Civilinė byla Nr. e2-75-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01252-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1;

3.3.2.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksinės kopos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1178-275/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Performa“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Nuova“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Auksinės kopos“ dėl nuosavybės pripažinimo ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė B. G..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Performa“ pateikė ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti ieškovės nuosavybės teises į butą–patalpą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1/112 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas) pagal sudarytą 2020 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį notarinio registro Nr. 1-7706, ieškovei įvykdžius 2020 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro Nr. 1-7706 4.1 punktą pagal 2020 m. lapkričio 4 d. Reikalavimo perleidimo ir reikalavimų įskaitymo sutartį, įskaičius atliktų Darbų kainą su Turto kaina; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Nuova“ 9 062 Eur skolos ir 665,98 Eur delspinigių; 3) priteisti ieškovei iš atsakovų 8 procentų dydžio procesines palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešus atsakovei UAB „Auksinės kopos“ areštuoti jai priklausantį turtą: butą–patalpą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1/112 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

3.       Nurodė, kad egzistuoja visos būtinosios sąlygos tenkinti ieškovės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Auksinės kopos“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį ieškovė įgijo sudarydama sutartį, nes ieškovės pareikštas ieškinys yra pagrįstas pridedamais įrodymais bei egzistuoja reali grėsmė, jog galimai palankus ieškovei teismo sprendimas nebus įgyvendintas. Pažymėjo, kad kyla reali grėsmė, jog turtas bus parduotas ir iš sąžiningo įgijėjo negalės būti išreikalautas. Todėl teismo sprendimą taps neįmanoma įvykdyti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Performa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Auksinės kopos“ priklausantį turtą: butą–patalpą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1/112 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

5.       Teismas sprendė, kad ieškovė pateikė ieškinį, prašydama pripažinti jos nuosavybės teises į turtą, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei pateikė įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai jai palankus teismo procesinis sprendimas.

6.       Kadangi ieškinys atsakovėms pareikštas prašant pripažinti ieškovės nuosavybės teises į turtą pagal sutartį ieškovei atsiskaičius už turtą įskaitymo būdu pagal Reikalavimo sutartį įskaičius atliktų Darbų kainą su turto kaina, teismo vertinimu, tam, kad bylos nagrinėjimo metu nepakistų esama ginčo turto situacija, turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešus UAB „Auksinės kopos“ areštuoti jai priklausantį ginčo turtą. Laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržys UAB „Auksinės kopos“ teisių ir teisėtų interesų daugiau negu tai būtina ir išlaikys proceso šalių pusiausvyrą iki įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo esmės.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovė UAB „Auksinės kopos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pirkimo–pardavimo sutartis iki šiol yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl apeliantė neturi teisės jokiu būdu disponuoti turtu. Teismas, neįsigilinęs ir neišnagrinėjęs aplinkybių, susijusių su jau esamais apribojimais apeliantei disponuoti turtu, nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones taip sugadindamas atsakovių dalykinę reputaciją, dėl ko, atsakovių verslo partneriams suabejojus atsakovių finansiniu stabilumu, buvo sutrikdyta atsakovių ūkinė–komercinė veikla.

7.2.                      Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai remiasi ne analogiškose bylose suformuota praktika, kad „vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, turintį teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą“, ir padaro neturinčią pagrindo išvadą, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir nagrinėjamu atveju. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre apeliantės nuosavybės teisės jau yra apribotos, todėl akivaizdu, kad teismui ir nepritaikius arešto turtui, apeliantė vis tiek negalėtų disponuoti šiuo turtu.

7.3.                      Esant Nekilnojamojo turto registre išviešintai pirkimo–pardavimo sutarčiai, teismo sprendimo vykdymui jokios realios grėsmės nėra ir negali būti. Ginčo šalių status quo (padėtis, kuri yra) jau yra užtikrinta ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių. Tai reiškia, kad apeliantė dar iki skundžiamos nutarties priėmimo neturėjo jokių galimybių disponuoti turtu, todėl bylos nagrinėjimo metu niekaip negalėtų perleisti turto, dėl ko galėtų būti prarasta galimybė taikyti restituciją natūra. Teismas klaidingai konstatavo, kad apeliantė turi teisę disponuoti turtu ir dėl to gali pakisti ginčo turto teisinis režimas.

7.4.                      Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad apeliantė ketina perleisti nuosavybes teise valdomą turtą tretiesiems asmenims ir (ar) jį apsunkinti iki nagrinėjamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus. Ieškovės procesiniuose dokumentuose taip pat nėra argumentų, kad apeliantė gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti kažkokiu neteisėtu būdu perleisti turtą. Ieškovei neatsiskaičius už turtą pagal pirkimo–pardavimo sutartį, apeliantės inicijuota pirkimo–pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo procedūra negali būti vertinama kaip nesąžiningas apeliantės elgesys.

7.5.                      Priešingai nei teigia teismas, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepagrįstai pažeidžia atsakovių interesus bei nepagrįstai suteikia prioritetą ieškovės interesų užtikrinimui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apeliantės turtui prieštarauja proporcingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principams bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui. Dėl pritaikyto turto arešto, kuris yra išviešintas Areštų registre, atsakovių paslaugų bei prekių tiekėjai suabejojo atsakovių finansiniu stabilumu ir pradėjo reikalauti išankstinių atsiskaitymų už paslaugas ir prekes vietoje įprastoje atsakovių komercinės veiklos praktikoje turėtų mokėjimų atidėjimų.

7.6.                      Ieškovė byloje kelia reikalavimus dėl sutarties vykdymo, tačiau ignoruoja tai, kad pati ieškovė ir jos veiksmai nulėmė sutarties ir joje numatytų ieškovės teisių pasibaigimą. Tai reiškia, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą reikalavimą dėl nuosavybės teisės į turtą pripažinimo, kurio tikslas yra galimai pasiekti kitų nei ieškovės ieškinyje nurodytų pasekmių, todėl tokio reikalavimo vykdymo užtikrinimas nėra suderinamas su sąžiningumo principu.

8.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Atsakovės (UAB „Auksinės kopos“ ir AB „Nuova) yra tarpusavyje susiję asmenys, veikiantys iš vien prieš ieškovę, ir specialiai nevykdantys jiems tenkančių prievolių patvirtinti atsiskaitymo už turtą faktą, perduoti turto nuosavybės teises bei sumokėti likusią darbų kainos dalį po įvykdyto įskaitymo. Abiejų atsakovių akcininkas yra vienas ir tas pats asmuo – M. Z., atsakovių valdybą sudaro tie patys asmenys. Šalys būtent tik dėl atsakovių sąsajumo apskritai sudarė Reikalavimo sutartį, pagal kurią viena susijusi įmonė (UAB „Auksinės kopos“) perleido kitai susijusiai įmonei (AB „Nuova“) reikalavimo teises pagal sutartį – reikalauti ieškovės sumokėti turto kainą.

8.2.                      Ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštą ieškinį pridėdama rašytinius įrodymus ir nurodydama faktines aplinkybes, tuo tarpu apeliantė savo teiginių atskirajame skunde niekaip nepagrindė.

8.3.                      Apeliantė dar iki ieškovei pareiškiant ieškinį teisme pranešė apie sudarytos sutarties nutraukimą, inicijavo šios sutarties nutraukimo procedūrą. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantė galėtų lengvai užbaigti jau pradėtą sutarties nutraukimo procedūrą, gauti notarės liudijimą, jį pateikti valstybės įmonei „Registrų centras“ ir tokiu būdu sudarytą sutartį išregistruoti.

8.4.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelis būdas užtikrinti, kad ginčo dalykas nebus dar kartą perleistas. Iš sąžiningo įgijėjo turto išreikalauti nebebus teisinių galimybių. Todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų galimybė susidaryti tokioms aplinkybėms, kad apeliantei pardavus turtą, ieškinio reikalavimo patenkinimas taptų neįmanomas.

8.5.                      Atsakovių elgesys iki ieškovei pareiškiant ieškinį teisme, t. y. perspėjimai dėl sutarties nutraukimo, siekis išregistruoti sudarytą sutartį, neatsiskaitymas su ieškove, sąlygojo būtinybę prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nedelsiant, ką pagrįstai padarė teismas, priimdamas skundžiamą nutartį.

8.6.                      Ginčo atveju nėra pažeidžiami proporcingumo, ekonomiškumo principai. Ieškovė savo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė areštuoti tik ginčo turtą, dėl kurio yra sudaryta sutartis.

8.7.                      Nesutiktina su apeliantės išsakytais ir visiškai jokiais įrodymais nepagrįstais argumentais, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra ir (arba) galėtų būti trikdoma atsakovių ūkinė–komercinė veikla, ar kenkiama jų reputacijai. Apeliantė jau ne kartą bylinėjosi teisme dėl sudarytos sutarties nevykdymo, dėl parduoto nekilnojamojo turto nuosavybės pripažinimo. Tikėtina, tokia yra apeliantės praktika – sudaryti sutartis ir jų nevykdyti, todėl ne taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bet pačios apeliantės elgesys rodo nepasitikėjimą ja. Be to, „Creditinfo“ viešai skelbiamais duomenimis, apeliantė nuolat dalyvauja teismuose kaip atsakovė, todėl kyla reali grėsmė, kad apeliantei netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantė bandys išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo, o gal net ir kiti apeliantės kreditoriai bandys nukreipti išieškojimą į šios bylos ginčo dalyką – turtą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

10.       Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. spalio 26 d. UAB „Auksinės kopos“ pranešimo UAB „Performa“ apie vienašalį 2020 m. gruodžio 9 d. Pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą kopiją (apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pranešimas yra 2021 m. spalio 15 d., o ne 2021 m. spalio 26 d.) ir šio pranešimo išsiuntimą registruotu paštu UAB „Performa“ patvirtinantį dokumentą, 2021 m. spalio 26 d. UAB „Auksinės kopos“ prašymo neišduoti liudijimo apie atsiskaitymą pagal 2020 m. gruodžio 9 d. Pirkimo–pardavimo sutartį kopiją, 2021 m. lapkričio 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Nr. 44/1745581. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą pateikė Creditinfo informaciją apie atsakoves.

11.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12.       Apeliantės pateikta 2021 m. spalio 26 d. UAB „Auksinės kopos“ prašymo neišduoti liudijimo apie atsiskaitymą pagal 2020 m. gruodžio 9 d. Pirkimo–pardavimo sutartį kopija nėra tiesiogiai susijusi su šioje byloje nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir negali nei patvirtinti, nei paneigti nagrinėjamam klausimui aktualių aplinkybių, todėl šį įrodymą atsisakoma priimti. 2021 m. spalio 15 d. UAB „Auksinės kopos“ pranešimo UAB „Performa“ apie vienašalį 2020 m. gruodžio 9 d. Pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą kopija ir Nekilnojamojo turto registro išrašai jau yra byloje (pateikti su ieškovės ieškiniu), todėl teismas jų prie bylos neprideda.

13.       Ieškovė kartu su ieškiniu jau yra pateikusi 2021 m. spalio 20 d. Creditinfo informaciją apie atsakovę AB „Nuova“, todėl šis išrašas prie bylos pakartotinai nepridedamas. Ieškovė aplinkybių ar argumentų, kodėl naujo 2021 m. gruodžio 9 d. Creditinfo išrašo (byloje pateikta 2021 m. spalio 20 d. informacija iš Creditinfo) apie UAB „Auksinės kopos“ pateikimo būtinybė iškilo būtent teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas pateikto įrodymo prie bylos medžiagos neprideda.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindų

14.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

Dėl ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo

15.       Apeliantė nesutikimą su teismo priimta nutartimi argumentuoja pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimu, kvestionuodama teismo padarytą išvadą dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo. Pasak apeliantės, ieškovė byloje kelia reikalavimus dėl sutarties vykdymo, tačiau ignoruoja tai, kad pačios ieškovės veiksmai nulėmė sutarties ir joje numatytų ieškovės teisių pasibaigimą, o tai reiškia, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą reikalavimą dėl nuosavybės teisės į turtą pripažinimo. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kas yra tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga ir kokia apimtimi ji turi būti nustatyta sprendžiant tokį procesinį klausimą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018, 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019).

17.       Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, turi būti tik patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015). Vadinasi, pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau suformuota taisyklė, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018).

19.       Šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad pareikšto ieškinio forma ir turinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų ar kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną arba objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Priešingai, ieškovė ieškinyje nurodė faktinį pagrindą, t. y. išdėstė aplinkybes ir pateikė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimą dėl nuosavybės pripažinimo ir skolos priteisimo (ieškovės nuomone, ji už turtą atsiskaitė, prievolė sumokėti turto kainą pasibaigė, todėl ieškovė tapo sąžininga turto savininke, o prašoma priteisti skola susidarė AB „Nuova“ nesumokėjus ieškovei už atliktus darbus pagal projektavimo sutartį), teisinį pagrindą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.317, 6.398 straipsnius. Taip pat pateikė įrodymus, kurie, jos manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

20.       Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pačios ieškovės veiksmai nulėmė sutarties ir joje numatytų ieškovės teisių pasibaigimą, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tik išsamiai ištyrus visus byloje esančius įrodymus, išnagrinėjus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, galės būti padarytos atitinkamos išvados dėl pareikšto reikalavimo (ne)pagrįstumo. Sprendžiant tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įrodymų pakankamumas ar jų nepakankamumas, kaip ir faktinės ginčo aplinkybės negali būti vertinami.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

21.       Apeliantė savo skunde tvirtina, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog apeliantė ketina perleisti nuosavybes teise valdomą turtą tretiesiems asmenims ir / ar jį apsunkinti iki nagrinėjamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus. Ieškovės procesiniuose dokumentuose taip pat nėra argumentų, kad apeliantė gali imtis nesąžiningų veiksmų ir siekti kažkokiu neteisėtu būdu perleisti turtą.

22.       Viena vertus, sutiktina su apeliantės skundo teiginiais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsakovų nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017, 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant / kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose, kai ginčai kyla dėl turtinių teisių į patį daiktą, negali būti ignoruojamas faktas, kad be atitinkamų priemonių, laikinai apribojančių esamo šio turto savininko disponavimo ginčo objektu galimybę, nepaneigta šio turto perleidimo sąžiningiems tretiesiems asmenims tikimybė, jeigu turto savininkas turėtų nesąžiningų ketinimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir objektyviai neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018).

23.       Nagrinėjamu atveju atitinkamų draudimų nustatymo poreikį suponuoja pats ieškinio dalykas – reikalavimas pripažinti ieškovės nuosavybės teises į butą–patalpą butą, t. y. ginčo pobūdis (ginčas dėl turto) leidžia spręsti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti. Šalims laikantis priešingų pozicijų dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą, siekiant išsaugoti esamą turto teisinę padėtį nepakitusia viso bylos proceso metu, neabejotinai egzistavo pagrindas šią padėtį užfiksuoti laikinosioms apsaugos priemonės, areštuojant ginčo turtą.

24.       Svarbu pažymėti, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

25.       Taigi, nors apeliantė ir akcentuoja, kad nėra pateikta jokių įrodymų dėl apeliantės ketinimo perleisti nuosavybes teise valdomą turtą tretiesiems asmenims ir / ar jį apsunkinti, kad ji gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti kažkokiu neteisėtu būdu perleisti turtą, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ginčo turto areštas – yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą, tokia laikinoji apsaugos priemonė atitinka pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, neprieštarauja proporcingumo ir ekonomiškumo principams.

26.       Apeliantė taip pat nurodo, kad dėl pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre apeliantės nuosavybės teisės ir taip jau yra apribotos, todėl ji negali disponuoti šiuo turtu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre esančios žymos apie sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, ir skundžiamos nutarties pagrindu pritaikyto turto arešto paskirtis bei padariniai yra skirtingi, todėl pirmosios buvimas savaime neturi įtakos sprendžiant dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimas registre nėra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalis) ir laikinųjų apsaugos priemonių funkcijos neatlieka, t. y. neužtikrina būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, be to, sutiktina su ieškove, kad apeliantė galėtų užbaigti jau pradėtą sutarties nutraukimo procedūrą, kurios inicijavimo apeliantė neneigia, gauti notarės liudijimą, jį pateikti valstybės įmonei „Registrų centras“ ir tokiu būdu sudarytą sutartį išregistruoti. Taip egzistuojanti formali kliūtis disponuoti turtu būtų pašalinta, o byloje pareikštas reikalavimas liktų neužtikrintas.

27.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sugadino atsakovių dalykinę reputaciją ir sutrikdė ūkinę–komercinę veiklą. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad dėl pritaikyto turto arešto, kuris yra išviešintas Turto areštų registre, atsakovių paslaugų bei prekių tiekėjai suabejojo atsakovių finansiniu stabilumu ir pradėjo reikalauti išankstinių atsiskaitymų už paslaugas ir prekes vietoje įprastoje atsakovių komercinės veiklos praktikoje turėtų mokėjimų atidėjimų (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju šios apeliantės nurodomos aplinkybės dėl sutrikdytos ūkinės–komercinės veiklos ir neigiamos įtakos atsakovių reputacijai nepaneigia skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, o gali būti tik pagrindas kreiptis dėl nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys būtų atmestas (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Atsakovių nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas yra viena iš priemonių, užtikrinančių skolininko ir kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą. Taigi, jeigu dėl ieškovės prašytų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės patirs nuostolių, jos įgys teisę reikalauti, kad ieškovė šiuos nuostolius atlygintų (CPK 146 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantės, esant pagrindui, turi galimybę viso proceso metu kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).

28.       Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir dėl grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimo, apeliantė nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisę ir teisingai įvertino bylos faktus, nenukrypo nuo teismų išaiškinimų, pateiktų panašiose faktinėse situacijose.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                    Rasa Gudžiūnienė