Civilinė byla Nr. e2-521-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00265-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.9; 2.6.8.10;

2.6.10.3; 3.2.6.1; 3.2.3.8.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės SEB banko atstovei advokato padėjėjai S. S.,

atsakovui ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Statybų žiedas“, atstovui V. R. Č.,

atsakovų V. R. Č. ir N. Č. atstovui advokatui S. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams V. R. Č. ir N. Č. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų žiedas“, ir atsakovų V. R. Č. ir N. Č. priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei SEB bankui dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų žiedas“, ir

n u s t a t ė:

ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai jo naudai iš atsakovų V. R. Č. ir N. Č., kaip solidarių skolininkų su pagrindine skolininke UAB „Statybų žiedas“, 100 000,00 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 725,00 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad 2007 m. spalio 8 d. AB SEB bankas (buvęs AB SEB Vilniaus bankas) (toliau – ir bankas) ir atsakovai V. R. Č., N. Č. (toliau – ir laiduotojai) pasirašė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo užtikrintas 2006 m. spalio 9 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią trečiajam asmeniui UAB „Statybų žiedas“ suteiktas 473 876,27 Eur (1 636 200,00 Lt) kreditas, sąlygų įvykdymas. Laidavimo sutartimi atsakovai įsipareigojo atsakyti bankui solidariai ta pačia apimtimi kaip ir UAB „Statybų žiedas“, t. y. grąžinti bankui kreditą ar jo negrąžintą dalį, sumokėti bankui priskaičiuotas, bet UAB „Statybų žiedas“ nesumokėtas palūkanas bei netesybas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo banko pranešimo apie tai, kad skolininkė nevykdo skolinių įsipareigojimų, gavimo dienos. UAB „Statybų žiedas“ nevykdė savo įsipareigojimų ieškovui, dėl ko 2010 m. rugsėjo 17 d. pareiškimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi į hipotekos skyrių, inicijuojant priverstinį skolos išieškojimą. 2010 m. rugsėjo 29 d. hipotekos skyrius priėmė nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įkeisto turto arešto ir įspėjo UAB „Statybų žiedas“, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Per nustatytą terminą skola bankui nebuvo grąžinta, todėl jis kreipėsi į hipotekos skyrių su prašymu išieškoti 579 818,93 Eur (2 001 998,79 Lt) skolą iš UAB „Statybų žiedas“, išieškojimą nukreipiant į įkeistą turtą, prašymas dėl priverstinio išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą buvo patenkintas teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo buvo pateikta antstolio R. B. kontorai. Priverstinis įkeisto turto realizavimas buvo vykdomas iki 2018 m. pabaigos, taip pat per šį laikotarpį buvo gauta ir tiesioginių mokėjimų iš UAB „Statybų žiedas“, iš viso bankui buvo padengta 315 408,91 Eur skolos. 2018  m. kovo 15 d. atsakovas išsiųstas reikalavimą Nr. 01.10.02-3334 įvykdyti įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį, t. y. sumokėti bankui 286 511,83 Eur UAB „Statybų žiedas“ negrąžintos skolos, palūkanų, delspinigių ir baudos. Įspėjimas laiduotojams buvo įteiktas 2018 m. kovo 20 d., šalims ginčo išspręsti abipusiu susitarimu nepavyko. Išieškojimas iš UAB „Statybų žiedas“ vykdomas iki šiol. Ieškovas, pasinaudodama jam kaip kreditoriui suteikta teise, teikia ieškinį dėl dalies skolos priteisimo iš atsakovų, mažindamas reikalavimo apimtį iki 100 000,00 Eur. Reikalaujama priteisti suma yra dalis likusios nepadengtos kredito sumos, t. y. bankas nereiškia reikalavimo priteisti iš atsakovų likusios 164 409,97 Eur sumos, susidedančios iš: kredito dalis – 56 536,45 Eur, palūkanos – 80 798,12 Eur, delspinigiai – 17 562,88 Eur ir bauda – 9 512,52 Eur. Dėl atsakovų reikalavimo atleisti juos nuo civilinės atsakomybės taikymo, ieškovas nurodo, kad ginčo dėl to, jog skolininkas neįvykdė prievolių bankui, nėra, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Šiuo atveju bankas į teismą kreipėsi dėl sutartinės prievolės įvykdymo, o ne dėl civilinės atsakomybės taikymo, kuri yra savarankiška, nauja prievolė, kylanti dėl sutarties ar įstatymo pažeidimo bei negali būti sutapatinama su pagrindine prievole atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, pavyzdžiui, grąžinti paskolintas lėšas. Tiek laiduotojas, tiek skolininkas, būdami solidariai atsakingi už prievolę pagal kredito sutartis, turi pareigą vykdyti prievolę natūra. Ieškovas taip pat teigia, kad nėra jokio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.259 straipsnio nuostatų ieškinio reikalavimų apimtyje, o priešieškinio reikalavimų abstraktumas ir nesuteikia teisės jo tenkinti, kadangi civilinė atsakomybė apima tik nuostolių kreditoriui atlyginimą, kurio bankas atsakovų atžvilgiu nereiškia.

Atsakovai V. R. Č. ir N. Č., nesutikdami su ieškovo ieškiniu ir prašydami jį atmesti, kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydami atleisti juos nuo civilinės atsakomybės pagal 2007 m. spalio 8 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. spalio 9 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.259 straipsnio 2 dalies pagrindu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai, be ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, taip pat nurodo, kad būtent 2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė, kuomet nukrito įkeisto ieškovui turto vertė, prisidėjo prie trečiojo asmens UAB „Statybų žiedas“ negalėjimo atsiskaityti su ieškovu, tačiau jis niekada nevengė įvykdyti savo prievolės ieškovui ir visais įmanomais būdais siekė tai padaryti. Ieškovas pats yra kaltas dėl savo veiksmų, t. y. nesutinkant pagerinti įkeisto turto (gyvenamosios žemės ir žemės ūkio paskirties sklypų), tokiu būdu padidinant prievolės užtikrinimui hipoteka įkeisto turto vertę, prisidėjo prie nuostolių padidėjimo ir nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, net ir esant pagrindinio skolininko UAB „Statybų žiedas“ prašymui. Ieškovo atsisakymas atlikti įkeisto turto pagerinimus (pakeičiant žemės sklypų paskirtį, įrengus būtiną infrastruktūrą) iš esmės jam pačiam sukūrė nuostolius (įkeisto turto vertė, pardavus šį turtą iš varžytinių, buvo mažesnė ir jos neužteko padengti turimą skolą), kuriuos jis dabar prašo priteisti iš atsakovų. Trečiasis asmuo kartu su prašymu ieškovui buvo pateikęs pagrįstus skaičiavimus, kad įkeisto turto (dviejų žemės ūkio paskirties sklypų) paskirties pakeitimas į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirtį padidintų jų vertę, taip pat buvo pateiktas ir komercinis pasiūlymas dėl detaliojo plano parengimo. Įkeistus žemės ūkio paskirties sklypus iš varžytinių įsigijo ieškovo grupės įmonė UAB „Litectus“. Ieškovas, nesutikdamas leisti UAB „Statybų žiedas“ atlikti žemės ūkio paskirties sklypų pagerinimus, pakeičiant jų paskirtį, matydamas, kokia pinigų suma gali būti gauta tokius veiksmus atlikus, pasitelkdamas jo naudai veikiantį komercinį subjektą (UAB „Litectus“), siekė kuo greičiau juos pats įsigyti ir tokiu būdu pasipelnyti. UAB „Statybų žiedas“ taip pat nekartą prašė stabdyti priverstinį išieškojimą ir leisti pagerinti ieškovui įkeistų gyvenamosios paskirties žemės sklypus, įrengiant gyvenamajam kvartalui patvirtintu detaliuoju planu numatytą infrastruktūrą. Prašymas buvo pagrįstas ekonominiais skaičiavimais ir pavyzdinėmis žemės sklypų vertėmis aplinkinėse vietovėse. Ieškovui buvo pateikta šių darbų atlikimo lokalinė sąmata ir fizinių asmenų M. B. ir V. Č. sutikimai šiuos įrenginius pastatyti savo lėšomis. Ieškovui netgi buvo pasiūlyta papildomai įkeisti ir būsimą šių statybos darbų rezultatą, tokiu būdu užtikrinant, kad dėl pagerinimo darbų atlikimo nenukentėtų nei skolininko (UAB „Statybų žiedas“), nei laiduotojų (atsakovų) mokumas. Ieškovas visus trečiojo asmens pasiūlymus atmetė, nors atlikus prašytus turto pagerinimus, skolai pilnai padengti net nebūtų prireikę parduoti visą šį turtą. Ieškovas piktybiškai neleido atlikti parduodamo turto pagerinimų, atsisakymą iš esmės motyvuodamas tik tuo, jog turtas jau yra realizuojamas. Ieškovas nesiekė kuo skubesnio skolos išieškojimo, nes turto pardavimo varžytynėse procesas tęsėsi daugiau nei aštuonis metus, ieškovui nuolat teikiant varžytynes organizuojančiam antstoliui prašymus parduoti po vieną ar kelis konkrečius ieškovo nurodomus žemės sklypus. Atsakovai įrodinėja, kad būtent dėl ieškovo kaltų veiksmų, kuriais buvo draudžiama pagerinti įkeistą turtą, šis buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą nei galėjo būti parduotas, dėl to iš esmės buvo pažeisti skolininko interesai ir skola, kuri galėjo būti grąžinta pilna apimtimi, pardavus turtą buvo grąžinta tik iš dalies. Atsakomybę už per parduoto turto kainą turi prisiimti pats ieškovas, atitinkamai atleidžiant atsakovus nuo civilinės atsakomybės. Pateikti skaičiavimai patvirtina, kad ieškovo naudai įkeistas turtas, bei ieškovui pasiūlyta papildoma prievolės užtikrinimo priemonė kartu būtų sudarę galimybę jam iš šio turto gauti apie 1 094 982,30 / 1 436 393,21? Eur, tuo tarpu faktinė priteista UAB „Statybų žiedas“ skola sudarė 579 818,93 Eur (2 001 998,79 Lt). UAB „Statybų žiedas“ skola ne tik, kad būtų buvusi visiškai grąžinta, bet jai grąžinti net nebūtų prireikę išvaržyti viso įkeisto turto, išieškojimo procesas nebūtų trukęs taip ilgai ir ieškovui net nebūtų reikėję nukreipti reikalavimo į atsakovus kaip laiduotojus dėl negrąžinto skolos likučio. 

Ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB SEB bankas (buvęs AB SEB Vilniaus bankas) ir atsakovai V. R. Č., N. Č. 2007 m. spalio 8 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo užtikrintas 2006 m. spalio 9 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią trečiajam asmeniui UAB „Statybų žiedas“ suteiktas 473 876,27 Eur (1 636 200,00 Lt) kreditas, sąlygų įvykdymas. Laidavimo sutartimi atsakovai įsipareigojo atsakyti bankui solidariai ta pačia apimtimi kaip ir UAB „Statybų žiedas“, t. y. grąžinti bankui kreditą ar jo negrąžintą dalį, sumokėti bankui priskaičiuotas, bet UAB „Statybų žiedas“ nesumokėtas palūkanas bei netesybas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo banko pranešimo apie tai, kad skolininkė nevykdo skolinių įsipareigojimų, gavimo dienos.

Byloje ginčas, kad pagrindinė skolininkė UAB „Statybų žiedas“ netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ieškovui, nekyla. Skolininkei negrąžinus skolos sutartyje nustatytu terminiu, ieškovas 2010 m. rugsėjo 17 d. pareiškimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į hipotekos skyrių prie Kauno apylinkės teismo inicijuodamas priverstinį skolos išieškojimą. Kauno apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010 m. rugsėjo 29 d. priėmė nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įkeisto turto arešto ir įspėjo UAB „Statybų žiedas“, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Per nustatytą terminą skolos bankui negrąžinus, buvo pradėtas priverstinis skolos iš UAB „Statybų žiedas“ išieškojimas, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Priverstinis įkeisto turto realizavimas buvo vykdomas iki 2018 m. pabaigos, byloje tarp šalių ginčas, kad per šį laikotarpį buvo padengta 315 408,91 Eur skolos dalis, nekyla.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.81 straipsnyje, nustatančiame laiduotojo atsakomybę, nustatyta, jog prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (1 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (2 dalis); bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Teismas pažymi, kad ieškovas turi teisę reikšti laiduotojui ir mažesnį reikalavimą, nei yra likusi pagrindinio skolininko skola, didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus, todėl ieškinio reikalavimas dėl dalies 100 000,00 Eur skolos priteisimo iš laiduotojų (atsakovų), yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovai neneigė, kad trečiasis asmuo (skolininkė) UAB „Statybų žiedas“ netinkamai vykdė įsipareigojimus ieškovui, bet įrodinėja, kad kreditavimo sutarties sąlygų UAB „Statybų žiedas“ nesugebėjo įvykdyti dėl valstybę ištikusios ekonominės krizės. Atsakovai, nesutikdami su ieškinio reikalavimais, taip pat argumentuoja, jog kreditorius (ieškovas) skolos išieškojimo procese elgėsi neracionaliai, nesuteikė leidimo pagerinti įkeistą turtą, dėl ko, jų nuomone, buvo iš esmės pažeisti skolininkės interesai. Atsakovai teigia, kad priverstine tvarka realizavus pagerintą įkeistą turtą skola galėjo būti grąžinta pilna apimtimi, todėl nagrinėjamos bylos atveju prašo taikyti CK 6.259 straipsnio 2 dalį ir atleisti juos nuo prievolės įvykdymo.

CK 6.245 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (bauda, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus.

Byloje ieškinio reikalavimu priteisti negrąžintą kredito dalį ieškovas siekia įpareigoti laiduotojus įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis), todėl priteisimas įvykdyti pareigą natūra yra atskiras civilinių teisių gynybos būdas, kuris, teismo vertinimu, nelaikomas civiline atsakomybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 konstatuota, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2007). Laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Bendrieji prievolių pabaigos pagrindai reglamentuoti CK IX skyriaus pirmajame skirsnyje. Atsakovai nors ir priešieškinyje paminėjo, kad finansinė krizė apsunkino pagrindinio skolininko galimybes įvykdyti prievolę grąžinti paskolą, tačiau byloje neįrodinėjo, kad yra pagrindai atleisti laiduotojus (atsakovus) nuo prievolės bankui įvykdymo (CK 6.129 straipsnis). Ieškovas į teismą kreipėsi dėl sutartinės prievolės įvykdymo, o ne dėl civilinės atsakomybės taikymo, todėl dėl byloje pareikšto reikalavimo įvykdyti prievolę natūra negali būti taikomas CK 6.259 straipsnis, kuriame reglamentuojama civilinės atsakomybės sumažinimas arba atleidimas nuo jos, kai konstatuojama kreditoriaus kaltė. Byloje nėra duomenų, šių aplinkybių byloje neįrodinėjo ir atsakovai, kad bankas savo kaltais veiksmais būtų trukdęs ar ribojęs laiduotojų galimybes vykdyti prievoles pagal laidavimo sutartis. Taigi, šiuo atveju  CK 6.259 straipsnio 2 dalies taikymas šioje situacijoje nėra galimas, todėl analizuoti ieškovo civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 straipsnis), spręsti ar ieškovas privalėjo priimti skolininko teikiamus pasiūlymus dėl įkeisto turto pagerinimo, vertinti ar skolininkas, ar su juo susiję asmenys turėjo galimybių (išteklių) investuoti į įkeistą turtą, nagrinėjamojoje byloje poreikio nėra.

Atsakovai reikalavimą dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės taip pat grindžia ir kasacinio teismo praktika, formuojama lizingo sutartinių santykių atžvilgiu, dėl nuostolių atlyginimo ir lizingo gavėjo atleidimo nuo atsakomybės atlyginti nuostolius esant lizingo davėjo kaltei.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad konstitucinė teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai, t. y. analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).

CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nutraukus lizingo sutartis dėl kliento kaltės, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką ir išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Lizingo davėjas, prievolių nevykdymo atveju, realizavęs lizingo dalyką, gali patirti nuostolius, kurie gali susidaryti dėl lizingo davėjo nepakankamų veiksmų, kai jis pats atsako už lizingo objekto pardavimą. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas nereiškė reikalavimo atsakovams dėl nuostolių atlyginimo, ieškiniu prašoma priteisti skolą (natūra). Kadangi atsakovų įvardijamose bylose nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios ar esmingai panašios, todėl atsižvelgti į ankstesnėse byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-150-469/2017) suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovo AB SEB banko reikalavimas priteisti 100 000,00 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, o atsakovų V. R. Č. ir N. Č. priešieškinis atmetamas.

Atsakovams neįvykdžius piniginės prievolės, jiems kyla prievolės nevykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, o atsakovų priešieškinį atmetus, yra pagrindas priteisti iš atsakovų ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti 3 244,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro susipažinimas su byla bei konsultacijos dėl bylos ir jos eigos gavimo – 400,00 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), dubliko ir priedų parengimas – 600,00 Eur plius PVM, atsiliepimo į priešieškinį parengimas – 1 000,00 Eur plius PVM, dalyvavimas teismo posėdžiuose (2019 m. rugsėjo 18 d., 2019 m. spalio 28 d., 2019 m. lapkričio 25 d., 2020 m. sausio 20 d.) – 400,00 Eur plius PVM, nuomonės dėl ekspertizės parengimas – 200,00 Eur plius PVM ir kelionės į teismo posėdžius išlaidos – 98,40 Eur. Ieškovas į bylą yra pateikęs jo turėtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-26845, DOK-33791, DOK-1971).

CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalimi, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos).

Teismas, įvertinęs ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato padėjėjos teisine pagalba, pagrįstumą, sprendžia, kad išlaidos skirtos dubliko parengimui ir atstovavimui teismo posėdžiuose (2019 m. rugsėjo 18 d., 2019 m. spalio 28 d., 2019 m. lapkričio 25 d.), viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Teismas pažymi, kad iškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su susipažinimu su byla bei konsultacijų dėl bylos ir jos eigos gavimu, kurios, teismo vertinimu, įeina į procesinio dokumento parengimo išlaidas ir yra laikytinos jo parengimo sudėtinėmis išlaidomis (šiuo atveju dubliko). Vadovaujantis Rekomendacijomis, ieškovo prašomos priteisti išlaidos už dubliko parengimą viršija nustatytas maksimalius dydžius ((970,30x1,5)x80/100=1 164,36). 2019 m. rugsėjo 18 d., 2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžiai truko apie 3 valandas, todėl maksimali priteisiama suma už advokato padėjėjos dalyvavimą minėtuose teismo posėdžiuose būtų 309,36 Eur ((1 289,00x0,1x3)x80/100), kai tuo tarpu ieškovas prašo priteisti 363,00 Eur sumą (su PVM). Atsižvelgiant į tai, kad kitos ieškovo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškovo naudai iš atsakovų priteisiama 3 046,72 Eur (1 164,36+309,36+242,00+121,00+1 210,00 (sumos su PVM)) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis priteisiama po 1 523,36 Eur (3 046,72/2). Iš atsakovų ieškovo naudai taip pat priteisiama lygiomis dalimis po 862,50 Eur (1 725,00/2) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį.

Ieškovo atstovė advokato padėjėja S. S. prašo priteisti jai 98,40 Eur kelionės į teismo posėdžius išlaidas, taip pat yra pateikusi kelionių į teismo posėdžius ((duomenys neskelbtini)) išlaidas pagrindžiančius įrodymus (UAB „Kautra“ autobuso bilietus) (reg. Nr. DOK-33791). Rekomendacijų 2.4 papunkčiu nustatyta, jog būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta yra viena iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama priteisiant išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Pagal Rekomendacijų 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Atsižvelgiant į nurodyta, nors ieškovas ir turi teisę turėti atstovą (advokatą / advokato padėjėją), kurio darbo vieta yra kitame mieste nei vykstantys teismo posėdžiai, tačiau šiuo atveju nenustatyta Rekomendacijų 3 punkto sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas priteisti ieškovo atstovės turėtas kelionės išlaidas, todėl šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovams buvo atidėtas 2 658,00 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį pateikimą mokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų valstybės naudai priteisiama lygiomis dalimis, t. y. po 1 329,00 Eur (2 658,00/2).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 28,00 sumą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisimos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 14,00 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei SEB bankui, a. k. 112021238, solidariai iš atsakovų V. R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 000,00 Eur (vieną šimtą tūkstančių eurų 00 ct) skolos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo akcinės bendrovės SEB banko, a. k. 112021238, naudai iš atsakovų V. R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 1 523,36 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt tris eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų ir po 862,50 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct) žyminio mokesčio.

Valstybės naudai iš atsakovų V. R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 1 329,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir po 14,00 Eur (keturiolika eurų 00 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto išlaidas) (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                        Egidijus Tamašauskas