, CPK normų bei apelianto procesinių teisių nepažeidė. Teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015). Nurodyta teise apeliantė pasinaudojo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos jos procesinės teisės (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

25. Pažymėtina, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.
26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Taigi laikinąsias apsaugos priemone prašančiam taikyti asmeniui tenka pareiga įrodyti sąlygų, dėl kurių prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1539/2014). Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti, kad galimas ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo priėmimas, kad egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Tuo tarpu atsakovė, siekdama laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi pateikti duomenis, paneigiančius teismo nutarties pagrįstumą, t. y. leidžiančius teigti, jog nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1722/2014). Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie (iš lot. k. ieškinio preliminaraus pagrįstumo) įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Įvertinus ieškinyje, atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, nenustatyta aplinkybių, kurios būtų suteikusios pagrindo spręsti, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas negalimas. Atsakyti į klausimus, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (atsakovės neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė), ar ieškovės ieškinys pagrįstas ir atsakovė turi atlyginti ieškovei 23 779 Eur dydžio nuostolius, galima tik bylą nagrinėjant iš esmės.
29. Pripažinus, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nagrinėtina ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo vertinti faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė. Kitaip tariant, ieškinio suma, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi būti vertinama ne absoliučiu dydžiu, o atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1756-516/2016).
31. Ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad ieškinio suma yra didėlė atsakovei ir kartu su ieškiniu pateikė duomenis, kad atsakovei priklausančio nekilnojo turto ? žemės sklypo ? vidutinė rinkos vertė yra 979 Eur, t. y. atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro vos 4 procentus ieškinio sumos, be to, viešai skelbiami duomenys patvirtina, kad atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų valstybei, t. y. 2017 m. kovo 30 d. atsakovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo 8 424 Eur, 2017 m. gegužės 4 d. ? 4 122,66 Eur, atsakovės skola Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybai 2017 m. gegužės 2 d. buvo 4 305,27 Eur, 2017 m. gegužės 23 d. ? 5 930,25 Eur, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017 m kovo mėn. teismuose buvo išnagrinėtos trys bylose, kuriuose atsakovei reiškiami turtiniai reikalavimai. Įvertinęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės reikalaujama priteisti 23 779 Eur suma laikytina dideliu įsiskolinimu atsakovei. Taigi siekiant paneigti prezumpciją, kad ieškinio suma yra didelė atsakovei, būtent atsakovė privalo pateikti jos gerą finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie duomenys yra kelių metų senumo, jie gali patvirtinti atsakovės finansinę padėtį, buvusią 2014 m. ir 2015 m., tačiau neleidžia įvertinti atsakovės finansinių galimybių bylos nagrinėjimo metu.
32. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1087-186/2016). Akcentuotina, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016).
33. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui gali būti paneigta įrodymais, kad atsakovė turi pakankamai turto ir todėl sprendimo įvykdymas jai nesukeltų sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015). Tuo tarpu atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių gerą jos finansinę padėtį (nutarties 32 punktas) bei pajėgumą įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.
34. Sutiktina su apeliante, kad vien aplinkybė, kad atsakovė UAB „EUREMA“ pasinaudojo teise skųsti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą, kad prašė stabdyti priverstinio vykdymo veiksmus, savaime nesuponuoja išvados, kad apeliantė elgėsi nesąžiningai, nes tokiu būdu ji įgyvendino savo procesines teises.
35. Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė ilgą laiko tarpą negrąžino ieškovei puspriekabės, t. y. daugiau nei 45 mėnesius, duomenis apie tai, kaip buvo vykdomas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-617-210/2016, t. y. atsakovė išmontavo puspriekabės pirštą, todėl puspriekabės nebuvo galima prikabinti prie kitos transporto priemonės ir nutempti, kad atsakovė atsisakė atiduoti puspriekabę ieškovės atstovui, motyvuojant, kad jis neturi įgaliojimų, nors dokumentas buvo pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tai rodo, kad atsakovė gali vengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir šioje byloje. Nors atsakovė nurodė, kad iniciavo ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu, tačiau nepateikė jokių duomenų patvirtinančių šią aplinkybę, taip pat nepaaiškino, kokią įtaką sprendimui dėl įpareigojimo grąžinti puspriekabę ar šiai bylai gali turėti galimai nusikalstami ieškovės veiksmai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovės turto areštą, nurodė, kad atsakovei priklausančios lėšos areštuotinos tik tuo atveju, jei ieškovės reikalavimų patenkinimui nepakanka atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Tai rodo, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas paisė ekonomiškumo ir proporcingumo principų ir atsakovės piniginių lėšų areštą, kaip labiausiai asmens teises suvaržančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numatė tik tuomet, jei ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nepakaktų atsakovės vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.
37. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas buvo perduotas antstoliui T. U.. Antstolis 2017 m. gegužės 12 d. surašė Turto apyrašą, kuriuo areštavo penkias atsakovei priklausančias transporto priemones ir žemės sklypą, bendra areštuoto turto vertė 24 300 Eur. Taigi byloje nėra duomenų, kad atsakovės piniginės lėšos būtų areštuotos, todėl atmestini kaip nepagrįsti visi atskirojo skundo argumentai, kad piniginių lėšų areštas trikdo atsakovės veiklą.
38. Esant įstatyme numatytam pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų pritaikymas negali būti laikomas šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimu, nes priešingas aiškinimas apskritai paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695-516/2017). Kita vertus, atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnis), jų mastą, tuo atveju, jeigu jų tolimesnis taikymas, pasikeitus aplinkybėms, iš esmės apsunkintų atsakovės kitų įsipareigojimų vykdymą, trikdytų, paralyžuotų įmonės veiklą arba nebeatitiktų proporcingumo principo reikalavimų.
39. Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde nėra suformuotas prašymas taikyti atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skunde nurodytos aplinkybės nesudaro teismui pagrindo savo iniciatyva taikyti CPK 146 straipsnio 1 dalyje numatyto nuostolių užtikrinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės UAB „EUREMA“ atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju taikytinos laikinosios apsaugos priemonės ? atsakovės turto areštas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu Šiaulių apygardos teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja              Vilija Valantienė