Civilinė byla Nr. e3K-3-170-916/2019
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01438-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 3.1.10.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams D. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „AASE“, sodininkų bendrijai „Pušelė“, J. M. ir G. V., dėl žemės sklypo ribų nustatymo, sklypo plano, sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių gretimų žemės sklypų ribos nustatymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo:
2.1. nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas pagal 2017 m. kovo 9 d. UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtą žemės sklypo planą;
2.2. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 47VĮ-(14.47.2)-940, kuriuo buvo pakeisti atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys;
2.3. panaikinti 2012 m. vasario 14 d. kadastrinių matavimų metu UAB „AASE“ parengtą atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą;
2.4. panaikinti 2012 m. vasario 14 d. kadastrinių matavimų metu UAB „AASE“ parengto atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pagrindu parengtą šio žemės sklypo planą.
3. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Šie sklypai buvo privatizuoti pagal sutarčių prieduose esančius jų planus – privatizavimo schemas su juose nustatytomis ribomis. Atsakovo žemės sklypas 6,24 m pasislinko į ieškovės sklypą ir šiuo metu užima 130 kv. m ieškovės sklypo ploto, sklypai persidengia. Tokie atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo parengti, vadovaujantis 2007 m. birželio 15 d. planu, kuriame klaidingai nurodytos atsakovo žemės sklypo ribos. Taip sumažintas ieškovės sklypo plotas, nurodytas 1993 m. birželio 1 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje bei privatizavimo schemoje. Ieškovė prašo nustatyti jos sklypo ribas pagal 2017 m. kovo 9 d. UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ žemės sklypo planą, kuris parengtas atsižvelgiant į susiklosčiusį faktinį žemės sklypų naudojimą ir į privatizavimo dokumentus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad žemės sklypus skirianti riba, nustatyta pagal atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesutampa su riba, nustatyta pagal ieškovės žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus. Ieškovė nurodė, kad riba neatitinka ir faktinio naudojimo, nes po atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų jai priklausantys vaismedžiai atsidūrė atsakovo sklype.
6. Teismas nurodė, kad Ukmergės rajono valdybos 1992 m. liepos 21 d. potvarkiu Nr. 159 ieškovei buvo leista pirkti faktiškai naudojamą 0,0627 ha sodo sklypą Nr. 336 sodininkų bendrijoje „Pušelė“. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0627 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kurį ji įgijo 1993 m. birželio 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4903 pagrindu. 1993 m. birželio 1 d. privatizavimo schemoje ieškovės sklypo Nr. 336 plotą sudaro 627 kv. m, nurodyti kraštinių ilgiai: 20,40 m x 32,90 m x 22,00 m x 30,90 m. Ieškovė nurodė, kad faktiškai naudojosi tokio ploto sklypu ir tokiais linijų ilgiais, kokie nurodyti jos sklypo privatizavimo schemoje.
7. Teismas laikė teisingu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus pateiktą 1980 m. sodininkų bendrijos „Pušelė“ generalinį planą (toliau – Generalinis planas) ir juo remdamasis nustatė, kad ieškovės sklypo konfigūracija privatizavimo schemoje visiškai neatitinka to paties sklypo konfigūracijos Generaliniame plane (privatizavimo schemoje sklypas pasisukęs 90 laipsnių kampu). UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017 m. kovo 9 d. žemės sklypo plane ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas yra 675 kv. m, nurodyti kraštinių ilgiai: 20,40 m x 32,90 m x 22,00 m x 30,90 m. Lyginant su to paties žemės sklypo privatizavimo schema, plotas yra padidėjęs 48 kv. m, neviršijant leistinumo ribų, nors sklypo kraštinių ilgiai liko tokie patys.
8. Teismas nurodė, kad Ukmergės rajono valdybos 1992 m. liepos 21 d. potvarkiu Nr. 159 trečiajam asmeniui G. V. buvo leista pirkti faktiškai naudojamą 0,0749 ha sodo sklypą Nr. 335 sodininkų bendrijoje „Pušelė“, besiribojantį su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu sklypu. 1993 m. birželio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4902 pagrindu G. V. įsigijo 0,0749 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. 1993 m. birželio 1 d. privatizavimo schemoje G. V. sklypo Nr. 335 plotą sudaro 749 kv. m, nurodyti kraštinių ilgiai: 20,40 m x 32,90 m x 22,00 m x 30,90 m, joje sklypo konfigūracija neatitinka to paties sklypo konfigūracijos Generaliniame plane, jame neatvaizduota arba neįbrėžta netaisyklingo trikampio formos žemės sklypo dalis.
9. Teismas, remdamasis trečiojo asmens sodininkų bendrijos atstovės T. B. paaiškinimais, nustatė, kad ji G. V. sklypo Nr. 335 planą braižė remdamasi turimu privatizacijos planu. 2007 m. balandžio 3 d. Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus specialistė šį planą suderino. Lyginant su sklypo privatizavimo schema, šiame plane sklypo plotas yra 749 kv. m – atitinka to paties sklypo privatizavimo schemoje nurodytą plotą, tačiau pasikeitė kraštinių ilgiai ir sklypo konfigūracija. Sodininkų bendrijos pirmininkės sudarytame plane kraštinių ilgiai yra: 27,90 m x 30,90 m x 17,00 m x 35,85 m, taigi kraštinių ilgiai atitinkamai pasikeitė: +7,50 m x -2,90 m x +5,00 m x +4,95 m. Trečiojo asmens atstovė T. B. nurodė, kad, braižydama minėtą planą, G. V. sklypo privatizavimo schema nesivadovavo, nes apie schemą sužinojo tik šioje civilinėje byloje.
10. 2007 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas iš G. V. įsigijo 749 kv. m žemės ūkio paskirties žemės sklypą. 2012 m. vasario 14 d. buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai pagal sodininkų bendrijos „Pušelė“ pirmininkės T. B. parengtą sklypo planą, kurį 2007 m. balandžio 3 d. suderino Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus specialistė. Atliekant kadastrinius matavimus privatizavimo schema nebuvo remiamasi, nes atsakovas tokios nepateikė. Atlikus kadastrinius matavimus atsakovo plotas padidėjo iki 801 kv. m, tai yra 52 kv. m, neviršijant leistinos paklaidos. Sklypo kraštinių ilgiai po minėtų kadastrinių matavimų yra: 27,14 m x 34,27 m x 20,61 m x 33,23 m. Sodininkų bendrijos pirmininkės sudarytame plane kraštinių ilgiai: 27,90 m x 30,90m x 17,00 m x 35,85 m, taigi kraštinių ilgiai atitinkamai pasikeitė: -0,76 m x + 3,37 m x +3,61 m x +2,62 m, lyginant atsakovo žemės sklypo kraštinių ilgius po kadastrinių matavimų su kraštinių ilgiais, nurodytais to paties sklypo privatizavimo schemoje, pokytis atitinkamai yra: +6,24 m x +3,37 m + 3,61 m x +2,98 m.
11. Teismas sprendė, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir kadastrinių matavimų byla sukomplektuota nepažeidžiant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės), 11, 23, 27 ir 29 punktų, taip pat Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatų), 64 punkto reikalavimų.
12. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo J. M. 1993 m. birželio 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4904 įsigijo 0,0370 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, suformuotą atliekant preliminarius matavimus. 1993 m. birželio 1 d. privatizavimo schemoje J. M. sklypo Nr. 337 plotą sudaro 370 kv. m, nurodyti kraštinių ilgiai: 21,00 m x 20,60 m x 1,50 m x 31,60 m x 5,60 m. J. M. sklypas Generaliniame plane yra pažymėtas visiškai kitoje vietoje, nei jis yra šiuo metu.
13. Sodininkų bendrijos „Pušelė“ pirmininkė T. B. nurodė, kad trečiojo asmens J. M. žemės sklypo Nr. 337 planą ji braižė tik pagal sklypo faktinį naudojimą, nes jos turimame Generaliniame plane sklypas toje vietoje nebuvo įbrėžtas, šio sklypo privatizavimo schemos ji neturėjo. Šiame plane J. M. sklypo kraštinių ilgiai: 15,17 m x 26,49 m x 15,59 m x 26,51 m, o plotas yra 407 kv. m, taigi sklypo plotas nuo pirkimo–pardavimo sutartimi įgyto 370 kv. m ploto minėtame plane padidėjo 37 kv. m. Sodininkų bendrijos „Pušelė“ pirmininkės T. B. nubraižytas J. M. sklypo planas neatitinka šio sklypo privatizavimo schemos tiek dėl ploto, tiek dėl konfigūracijos. Būtent pagal šį planą buvo atlikti J. M. žemės sklypo kadastriniai matavimai. UAB „Geosirus“ 2014 m. sausio 16 d. parengtame J. M. žemės sklypo plane kraštinių ilgiai ir sklypo plotas idealiai atitinka T. B. sudarytame to paties žemės sklypo plane nurodytus kraštinių ilgius bei plotą.
14. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo J. M. bei jos sutuoktinis V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo dėl jų žemės sklypų ribos nėra ir niekada nebuvo. Ieškovė nurodė, kad atsakovo kadastriniai matavimai turėjo būti atlikti pagal jo sklypo privatizavimo schemą ir joje nurodytus duomenis, o ne sodininkų bendrijos pirmininkės sudarytą to paties sklypo planą, kad būtent dėl atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurie, kaip ir J. M. sklypo kadastriniai matavimai, atlikti remiantis pirmininkės sudarytu planu, ieškovės sklypas sumažėjo 130 kv. m.
15. Ieškovė teismui pateikė sau priklausančio žemės sklypo planą, kurį parengė UAB „Žemėtvarkos sprendimai“. Teismas sprendė, kad sudarant šį planą pažeisti Nuostatų 32 punktas bei Taisyklės. Teismui nepateikti duomenys, kad buvo nustatytos ir riboženkliais paženklintos ieškovės žemės sklypo ribos bei surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį sudarant turėjo būti kviečiamas dalyvauti atsakovas D. S.. Be to, nėra duomenų, kad tokio paženklinimo pagrindu Žemėtvarkos skyrius suderino kadastrinius matavimus. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, sprendė, kad 2017 m. kovo 9 d. UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtas ieškovės žemės sklypo planas neatitinka faktinio sklypo naudojimo, kokį nurodė ieškovė, taip pat ir to paties sklypo privatizavimo schemos.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo 1993 m. birželio 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi, joje nurodytas žemės sklypo dydis – 627 kv. m. Atsakovas sau nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą įsigijo 2007 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, joje nurodytas žemės sklypo dydis – 749 kv. m. Šie šalims priklausančių žemės sklypų plotai nėra nuginčyti, todėl teismas laikė, kad šalims nuosavybės teise priklauso žemės sklypai tokio dydžio, kokie yra nurodyti minėtose pirkimo–pardavimo sutartyse. Jei būtų tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti ribą tarp jai ir atsakovui priklausančių žemės sklypų pagal UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017 m. kovo 8 d. parengtą žemės sklypo planą, pasikeistų žemės sklypų plotai: ieškovės žemės sklypas padidėtų 48 kv. m, o atsakovo – sumažėtų 130 kv. m ir sudarytų 671 kv. m, tai yra mažiau, negu jis įsigijo žemės pirkimo–pardavimo sutartimi.
17. Nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovo žemės sklypo plotas nesumažėtų, nes pagal 1993 m. birželio 1 d. privatizavimo schemą atsakovui nuosavybės teise papildomai priklausytų netaisyklingos trikampio formos 170 kv. m dalis, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio išrašo matyti, kad toje vietoje 2003 m. rugpjūčio 7 d. yra įvestos neįregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), geodezinis plotas 542 kv. m, kadastrinis plotas 442 kv. m, ribos ir nėra duomenų apie šio sklypo nuosavybę, kadangi jis nėra įregistruotas.
18. Teismas nurodė, kad, patenkinus ieškovės ieškinį ir nustačius tarp ginčo sklypų ribą pagal ieškovės reikalavimą, t. y. sklypo ribą perkėlus į atsakovo pusę, būtų sumažinamas atsakovo žemės plotas ir taip būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis. Teismas sprendė, kad ieškinys atmestinas.
19. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. spalio 31 d. sprendimu panaikino Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: nustatė ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas pagal 2017 m. kovo 9 d. UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtą žemės sklypo planą; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 47VĮ-(14.47.2)-940, 2012 m. vasario 14 d. kadastrinių matavimų metu UAB „AASE“ parengtą atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir jo pagrindu parengtą žemės sklypo planą.
20. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2012 m. vasario 14 d. atsakovo kadastriniai matavimai atlikti nepažeidžiant teisės aktų. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Taisyklių 11 punkte nustatytas įpareigojimas reiškia, kad, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus sodininkų bendrijose, privalu vadovautis ne tik sodininkų bendrijos generaliniu planu, bet ir įsigyto nuosavybėn (privatizuoto) žemės sklypo planu (privatizavimo schema) bei šiame plane pažymėtomis žemės sklypo ribomis. Žemės sklypų privatizavimo dokumentuose pažymėtomis sklypų ribomis privalu vadovautis ir tais atvejais, kai sodininkų bendrijos generalinis planas nėra tikslus.
21. Kolegija nurodė, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal SB „Pušelė“ pirmininkės T. B. parengtą sklypo planą, kurį 2007 m. balandžio 3 d. suderino Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus specialistė. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo sklypo parametrai bei konfigūracija, užfiksuota SB „Pušelė“ pirmininkės parengtame atsakovo sklypo plane, iš esmės skiriasi nuo šio sklypo parametrų ir konfigūracijos, atvaizduotų šio sklypo 1993 m. birželio 1 d. privatizavimo schemoje. Kolegija nurodė, kad, atliekant atsakovo sklypo kadastrinius matavimus, 1993 m. birželio 1 d. privatizavimo schema nebuvo remiamasi, kadangi atsakovas tokios nepateikė.
22. Kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog atliekant atsakovo sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeistas Taisyklių 11 punktas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą, 2012 m. vasario 14 d. kadastrinių matavimų metu UAB „AASE“ parengtą atsakovui priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir jo pagrindu parengtą šio žemės sklypo planą.
23. Ieškovė reikalavo nustatyti jos sklypo ribas ir atitinkamai ginčo sklypų bendrą ribą pagal 2017 m. kovo 9 d. UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtą ieškovės žemės sklypo planą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis planas negali būti laikomas teisingu, nes: i) sudarant šį planą padaryta Nuostatų ir Taisyklių pažeidimų, ii) jis neatitinka faktinio sklypo naudojimo, iii) jei būtų tenkinamas reikalavimas nustatyti ribą pagal UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017 m. kovo 8 d. parengtą planą, pasikeistų sklypų plotai: ieškovės sklypas padidėtų 48 kv. m, o atsakovo – sumažėtų 130 kv. m ir sudarytų 671 kv. m, t. y. mažiau, nei jis įsigijo sutartimi. Kolegija nurodytus pirmosios instancijos teismo motyvus pripažino nepagrįstais.
24. Kolegija pažymėjo, kad 2017 m. kovo 9 d. UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ parengtas žemės sklypo planas tėra pasiūlymas, pagal kurį ieškovė prašo nustatyti jos sklypo ribas, tai nėra kadastriniai matavimai, todėl šiam žemės sklypo planui Nuostatų ir Taisyklių reikalavimai netaikytini, o tai reiškia, kad sudarant šį planą minėti teisės aktai negalėjo būti pažeisti. Duomenys dėl ieškovės žemės sklypo faktinio naudojimo yra gana prieštaringi, tačiau, kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovės sklypo privatizavimo schema, pagal kurią yra parengtas 2017 m. kovo 9 d. UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ žemės sklypo planas, atitinka ieškovės faktinį šio sklypo naudojimą, tą patvirtina ir reikšmingos dalies byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai.
25. Kolegija nurodė, kad žemės pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyti šalims priklausančių žemės sklypų plotai (ieškovės sklypo – 627 kv. m, o atsakovo sklypo – 749 kv. m) nėra nuginčyti, todėl jais turi būti vadovaujamasi. Kolegijos vertinimu, jei būtų tenkinamas reikalavimas nustatyti ribą pagal UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017 m. kovo 8 d. parengtą planą, ginčo žemės sklypų plotai pasikeistų neviršijant leistinų ribų: ieškovės sklypas padidėtų 48 kv. m, iki 675 kv. m, o atsakovo – padidėtų 5 kv. m, iki 754 kv. m. Kolegija konstatavo, kad atsakovas įsigijo 749 kv. m ploto žemės sklypą, kuris buvo privatizuotas G. V. pagal 1993 m. birželio 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir privatizavimo schemą. Tai, kad netaisyklingos trikampio formos 170 kv. m atsakovo sklypo dalis nebuvo tinkamai įforminta ir įregistruota (iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio išrašo matyti, kad toje vietoje 2003 m. rugpjūčio 7 d. yra nurodytos neįregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), geodezinis plotas 542 kv. m, kadastrinis plotas 442 kv. m, ribos ir nėra duomenų apie šio sklypo nuosavybę, kadangi jis nėra įregistruotas), nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovo žemės sklypo konfigūracija ir ribos savaime pasikeitė jam patogiu būdu. Kolegija sprendė, kad UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ 2017 m. kovo 8 d. parengtas planas yra teisingas, todėl ieškovės žemės sklypo ribos, įskaitant ginčo sklypų ribą, nustatytinos pagal jį.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, pareiškimai dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
26. Kasaciniais skundais atsakovas D. S. ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą, atsakovas D. S. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:
26.1. Tenkindamas ieškinį, apeliacinės instancijos teismas laikė, kad sklypų konfigūracija gali būti pakeista taip, kad atsakovo sklypo 170 kv. m ploto dalis dengs gretimą suformuotą žemės sklypą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos ir konfigūracija, tačiau nė vienas tokiu būdu performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo ploto, t. y. negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012). Nors, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžiant ginčą dėl ribų ginčo sklypų ribos ir konfigūracija gali būti keičiamos, tačiau tik tokiu būdu, kad performuojamų sklypų ribos nepradėtų dengti kitų sklypų ribų, dėl kurių byloje ginčas nėra sprendžiamas. Jei nustatoma, kad pagal pasiūlymą vienas iš sklypų laisvame (kitais sklypais neužimtame) plote negalės būti suformuotas tokio dydžio, koks yra šio sklypo teisinis plotas, atsižvelgiant į leistinos ploto paklaidos ribas, toks pasiūlymas turi būti netvirtinamas.
26.2. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovės sklypas maksimaliai padidėjo, o atsakovo sklypas sumažėjo 130 kv. m, t. y. jis tapo mažesnis, negu atsakovas įgijo pirkimo–pardavimo sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė besiribojančių sklypų savininkų interesų pusiausvyros bei negalimumo ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita principus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2016 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016). Sklypų savininkų interesų pusiausvyra būtų užtikrinta, abiejų sklypų plotą mažinant po lygiai.
26.3. Nustatydamas naują ginčo ribą išimtinai tik pagal privatizavimo schemų konfigūraciją, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad riba turi būti nustatyta pagal aplinkybių visumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje nurodytų nebaigtinių kriterijų visuma, iš kurių nė vienas nėra svarbesnis už kitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012). Apeliacinės instancijos teismas nevertino duomenų, kuriais buvo grindžiamos aplinkybės, kad sklypą trečiasis asmuo privatizavo visai kitoje sodininkų bendrijos vietoje, nei jis faktiškai yra ginčo metu (prie ieškovės žemės sklypo), trečiojo asmens sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal nesuderintą planą, neatitinka sklypo privatizavimo schemos ir generalinio plano, sklypo riba kerta trečiojo asmens statinį, ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo tik po trečiojo asmens kadastrinių matavimų patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas nevertino duomenų, surinktų iš liudytojų ir pirmosios instancijos teismui apžiūrint ginčo sklypus vietoje, susijusių su faktiniu valdymu, kurie patvirtina, kad atsakovo faktiškai valdomas žemės sklypas neatitiko jo privatizavimo schemos, o trečiasis asmuo faktiškai naudojosi didesniu sklypu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertino nekilnojamojo turto kadastro žemėlapių ištraukų, kurios patvirtina, kad trečiojo asmens sklypo riba 2014 m. buvo perkelta į ieškovės sklypo pusę. Apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovo pasiūlymų bei nepasisakė dėl atsakovo žemės sklypo plano, kurį 2007 m. balandžio 3 d. patvirtino Ukmergės žemėtvarkos skyrius. Be to, apeliacinės instancijos teismas, žemės sklypų ribas nustatydamas taip, kaip to reikalavo ieškovė, neįvertino, kokiu pagrindu, kokio dydžio ir kokioje vietoje žemės sklypus įgijo ginčo šalys, kada ir kokiu pagrindu buvo padidinti šie sklypai, kaip keitėsi jų išdėstymas vietovėje, nevertino faktinio žemės sklypų naudojimo, nesiaiškino dėl žemės sklypo, esančio toje vietoje, kur yra atsakovo privatizavimo schemoje nurodytas trikampis (170 kv. m), neatsižvelgė į tai, kad ieškovės žemės sklypas generaliniame plane, lyginant su pridėta prie pirkimo–pardavimo sutarties schema, pasisukęs 90 laipsnių.
26.4. Nors apeliacinės instancijos teismas teisingai laikė, kad kadastriniai matavimai privalo būti atlikti pagal Taisyklių 11 punkte nurodytus teritorijų planavimo dokumentus, tačiau, privatizavimo schemą prilygindamas teritorijų planavimo dokumentui, netinkamai aiškino teritorijų planavimo dokumento sąvoką. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 617 žemės sklypų privatizavimo schemos, sudarytos iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, nėra prilygintos teritorijų planavimo dokumentams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-1564/2012 išaiškino, kad, esant nepaneigtam ir nenuginčytam sodininkų bendrijos generaliniam planui, atliekant kadastrinius matavimus, nėra pagrindo remtis kitais planais (taip pat ir generalinio plano neatitinkančia privatizavimo schema).
26.5. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienintelis atvejis, kai kadastrinių (geodezinių) matavimų metu negali būti keičiamos privatizuotos žemės sklypo ribos (konfigūracija), t. y. jei privačios žemės sklypų ribos privatizavimo metu buvo paženklintos vietovėje. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniais matavimais buvo pakeistos žemės sklypo ribos ir konfigūracija, atvaizduotos 1993 m. birželio 1 d. privatizavimo schemoje, nurodyta teisės norma nesivadovavo. Nesant byloje duomenų apie tai, kad žemės sklypo ribos buvo paženklintos vietovėje, laikoma, kad ribos nėra nustatytos, todėl jos turi būti nustatomos ir paženklinamos kadastrinių matavimų metu, vadovaujantis Taisyklių 11 punkte nurodytais duomenų šaltiniais bei faktinio naudojimo ribomis. Tuo atveju, kai kadastriniais matavimais, atliktais pagal sodininkų bendrijos generalinį planą, nustatytos sklypo ribos neatitinka privatizavimo schemos, tai kadastriniais matavimais nustatytos ribos negali būti paneigtos vien tik privatizavimo plane nubrėžta sklypo konfigūracija bei sklypo kraštiniu tiesumu, nes šie duomenis kadastrinių matavimų metu priklausomai nuo faktinės situacijos gali būti koreguojami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1564/2012).
26.6. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad jeigu įvertinami ne visi įrodymai, tai padaromas principinių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, galintis turėti įtakos priimant sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-701/2016; kt.). Ginčo riba buvo nustatyta neįvertinus visų reikšmingų įrodymų.
26.7. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl argumentų taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino ieškovės reikalavimui panaikinti administracinį aktą.
27. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prisidėjo prie atsakovo D. S. kasacinio skundo.
28. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas D. S. prisidėjo prie atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinio skundo.
29. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo D. S. kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
29.1. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo nustatytos ieškovės, o ne atsakovo žemės sklypo ribos. Atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo dalyką bei nustatytas teisminio nagrinėjimo ribas, skundžiamas sprendimas negali būti vertinamas kaip nustatantis visas atsakovo žemės sklypo ribas bei konfigūraciją. Atsakovo nurodomoje vietovėje, pažymėtoje (duomenys neskelbtini), kurioje, anot atsakovo, jo žemės sklypas ir kitas suformuotas žemės sklypas persidengia, nėra įregistruota jokių žemės sklypų. Atsakovo nurodomas 542 kv. m žemės plotas, kurį šiuo metu neva dengia tam tikra atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis, nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir šis žemės plotas nėra teisiškai įregistruotas kaip savarankiškas žemės sklypas. Visas atsakovo žemės sklypas patenka į laisvą ir kitais žemės sklypais neužimtą plotą ir gali būti suformuotas tokio dydžio, koks nurodytas pirkimo–pardavimo sutartyje. Atsakovas sau nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą įsigijo iš ankstesnės savininkės G. V., kuri būtent ir naudojosi šiuo žemės sklypu pagal tokią konfigūraciją, kuri buvo nurodyta privatizavimo schemoje. Atsakovas, įsigydamas šį žemės sklypą iš ankstesnės jo savininkės, objektyviai negalėjo į šį sklypą įgyti daugiau teisių, negu turėjo ankstesnė jo savininkė. Kadangi atsakovo žemės sklypo plotas nesumažėjo, tai apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasaciniame skunde nurodytos praktikos dėl besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros principo.
29.2. Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad riba turi būti nustatyta pagal aplinkybių visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014). Ieškovės žemės sklypo ribos buvo nustatytos atsižvelgiant tiek į žemės sklypo privatizavimo schemoje pateikiamą konfigūraciją, tiek į faktinį naudojimą, tiek įvertinus galimą ieškovės žemės sklypo ribų nustatymo įtaką atsakovo interesams.
29.3. Atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant Taisyklių 11 punktą, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Žemės sklypų kadastriniai matavimai turi būti atliekami ne tik pagal teritorijų planavimo dokumentus, tačiau ir pagal kitus dokumentus, kurie pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnį nėra laikomi teritorijų planavimo dokumentais, įskaitant ir žemės sklypų privatizavimo schemas. Atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis ne Generaliniu planu (teritorijų planavimo dokumentu) ir privatizavimo schema (ne teritorijų planavimo dokumentu, į kurį reikia atsižvelgti pagal Taisyklių 11 punktą), tačiau vien tik pagal sodininkų bendrijos pirmininkės parengtą sklypo planą.
29.4. Apeliacinės instancijos teismas netaikė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, todėl negalėjo šios teisės normos pažeisti. Priešingai negu nurodyta kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nepadarė jokių išvadų apie tai, kad atsakovo žemės sklypo privatizavimo schemoje nurodyti šio žemės sklypo parametrai ir konfigūracija negali būti keičiami kadastrinių matavimų metu.
29.5. Kasacinio skundo argumentai dėl praleisto ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kad išvestiniams iš pagrindinio civilinio teisinio reikalavimo administracinio teisinio pobūdžio reikalavimams turi būti taikomas civilinės teisės institutas – ieškinio senaties terminas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; kt.).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl žemės sklypo ribų nustatymo
30. Pagal CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.
31. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014).
32. Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016, 49 punktas; kt.). Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; kt.).
34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tik žemės sklypų privatizavimo schemomis ir nustatydamas žemės sklypų ribas taip, kaip to reikalavo ieškovė, neatsižvelgė į nurodytų kriterijų, reikšmingų sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, visumą, t. y. į visus dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo išsprendė neįvertinęs visų tam reikšmingų faktinių aplinkybių, neužtikrindamas sklypų savininkų interesų pusiausvyros, nesivadovaudamas taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita, nepriėmė abiem pusėms priimtiniausio sprendimo, siekdamas, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas.
Dėl termino kreiptis į teismą, skundžiant administracinius aktus
35. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 31 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 14 punktas).
37. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, kada ieškovė sužinojo apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą, kad šis sprendimas pažeidžia jos teises, ar ieškovė nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino šiam administraciniam aktui skųsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis pažeidimas taip pat sudaro pagrindą naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
38. Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, 33 punktas). Taigi jeigu būtų nustatyta, kad ieškovė praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimui ginčyti, turėtų būti sprendžiama, ar nėra pagrindo šį terminą atnaujinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnis).
39. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių – gretimų žemės sklypų savininkų – kilusį ginčą, netinkamai taikė ir aiškino žemės sklypų ribų nustatymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei terminą kreiptis į teismą administraciniam aktui apskųsti reglamentuojančią proceso teisės normą, nenustatė šių normų taikymui reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Kadangi byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui. Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 36,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski
Dalia Vasarienė