Administracinė byla Nr. A-158-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00544-2014-4

                                          Procesinio sprendimo kategorija 15.8

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. R., M. R., N. R. ir A. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis G. S., V. S., O. J., D. P., B. Š., A. S., J. S., A. S. ir UAB „Geoekeris“, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjai A. R., M. R., N. R. ir A. R. (toliau ir – pareiškėjai) Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą kuriuo prašė: 1) panaikinti Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono teritorinio padalinio (toliau – ir NŽT Prienų ir Birštono padalinys) 2013 m. sausio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 10KAM-3817; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono teritorinio padalinio vedėjo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 10SK-(14-10.110.)-213.
2. Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjai nurodė, kad atliekant jų bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo 12,25 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, jog VĮ „Registrų centras“ įregistruoti gretimo – O. S. (jos palikimo įpėdiniai: G. S., O. J., D. P., B. Š., A. S., J. S., A. S.) priklausančio 6,1647 ha ploto žemės sklypo kadastro duomenų byla su naujais kadastriniais matavimais. Taigi, pagal naujus gretimo sklypo riboženklius pareiškėjai neteko ~ 0,05 ha žemės sklypo, kadangi jų žemės sklypo sąskaita buvo padidintas gretimas sklypas. Be to, pagal naujus O. S. žemės sklypo kadastrinius matavimus, pareiškėjai neteko nuo seno jų sklype buvusio keliuko.
3. Pareiškėjai nurodė, kad O. S. užsakymu UAB „Geoekeris“ suformavo nekilnojamąjį daiktą, t. y. padalino žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusį adresu (duomenys neskelbtini) ir vietoje jo suformavo du atskirus sklypus. O. S. 6,1647 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su pareiškėjų 12,25 ha ploto žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėjai nurodė, jog UAB „Geoekeris“, atlikęs kadastrinius matavimus, parengė nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylą ir pateikė ją NŽT Prienų ir Birštono padaliniui  patikrinti. NŽT Prienų padalinys atlikęs patikrinimą 2013 m. sausio 14 d. priėmė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 10KAM-3817, kuriuo 6,1647 ha ploto suformuoto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byloje nenustatė trūkumų. NŽT Prienų skyrius 2013 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 10SK-(14.10.110.)-213 padalinto ir suformuoto žemės sklypo, kurio plotas 6,1647 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis patvirtino ir šio sprendimo pagrindu VĮ „Registrų centras“ 2014 m. kovo 14 d. nekilnojamo turto registre įregistravo 6,1647 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
5. Pareiškėjai nesutiko su ginčijamais sprendimais ir nurodė, kad jie Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamo turto kadastro nuostatų (toliau ir - NTK nuostatai) 32.1.1.2. punkto tvarka apie nekilnojamo daikto - 6,1647 ha ploto žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą ir apie žemės sklypo ribų paženklinimą nebuvo informuoti. Pareiškėjams kvietimai nebuvo įteikti asmeniškai ir/arba nebuvo išsiųsti registruotais laiškais. Be to, pareiškėjams registruotais laiškais nebuvo išsiųstos žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento kopijos, todėl matininko V. B. ir 6,1647 ha ploto žemės sklypo savininkės O. S. neteisėtais veiksmais buvo pažeistos pareiškėjų teisės, nes jiems priklausantis 12,25 ha ploto žemės sklypas buvo sumažintas 0,05 ha plotu, o pakeitus žemės sklypų ribas pareiškėjų žemėje buvęs lauko keliukas tapo bendro naudojimo žemės sklypų riboženkliu.
6. Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjas A. R. ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. privalėjo būti informuoti apie numatomus vykdyti O. S. priklausančio 6,1647 ha ploto žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes A. R. ir V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso A. ežeras, kuris taip pat ribojasi su O. S. priklausančiu 6,1647 ha ploto žemės sklypu. Tačiau nei A. R., nei V. S. nebuvo siųstos žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) kopijos.
7. Pareiškėjai tvirtina, kad NŽT Prienų padalinio darbuotojas, atlikdamas kameralinį žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, priėmė neteisėtą 2013 m. sausio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 10KAM-5817, kadangi šiame akte neteisingai nurodė, kad patikrino, ar užsakovė O. S. ir vykdytojas V. B. NTK nuostatų 32.1.1.2 – 32.1.1.5. punktų nustatyta tvarka sudarė galimybę kviestiniams asmenims dalyvauti surašant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir pateikti dėl šio akto pastabas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjai tvirtino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono teritorinio padalinio 2013 m. sausio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 10KAM-3817 turi būti naikinamas. Kadangi NŽT Prienų padaliniui atlikus patikrinimą kameraliai priimtas neteisėtas žemės sklypo 2013 m. sausio 14 d. kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 10KAM-3817, pareiškėjai darė išvadą, kad neteisėtu laikytinas ir NŽT 2013 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. 10SK-(14.10.110.)-213, kadangi šio sprendimo priėmimo pagrindas yra kadastro duomenų bylos kameraliai tikrinimo aktas Nr. 10KAM-3817.
8. Pareiškėjai taip pat paaiškino, kad tarp 6,1647 ha ploto žemės sklypo ir pareiškėjų nuosavybės teise valdomo sklypo jokio kelio nėra ir nebuvo. Poreikio turėti vietinės reikšmės kelio ST-41 atkarpą irgi nėra. Pareiškėjų nuomone, Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. T3-25 dalis, kuria į viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą įtraukta vietinės reikšmės kelio ST-41, esančio (duomenys neskelbtini), atkarpa, prasidedanti ties O. S. nuosavybės teise priklausančio 6,66 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės – rytine dalimi ir pasibaigiančia ties A. ežero, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurine dalimi prieštarauja Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 daliai, nes tariamai egzistuojantis vietinės reikšmės kelias neturi nei vieno keliui privalomų inžinerinių sprendinių.
9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą bei atsakovo atstovė paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, jog anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius, patikrinęs UAB „Geoekeris“ matininko V. B. parengtas 6,1647 ha žemės sklypo ir 1,5064 ha žemės sklypo kadastro duomenų bylas, nenustatė privačios žemės sklypo ribų pakeitimo. Todėl pareiškėjų skundo argumentai, kad atliekant trečiojo suinteresuoto asmens O. S. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus, pareiškėjų sklypas buvo sumažintas 0,05 ha plotu, bei pakeitus žemės sklypų ribas jų žemėje buvęs lauko keliukas tapo bendro naudojimo žemės sklypų riboženkliu, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
10. Atsakovė akcentavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens O. S. nuosavybės teise valdomas 6,1647 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjų nuosavybės teise valdomas 12,25 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nesiriboja, nes juos skiria 4 m vidaus kelias. Tai patvirtina O. S. bei M. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylų duomenys, iš kurių matyti, kad šie žemės sklypai ribojasi su 4 m keliu, o ne tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundo argumentai, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2013 m. sausio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktas Nr. 10KAM-3817 yra naikintinas, kadangi pareiškėjai A. R., M. R., N. R. ir A. R., kaip gretimo 12,25 ha žemės sklypo savininkai nebuvo kviečiami į trečiojo suinteresuoto asmens O. S. nuosavybės teise valdomo 6,1647 ha žemės sklypo ribų ženklinimą, yra nepagrįsti ir atmestini.
11. Atsakovas pripažino, kad UAB „Geoekeris“ matininkas V. B. žemės sklypo plane nenurodydamas žemės sklypo (ežero Alšia) kadastrinio numerio, suklaidino Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrių. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkte nustatyta tvarka trečiojo suinteresuoto asmens O. S. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos vietovėje turėjo būti ženklinamos dalyvaujant suinteresuotiems asmenims – gretimo 46,00 ha žemės sklypo (ežero Alšia) savininkams: pareiškėjui A. R. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. S.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atliekant kadastrinius matavimus, privačios žemės sklypo ribos keičiamos negali būti, taip pat į tai, kad pareiškėjas A. R. ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. neginčija trečiojo suinteresuoto asmens O. S. nuosavybės teise valdomo 6,1647 ha žemės sklypo pietinės ribos, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nežymūs žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūros pažeidimai, neturėjo esminės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2013 m. sausio 14 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo akto Nr. 10KAM-3817 ir Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2013 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 10SK-(14.10.110.)-213 priėmimui.

II.

12. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
13. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad UAB „Geoekeris“ matininkas V. B. 2012 m. spalio 23 d. atliko O. S. nuosavybės teise valdomo 7,69 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 6933/0004:163), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Atsižvelgiant į tai, kad O. S. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą skiria 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris į bendrą žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas, UAB „Geoekeris“ matininkas V. B. parengė 6,1647 ha žemės sklypo ir 1,5064 ha žemės sklypo kadastro duomenų bylas. Atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas gautas 7.6711 ha, t. y. sklypo plotas sumažėjo 0.0189 ha. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vyr. specialistas G. K. 2013 m. sausio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu 10KAM-3817 (toliau – ir Tikrinimo aktas) patvirtino, kad žemės sklypo, kurio plotas 6,1647 ha, esančio (duomenys neskelbtini) duomenys yra teisingi ir kadastro duomenų byla parengta teisingai. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus (toliau – ir NŽT Prienų skyrius) vedėja 2013 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 10SK-(14.10.110.)-213 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas) padalinto ir suformuoto žemės sklypo, kurio plotas 6,1647 ha, unikalus Nr. 4400-2617-3980, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis patvirtino. NŽT Prienų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. sprendimo pagrindu VĮ „Registrų centras“ 2013 m. kovo 14 d. nekilnojamo turto registre įregistravo 6,1647 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo Sklypas).
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjai, nesutikdami su skundžiamais sprendimais, iš esmės savo nesutikimą grindė tuo, kad atliekant ginčo Sklypo kadastrinius matavimus, o vėliau juos patvirtinus, pareiškėjai negalėjo dalyvauti žemės sklypo ribų paženklinime – parodyme, kadangi jiems apie tai nepranešė, dėl ko buvo neteisingai nustatytos ginčo Sklypo ribos. Pareiškėjai mano, kad tarp 6,1647 ha ploto žemės sklypo ir pareiškėjų nuosavybės teise valdomo sklypo jokio kelio nėra ir nebuvo, poreikio turėti vietinės reikšmės kelio atkarpą irgi nėra, o riba tarp šių sklypų ėjo pagal akmenų eilę, kuri, po kadastrinių matavimų liko ginčo Sklype.
15. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad O. S. (jos palikimą priėmė tretieji suinteresuoti asmenys: G. S., O. J., D. P., B. Š., A. S., J. S., A. S.) nuosavybės teise valdomas 7,69 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) suformuotas atliekant preliminarius matavimus, žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2001 m. birželio 4 d. Žemės sklypo ribos 2001 m. liepos 30 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje.
16. Teismas atkreipė dėmesį, jog liudytoju apklaustas ginčo sklypo kadastrinius matavimus atlikęs UAB „Geoekeris“ matininkas V. B., teismo posėdžio metu patvirtino, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti remiantis paminėtais dokumentais, t. y. patvirtintu Žemėtvarkos projektu, žemės sklypo planu, abrisu, bei atsižvelgiant į kelio ribą ir vietovėje esančius riboženklius. Kaip nurodė liudytojas, ginčo žemės sklypo ribos (jų konfigūracija), atlikus kadastrinius matavimus nebuvo pakeistos.
17. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus, buvo pakeistos jo ribos (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemėtvarkos projektą, žemės sklypo planą, abrisą. Pareiškėjų teiginius, kad atliekant kadastrinius matavimus, ginčo sklypo rytinės dalies ribos turėjo būti nustatytos pagal esančių akmenų eilę ir tai, kad jų nuosavybės teise turimas sklypas ribojasi su ginčo sklypu, o ne su keliu, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
18. Teismas iš O. S. nuosavybės teise valdomo 7,69 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), abriso ir žemės sklypo plano nustatė, kad šis žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su 4 m keliu, o ne su pareiškėjų nuosavybės teise valdomu 12,25 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ir pareiškėjų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo abrise nurodyta, jog pareiškėjų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi ne su O. S. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, o su 4 m keliu. Atkreipė dėmesį, kad nei viename iš byloje esančių dokumentų (abrisas, žemės sklypo planas, žemės sklypų ribų padalijimo – parodymo aktas ir kt.) nėra jokių duomenų apie tai, kad O. S. sklypo riba rytinėje dalyje eina palei akmenų eilę.
19. Teismas pažymėjo, kad UAB „Geoekeris“ matininko V. B. 2012 m. spalio 23 d. parengtame 6,1647 ha žemės sklypo plane nurodyta, kad šio žemės sklypo 1–16 gretimybė yra vidaus kelias (4 m). Taip pat teismas pažymėjo, kad šis kelias yra įtrauktas į Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25, bei Prienų rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Prienų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T3-65. Dėl šių priežasčių, pareiškėjų teiginiai, jog tarp jų ir O. S. žemės sklypų realiai kelio nėra, nebuvo ir jam nėra būtinybės, atmestini kaip nepagrįsti. Papildomai teismas akcentavo, jog vien ta aplinkybė, kad žemės sklypas, užimtas keliu, nėra suformuotas atskiru žemės sklypu ir neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, nepaneigia šios žemės kaip valstybinės žemės statuso.
20. Teismas įvertinęs tai, kad visi byloje esantys įrodymai patvirtino, kad O. S. nuosavybės teise valdomas 6,1647 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjų nuosavybės teise valdomas 12,25 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nesiriboja, nes juos skiria 4 m vidaus kelias, konstatavo, jog ginčo žemės sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, iš esmės sutampa su šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytomis žemės sklypo ribomis bei atitinka Žemėtvarkos projektą, žemės sklypo planą. Atitinkamai teismas pareiškėjų skundo argumentus, kad NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2013 m. sausio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktas Nr. 10KAM-3817 ir NŽT Prienų ir Birštono teritorinio padalinio vedėjo 2013 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. 10SK-(14-10.110.)-213 yra naikintini, kadangi pareiškėjai, kaip gretimo 12,25 ha žemės sklypo savininkai, nebuvo kviečiami į O. S. nuosavybės teise valdomo 6,1647 ha žemės sklypo ribų ženklinimą, tuo pažeidžiant NTK nuostatų 32.1.1. punkto reikalavimus, bei, kad neteisingai nustatytos ginčo Sklypo ribos, vertino kaip nepagrįstus ir atmestinus.
21. Tačiau teismas pripažino, kad ženklinant O. S. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas vietovėje, turėjo dalyvauti suinteresuoti asmenys – gretimo 46 ha žemės sklypo (ežero A.) savininkai: pareiškėjas A. R. ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. S.. Teismas įvertinęs tai, kad nei pareiškėjas A. R., nei trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. nebuvo informuoti apie O. S. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų ženklinimą vietovėje, konstatavo, jog šiuo atveju buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkto reikalavimai.
22. Teismas pasisakė, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atliekant kadastrinius matavimus, privačios žemės sklypo ribos negali būti keičiamos, taip pat į tai, kad pareiškėjas A. R. ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. iš esmės neginčijo O. S. nuosavybės teise valdomo 6,1647 ha žemės sklypo pietinės ribos (ginčijama O. S. nuosavybės teise valdomo 6,1647 ha žemės sklypo rytinė riba), kitų duomenų, kad dėl NTK nuostatų 32.1.1 punkto pažeidimų buvo priimti nepagrįsti ginčijami sprendimai, teismas nenustatė, todėl vertino, jog nežymūs žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūros pažeidimai, šiuo atveju neturėjo esminės įtakos skundžiamų sprendimų priėmimui, todėl priimtus administracinius aktus pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti, nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

23. Pareiškėjai (toliau – apeliantai) nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016 m. birželio 15 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1419-644/2016 ir priimti naują sprendimą: 1) panaikinti Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono teritorinio padalinio 2013 m. sausio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 10KAM-3817; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono teritorinio padalinio vedėjo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 10SK- (14-10.110.)-213. Apeliantai prašo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pareiškėjų prašymą ištirti, ar Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25, dalis, kuria į viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą įtraukta vietinės reikšmės kelio ST-41, esančio (duomenys neskelbtini), atkarpa, prasidedanti ties O. S. nuosavybės teise priklausančio 6,66 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės-rytine dalimi ir pasibaigiančia ties A. ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurine dalimi, atitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnio 3 dalį. Ištyrus ginčijamo norminio administracinio teisės akto teisėtumą, Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Prienų rajono Savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3- 25, dalį, kuria į viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą įtraukta vietinės reikšmės kelio ST-41, esančio (duomenys neskelbtini), atkarpa, prasidedanti ties O. S. nuosavybės teise priklausančio 6,66 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės-rytine dalimi ir pasibaigiančia ties A. ežero šiaurine dalimi, pripažinti prieštaraujančia Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 daliai ir 4 straipsnio 3 daliai ir laikyti ją panaikinta. Priteisti iš Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Apeliantai teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesines teisės normas, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ) 81 straipsnį, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 142 straipsnio 1 dalį ir neteisingai aiškino bei taikė materialines teisės normas – ABTĮ 143 straipsnį, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliantų vertinimu turi būti naikinamas.
25. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad O. S. nuosavybės teise valdomas 7,69 ha žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su 4 m keliu, o ne su pareiškėjų nuosavybės teise valdomu 12,25 ha žemės sklypu, kaip ir, kad pareiškėjų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi ne su O. S. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, o su 4 m keliu.
26. Pareiškėjai akcentuoja, kad buvo pažeisti Nekilnojamo turto kadastro nuostatų reikalavimai, kadangi pareiškėjas A. R. bei suinteresuotas asmuo V. S., ežero A. savininkai, nebuvo pakviesti į Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinimą. Pažymi, kad atsakovo atstovė 2014 m. rugsėjo 11 d. vykusio teismo posėdžio metu sutiko, kad tuo aspektu, jog žemės sklypo plane nebuvo nurodytas gretimo žemės sklypo – ežero A. unikalus numeris, yra padarytas pažeidimas, bei negalėjo paaiškinti, kodėl vyriausiasis specialistas, įgaliotas patikrinti kadastrinių matavimų bylas, šitos klaidos nepastebėjo ir nenurodė matininkui minėtos klaidos ištaisyti. Be to, pripažino, jog Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai galėjo sužinoti ežero A. kadastro numerį. 2014 m. spalio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojas UAB „Geoekeris“ matininkas V. B. pripažino, kad privalėjo pranešti ežero A. savininkams, tačiau dėl patirties stokos, nežinojo, kad iš ežero suformuotas žemės sklypas, todėl suklydo.
27. Apeliantai pažymi, kad nedalyvaudami ribos tarp A. ežero ir žemės sklypo pažymėjime, negalėjo reikšti pretenzijų, jog minėta riba nurodyta netiksliai. Apeliantai teismo posėdžio metu pabrėžė, kad ši riba buvo nustatyta tik 2012 m. spalio 23 d., t. y. kai ežero vanduo buvo nusekęs, tačiau iš tiesų ežero riba turėjo būti matuojama pagal vidutinį metinį vandens lygį.
28. Apeliantai teigia, kad ginčytinais NŽT Prienų padalinio aktais pareiškėjų 12,25 ha ploto žemės sklypas buvo sumažintas 457 kv. m plotu, nurodant sklypą besiribojant su neegzistuojančiu keliu, o nepakviesti į žemės sklypų ribų žymėjimą pareiškėjai neturėjo galimybės išreikšti pastabų dėl šio jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto sumažėjimo.
29. Pažymi, kad matininkas pažeidė šiuos teisės aktų reikalavimus, kadangi Žemės sklypo plane savo nuožiūra pažymėjo kelią, kurio faktiškai nėra. Akcentuoja tai, kad faktiškai minėto kelio nėra, todėl netinkamai planuojamo kelio vietą pažymėjus plane ir buvo pažeisti pareiškėjų interesai.
30. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad keliamas ginčas, kur minėtas kelias yra, ir ar jis iš viso egzistuoja. Pareiškėjai nurodo, kad M. R. nuosavybės teisių atstatymo į žemę byloje esančiame 1993 m. spalio 5 d. žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte, skiltyje apie žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybę ir kategoriją, yra padarytas įrašas: „projekt. III kat. 4 m. pločio kelias sklypo ribose 0,01 ha.“. M. R. 12,25 ha ploto žemės sklypo plane, kurio ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2003 m. balandžio 18 d., nurodyta gretimybė 1-2 yra ne vidaus kelias, o privatus žemės sklypas. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2014 m. liepos 25 d. atsakymu Nr. (3.1.6.)KAS-1865 pareiškėjus informavo, kad vietinės reikšmės kelias ST-41, kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Pareiškėjai akcentuoja, kad šioje byloje pateiktame antstolio M. P. 2014 m. spalio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-14-118 nurodyta, kad aiškaus kelio ar takelio link ežero nėra. Be to, 2014 m. rugsėjo 11 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja A. R. paliudijo, kad ginčo vietovėje gyvena nuo 1952 m. ir sklypų riba visada buvo akmenys, kurie buvo specialiai atvežti ir skaldyti, o jokio kelio nėra.
31. Pareiškėjai remdamiesi aukščiau nurodytais įrodymais tvirtina, kad jie patvirtina faktą, kad kelias, kuris teritorijų planavimo dokumentuose nurodytas, kaip riba tarp pareiškėjų 12,25 ha ploto žemės sklypo ir O. S. 6,1647 ha ploto Žemės sklypo, iš tiesų neegzistuoja, jis tėra nurodytas kaip projektuojamas kelias, kurio faktiškai nėra, todėl negali būti pripažįstamas faktine žemės naudmena. Todėl mano, kad tais atvejais, kai žemės sklypo riba nustatoma pagal transporto inžinerinius įrenginius - kelius, užfiksuotus oficialiuose dokumentuose, tačiau šie keliai faktiškai nėra egzistuojantys, tai gretimų žemės sklypų savininkai turi būti privalomai kviečiami į nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymą, kadangi šiems savininkams nėra žinomos tokio žemės sklypo bei projektuojamo kelio ribos.
32. Pareiškėjai tvirtina, kad riba tarp žemės sklypų visuomet buvo akmenys. Pabrėžia, kad priede prie antstolio M. P. 2014 m. spalio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-14-118 - sklypo topografinėje nuotraukoje nurodyta akmenų eilė. Pažymi, jog ši akmenų eilė, kuri pakreipia ribą į vakarus, vizualiai sutampa su ištraukoje iš M. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 02-07-2361, nurodyta kelio (bei sklypų ribos) vieta, kuris taip pat atsiremia į A. ežerą ne statmenai, o su posūkiu i vakarus. Tvirtina, kad minėtoje vietoje, po atliktų Žemės sklypo kadastro matavimų įvyko sklypų persidengimas, pažymėtas Žemės sklypų situacijos schemoje, nulėmęs pareiškėjų žemės sklypo ploto sumažėjimą 457 kv.m plotu.
33. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad nors 2014 m. spalio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojas UAB „Geoekeris“ matininkas V. B. paliudijo, kad vadovavosi tik O. S. žemės sklypo planu bei žemėtvarkos projektu ir nekeitė ribų - jas paliko kaip teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau pripažino, kad O. S. ir M. R. žemės sklypų ribos, nurodytos žemės sklypų planuose, persidengia. Pareiškėjams akivaizdu, jog teritorijų planavimo dokumentuose yra netikslumų. Tokiu atveju turėjo būti vadovaujamasi teismų suformuotomis taisyklėmis, kad dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje. Pareiškėjų nuomone privalu atsižvelgti į nusistovėjusią žemės sklypų ribą, kuri ginčo situacijoje yra minėtoji akmenų eilė. Tik tokia riba, pažymėta kadastro duomenų tikslinimo metu, būtų nepažeidusi pareiškėjų interesų.
34. Pareiškėjai kelio egzistavimą neigia ir Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punktu, kuriame numatyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama: statyti statinius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus, statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 metrai iki vandens telkinio kranto (126.5. punktas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams akivaizdu, jog Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje pažymėtas projektuojamas kelias į A. ežerą turėtų būti rengiamas ne arčiau nei 25 metrai iki ežero ribos, todėl 25 metrus iki ežero ribos ne tik kad nėra, bet ir negali būti rengiamas joks kelias, kuris potencialiai būtų laikomas riba tarp pareiškėjams ir O. S. įpėdiniams priklausančių žemės sklypų.
35. Pareiškėjai daro išvadą, kad NŽT Prienų padalinio darbuotojas atlikdamas kameralinį žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą priėmė neteisėtą 2013 m. sausio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 10KAM-3817, tokiu būdu pažeisdamas pareiškėjų teises ir įstatymų saugomus jų interesus. Atsižvelgiant į tai, jog priimtas neteisėtas žemės sklypo 2013 m. sausio 14 d. kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 10KAM-3817, vadovaujantis bendruoju teisės principu, jog „iš neteisės negali atsirasti teisė“, neteisėtu laikytinas ir NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. 10SK-(14.10.110.)-213.
36. Pareiškėjai pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir apskritai nevertino byloje esančių svarbių įrodymų, susijusių su kelio faktiniu neegzistavimu prie ginčo žemės sklypų. Taigi teismas neatsižvelgė nei į 2014 m. spalio 20 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 123-14-118, nei kitus byloje pateiktus rašytinius pagrindinius įrodymus, kurie patvirtina, jog aiškaus kelio ar takelio link ežero apskritai nėra, jis nėra suformuotas ir įregistruotas.
37. Dėl dalies Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25, pripažinimo negaliojančia, pareiškėjai tvirtina, kad faktiškai jokio kelio tarp šių ginčo žemės sklypų nėra. Tai patvirtina antstolio M. P. 2014 m. spalio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123- 14-118, kuriame užfiksuota, kad 12,25 ha ploto žemės sklype sklype aiškaus kelio ar takelio nėra. Tokias antstolio išvadas patvirtina antstolio fotoaparatu užfiksuotos nuotraukos, kuriose matomi krūmynai, brūzgynai bei nedidelė pieva. Tai, kad tarp O. S. įpėdiniams priklausančio žemės sklypo ir pareiškėjams priklausančio žemės sklypo nėra kelio patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo 2014 m. liepos 25 d. pažyma Nr. (3.1.6.)KAS-1865, kurioje nurodoma, jog 2014 m. liepos 25 d. duomenimis vietinės reikšmės kelias ST-41, esantis (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.
38. Pareiškėjai remdamiesi Kelių įstatymo 3 ir 4 straipsniais daro išvadą, kad vietinės reikšmės viešasis kelias gali priklausyti tik savivaldybėms, o fiziniams asmenims gali priklausyti tik vidaus keliai.
39. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aukščiau nurodytus pareiškėjų argumentus dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Pareiškėjų nuomone turi būti ištirta, ar Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25, dalis, kuria į viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą įtraukta vietinės reikšmės kelio ST-41, esančio (duomenys neskelbtini), atkarpa, prasidedanti ties O. S. nuosavybės teise priklausančio 6,66 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės-rytine dalimi ir pasibaigiančia ties A. ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurine dalimi, atitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjų nuomone šis klausimas turėjo būti svarstomas, nes yra tiesiogiai susijęs su byloje kilusiu ginču. Todėl pareiškėjai mano, kad šį klausimą apeliacinės instancijos teismas turėtų perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo pagal kompetenciją. Pažymi, kad prašant ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą, atsakovu byloje turi būti įtraukta Prienų rajono savivaldybės administracija.
40. Pareiškėjai įsitikinę, kad yra pagrindas Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25, dalį, kuria į viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą įtraukta vietinės reikšmės kelio ST-41, esančio (duomenys neskelbtini), atkarpa prasidedanti ties O. S. nuosavybės teise priklausančio 6,66 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės - rytine dalimi ir pasibaigiančia ties A. ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurine dalimi, pripažinti negaliojančia, kadangi kelias neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų ir jis faktiškai neegzistuoja.
41. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
42. Atsakovas teigia, kad iš O. S. nuosavybės teise valdyto 7,69 ha žemės sklypo abriso ir žemės sklypo plano (O. S. nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 10, 12) matyti, kad šis žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su 4 m keliu, o ne su pareiškėjų A. R., M. R., N. R. ir A. R. nuosavybės teise valdomu 12,25 ha žemės sklypu. Taip pat ir pareiškėjų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo abrise (M. R. nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 8) nurodyta, kad pareiškėjų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi ne su trečiojo suinteresuoto asmens O. S. nuosavybės teise valdytu žemės sklypu, o su 4 m keliu. Taigi, kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens O. S. nuosavybės teise valdytas 6,1647 ha žemės sklypas ir pareiškėjų A. R., M. R., N. R. ir A. R. nuosavybės teise valdomas 12,25 ha žemės sklypas nesiriboja, nes juos skiria 4 m vidaus kelias.
43. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad ginčo žemės sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, iš esmės sutampa su šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytomis žemės sklypo ribomis. Atsakovas sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo išvada, kad nei viename iš byloje esančių dokumentų (abrisuose, žemės sklypo planuose žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte ir kt.) nėra jokių duomenų apie tai, kad O. S. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo riba rytinėje dalyje sutampa su akmenų eile. Taigi, pareiškėjo A. R. apeliacinio skundo argumentus, kad atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus turėjo būti atsižvelgiama „į nusistovėjusią žemės sklypų ribą, kuri ginčo situacijoje yra minėtoji akmenų eilė“, vertina kaip nepagrįstus ir atmestinus.
44. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, atsižvelgė į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir pagrįstai sprendė, kad šis žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūros pažeidimas yra nežymus ir neturėjo esminės įtakos ginčijamų administracinių aktų priėmimui, todėl mano, kad panaikinti ginčijamus administracinius aktus nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

45. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.
46. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Žemės savininkams ir žemės naudotojams išduodami žemės nuosavybę ir žemės naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai. Šie dokumentai parengiami ir išduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.
47. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vienas iš nekilnojamųjų daiktų formuojamo būdų yra padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus. Byloje esantys įrodymai liudija, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 6933-0004-0163, padalintas į du sklypus, t. y. nekilnojamieji daiktai suformuoti nurodytuoju būdu.
48. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punktu, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys). Nuostatų  32.1.1.2 punkte nustatyta, kad kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku.
49. Byloje nėra ginčo, kad ženklinant O. S. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas vietovėje, turėjo dalyvauti suinteresuoti asmenys – gretimo 46 ha žemės sklypo (ežero A.) savininkai: pareiškėjas A. R. ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. S.. Nei pareiškėjas A. R., nei trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. nebuvo informuoti apie O. S. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų ženklinimą vietovėje, taigi buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkto reikalavimai.
50. Vertindama Nutarties 22 punkte nurodytus pirmosios instancijos teismo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Nutarties 49 punkte nurodytas pažeidimas savaime nėra besąlyginis pagrindas naikinti ginčijamus individualius teisės aktus. Toks pažeidimas turi būti vertinamas pagal esamą susiklosčiusią situaciją. Jeigu byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą (NTKĮ 2 str. 6 d.) galima pripažinti teisėtu, tokiu atveju, kaip taisyklė, tuo pačiu pripažįstama, kad materialinis teisinis santykis nepasikeistų, jeigu ir nebūtų procedūrinio pažeidimo.
51. Kad yra teisinis pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada (Nutarties 22 p.), teisėjų kolegija pateikia šiuos argumentus.
52. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (Taisyklių 11 p.). Taisyklių 14 punkte numatyta, kokia medžiaga naudojama atliekant kadastrinius matavimus, t. y. išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai; žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000 ir M 1:2000 kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos; žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai; gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; statinio projektas; statybos leidimas; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla.
53. Nutarties 18-20 punktuose nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad kadastriniai matavimai atlikti žemės reformos žemėtvarkos projekto, žemės sklypų planų, sudarytų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose, metu, ir pagal teritorijų planavimo dokumentus: Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą bei Prienų rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą.
54. Dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų Nutarties 30 punkte, pažymėtina, kad Nuosavybės teisių atkūrimo byloje be minimų dokumentų yra ir Valstybinio žemės kadastro duomenų registro pažymėjimas (Nr. 69/7012-1), kurio 2 lape 5 skiltyje „Duomenys apie žemės sklypo žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir kainą“ eilutėje „Keliai“ duomenų apie kelius, patenkančius į sklypo ribas, įrašų nėra. Tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad aiškaus kelio ar takelio link ežero nėra, nepaneigia žemės teisinio statuso, apibrėžto kaip kelias Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje bei Prienų rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, ir fakto, kad gretimų sklypų ribas dalina tokia kelio teisinį statusą turinti žemės juosta.
55. Šiame kontekste pasisakytina ir dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų Nutarties 39 ir 40 punktuose. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apelianto argumentus, kad aplinkybė, jog kelias neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų ir jis faktiškai neegzistuoja, yra pagrindas pradėti norminių teisės aktų teisėtumo tyrimą ir pripažinti neteisėtais atitinkamas Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos bei Prienų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano dalis. Kelio netinkamas įrengimas, jo nepriežiūra, poreikio vietinės reikšmės viešojo keliui pasibaigimas dėl teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, pvz., tam tikromis aplinkybėmis, kai įvykęs aplinkinių teritorijų privatizavimas ir tai objektyviai suponuoja tokio kelio poreikio pabaigą, gali būti teisinis pagrindas savivaldybei įstatymų nustatyta tvarka keisti teritorijų planavimo dokumentus, o ne suinteresuotiems asmenims ginčyti jų sprendinius, ko šiuo atveju siekia pareiškėjai.
56. Dėl Nutarties 33 punkte nurodytų argumentų, kad O. S. ir M. R. žemės sklypų ribos, nurodytos žemės sklypų planuose, persidengia ir Nutarties 27 punkte išdėstytų apeliacinio skundo argumentų. Pagal ABTĮ normų nuostatas, tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su pareiškėjo pareiga tiksliai suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą (ABTĮ 23 str. 2 d.). Tinkamas skundo (prašymo) dalyko (ir pagrindo) suformulavimas, be kita ko, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Skundo (prašymo) pagrindas – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia ir formuluoja skundo (prašymo) dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Pareiškėjas privalo nurodyti tik faktinį skundo (prašymo) pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (ABTĮ 86 str. 2 d.).
57. Šių teisės aiškinimų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad skunde pareiškėjai tinkamai nesuformulavo tokio faktinio pagrindo, kad ginčijami individualūs teisės aktai yra neteisėti, nes atlikus kadastrinius matavimus O. S. ir M. R. žemės sklypų ribos, nurodytos žemės sklypų planuose, persidengia, o taip pat ir pagrindo, nurodyto Nutarties 27 punkte, todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, neturi teisinio pagrindo (neperžengdama skundo ribų) pasisakyti dėl šių argumentų pagrįstumo. Tinkamas pagrindo formulavimas reiškia ne pareiškėjams žinomos aplinkybės nurodymą skunde, bet ir jos vertinimą faktiniu aspektu siekiant materialinio teisinio rezultato. Šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjams tapo žinoma, kad O. S. ir M. R. žemės sklypų ribos, nurodytos žemės sklypų planuose, persidengia, niekaip nepagrindžiant šių teiginių, neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies reikalavimų, keliamų skundo pagrindams (Nutarties 56 p.). Tai, kad teismo posėdžių metu apie šią aplinkybę buvo kalbama, teisiniu požiūriu reikalo esmės nekeičia (ABTĮ 23 str. 2 d.).
58. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 140 str. 1 d. 1 p.).

              Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. R., M. R., N. R. ir A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Romanas Klišauskas

              Gintaras Kryževičius

              Dainius Raižys