Civilinė byla Nr. e2-201-970/2021

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00734-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.3.11; 2.6.1.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,

sekretoriaujant J. L.,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Drustila“ atstovui advokatui V. R.,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dzūkijos medis“ atstovui advokatui L. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Drustila“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „TOP CONSULT“, ieškinį atsakovui UAB „Dzūkijos medis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė BUAB „Drustila“, atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „TOP CONSULT“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu 2019 m. kovo 28 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo UAB „Drustila“ sumokėjo atsakovui UAB „Dzūkijos medis“ 11 808,72 Eur sumą, 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Dzūkijos medis“ ieškovės naudai 11 808,72 Eur sumą, 3) priteisti iš atsakovo UAB „Dzūkijos medis“ ieškovės naudai 6 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4) priteisti iš atsakovo UAB „Dzūkijos medis“ ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tarp šalių 2019 m. kovo 1 d. buvo sudarytos dvi statybos rangos sutartys, pirmosios sutarties dalykas: viešbučių paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), bendrastatybiniai darbai, antrosios sutarties dalykas: viešbučio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpų remonto darbai. Remiantis šių sutarčių 4.1. punktais, UAB „Drustila“ įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus ir jų rezultatus su atsakovu per 10 darbo dienų po kokybiškai atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros gavimo. Atsakovas 2019 m. kovo 25 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2019/14 – 6 203,43 Eur sumai ir Nr. 2019/15 – 5 605,29 Eur sumai, kurias UAB „Drustila“ 2019 m. kovo 28 d. apmokėjo, mokėjimo pavedimu pervesdama atsakovui 11 808,72 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Už paslaugas“. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Drustila“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „TOP CONSULT“ bei 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus 235 993,51 Eur sumai. Nemokumo administratorius susipažinęs su ieškovės dokumentacija, nustatė, kad UAB „Drustila“ atliktas mokėjimas atsakovui pažeidė ieškovės kreditorių teises bei interesus, todėl gindamas bankroto byloje visų ieškovės kreditorių interesus, šį mokėjimą prašo pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu. Ginčijamu sandoriu (mokėjimu) buvo sumažinta galimybė atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais (ir bankroto procese likusiais) sąžiningais kreditoriais, o atsakovui buvo suteikta neteisėta atsiskaitymo pirmenybė. Be to, ieškovė ginčijamą mokėjimą atliko būdama faktiškai nemoki. Ieškovė jau nuo 2019 m. kovo mėn. nevykdė pagrindinės veiklos, jokių pajamų iš atsakovo atliktų darbų negavo ir nepaisydama fakto, kad mokėjimo atsakovui (kurio reikalavimas net nebuvo pradelstas) metu turėjo pradelstus atsiskaitymo įsipareigojimus kitiems kreditoriams, atliko ginčijamą mokėjimą. Atlikus šį mokėjimą atsakovui, atsakovas de facto įgijo privilegijuoto kreditoriaus statusą, t. y. atsakovo interesai buvo iškelti virš kitų ieškovės kreditorių interesų, be to, įvyko neigiamas ieškovės valdomo turto masės pokytis, sumažėjo turto ir kartu kitų ieškovės kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimus, tokiu būdu ginčo sandoris pažeidė kitų ieškovės kreditorių, kurių vardu ir interesais ad hoc veikia nemokumo administratorius, teises. Jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs ieškovę atsiskaityti su atsakovu nesilaikant mokėjimų eiliškumo tvarkos, nebuvo. Ieškovė neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės atlikti ginčijamą mokėjimą, be to, ji sudarydama ginčijamą sandorį buvo nesąžininga, nes žinojo, kad kitiems kreditoriams turi pradelstų įsipareigojimų, tuo tarpu, atsakovo nesąžiningumas šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kadangi buvo atliktas vienašalis sandoris.

Rašytiniuose paaiškinimuose, teiktuose 2020 m. gruodžio 2 d., 2020 m. gruodžio 10 d, 2020 m. gruodžio 30 d., ieškovė nurodė, kad nustatant kreditoriaus teisių pažeidimą kaip vieną iš būtinų actio Pauliana sąlygų, viena iš esminių aplinkybių yra skolininko (šiuo atveju ieškovės) nemokumo nustatymas, t. y. ar ginčijamo sandorio sudarymo metu skolininkas buvo nemokus, ar dėl šio sandorio sudarymo tapo nemokus arba kad dėl ginčo sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko. Šiuo atveju ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo teisiškai (de jure) nemoki Įmonės bankroto įstatymo prasme, nes jos pradelstos skolos viršijo pusę į ieškovės balansą įrašyto turto realios vertės. Ieškovė jau nuo 2019 m. kovo mėn. nevykdė pagrindinės veiklos (rangos darbų), negavo jokių pajamų iš veiklos (vien tik parduodant bendrovės turtą), todėl negalėjo netgi iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Ginčo sandorio metu įmonės balansinį turtą, atskaičius realiai iš debitorių negalimą atgauti skolą, sudarė 251 611,84 Eur, pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai 197 314,71 Eur, taigi pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, kas patvirtina, kad ieškovė ginčo sandorio metu buvo nemoki. Nors ieškovei Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla, konstatavus, kad bendrovės įsipareigojimai kreditoriams nesiekia pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, tačiau tai neatitinka buvusios ieškovės faktinės situacijos, kadangi ieškovės buvęs direktorius, teikdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismui pateikė neteisingus duomenis apie bendrovės realų turimą turtą, pradelstus įsipareigojimus bei tai, kad UAB „Drustila“ tariamai dar vykdė veiklą, kas sąlygojo faktiškai nepagrįstos nutarties dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo priėmimą. Pažymėjo, kad ginčijamas mokėjimas nebuvo būtinas, nes juo nebuvo siekiama užtikrinti įmonės veiklos tęstinumo, o tik buvo siekiama suteikti atsakovui pirmenybę prieš kitus kreditorius. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo ir kitų kreditorių su ženkliai pradelstais reikalavimais. Mokėjimas, kuriuo nemoki įmonė atsiskaito su vienu kreditoriumi, kurio reikalavimas nėra pradelstas, nesukuria jokios finansinės naudos įmonei ir niekaip neužtikrina šios įmonės veiklos tęstinumo, todėl toks mokėjimas negali būti vertinamas kaip privalomas ir būtinas sandoris. Atkreipė dėmesį, kad nors atsakovas ir perdavė ieškovei pagal atliktų darbų aktus bendruosius statybos darbus ir jų pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau tokių darbų ieškovė niekam neperdavė ir sąskaitų niekam neišrašė, o tai patvirtina, kad ginčijamas sandoris nebuvo privalomas. Atsakovo ieškovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas suėjo tik 2019 m. balandžio 9 d., tačiau ieškovė jas apmokėjo 2019 m. kovo 28 d. Atsakovo reikalavimas nebuvo pradelstas, todėl šalių nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 5 punktą.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad tarp šalių 2019 m. kovo 1 d. buvo sudarytos dvi rangos sutartys, atsakovas atlikęs darbus pagal šias sutartis, išrašė ieškovei dvi sąskaitas faktūras, kurias ieškovė apmokėjo. Ieškovė atsiskaitė su atsakovu būdama nemoki, nevykdydama jokios veiklos, nesuėjus PVM sąskaitose faktūrose apmokėjimo terminams, pati už atliktus darbus iš užsakovo negavusi jokio atlyginimo, taip sumažindama galimybę atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais kitais kreditoriais, todėl atliktu mokėjimu ieškovė pažeidė tuomet buvusių ir bankroto byloje patvirtintų kreditorių teises ir interesus bent iš dalies atgauti skolas. Jokių sąlygų, kad ieškovė privalėjo atlikti ginčijamą sandorį, nebuvo. Nors Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovei iškėlė restruktūrizavimo bylą, tačiau ieškovė kreipdamasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikė neteisingus duomenis apie kreditorius, kuriuos turėdamas teismas būtų galėjęs jau tuo metu konstatuoti įmonės nemokumą, be to, dalims įmonių, kaip UAB „Alkoras?“, UAB „Elektroskydas“, kurioms ieškovė turėjo reikalavimus, buvo iškeltos bankroto bylos, todėl jų skolos turėjo būti pripažintos beviltiškomis ir į balansą neįtrauktos. Sudarydama sandorį ieškovė buvo nesąžininga, nes jai buvo žinoma apie turimus kitus pradelstus įsipareigojimus, sunkią įmonės finansinę padėtį, o atsakovo sąžiningumo įrodinėti nebūtina, kadangi ginčijamas mokėjimo pavedimas sudarytas kaip vienašalis sandoris. Nepaisant to, sandoris buvo sudarytas dėl skolos, kurios terminas nebuvo suėjęs, todėl galima preziumuoti, kad ir atsakovas šiuo atveju buvo nesąžiningas. Ieškovė bankroto administratoriui dokumentus perdavė 2019 m. spalio 1 d., todėl ieškinys pateiktas nepraleidus įstatyme įtvirtinto vienerių metų ieškinio senaties termino.

Atsakovas UAB „Dzūkijos medis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė taikyti ieškinio senatį, netenkinus šio prašymo, ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo žiniomis UAB „Drustila“ vykdė statybos darbus objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). UAB „Drustila“ pasitelkti rangovai minėtuose objektuose dalį darbų atliko netinkamai, dėl ko šalinant trūkumus UAB „Drustila“ darbams atlikti pasitelkė atsakovą, tarp kurių buvo sudarytos dvi statybos rangos sutartys. UAB „Drustila“ darbus reikalavo atlikti ypatingos skubos tvarka, todėl atsakovui esminė sutarčių sąlyga buvo tinkamas ir savalaikis apmokėjimas už atliktus darbus. Atsakovui tinkamai ir laiku atlikus sutartyse numatytus darbus, 2019 m. kovo 25 d. buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos – faktūros, kurias UAB „Drustila“ apmokėjo 2019 m. kovo 28 d. mokėjimo pavedimu, bendrai atsakovui sumokant 11 808,72 Eur sumą. Mokėjimo pavedimo atlikimo metu UAB „Drustila“ nebuvo nemoki, ką patvirtina Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1468-945/2019, kuria nuspręsta UAB „Drustila“ atžvilgiu iškelti restruktūrizavimo bylą. Ši teismo nutartis nenuginčyta, todėl galiojanti, atitinkamai galiojantys ir teisingi yra nutartyje nustatyti faktai. Ginčijamas mokėjimo pavedimas atliktas teisėtai ir pagrįstai vykdant sutartis už atsakovo tinkamai ir laiku atliktus darbus, UAB „Drustila“ mokėjimo pavedimo atlikimo momentu nebuvo nemoki, dėl ko nebuvo pažeistos kitų kreditorių teisės ir interesai. Atliktu mokėjimo pavedimu UAB „Drustila“ siekė išlaikyti gerus verslo santykius su atsakovu, ateityje su juo bendradarbiauti, t. y. ir toliau vykdyti veiklą, tačiau dėl atsakovui nežinomų priežasčių UAB „Drustila“ nepavyko pasiekti savo tikslo, todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „Drustila“ ir/ar atsakovas nagrinėjamu atveju buvo nesąžiningi. Ieškovė siekdama įrodyti UAB „Drustila“ ir atsakovo nesąžiningumą nesiremia nei viena CK 6.67 straipsnyje nurodyta nesąžiningumo prezumpcija, be to, atsakovė veikė sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai, sudarė leistinas ir teisėtas sutartis bei gavo teisėtą ir pagrįstą apmokėjimą už tinkamai atliktus darbus, todėl nėra jokio pagrindo atsakovą laikyti nesąžiningu. Pripažinus mokėjimo pavedimą negaliojančiu ir taikius restituciją, būtų iškreipti civiliniai teisiniai santykiai bei sutrikdytas jų stabilumas, be to, atsakovas turėtų įstoti į bankroto bylą bei pareikšti kreditorinį reikalavimą ginčijamo mokėjimo pavedimo sumoje, dėl ko ieškovės kreditorinių reikalavimų suma padidėtų 11 808,72 Eur suma, o paskirsčius šią sumą kitų ieškovės kreditorių reikalavimų patenkinimui, nei vienas iš kreditorių neatgautų reikšmingos kreditorinio reikalavimo sumos ir nei vieno kreditoriaus padėtis bei kreditorinių reikalavimų dydžiai esmingai nepasikeistų. Nors sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti, formaliai žvelgiant, nėra praleistas, tačiau nagrinėjamu atveju taip pat turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas ir jame nurodytas 6 mėnesių terminas sandoriams ginčyti. Ieškovei visi įmonės dokumentai buvo perduoti 2019 m. spalio 1 d. priėmimo perdavimo aktu, vadinasi, ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams, ieškovė privalėjo pateikti iki 2019 m. balandžio 1 d., tačiau ieškinys pateiktas praėjus beveik metams po dokumentų gavimo, ieškovė nepateikė jokių dokumentų, kad kreipėsi į teismą dėl termino pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams, pratęsimo, todėl pareikštam ieškiniui taikytina senatis.

Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas UAB „Dzūkijos medis“ nurodė, kad ieškovė UAB „Drustila“ nemokumą grindžia neteisingu piniginių reikalavimų į BUAB „Elektroskydas“, BUAB „Alkor“ ir BUAB „Kortas“ apskaitymu. Skolų pripažinimas beviltiškomis yra aiškiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 „Dėl skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“. Nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Elektroskydas“ įsiteisėjo 2019 m. vasario 8 d., kreipimosi į Kauno apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovei metu BUAB „Elektroskydas“ statusas buvo bankrutuojantis, o bankrutavęs tapo tik 2019 m. rugpjūčio 2 d., todėl kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovei metu nebuvo jokio pagrindo šio reikalavimo apskaityti kitaip nei buvo apskaityta kreipiantis į Kauno apygardos teismą. Atitinkamai taip pat ir BUAB „Alkor“ skola ieškovei negalėjo būti pripažinta beviltiška, nes UAB „Drustila“ akcininkai priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo dedamos visos pastangos skolą susigrąžinti, tuo metu jos pripažinimas beviltiška buvo neįmanomas. Tuo tarpu BUAB „Kortas“ bankroto byloje yra patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas. Taigi, jokio pagrindo teigti, kad 2019 m. kovo 28 d. mokėjimo pavedimo metu UAB „Drustila“ buvo nemoki, ar kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Drustila“ iškėlimo buvo netinkamai apskaityti reikalavimai į BUAB „Elektroskydas“, BUAB „Alkor“ ir BUAB „Kortas“ ir iškreiptas įmonės balansas, nėra, priešingai UAB „Drustila“ balansas buvo sudarytas nepažeidžiant teisės aktų, numatančių beviltiškų skolų apskaitymo tvarką, o taip pat buvo dedamos visos pastangos susigrąžinti skolas.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, prašė jais remtis, taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad byloje ginčo dėl atsakovo atliktų darbų nėra, su atsakovu buvo atsiskaityta tomis piniginėmis lėšomis, kurios buvo gautos iš tų objektų, kuriuose dirbo atsakovas. Atsakovas prieš sudarydamas sutartis su ieškove, kaip ir vykdydamas įprastinį verslo sandorį, pasitikrino visus viešus duomenis apie tuometinę ieškovės padėtį, pasitikrino darbuotojų skaičių, duomenis apie įsiskolinimus valstybės biudžetui, tačiau sandorio sudarymo, sutarties vykdymo bei pavedimo gavimo dienomis kažkokių indikacijų, jog ieškovė yra nemoki ar turi finansinių problemų viešoje erdvėje nebuvo, be to, buvo vertinama ir tai, kad ieškovė yra įmonė veikianti rinkoje daugiau nei 20 m. Sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir ji šalių buvo įvykdyta tinkamai. Atsakovo žiniomis ieškovas dirbo tuose objektuose, bet paaiškėjo, kad yra kažkokie trūkumai, kuriuos reikėjo skubiai pašalinti. Ieškovė ieškojo įmonės, kuri galėtų trūkumus pašalinti, reikalavo darbus įvykdyti skubiai, o atsakovas ėmėsi atlikti darbus tik su sąlyga, kad su juo bus nedelsiant atsiskaityta. Atsakovui ištaisius trūkumus, užsakovas atsiskaitė su ieškove sumokėdamas 12 000,00 Eur, iš kurių ieškovė sumokėjo atsakovei už atliktus darbus. Vien tai, kad mokėjimo terminas nebuvo suėjęs, dar nereiškia, kad mokėjimas negalėjo būti atliktas keliomis dienomis anksčiau. Nesutinka, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nemoki, kadangi praėjus dviems mėnesiams po sandorio sudarymo ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kas parodo, kad ieškovė stengėsi išspręsti laikinas finansines problemas, atsiskaityti su kreditoriais, siekdama išlaikyti savo dalykinę reputaciją. Abi šalys buvo sąžiningos, ginčijamas sandoris sudarytas vadovaujantis verslo logika, planuojant būsimo verslo perspektyvas, ieškovei bankroto byla iškelta nebuvo, todėl ginčijamu sandoriu kitų kreditorių interesai nebuvo pažeisti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

šalių atstovų paaiškinimais ir bylos medžiaga – 2019 m. kovo 1 d. Statybos rangos sutartimis, 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaitomis faktūromis serija DM Nr. 2019/14 ir serija DM Nr. 2019/15, UAB „Drustila“ 2019 m. balandžio 1 d. AB SEB banko sąskaitos išrašu, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimis – nustatyta, kad šalys 2019 m. kovo 1 d. sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas UAB „Dzūkijos medis“ įsipareigojo atlikti objekto, esančio, pirmo aukšto patalpų (duomenys neskelbtini) remonto darbus, o ieškovė UAB „Drustila“ už atliktus darbus sumokėti 6 203,43 Eur be PVM bei Statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti objekto, adresu (duomenys neskelbtini), bendrastatybinius darbus, o ieškovė už atliktus darbus sumokėti 5 605,23 Eur be PVM. Atsakovas atlikęs darbus pagal abi Statybos rangos sutartis, 2019 m. kovo 25 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitas faktūras Nr.  2019/14 ir Nr. 2019/15, bendrai 11 808,72 Eur sumai, kurias ieškovė apmokėjo 2019 m. kovo 28 d. bankiniu pavedimu. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi UAB „Drustila“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „TOP CONSULT“, šio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios UAB „Drustila“ kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. BUAB „Drustila“ nemokumo administratorius, susipažinęs su bendrovės dokumentais ir nusprendęs, kad UAB „Drustila“ atliktas mokėjimas atsakovui pažeidė ieškovės kreditorių teises bei interesus, CK 6.66 straipsnio pagrindu pareiškė teismui ieškinį, ginčydamas UAB „Drustila“ 2019 m. kovo 28 d. atliktą mokėjimo pavedimą atsakovui ir reikalaudamas taikyti vienašalę restituciją, t. y. grąžinti ieškovei nurodyto mokėjimo pagrindu atsakovui išmokėtą 11 808,72 Eur sumą.

Įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas yra bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. UAB „Drustila“ bankroto iškėlimo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), nebuvo reglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir (ar) galima įtaka įmonės mokumui. Pagal galiojusio ĮBĮ nuostatas įmonės bankroto administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl įmonės bankroto administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-684/2020). CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Atsiskaitymas pagal sutartį yra sutarties įvykdymas. Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius. Dėl šios priežasties sutarties vykdymo veiksmas atitinka sandorio požymius – juo siekiama panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), t. y. užbaigti sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius. Į tai yra nukreipta šalies valia, kuri yra esminis sandorio požymis. CK įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai nėra siejami su tam tikra sandorių (pvz., tik dvišaliai sandoriai) rūšimi, todėl ir vienašaliai sandoriai, tarp jų ir sutarties vykdymo veiksmai, gali būti ginčijami, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015 ir kt.).

Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių visų pirma kilo dėl to, ar ieškinys pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino. Taigi, prieš vertinant, ar egzistuoja CK 6.66 straipsnyje nustatytos actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos, pirmiausia būtina nustatyti, ar toks ieškinys pateiktas nepraleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto senaties termino, nes nustačius, kad senaties terminas buvo praleistas, nebetektų prasmės likusių CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų vertinimas, kadangi ieškinys negalėtų būti tenkinamas.

I.                      Dėl ieškinio senaties taikymo

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi UAB „Drustila“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „TOP CONSULT“. Į bylą pateikti dokumentų perdavimo – priėmimo aktai patvirtina, kad UAB „Drustila“ dokumentai bankroto administratoriui perduoti 2019 m. spalio 1 d. Duomenų, jog bankroto administratoriui bendrovės dokumentai būtų perduoti, ar apie ginčijamą sandorį jam tapo žinoma anksčiau, byloje nėra, todėl laikytina, kad įmonės bankroto administratoriui apie ginčijamą sandorį tapo žinoma nuo dokumentų apie šio sandorio sudarymą gavimo dienos, t. y. 2019 m. spalio 1 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 2A-80-370/2017), todėl nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 30 d., t. y. nepraleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtino vienerių metų ieškinio senaties termino.

Atsakovas sutinka, kad šis įstatyme įtvirtintas vienerių metų terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas, tačiau nurodo, kad nagrinėjamu atveju taip pat turėtų būti taikomas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas sandoriams ginčyti, kurį ieškovė praleido. Pažymėjo, kad ĮBĮ yra specialusis įstatymas CK atžvilgiu, todėl civilinės teisės institutai bei normos bankroto teisėje taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja bankroto instituto paskirčiai ir specialiosioms ĮBĮ normoms.

ĮBĮ, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte buvo nustatyta, kad administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonių sandorių sudarymo gavimo dienos patikrina įmonės sandorius sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, kitais atvejais taikomos ĮBĮ nuostatos. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ĮBĮ nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto adminsitratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas ir ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taisyklės, šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Taigi, šis terminas nėra nei ieškinio senaties, nei naikinamasis terminas kreiptis į teismą ir jo praleidimas negali užkirsti kelio pareikšti ieškinį ar jį nagrinėti teisme, taip pat nėra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-421/2017).

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad ieškovė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo pareiškė nepraleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto vienerių metų ieškinio senaties termino, pagrindo taikyti ieškinio senatį nėra, todėl atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.   

II.                      Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu

Kaip jau minėta tam, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu būtina nustatyti, jog kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio bei skolininkas ir trečiasis asmuo buvo nesąžiningi. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 17 ir kt.).

2.1.       Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

Pirma actio Pauliana taikymo sąlyga – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma ir tais atvejais, kai ieškinį reiškia kreditoriams atstovaujantis bankroto administratorius, kuris įrodinėdamas nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

Nagrinėjamoje byloje įmonės nemokumo administratorius, gindamas visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, pareiškė ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu ir į bylą pateikė įrodymus – lenteles apie UAB „Drustila“ pradelstus įsipareigojimus, UAB „Drustila“ kreditorių išrašytas sąskaitas faktūras, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis – kurie patvirtina, kad 14 kreditorių (UAB „SLO Lithuania“, UAB „Eco sprendimai“, UAB „Šviesos technologijos“, akcinė bendrovė „Vilma“, UAB „Energosfera“, UAB „Elektrifikacijos darbai“, UAB „Arevita ir Ko“, UAB „Prim Prekyba“, UAB „InterPro“, UAB „Eltido“, UAB „Druskana“, UAB „BK grupė“, UAB „Elektrokomplektas“, UAB „Elektrobalt“), kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti UAB „Drustila“ bankroto byloje, turėjo neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises, atsiradusias iki ginčijamo mokėjimo pavedimo atlikimo, todėl pripažintina, kad BUAB „Drustila“ nemokumo administratorius turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinį ir ši actio Pauliana taikymo sąlyga byloje yra įrodyta.  

2.2.       Dėl kitų actio Pauliana sąlygų egzistavimo

Ieškovė nurodo, kad ginčijamas sandoris – 2019 m. kovo 28 d. mokėjimo pavedimas, kuriuo UAB „Drustila“ sumokėjo atsakovui UAB „Dzūkijos medis“ 11 808,72 Eur sumą – pažeidė bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, šio sandorio ieškovė sudaryti neprivalėjo, nes atsakovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai nebuvo suėję, be to, ieškovė buvo nesąžininga, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kitų kreditorių teises. Ieškovės teigimu, UAB „Drustila“ pažeidė kreditorių teises, nes ginčijamą mokėjimą atliko būdama faktiškai nemoki, taip sumažindama galimybę atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais (ir bankroto procese likusiais) sąžiningais kreditoriais, o atsakovui buvo suteikta neteisėta atsiskaitymo pirmenybė. Atsakovas nesutinka su šiais ieškovės argumentais, iš esmės motyvuodamas tuo, kad ginčijamo mokėjimo pavedimo atlikimo metu UAB „Drustila“ buvo moki, nes praėjus beveik dviem mėnesiams nuo mokėjimo pavedimo atlikimo Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o ginčijamas sandoris atitiko įprastą verslo praktiką, ieškovei siekiant tęsti ūkinę – komercinę veiklą bei išlaikyti bendradarbiavimą su atsakovu, dėl ko byloje neįrodytos kitos actio Pauliana sąlygos. Taigi, byloje tarp šalių esminis ginčas kilo dėl ieškovės finansinės būklės, t. y. jos (ne)mokumo, atliekant ginčijamą mokėjimo pavedimą.

Pažymėtina, kad siekiant nustatyti vienos iš actio Pauliana sąlygos buvimą – kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos, tačiau kituose teisės aktuose jis yra apibrėžtas ir gali būti taikomas. Nemokumas, kaip teisinė sąlyga, actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo įsiteisėjusia 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, kuria UAB „Drustila“ iškelta bankroto byla, faktinis bendrovės nemokumas konstatuotas pagal 2019 m. birželio 30 d. UAB „Drustila“ balanso duomenis. Prieš UAB „Drustila“ iškeliant bankroto bylą, bendrovei Kauno apygardos teismo įsiteisėjusia 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi, t. y. praėjus pusantro mėnesio po ginčijamo mokėjimo pavedimo atlikimo, buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kurioje bendrovės mokumas buvo nustatytas 2019 m. kovo 31 d. UAB „Drustila“ balanso duomenimis. Ieškovė nurodo, kad UAB „Drustila“ buvęs direktorius, teikdamas teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pateikė teismui tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės turtinę padėtį, kas sąlygojo faktiškai nepagrįstos nutarties dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo priėmimą ir įrodinėja, kad teikiant pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nebuvo nurodyta, jog dalis debitorių – UAB „Alkor“, UAB „Elektroskydas“, UAB „Kortas“ – buvo nemokūs ir iš jų skolų atgavimas nebuvo realus, be to, neteisingai nurodytos pradelstų reikalavimų sumos, dėl ko neteisingai buvo parengtas pateiktas balansas. Teisme liudytoju apklaustas buvęs UAB „Drustila“ direktorius D. K. parodė, kad kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikė visus duomenis apie bendrovės turtą ir turimas skolas, tačiau galėjo ko ir nepateikti, be to, ėmėsi priemonių atgauti skolas iš minėtų debitorių, todėl šių skolų beviltiškomis nelaikė. Iš ieškovės prie 2020 m. gruodžio 2 d. rašytinių paaiškinimų pridėtų Kauno apygardos teismui į restruktūrizavimo bylą pateiktų dokumentų, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties bei UAB „Drustila“ 2019 m. segtuvo apie tiekėjus matyti, kad ieškovės ginčijamų debitorių – UAB „Alkor“, UAB „Elektroskydas“, UAB „Kortas“ – skolos, kaip trumpalaikis turtas, buvo įtrauktos į UAB „Drustila“ 2019 m. kovo 31 d. balansą, kuriuo remiantis teismas vertino bendrovės turimą turtą, nepasisakant dėl skolų iš šių bendrovių atgavimo galimybės, o pateikti duomenys apie pradelstus bendrovės įsipareigojimus 2019 m. kovo 31 d. neatitiko faktinės padėties, nes į pradelstus įsipareigojimus neįtrauktos kreditorių UAB „Prim Prekyba“, UAB „Elektrokomplektas“, UAB „BK grupė“, UAB „InterPro“, UAB „Elektrofikacijos darbai“, A. K., UAB „Dogas“, A. S. firmos „Jeldeta“, mažosios bendrijos „Egjura“ skolos, neteisingai nurodyti kreditoriams UAB „Elektrobalt“, UAB „A. N. ir Ko“ pradelstų įsipareigojimų dydžiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktus įrodymus apie UAB „Drustila“ buvusią turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vertinant ieškovės (ne)mokumą visgi būtina išanalizuoti bendrovės finansinius duomenis ginčijamo mokėjimo pavedimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-553-790/2020).

Ieškovė UAB „Drustila“ finansinei būklei ginčijamo sandorio sudarymo metu pagrįsti 2020 m. gruodžio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė bendrovės 2019 m. kovo 27 d. balanso duomenis bei pateikė juos pagrindžiančius sąrašus. Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose neteisingai (padarant techninę klaidą) nurodyta, jog pateikiamas turtas 2019 m. kovo 27 d. ir visi prie rašytinių paaiškinimų pateikti duomenys apie bendrovės finansinę padėtį (turtą, kreditorinių finansinių reikalavimų sąrašas, pradelstų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, debitorių sąrašas) yra 2019 m. kovo 28 d. Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas dėl UAB „Drustila“ (ne)mokumo remiasi šiais duomenimis.

Iš ieškovės 2020 m. gruodžio 10 d. rašytinių paaiškinimų bei prie šių paaiškinimų pridėtų UAB „Drustila“ kreditorių, pradelstų įsipareigojimų, debitorių sąrašų, taip pat prie 2021 m. kovo 25 d. teikimo pridėtos ilgalaikio turto suvestinės matyti, kad ginčijamo mokėjimo pavedimo metu įmonės turtas siekė 306 809,84 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 6 538,04 Eur, trumpalaikis turtas – 300 271,80 Eur (atsargos – 7 469,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos 286 880,80 Eur, 5 922,00 Eur pinigai ir jų ekvivalentai). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso sudarė 264 404,67 Eur, iš jų pradelsti įsipareigojimai – 210 590,58 Eur. Ieškovė teigia, kad į trumpalaikio turto sudėtį neturėtų būti apskaitytos UAB „Alkor“, UAB „Elektroskydas“ bei UAB „Kortas“ skolos, kaip realus ieškovės turtas. UAB „Alkor“ ir UAB „Elektroskydas“ ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo iškeltos bankroto bylos, todėl 72 396,16 Eur skolos atgavimas iš šių debitorių nebuvo realus. Tuo tarpu, UAB „Kortas“ ginčijo skolą ieškovei, todėl 178 987,44 Eur sumai ieškovės apskaitytas reikalavimas taip pat turėtų būti mažinamas. Atsakovas nesutinka su šiais ieškovės argumentais teigdamas, kad nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Elektroskydas“ įsiteisėjo 2019 m. vasario 8 d., ginčijamo sandorio sudarymo metu BUAB „Elektroskydas“ statusas buvo bankrutuojantis, o bankrutavęs tapo tik 2019 m. rugpjūčio 2 d., todėl nėra jokio pagrindo šio reikalavimo neįtraukti į bendrovės turto balansą. BUAB „Alkor“ skola ieškovei negalėjo būti pripažinta beviltiška, nes UAB „Drustila“ akcininkai kreipėsi į teismą dėl BUAB „Alkor“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Tuo tarpu UAB „Kortas“ bankroto byla iškelta 2019 m. gegužės 27 d. ir ieškovės kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB „Kortas“ bankroto byloje.

Pažymėtina, kad dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas. Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016).

Ieškovės prie 2020 m. gruodžio 10 d. rašytinių paaiškinimų pateikto UAB „Drustila“ debitorių sąrašo duomenimis, ginčijamo mokėjimo pavedimo metu (2019 m. kovo 28 d.), UAB „Drustila“ turėjo 14 debitorių, kurių bendras įsiskolininkas ieškovei buvo 286 880,80 Eur. Pagal pateiktą debitorių sąrašą debitoriaus UAB „Alkor“ įsipareigojimas buvo 36 420,16 Eur, UAB „Elektroskydas“ – 33 382,93 Eur, UAB „Kortas“ – 178 987,44 Eur.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. gruodžio 1 d. išrašo, pateikto prie ieškovės 2020 m. gruodžio 2 d. rašytinių paaiškinimų,  duomenimis UAB „Drustila“ debitoriui UAB „Alkor“ Kauno apygardos teismo įsiteisėjusia 2018 m. liepos 31 d. nutartimi iškelta bankroto byla, teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Alkor“ kreditoriaus UAB „Drustila“ finansinis reikalavimas 36 420,16 Eur sumai. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi UAB „Alkor“ pripažinta bankrutavusi, nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 24 d. UAB „Drustila“ debitoriui UAB „Elektroskydas“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 8 d., teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Elektroskydas“ kreditoriaus UAB „Drustila“ finansinis reikalavimas 33 382,93 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi UAB „Elektroskydas“ pripažinta bankrutavusia. Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 patvirtintų „Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 2 punktą bendrovės statusas bankrutuojantis nesudaro pagrindo bendrovės skolų neįtraukti į turto apskaitą, o skolos pripažinti beviltiška dedant pastangas ją susigrąžinti yra neįmanoma. Pagal Taisyklių 2.1. ir 2.4. punktų nuostatas skolų negalėjimas susigrąžinti praėjus vieneriems metams, taip pat, tai, jog skolininkas yra bankrutavęs sudaro pagrindą mokesčio mokėtojui skolas laikyti beviltiškomis. Šiais atvejais mokesčių mokėtojas turi įrodyti ne tik skolų beviltiškumą, bet ir savo pastangas šioms skoloms susigrąžinti (Taisyklių 3 punktas).

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo įsiteisėjusia 2019 m. sausio 15 d. nutartimi UAB „Alkor“ pripažinta bankrutavusia. Taigi, ginčo mokėjimo pavedimo metu (2019 m. kovo 28 d.) UAB „Drustila“ debitorius (skolininkas) UAB „Alkor“ jau buvo bankrutavusi, kas pagal Taisyklių 2.4. punktą, leidžia pagrįstai spręsti, jog UAB „Alkor“ skola UAB „Drustila“ buvo beviltiška. Liudytojas D. K. teismo posėdyje parodė, kad kreipdamasis į teismą dėl bankroto šiai bendrovei pripažinimo tyčiniu ėmėsi veiksmų BUAB „Alkor“ skolai susigrąžinti. Iš UAB „Drustila“ 2019 m. kovo 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad UAB „Drustila“ akcininkams nusprendus, bendrovė 2019 m. kovo 8 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl UAB „Alkor“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau byloje jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo mokėjimo pavedimo metu UAB „Drustila“ realiai galėjo susigrąžinti bankrutavusios UAB „Alkor“ skolą, nėra, o vien bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu inicijavimas, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad UAB „Drustila“ galimybė atgauti šį įsiskolinimą tuo metu galėjo būti vertinama kaip reali.

UAB „Elektroskydas“ bankroto byla iškelta įsiteisėjusia teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, bendrovė pripažinta bankrutavusia 2019 m. liepos 22 d., taigi, ginčijamo mokėjimo pavedimo metu ši bendrovė dar nebuvo bankrutavusi. Iš į bylą prie 2020 m. gruodžio 2 d. rašytinių paaškinimų pateiktos lentelės „UAB „Drustila“ pirkėjų skolos 2019 m. kovo 31 d.“ matyti, kad nurodytai dienai UAB „Elektroskydas“ skola vėluojama apmokėti nuo 180 iki 360 dienų, t. y. ginčijamo mokėjimo pavedimo metu ši skola nebuvo susigrąžinta mažiau kaip vieneri metai, todėl atsakovas pagrįstai teigia, kad UAB „Elektroskydas“ skolos pripažinti beviltiška pagal Taisyklių 2 punktą nėra pagrindo. Liudytojas D. K. teismo posėdyje parodė, kad siekdamas, jog bendrovei būtų sugrąžintas UAB „Elektroskydas“ įsiskolinimas, bendravo su UAB „Elektroskydas“ direktoriumi, kuris pasirašė, jog bendrovei skolą asmeniškai sumokės dalimis. Ieškovė 2021 m. balandžio 8 d. teikimu pateikė 2019 m. sausio 31 d. sutartį dėl UAB „Elektroskydas“ skolos UAB „Drustila“ apmokėjimo, kuri patvirtina, kad fizinis asmuo – S. G. – įsipareigojo padengti UAB „Elektroskydas“ 33 382,93 Eur skolą UAB „Drustila“, mokėdamas ją dalimis per 5 metus pagal sutartyje nustatytą grafiką, pirmą skolos mokėjimą atliekant ne vėliau kaip 2020 m. sausio 31 d. Šiuo atveju, UAB „Drustila“ direktorius dar prieš sudarant ginčijamą sandorį ėmėsi priemonių skolai iš UAB „Elektroskydas“ atgauti, sudarė skolos apmokėjimo sutartį, pagal kurią pirma įmoka turėjo būti sumokėta po ginčijamo mokėjimo atlikimo, todėl pripažinti 33 382,93 Eur skolą beviltiška ginčijamo mokėjimo metu ir jos neįskaityti į UAB „Drustila“ turto realią vertę nėra teisinio pagrindo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „Drustila“ balanse esančio turto vertė taip pat turėtų būti mažinama ir debitoriaus UAB „Kortas“ skola – 178 987,44 Eur, 2020 m. gruodžio 2 d. ir 2020 m. gruodžio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovui prieštaraujant minėtai aplinkybei, nemokumo administratorius skaičiuojant UAB „Drustila“ turimą turtą šios skolos neminusuoja, kadangi ir be šios sumos įtakos bus įrodytas UAB „Drustila“ nemokumas. Iš prie ieškovės 2020 m. gruodžio 2 d. rašytinių paaiškinimų pridėtų procesinių dokumentų pagal UAB „Drustila“ ieškinį atsakovui UAB „Kortas“ civilinėje byloje Nr. eL2-7912-887/2018 ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kaunos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1042-343/2019 (iškelta 2018 m. spalio 25 d.) pagal ieškovės UAB „Drustila“ ieškinį atsakovui UAB „Kortas“ dėl skolos priteisimo. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovės UAB „Drustila“ ieškinys atsakovei UAB „Kortas“ dėl skolos priteisimo, UAB „Drustila“ atstovui į teismo posėdį neatvykus be svarbių priežasčių, paliktas nenagrinėtas. UAB „Kortas“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, šio teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi UAB „Drustila“ patvirtintas bankrutuojančios UAB „Kortas“ kreditoriumi 178 987,44 Eur finansinio reikalavimo sumai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl UAB „Drustila“ debitorinio reikalavimo UAB „Kortas“ atžvilgiu teisme buvo kilęs ginčas, kuris ginčijamo mokėjimo pavedimo metu (2019 m. kovo 28 d.) dar nebuvo išnagrinėtas, dėl galimų UAB „Kortas“ padarytų nusikalstamų veikų išrašant UAB „Drustila“ PVM sąskaitas faktūras 2018 m. lapkričio 29 d. pareiškimu buvo kreiptąsi į prokuratūrą. Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamo mokėjimo pavedimo metu ieškovės debitoriui UAB „Kortas“ bankroto byla nebuvo iškelta ir šio debitoriaus skolos suma iš apskaitomo realaus bendrovės turto nemažinama. Liudytojas D. K. teismo posėdyje parodė, kad ginčijamo mokėjimo pavedimo metu debitorius UAB „Kortas“ nei bankrutavo, nei buvo reorganizuojamas, todėl laukė iš šios bendrovės skolos grąžinimo, šią skolą bandė atgauti iškeldami teisme civilinę bylą. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės atstovo išreikštą poziciją, sprendžia, kad ginčijamo mokėjimo pavedimo metu laikyti debitoriaus UAB „Kortas“ skolą beviltiška ir jos neapskaityti UAB „Drustila“ balanse taip pat nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant byloje įrodymų, jog ginčijamo mokėjimo pavedimo metu (2019 m. kovo 28 d.) buvo realių galimybių atgauti debitoriaus bankrutavusios UAB „Alkor“ skolą, teismo vertinimu, tokios skolos suma – 36 420,16 Eur, sprendžiant UAB „Drustila“ (ne)mokumo klausimą, neturi būti įskaitoma į bendrovės turto realią vertę, todėl darytina išvada, jog ginčijamo mokėjimo pavedimo metu UAB „Drustila“ balanse realaus turto vertė buvo 270 389,68 Eur (306 809,84 Eur - 36 420,16 Eur).

Nagrinėjamu atveju, kita svarbi aplinkybė sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo yra bendrovės pradelsti įsipareigojimai buvę ginčijamo mokėjimo metu. Ieškovės UAB „Drustila“ prie 2020 m. gruodžio 10 d. rašytinių paaiškinimų pateiktame UAB „Drustila“ pradelstų kreditorių finansinių reikalavimų sąraše (toliau – Sąrašas) nurodyta, kad UAB „Drustila“ ginčijamo mokėjimo pavedimo metu pradelsti įsipareigojimai sudarė 210 590,58 Eur, 2020 m. gruodžio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovės pateiktoje lentelėje (toliau – Lentelė) nurodoma, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Drustila“ pradelsti kreditorių reikalavimai sudarė 197 314,71 Eur. Teismo posėdyje ieškovės atstovas teigė, kad ginčijamo sandorio dienai bendra suma pradelstų reikalavimų sudarė 197 314,71 Eur ir šie paskaičiavimai pateikti atsižvelgiant į bankroto bylą pateiktus kreditorinius reikalavimus. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pagrindžiančius UAB „Drustila“ ginčijamo mokėjimo pavedimo metu buvusius pradelstus įsipareigojimus, sprendžia, kad ieškovės pateiktame Sąraše bei Lentelėje ne visi duomenys yra teisingi ir neatskleidžia visų UAB „Drustila“ buvusių pradelstų įsipareigojimų, be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lentelėje yra pateikti duomenys apie kreditorių skolas, buvusias bankroto bylos iškėlimo metu, neatsižvelgiant į apmokėjimo terminus ginčijamo mokėjimo pavedimo metu, šių duomenų nevertina ir spręsdamas apie UAB „Drustila“ buvusius pradelstus įsipareigojimus ginčijamo mokėjimo metu remiasi Sąraše nurodytais duomenimis.  

Sąraše kreditoriui UAB „Česlovas ir Kompanija“ pradelsta skola nurodyta 396,64 Eur. Iš prie ieškovės 2021 m. balandžio 8 d. teikimo pateiktos UAB „Česlovas ir kompanija“ išrašytos 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitos - faktūros serija CES-KP0001848 (166,13 Eur sumai), 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos - faktūros serija CES-KP0001835 (230,52 Eur sumai), taip pat prie 2020 m. gruodžio 2 d. ieškovės rašytinių paaiškinimų pridėto UAB „Drustila“ segtuvo apie tiekėjus matyti, kad ginčijamo mokėjimo pavedimo metu šiam kreditoriui UAB „Drustila“ turėjo pradelstų įsipareigojimų 230,52 Eur sumai pagal PVM sąskaitą - faktūrą serija CES-KP0001835, kadangi PVM sąskaitos - faktūros Nr. Nr. CES-KP0001848 (166,13 Eur sumai) apmokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Sąraše kreditoriui UAB „Prim Prekyba“ pradelsta skola nurodyta 11 478,32 Eur, tačiau iš prie ieškovės 2020 m. gruodžio 2 d. rašytinių paaiškinimų pateikto kreditoriaus UAB „Prim Prekyba“ 2019 m. spalio 17 d. prašymo bei prie jo pridėtų PVM sąskaitų - faktūrų matyti, kad ginčijamo mokėjimo metu šiam kreditoriui UAB „Drustila“ pradelstų įsipareigojimų suma buvo 11 485,33 Eur. Sąraše kreditoriui UAB „Eco Sprendimai“ pradelsta skola nurodyta 9 315,67 Eur, tačiau įvertinus UAB „Eco Sprendimai“ Kauno apygardo teismui 2019 m. salio 21 d. pateiktame kreditoriniame reikalavime nurodytus duomenis bei prie jo pridėtas PVM sąskaitas faktūras, taip pat UAB „Drustila“ segtuve apie tiekėjus esančius duomenis matyti, kad ginčijamo mokėjimo metu šiam kreditoriui UAB „Drustila“ turėjo pradelstų įsipareigojimų 8 417,92 Eur sumai (9 377,40 Eur bendra skola – 959,48 Eur), nes keturių PVM sąskaitų faktūrų: Nr. ECO1044455 (24,35 Eur sumai), Nr. ECO1043467 (606,68 Eur sumai), Nr. ECO1043466 (291,06 Eur sumai) ir Nr. ECO1043781 (37,39 Eur sumai), apmokėjimo terminai dar nebuvo suėję. Sąraše kreditoriui UAB „Šviesos technologijos“ pradelsta skola nurodyta 18 455,85 Eur, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Drustila“ 2018 m. lapkričio 29 d. pažyma skolą įsipareigojo padengti per 2019 m., kiekvieną mėnesį mokant po 1 000,00 Eur, o 2019 m. gruodžio mėn. sumokant 3 955,85 Eur. Tuo pagrindu pripažintina, kad UAB „Drustila“ ir UAB „Šviesos technologijos“ buvo suderinusios, jog UAB „Drustila“ skolą mokės dalimis, todėl darytina išvada, kad ginčijamo mokėjimo metu pagal minėtą pažymą UAB „Drustila“ pradelsta skola UAB „Šviesos technologijos“ buvo 2 000,00 Eur. Nurodytų aplinkybių pagrindu, įvertinus tai, kad kiti Sąraše nurodyti pradelsti įsipareigojimai yra teisingi, darytina išvada, kad ginčijamo mokėjimo metu UAB „Drustila“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 193 077,87 Eur ((210 590,58 Eur + 7,01 Eur) – 166,12 Eur – 897,75 Eur – 16 455,85 Eur).

Byloje nustačius, kad ginčijamo mokėjimo pavedimo metu UAB „Drustila“ reali turto vertė buvo 270 389,68 Eur, pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai – 193 077,87 Eur, įvertinus turto ir ieškovės pradelstų finansinių įsipereigojimų santykį, konstatuotina, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu  UAB „Drustila“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 71,41 proc. bendrovės turto vertės. Iš į bylą pateiktų 2018 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų, 2019 m. vasario 28 d. balanso, 2019 m. kovo 31 d. pelno (nuosltolių) ataskaitos UAB „Drustila“ 2018 m. veikė nuostolingai, jos turto vertė (lyginant su 2017 m.) sumažėjo 21,63 proc. (nuo 428 821,00 Eur iki 336 072,00 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai padidėjo 7,26 proc. (nuo 246 950,00 Eur iki 266 285,00 Eur) ir bendrovė patyrė 112 084,00 Eur nuostolių, 2019 m. vasario 28 d. (po dviejų mėnesių) bendrovės turto vertė sumažėjo 3,59 proc., mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai padidėjo 1,81 proc., 2019 m. kovo 31 d. bendrovė jau turėjo 27 780,00 Eur nuostolį, kas leidžia pagrįstai teigti, kad nors 2019 m. bendrovė ir nebuvo nutraukusi veiklos ir priešingai nei nurodė ieškovės atstovas iki ginčijamo sandorio sudarymo realiai veiklą vykdė (tą patvirtina į bylą pateiktas UAB „Drustila“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras, išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei liudytojo D. K. parodymai), tačiau jos veikla buvo nuostolinga, ginčijamo mokėjimo metu bendrovė sistemiškai nevykdė savo įsipareigojimų daliai turimų kreditorių, turto, kuris butų buvęs pakankamas visiems finansiniams reikalavimams patenkinti neturėjo, o turimi pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę realiai buvusios (byloje nustatytos) turto vertės, todėl pripažintina, jog ieškovė įrodė, kad atlikdama ginčijamą sandorį (mokėjimo pavedimą) UAB „Drustila“ atitiko nemokios įmonės požymius (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas).

Pažymėtina, jog tam, kad sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, neužtenka nustatyti, jog ginčijamo sandorio sudarymo (šiuo atveju ginčijamo mokėjimo pavedimo) metu įmonė buvo nemoki, taip pat turi būti nustatyta, kad sandoris pažeidė kreditorių teises, sandorio šalys jį sudarydamos siekė nesąžiningų tikslų bei skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, ką šioje byloje įrodinėja ieškovė.  Pagal formuojamą aktualiausią teismų praktiką nagrinėjant actio Pauliana ieškinį teismas, viena vertus, turi vertinti ir spręsti dėl kiekvienos iš nurodytų actio Pauliana sąlygų egzistavimo, kita vertus, sprendžiant dėl actio Pauliana sąlygų viseto, ginčo teisiniai santykiai turi būti vertinami sistemiškai, atsižvelgiant į nagrinėjamų sąlygų tarpusavio ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Kasacinio teismo nurodoma, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013, 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016). Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditorių teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Net ir esant faktiniam nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika, nes kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Pažymėtina, kad šis aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012, 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013, 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013, 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą yra pagrįstas, turi būti visapusiškai ir išsamiai įvertintos visos ginčo aplinkybės, tam, kad būtų nustatyta, ar ginčijamas sandoris buvo sudarytas nesąžiningai siekiant pabloginti skolininko turtinę padėtį ir išvengti atsiskaitymo su jo kreditoriais, patenkinti tik vieno skolininko proteguojamo kreditoriaus interesus, ar priešingai, šis sandoris nebuvo sudarytas siekiant pakenkti įmonės kreditoriams, bet norint išsaugoti jos veiklą, jis atitiko įmonės interesus, verslo logiką, faktiškai nepablogino įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir pan. Turi būti įvertintas ne sandorio formalus pobūdis, bet jo realus turinys ir pasekmės, kurias sandoris sukėlė skolininkui ir jos kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-553-790/2020).

Byloje nustatyta, kad šalių 2019 m. kovo 1 d. sudarytų dviejų Statybos rangos sutarčių pagrindu atsakovas ieškovei 2019 m. kovo 25 d. išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras, kurias ieškovė apmokėjo 2019 m. kovo 28 d. bankiniu pavedimu, kurį ginčija nemokumo administratorius. Pažymėtina, kad sudarius rangos sutartį atsiranda dvišalė šalių prievolė – viena šalis įsipareigoja atlikti darbus, kita šalis – už juos atsiskaityti. Nors mokėjimo operacija yra sandoris, kuriam pakanka vienos šalies valios, tačiau jis atliktas išimtinai dvišalės sutarties pagrindu, keičia sutarties šalių civilines teises ir pareigas, todėl jo negalima vertinti izoliuotai nuo sutarties. 

Nagrinėjamu atveju UAB „Drustila“ buvęs direktorius D. K. teismo posėdyje paaiškino, kad įmonė buvo sudariusi dvi sutartis su UAB „VA Statyba“, pagal kurias vykdė elektros tinklų montavimo darbus objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Atliekant minėtus darbus UAB „VA Statyba“ direktorius bendrovei pareiškė pretenzijas dėl darbo metu apgadintų sienų bei kitų darbų atlikimo metu objektuose padarytų apgadinimų ir nurodė, kad iki kol nebus ištaisyti nurodyti apgadinimai bendrovei nebus mokami pinigai už faktiškai atliktus darbus bei bendrovei bus taikomos sankcijos (baudos). Pati įmonė nustatytų apgadinimų pataisyti negalėjo, kadangi neturėjo leidimo specializuotiems statybų darbams atlikti, todėl siekiant išvengti problemų, taip pat gauti pinigus už faktiškai atliktus darbus, samdėsi atsakovą statybiniams darbams minėtuose objektuose atlikti, su kuriuo pasirašė dvi sutartis. Atsakovui atlikus darbus, UAB „VA Statyba“ sumokėjo UAB „Drustila“ pinigus už jos faktiškai atliktus darbus, iš kurių bendrovė atsiskaitė su atsakovu. Atliekant mokėjimą atsakovui įmonė turėjo einamų skolų, tačiau laukė pinigų iš debitorių, bendrovė veiklą vykdė, todėl remiantis verslo praktika iš gautų pinigų už objektuose atliktus remonto darbus  atsiskaitė su atsakovu. Iš prie ieškovės 2020 m. gruodžio 2 d rašytinių paaiškinimų pridėtų dokumentų matyti, kad 2018 m. lapkričio 23 d. UAB „VA Statyba“ ir UAB „Drustila“ sudarė Statybos darbų subrangos sutartį Nr. 2018/11-23 (toliau – Sutartis Nr. 2018/11-23), kuria UAB „Drustila“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), bendruosius statybos darbus iki 2019 m. kovo 7 d. pagal 2019 m. vasario 7 d. papildomą susitarimą Nr. 1, kurio terminas buvo pratęstas 2019 m. kovo 7 d. papildomu susitarimu Nr. 2, ir 2018 m. balandžio 12 d. sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. 2018/04/12 (toliau – Sutartis Nr. 2018/04/12), kuria UAB „Drustila“ įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte –(duomenys neskelbtini)iki 2019 m. gegužės 31 d. 2019 m. kovo 1 d. UAB „Drustila“ ir atsakovas UAB „Dzūkijos medis“ sudarė dvi Statybos rangos sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 1 d. atlikti remonto darbus viešbučio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpose bei bendrastatybinius darbus viešbučio paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus darbus šalys pasirašė atliktų darbų aktus ir atsakovas 2019 m. kovo 25 d. už atliktus darbus išrašė UAB „Drustila“ PVM sąskaitas faktūras Nr. 2019/14 ir Nr. 2019/15 bendrai 11 808,72 Eur sumai. Prie ieškinio pateiktas UAB „Drustila“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „VA Statyba“ 2019 m. kovo 28 d. (t. y. po šalių pasirašytų atliktų darbų aktų) pervedė UAB „Drustila“ 12 000,00 Eur, tą pačią dieną UAB „Drustila“ pervedė atsakovui 11 808,72 Eur. Teismo posėdyje liudytoja apklausta buvusi UAB „Dzūkijos medis“ direktorė J. S. parodė, kad į įmonę kreipėsi UAB „Drustila“ direktorius D. K. dėl apdailos darbų broko ištaisymo objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kurių pati UAB „Drustila“ ištaisyti negalėjo. Padarytą broką UAB „Drustila“ ištaisyti turėjo kuo skubiau, kad gautų pinigus už savo atliktus darbus šiuose objektuose. Sutartus darbus atliko, pasirašė darbų atlikimo aktus ir už juos buvo atsiskaityta. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2004). Byloje surinktų įrodymų visumos analizės ir jų palyginimo pagrindu, atsižvelgiant į UAB „Drustila“ įstatuose 4 punkte numatytas bendrovės ūkinės veikos rūšis, Sutarčių Nr. 2018/11-23 ir Nr. 2018/04/12 sąlygas, atliktų darbų aktuose išdėstytų darbų pobūdį, teismas sprendžia, kad byloje nustatyta, jog UAB „Drustila“ statybos rangos sutartis su atsakovu sudarė, siekiant ištaisyti Sutarčių Nr. 2018/11-23 ir Nr. 2018/04/12 pagrindu objektuose (duomenys neskelbtini) atliekant bendruosius statybos darbus padarytus objektų apgadinimus. Tik atsakovui ištaisius objektų apgadinimus, UAB „VA Statyba“ atsiskaitė su UAB „Drustila“ už jos tuo metu faktiškai atliktus darbus, o UAB „Drustila“ vykdydama sutartinius įsipareigojimus iš gautų pinigų atsiskaitė su atsakovu. Taigi, UAB „Drustila“ ginčijamą mokėjimą atliko tarp šalių sudarytų 2019 m. kovo 1 d. Statybos rangų sutarčių pagrindu, kurios tarp šalių buvo sudarytos ieškovei siekiant išvengti nuostolių bei gauti apmokėjimą už atliktus darbus pagal su UAB „VA Statyba“ sudarytas Sutartis Nr. 2018/11-23 ir Nr. 2018/04/12.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad UAB „Drustila“ neištaisiusi UAB „VA Statyba“ nustatytų objektų apgadinimų galėjo negauti apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus bei kartu patirti papildomų nuostolių, pripažintina, jog UAB „Drustila“, kaip verslo subjekto, veiksmai, sudarant su atsakovu statybos rangos sutartis bei pagal šias sutartis ginčijamu mokėjimu apmokant atsakovui už atliktus darbus iš už tuose pačiuose objektuose ieškovės faktiškai atliktus darbus gautus pinigus, atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standartą, įmonės interesus bei verslo logiką. Šalių sudaryti sandoriai, kurių pagrindu buvo atliktas ginčijamas mokėjimas, nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą ieškovės verslo praktiką, be to, šiais veiksmais buvo siekiama užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą bei gauti naudos įmonei. Akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovei pačiai nesiėmus veiksmų, t. y. nesudarius statybos rangos sutarčių su atsakovu, ieškovė nebūtų gavusi apmokėjimo už faktiškai objektuose atliktus darbus, be to, galėjo patirti ir nuostolius UAB „VA Statyba“ pritaikius sankcijas, kas būtų dar labiau pabloginę įmonės finansinę padėtį. Atsakovui ištaisius ieškovės objektuose padarytus apgadinimus  ieškovei buvo apmokėta už jos faktiškai atliktus darbus šiuose objektuose, bendrovė nepatyrė papildomų nuostolių, o ginčijamu mokėjimu buvo sumokėta mažesnė suma nei gauti pinigai už minėtuose objektuose atliktus darbus, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog sudaryti sandoriai, kurių pagrindu buvo atliktas ginčijamas mokėjimas, buvo naudingi pačiai ieškovei, o atliktas mokėjimas iš esmės nepablogino įmonės finansinės padėties ir galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė 2019 m. kovo mėnesį, kuomet buvo atliktas ginčijamas mokėjimas, taip pat ir vėliau, atsiskaitė ne tik su atsakovu, bet ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Iš byloje pateikto segtuvo apie tiekėjus matyti, kad ieškovė atsiskaitinėjo su daugeliu kitų kreditorių: UAB „Česlovas ir kompanija“, UAB „ECO Sprendimai?“, UAB „Elektrum“, UAB „Druskininkų vandenys“, UAB „Telia“, UAB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „Mazgas“, UAB „Prim Prekyba“, UAB „Kesko Senukai“, UAB „SLO Lithuania“, UAB „Druskana“, UAB „Energosfera“, UAB „Cirkle K Lietuva“,  UAB „Litelektro“, UAB „Dogas“, UAB „Jaldeta“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Drusta“, UAB „Drusvita“, be to, atlikto mokėjimo metu ieškovė neturėjo jokių įsiskolinimų valstybei, ieškovės atžvilgiu nebuvo taikyta areštų, draudimų, nebuvo iškeltų bylų dėl skolų priteisimo, nebuvo pradėta priverstinio vykdymo procedūrų, o byloje duomenų, kad ieškovė sąmoningai būtų vengusi atsiskaityti su tam tikrais ieškovės kreditoriais, nepagrįstai būtų teikusi prioritetą kitų kreditorių reikalavimams ir pan., nėra. Tuo pagrindu darytina išvada, kad ieškovė neturėjo siekio atsiskaityti išimtinai tik su atsakovu ir išvengti pareigos vykdyti prievoles kitiems kreditoriams, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas mokėjimas pažeidė kitų ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Šiuo atveju šalys sudarė dvi statybos rangos sutartis, kurių pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti ieškovei darbus, o ieškovė – už juos atsiskaityti, taigi abi sutartys yra atlygintinės, todėl priešingai nei nurodo ieškovė, nagrinėjamoje byloje kaip viena iš būtino actio Pauliana sąlygų turėtų būti vertinamas ne tik ieškovės, bet ir atsakovo sąžiningumas (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-490-755/2020), tačiau pagal formuojamą teismų praktiką skolininkas (ieškovė) ir trečiasis asmuo (atsakovas) laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nagrinėjamoje byloje nenustačius įmonės kreditorių teisių ginčijamu mokėjimu pažeidimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad mokėjimą atlikusi ir jį priėmusios šalys buvo nesąžiningos. Kai nekonstatuotas kreditorių teisių atsiskaitant su atsakovu pažeidimas, aplinkybė, kad ieškovė atsakovei mokėjimą atliko nesuėjus mokėjimo terminui nesudaro pagrindo spręsti apie ginčo sandorių dalyvių nesąžiningumą įmonės kreditorių atžvilgiu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė visų būtinų actio Pauliana sąlygų egzistavimo, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti 2019 m. kovo 28 d. mokėjimo pavedimą negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį reikalavimą pripažinti mokėjimo pavedimą negaliojančiu, atmestinas ir reikalavimas taikyti restituciją bei išvestinis reikalavimas priteisti 6 procentų metines palūkanas.

III.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, pareiga apmokėti byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas kyla ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl atmetus ieškinį šios bylinėjimosi išlaidos ir byloje teismo turėtos pašto išlaidos iš ieškovės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis), tačiau ieškovė, nors ir atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, privalo atlyginti atsakovui jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Į bylą pateiktos sąskaitos – faktūros, mokėjimo nurodymai Nr. 12021520 ir Nr. 03161208, atliktų darbų išklotinė patvirtina, kad atsakovas byloje patyrė 1 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už dokumentų parengimą, teisines konsultacijas bei atstovavimą teisme, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, teisinių paslaugų teikimo laiką, advokato dalyvavimą bylos nagrinėjime, pripažintina, kad advokato atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.17, 8.19 punktuose nustatytų maksimalaus užmokesčio dydžių advokato pagalbai, jos yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl iš ieškovės atsakovui priteistinos 1 200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Ieškovė yra bankrutavusi įmonė, jos vardu ieškinį pateikė nemokumo administratorius UAB „TOP CONSULT“, todėl atsakovui priteistos išlaidos apmokėtinos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 269, 270, 282 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Dzūkijos medis“, juridinio asmens kodas 304130364, iš ieškovės BUAB „Drustila“, juridinio asmens kodas 152113178, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „TOP CONSULT“, 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jas apmokant iš BUAB „Drustila“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja                                                                                         Džiuginta Plukienė