ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2021 m. sausio 13 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės  ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-454-291/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simona house“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo, išvadą duodančios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Simona house“ ieškiniu bei jo patikslinimu prašė nustatyti kelio servitutą, pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, pagal 2018-05-17 „Žemės sklypo servitutų nustatymo schemą“, – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku viešpataujančiojo daikto, t. y. ieškovė ieškiniu teismo prašo nustatyti kelio servitutą, pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, pagal 2018-05-17 Žemės sklypo servituto nustatymo planą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku viešpataujančiojo daikto, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei UAB „Simona house“ naudotis dalimi (172 kv. m.) tarnaujančiojo daikto, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Dubijos g. 22, Šiauliuose, valstybės patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, išspręsti klausimą dėl kompensacijos sumokėjimo už servitutą ir priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad servituto nustatymas reikalingas tam, kad ieškovė galėtų tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu Šiaulių m., Dubijos g. 22A, t. y. transporto priemonėmis patekti į sklypą, naudotis pėsčiųjų taku. Ieškovei UAB „Simona house“ nuosavybės teise priklauso 0,1123 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Šiaulių m., Dubijos g. 22A. Ieškovė sklypą įsigijo pagal 2015 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame sklype yra pastatas - slėptuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė valdo nuosavybės teise pagal 2015 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia ieškovės sklypo esantis 0,6270 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., Dubijos g. 22, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šis žemės sklypas pagal 2016 m. sausio 22 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotas atsakovei UAB „Ragda“, iki 2016 m. sausio 22 d. taip pat buvo nuomojamas UAB „Ragda“ pagal 1995 m. kovo 21 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Ieškovė, siekdama taikiai išspręsti klausimą dėl servituto nustatymo, 2017 m. kovo 3 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių, prašydama administraciniu aktu nustatyti servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, žemės sklype, esančiame Šiaulių m., Dubijos g. 22. Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. 31SD-210.1-(14.31.104) „Dėl servituto nustatymo valstybinės žemės sklype“ ieškovės atstovę informavo, kad administraciniu aktu žemės sklypui nustatyti servituto nėra pagrindo, kelio servitutas tarnaujančiu tapsiančiame valstybiniame žemės sklype, esančiame, Šiaulių m., Dubijos g. 22, galėtų būti nustatomas sandoriu. Tam, kad būtų sudarytas sandoris dėl kelio servituto nustatymo, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovui reikia pateikti prašymą nustatyti servitutą sandoriu ir žemės sklypo planą su pažymėtu siūlomu kelio servitutu, kuris turi būti suderintas su minėto žemės sklypo naudotoju. Ieškovė gavo atsakovės UAB „Ragda“ 2017 m. balandžio 20 d. pranešimą, kad negali patenkinti prašymo dėl servituto nustatymo žemės sklype, adresu Šiaulių m., Dubijos g. 22, Šiauliuose.

4.       Ieškovė nurodė, kad yra visos sąlygos prašomam kelio servitutui nustatyti, nes kelio servitutas yra objektyviai būtinas, ieškovės nuosavybės teisėmis valdomam žemės sklypui nesuteiktas joks privažiavimas, ji neturi jokios galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą, disponuoti juo ir jame esančiu pastatu – slėptuve. Ieškovės prašomas nustatyti servitutas suprojektuotas žemės sklypo, esančio Dubijos g. 22, pakraštyje, yra 3,50 m pločio, išplatėja tik ties 4-5 taškais tam, kad būtų sudaryta galimybė automobiliui išvažiuoti ir įvažiuoti į faktiškai naudojamą kelią, esantį nesuformuotame valstybiniame žemės sklype. Servitutas nustatytas 151 kv. m. ploto, t. y. racionaliai naudojant žemę ir tik tiek, kiek reikia automobiliui įvažiuoti ir išvažiuoti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo.

5.       Paaiškino, kad ieškovei parengus projektuojamo įvažiavimo į žemės sklypą, esantį Šiaulių m., Dubijos g. 22A, planą, Šiaulių miesto savivaldybė ieškovei pateikė Šiaulių miesto savivaldybės ir statytojo (užsakovo) naujų miesto inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų nutiesimo sutarties projektą. Pagal Sutarties projekto 2 punktą, statytojas, t. y. UAB „Simona house“, savo lėšomis savivaldybės vardu suprojektuoja ir nutiesia naujus tinklus, komunikacijas, jų dalis, esančias už nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu Šiaulių m., Dubijos g. 22A, ribų bei įgyvendina kitas sutartyje numatytas sąlygas. Šiaulių miesto savivaldybei sutinkant sutartį sudaryti tik sutarties projekte numatytomis sąlygomis, ieškovė atsisakė pasirašyti sutartį, nes sutarties sąlygos neatitinka jokių teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų. Pažymėjo, kad tiek valstybinės žemės dalis (kurioje nesuformuotas žemės sklypas), kuriame buvo bandoma įrengti įvažiavimą nuo geležinkelio pusės, tiek suformuotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma nustatyti servitutą, priklauso Lietuvos Respublikai, byloje nepagrįsta, kokios teisės būtų pažeistos nustačius servitutą prašomame valstybei priklausančiame žemės sklype. Nurodė, kad atsakovės UAB ,,Ragda“ pateikti kelio servituto planai, projektiniai pasiūlymai neatitinka teisės aktų, yra neracionalūs, neekonomiški ir neproporcingi siekiamam tikslui.

6.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis Šiaulių m., Dubijos g. 22, buvo išnuomotas UAB „Radga“ pagal 2016 m. sausio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį. Ieškovė Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 24 d. raštu „Dėl servituto nustatymo valstybinės žemės sklype“ buvo informuota, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi nurodytais atvejais. Buvo paaiškinta, kad vadovaujantis minėtomis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administraciniu aktu žemės sklypui nustatyti servituto nėra pagrindo, o jei įrengti įvažiavimo iš Dubijos gatvės nebus galimybės, kelio servitutas tarnaujančiu tapsiančiame valstybiniame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., Dubijos g. 22) galėtų būti nustatomas sandoriu. Ieškinys negali būti tenkintas dėl to, kad ieškovė prašymo dėl kelio servituto nustatymo sandoriu, kaip ir buvo nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus rašte, nepateikė. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji nebeturi jokios kitos galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą.

7.       Ieškovė pateikė projektuojamojo įvažiavimo į žemės sklypą Dubijos g. 22A, Šiaulių mieste planą, kuris buvo suderintas su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros urbanistikos ir paveldosaugos skyriumi. Pagal projektuojamo įvažiavimo į žemės sklypą, esantį Dubijos g. 22A planą, 2017 m. vasario 3 d. buvo išduotas sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, kuriuo neprieštaraujama dėl susisiekimo komunikacijų (įvažiavimo) tiesimo/statybos įrengimo į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Dubijos g. 22A, pagal pateiktą dangų ir suvestinį inžinerinių tinklų planą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė kelio servitutą atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype, adresu Dubijos g. 22, Šiauliuose, pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, pagal 2018 m. gegužės 17 d. Žemės sklypo servituto nustatymo planą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku viešpataujančiojo daikto, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei UAB „Simona house“ naudotis dalimi (172 kv. m.) tarnaujančiojo daikto, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Dubijos g. 22, Šiauliuose, pagal UAB ,,Kordimatas“ matininko A. P 2018 m. gegužės 17 d. parengtą žemės sklypo servituto nustatyto planą, kuris yra neatskiriama šio teismo sprendimo dalis. Nustatė, kad kelio servitutas suteikia ieškovei UAB ,,Simona house“ teisę, bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis į pastarajam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Dubijos g. 22A, Šiauliai. Priteisė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 1 742,00 Eur vienkartinę kompensaciją už servitutą iš ieškovės UAB ,,Simona house“. Priteisė ieškovei UAB ,,Simona house“ iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 7 632,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje 2018 m. rugsėjo 14 d. priimtą laikinąją apsaugos priemonę.

9.       Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. sausio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Ragda“ išnuomotas 0,6270 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Dubijos g. 22, Šiauliai, todėl UAB „Ragda” buvo pašalinta iš atsakovų.

10.       Pažymėjo, kad ieškovės kreipimasis į teismą ir visose proceso stadijose esančios šalių iš esmės priešingos pozicijos bei tai, kad jos servituto nenustatė sandoriu, taikos sutartimi, nedalyvavo mediacijoje, leidžia teigti, kad šalys laisva valia neketina nusistatyti servituto, t. y. tarp šalių yra nesutarimas, kuris yra kaip viena iš būtinųjų sąlygų priverstiniam servituto nustatymui. Ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl kelio servituto nustatymo sandoriu, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti.

11.       Teismas nurodė, kad ieškovė į jai priklausantį žemės sklypą, esantį Šiaulių m., Dubijos g. 22A gali patekti ir taip vadinamu lauko keliu, per valstybei priklausantį žemės sklypą, esantį adresu Šiaulių m., Dubijos g. 22, kuris priklauso atsakovei. Teismas pripažino, kad teoriškai egzistuoja ir kitos galimybės ieškovei patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai pagrindžia ieškovės nurodomą aplinkybę, jog jai yra būtinas kelio servitutas patekimui į jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu servitutas nebuvo nustatytas, nors plane ir buvo nurodyta įvažiavimo vieta, šis įvažiavimas buvo nurodytas kaip planuojamas, o kaip paaiškėjo vėliau, pasinaudoti šiuo įvažiavimu nebėra galimybės, pasikeitus teisiniam reglamentavimui. Tai patvirtina ir išvadą pateikęs projektų vadovas E. Č., kuriam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto vadovo pareigas kelių (gatvių) statiniuose.

12.       Teismo vertinimu būtinybė ieškovei turėti kelią, kuriuo ji ir/ar kiti asmenys transporto priemonėmis galėtų įvažiuoti į jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir prie jame, esančio pastato, kuriuo yra naudojamasi nuo 1984 metų (statybos pabaigos metai) atitinka protingumo kriterijų, nes iš turimų duomenų galima daryti išvadą, jog prie minėto pastato ir anksčiau buvo patenkama per valstybei priklausantį žemės sklypą, per įvažiavimą iš Dubijos g., taip vadinamu lauko keliu. Tai būtų vienas iš racionaliausių būdų ieškovei – žemės sklypo savininkei, naudojantis jame esančiu pastatu (slėptuve), kuriuo ieškovė naudojasi nuo 2015 m. liepos 1 d., ir į kurį šiuo metu tėra kaip ir anksčiau vedantis vienas kelias per atsakovės žemės sklypą, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei. Be to, prašomas nustatyti servitutu kelias eina ties sklypo riba, yra tinkamas naudojimui.

13.       Sprendė, kad nors ieškovei transporto priemonėmis patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą teoriškai yra ir kitos galimybės, tačiau patekimas iš Dubijos gatvės prieštarauja dabartiniam teisiniam reglamentavimui jau vien dėl to, kad nėra išlaikomi reikiami atstumai – atstumas tarp įvažiavimų /išvažiavimų ne mažesnis nei 200 metrų ir Dubijos gatvėje leistinas greitis turi neviršyti 50 km/h. Atstumas nuo ieškovės sklypo plane suprojektuoto išvažiavimo /įvažiavimo į Dubijos gatvę iki faktinio kelio šalia sklypo Dubijos g. 22, (į kurį ieškovė išvažiuotų nustačius servitutą) yra 72,4 metrai, o iki asfaltuoto išvažiavimo/įvažiavimo į Dubijos gatvę, esančio sklype Dubijos g. 20A, yra 95,7 metrai. Tai įrodo, kad ieškovės žemės sklypo plane numatyto išvažiavimo/įvažiavimo nėra galimybės įrengti vien dėl reikalavimų išlaikyti nustatytus atstumus (Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – Reglamentas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl- 933, 29 punkto 6 lentelę, atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 800 m (tarp sankryžų) ir ne mažesni nei 200 m (tarp įvažiavimų/išvažiavimų). Pagal Reglamento 29 punkto 3 papunktį, įvažiavimai/išvažiavimai kairiaisiais posūkiais be šviesoforinio reguliavimo gali būti įrengiami 6 lentelėje nurodytais atstumais (t. y. 800 m tarp sankryžų ir 200 m tarp įvažiavimų /išvažiavimų), kai, be kita ko, leistinas greitis neviršija 50 km/h.

14.       Teismas įvertinęs 2018 m. gegužės 17 d. UAB „Kordimatas“ parengtą kelio servituto projektą bei 2018 m. S. R. individualios įmonės (toliau – IĮ)  projektavimo biuro parengtus galimus kelio servituto projektinius pasiūlymus, bei abiejų šalių argumentus dėl jų racionalumo ir trūkumų, sprendžia, kad tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo principą labiau atitinka, teismui pateiktas ieškovės pasiūlytas kelio servituto projektinis variantas. Atsakovei priklausančiu žemės sklypu ir per jį einančiu lauko keliu galėtų naudotis ieškovė kaip gretimo žemės sklypo savininkė, nors šis lauko kelias (ir įvažiavimas) dar nėra teisiškai pripažintas, t. y. neturi jokio teisinio statuso. Ieškovės siūlomas kelio servituto variantas yra paremtas būtent šia aplinkybe, kad tik jau esamas kelias, jį įteisinus yra patogesnis jai, kaip gretimo sklypo savininkei. Ieškovės pateiktas kelio servituto projektinis variantas ir yra labiau praktiškai įgyvendinamas bei tuo pačiu atitinkantis abiejų šalių interesus. Teismo nustatomo kelio servituto turinys, tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimų apimtis, turi atitikti tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo principą, o esamu (naujai įsirengtu) įvažiavimu kaip ir naudojimasis kelio servitutu, atitiks abiejų šalių interesus. Vien ta aplinkybė, kad galimi ir kiti projektiniai sprendiniai ir jų įgyvendinimas, nepaneigia pačio kelio būtinybės ir jo įrengimo konkrečioje vietoje būtinybės, minimaliai suvaržant tarnaujančio žemės sklypo savininko (valdytojo) teises ir teisėtus interesus.

15.       Pažymėjo, kad ieškovei norint įsirengti kelią nuo geležinkelio pusės bei parengus Projektuojamo įvažiavimo į žemės sklypą, esantį Šiaulių m., Dubijos g. 22A, planą, Šiaulių miesto savivaldybė ieškovei pateikė Šiaulių miesto savivaldybės ir statytojo (užsakovo) naujų miesto inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų nutiesimo sutarties projektą, pagal kurio sąlygas, statytojas, t. y. UAB „Simona house“, savo lėšomis savivaldybės vardu suprojektuoja ir nutiesia naujus tinklus, komunikacijas, jų dalis, esančias už nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu Dubijos g. 22A, Šiauliai, ribų: valstybės žemėje ar savivaldybės susisiekimo komunikacijų sklypų raudonųjų linijų ribose įrengia privažiavimą į žemės sklypą Dubijos g. 22A; statytojas finansuoja tinklų, komunikacijų projektavimą, nutiesimą, įrengimą, organizuoja įrengtų tinklų, komunikacijų pripažinimą tinkamais naudoti ir savivaldybės vardu įregistruoja Nekilnojamojo turto registre; statytojas visus statinio, tinklų, komunikacijų projektavimo ir statybos dokumentus perduoda savivaldybei; iki tinklų perdavimo eksploatuoti, statytojas vykdo šių tinklų eksploatavimą, priežiūrą, remontą ir jų užimamos teritorijos tvarkymą. Nepaisant to, kad statytojas, t. y. ieškovė, savo lėšomis įrengia privažiavimą, perduoda savivaldybei ir įregistruoja savivaldybės vardu, netgi perdavus statinį savivaldybei, susisiekimo komunikacijų priežiūra ir einamąjį remontą vykdo statytojas savo lėšomis. Be to, pagal siūlyto pasirašyti sutarties projekto sąlygas, statytojas, įrengęs automobilių stovėjimo vietas, moka vietinę rinkliavą, nustatytą už naudojimąsi rezervuotomis automobilių stovėjimo vietomis. Tokiomis sąlygomis ieškovė nesutiko sudaryti sutarties, nes sutarties sąlygos neatitinka jokių teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų.

16.       Dėl servituto atlygintinumo, teismas nurodė, kad atsakovė nesutiko su ieškovės siūloma sumokėti vienkartine 1 742 Eur kompensacija, paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką. Atsakovė baigiamosiose kalbose nurodė, kad kompensacija turėtų būti dvigubai didesnė – 3557,74 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui į bylą ir savarankiško reikalavimo dėl servituto atlygintinumo. Atsakovė tik baigiamosiose kalbose pasisakė apie galimos piniginės kompensacijos dydį. Ieškovė pateikė detalų kompensacijos dydžio apskaičiavimą, todėl teismas sprendė, kad jos prašymas tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17.       Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

17.1.                      Teismas priimtame sprendime formaliai nurodo Aukščiausiojo teismo praktiką ir detalizuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinosioms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Remiantis teismų praktika, servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018 yra išaiškinęs, kad bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

17.2.                      Teismas, net nevertino pirmosios servituto nustatymo sąlygos (žemės sklypų savininkų nesutarimo), nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 458/2010 suformuota praktika, ir apsiribojo formaliu konstatavimu, kad „Jau pats kreipimasis į teismą ir visose proceso stadijose esančios šalių iš esmės priešingos pozicijos bei tai, kad jie iki šiol servituto nenustatė sandoriu, taikos sutartimi, nedalyvavo mediacijoje, leidžia teigti, kad šalys laisva valia neketina nusistatyti servituto, t. y. tarp šalių yra nesutarimas, kuris yra kaip viena iš būtinųjų sąlygų priverstiniam servituto nustatymui“.

17.3.                      Atsakovei Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. 31SD-2101-(14.31.104.) „Dėl servituto nustatymo valstybinės žemės sklype“ nurodžius, kad servituto nustatymas būtų galimas notariškai patvirtintu sandoriu, ieškovė tokio servituto nustatymo plano net nerengė ir prašymo (siūlymo) Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui nustatyti kelio servitutą pagal parengtą servituto nustatymo planą net neteikė, o galimi servituto teisės suvaržymai ar kitokie ribojimai, lokalizacijos, plotas, konfigūracija ir ribos tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje, kaip ir numato Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009, tarp šalių net nebuvo sprendžiami ir aptariami. Įvertinus tai, kad ieškovė neišreiškė valios dėl galimo kelio servituto nustatymo sandoriu, teismas privalėjo konstatuoti, kad jokio nesutarimo dėl galimo servituto nustatymo sandoriu, kurį vėliau turėtų patvirtinti notaras, pagal ieškovės parengtą servituto nustatymo planą, tarp ieškovės ir atsakovės iš vis nebuvo.

17.4.                      Nesutinka su teismo išvada, jog kelio servituto nustatymas yra vienas iš racionaliausių būdų ieškovei naudotis jai priklausančiu žemės sklypu ir jame, esančiu pastatu (slėptuve), nors teismas pripažino, kad teoriškai egzistuoja ir kitos galimybės ieškovei patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Teismas savo išvadą šioje dalyje grindė išskirtinai ieškovės žodiniais paaiškinimais, o ne kitais įrodymais, kurie prieštarauja priimtam teismo sprendimui ir įrodo esamą galimybę ieškovei įsirengti reikiamą įvažiavimą patekimui į jai priklausantį žemės sklypą. Neįrodyta, jog ieškovės siektinas nustatyti kelio servitutas atsakovės žemės sklypui yra reikalingas ir būtinas, norint tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nes patekimas į ieškovei priklausantį žemės sklypą yra galimas įsirengus įvažiavimą iš Dubijos gatvės.

17.5.                      Teismo sprendimo išvadą dėl servituto objektyvios būtinybės egzistavimo paneigia į bylą pateikti projektiniai pasiūlymai, kuriems pritarė Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kas byloje paneigia ieškovės teiginius bei patvirtina, kad galimi kiti privažiavimo prie ieškovei priklausančio žemės sklypo, kurie užtikrintų ieškovei normalias sąlygas naudotis jai priklausančiu daiktu pagal paskirtį be esminių atsakovės šioje byloje nuosavybės teisių suvaržymų ir nenustatant prašomo servituto.

17.6.                      Byloje buvo pateikti IĮ S. R. projektavimo biuro architekto S. R., įvažiavimo į žemės sklypą, esantį Dubijos g. 22A, keturi priešprojektiniai pasiūlymai,  kuriuose įvertinant Statybos techninių reglamentų nuostatas, sąlygas pagal esamos gatvės kategoriją buvo pateiktas keletas būdų kaip ieškovė gali įsirengti įvažiavimą patekimui į jai priklausantį žemės sklypą, esantį Šiaulių m., Dubijos g. 22A. Architekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad dėl Dubijos g. atkarpai tarp Serbentų g. ir Žemaitės g. B2 kategorijos, formuojant įvažiavimą/išvažiavimą į sklypą Dubijos G. 22A, neišlaikomi reikalaujami minimalūs atstumai, todėl turi būti taikomos papildomos eismo saugos priemonės: rengiama lėtėjimo juosta 3,5 m pločio, atskirta nuo Dubijos g. važiuojamosios dalies, pakelta 1,5 m. pločio salele, salelėje siūloma įrengti atitvarą; iš lėtėjimo juostos rengiamas įvažiavimas į sklypą; išvažiavimas iš sklypo rekomenduojamas rengti į Dubijos g. važiuojamosios dalies kraštinę juostą, posūkio spindulys 8,0 m; salelėje ir prie išvažiavimo sustatomi reikalingi kelio ženklai.

17.7.                      Teismas neteisingai šioje byloje remiasi Reglamento nuostatomis, ir kritiškai turėtų būti vertinama teismo išvada, kad patekimas iš Dubijos gatvės prieštarauja dabartiniam teisiniam reglamentavimui, nes byloje pateikti projektiniai sprendiniai parengti architekto S. R., turinčio teritorijų specialiojo ir detaliojo planavimo kvalifikacijos atestatą (išduotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiems sprendiniams Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos pritarta, nes projektiniais sprendiniais yra taikomos papildomos eismo saugos priemonės (greitėjimo-lėtėjimo juostos ar kitos saugaus eismo priemonės).

17.8.                      Atkreipė dėmesį, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktoje išvadoje nurodyta kad Saugaus eismo komisijos posėdyje, vykusiame 2018 m. lapkričio 30 d. buvo svarstomas įvažiavimo į žemės sklypą Dubijos g. 22A klausimas (ankstesnis ir naujai parengti projektiniai pasiūlymai) ir minėto pasitarimo metu eismo saugumo atžvilgiu, visiems sprendiniams buvo pritarta. Papildomai pažymėta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T-268 yra patvirtintas Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialusis planas ir minėtu planu yra suplanuota gatvių susisiekimo sistema. Atsižvelgiant į tai, kad tarp žemės sklypų Dubijos g. 22 ir Dubijos g. 20A nėra numatytas susisiekimo gatvių tinklas ar kitu teritorijų planavimo dokumentu suplanuotas infrastruktūrinis žemės sklypas, ir į žemės sklypo Dubijos g. 22A, teritorijų planavimo dokumente yra numatytas tiesioginis įvažiavimas iš Dubijos gatvės, įvertinus Transporto specialiojo plano sprendinius, yra siūloma į nagrinėjamą žemės sklypą įvažiavimą projektui nuo Dubijos g. važiuojamosios dalies įrengiant lėtėjimo ir greitėjimo juostas bei jas atskiriant nuo Dubijos g. važiuojamosios dalies pakelta 1,5 m. pločio salele.

17.9.                      Ieškovė žemės sklypą, pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, kurį įsigyjant 2013 m. sausio 4 d. buvo suderintas šio žemės sklypo planas, jame aiškiai numatytas įvažiavimas į šį žemės sklypą iš Dubijos gatvės. Akivaizdu, kad ieškovė turėjo ir galėjo įvertinti ir suprasti patekimo į šį žemės sklypą aplinkybes, kad patekimui į priklausantį žemės sklypą bus būtina įsirengti įvažiavimą, todėl privalo ir prisiimti patekimo į šį žemės sklypą išlaidas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 17 d. pateikta išvada, patvirtina, kad įvažiavimo įsirengimas pagal nurodytus saugumo reikalavimus yra galimas.

17.10.                       Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija 2019 m. spalio 29 d. priimtoje nutartyje, vertindama šiai bylai svarbias aplinkybes dėl patekimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą nurodė, kad ieškovei įsigyjant minėtą žemės sklypą ji turėjo ir jai galėjo būti žinoma, kad teks įrengti įvažiavimą į žemės sklypą, ir įsigydama šį žemės sklypą ieškovė iš esmės su tokiomis sąlygomis sutiko bei prisiėmė visas įvažiavimo į žemės sklypą įrengimo išlaidas. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui).

17.11.                      Nurodė, kad teismo motyvai, kad ieškovės siūlomas kelio servituto variantas yra paremtas būtent šia aplinkybe, kad tik jau esamas kelias, jį įteisinus yra patogesnis jai, kaip gretimo sklypo savininkei, prieštarauja bylos medžiagai, kuri yra priešinga teismo išvadai dėl servituto nustatymo būtinybės

17.12.                      Kompensacijos už nustatomas servitutą dydį paskaičiavimo atsakovė neteikė, nes paskaičiavimo metodika yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gruodžio 2 d. Nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Pagal Metodikos 9 punktą vienkartinė ar periodinė kompensacija už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk) apskaičiuojama pagal formulę Nk = Sp x Vk x Kn. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (2020 m. sausio 1 d.), viso žemės sklypo plotas yra 0,6270 ha. Šio sklypo vidutinė rinkos vertė yra 139 000 Eur, žemės sklypo 1 ha rinkos vertė yra 221 691 Eur. Taigi formulės Vk yra 221 691 Eur. Kn – naudojimo laipsnis, turi būti taikomas – 1. Vienkartinė kompensacija už 172 kv. m. kelio servitutą yra lygi Nk = 0,0172 x 221 691 Eur x 13 813,07 Eur. = 3 813,07 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisėtas.

2.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Simona house“ prašo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

18.1.                      Apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad nebuvo šalių nesutarimo dėl servituto nustatymo ir, kad ieškovė nesiekė servituto nustatyti sandoriu. Atsakovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ieškovė UAB „Simona house“, siekdama taikiai išspręsti šį klausimą, dar 2017 m. kovo 3 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių, prašydama administraciniu aktu nustatyti servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, žemės sklype, esančiame Šiaulių m., Dubijos g. 22. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius, atsakydama į ieškovė prašymą, 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. 31SD-210.1-(14.31.104) „Dėl servituto nustatymo valstybinės žemės sklype“ nurodė, kad tam, kad būtų sudarytas sandoris dėl kelio servituto nustatymo, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovui reikia pateikti prašymą nustatyti servitutą sandoriu ir žemės sklypo planą su pažymėtu siūlomu kelio servitutu, kuris turi būti suderintas su žemės sklypo Dubijos g. 22, Šiauliuose, naudotoju. Atsakovė, ieškovei be kita ko, nurodė, kad žemės sklypo planas būtų suderintas su žemės sklypo naudotoju UAB „Ragda“. Ieškovė 2017 m. kovo 28 d. prašymu kreipėsi į UAB „Ragda“, prašydama sutikimo dėl servituto nustatymo žemės sklype, esančiame Šiaulių m., Dubijos g. 22, , kuris reikalingas įvažiavimui / išvažiavimui į privatų sklypą, esantį Šiaulių m., Dubijos g. 22A. Ieškovė gavo UAB „Ragda“ 2017 m. balandžio 20 d. pranešimą, kuriame atsakyta, kad negali patenkinti prašymo dėl servituto nustatymo žemės sklype, adresu Šiaulių m., Dubijos g. 22. Pagal atsakovės reikalavimą, UAB „Ragda“ turėjo suderinti bet tokio plano UAB „Ragda“ nederino. Ieškovė, matydama, kad negali Nacionalinei žemės tarnybai pateikti su UAB „Ragda“ suderinto plano, kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo. Apeliantės teiginiai yra nenuoseklūs: reikalauja pateikti suderintą planą su žemės naudotoju, bet jam nederinant tokio plano, teigia, kad ieškovė nesiekė sudaryti sandorio dėl servituto nustatymo. Ieškovė negali įgyvendinti tokių Nacionalinės žemės tarnybos keliamu sąlygų.

18.2.                      Teismo posėdžių metu siūlė atsakovei taikiai baigti bylą ir sudaryti sutartį, nustatant kelio servitutą. Ieškovė 2019 m. lapkričio 29 d. raštu siūlė atsakovei ir tuo metu buvusiai atsakovei UAB „Ragda“ nustatyti servitutą sandoriu. Atsakovė UAB „Ragda“ 2019 m. gruodžio 19 d. rašte nurodė, kad nesutinka dėl servituto nustatymo, nes jis varžo ir riboja tarnaujančio daikto naudotojos UAB „Ragda“ teises ir interesus. Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. 31SD-190-(14.31.104) „Dėl servituto nustatymo sandoriu“ nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė UAB „Ragda“ nesutinka su UAB „Simona house“ pateiktu servituto nustatymo planu, nėra galimybės sudaryti taikos sutarties. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog atsakovė jokio atsakymo ir nesutikimo, kuriuo būtų atsisakoma nustatyti kelio servitutą sandoriu ieškovei niekada neteikė, neteisingas ir neatitinka byloje pateiktų duomenų.

18.3.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė turi kitas galimybes patekti į sklypą. Atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus, kad būtų siekiama protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Byloje buvo pateikti keli variantai, parodantys, kad vienintelis racionalus, įgyvendinamas būdas patekti į sklypą yra ieškovės siūlomo servituto nustatymas.

18.4.                      Dėl galimybės įrengti išvažiavimą į Dubijos gatvę iš ieškovės sklypo pagal 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A-902 patvirtintą planą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, kad nėra galimybės patekti į žemės sklypą pagal pirkimo-pardavimo metu egzistavusį sklypo planą, kuris patvirtintas 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu. Nors plane buvo pažymėta įvažiavimo į sklypą vieta, šis įvažiavimas nurodytas kaip planuojamas, projektuojamas, o tik vėliau paaiškėjo, kad nėra ekonomiškos, proporcingos galimybės patekti į sklypą būtent iš Dubijos gatvės pagal minėtą planą. Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo 2013 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 31SK-(14.31.110.)-493) patvirtinus suformuotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo numatyta reali galimybė patekti į sklypą, nebuvo nustatytas kelio servitutas. Teismas išsamiai pasisakė, kad pastarajame plane nurodyto įvažiavimo nėra galimybės įrengti.

18.5.                      Pagal Reglamento 29 punkto 6 lentelėje, 29 punkto 3 papunktyje įtvirtintus reikalavimus, norint įrengti ieškovės žemės sklypui numatytą suprojektuoti išvažiavimą/įvažiavimą, taip pat su posūkiu į kairę pusę, turi būti dvi sąlygos: atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų ne mažesnis nei 200 metrų ir Dubijos gatvėje leistinas greitis turi neviršyti 50 km/h.  Dėl reikalavimo išlaikyti 200 metrų atstumą pažymėjo, kad atstumas nuo ieškovės sklypo plane numatyto suprojektuoti išvažiavimo /įvažiavimo į Dubijos gatvę iki faktinio kelio šalia sklypo Dubijos g. 22, (į kurį ieškovė išvažiuotų nustačius servitutą) yra 72,4 metrai, o iki asfaltuoto išvažiavimo/įvažiavimo į Dubijos gatvę, esančio sklype Dubijos g. 20A, yra 95,7 metrai. Tai įrodo, kad ieškovės žemės sklypo plane numatyto išvažiavimo/įvažiavimo nėra galimybės įrengti vien dėl reikalavimų išlaikyti nustatytus atstumus. Dubijos gatvės kategorija B1, projektinis greitis 70 km/h. Ieškovė 2017 m. kovo 3 d. prašymu kreipėsi Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl greičio mažinimo nuo 70 km/h iki 50 km/h Dubijos gatvėje nuo Dubijos g. 20A iki Dubijos g. 24. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2017 m. balandžio 18 d. raštu Nr. S-1171 informavo ieškovę, kad Komisija nepritarė greičio mažinimui ir rekomendavo palikti esamą situaciją. Ieškovė pažymėjo, jog tai reiškia, kad ieškovės sklypo plane numatyto suprojektuoti išvažiavimo/įvažiavimo į Dubijos gatvę negalima realiai įrengti ir dėl Dubijos gatvės kategorijos bei nustatyto leistino greičio (reikalaujama įrengti lėtėjimo/greitėjimo juostą, be to, greitis turėtų būti ne didesnis nei 50 km/h, tačiau šiuo atveju greitis nustatytas 70 km/h, kurio atitinkamos institucijos nesumažina). Tai įrodo, kad žemės sklypo plane pažymėjimas, jog projektuojamas išvažiavimas, pagal Šiaulių miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. A-902, yra neįgyvendinamas būtent dėl valstybės ir savivaldybės institucijų sprendimų, o ne dėl ieškovės kaltės. Visas šias aplinkybes išsamiai ištyrė ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas.

18.6.                      Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 2 d. išvadoje Nr. S-3008 „Dėl įvažiavimo įrengimo galimybės žemės sklypui Dubijos g. 22A, Šiauliai, civilinėje byloje Nr. e2-8657-772/2018 nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A-902 patvirtintas žemės sklypo Dubijos g. 22A, Šiauliai, įvažiavimas neatitinka „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ keliamiems atstumams tarp sankryžų ir įvažiavimų/ išvažiavimų. Ši išvada patvirtina, kad toks įvažiavimas pagal 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A-902 patvirtintą planą į Dubijos gatvę yra negalimas tiek dėl atstumų tarp sankryžų, tiek dėl nustatyto greičio reikalavimų.

18.7.                      Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė, pirkdama sklypą turėjo žinoti patekimo į žemės sklypą sąlygas. Akcentavo, kad jokių patekimo į sklypą sąlygų sklypo pirkimo metu nebuvo. Tuo metu buvo tik planas, kuriame numatyta projektuoti išvažiavimą, bet išvažiavimas nebuvo suprojektuotas, jokių įvažiavimo į sklypą įrengimo sąlygų nebuvo išduota. Sklypo pirkimo-pardavimo dokumentuose, žemės sklypo plane, derintame 2013 m. sausio 4 d., jokių įvažiavimo sprendinių, jokių kelio įrengimo sąlygų nėra pateikta.

18.8.                      Dėl galimybės patekti į sklypą pagal S. R. IĮ projektavimo biuro pateiktus priešprojektinius pasiūlymus pažymėjo, kad šiuo pasiūlymu siūloma pakeisti, rekonstruoti Dubijos gatvę, įrengiant salelę, atitvaras, kas būtų neproporcinga, neadekvatu, nebūtų užtikrinta abiejų šalių pusiausvyros ir protingumo principai. Mažosios bendrijos (toliau – MB) „Kelių projektavimas“ projektų vadovo E. Č., kuriam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto vadovo pareigas kelių, kelių (gatvių) statiniuose, 2020 m. sausio 14 d. išvadoje „Dėl prisijungimo prie Dubijos gatvės Šiaulių mieste“ Nr. 20-01 nurodyta, kad tokio projekto rengimo etapo kaip priešprojektiniai pasiūlymai nėra. Taigi S. R. pateikti priešprojektiniai pasiūlymai nėra netgi projektiniai pasiūlymai, jie pateikti negavus jokių įvažiavimo sąlygų, nesuderinti su atitinkamomis institucijomis ir nėra patvirtinti. E. Č., įvertinęs minėtą situaciją ir teisės aktų reikalavimus gatvės rekonstrukcijai, nurodė, kad tokių S. R. pasiūlymų įgyvendinimas yra ne tik neracionalus, nebūtinas visuomenei, bet ir sunkiai įgyvendinamas dėl tyrimų, ekspertizių kiekio bei sunkiai nuspėjamų derinimų su atitinkamomis institucijomis. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. vasario 8 d. rašte Nr. (12.1)2 dėl naujos nuovažos į Dubijos gatvę įrengimo pažymėjo, kad nuovaža pirmiausiai turėtų tenkinti saugaus eismo reikalavimus Dubijos gatvėje, dėl to taip pat turėtų būti atliktas poveikio kelių saugumui vertinimas.

18.9.                      Siekiant visapusiškai įvertinti S. R. pasiūlymų įgyvenimą, kreipėsi į J. T. N., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, kuris pateikė 2020 m. sausio 11 d. Skaičiuojamąją sąmatinę kainą asfalto dangos įrengimui lėtėjimo juostoje prie Dubijos g. 22A, Šiauliuose, sklypo, kurioje nurodyta, kad iš viso vien tik asfalto dangos įrengimas kainuotų 30254,36 Eur. Į nurodytą kainą neįskaičiuoti kiti darbai, kurių atlikimas gali būti numatytas ruošiant techninį projektą pagal Šiaulių miesto savivaldybės kelius ir elektros tinklus eksploatuojančių įmonių technines sąlygas. Pilnas sąmatos skaičiavimas gali būti paruoštas tik parengus objekto techninį projektą. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad viso ieškovės sklypo pradinė pardavimo kaina buvo 31 879,58 Eur. Reikalavimas įrengti išvažiavimą į Dubijos gatvę ir atlikti Dubijos gatvės rekonstrukciją yra visiškai neproporcingas, neracionalus, neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo principų. J. T. N. pateiktoje lokalinėje sąmatoje dėl ieškovės prašomo nustatyti servitutinio kelio projekto Dubijos g. 22A, Šiauliuose, servitutinio kelio įrengimas kainuotų 6 051,21 Eur, nereikėtų atlikti Dubijos gatvės rekonstrukcijos ir visų kitų aukščiau minėtų su rekonstrukcija susijusių darbų. Teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus skaičiavimus, Kelių direkcijos išvadą ir minėtų specialistų išvadas, nurodymus, kokie veiksmai turi būti atlikti gatvės rekonstrukcijai, pagrįstai sprendė, kad S. R. pasiūlymai, kuriais vadovaujasi apeliantė, neproporcingi, neekonomiški ir netinkami.

18.10.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad tarp žemės sklypų Dubijos g. 22 ir Dubijos g. 22A nėra numatytas susisiekimo gatvių tinklas. 2020 m. kovo 9 d. protokole Nr. VAK-113 nurodyta, kad ties Dubijos g. 22 sklypu yra laikinas žvyro dangos įvažiavimas, kuris yra numatomo infrastruktūrinio koridoriaus ribose. Nuspręsta, kad Dubijos g. 22 sklypo gruntkelio nuovaža yra numatomo infrastruktūrinio koridoriaus ribose. Projektų vadovas E. Č. 2020 m. rugpjūčio 12 d. išvadoje Nr. 20-34 nurodė, kad Dubijos gatvės statinio dokumento fragmente pavaizduota nuovaža iš žvyro dangos, vieta tarp Dubijos g. 20 A ir 22 sklypų. Patvirtino, kad esanti nuovaža pavaizduota kaip faktiškai esanti ir įteisinta kartu su statiniu (Dubijos gatvė) kaip statinio elementas. Atskirai nuovaža nėra registruojama, nes tai yra kelio sudedamoji dalis. Visi šie įrodymai pateikti byloje paneigia apeliantės teiginį, kad tarp žemės sklypų Dubijos g. 22 ir Dubijos g. 22A nėra galimybės išvažiuoti. Teismas įvertinęs byloje esančius dokumentus, teisingai sprendė, kad nustačius prašomą servitutą, būtų galimybė išvažiuoti esamu faktiniu keliu į Dubijos gatvę.

18.11.                      Ieškovė įrodė, kad nėra kitų racionalių, protingų galimybių patekti į sklypą, ir yra išnaudojusi visas įmanomas, racionalias galimybes. Teismas išsamiai išnagrinėjo visus galimus į sklypą įvažiavimo variantus. Vienas iš jų – kelio įrengimas iš kitos pusės (nuo geležinkelio). Šiaulių miesto savivaldybė ieškovei pateikė Šiaulių miesto savivaldybės ir statytojo (užsakovo) naujų miesto inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų nutiesimo sutarties projektą (toliau – Sutarties projektas). Pagal Sutarties projekto 2 punktą, statytoja UAB „Simona house“ savo lėšomis savivaldybės vardu suprojektuoja ir nutiesia naujus tinklus, komunikacijas, jų dalis, esančias už nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu Dubijos g. 22A, Šiauliai, ribų: valstybės žemėje ar savivaldybės susisiekimo komunikacijų sklypų raudonųjų linijų ribose įrengia privažiavimą į žemės sklypą Dubijos g. 22A. Iki tinklų perdavimo eksploatuoti, statytojas vykdo šių tinklų eksploatavimą, priežiūrą, remontą ir jų užimamos teritorijos tvarkymą (Sutarties projekto 11 punktas). Nepaisant to, kad ieškovė savo lėšomis įrengia privažiavimą, perduoda savivaldybei ir įregistruoja savivaldybės vardu, netgi perdavus statinį savivaldybei, susisiekimo komunikacijų priežiūrą ir einamąjį remontą vykdo statytojas savo lėšomis (sutarties 12 punktas). Be to, pagal siūlyto pasirašyti sutarties projekto sąlygas, statytojas, įrengęs automobilių stovėjimo vietas, moka vietinę rinkliavą, nustatytą už naudojimąsi rezervuotomis automobilių stovėjimo vietomis. Šiaulių miesto savivaldybei sutinkant sutartį sudaryti tik tokiomis minėtomis sąlygomis, ieškovė atsisakė pasirašyti sutartį. Sutarties sąlygos neatitinka jokių teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų. Reikalavimai ir įsipareigojimai suformuluoti tik statytojui, t. y. ieškovei.

18.12.                       Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, ieškodama sprendimo, kaip patekti į sklypą, be visų kitų jau minėtų jos pastangų, parengė išvažiavimo į Dubijos gatvę schemą, kurioje išvažiavimas projektuotas į esamą nuovažą tarp sklypų Dubijos g. 20A ir 22 per nesuformuotą žemę, esančią šalia žemės sklypo, adresu: Dubijos g. 22, ir lygiagrečiai Dubijos gatvės. Šiam projektui architektai nepritarė, nes nėra tinkamo posūkio, kelias per arti Dubijos gatvės ir dėl to išvažiuojama į antrą Dubijos gatvės eismo juostą. Pažymėta, kad reikia įvažiavimą projektuoti toliau nuo Dubijos gatvės, o tam būtinas kelio servitutas.

18.13.                      Teismo nustatytas kelio servitutas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus; kad būtų siekiama protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Ieškovei nustatytas servitutas suprojektuotas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šiaulių m., Dubijos g. 22, pakraštyje, yra 4 m pločio, tam, kad būtų sudaryta galimybė automobiliui išvažiuoti ir įvažiuoti į faktiškai naudojamą kelią, esantį nesuformuotame valstybiniame žemės sklype. Servitutas nustatytas racionaliai naudojant žemę ir tik tiek, kiek reikia automobiliui įvažiuoti ir išvažiuoti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo.

18.14.                      Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr. SIF-390 ieškovei nurodė įvažiavimą į sklypą rengti iš esamos Dubijos gatvės nuovažos tarp Dubijos g. 22 ir 20A. Tarp šių sklypų, adresu: Dubijos g. 22 ir Dubijos g. 20A, yra minėtas faktiškai naudojamas kelias, pažymėtas Žemės sklypo servitutų nustatymo plane, esantis nesuformuotoje žemėje. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 2D-7444 nurodė, kad prie žemės sklypo, esančio Dubijos g. 22, esantis įvažiavimas įrengtas iki 2002 metų ir jo teisėtumo klausimas nenagrinėjamas. Šiaulių miesto infrastruktūros objektų remonto, rekonstravimo ir statybos prioritetų nustatymo ir infrastruktūros objektų atrankos komisijos posėdžio 2020 m. kovo 9 d. protokolu Nr. VAK-113 nuspręsta, kad ties Dubijos g. 22 sklypu yra laikinas žvyro dangos įvažiavimas, kuris yra numatomo infrastruktūrinio koridoriaus ribose. Tai reiškia, kad įvažiavimas tinkamas ir juo gali būti naudojamasi, siekiant išvažiuoti / įvažiuoti iš / į Dubijos gatvę. Teismas teisingai nustatė, kad šiuo įvažiavimu, kuris yra nesuformuotoje žemėje naudojasi ir kiti valstybinio žemės sklypo naudotojai.

18.15.                      Tiek valstybinės žemės dalis (kurioje nesuformuotas žemės sklypas), kuriame buvo bandoma įrengti įvažiavimą nuo geležinkelio pusės, tiek suformuotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pirmos instancijos teismas nustatė kelio servitutą, priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikai šiuo klausimu atstovaujanti apeliantė visiškai nepagrindžia, kokios Lietuvos Respublikos valstybės teisės būtu pažeistos, nustačius servitutą valstybei priklausančiame žemės sklype. Apeliantė tiek teismo posėdžiuose, tiek procesiniuose dokumentuose, kol UAB „Ragda“ nebuvo pašalinta iš proceso dalyviu, visada akcentavo UAB „Ragda“ interesus, bet ne valstybės. Pagal apeliantės išreikštą poziciją, valstybės interesai nustačius servitutą nebūtų pažeidžiami.

18.16.                      Pateikė siūlymą dėl kompensacijos, vadovaudamasi teismų praktika ir Metodika. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių kitų skaičiavimų ar siūlymų dėl kompensacijos, tačiau apeliaciniame skunde nurodė, kad Metodikoje nurodytą Kn koeficientą reikėjo laikyti ne 0,5, o 1. Pagal Metodiką, Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5. Šiuo atveju, nustatytu kelio servitutu naudotųsi ir tarnaujančio žemės sklypo savininkas bei sklypo naudotojai, nes kito kelio ir įvažiavimo į sklypą nėra, dėl to Kn lygus 0,5. Ieškovės paskaičiuotas vienkartinės kompensacijos dydis yra 1742 Eur. Teismas pagrįstai sprendė, kad vienkartinė kompensacija apskaičiuota teisingai. Apeliantė tik apeliaciniame skunde nurodo naujas nepagrįstas aplinkybes dėl kompensacijos apskaičiavimo tvarkos ir taikymo kriterijų, dėl to apeliantės argumentai dėl kompensacijos dydžio atmestini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4.                      Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

5.                              Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei UAB „Simona house“ nuosavybės teise priklauso 0,1123 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Šiaulių m., Dubijos g. 22A, įsigytas 2015 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Sklype esantį pastatą – slėptuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė valdo nuosavybės teise pagal 2015 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia esantis 0,6270 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., Dubijos g. 22, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šis žemės sklypas 2016 m. sausio 22 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotas atsakovei UAB „Ragda“, iki 2016 m. sausio 22 d. pagal 1995 m. kovo 21 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 21 d. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Dubijos g. 22, Šiaulių mieste, nuomos uždarajai akcinei bendrovei „Ragda“ nutarta išnuomoti UAB „Ragda“ 0,6270 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį Dubijos g. 22, Šiaulių mieste. 2016 m. sausio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Ragda“ išnuomotas 0,6270 ha ploto žemės sklypas, esantis Dubijos g. 22, Šiauliai, 32 metų terminui.

6.                      Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 9 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2A-70-883/2020, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. sausio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Ragda“ išnuomotas minėtas žemės sklypas, esantis Šiaulių m., Dubijos g. 22.

7.                      Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A-902 buvo patvirtintas žemės sklypo (Dubijos g. 22A) planas, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 26 d. sprendimu suformuotas sklypas. Žemės sklypo, esančio Šiaulių m., Dubijos g. 22, formavimas vyko 2015 m., kai žemės sklypas, esantis Šiaulių m., Dubijos g. 22A, ir jame esantis statinys nebuvo parduoti ieškovei.

8.                      Bylos duomenimis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr. SIF-390 nurodė ieškovei įvažiavimą į sklypą rengti iš esamos Dubijos gatvės nuovažos tarp Dubijos g. 22 ir 20A. Tarp šių sklypų, adresu: Dubijos g. 22 ir Dubijos g. 20A, yra faktiškai naudojamas kelias, pažymėtas Žemės sklypo servitutų nustatymo schemoje, esantis nesuformuotoje žemėje.

9.                      Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui 2017 m. kovo 3 d. UAB „Simona House“ pateikė prašymą, kuriuo prašė administraciniu aktu nustatyti 85 kv. m. ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę žemės sklypo, esančio Šiaulių m., Dubijos g. 22A, savininkams (naudotojams) nevaržomai naudotis (važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku) sklypo dalimi, esančia valstybinės žemės sklype Šiaulių m., Dubijos g. 22. Žemės sklypas, kuriam prašoma nustatyti servitutą, priklauso valstybei ir jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypas iki  2020 m. kovo 9 d. buvo išnuomotas UAB „Radga“.

10.                      Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. 31SD-2101-(14.31.104.) „Dėl servituto nustatymo“ informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatomis administraciniu aktu nustatyti žemės sklypui servituto nėra pagrindo, o jei įrengti įvažiavimo iš Dubijos gatvės nebus galimybės, kelio servitutas tarnaujančiu tapsiančiame valstybiniame žemės sklype, esančiame Šiaulių m., Dubijos g. 22, galėtų būti nustatomas sandoriu. Nurodytas Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 24 d. raštas pareiškėjos nebuvo ginčijamas.

11.                      Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 2D-7444 nurodė ieškovei, kad prie žemės sklypo, esančio Dubijos g. 22, esantis įvažiavimas įrengtas iki 2002 metų ir jo teisėtumo klausimas nenagrinėjamas.

12.                      Atsakovė UAB „Ragda“ 2017 m. kovo 28 d. raštu nurodė ieškovei, kad negali patenkinti prašymo dėl servituto nustatymo, nes numato aptverti teritoriją, be to, UAB „Ragda“ neturi teisės spręsti dėl kelio servituto nustatymo nuomos teise valdomame valstybiniame žemės sklype, todėl ieškovei neeliminuota galimybė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl servituto nustatymo sandoriu.

13.                      Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimu teismas nustatė atsakovei UAB ,,Ragda“, nuomos teise valdomame valstybinės žemės sklype (tarnaujančiame daikte), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Dubijos g. 22, Šiauliai, kelio servitutą pagal UAB ,,Kordimatas“ matininko A. P 2018-05-17 parengtą žemės sklypo servituto nustatyto planą, kuris yra neatskiriama teismo sprendimo dalis. Nustatė, kad kelio servitutas suteikia ieškovei UAB ,,Simona house“, teisę, bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis į pastarajai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Dubijos g. 22A, Šiauliai. Pripažino, kad atsakovė UAB ,,Ragda“ gali turėti materialinę teisę į piniginę kompensaciją, kaip atlyginimą už tai, kad jos valdomame valstybinės žemės sklype, ieškovei UAB ,,Simona house“, yra nustatytas kelio servitutas.

14.                      Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas be kita ko, nutarties 45 punkte nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės neįvertino, ar ieškovė turi realias galimybes patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nenustatant prašomo servituto per UAB „Ragda“ valdomą ir naudojamą valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Sprendime, nesant įrodymų vertinimo, formaliai konstatuota, kad atsakovės UAB „Ragda“ pasiūlymai dėl įvažiavimo į žemės sklypą ekonomine prasme yra visiškai neracionalūs, o jų įgyvendinimas pareikalautų didelių finansinių išlaidų. Teismas suteikė ieškovei teisę įsirengti kelią savo lėšomis, pagal nustatytą kelio servitutą atsižvelgiant į pateiktą ieškovės projektinį pasiūlymą, nors ieškovė nepateikė lyginamųjų paskaičiavimų dėl kelio įrengimo nustatant servitutą ar įrengiant įvažiavimą. Taip pat nutarties 46 punkte teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime šios aplinkybės nėra įvertintos ir neaptarta dėl atsakovės UAB „Ragda“ teiktų projektinių įvažiavimų įsirengimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą priimtinumo ar netinkamumo. Ieškovė UAB „Simona House“ nepateikė jokių objektyvumo ir leistinumo kriterijus atitinkančių įrodymų, kad įvažiavimo įrengimas neįmanomas be neproporcingai didelių sąnaudų. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutarties 49 punkte nurodė, kad iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, išreikalauti ir įpareigoti šalis pateikti bylai reikšmingus įrodymus, įpareigoti valstybinę instituciją pateikti išvadą bei išvadą pagrindžiančius duomenis.

15.                      Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo į bylą buvo pateikti papildomi dokumentai. Ieškovė UAB „Simona House“ pateikė 2019 m. lapkričio 29 d. prašymą „Dėl servituto nustatymo sandoriu, kuriuo ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių, prašydama sandoriu nustatyti kelio servitutą, pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 pagal UAB „Kordimatas“ matininko A. P. 2018 m. gegužės 17 d. parengtą „Žemės sklypo servituto nustatymo planą“. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2020 m. sausio 10 d. atsakydama į ieškovės prašymą, rašte „Dėl servituto nustatymo sandoriu Nr. 31 SD-190-(14.31.104.)“ nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „Radga“ nesutinka su ieškovės pateiktu servituto nustatymo planu, į tai, kad civilinėje byloje pateikti duomenys ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės, kad yra galimybė įrengti įvažiavimą į žemės sklypą Šiaulių m., Dubijos g. 22, iš Dubijos gatvės pusės, mano, kad nėra galimybės sudaryti taikos sutarties civilinėje byloje. Taip pat pasiūlė pasinaudoti tiesioginio įvažiavimo į žemės sklypą Dubijos g. 22A, įrengimo galimybe.

16.                      Ieškovė 2019 m. gruodžio 12 d. prašymu „Dėl Saugaus eismo komisijos dalyvių“ , kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, prašydama pateikti Saugaus eismo komisijos dalyvių, priėmusių 2018 m. spalio 2 d. išvadą Nr. S-3008, kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, taip pat, jei pasikeitė šios komisijos sudėtis, pateikti naujai sudarytos komisijos dalyvių sąrašą ir jų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

17.                      Ieškovė pateikė 2019 m. gruodžio 13 d. lokalinę sąmatą sudarytą pagal 2019 m. spalio mėnesio kainas dėl servitutinio kelio projekto Šiaulių m., Dubijos g. 22A, parengtą J. T. N., kurioje nurodyta, kad servitutinio kelio įrengimas iš viso kainuotų 6 051,21 Eur. Taip pat ieškovė pateikė 2020 m. sausio 11 d. asfalto dangos įrengimo lėtėjimo juostoje, prie Dubijos g. 22A, Šiaulių m., sąmatinės kainos apskaičiavimą, parengtą J. T. N., kurioje parengtas skaičiavimas pagal S. R. projektavimo biuro parengtame projektiniame pasiūlyme, įvažiavimo į Dubijos g. 22, Šiauliai siūlomą schemą. Bendra asfalto dangos įrengimo kaina – 27601,66 Eur. Nurodė, kad šioje sąmatoje įkainotas tik įvažiavimo/išvažiavimo į sklypo Dubijos g. 22A asfalto dangos įrengimas ir nėra įskaičiuoti kiti su dangos įrengimu susieti darbai.

18.                      Byloje esančiais duomenimis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos 2016 m. vasario 12 d. protokole Nr. VAK-47 nurodyta, jog komisija neprieštaravo abiem siūlytiem variantams, t. y. 1) formuojant įvažiavimą iš Dubijos g., 2) formuoti servitutą per valstybei priklausantį žemės sklypą. Taip pat nurodė, jei būtų rengiamas įvažiavimas, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A-902, parengtą įvažiavimo projektą derinti su kelio savininku dėl papildomų sąlygų, jei būtų rengiamas įvažiavimas iš Dubijos g., būtina projektuoti greitėjimo/lėtėjimo juostas.

19.                              Šiaulių miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos 2016 m. gruodžio 28 d. protokole Nr. VAK-407 nurodyta, kad komisija pritarė pateiktam įvažiavimo/išvažiavimo į/iš sklypo Dubijos g. 22 sprendiniui dėl įvažiavimo kelio rengimo Dubijos gatvės šlaite, esančioje laisvoje valstybinėje žemėje tarp Dubijos g. ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijos. 

20.                       Šiaulių miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos 2018 m. lapkričio 30 d. protokole Nr. VAK-610 nurodyta, kad komisija nutarė, jog abu projektiniai sprendiniai 1) privažiavimas prie sklypo Dubijos g. 22A ant esamo šlaito išilgai gatvės, 2) Dubijos g. rengti lėtėjimo juostą 3,5 m pločio, atskirtą nuo Dubijos g. važiuojamosios dalies pakelta 1,5 m. pločio salele ir iš lėtėjimo juostos rengti įvažiavimą į sklypą) eismo požiūriu tinka.

21.                      MB „Kelių projektavimas“ projektų vadovas E. Č., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio vadovo pareigas kelių, kelių gatvių statiniuose, 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašte dėl esamos nuovažos nurodė, kad vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktu Dubijos g. statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dokumento fragmentu („Gatvės planas M 1:500) statinio gatvės plane Pk 0+ 592 9Taško Nr. 19) pavaizduota nuovaža iš žvyro dangos. Nuovažos vieta tarp Dubijos g. 20A ir 22 sklypų. Galima teigti, jog Pk 0+ 592 esanti nuovaža yra pavaizduota kaip faktiškai esama ir įteisinta kartu su statiniu (Dubijos gatve) kaip statinio elementas. Atskirai nuovaža nėra registruojama, nes ji nėra kelio sudedamoji dalis (kelio elementas), o tokio atskiro statinio kaip nuovaža, vadovaujantis STR 1.01.03:2017 IV skyriumi nėra.

22.                      Teismo reikalavimu, Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2020 m. sausio 30 d. pateikė teismui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. A-902 Dėl žemės sklypo Dubijos g. 22A plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui patvirtinimo, kuriuo patvirtintas žemės sklypo Dubijos g. 22A planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir įsakymo priedą – žemės sklypo (formavimo) planą, kuriame nurodytas projektuojamas įvažiavimas į sklypą, esantį Dubijos g. 22A, iš Dubijos gatvės; 2016 m. vasario 28 d. protokolo priedą – Rengiamo privažiavimo į žemės sklypą Dubijos g. 22 A, Šiauliuose, supaprastintą statybos projektą dėl įvažiavimo kelio įrengimo šlaite, esančioje laisvoje valstybinėje žemėje tarp Dubijos g. ir AB „Lietuvos geležinkeliai“; S. R. projektavimo biuro pagal UAB „Ragda“ parengtą įvažiavimo į sklypą Dubijos g. 22A, Šiauliuose priešprojektinį pasiūlymą, kurio 1.1.3. punkte nurodyta, kad Dubijos g. atkarpai tarp Serbentų ir Žemaitės g. nustatoma B2 kategorija ir jai nustatomas specialusis reglamentas – projektuojant minėtą gatvės atkarpą būtina atlikti saugaus eismo auditą ir numatyti papildomus avaringumą mažinančius sprendinius, kadangi minėtoje atkarpoje nustatytas mažesnis atstumas tarp RL, negu galiojančiais teisės aktais reglamentuojama, todėl pasiūlytos papildomos eismo saugos priemonės: 1) rengiama lėtėjimo juosta 3,5 m. pločio atskirta nuo Dubijos g. važiuojamosios dalies pakelta 1,5 m. pločio salele, salelėje siūloma įrengti atitvarą, 2) iš lėtėjimo juostos rengiamas įvažiavimas į sklypą; 3) išvažiavimas iš sklypo rekomenduojamas įrengti į Dubijos g. važiuojamosios dalies kraštinę juostą, posūkio spindulys 8,0 m; 4) salelėje ir prie išvažiavimo sustatomi reikalingi kelio ženklai; Nekilnojamojo turto, esančio Šiaulių m. Dubijos g. 22A, viešojo aukciono sąlygas; šio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą; 2015 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl pastato-slėptuvės ir žemės sklypo, esančių Šiaulių m., Dubijos g. 22A, pagal, kurią ieškovė pastatą įsigijo iš Šiaulių miesto savivaldybės už 1 Eur ir įsipareigojo už žemės sklypą sumokėti 31 878, 58 Eur, šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis; 2015 m. birželio 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė UAB „Simona house“ iš Lietuvos Respublikos įsigijo žemės sklypą, esantį Šiaulių m., Dubijos g. 22A, už 31 878, 58 Eur; 2016 m. vasario 12 d., 2016 m. gruodžio 28 d., 2018 m. lapkričio 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos posėdžio protokolus.

23.                      UAB „Ragda“ pateikė papildomus paskaičiavimus dėl įvažiavimo į žemės sklypą, esantį Šiaulių m., Dubijos g. 22A, iš kurių matyti, kad IĮ S. R. projektavimo biuras 2020 m. vasario 14 d. atsakyme į UAB „Ragda“ paklausimą, kuriame nurodyta, kad atliktuose 2019 m. balandžio 24 d. asfalto dangos įrengimo lėtėjimo juostoje prie Dubijos g. statybos kainos skaičiavimuose – sąmatos 7 pozicijoje buvo padaryta aritmetinė klaida, pagal perskaičiuotą UAB „Šiaulių komprojektas“ lokalinę sąmatą, kaina yra 8 125,68 Eur, kai buvo nurodyta 8106,78 Eur. 

24.                      Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 16 d. pateikė Šiaulių miesto infrastruktūros objektų remonto, rekonstravimo ir statybos prioritetų nustatymo ir infrastruktūros objektų atrankos komisijos posėdžio 2020 m. kovo 9 d. protokolą, kuriame nurodyta, kad komisija svarstė dėl įvažiavimų į Dubijos g. 22 ir Dubijos g. 22A ir nusprendė, jog įvertinus, kad Dubijos g. 22 sklypo gruntkelio nuovaža – nėra kelias, o nuovaža yra numatyto infrastruktūrinio koridoriaus ribose, jei pareiškėjai kreipsis dėl įvažiavimo įrengimo, bus pateiktos prisijungimo sąlygos pagal prašymo pateikimo dieną galiojančius teisės aktus (t. y. greitėjimo lėtėjimo juostomis, saugaus eismo studija, derinama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijoje). Taip pat pateiktas Dubijos gatvės planas, Dubijos g. 22 ortofoto nuotrauka.

25.                      Kaip nurodyta ir šios nutarties 22 punkte, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2A-70-883/2020, panaikintas 2016 m. sausio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šiaulių m., Dubijos g. 22, nuomos UAB „Ragda“; pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. sausio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Ragda“ išnuomotas 0,6270 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Šiaulių m., Dubijos g. 22. Šioje byloje kolegija nurodė, kad minėtą įsakymą pripažinus prieštaraujančiu įstatymo reikalavimams ir panaikinus, naikinama ir jo pagrindu sudaryta 2016 m. sausio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, kadangi ją sudarant nebuvo laikomasi reikalavimo išnuomoti tokio ploto valstybinės žemės sklypą, koks yra būtinas jame esantiems statiniams pagal jų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, eksploatuoti (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, jog ginčijamo įsakymo panaikinimas bei nuomos sutarties pripažinimas niekine, neatima atsakovės UAB „Ragda“ teisės įgyvendinti jai kaip statinio savininkui teisės į valstybinio žemės sklypo, būtino statiniui eksploatuoti, nuomą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakartotinai vertinant klausimą dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio statinio eksploatavimui būtino žemės sklypo dydžio, turi būti atsižvelgiama į statinio tiesioginę naudojimo paskirtį, jam eksploatuoti būtiną žemės sklypo plotą, bei atsižvelgiama ir į proporcingumo bei protingumo principus. Be to, pažymėjo, kad teismo sprendimas, priimtas vertinant konkrečią ginčo situaciją, nevaržo valstybinių institucijų kompetencijos įstatymų nustatyta tvarka spręsti dėl ginčo žemės statuso ir panaudojimo.

26.                      Pirmosios instancijos teismas po bylos gražinimo iš naujo nagrinėti, teismo posėdžio metu, paaiškėjus minėtai aplinkybei dėl nuomos sutarties panaikinimo, 2020 m. rugpjūčio 13 d. protokoline nutartimi atsakovę UAB „Ragda“ pašalino iš bylos šalių.

Dėl ginčo esmės, dėl kelio servituto nustatymo tikslingumo.

27.                      CK 4.117-4.120 straipsniuose numatytos atitinkamos sąlygos kelio servituto nustatymui. Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku. Jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Tais atvejais, kai tikėtina, kad toks kelias gali būti naudojamas važiuoti specialiomis plačių gabaritų mašinomis, žemės sklypo, kuriam nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, savininkas neturi teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų ir pan.

28.                      CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra.

29.                      CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir administraciniais aktais. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

30.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visai ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymų patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).

31.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kad jis yra objektyviai būtinas, t.y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismas pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ir patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018). Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kai tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

32.                      Proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010). Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

33.                      Vienas iš proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai–nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009.

34.                      Taigi, šiuo konkrečiu atveju ieškovė dar 2018-06-04 reikšdama ieškinį nurodė, kad ieškovei UAB „Simona house“, nuosavybės teisėmis priklauso 0,1123 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Dubijos g. 22A, Šiaulių mieste, kuris suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013-02-26 sprendimu Nr. 31SK-(14.31.110.)-493), ir kurį ieškovė įsigijo 2015-06-17 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame sklype yra pastatas - slėptuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė valdo nuosavybės teisėmis 2015-06-11 Pirkimo- pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovė nurodė, kad šalia ieškovės sklypo esantis 0,6270 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Dubijos g. 22, Šiaulių miestas, nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovė nurodo neturinti  jokios galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą, visapusiškai disponuoti nei jai priklausančiu žemės sklypu, nei jame esančiu pastatu - slėptuve. Žemės sklypo planas, kuris rengtas 2012 m. gruodžio mėnesį su atitinkamomis institucijomis suderintas 2013 metais, patvirtina, kad tik numatyta projektuoti įvažiavimą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2013-02-26 sprendimu Nr. 31SK-(14.31.110.)-493) patvirtinus suformuotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo numatyta reali galimybė patekti į sklypą (plane pažymėta, kad projektuojamas įvažiavimas, kurio realiai negalima įgyvendinti). Suformavus su ieškovės sklypu besiribojantį Lietuvos Respublikai priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Dubijos g. 22, Šiauliai, (2015-06-11 atlikti kadastriniai matavimai, kurie matosi iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko), nenustatytas kelio servitutas, kuris sudarytų galimybę patekti į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Dubijos g. 22A, Šiauliai. Todėl siekiant ieškovei tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu Dubijos g. 22A, Šiauliuose (t. y. transporto priemonėmis patekti į sklypą, naudotis pėsčiųjų taku), būtina minėtame kaimyniniame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Dubijos g. 22, Šiaulių mieste, kuris priklauso Lietuvos Respublikai ir, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nustatyti 151 kv. m. ploto kelio servitutą pagal ieškovės pridedamą Žemės sklypo servitutų nustatymo schemą, kurioje servitutas pažymėtas taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8; simboliu „S“. Servitutas suprojektuotas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Dubijos g. 22, Šiauliuose, pakraštyje, yra 3,50 m pločio, išplatėja tik ties 4-5 taškais tam, kad būtų sudaryta galimybė automobiliui išvažiuoti ir įvažiuoti į faktiškai naudojamą kelią, esantį nesuformuotame valstybiniame žemės sklype. Vėliau ieškovė patikslino reikalavimus prašydama suformuoti 172 kv. m. ploto kelio servitutą. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad ieškovė nors ir nurodė, kad ji neturi galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą, tačiau byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kad ji tokios galimybės neturi, kad jai yra draudžiama patekti. Ieškovė pateikė duomenis dėl įsigytos slėptuvės, pateikė nuotraukas, kitus dokumentus, tačiau nėra duomenų kokią ieškovė vykdo veiklą, ar ketina vykdyti minėtame žemės sklype, statinyje, ar kita, nes, be kita ko, servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. 

35.                      Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad ieškovė servituto nustatymo plano net nerengė ir prašymo (siūlymo) Nacionalinės žemės tarnybai Šiaulių skyriui nustatyti kelio servitutą sandoriu pagal parengtą servituto nustatymo planą net neteikė. Teisėjų kolegija su tolia apeliantės pozicija sutinka.  Nors bylos duomenimis ieškovė 2017 m. kovo 3 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių, prašydama administraciniu aktu nustatyti servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, žemės sklype, esančiame Šiaulių m., Dubijos g. 22, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. 31SD-210.1-(14.31.104) informavus ieškovę, kad  vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatomis administraciniu aktu žemės sklypui nustatyti servituto nėra pagrindo, kelio servitutas tarnaujančiu tapsiančiame valstybiniame žemės sklype, esančiame, Šiaulių m., Dubijos g. 22, galėtų būti nustatomas sandoriu, o tam, kad būtų sudarytas sandoris dėl kelio servituto nustatymo, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovui reikia pateikti prašymą nustatyti servitutą sandoriu ir žemės sklypo planą su pažymėtu siūlomu kelio servitutu, kuris turi būti suderintas su minėto žemės sklypo naudotoju, ieškovė kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad ieškovė šio rašto neskundė. Ieškovė tik 2019 m. lapkričio 29 d., t. y. jau apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių dėl servituto nustatymo sandoriu iš esmės teismo vertinimu formaliai nurodydama tuos pačius reikalavimus, kurie pareikšti teisme. Nors ginčui persikėlus į teismą ir šalims nebendradarbiaujant bei neieškant galimybės taikiai spręsti kilusį ginčą, kylant tarp šalių nesutarimui, spręstina dėl sąlygų priverstiniam servituto nustatymui, tačiau sutiktina su  apeliante, kad teismas objektyviai neįvertino pačios ieškovės veiksmų, galimybių ikiteismine tvarka išspręsti kylančius klausimus ieškovei įgyvendinant savo teises dėl tinkamo privažiavimo kelio.

36.                      Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog įvertinus ir kitas galimybes ieškovei transporto priemonėmis patekti į nurodytą žemės sklypą, nustatyta, kad kitos tokios galimybės egzistuoja tik teoriškai. Apeliantės vertinimu ši pirmosios instancijos teismo išvada yra formali ir nepagrįsta įrodymais. Teismas turėjo įvertinti, ar servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Apeliantė teigia, kad ieškovė į jai priklausantį žemės sklypą gali patekti įrengus įvažiavimą iš Dubijos gatvės.

37.                      Pažymėtina, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 17 d. civilinėje byloje pateiktoje išvadoje nurodoma, jog Saugaus eismo komisijos posėdyje, vykusiame 2018 m. lapkričio 30 d., buvo svarstomas įvažiavimo į žemės sklypą Dubijos g. 22A klausimas (ankstesnis ir naujai parengti projektiniai pasiūlymai). Išvadoje nurodyta, kad minėto pasitarimo metu eismo saugumo atžvilgiu, visiems sprendiniams buvo pritarta. Papildomai pažymėta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T-268 yra patvirtintas Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialusis planas ir minėtu planu yra suplanuota gatvių susisiekimo sistema. Atsižvelgiant į tai, kad tarp žemės sklypų Dubijos g. 22 ir Dubijos g. 20A nėra numatytas susisiekimo gatvių tinklas ar kitu teritorijų planavimo dokumentu suplanuotas infrastruktūrinis žemės sklypas, ir į žemės sklypo Dubijos g. 22A, teritorijų planavimo dokumente yra numatytas tiesioginis įvažiavimas iš Dubijos gatvės, įvertinus Transporto specialiojo plano sprendinius, yra siūloma į nagrinėjamą žemės sklypą įvažiavimą projektui nuo Dubijos g. važiuojamosios dalies įrengiant lėtėjimo ir greitėjimo juostas bei jas atskiriant nuo Dubijos g. važiuojamosios dalies pakelta 1,5 m. pločio salele. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 2 d. išvadoje nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A-902 patvirtintas žemės sklypo Dubijos g. 22 A įvažiavimas neatitinka „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ keliamiems minimaliems atstumams tarp sankryžų ir įvažiavimų/išvažiavimų, tačiau jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugos priemonės. Šioje išvadoje pažymėta, kad projektuojamas įvažiavimas pagal patvirtintą Administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. A-902, galimas tik parinkus eismo saugos priemones, kurios turi būti derinamos su Saugaus eismo komisija (greitėjimo-lėtėjimo juostos ar kitos saugaus eismo priemonės).

38.                      Įvertinus minėtas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išvadas, teisėjų kolegijai yra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į bylos medžiagą padarė išvadą, kad žemės sklypo plane numatyto išvažiavimo/įvažiavimo nėra galimybės įrengti vien dėl reikalavimų išlaikyti nustatytus atstumus (Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.

39.                      Byloje pateikti IĮ S. R. projektavimo biuro architekto S. R. įvažiavimo į žemės sklypą, esantį Šiaulių m., Dubijos g. 22A, keturi priešprojektiniai pasiūlymai, kurie parengti UAB „Ragda“ prašymu. Pasiūlymams 2018 m. lapkričio 30 d. posėdyje pritarė Saugaus eismo komisija. Taip pat 2016 m. gegužės 28 d. posėdyje Saugaus eismo komisija pritarė dėl įvažiavimo/išvažiavimo į/iš Dubijos g. 22A sklypą, įvažiavimo kelią numatant įrengti Dubijos gatvės šlaite, esančioje valstybinėje žemėje tarp Dubijos g. ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijos, atsižvelgiant į tai Savivaldybė parengė Šiaulių miesto savivaldybės ir statytojo (užsakovo) naujų miesto inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų nutiesimo sutarties projektą, tačiau šį sutarties projektą ieškovė atsisakė pasirašyti, kaip nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą, dėl per didelių kaštų, tačiau papildomų duomenų, išsamių paskaičiavimų į bylą nepateikė.

40.                      Apeliantė pagrįstai nurodė, kad pateiktiems projektiniams pasiūlymams pritarė Šiaulių miesto savivaldybės administracija kas byloje paneigia teismo išvadą bei patvirtina, kad galimi ir kiti privažiavimai prie ieškovei priklausančio žemės sklypo, kurie užtikrintų ieškovei normalias sąlygas naudotis jai priklausančiu daiktu pagal paskirtį be esminių atsakovės šioje byloje nuosavybės teisių suvaržymų ir nenustatant prašomo servituto, nesant būtinybės jo nustatyti.  

41.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė pateikė tik vieną galimą servituto variantą, kurį ir prašo nustatyti, kitus galimus įvažiavimo į ieškovės nuosavybės teise valdomą sklypą variantus siūlė Šiaulių savivaldybės administracija, UAB „Ragda“. Nors šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus ir atsikirtimus į ieškinį (CPK 178 straipsnis ir įrodyti paprastai turi tas, kuris teigia, o ne neigia, bet konkrečiu atveju ieškovės pareiga įrodyti, kad kitų variantų iš esmės nėra, ar, kad jie yra neracionalūs ir kita. Ieškovė byloje teikė įrodymus dėl kitų siūlomų privažiavimo variantų netinkamumo dėl per didelių kaštų, motyvuodama tuo, kad pavyzdžiui pagal IĮ S. R. projektavimo biuro architekto S. R. priešprojektinius pasiūlymus, vien asfalto dangos įrengimas kainuotų 30 254,36 Eur, kai tuo tarpu ieškovė žemės sklypą įsigijo už 31 879,58 Eur. Todėl ieškovės teigimu, reikalavimas įrengti įvažiavimą į Dubijos gatvę ir atlikti Dubijos gatvės rekonstrukciją yra neproporcingas, neracionalus, o racionaliausias variantas būtų jos prašomo servitutinio kelio įrengimas, kuris kainuotų 6 051,21 Eur ir nereikėtų atlikti Dubijos gatvės rekonstrukcijos darbų. Teismo pažymėtina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl sklypo įsigijimo kainos, jo dydžio, aplinkybės, kad ieškovė negalėjo numatyti tokių brangių kelio įrengimo kaštų ir pan., atsižvelgiant į įstatymo nuostatas dėl servituto nustatymo, nėra lemiančios tenkinti ieškovės reikalavimą.

42.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Šiaulių miesto infrastruktūros objektų remonto, rekonstravimo ir statybos prioritetų nustatymo ir infrastruktūros objektų atrankos komisijos 2020 kovo 9 d. posėdžio protokole Nr. VAK-113 nurodyta, kad Dubijos g. 22 sklypo gruntkelio nuovaža – nėra kelias, todėl kreipiantis dėl įvažiavimo įrengimo į Dubijos g. 22 ir Dubijos 22A, bus pateiktos prisijungimo sąlygos pagal galiojančius teisės aktus (t. y. su greitėjimo lėtėjimo juostomis, saugaus eismo studija, derinamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijoje). Tai gi, tikėtina, kad ieškovė siekdama, kad būtų leista įrengti įvažiavimą į servitutinį kelią turi būti parengusi prisijungimo sąlygas atitinkančias teisės aktus ir įgyvendinti kitus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, be to pažymėtina, kad ieškovė nėra į bylą pateikusi duomenų, įrodančių, kad kelias, kuriame ji siekia nustatyti servitutą pagal jos parengtą planą, atitinka teisės aktų reikalavimus, atitinka kelio sąvoką (Lietuvos Respublikos Kelių įstatymas), neprieštarauja Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015-10-08 sprendimu Nr. T-268 patvirtintam Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiajam planui, suplanuotai gatvių susisiekimo sistemai, yra suderintas su atitinkamomis institucijomis ir kita.  

43.                      Teismas pritaria apeliantei, kad ieškovė prieš įsigydama žemės sklypą turėjo visas objektyviai įmanomas galimybes įvertinti įvažiavimo į žemės sklypą įsirengimo sąlygas, ir esant šioms sąlygoms žemės sklypą įsigijo. Ieškovė žemės sklypą, esantį Šiaulių m., Dubijos g. 22A, 2015 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, kurį įsigyjant 2013 m. sausio 4 d. suderintas šio žemės sklypo planas, jame aiškiai numatytas įvažiavimas į šį žemės sklypą iš Dubijos gatvės. Teisėjų kolegijai iš pateiktų į bylą dokumentų nėra pakankamo pagrindo spręsti kad ieškovė įrodė reikalavimo pagrįstumą dėl servituto objektyvios būtinybės nes byloje pateikti dokumentai nėra pakankami minėtoms išvadoms padaryti.

44.                      Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliantės argumentus, kad pareiga įrodyti, jog nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovės daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, ar, kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovei). Sąnaudos neprotingomis negali būti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės.

45.                      Servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas, nes esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Byloje esantys UAB „Ragda“ pateikti priešprojektiniai pasiūlymai, kad objektyviai įmanoma pateikti į ieškovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą įsirengiant įvažiavimą, tai patvirtina ir byloje pateikta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 17 d. išvada. 

46.                      Apeliantės vertinimu, galimybių patekti į sklypą yra keletas, ir tokią pasirinkimo galimybę turi pati ieškovė. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad ieškovei įsigyjant minėtą žemės sklypą turėjo ir galėjo būti žinoma, kad teks įrengti įvažiavimą į žemės sklypą, ir įsigydama šį žemės sklypą ieškovė iš esmės su tokiomis sąlygomis sutiko bei prisiėmė visas įvažiavimo į žemės sklypą įrengimo išlaidas.

47.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarydamas konkrečias išvadas dėl reikalavimo pagrįstumo, nors ir pasisakė dėl išvadų, tačiau iš esmės neįvertino, ar ieškovė turi realias galimybes patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nenustatant prašomo servituto per valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Sprendime, nesant įrodymų vertinimo, formaliai konstatuota, kad IĮ S. R. projektavimo biuro architekto S. R. įvažiavimo į žemės sklypą, esantį Šiaulių m., Dubijos g. 22A, priešprojektiniai pasiūlymai ekonomine prasme yra visiškai neracionalūs, o jų įgyvendinimas pareikalautų didelių finansinių išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendime šios aplinkybės nėra įvertintos ir neaptarta dėl architekto S. R. parengtų įvažiavimo į žemės sklypą, esantį Šiaulių m., Dubijos g. 22A, priešprojektinių pasiūlymų priimtinumo ar netinkamumo. Pažymėtina, kad vien tai, kad atsakovė UAB „Ragda“ pašalinta iš bylos, savaime nereiškia, kad jos pateikti dokumentai neturėtų būti išsamiai įvertinti. Be to, pažymėtina, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš esmės pritarė UAB „Ragda“ pozicijai. Apeliacinio teismo vertinimu išklausius teismo posėdžio 2020 m. rugpjūčio 31 d. garso įrašą, yra pagrindo išvadai, kad teismas neištyrė visų į bylą pateiktų įrodymų.

48.                      Nors apeliantė pirmosios instancijos teisme nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl kompensacijos už nustatomą servitutą, yra pagrindo sutikti, kad  teismas priteisdamas kompensaciją pagal ieškovės paskaičiavimus neįsitikino, ar kompensacijos dydis paskaičiuotas laikantis metodikos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

49.                      Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016). Žemės sklypo rinkos kaina pagal teismų praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

50.                      Teismas sprendime neatskleidė kompensacijos paskaičiavimo, nenurodė motyvų, iš kurių būtų matyti, kuo remiantis buvo priteistas mažesnis kompensacijos dydis, nei prašė atsakovė, neatsižvelgė į servituto turinį ir trukmę, neatskleidė, kokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančio daikto savininkei dėl servituto nustatymo ir kitų aplinkybių, kurios nurodytos minėtoje teismų praktikoje.

51.                      Kaip jau minėta šios nutarties 30 punkte, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės neįvertino, ar ieškovė turi realias galimybes patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nenustatant prašomo servituto per UAB „Ragda“ valdomą ir naudojamą valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Sprendime, nesant įrodymų vertinimo, formaliai konstatuota, kad atsakovės UAB „Ragda“ pasiūlymai dėl įvažiavimo į žemės sklypą ekonomine prasme yra visiškai neracionalūs, o jų įgyvendinimas pareikalautų didelių finansinių išlaidų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra įvertintos ir neaptarta dėl atsakovės UAB „Ragda“ teiktų projektinių įvažiavimų įsirengimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą priimtinumo ar netinkamumo. Nurodė, kad iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, išreikalauti ir įpareigoti šalis pateikti bylai reikšmingus įrodymus, įpareigoti valstybinę instituciją pateikti išvadą bei išvadą pagrindžiančius duomenis.

52.                      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi nurodytų trūkumų nepašalino, priėmė sprendimą iš esmės remdamasis ieškovės pateiktais argumentais, neištyręs ir neįvertinęs visumos įrodymų, neatkleidęs bylos esmės, nepašalinęs prieštaravimų, kas teismo vertinimu turėjo įtakos nepagrįstoms teismo išvadoms.

Dėl bylos procesinės baigties

53.                      Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, kad būtent bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Tačiau vien šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).

54.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, konstatuoja, jog, esant tokioms aplinkybėms, byla dėl ginčijamų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

55.                      Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Konkrečiu atveju šalys turi siekti bendradarbiauti tarpusavyje, ieškoti priimtino, proporcingo sprendimo abejoms šalims.  Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, atitinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, išreikalauti ir įpareigoti šalis pateikti bylai reikšmingus įrodymus, juos tinkamai įvertinti, atsižvelgti į viešą interesą, esant pagrindui įpareigoti valstybines institucijas pateikti išvadas bei išvadas pagrindžiančius duomenis.

56.                      Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti visą skundžiamą teismo sprendimą, ir tik ištyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

57.                      Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai                                                                                                                                                                        Egidijus Mockevičius

Birutė Simonaitienė

                                                                               Vilija Valantienė