Civilinė byla Nr. e2A-694-881/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00744-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arnitus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arnitus“ ieškinį atsakovams R. V., uždarajai akcinei bendrovei „Pilėja“, trečiajam asmeniui S. Z. dėl įpareigojimo perduoti turtą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė įpareigoti atsakovus R. V. ir UAB „Pilėja“ per 7 (septynias) dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovės bankroto administratorei
V. S. ir / arba jos įgaliotam asmeniui, visą ieškovės turtą, nurodytą
2020 m. rugsėjo 21 d. turto apraše (356 pozicijos), o jeigu vykdant sprendimą paaiškėtų, kad priteisto turto nėra, išieškoti solidariai iš atsakovų R. V. ir UAB „Pilėja“ neperduoto turto, įvardinto 2020 m. rugsėjo 21 d. turto apraše, vertę – 101 022 Eur. Tuo atveju, jeigu vykdant sprendimą paaiškėtų, kad dalies priteisto turto nėra, išieškoti solidariai iš atsakovų
R. V. ir UAB „Pilėja“ neperduoto turto vertę proporcingai neperduoto turto daliai, turto vertę skaičiuojant pagal 2020 m. rugsėjo 21 d. turto apraše nurodytas pinigines turto likučių sumas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi UAB „Arnitus“ iškelta bankroto byla. Ieškovė nuomojamose patalpose ((duomenys neskelbtini)) laikė jai nuosavybės teise priklausantį 76 252 Eur vertės materialųjį turtą pagal su atsargų likučių 2019 m. spalio 17 d. sąrašus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepimu į ieškinį pateikė 2019 m. liepos 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota didesnė ieškovės turto nei administratorei perduotuose Atsargų likučių Nr.1 ir Nr. 2 sąrašuose, dalis, administratorė parengė 2020 m. rugsėjo 21 d. turto aprašą, kuriuo nustatyta, jog administratorei neperduoto turto vertė yra 101 022 Eur. Buvęs bankrutavusios UAB „Arnitus“ vadovas S. Z. perdavė administratorei automobilį SAAB 95, automobilį Plymouth. Buvęs vadovas nurodė, kad ieškovės materialusis turtas, kasos aparatai ir grynųjų pinigų kasa yra neteisėtai pasisavinta / sulaikyta buvusios ieškovės nuomotojos UAB „Pilėja“ direktorės R. V., kuri 2019 m. liepos 4 d. savavališkai perėmė ieškovės iš UAB „Pilėja“ 2018 m. gegužės 24 d. negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pagrindu nuomotas patalpas kartu su jose buvusiu ieškovės turtu. Ieškovės administratorė 2019 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į atsakovę su reikalavimu dėl bankroto bylos iškėlimo, informacijos pateikimo ir neteisėtai valdomo turto grąžinimo. Reikalavo ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 11 d. dienos priėmimo–perdavimo aktu grąžinti visą neteisėtai valdomą / pasisavintą ieškovės materialųjį turtą ir grynųjų pinigų kasą, pateikti duomenis, kokiu pagrindu įvyko savavališkas ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto sulaikymas ir / ar pasisavinimas, pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą apie patalpose buvusį turtą bei pinigines lėšas perėmimo momentu (2019 m. liepos 4 d.), pateikti duomenis dėl atsakovės R. V. teisės sulaikyti / saugoti / naudoti ieškovės turtą, pateikti visus 2018 m. gegužės 24 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą pagrindžiančius dokumentus. Administratorė taip pat informavo, kad UAB „Pilėja“ turi teisę pateikti finansinius reikalavimus ieškovės bankroto byloje, tačiau atsakovė atsakymo nepateikė. Ieškovė 2019 m. gruodžio 6 d. kreipėsi su reikalavimu, kuriuo pakartotinai reikalavo tinkamai vykdyti ieškovės reikalavimus bei ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 10 d. dienos 17 val. suteikti galimybę administratorei patekti į UAB „Arnitus“ nuomotas patalpas (duomenys neskelbtini) su tikslu inventorizuoti likusį neteisėtai valdomą turtą ir organizuoti šio turto atsiėmimą. 2019 m. gruodžio 17 d. administratorė nuvyko į nuomotas patalpas, kur apžiūros metu nustatyta, kad atsakovės gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), užfiksuotas atsakovės administratorei parodytas materialusis turtas, kuris priklauso ieškovei ir kurį neteisėtai be jokio faktinio ir teisinio pagrindo pasiliko atsakovė, vienašališkai nutraukusi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Apžiūros metu nustatyta, kad atsakovės sutuoktinis pažymėjo ženklu ,,+“ atsargų likučius, kurie yra atsakovės ir jos sutuoktinio žinioje, tačiau nurodė, jog aprodys tik namie, t. y. atsakovės ir jos sutuoktinio gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) esantį turtą, nes likusį turtą išnuomojo kartu su kavinės patalpomis kitiems nuomininkams ir ten patekti nėra galimybės. Apžiūros metu nustatyta, kad bendrovei priklausantį turtą pasisavino ir toliau neteisėtai valdo atsakovė R. V.. Ieškovė pareikalavo atsakovės imtis priemonių priėmimo–perdavimo aktu iki 2020 sausio 6 d. perduoti visą ieškovei priklausantį materialųjį turtą bei iki perdavimo momento sustabdyti savavališką ir neteisėtą svetimo turto eksploatavimą naujoje kavinėje, taip pat pareikalauta geranoriškai iki 2020 m. sausio 6 d. atlyginti 14 100 Eur dydžio žalą už galimai savavališkai pasisavintą ir parduotą bankrutavusiai UAB „Arnitus“ nuosavybės teise priklausantį materialųjį turtą.

        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas konstatavo, kad nė viena iš atsakovių ginčo daiktų valdymo teise neįgijo, neprisiėmė jokios atsakomybės saugoti ieškovės paliktus daiktus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovės abi kartu ar kuri nors jų viena neteisėtai pasisavino ir valdo ieškovės nurodytą turtą ir tai reiškia, jog nė viena iš jų neturi pareigos savo sąskaita sudaryti daiktų perdavimo aktą ir pagal jį perduoti nurodytą turtą ieškovei, padengti daiktų pasiėmimo kaštus. Teismas nurodė, kad ieškiniu faktiškai yra siekiama ieškovės vadovo pareigą perkelti atsakovėms, siekiant išvengti ieškovės buvusio vadovo asmeninės civilinės atsakomybės.

5.       Nenustatęs teisės valdyti daiktą pažeidimo fakto, teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal įstatymą yra atsakingas ir bankroto byloje turi pareigą perduoti įmonės turtą įmonės bankroto procedūrą vykdančiai nemokumo administratorei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Apeliaciniu skundu ieškovė bankrutavusi UAB „Arnitus“ prašo panaikinti Vilniau apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Nėra jokio pagrindo kaltinti buvusį ieškovės vadovą, trečiąjį asmenį S. Z., pareigų perduoti bendrovės turtą ir dokumentus netinkamu vykdymu. Įrodymai patvirtina aplinkybę, kad buvęs vadovas negalėjo tinkamai įvykdyti pareigos perduoti ieškovės turtą ir dokumentus būtent dėl atsakovių kaltės ir neteisėtų veiksmų, kas šio ginčo ribose pašalina trečiojo asmens
S. Z. civilinę atsakomybę. Atsakovės, žinodamos apie ieškovei iškeltą bankroto bylą, buvusiam vadovui vienašališkai pranešė, kad įvyko patalpų perėmimas. Buvęs ieškovės vadovas neturėjo jokių galimybių perduoti ginčo turtą administratorei. Atsakovės yra nesąžiningos, nes sužinojusios, kad ieškovei iškelta bankroto byla, savavališkai perėmė ieškovės nuomotas patalpas su visu jose buvusiu ginčo turtu, nors tai padaryti galėjo tik teismo skirta nemokumo administratorė.

6.2.       Įrodymai patvirtina aplinkybę, kad žalą ieškovei padarė ne buvęs jos vadovas, o atsakovės, neteisėtai sulaikydamos ir pasisavindamos ginčo turtą, todėl priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškinys pareikštas tinkamiems asmenims, atsakingiems už neteisėtai pasisavintą ir sulaikytą ginčo turtą.

6.3.       Atsakovės nepateikė jokių įrodymų (tarpusavio skolų suderinimo aktų, pretenzijų dėl neapmokėtos skolos, jų siuntimą, įteikimą patvirtinančių įrodymų, raginimų dėl skolos sumokėjimo, jų siuntimą, įteikimą patvirtinančių įrodymų ir kt.), patvirtinančių ieškovės skolą atsakovėms. Jei ieškovė su atsakovėmis neatsiskaitė už patalpų nuomą, laikytina, kad atsakovės turi teisę pateikti finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, įrodinėdamos konkrečią nuomos mokesčio skolą (jei tokia yra). Administratorė ne kartą siūlė atsakovėms pateikti finansinius reikalavimus ieškovės bankroto byloje, tačiau jos į administratorę nesikreipė, kas patvirtina faktą, kad ieškovė nėra skolinga atsakovėms.

6.4.       Sprendimu nepasisakyta dėl ieškovės nuosavybės teisės į ginčo turtą turėjimo (neturėjimo). Sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai panaikinta atsakovių atsakomybė už jų kaltus ir neteisėtus veiksmus, neteisėtai užvaldžius ir pasisavinus ieškovės turtą, kas formuoja ydingą teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė, kad ieškovė yra ginčo turto savininkė, o kaip tik patvirtino šią aplinkybę, nes nusprendė, jog ginčo turtą administratorei turi perduoti buvęs ieškovės vadovas. 

6.5.       Sprendimu nebuvo nustatyta ginčo turto vertė, kas patvirtina, jog byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl sprendimas turi būti panaikintas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Nustačius daugiau ginčo turto, buvo padidinta ieškinio suma iki 101 022 Eur, prašant priteisti iš atsakovių solidariai daugiau ginčo turto, jo nesant – turto vertę (visą arbą proporcingai prarastam ginčo turtui). Ieškovė ginčo turto vertę nustatė remdamasi rinkos kainomis. 

7.       Atsakovė R. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1.        Ieškovė akivaizdžiai nesilaiko bylos nagrinėjimo ribų. Atsakovės veiksmų neteisėtumą ieškovė grindžia su nuomos sutarties nutraukimu susijusiomis aplinkybėmis. Dar iki bylos iškėlimo ieškovei buvo žinomos patalpų nuomos nutraukimo sąlygos ir galimi teisiniai padariniai. Byloje nebuvo ginčijamos nei negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo sąlygos, nei ieškovės skola atsakovei UAB „Pilėja“, tuo tarpu apeliaciniame skunde šie argumentai yra keliami. 

7.2.        Ne atsakovė R. V., o buvęs ieškovės vadovas turi įstatymo nustatytą pareigą išsaugoti ir perduoti ieškovės bankroto administratorei bendrovės dokumentus ir visą ieškovės turtą. Būtent trečiasis asmuo, sudaręs atsargų sąrašą, yra suinteresuotas asmuo, siekiantis išvengti civilinės atsakomybės. Kadangi jis galimai neišsaugojo įmonės turto, atsakomybė už turto neišsaugojimą negali būti perkelta kitiems asmenims.  

7.3.        Atsakovė niekuomet nekliudė bendrovei pasiimti pas ją esančių svetimų daiktų ir niekada neatsisakė atiduoti juos teisėtam savininkui ar valdytojui. Ji buvo ir yra suinteresuota tai padaryti, tačiau tiesiogiai grąžinti kokius nors daiktus ieškovei atsakovė gali tik dokumentais pagrindus prašomų grąžinti daiktų nuosavybės teisę. Tuo tarpu jos privačiame garaže patalpintų svetimų daiktų savininkas nėra aiškus.

7.4.        Ieškovė pirmosios instancijos teisme jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė nei savo nuosavybės teisių į prašomus išreikalauti daiktus, nei jai priklausančių daiktų kiekio, nei jų asortimento. Apeliaciniu skundu ieškovė, nepagrindusi būtinųjų vindikacinio ieškinio sąlygų pirmosios instancijos teisme, tvirtina, jog teismas neva neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl ieškovės nuosavybės teisių į turtą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliantė pareiškė reikalavimą išreikalauti iš atsakovių R. V. ir UAB „Pilėja“ kilnojamuosius daiktus, kurie buvo apeliantės iš atsakovės UAB „Pilėja“ nuomotose kavinės patalpose, o tuo atveju, jei vykdant sprendimą paaiškėtų, kad daiktų nėra, taikyti alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą – solidariai iš atsakovių priteisti 101 022 Eur už neperduotą turtą. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantė reiškia vindikacinį ieškinį, kuris yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008). 

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).

11.       Apeliantė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindė reikalavimą, pateikė įrodymus, aiškiai suformulavo reikalavimus, todėl teismas privalėjo taikyti teisę pagal nustatytas faktines aplinkybes ir, nesant daiktų, priteisti ieškovei daiktų vertės atlyginimą pinigais. Apeliantės įsitikinimu, teismo procesinis sprendimas yra nemotyvuotas, neatskleista bylos esmė, nepagrįstai nevertinti liudytojų parodymai. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko teisiškai pagrįstais.

12.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės pasisakė tik dėl vienos pirmiau minėtos vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygos – daiktų valdymo fakto. Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovės abi kartu ar kuri nors viena jų neteisėtai pasisavino ir valdo bankrutavusios UAB „Armitus“ nemokumo administratorės nurodytą turtą ir tai reiškia, kad nė viena iš atsakovių neturi pareigos savo sąskaita sudaryti daiktų perdavimo aktą ir pagal jį perduoti apeliantei nurodytą turtą. Teismas, nenustatęs teisės valdyti daiktą pažeidimo fakto, padarė išvadą, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal įstatymą yra atsakingas ir bankroto byloje turi pareigą perduoti įmonės turtą įmonės bankroto procedūrą vykdančiam nemokumo administratoriui. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje buvo nustatyta, jog pasibaigus patalpų 2018 m. gegužės 24 d. nuomos sutarčiai atsakovė UAB „Pilėja“ turėjo teisę susigrąžinti išnuomotas patalpas ir, kad dalis ieškinyje nurodytų daiktų buvo palikti nuomotose patalpose bei UAB „Pilėja“ vadovės gyvenamojo namo garaže, tarp UAB „Pilėja“ su UAB „Arnitus“ vykdytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu. Pagal bylos duomenis atsakovė R. V. pripažino, kad dalį ieškovės daiktų, netrukdančių kito (naujo) nuomininko veiklai, UAB „Pilėja“ paliko nuomojamose patalpose, o dalį, atsakovei sutikus, perkėlė į atsakovės R. V. asmeninę namų valdą, esančią gretimai apeliantei nuomotų kavinės patalpų ((duomenys neskelbtini)) (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju bylos šalys patvirtino, kad dalis ieškovei priklausančio turto liko pas atsakoves, todėl pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas vien tik VĮ Registrų centro 2017 m. gruodžio 31 d. pateiktu bankrutavusios UAB „Arnitus“ balansu ir neįvertindamas visų byloje esančių įrodymų, sprendė, jog atsakovės jokio ieškovei priklausančio turto nevaldo. Nors pačios atsakovės pripažino, kad jų žinioje yra dalis ieškovei priklausančio turto, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, kiek ir kokio turto yra likę pas atsakoves, dėl kokių priežasčių šis turtas nėra grąžinamas. Byloje esantys įrodymai – 2019 m. liepos 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, materialaus turto konstatavimo protokolas, atsargų likučių sąrašai, 2019 m. gruodžio 17 d. materialaus turto apžiūros aktas, šalių tarpusavio susirašinėjimas dėl daiktų grąžinimo ir kiti įrodymai – nebuvo ištirti ir nepašalinti tarp jų esantys prieštaravimai. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl ginčo daiktų valdymo, neištyrė ir neįvertino esminių teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės yra svarbios ir nustatant, ar iš tiesų šiuo atveju būtent trečiajam asmeniui S. Z., kaip buvusiam bendrovės vadovui, tenka pareiga perduoti ieškinyje nurodytą atsakovių žinioje esantį bendrovės turtą, ką pirmosios instancijos teismas tiesiog formaliai konstatavo, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo
57 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą. 

13.       Pažymėtina ir tai, kad teismas, nustatęs, jog ginčo daiktų pas atsakoves galimai nėra ir dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti vindikacinį ieškinį, dėl antrojo (alternatyvaus) ieškovės reikalavimo – priteisti daiktų vertę pinigais – pagrįstumo iš esmės nesprendė, šio reikalavimo teisiškai nekvalifikavo, nevertino atitinkamų bylos duomenų, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių (ne)įrodytumo ir (ar) neįvertino jau nustatytų aplinkybių. Teismas nepagrįstai neanalizavo ir nesprendė, ar bylos duomenys (ne)patvirtina, jog ginčo daiktai nuomotose patalpose buvo. Nustačius aplinkybę, kad atsakovėms nuosavybės teise priklausančiose patalpose daiktai buvo, spręstina, dėl kieno neteisėtų veiksmų jie buvo prarasti (neišsaugoti), ar turi ir kas turi ieškovei atlyginti žalą, kokio dydžio žalą ieškovė patyrė, ar jos dydis (ne)mažintinas, atsižvelgiant į ieškovės veiksmus (neveikimą). Kaip jau minėta, šalis siejo nuomos teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti sutarties turinį ir nuomos sutarties pasibaigimo aplinkybes, be kita ko, atsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovės nuomojamas patalpas perėmė
2019 m. liepos 4 d., kai Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 13 d.) apeliantei jau buvo iškelta bankroto byla ir visas pareigas, susijusias su įmonės turtu, pradėjo vykdyti teismo paskirta nemokumo administratorė. 

14.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų visumos, taip pat nenustatinėjo visų vindikacijos sąlygų egzistavimo, reikalavimą atmetė iš esmės to nemotyvuodamas. Tai suponuoja, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl teismo padarytų pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

15.       CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

16.       Pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17.       Apeliacinės

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                            Vilija Mikuckienė

Gintaras Pečiulis

Asta Radzevičienė