Civilinė byla Nr. e2-825-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01901-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Abastas“, civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Abastas“ ir uždarųjų akcinių bendrovių „4 DEBT“, „Holdesa“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. M. ir E. M. pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Abastas“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Abastas“ direktorius L. J. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB „Abastas“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“ įgaliotą asmenį G. A.. Prašymą grindė tuo, kad bendrovės veiklos pobūdis – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. 2016 m. vasarą bendrovė priėmė sprendimą iš generalinio rangovo pelningai veikiančios veiklos, susitaupius apyvartinių lėšų, pradėti nekilnojamojo turto vystymo veiklą ir plėtoti savo nekilnojamąjį turtą Vilniuje. Su bendrove neatsiskaitė ir liko skolingi debitoriai, kurių skola sudarė net 442 313,93 Eur. Pritrūkus apyvartinių lėšų bendrovei teko kreiptis į kredito uniją „Baltija“ dėl paskolos suteikimo, o jai bankrutavus – į akcinę bendrovę (toliau – AB) „Šiaulių bankas“. Tuo pat metu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nepagrįstai atsisakė grąžinti bendrovės PVM permoką, prasidėjo teisminiai ginčai, AB „Šiaulių bankas“ atsisakė išmokėti bendrovei antrą paskolos dalį. 2019 m. gruodžio 23 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu bendrovės kreditoriai pritarė restruktūrizavimo planui (68,94 proc. balsų nuo visų kreditorių reikalavimų sumos) bei kreipimuisi į teismą dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo supaprastinta tvarka. Bendrovė šiuo metu patiria laikinų finansinių sunkumų, kadangi neturi galimybės laiku atsiskaityti su kreditoriais. UAB „Abastas“ nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos.
2. VMI pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad mokestinės nepriemokos mokėjimo terminas yra pradelstas 118 999,17 Eur sumai, dėl 40 255,22 Eur vyksta mokestiniai ginčai. Išieškojimas iš atsakovės turto ir banko sąskaitų yra nerezultatyvus, mokestinė nepriemoka tolygiai didėja. Atsakovė neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu. Pagal įmonės balansą atsakovė yra nemoki, restruktūrizavimo plano įgyvendinimas iš dalies paremtas lėšomis, gautinomis iš debitorių. Byloje esančios sutartys su UAB „Optena“, UAB „Itina“ yra nepasirašytos, kyla abejonių dėl jų realumo.
3. UAB „4 Debt“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Abastas“ bankroto bylą. Nurodo, kad UAB „4 Debt“ turi ne mažesnį nei 929,76 Eur piniginį reikalavimą atsakovei. Atsakovė neatsiskaito, realiai neturi jokio likvidaus turto ir piniginių lėšų, o turtą iš esmės sudaro tik gautinos sumos (debitoriniai įsiskolinimai iš esmės beviltiški), atsakovės skola valstybei sudaro 120 988,06 Eur.
4. VMI pareiškime nurodo, kad atsakovės skola savivaldybės ir valstybės biudžetams ir fondams yra 162 897,96 Eur. Siekdama išieškoti nepriemoką, VMI taikė priverstinio poveikio priemones, tačiau jos nebuvo įvykdytos, kas reiškia, kad piniginių lėšų judėjimo atsakovės sąskaitose nebuvo; atsakovė yra nemoki, nes jos skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Atsakovės vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, yra du antstolių areštuoti automobiliai (užvesta 12 vykdomųjų bylų).
5. UAB „Holdesa“ prašo atsakovei iškelti bankroto bylą, nurodydama, kad dėl įsiskolinimo išieškojimo yra užvesta vykdomoji byla, iki šiol antstolis skolos neišieškojo, bendrovė neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Jau 2017 m. buvo akivaizdūs nemokumo požymiai: darbuotojų skaičius sumažėjo, atsakovė nevykdo atsiskaitymų su kreditoriais, nevykdo veiklos, antstoliams nepavyksta išieškoti jokių piniginių lėšų, turto neturi.
6. E. M. ir E. M. pateikė prašymą įtraukti juos į bylą bendraieškiais ir iškelti atsakovei bankroto bylą.
7. Atsakovė UAB „Abastas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad atsakovės skolininkai yra veiklą vykdančios, nebankrutavusios ir patikimos bendrovės, iš kurių skolos bus išieškotos. Atsakovė jau pradėjo šių debitorinių skolų išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi netenkino UAB „Abastas“ direktoriaus L. J. pareiškimo iškelti UAB „Abastas“ restruktūrizavimo bylą; iškelė UAB „Abastas“ bankroto bylą; įmonės administratore paskyrė UAB „Bankroto vizija“.
9. Teismas nustatė, kad bendrovėje 2017 m. darbuotojų skaičius buvo sumažintas iki septynių, o 2018 m. liko du darbuotojai. Šiuo metu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 585 875 Eur, tai yra daugiau nei dvigubai didesni negu 2018 metais, todėl sprendė, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra laikini, o yra nuolatiniai ir lemiantys faktinį bendrovės nemokumą. Įmonė faktiškai negali vykdyti veiklos, negauna pajamų, o sąskaitoms taikomas areštas, todėl įmonė normaliomis veiklos sąlygomis neturi jokios realios galimybės padengti turimus įsiskolinimus ir per pratęstus jų įvykdymo terminus.
10. Įvertinęs pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai yra ne 185 808 Eur, kaip ji nurodo pareiškime, bet 588 552,42 Eur. Be to, didžioji dalis debitorinių reikalavimų susidarė 2016–2017 metais ir iki šiol nėra išieškoti. Iš atsakovės 2019 m. gegužės 7 d. balanso, kreditorių ir debitorių sąrašų nustatė, kad bendrovės turtas sudaro 393,07 Eur (neįtraukiant debitorinių reikalavimų, kurie sudaro 442 313,93 Eur), o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 588 552,42 Eur, t. y. viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Teismas konstatavo, kad UAB „Abastas“ yra faktiškai nemoki, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, kas sudaro pagrindą atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą ir kelti bankroto bylą.
11. Byloje esanti rangos sutartis su L. J. (kuris ir yra atsakovės vadovas) yra nepasirašyta nei vienos iš sutarčių šalių; pateiktos dvejos statybos rangos sutartys su UAB „Optena“ yra nepabaigtos (nėra nurodyta darbų atlikimo vieta) ir taip pat nėra pasirašytos nei vienos iš šalių. Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pagal šias sutartis rangos darbai yra pradėti ir vykdomi. Taip pat į bylą yra pateikti komerciniai pasiūlymai atlikti tam tikrus darbus, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė šiuos darbus gali atlikti. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad yra realu transporto priemones nuomoti už atsakovės nurodytą kainą, jog yra asmenų, ketinančių tokias sutartis sudaryti. Įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas iš esmės restruktūrizavimo plane pateiktų planuojamų gauti pajamų dydžio nepagrindė ir neįrodė restruktūrizavimo plane nurodytų priemonių realumo, teismas darė išvadą, kad pateiktas restruktūrizavimo planas yra deklaratyvaus pobūdžio, nekonkretus ir nerealus, todėl nebus įmanoma atkurti normalią įmonės veiklą.
12. Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsakovės turtą, kuriuo ji realiai disponuoja bei pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, sprendė, kad atsakovės turtinė ir finansinė padėtis yra bloga, jos finansiniai sunkumai akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovę UAB „Abastas“ laikė nemokia ir iškėlė jai bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė UAB „Abastas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį dėl bankroto bylos UAB „Abastas“ iškėlimo ir priimti naują nutartį – iškelti UAB „Abastas“ restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovė tiek formaliai, tiek faktiškai neatitinka įstatyme įtvirtintos nemokios įmonės sąvokos; patiriami finansiniai sunkumai yra akivaizdžiai laikini ir gali būti išspręsti restruktūrizavimo proceso pagalba pagal į bylą pateiktą atsakovės restruktūrizavimo planą.
13.2. Iš pateikto 2018 m. balanso matyti, kad atsakovės į balansą įrašyto turto vertė 2018 m. buvo 417 155 Eur, o pagal dabartinį tarpinį 2020 m. sausio mėn. balansą yra 442 707 Eur, t. y. per metus padidėjo beveik 35 000 Eur. Atsakovė turi teisę iš savo skolininkų išieškoti 442 313,93 Eur sumas. Skolininkai yra veiklą vykdančios, nebankrutavusios ir patikimos bendrovės, iš kurių skolos bus išieškotos – atsakovė yra inicijavusi 6 teisminius procesus, kurių pagalba siekia iš savo debitorių išieškoti 197 615,01 Eur dydžio sumą.
13.3. Teismas iškeldamas atsakovei bankroto bylą nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Restruktūrizavimo, o ne bankroto bylos iškėlimas kreditoriams yra naudingesnis, o kreditorių interesas šiuo atveju yra vyraujantis, todėl atsakovei restruktūrizavimo byla yra neiškelta nepagrįstai.
13.4. Atsakovės vadovo į bylą pateiktas kreditorių sąrašas yra tikslus ir parengtas vadovaujantis atsakovo turimais apskaitos dokumentais. Pažymi, kad atsakovė turi 66 994,30 Eur dydžio PVM permoką VMI, kuri yra areštuota. Šią permoką bus galima įskaityti į atsakovo VMI turimą skolą ir atsakovės įsiskolinimas dar labiau sumažės.
13.5. Atsakovės įmonė yra gyvybinga, vykdantį veiklą ir sugebės susitvarkyti su ją laikinai ištikusiais finansiniais sunkumais restruktūrizavimo proceso pagalba. Atsakovė turi vykdytinų sutarčių su UAB „Optena“, L. J. ir kitais verslo subjektais; taip pat yra kreipusis į VMI su prašymu leisti jai atidėti susidariusios skolos sumokėjimą vėlesniam laikui, tačiau VMI tokį leidimą duoti atsisakė.
13.6. Atsakovė planuoja užsiimti sunkiosios technikos nuomos verslu, iš kurio planuoja kas metus sugeneruoti apie 838 080 Eur stabilių pajamų, pradedant nuo 2020 metų. Kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra pateikusi planuojamo naujo sunkiosios technikos nuomos verslo planą, kuriame yra detaliai aprašytas planuojamas verslas. Šio verslo įgyvendinimui atsakovė yra kreipusis į banką dėl finansavimo ir bankas preliminariai buvo sutikęs šį atsakovės planuojamą verslą finansuoti.
13.7. Esant verslui nepalankiai situacijai dėl paskelbto karantino tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Pasaulyje atsakovei, kaip ir kitiems verslo subjektams, turi būti taikomos Vyriausybės nurodytos verslą palengvinančios priemonės, t. y. atsakovei iškėlus restruktūrizavimo bylą ji kreipsis į VMI su prašymu išdėstyti susikaupusios mokestinės nepriemokos mokėjimą į kelias įmokas. Restruktūrizavimo proceso pagalba sureguliavus atsakovės piniginius srautus bei suteikus galimybę atidėti vėlesniam laikui turimą mokestinę nepriemoką valstybei, atsakovė turės realią galimybę sureguliuoti ir stabilizuoti verslą ir ateityje gauti pakankamai pajamų atsiskaityti su visais kreditoriais.
14. UAB „4 DEBT“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis UAB „Abastas“ direktoriui L. J. skirti 5 000 Eur dydžio baudą, 50 proc. iš šios baudos skiriant ieškovui UAB „4 DEBT“; apie UAB „Abastas“ direktoriaus L. J. veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, informuoti prokurorą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsakovė savo tariamą mokumą įrodinėja debitorių įsiskolinimais, nors šie debitoriai iš tikrųjų yra atsakovės kreditoriai, patys turintys reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovės (ne)mokumą nagrinėję teismai aiškiai pasisakė dėl debitorinių įsiskolinimų neįskaitymo į bendrovės turto realią vertę. Be to, atsakovė pradėjo teisminius procesus tariamų „debitorių“ atžvilgiu su tikslu apeliacinės instancijos teismui įrodyti savo „mokumą“ gautinomis lėšomis, nors pati yra šių įmonių skolininkė, todėl nurodyti reikalavimai negali būti laikomi atsakovės realiu turtu.
14.2. Iš byloje esančio atsakovės 2019 m. gruodžio 6 d. kreditorių sąrašo matyti, kad jame neįtrauktas nei ieškovė, nei kiti atsakovės kreditoriai – UAB „Gelminta“, UAB „Pleištas“, MB „Rebo statyba“, UAB „TGS Group“, kitų kreditorių reikalavimų dydžiai neteisingi.
14.3. Atsakovė, neturinti piniginių lėšų ir jokio likvidaus turto, yra faktiškai nemoki įmonė – remiantis 2019 m. gruodžio 6 d. balanso duomenimis atsakovės turtas sudaro 442 707 Eur, tačiau iš jų daugiau nei 90 proc. sudaro iš esmės beviltiški ir net neegzistuojantys debitoriniai įsiskolinimai. Atsakovė realiai neturi nei likvidaus turto, nei piniginių lėšų, o deklaruojamą trumpalaikį turtą sudaro iš esmės tik beviltiškos gautinos sumos. Nors atsakovė ir įrodinėja turto padidėjimą 35 000 Eur suma, tačiau visą šią sumą sudaro realiai neegzistuojantys ir dirbtinai sukurti „debitoriniai“ įsiskolinimai.
14.4. Išieškojimus iš atsakovės vykdantys antstoliai bei valstybinės institucijos jau ilgą laiką neturi jokių galimybių išieškoti skolų, nes atsakovė jokio realaus materialaus turto neturi. Be to, atsakovė nepagrįstai ginčija ir neigia kreditoriaus VMI reikalavimo teisės apimtis bei nepagrįstai apeliuoja į vyriausybės inicijuojamas lengvatas verslui dėl COVID-19 poveikio, tokiu būdu siekdama sumažinti pradelstų įsipareigojimų masę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priemonės nėra automatiškai taikomos, o bylos medžiagoje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl tokių priemonių taikymo.
14.5. Atsakovė, siekdama išvengti tyčinio bankroto, savo tariamą gyvybingumą įrodinėja neegzistuojančiais sandoriais, užsakymais ir neįgyvendinamais verslo planais. Atsakovės atžvilgiu yra užvestos 22 vykdomosios bylos dėl skolų priverstinio išieškojimo; 2018 metais atsakovė patyrė 308 000 Eur nuostolį, 2019 metais – 199 796 Eur nuostolį. Taigi atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini.
14.6. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei kitų įrodymų, surinktų teismo iniciatyva, pagrįstai konstatavo atsakovės nemokumą bei dėl nemokumo iškėlė bankroto bylą.
14.7. Bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės, veikiančios per direktorių, piktybiškus veiksmus ne tik teikiant į bylos medžiagą žinomai melagingus duomenis, tačiau taip pat sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl prašo atsakovei skirti baudą ir informuoti prokurorą apie atsakovės direktoriaus veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių.
15. VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas, nagrinėdamas ieškovų pareiškimus dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, detaliai, tiksliai ir nuosekliai išanalizavo aplinkybes bei priėmė bendrovės finansinę būklę atitinkantį sprendimą — iškelti UAB „Abastas“ bankroto bylą.
15.2. Pagal VMI mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje apskaitomas prievoles ir vykdomuosius raštus 2020 m. vasario 3 d. bendrovės mokestinė nepriemoka yra 159 254,39 Eur, iš jos dėl 40 255,22 Eur mokestinės nepriemokos vyksta mokestiniai ginčai, taip pat sprendžiamas 66 994,30 Eur dydžio PVM permokos grąžinimo klausimas.
15.3. Bendrovė per visą gyvavimo laikotarpį nėra pateikusi kreipimosi dėl mokestinės paskolos sudarymo. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas iš bendrovės banko sąskaitų ir turto yra nerezultatyvus (nuo 2019 m. sausio 1 d. įplaukų į valstybės biudžetą nėra), mokestinė nepriemoka tolygiai auga.
15.4. Bendrovė pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teikė rašytiniais įrodymais nepagrįstą informaciją apie nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. vykdytus atsiskaitymus iš bendrovės banko sąskaitų. Atskirajame skunde pateikti duomenys apie bendrovės debitorių apyvartas 2016–2018 metais nėra atspindintys debitorių galimybių sumokėti skolas 2020 metais.
15.5. Turtas pagal 2019 m. gruodžio 6 d. balansą sudaro 442 707 Eur (iš jų net 341 124 Eur beviltiškas debitorinis įsiskolinimas); nėra neginčijamų įrodymų, kad debitoriai grąžins skolas atsakovei, todėl skolų suma neturėtų būti įskaitoma į bendrovės turto realią vertę. Pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 185 808 Eur, prie pradelstų taip pat turėtų būti priskirta UAB „Abastas“ skola UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ (399 567,30 Eur), kurios atsiskaitymo terminas fiktyviai pratęstas. Taigi UAB „Abastas“ atitinka nemokios įmonės būklę ir bendrovė neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu.
15.6. Verslo skatinimo priemonės galės būti taikomos tik dėl paskelbtos pandemijos susidariusių naujų mokėjimų sutrikimų šalinimui, tai yra įsiskolinimų, kurie atsirado po 2020 m. kovo 16 d. Bendrovės įsiskolinimas kreditoriams, iš jų ir mokestinė nepriemoka į valstybės biudžetą, yra susidaręs iki force majeure aplinkybių paskelbimo, todėl Bendrovė negali pretenduoti į minėtas priemones.
15.7. Pagal VMI pateiktas PVM deklaracijas (FR0600) įmonė yra galimai nutraukusi ūkinę komercinę veiklą, kadangi 2019 metų balandžio–liepos mėn. nebuvo deklaruojamų realizacinių pajamų, o vėlesniais laikotarpiais – deklaruojamos pajamos yra mažareikšmės.
16. Ieškovai E. M. ir E. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad apeliantė jokio turto neturi, jokios veiklos nevykdo nuo 2017 m. ir per trejus metus nėra atlikusi nei vieno statybos darbo.
16.2. Neaišku dėl kokių priežasčių apeliantė iki šiol nepradėjo įsiskolinimų išieškojimo iš skolininkų procesų, nors bendrovės finansiniai sunkumai prasidėjo dar 2017 metais.
16.3. Teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartyje yra atlikta išsami apeliantės pateiktų duomenų analizė ir teismas padarė pagrįstas išvadas, konstatuodamas įmonės nemokumą.
17. UAB „Holdesa“ atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
19. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, atsisakė kelti restruktūrizavimo ir iškėlė bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir bylos atnaujinimo
20. Apeliantė (atsakovė) UAB „Abastas“ kartu su atskiruoju skundu pateikė: išrašus iš interneto svetainės www.rekvizitai.lt, kuriuos prašo priimti prie bylos. Savo ruožtu, UAB „4 DEBT“ kartu su atsiliepimu pateikė UAB „Pleištas“ prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 12 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-6463-1070/2020; UAB „TGS GROUP“ prieštaravimus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2166-452/2020; UAB „Viacon Statyba“ prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-8476-1097/2020 (kartu su žyminio mokesčio, sumokėto L. J. asmeninėmis lėšomis, pavedimo kopija); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-8804-631/2020, kuriuos prašo pridėti prie bylos medžiagos. VMI kartu su atsiliepimu pateikė Kauno apskrities VMI 2018 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (7.45-4.7.2)-FR0682-232 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kurį prašo priimti prie bylos.
21. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visi UAB „4 DEBT“ teikiami dokumentai (UAB „Pleištas“ prieštaravimai civilinėje byloje Nr. eL2-6463-1070/2020; UAB „TGS GROUP“ prieštaravimai civilinėje byloje Nr. eL2-2166-452/2020; UAB „Viacon Statyba“ prieštaravimai civilinėje byloje Nr. eL2-8476-1097/2020; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eL2-8804-631/2020) yra teismų procesiniai dokumentai, patalpinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, kurios duomenimis teismas pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį gali naudotis, atsisako šiuos dokumentus priimti ir naudosis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis bei juos vertins. Teismas taip pat gali naudoti duomenis iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl atsisako priimti ir apeliantės teikiamus išrašus iš www.rekvizitai.lt ir vertins informacinių sistemų bei registrų duomenis. Įvertinęs VMI pateiktą Kauno apskrities VMI 2018 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (7.45-4.7.2)-FR0682-232 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, teismas sprendžia, kad jis gali būti reikšmingas, sprendžiant šioje byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, nors šis įrodymas ir galėjo būti pateiktas anksčiau, bet jo pateikimo būtinybė iškilo papildant pirmosios instancijos teismo vertintas ir atskirajame skunde ginčijamas aplinkybes. Šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes nagrinėjama byla vedama elektroniniu būdu, todėl bylos šalys turėjo galimybę ir pakankamai laiko su sprendimu susipažinti, be to, priešingai šaliai sprendimas yra žinomas, todėl apeliacinės instancijos teismas jį priima prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovės (ne)mokumo
24. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Abastas“ teismui buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 30 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, o pareiškimas dėl bankroto bylos kėlimo parengtas remiantis ĮBĮ nuostatomis, ikiteisminė informavimo apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įgyvendinta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai klausimą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo sprendė vadovaudamasis iki JANĮ įsigaliojimo galiojusių ĮBĮ ir ĮRĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis). Šių įstatymų nuostatos taikomos ir apeliaciniam procesui.
Dėl atsakovės (ne) mokumo vertinimo
25. Byloje pateikti ir nagrinėti UAB „4 DEBT“, UAB „Holdesa“, VMI, E. M. ir E. M. pareiškimai dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Abastas“ iškėlimo bei atsakovės vadovo pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
26. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus (ĮRĮ 4 straipsnis) ir procesinio pobūdžio (ĮRĮ 5–6 straipsniai) sąlygos ir nėra pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis), taip pat, jeigu įmonės finansiniai rodikliai rodo, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.
27. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nes nustatė, kad bendrovė yra nemoki. Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad atsakovė UAB „Abastas“ yra nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (ne mažesni nei 588 552,42 Eur) viršija visą į 2019 m. gegužės 7 d. balansą įrašyto turto, kurį sudaro 393,07 Eur (neįtraukiant debitorinių reikalavimų, kurie sudaro 442 313,93 Eur ir kurių atgavimo galimybę teismas vertino kritiškai). Apeliantė UAB ,,Abastas“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo motyvus dėl pradelstų įsipareigojimų VMI dydžio nustatymo, taip pat nesutinka su debitorių skolų atgavimo (ne)realumo vertinimu, teigdama, kad atsakovės skolininkai yra veiklą vykdančios, nebankrutavusios ir patikimos bendrovės, todėl yra reali galimybė susigrąžinti debitorių skolas.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl debitorių skolų atgavimo kritiško vertinimo. Dėl debitorių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, kad yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).
31. Apeliantės atskirajame skunde nurodomi pradėti teisminiai procesai dėl skolų iš debitorių išieškojimo patys savaime nepagrindžia šių įsiskolinimų atgavimo realumo. Priešingai, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad UAB „Gelminta“, atsakovės nurodoma kaip debitorė, Vilniaus miesto apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. eL2-8804-631/2020, kurioje atsakovė siekia prisiteisti 43 760,68 Eur dydžio skolą, pateikė ne tik prieštaravimus dėl 2020 m. vasario 11 d. teismo įsakymo, tačiau atsakovei pareiškus ieškinį – atsiliepimą į atsakovės ieškinį bei priešieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės. UAB „Abastas“ nurodoma kaip debitorė UAB „Pleištas“ civilinėje byloje Nr. eL2-6463-1070/2020 yra pareiškusi prieštaravimus dėl atsakovės reikalavimo priteisti 33 044,70 Eur dydžio skolą, kadangi pati atsakovė yra skolinga UAB „Pleištas“. Tariama debitorė MB „Rebo statyba“ yra pareiškusi prieštaravimus civilinėje byloje eL2-6439-722/2020 dėl atsakovės reikalavimo priteisti 24 668,63 Eur dydžio skolą, kadangi pati atsakovė yra skolinga MB „Rebo statyba“. UAB „TGS Group“ taip pat yra pareiškusi prieštaravimus civilinėje byloje Nr. eL2-2166-452/2020 dėl atsakovės reikalavimo priteisti 13 768,23 Eur dydžio skolą, kadangi pati atsakovė yra skolinga UAB „TGS Group“. Atsakovės nurodoma kaip debitorė UAB „ViaCon Statyba“ Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. eL2-8476-1097/2020, kurioje atsakovė siekia prisiteisti 62 018,74 Eur dydžio skolą, pateikė prieštaravimus dėl 2020 m. vasario 10 d. teismo įsakymo, nes pati atsakovė yra skolinga UAB „ViaCon Statyba“. Iš esmės tik vienoje civilinėje byloje Nr. eL2-8473-862/2020 yra priimtas ir nepanaikintas 2020 m. vasario 10 d. teismo įsakymas dėl 20 354,03 Eur dydžio skolos, kurioje MB „Skolų birža“ nėra pareiškusi prieštaravimų, tačiau kaip matyti iš proceso eigos, kelis kartus siųstas teismo pranešimas su siūlymu pareikšti prieštaravimus MB „Skolų birža“ nebuvo įteiktas. Be to, kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo UAB „4 DEBT“, MB „Skolų birža“ nuo 2019 m. vasario 20 d. apskritai neturi nei vieno darbuotojo, realiai nevykdo jokios ūkinės veiklos, todėl galimybė iš tokios įmonės atgauti įsiskolinimą, jei toks ir būtų, yra mažai tikėtina.
32. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė pagal finansinių atskaitomybių duomenis realiai neturi nei likvidaus turto – 2019 m. gruodžio 6 d. balanse nurodoma ilgalaikio turto vertė 1 Eur, nei piniginių lėšų (balanse nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 6 d. bendrovės pinigų likutis siekė vos 365 Eur), o deklaruojamą trumpalaikį turtą sudaro iš esmės tik gautinos sumos (pagal 2019 m. gruodžio 6 d. debitorių sąrašo duomenis 442 313,93 Eur), kurios realiai yra beviltiškos, susidariusios dar 2015–2017 m, dėl kurių išieškojimo atsakovė į teismus kreipėsi tik 2020 m. ir kurių atgavimo galimybė abejotina, nes, kaip buvo minėta, iš esmės visuose užvestuose teisminiuose procesuose yra pareikšti prieštaravimai dėl skolų, dar daugiau atsakovės nurodomi debitoriai patys reiškia reikalavimus atsakovei. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės į bylą pateiktas 2019 m. gruodžio 6 d. kreditorių sąrašas nėra tikslus, o atsakovės pradelstų įsiskolinimų masė yra dar didesnė nei 588 552,42 Eur suma.
33. Pažymėtina, kad pagal VMI mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje apskaitomas prievoles ir vykdomuosius raštus, 2020 m. vasario 3 d. bendrovės mokestinė nepriemoka yra 159 254,39 Eur, iš jos dėl 40 255,22 Eur mokestinės nepriemokos vyksta mokestiniai ginčai, kur sprendžiamas ir atsakovės atskirajame skunde minimos 66 994,30 Eur dydžio PVM permokos grąžinimo klausimas. PVM permokai yra taikomas areštas, todėl atskirajame skunde atliktas PVM permokos įskaitymas yra negalimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybes, kad atsakovo atžvilgiu yra užvestos 22 vykdomosios bylos dėl skolų priverstinio išieškojimo iš atsakovės (antstolių informacinės sistemos duomenys); 2018 metais įmonė patyrė 308 000 Eur nuostolį, 2019 metais – 199 796 Eur nuostolį; atsakovei priklausančios dvi transporto priemonės yra areštuotos. Įvertinus skolos dydį ir faktą, kad atsakovė taip pat nevykdo periodinių mokėjimų valstybės biudžetui ir fondams (nuo 2020 m. kovo 17 d. įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 685,32 Eur), konstatuotina, jog sprendžiant atsakovės restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo klausimą, šie duomenys papildomai pagrindžia atsakovės nemokumą.
34. Nors pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmonės nemokumas yra vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti jos restruktūrizavimo bylą, pagal teismų formuojamą praktiką, tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-381/2016, 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1829-381/2016). Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek teisminė praktika įmonės galimybę restruktūrizuotis ir užtikrinti veiklos tęstinumą laiko prioritetine tuo aspektu, kiek tai susiję su prielaidomis išvengti bankroto situacijos. Tačiau šis restruktūrizavimo galimybės prioritetas turi atitikti ir užtikrinti kreditorių interesus, t. y. įmonės lūkesčiai nėra priešpastatomi kreditorių interesams. Restruktūrizavimo paskirtis nėra išvengti skolų, palūkanų ir delspinigių mokėjimo kreditoriams. Siekdama restruktūrizavimo, bendrovė turi turėti aiškų planą ir priemones, kaip pasiekti restruktūrizavimo tikslus – atkurti ilgalaikį įmonės mokumą ir galimybę įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš įmonės, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012; 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1511/2014).
35. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų priemonių realumą ir tikslingumą, atsakovės pateiktus duomenis apie planuojamą vykdyti veiklą, mokumo atkūrimą, grindžiamą tuo, kad įmonė nėra nutraukusi veiklos, planuoja gauti pajamų iš jau vykdomų projektų, naujai sudarytų bei ateityje sudarytinų sutarčių, optimizuojant darbo jėgą, atgaunant debitorines skolas. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo atsakovės pateiktus duomenis apie vykdomas sutartis su UAB „Optena“, L. J., kuris yra ir atsakovės vadovas, taip pat pateiktus duomenis apie gautinas pajamas iš naujų sutarčių bei pagrįstai sprendė nesant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nurodomų sumų gavimo realumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sutartyse su UAB „Optena“ darbų pradžia yra numatyta 2020 m. sausio 31 d. ir 2020 m. vasario 1 d., sutarties su L. J. darbų pradžia numatyta 2020 m. kovo 1 d., atsakovė šiose sutartyje numatytų darbų nepradėjo vykdyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė gaus sutartyse numatytas pajamas. Be to, sutartys nėra pasirašytos nei vienos iš šalių, kas reiškia, kad jos nėra sudarytos.
36. Atsakovės nuomonė dėl į bylą pateiktų įrodymų vertinimo, siekiant, kad jų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės – pagrindas restruktūrizavimo bylos iškėlimui, nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga, informacinių sistemų bei registrų duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė metmenyse iš esmės nenurodo aiškaus plano ir priemonių, kaip pasiekti restruktūrizavimo tikslus – atkurti ilgalaikį įmonės mokumą ir galimybę įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, nes iš esmės nurodo tik vykdomos veiklos tęstinumą be reikšmingų pokyčių – nors restruktūrizavimo plane taip pat nurodyta, kad atsakovė teiks krovininio ir transportinio transporto, kuris priklauso nuosavybės teise, nuomos paslaugas ir už tai gaus nuo 3 000 Eur iki 7 000 Eur pajamų, tačiau atsakovei nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės yra areštuotos ir joms taikoma hipoteka. Įvertinęs aplinkybes, kad atsakovė iš esmės restruktūrizavimo plane pateiktų planuojamų gauti pajamų dydžio nepagrindė ir neįrodė restruktūrizavimo plane nurodytų priemonių realumo, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pateiktas restruktūrizavimo planas yra deklaratyvaus pobūdžio, nekonkretus ir nerealus, todėl nebus įmanoma atkurti normalią įmonės veiklą.
37. Dėl UAB „Abastas“ atskirajame skunde nurodomų naujų Pasaulio ir Lietuvos Respublikos ekonominių aplinkybių ryšium su COVID-19 pandemija, kurios galimai galėtų prisidėti prie bendrovės finansinės būklės stabilumo sprendimo, pažymėtina, kad atsakovės minimos verslo skatinimo priemonės galės būti taikomos tik dėl paskelbtos pandemijos susidariusių naujų mokėjimų sutrikimų šalinimui, tai yra įsiskolinimų, kurie atsirado po 2020 m. kovo 16 d. Tuo tarpu, atsakovės įsiskolinimas kreditoriams, iš jų ir mokestinė nepriemoka į valstybės biudžetą, yra susidariusi iki force majeure aplinkybių paskelbimo, todėl atsakovė negali pretenduoti į šias priemones.
38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pagrįstai sprendė, kad nustatytos aplinkybės, jog įmonės finansiniai rodikliai nuosekliai prastėja nuo 2018 m., įmonė atitinka nemokumo kriterijus, finansiniai rodikliai bei restruktūrizavimo metmenyse rezultatų pagerinimui numatytos priemonės neleidžia spręsti, kad metmenyse išsikeltas tikslas atsiskaityti su kreditoriais gali būti realiai įgyvendintas ir įmonės mokumas atstatytas. Išsami byloje esančių įrodymų analizė ir jos vertinimas pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui atsisakyti iškelti atsakovei UAB „Abastas“ restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), ir iškelti jai bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).
Dėl prašymo skirti baudą ir prokuroro informavimo
39. UAB „4 DEBT“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti atsakovės vadovui L. J. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant UAB „4 DEBT“.
40. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo atsakovės vadovui L. J. nenustatė, kad jis būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tai, kad atsakovės vadovas prašo įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą patvirtina tik tai, kad jis naudojasi savo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti atsakovei CPK 95 straipsnyje numatytą baudą netenkintas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kartu pažymėdamas, kad inter alia (be kita ko) nėra nustatyta CPK 300 straipsnyje įtvirtintų pagrindų informuoti prokurorą apie UAB „Abastas“ direktoriaus atitinkamus veiksmus, todėl UAB „4 DEBT“ prašymas netenkinamas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė ĮRĮ ir ĮBĮ normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Atskirasis skundas atmestas, todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo iš apeliantės UAB „Abastas“ kreditoriams E. M. ir E. M. (CPK 93, 98 straipsniai). E. M. ir E. M. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudarė po 120 Eur kiekvienam, taip pat pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 papunktis), todėl E. M. ir E. M. naudai iš UAB „Abastas“ priteistina po 120 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ieškovų E. M. ir E. M. naudai po 120 Eur (šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėja Asta Radzevičienė