Civilinė byla Nr. 2S-1105-390/2018

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19114-2017-6

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.6(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1977-752/2018 civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Raimonda Pauzienė, R. S..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašė: pripažinti antstolės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neišieškant iš skolininko R. S. po 347,54 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui nuo 2017 m. balandžio mėnesio neteisėtais ir įpareigoti antstolę išieškoti iš skolininko vaiko išlaikymui po 347,54 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. balandžio mėnesio.

2.       Skunde nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo antstolė nepradėjo jokių vykdymo veiksmų, telefonu antstolė informavo, kad išieškojimą pradės tik nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, kadangi skolininkas išlaikymą vaikui yra sumokėjęs į priekį. Pareiškėjos (išieškotojos) nuomone, antstolės veiksmai yra neteisėti.

3.       Antstolė Raimonda Paužienė 2017 m. rugsėjo 25 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjos skundo.

4.       Nurodė, kad vykdo 2017 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-843-726/2014 dėl išlaikymo išieškojimo iš R. S.. Vykdomajame rašte nurodyta, kad taikos sutarties 5 punktu atsakovas įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 347,50 Eur (1200 Lt) nuo 2014-05-12 iki vaiko pilnametystės. Skolininkui pateikus duomenis apie teiktą nepilnamečiui vaikui išlaikymą, antstolė atliko išlaikymui skirtų lėšų perskaičiavimą ir nustatė, kad per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. skolininkas išieškotojai pervedė 26 159,39 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „vaiko išlaikymui“. Nustatė, kad skolininkas iš viso vaiko išlaikymui iki vykdomojo dokumento pateikimo dienos privalėjo sumokėti 17 745,21 Eur. Atlikus perskaičiavimą nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra ir yra 8 414,18 Eur išlaikymo permoka, todėl sprendė, kad nėra pagrindo priverstiniams vykdymo veiksmams.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.

6.       Teismas nurodė, kad antstolė gavusi 2017 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-843-726/2014 dėl išlaikymo išieškojimo iš R. S., pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Vykdomasis raštas Nr. 2-843-726/2014 išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagrindu. Taikos sutarties 5 punktu R. S. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 347,50 Eur (1200 Lt) nuo 2014-05-12 iki vaiko pilnametystės.

7.       Teismas pažymėjo, kad naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepriimtas. Nors pareiškėja nurodė, kad 2016-01-26 siekė nutraukti santuoką bendru susitarimu ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė su skolininku dėl 600 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo, tačiau santuoka nebuvo nutraukta ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei joje nurodytos sąlygos teismo patvirtintos nebuvo.

8.       Teismas nurodė, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai skolininko E. S. atliktus mokėjimus įvertino kaip vaikui teiktą išlaikymą, nes skolininkas antstolei pateikė bankų sąskaitų išrašus, kurių mokėjimo paskirtis aiškiai nurodyta kaip vaikui teikiamas išlaikymas.

9.       Teismas pareiškėjos argumentą, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis negali būti teikiamas į priekį, atmetė. Nurodė, kad priteisiant išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis siekiama užtikrinti, kad vaikas reguliariai gautų išlaikymą, tačiau tokia išlaikymo forma neužkerta kelio skolininkui pervesti vaikui išlaikyti skirtas lėšas į priekį, t. y. už kelis mėnesius.

10.       Teismas sprendė, kad įvertinusi skolininko pateiktus duomenis apie vaiko išlaikymui pervestas lėšas, antstolė pagrįstai paskaičiavo, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, o yra 8414,18 Eur išlaikymo permoka ir pagrindo priverstiniams vykdymo veiksmams nėra.

11.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas antstolio veiksmų vykdomojoje byloje teisėtumo klausimas, o ginčas dėl vaiko išlaikymo dydžio ar skolininko pervestų sumų vaiko išlaikymui panaudojimo turėtų būti sprendžiamas teisme bendra ginčo teisenos tvarka.

12.       Teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad antstolės veiksmai laikinai neišieškant iš skolininko po 347,54 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio mėnesio, yra neteisėti.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Atskiruoju skundu pareiškėja I. B., kurios interesams atstovauja advokatė J. J., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Antstolės atlikti skaičiavimai prieštarauja paties skolininko pozicijai, o taip pat ir byloje esantiems pareiškėjos skaičiavimams bei motyvams, antstolė be pagrindo laikė, kad yra susidariusi išlaikymo permoka. Teismas antstolės skaičiavimams be pagrindo pritarė.

1.2.                      Teismas netinkamai vertino aplinkybes, spręsdamas, kad vaiko tėvai negali laisva valia savo susitarimu susitarti dėl didesnio vaikui mokėtino išlaikymo dydžio, nors suprasdami, kad toks susitarimas neturi teismo sprendimo galios.

1.3.                      Teismas nevertino, kad šalys gyveno šeimoje ir santuokoje, todėl skolininkas rūpinosi ne tik vaiko išlaikymu, bet ir pačia pareiškėja, t. y. tarp šalių buvo susitarimas, jog skolininkas kiekvieną mėnesį pareiškėjai kompensuoja 300 Eur lizingo įmokas, todėl visa skolininko sumokėta suma nuo 2015-05-12 iki 2017-03-20 po 300 Eur laikytina kaip lizingo įmokų kompensavimas, o ne vaikui teiktas išlaikymas į priekį.

1.4.                      Teismas nevertino, kad skolininkas su pareiškėja nebuvo sudarę susitarimo dėl išlaikymo dalies mokėjimo į priekį, o tokio susitarimo galimybę iš esmės paneigia paties skolininko veiksmai kas mėnesį mokant po 600 Eur išlaikymą vaikui ir po 300 Eur kompensacijas lizingo įmokoms bei skolininko ir pareiškėjos 2016-01-26 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, kuriose šis klausimas aiškiai aptartas, atvaizduojant tikrąją buvusią situaciją tarp sutuoktinių.

1.5.                      Teismas, padarydamas išvadą, kad vaikui teiktas išlaikymas buvo mokėtas į priekį ir yra susidariusi išlaikymo permoka, privalėjo vertinti, ar ginčo šalys piniginių mokėjimų laikotarpiu gyveno kartu šeimoje ir santuokoje. Tačiau teismas nepagrįstai atsisakė vertinti šias reikšmingas pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisingą nutartį. Teismas turėjo vadovautis Kauno apygardos teismo 2015-12-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2078-324/2015 pateiktais išaiškinimais.

14.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

16.       Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

17.       Pagal bylos duomenis nustatyta, kad antstolė Raimonda Pauzienė 2017 m. birželio 28 d. gavo vykdyti du vykdomuosius raštus, išduotus 2017-05-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014, dėl išieškojimo iš R. S.: 1) dėl 347,54 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui iki vaiko pilnametystės, nurodant, kad skolininkas nėra sumokėjęs išlaikymo už 2017 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesius, todėl yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas 1390,16 Eur (347,54 Eur  x 4) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) dėl 15 060,23 Eur įsiskolinimo, kurį sudaro 5763,43 Eur (19 900 Lt) vaiko išlaikymo įsiskolinimas, 7530 Eur (26 000 Lt.) skola, 608,20 Eur (2 100 Lt) neturtinė žala, 1158,48 Eur (4 000 Lt) advokato išlaidos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdomieji dokumentai buvo priimti vykdyti. Skolininkui pateikė antstolei duomenis (banko sąskaitų išrašus), kad nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. skolininkas išieškotojai pervedė 26 159,39 Eur  mokėjimo paskirtyje nurodydamas „vaiko išlaikymui“. Antstolė paskaičiavo, kad iš viso vaiko išlaikymui iki vykdomojo dokumento pateikimo dienos privalėjo sumokėti 17 745,21 Eur (5 763,43 Eur + 11 981,78 Eur (nuo 2014-05-24 iki 2017-07-01, taikant indeksaciją). Antstolė nustačiusi, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra ir yra 8 414,18 Eur išlaikymo permoka, priverstinių vykdymo veiksmų nepradėjo.

18.       Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nes pareiškėjos nuomone, išlaikymo permokos nėra. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Pareiškėja nesutikdama su teismo nutartimi, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

19.       Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantė iš esmės nesutinka su teismo ir antstolės išvada, kad nagrinėjamu atveju pagal skolininko pateiktus antstolei duomenis apie sumokėtas pareiškėjai lėšas, nėra išlaikymo vaikui įsiskolinimo pagal pateiktus vykdyti vykdomuosius raštus, o yra permoka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje skolininkui pateikus antstolei duomenis – banko sąskaitų išrašus su nurodytais pareiškėjai pervestų lėšų dydžiais nurodant jų paskirtį, pagrįstai antstolė ir pirmosios instancijos teismas juos vertino kaip įrodymus, pagrindžiančius skolininko prievolės mokėti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis  vykdymą. 

20.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad vaiko tėvai gali susitarti dėl didesnio vaikui mokėtino išlaikymo dydžio, tačiau pažymi, kad toks susitarimas nėra teisinis pagrindas išlaikymo vaikui dydžio pakeitimui vykdant priverstinį teismo priteistą išlaikymo vaikui išieškojimą. Bylos duomenimis nustatyta ir apeliantė tai nurodo ir atskirajame skunde, kad jos su skolininku susitarimas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties įsigaliojimo padidinti skolininko mokamą išlaikymą vaikui nuo 347,54 Eur iki 600 Eur nėra  teismo patvirtintas, todėl antstolė vykdydama  vykdomajame rašte nurodytą išlaikymo vaikui dydžio išieškojimą turėjo teisę skaičiuoti esamą įsiskolinimą ar permokėjimą. Pažymėtina, kad apeliantė pati  atskirajame skunde nurodo, kad priverstinio vykdymo atveju galioja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis – 347,54 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju laiko nepagrįstais  atskirojo skundo argumentus, kad skundžiama nutartimi paneigta tėvų teisė susitarti dėl didesnio išlaikymo vaikui.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2078-324/2015, vertindamas aplinkybes dėl išlaikymo vaikui sumokėjimo į priekį, kadangi bylų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčas dėl vaiko išlaikymo dydžio ar skolininko pervestų lėšų panaudojimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.   

22.       Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi reikšmės sprendžiamam klausimui ir nedaro jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis  atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

      Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                             Algimantas Kukalis