Civilinė byla Nr. e2A-1116-480/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10797-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), E. T. ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6185-375/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ ieškinį atsakovei L. P. dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrokoncerno grūdai“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės L. P. priteisti 10 109,06 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 114 Eur žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. gegužės 23 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NDESPSK-53-180523-3, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti 120 t pašarinės klasės pupų per sutartyje numatytą laikotarpį (nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.), o ieškovė – nupirkti iš atsakovės pupas už sutartyje nustatytą kainą. Per sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė pristatė 21,501 t pupų. Dėl likusios nepristatytos pupų dalies 2018 m. spalio 10 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę su paaiškinimu dėl pupų pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymo (toliau – Paaiškinimas), kuriame nurodė, kad likusios pupų dalies pristatyti negalės dėl nepalankių meteorologinių sąlygų (krušos) padarinių, ir prašė ieškovės atsižvelgti priimant sprendimą dėl tolimesnio sutarties vykdymo. Paaiškinime buvo pažymėta, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. praūžusi kruša lėmė 22,43 ha dydžio žemės sklype esančio pupų derliaus žuvimą. Šią aplinkybę atsakovė grindė 2018 m. rugpjūčio 16 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus Nuostolių įvertinimo aktu. Ieškovė, įvertinusi atsakovės nurodytas aplinkybes informavo pastarąją žodžiu, kad Paaiškinime pateikto prašymo atleisti nuo sutarties vykdymo netenkins ir kreipsis į trečiuosius asmenis dėl nepristatyto kiekio pupų supirkimo. Atsakovė per sutartyje numatytą laikotarpį neįvykdė dalies sutartinių įsipareigojimų ir ieškovei nepristatė 98,499 t pupų. Šiais veiksmais atsakovė pažeidė sutartį, o ieškovė nepristatytą pupų kiekį privalėjo įsigyti už didesnę kainą iš kitų trečiųjų šalių. Dėl esminio sutarties pažeidimo ieškovė patyrė nuostolius. 2018 m. gruodžio 17 d. ieškovė, įvertinusi patirtus nuostolius kreipėsi į atsakovę su pranešimu dėl sutarties neįvykdymo, kuriame nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, susijusius su netinkamu sutarties vykdymu. Atsakovė, gavusi ieškovės pranešimą, buvo kelis kartus atvykusi derėtis dėl ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimo. Šalys buvo radusios sprendimą ir planavo taikiai susitarti numatydamos, kad atsakovė per nustatytą terminą atlygina tik 70 procentų ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių. Susitarimas nebuvo sudarytas, nes parengus susitarimą, atsakovė priėmė kitą sprendimą – neatlyginti likusios nepadengtos tiesioginių nuostolių dalies ir laikyti, kad pagal pranešimą ieškovės įskaityta 3 582,30 Eur suma atlygina visus ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius. Nuostoliai apskaičiuoti iš kainų skirtumo tarp sutartyje nustatytos pupų kainos (176 Eur/t) ir faktinės kainos, kuria buvo pristatytos / nupirktos pupos. Bendra patirtų nuostolių suma po atlikto įskaitymo yra 10 109,06 Eur ((176 Eur/t – 315 Eur/t) x 98,499 t + 3 582,30 Eur = -10 109,06 Eur).

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 10 109,06 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 109,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 144 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė L. P. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašė panaikinti preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodė, kad sutartis yra niekinė, nes ji jos nepasirašė. 2018 m. gegužės 18 d. ieškovės darbuotojai, atsakovei nedalyvaujant, pateikė atsakovės sutuoktiniui J. P. pasirašyti sutartį. Sutuoktinis yra neįgalus, buvo po sunkios operacijos patyręs gilią narkozę ir lėtai orientavosi. Be jos sutikimo ir įgaliojimo, neįsigilinęs į sutarties sąlygas, pasirašė jam pakištą sutartį dėl 120 t pupų pardavimo už 176 Eur už toną kainą. Ieškovės darbuotojai nesąžiningai pasinaudojo ligoto žmogaus neatidumu, todėl atsakovės ši sutartis nieko neįpareigoja. Atsakomybė negali būti taikoma ir dėl force majore (iš lot. nenugalimos jėgos) aplinkybių. 2018 m. pašarines pupas pasėjo dviejuose sklypuose Šakių rajone Bridžių kaime. Pupos augo gerai, todėl atsakovė tikėjosi normalaus derliaus. Bet 2018 m. rugpjūčio 14 d. praūžęs škvalas su stambia kruša visai sunaikino pasėlius, todėl jokio derliaus negavo. Škvalo ir krušos padariniai laikomi force majore aplinkybėmis. Nėra būdų pasirašant sutartį numatyti būsimus meteorologinius reiškinius, o pasėlius apsaugoti nuo gamtinių reiškinių žalingo poveikio. Žuvus pasėliams nebuvo galimybių vykdyti įsipareigojimų, o atsakovė nebuvo prisiėmusi pasėlių žuvimo rizikos. Apie pasėlių žūtį ieškovė nedelsiant buvo informuota. Byloje nėra duomenų apie ieškovės patirtus nuostolius. Nepateiktos ir ieškovės sutartys su jos klientais, kurių nevykdymas galėjo jai sukelti nuostolius, nėra duomenų apie planuotą supirkti ir realiai supirktą pupų kiekį bei planuotų parduoti ir realiai parduotų pupų kiekį. Sutarties 31 punkte įrašyta, kad šalis gali būti atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą dėl aplinkybių, kurių negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelią šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nuostolių priteisimas neturi nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo: tiek sutartis, tiek teisiniai aktai numato galimybę tik kompensuoti žalą kitai šaliai, kurią ši faktiškai patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo. Jokia žala ieškinyje nenurodyta, neaptarta, dydis nepaskaičiuotas. Neaišku, kodėl ieškovės įsipareigojimai kitiems klientams buvo siejami tik su atsakovės pupų nepatiekimu. Pupų pasiūla tuo metu buvo didelė. Pirkimai neprotingai didelėmis kainomis laikytini neūkiškais ieškovės veiksmais, nes vietoje pašarinių galimai pirktos maistinės pupos. Ieškovė, žinodama nuo rugpjūčio 16 d., kad atsakovė pupų nepristatys, nuo spalio 17 d. iki gruodžio 11 d. pirko pupas aukštesnėmis kainomis nei rinkoje tuo metu egzistavo.

5.       Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ieškovė prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad sutartis yra patvirtinta šalių parašais, todėl kritiškai vertintina pozicija, kad atsakovė jos nesudarė. Atsakovė 2018 m. spalio 10 d. paaiškinimuose rašo: „Aš, L. P., 2018 m. gegužės 23 d. sudariau pupų pirkimo–pardavimo sutartį...“. Atsakovė dalį savo įsipareigojimų įvykdė ir pristatė 21,501 t pupų pagal sutartį, o šalys nuolat bendravo. Sudarydama sutartį atsakovė prisiėmė per didelę (neprotingą) riziką bei apie galimą sutarties neįvykdymą žinojo arba galėjo žinoti nuo sutarties sudarymo momento. Atsakovės augintų pupų derlingumas 2018 m. buvo 2,085 t/ha, t. y. kur kas mažesnis už respublikos derlingumo rodiklius. Iš 32,74 ha ploto žemės sklypo prognozuotinas derlius turėjo būti tik 68,27 t. Ji turėjo ir galėjo numatyti nepalankias gamtines sąlygas, neduosiančias planuojamo derliaus. Ūkininkai yra verslininkai, todėl jiems ūkinėje komercinėje veikloje keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Atsakovė yra sukaupusi nemažą ūkininkavimo patirtį, todėl galėjo numatyti, jog Lietuvoje orai yra permainingi ir gali paveikti derlių. Pati atsakovė galėjo kontroliuoti riziką ir numatyti mažesnį parduodamos produkcijos kiekį. Ieškovė, atsižvelgdama į sudarytą sutartį, atitinkamai su trečiosiomis šalimis sudarė sutartis dėl derliaus pardavimo. Sutartimi šalių rizika yra paskirstyta – atsakovė atsako už pupų pristatymą ir prisiima visą su tuo susijusią riziką, o ieškovė atsako pristatytų pupų priėmimą ir apmokėjimą. Atsakovė, sudarydama išankstines auginamų kultūrų pirkimo–pardavimo sutartis, prisiima nepagrįstai didelę riziką sutartyse numatydama ir įsipareigodama pristatyti kur kas didesnį kultūrų kiekį, nei pajėgi pristatyti. Nurodyta rizika negali būti perkeliama ieškovei, nes tokiu atveju atsakovė neprisiimtų sau jokios rizikos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 500 Eur atstovavimo išlaidų.

7.       Teismas nustatė, kad šalis siejo teisiniai pirkimo–pardavimo santykiai, pagal kuriuos atsakovė turėjo parduoti ieškovei 120 tonų pupų po 176 Eur už toną, o ieškovė jas nupirkti ir už jas atsiskaityti. Nors atsakovė neigė šią sutartį pasirašiusi, tačiau įrodymų, kad sutartyje nėra jos parašo nepateikė ir reikalavimo sutartį pripažinti negaliojančia nepareiškė.

8.       Teismas konstatavo, kad atsakovė jokių įrodymų, jog asmeniškai jokios sutarties nepasirašė ir neprisiėmė jokių sutartinių prievolių, nepateikė ir sutarties neginčijo, todėl laikė, kad sutartis buvo teisėtai sudaryta.

9.       Teismas sprendė, kad aplinkybę, jog tarp šalių buvo susiklostę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, patvirtina ir pačios atsakovės atlikti konkliudentiniai veiksmai.

10.       Teismas padarė išvadą, kad 2018 m. gegužės 23 d. atsakovė negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, nei išvengti būsimos lokaliai vyksiančios gamtos stichijos ir užkirsti kelio visiškam pupų derliaus sunaikinimui.

11.       Teismas sprendė, kad sutartis nebuvo įvykdyta ir ieškovei nepristatytas visas sutartas pupų kiekis ne dėl to, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, bet dėl to, kad škvalas ir kruša sunaikino visą pupų derlių, t. y. dėl force majore aplinkybių.

12.       Teismas konstatavo, kad sutartyje nėra jokio šalių susitarimo, jog atsakovė prisiima riziką dėl force majore aplinkybių, t. y. atsakovė sutartimi neprisiėmė tokių aplinkybių ir jų pasekmių atsiradimo, šiuo atveju pupų derliaus sunaikinimo dėl nenugalimos jėgos rizikos.

13.       Teismas pažymėjo, kad pagal sutartį teisė reikalauti atlyginti nuostolius force majore atveju ieškovei atsirastų tik tada, jei atsakovė per 10 kalendorinių dienų būtų nepranešusi ieškovei apie negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimų.

14.       Teismas padarė išvadą, kad per keletą metų turėdama verslo santykių ieškovė turėjo galimybę betarpiškai įsitikinti atsakovės prisiimamų įsipareigojimų realumu, bei nurodė, jog ne tik atsakovei, bet ir ieškovei, kaip verslo subjektui, taip pat keliami didesni atidumo bei rūpestingumo standartai, todėl inicijuodama ir surašydama sutarties tekstą pati ieškovė neabejojo atsakovės galimybėmis pateikti 120 tonų pupų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Agrokoncerno grūdai“ prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutartinių santykių įvykdymo realumą nesant nepalankių gamtinių sąlygų, nesirėmė pagrįstais, neabejotinais įrodymais, užfiksuotais oficialiais Lietuvos Respublikos Statistikos departamento nustatytais derlingumo rodikliais, taip pat neatsižvelgė į atsakovės 2018 m. pupų derlingumą, o besąlygiškai rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais apie pupų derlingumo rodiklius, užfiksuotus ankstesniais metais, nepateikiant jokių įrodymų apie tokį derlingumą. Teismas taip pat neįvertino, kad kiekvienų konkrečių metų pupų derlingumas priklauso ir nuo dirvožemio tręšimo, pasirinktų trąšų bei sėklų (ar buvo pasirinkto sertifikuotos sėklos) ir laikotarpio tinkamumo tręšimo bei sėjimo darbams atlikti.

15.2.       Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad šiuo atveju atsakovė neįvykdė sutarties dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, visiškai neanalizavo ir nenustatė, ar atsakovės nurodomos aplinkybės kilo būtent dėl nenugalimos jėgos. Manytina, kad šiuo atveju nėra visumos aplinkybių taikyti force majeure, kadangi sutarties sudarymo momentu atsakovei turėjo būti žinoma, kad sutarties ji negalės įvykdyti net ir esant palankioms gamtos sąlygoms.

15.3.       Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą besąlygiškai vadovaudamasis atsakovės paaiškinimais ir nepagrįstai atsakovę laikydamas silpnesne šalimi.

15.4.       Pirmosios instancijos teismas perkėlė atsakovės įsipareigojimų įvykdymo riziką pačiai ieškovei.

15.5.       Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė ne vienus metus bendradarbiauja su atsakove ir turėjo galimybę įsitikinti betarpišku jos prisiimtų įsipareigojimų realumu.

15.6.       Teismas nepagrįstai ieškovės įsipareigojimus trečiosioms šalims įvardijo ieškovės rizika, o atsakovę nuo įsipareigojimų ieškovei atleido ir nežvelgė, jog būtent atsakovė prisiėmė parduodamų pupų kiekio pristatymo riziką.

16.       Atsakovė L. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1.       Teismas tinkamai pritaikė CK 6.189 straipsnio, kad šalims įstatymo galią turi tik teisėtai sudaryta sutartis, ir CK 6.193 straipsnio nuostatas, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

16.2.       Teiginiai apeliaciniame skunde apie tai, jog sprendimas buvo priimtas neįsigilinus į pateiktus argumentus bei įrodymus, yra klaidingas.

16.3.       Apeliaciniame skunde ieškovė daug dėmesio skiria sutartinių įsipareigojimų pagrįstumo analizei ir kelia abejones dėl galimo gauti derlingumo realumo ir tuo bando pagrįsti savo reikalavimą, nors šis argumentas keliamas tik apeliacinėje instancijoje. CPK 312 ir 314 straipsnių prasme tai laikytina nauju reikalavimu. Šis samprotavimas nesaistytinas nei su ieškinio pagrindu, nei su dalyku.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

17.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

18.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

19.       Atsakovė L. P. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – paaiškinamąjį raštą dėl pupų derlingumo rodiklių L. P. ūkyje 2017 metais, 2017 m. birželio 2 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos, 2017 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2141, 2017 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2143, 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2158, 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2161, 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2162, 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 17/1760 kopijas, paaiškinamąjį raštą dėl pupų derlingumo rodiklių L. P. ūkyje 2016 metais, 2016 m. birželio 1 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos, 2016 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.16/0987, 2016 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 16/1042 kopijas.

20.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

21.       Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės L. P. pateikti nauji įrodymai taip pat gali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus rašytinius įrodymus bei vertina juos kitų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).

22.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės L. P. (toliau – atsakovė) prisiimtų prievolių pagal 2018 m. gegužės 23 d. Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NDESPSK-53-180523-3 neįvykdymo, t. y. sutartyje nurodyto grūdų (pupų) kiekio nepateikimo ieškovei UAB „Agrokoncerno grūdai“ (toliau – ieškovė arba apeliantė).

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal 2018 m. gegužės 23 d. šalių pasirašytą Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NDESPK-53-18053-3 (toliau – Sutartis) atsakovė turėjo parduoti ieškovei 120 tonų pupų po 176 Eur už toną, o ieškovė jas nupirkti ir už jas atsiskaityti. Atsakovė pristatė ieškovei 21,5 tonas pupų 3 282,30 Eur sumai. Kaip rodo į bylą pateiktas 2018 m. rugpjūčio 16 d. Nuostolių įvertinimo aktas bei 2018 m. lapkričio 7 d. Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, 2018 m. rugpjūčio 14 d. praūžęs škvalas su kruša sunaikino visą atsakovės sklypuose augusių pupų derlių. Ieškovė nepristatytą pupų kiekį 98,499 tonas pirko iš trečiųjų asmenų už didesnę kainą ir paskaičiavo, kad dėl to patyrė 10 109,06 Eur nuostolių. Nuostoliai paskaičiuoti pagal Sutarties 29 punktą iš kainų skirtumo tarp šalių sutartos kainos (176 Eur) ir faktinės kainos, kuria buvo nupirktos pupos iš trečiųjų asmenų, t. y. po 315 Eur už toną.

24.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių buvo susiklostę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai patvirtina ir pačios atsakovės atlikti konkliudentiniai veiksmai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Sutartyje nėra jokio šalių susitarimo, jog atsakovė prisiima riziką dėl force majore aplinkybių. Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas rodo, jog 2018 m. rugpjūčio 14 d. Šakių rajone Bridžių kaime, kur ir buvo atsakovės pupų pasėlių laukai, iškrito didelis kiekis (13,5 mm) kritulių, susiformavo pavojingi meteorologiniai reiškiniai – liūtys, kruša, škvalas. Specialistai nurodė, kad tokie pavojingi meteorologiniai reiškiniai paprastai apima labai mažas teritorijas ir meteorologinėms stotims retai pavyksta juos užfiksuoti (CPK 197 straipsnis). Tai leido teismui vertinti, kad 2018 m. gegužės 23 d. atsakovė negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, nei išvengti būsimos lokaliai vyksiančios gamtos stichijos ir užkirsti kelio visiškam pupų derliaus sunaikinimui. Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus sudarytos komisijos Nuostolių įvertinimo aktas patvirtina, kad žuvo visas 22,43 ha plote buvęs pupų derlius, todėl teismas sprendė, kad Sutartis nebuvo įvykdyta ir ieškovei nepristatytas visas sutartas pupų kiekis ne dėl to, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, bet dėl to, kad škvalas ir kruša sunaikino visą pupų derlių, t. y. dėl force majore aplinkybių (CK 6.212 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

25.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, nurodydama, kad teismas nepagrįstai pripažino nenugalimos jėgos aplinkybių, atleidžiančių atsakovę nuo civilinės atsakomybės pagal Sutartį, egzistavimą.

26.       Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę asmuo privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

27.       Skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis).

28.       Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, jog sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą.

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos egzistuojant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o nenugalima jėga besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014).

30.       Kasacinis teismas byloje, kurioje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinę atsakomybę už žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymą, aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad sutarties šalys yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, duodančių didesnį ar mažesnį derlių. Nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio, todėl svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014).

31.       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 punktą, force majeure – tai nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, jog: nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties (2.1 p.); negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus (2.2 p.); ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio (2.3 p.). Kliūtis gali sukelti stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai (3.2 p.); kitos nenugalimos jėgos (3.6 p.). Šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją (5 p.).

32.       Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad Sutarties pasirašymo dieną (2018 m. gegužės 23 d.) valstybės ekstremalioji situacija dėl meteorologinių reiškinių jau buvo atšaukta 2018 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 417, taip pat sutinka su tuo, jog atsakovė neturėjo nei būdų, nei galimybių sezono pradžioje numatyti būsimus ypatingai nepalankius meteorologinius reiškinius, nei apsaugoti pasėlius nuo tokių gamtinių stichijų žalingo poveikio. Atsakovė negalėjo numatyti, kad derliaus augimo metu regione, kuriame yra jos ūkis, susiklostys toks meteorologinis reiškinys, dėl kurio ji neteks didžiosios dalies savo derliaus ir dėl kurio nebegalės įvykdyti sutartinių prievolių. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė negalėjo kontroliuoti gamtinių sąlygų ar joms užkirsti kelią, ji realiai nebuvo prisiėmusi pupų derliaus sunaikinimo dėl nenugalimos jėgos rizikos. Sutartyje yra numatyta atleidimo nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą sąlyga, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja šiuo konkrečiu atveju ir sudaro pagrindą atleisti atsakovę nuo prievolės įvykdymo pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį ir Sutarties 31 punkto nuostatas.

35.       Ūkininkui, užsiimančiam žemės ūkio produkcijos auginimo verslu (t. y. verslininkui, veikiančiam žemės ūkio srityje), neabejotinai yra ir turi būti žinoma, kad Lietuvos teritorijoje gali susiklostyti nepalankios gamtinės sąlygos, nes jos (nepalankios gamtinės sąlygos) vienokia ar kitokia forma yra gana dažnai pasikartojantis reiškinys, tačiau kruša, škvalas nėra tiek dažnas ir įprastas gamtos sąlygų pobūdis, kad asmuo, netgi būdamas atitinkamos srities verslininkas, galėtų ir privalėtų jį numatyti. Todėl šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovė turėjo numatyti nepalankias gamtos sąlygas ir jas numatė bei prisiėmė neigiamų aplinkybių ir jų padarinių atsiradimo riziką. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, atsakovė, sudarydama su ieškove sutartį, iš anksto negalėjo numatyti tokio mąsto blogų gamtinių sąlygų, o, be to, kontroliuoti gamtines sąlygas ar joms užkirsti kelią atsakovė taip pat neturi galimybių. Priešingai, teismas nustatė, kad Sutartyje buvo numatyta galimybė atleisti atsakovę nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą dėl šių sąlygų (jau minėtas Sutarties 31 punktas).

36.       Šioje byloje surinkti įrodymai suponuoja nenugalimos jėgos egzistavimą kaip pagrindinę priežastį, dėl ko atsakovė nebegalėjo įgyvendinti sutartinės prievolės.

37.       Įvertinus prieš tai nurodytas aplinkybes, skundžiamo sprendimo turinį, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės prisiimtos rizikos dėl įsipareigojimo parduoti gerokai didesnį pupų kiekį, nei galėjo užauginti, yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumui.

38.       Vadovaudamasis ieškovės pateiktais skaičiavimais, pirmosios instancijos teismas vertino, kad norėdama tinkamai įvykdyti Sutartį, atsakovė turėjo išauginti ne mažiau kaip 4,39 t/ha, o remiantis atsakovės 2018 m. spalio 10 d. rašte nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovės pupų derlingumas per paskutinius tris metus siekė nuo 5,2–5,5 t/ha, teismas padarė išvadą, kad esant tokiam aukštam derlingumui atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles pagal Sutartį. Šios išvados teisėtumo apeliantė nepaneigia, o atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai tik dar kartą patvirtina, kad paskutiniųjų metų atsakovės pupų derlingumas viršijo jau minėtą ieškovės skaičiavime nurodytą derlingumo prognozę tinkamam Sutarties įvykdymui. Nustačius, kad sutarto pupų kiekio atsakovė nepristatė ne dėl neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, sudarančių civilinės atsakomybės pagrindus, o dėl force majore aplinkybių, dėl kurių rizikos ji nebuvo prisiėmusi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

39.       CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne, t. y. šalys yra laisvos savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis), o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

40.       Nors apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas perkėlė atsakovės įsipareigojimų įvykdymo riziką pačiai ieškovei, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šalys sudarė Sutartį, pagal kurios sąlygas, atsakovė, siekdama išvengti visiškos civilinės atsakomybės, privalėjo ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų pranešti ieškovei apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką sutarties vykdymui (Sutarties 31 punktas). Nors byloje ir nėra raštiško pranešimo, tačiau ieškovės atstovas nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovė nedelsiant sužinojo apie sunaikintą visą pupų derlių, kad ieškovės atstovas stebėjo Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus komisijos darbą, fotografavo sunaikintus pasėlius (atsakovės pasėlių laukai yra prie pat elevatoriaus), gavo nuostolių aktą. Pažymėtina, kad Nuostolių įvertinimo aktas surašytas 2018 m. rugpjūčio 16 d., t. y. praėjus tik dviem dienomis po praūžusio škvalo su kruša. Kadangi atsakovė turėtą tiek įstatyminę (Taisyklių 5 punktas), tiek sutartinę (Sutarties 31 punktas) pareigą operatyviai informuoti ieškovę apie negalėjimą įvykdyti savo prievolės įvykdė tinkamai, pagal Sutarties nuostatas ieškovė netenka teisės į nuostolių atlyginimą byloje nustatytu force majore atveju.

41.       Kiti (likę) ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 43 pastraipa). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

42.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistu.

43.       Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44.       Atsakovei iš apeliantės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 900 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“, juridinio asmens kodas 135793416, atsakovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.