Civilinė byla Nr. 2-3692-362/2013
Teisminio proceso 2-70-3-02677-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija:113.1.; 116.1.; 128.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,
sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,
dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Dianai Latotinai – Micevičei,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Nerijui Jokšui,
nedalyvaujant pareiškėjoms N. B. ir L. B.,
suinteresuotam asmeniui I. B.,
suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. B. ir L. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjos N. B. ir L. B. tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą prašo nustatyti tokius juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) nustatyti, kad L. Z., per šešis mėnesius nuo palikėjos V. Z. mirties 1993-12-22 priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą; 2) nustatyti, kad A. B., per šešis mėnesius nuo palikėjo L. Z. mirties 1994-04-25 priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą; 3) nustatyti, kad pareiškėjos N. B. ir L. B., per tris mėnesius nuo palikėjos A. B. mirties 2010-07-29 priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą. Pareiškime nurodė, kad 1993-12-22 mirė pareiškėjų Natalijos ir L. B. močiutė V. Z., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po močiutės mirties liko turtas – 0,1500 ha ploto žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, kurio (duomenys neskelbtini), su pagalbiniais pastatais, kurių unikalūs (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Močiutė pareiškėjų žiniomis testamento nepaliko, todėl jos palikimą pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti jos sutuoktinis, o kartu ir pareiškėjų senelis L. Z. (miręs 1994-04-25), pirmos eilės įpėdinis, o taip pat V. Z. dukra ir pareiškėjų mama A. B. (mirusi 2010-07-29), pirmos eilės įpėdinė, bei anūkės – pareiškėjos Natalija ir L. B., antros eilės įpėdinės. Senelis L. Z. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. L. Z. pradėjo valdyti kaip savo palikėjos asmeninius ir kitus daiktus, rūpinosi nekilnojamais daiktais, likusiais po sutuoktinės V. Z. mirties, valdė juos. 1994-04-25 mirė pareiškėjų senelis L. Z., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo Ryto g. 8, Drąsučių k., Šiaulių r. Po senelio mirties liko turtas – 0,1500 ha ploto žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pagalbiniais pastatais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Senelis L. Z. buvo surašęs testamentą, pagal kurį pareiškėjos ir jų mama A. B. paveldėjo Drąsučių žemės ir ūkio bendrovėje esantį pajų bei gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais ir kiemo statiniais adresu (duomenys neskelbtini), tačiau žemės sklypo esančio tuo pačiu adresu L. Z. testamentu nepaliko nors remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus raštu 2011-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), už minėtą žemės sklypą L. Z. 1992-07-20 buvo sumokėjęs 992 investicinius čekius, tokiu būdu išpirkdamas šį nekilnojamąjį turtą, todėl senelio dukra A. B. kaip pirmos eilės įpėdinė paveldėjo šį turtą ir priėmė jį faktiškai valdydama. Gyveno pastatuose, juos tvarkė, tvarkė ir valdė žemės sklypą, sodino jame daržoves, mokėjo turto mokesčius. Faktiškai po senelio mirties motina buvo pradėjusi žemės sklypą valdyti, tai patvirtina Šiaulių AVMI mokestinių prievolių departamento mokesčių mokėtojų skyriaus raštas 2011-08-31 Nr. (duomenys neskelbtini). A. B. palikimą priėmė per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. A. B. pradėjo valdyti kaip savo palikėjo asmeninius ir kitus daiktus, rūpinosi nekilnojamais daiktais, likusiais po senelio L. Z. mirties, valdė juos, ką patvirtina prie bylos pridedami namų ūkio knygų nuorašai. 2010-07-29 mirė pareiškėjų mama A. B., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., po mamos mirties liko turtas - 0,1500 ha ploto žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), už kurį, remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus raštu 2011-01-21 (duomenys neskelbtini), L. Z. 1992-07-20 buvo sumokėjęs 992 investicinius čekius tokiu būdu išpirkdamas šį nekilnojamąjį turtą. Mama pareiškėjų žiniomis testamento nepaliko, todėl jos palikimą pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti jos sutuoktinis I. B. ir vaikai, t.y. pareiškėjos Natalija ir L. B. (pirmos eilės įpėdinės). Palikimui priimti įpėdinis turi jį faktiškai priimti. Visų įpėdinių bendru sutarimu, palikimą po motinos mirties priėmė pareiškėjos Natalija ir L. B., faktiškai pradėjusios valdyti paveldimą turtą. Joms atiteko motinos namų apyvokos ir apstatymo reikmenys, naudojosi žemės sklypu, kuriuo naudojosi ir motina. Pareiškėjos palikimą priėmė per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti. Į notarą dėl paveldėto turto priėmimo nesikreipė, todėl paveldėjimo byla neužvesta, kadangi nežinojo, kad koks nors turtas liko po motinos mirties ir tik peržiūrėjus paveldėtus dokumentus paaiškėjo kad 0,1500 ha ploto žemės sklypas esantis 0,1500 ha ploto žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra išpirktas, todėl pareiškėjos turėjo teisę jį paveldėti. Pareiškėjos paaiškino, kad jos pradėjo valdyti kaip savo mamos A. B. asmeninius ir kitus daiktus, rūpinosi nekilnojamais daiktais, likusiais po mamos mirties, valdė juos, todėl A. B. palikimą yra priėmusios.
Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos atsisako reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., per šešis mėnesius nuo palikėjo L. Z. mirties (1994-04-25) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, kadangi po pareiškimo pateikimo teismui, atsirado dokumentai, įrodantys, kad motina priėmė palikimą, atsiradusį po senelio mirties, ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti. Kitus patikslinto pareiškimo reikalavimus palaiko, prašo pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas Nerijus Jokšas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjų pateiktam pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja. Paaiškino, kad pareiškėjų senelis L. Z. 1992-07-20 į Šiaulių rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), yra įmokėjęs 992 investicinius čekius už 0,1500 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini). Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjos įgys teisę pirkti minėtą žemės sklypą.
Suinteresuotas asmuo I. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatyme nustatyta tvarka. Teisme gautas I. B. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Prašyme nurodė, kad sutinka su pareiškimo reikalavimais ir prašo juos tenkinti.
Suinteresuotas asmens Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų pareiškimu iš esmės sutinka, jam neprieštarauja ir prašė teismo, sprendimą priimti savo nuožiūra. Prašė teismo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Civilinė byla dalyje dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., per šešis mėnesius nuo palikėjo L. Z. mirties 1994-04-25 priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą nutrauktina, kitoje dalyje pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos savo reikalavimo, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., per šešis mėnesius nuo palikėjo L. Z. mirties 1994-04-25 priėmė palikimą atsisakė, kadangi po pareiškimo pateikimo teismui, atsirado dokumentai, įrodantys, kad motina, A. B. priėmė palikimą, atsiradusį po senelio L. Z. mirties. Šis pareiškėjų pareiškimo dalies atsisakymas, kaip neprieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 42 str. 1-2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., 294 str. 1 d.).
Pareiškėjų atstovė – advokatė Diana Latotina – Micevičė, teismo posėdžio metu patikslino pareiškėjų prašymą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad L. Z., per šešis mėnesius nuo palikėjos V. Z. mirties (1993-12-22) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kad pareiškėjos N. B. ir L. B., per tris mėnesius nuo palikėjos A. B. mirties (2010-07-29) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą.
Iš byloje esančių rašytinių dokumentų, pareiškėjų atstovės, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, matyti, kad 1993-12-22 mirė pareiškėjų Natalijos ir L. B. močiutė V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir 1994-04-25 mirė pareiškėjų senelis L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) Tai patvirtina mirties liudijimai, atitinkamai išduoti dėl močiutės mirties 2011-01-28, įrašo Nr. 56 ir dėl senelio mirties 1994-04-25, įrašo Nr. 27. Kad V. Z. ir L. Z. buvo pareiškėjų Natalijos ir L. B. seneliai matyti iš 1974-08-22 santuokos sudarymo įrašo Nr. 774, A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų mamos, gimimo liudijimo, įrašo Nr. 6, I. B. ir A. Z., santuokos liudijimo, įrašo Nr. 208, bei pareiškėjų N. B. gimimo liudijimo, įrašo Nr. 54, ir L. B. gimimo liudijimo, įrašo Nr. 13. V. Z. iki mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi ir gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tokias aplinkybes patvirtina faktinės gyvenamosios vietos duomenys. Pagal ūkinę knygą ir pareiškėjų parodymais nustatyta, kad po V. Z. mirties, name esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi jos vyras L. Z., kuris būdamas pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis, pradėjo valdyti kaip savo palikėjos asmeninius ir kitus daiktus, rūpinosi nekilnojamais daiktais.
Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą (LR CK 5.50 str. 2 d.). Kadangi V. Z. mirė 1993-12-22, t.y. palikimas atsirado iki 2000-07-18 LR CK įsigaliojimo, todėl taikytinos 1964 m. CK normos. 1964 metų CK 41 straipsnio 2 dalis numatė, kad sandoris, kuriam įstatymas nenustato tam tikros formos, laikomas sudarytu taip pat ir tuo atveju, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. CK 587 straipsnio 2 dalyje įvardyta palikimo priėmimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs palikėjo įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kiekvienas palikimo priėmimo praktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus. Įpėdinio valdymas turto yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, 2000 m. CK 5.50 straipsnis). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą kaip savo, atlikęs aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įsigyti nuosavybės teisės į paveldimą turtą laikomas priėmusiu palikimą, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.).
Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1993-12-22 mirė V. Z., ji testamento nepaliko, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, duomenų apie palikimo priėmimą po V. Z. mirties nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų Natalijos ir L. B. močiutė V. Z. iki mirties gyveno kartu su pareiškėjų seneliu L. Z. name esančiame (duomenys neskelbtini). Po močiutės V. Z. mirties pareiškėjų seneliui L. Z. atiteko palikėjos asmeniniai ir kiti daiktai bei nekilnojamieji daiktai. Priimdamas likusį po motinos mirties palikimą pareiškėjų senelis L. Z. išreiškė savo valią konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis siekė tapti palikėjos turto savininku. 1964 m. CK 574 straipsnis reglamentavo namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimą taip, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įstatyminiams įpėdinimas, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Pareiškėjų senelis L. Z. kartu su pareiškėjų močiute V. Z. iki mirties gyveno daugiau nei dvidešimt metų. Bylos duomenimis nustatyta, kad po močiutės V. Z. mirties liko turtas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pagalbiniais pastatais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). bei 0,1500 ha ploto žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį, remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus raštu 2011-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), L. Z. 1992-07-20 išpirko, sumokėdamas 992 investicinius čekius.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pareiškėjų parodymus bei duomenis iš namų ūkio knygos, konstatuotina, jog L. Z. po V. Z. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti (LR CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad palikėja A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2010-07-29, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos N. B. ir L. B., per tris mėnesius nuo palikėjos A. B. mirties 2010-07-29 priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą, taikytinos 2000-07-18 patvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-07-29 mirė A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina mirties liudijimas, išduotas 2010-08-02, įrašo Nr. 50 ir išrašas iš Gyventojų registro tarnybos duomenų bazės. Kad pareiškėjos N. B. ir L. B. yra A. B. dukros matyti iš gimimo liudijimo, įrašo Nr. 54, ir gimimo liudijimo, įrašo Nr.13. Iš 2004-05-21 išduoto santuokos liudijimo Nr. 208, matyti, kad nuo 1983-08-13 A. B. buvo susituokusi su I. B.. Pagal ūkinę knygą ir pareiškėjų parodymais nustatyta, kad po A. B. mirties jos name, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi jos vyras ir dukros. Minėtą gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini), kartu su pagalbiniais pastatais ir kiemo statiniais A. B., kartu su dukromis, pareiškėjomis N. B. ir L. B. testamentu paveldėjo iš pareiškėjų senelio L. Z.. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus rašto 2011-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 0,1500 ha ploto žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), L. Z. 1992-07-20 buvo išpirkęs, sumokėdamas 992 investicinius čekius. Nors minėtas žemės sklypas nebuvo įtrauktas į pareiškėjų senelio L. Z. 1994-01-04 testamentą, tačiau pareiškėjų mama, senelio dukra A. B., priėmusi testamentą, kaip pirmos eilės įpėdinė paveldėjo ir minėtą žemės sklypą jį faktiškai valdydama, t.y. tvarkė ir valdė žemės sklypą, sodino jame daržoves, mokėjo turto mokesčius. Tokias aplinkybes patvirtina ir Šiaulių AVMI mokestinių prievolių departamento mokesčių mokėtojų skyriaus raštas 2011-08-31 Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, 2010-07-29 mirė A. B.. Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarė nurodo, kad po A. B. mirties (2010-07-29) dėl mirusios palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuras nurodė, kad duomenų apie palikimo priėmimo faktą po A. B. mirties (2010-07-29) neturi.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 str.2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. LR CK 5.51 str.1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, jį valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po A. B. mirusios 2010-07-29, mirties palikimą pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti jos sutuoktinis I. B. ir vaikai, t.y. pareiškėjos N. ir L. B.. Visų įpėdinių bendru sutarimu, palikimą po motinos mirties priėmė pareiškėjos N. ir L. B. faktiškai pradėdamos pavedėtą turtą valdyti. Pareiškėjoms atiteko motinos namų apyvokos ir apstatymo reikmenys, naudojosi žemės sklypu, kuriuo naudojosi motina. Pareiškėjos į notarą dėl paveldimo turto priėmimo nesikreipė, todėl paveldėjimo byla neužvesta, kadangi nežinojo, kad koks nors turtas liko po motinos mirties ir tik peržiūrėjus paveldėtus dokumentus paaiškėjo, kad 0,1500 ha žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra išpirktas, todėl pareiškėjos turėjo teisę jį paveldėti.
Nors pareiškėjos palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, kitiems įpėdiniams ir suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant) laikytina, kad N. B. ir L. B. priėmė motinos A. B. palikimą, faktiškai pradėdamos likusį paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamos įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos mirusiosios A. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Iš pareiškėjų priteistinos išlaidos, susiję su teismo procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai (LR CPK 88, 92, 93 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str., 444 str. 1 d. 8 p., 448 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) per šešis mėnesius nuo palikėjos V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1993 m. gruodžio 22 d. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo palikėjos A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010 m. liepos 29 d. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą.
Juridiniai faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Priteisti iš pareiškėjos N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 10,50 Lt (dešimt litų 50 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 10,50 Lt (dešimt litų 50 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
Teisėjas Arvydas Martinavičius