VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Deimantei Šimkūnaitei, Anželikai Krus-Šelginskich, Dianai Kotilovič,

dalyvaujant ieškovui A. S., ieškovų A. S. ir D. S. atstovui advokatui Dariui Katauskui,

atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „TOLEITA“ atstovei advokatei Sigitai Galbuogienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. S. ir D. S. ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „TOLEITA“ dėl prievolės pripažinimo pilnai įvykdyta, ieškinio senaties termino taikymo sutartinėms palūkanoms ir palūkanų sumažinimo, notaro vykdomojo įrašo ir turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – antstolis Rimantas Vižainiškis, Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė Dalia Štaupienė, uždaroji akcinė bendrovė „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“, AAS BTA B. I. Company, veikianti per AAS BTA B. I. Company filialą Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir uždaroji akcinė bendrovė „ASVILĖ“,

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovai A. S. ir D. S. (toliau – ieškovai) 2015 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „TOLEITA“ (toliau – atsakovė), kurį 2016 m. liepos 7 d., 2017 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. balandžio 9 d. patikslino, prašydami: 1) pripažinti prievolę atsakovei UAB „TOLEITA“ pagal 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį pilnai įvykdyta; 2) taikyti atsakovės sutartinėms palūkanoms senatį, sumažinti palūkanas iki 3 684,00 Eur; 3) pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės Dalios Štaupienės 2015 m. birželio 1 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4312 dėl 34 754,40 Eur skolos ir 78 579,70 Eur palūkanų išieškojimo; 4) pripažinti negaliojančiu 2015 m. gruodžio 18 d. turto perdavimo aktą, pagal kurį antstolis Rimantas Vižainiškis perdavė išieškotojai UAB „TOLEITA“ sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1020 ha sodo sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovės visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-4, 166-168, t. 2, b. l. 105-106, t. 5, b. l. 40-43).

2.       Ieškovai pirminiu 2015 m. lapkričio 11 d. ieškiniu atsakovams UAB „TOLEITA“ ir Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarei Daliai Štaupienei prašė pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarės Dalios Štaupienės 2015 m. birželio 1 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4312 dėl 34 754,40 Eur skolos ir 78 579,70 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ bei įkaito davėjų A. S. ir D. S..

3.       Ieškovai pirminiame 2015 m. lapkričio 11 d. ieškinyje nurodė, kad su kreditore UAB „TOLEITA“ 2004 m. vasario 26 d. sudarė kreditinės linijos sutartį, pagal kurią paskolos davėja UAB „TOLEITA“  suteikė UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ 34 754,40 Eur (120 000,00 Lt) paskolą vieneriems metams. Minėtos kreditinės linijos sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo pateiktas ieškovo A. S. laidavimas ir įkeistas ieškovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1020 ha sodo sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovų teigimu, minėtos kreditinės linijos sutarties pagrindu suteikta paskola kreditorei UAB „TOLEITA“ buvo grąžinta atlikus mokėjimo pavedimus į kreditorės ir jos nurodytų trečiųjų asmenų sąskaitas. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „TOLEITA“ į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo kreipėsi tik 2015 m. balandžio 24 d., kas patvirtina, jog daugiau nei dešimt metų neturėjo ieškovams jokių pretenzijų.

4.       Atsakovė UAB „TOLEITA“ atsiliepime į ieškovų pirminį 2015 m. lapkričio 11 d. ieškinį su ieškinio reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti (t. 1, b. l. 34-38). Atsakovė atsiliepime nurodė, kad neginčija faktinių aplinkybių, jog UAB „TOLEITA“ ir UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ 2004 m. vasario 26 d. sudarė kreditinės linijos sutartį, pagal kurią UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ buvo suteikta 34 754,40 Eur (120 000,00 Lt) paskola vieneriems metams. Taip pat neginčija faktinių aplinkybių, kad 2005 m. rugpjūčio 31 d. ir 2005 m. lapkričio 3 d. D. S. atliko mokėjimus UAB „TOLEITA“ pagal 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį. Atsakovės teigimu, likę D. S. atlikti mokėjimai, t. y. 2006 m. sausio 10 d. ir 2006 m. vasario 10 d. mokėjimai UAB „ASVILĖ“, 2006 m. kovo 21 d. bei 2006 m. balandžio 7 d. mokėjimai UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“, nėra susiję su 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartimi. Minėtuose mokėjimo nurodymuose tretiesiems asmenims nurodyta mokėjimo paskirtis – „PAGAL SUTARTĮ“ – nėra konkretizuota, neaišku nei kokia sutartis, nei tarp kokių šalių buvo sudaryta. Atsakovės nuomone, ieškovai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes UAB „TOLEITA“ suteikta paskola nėra grąžinta. Atsakovė paaiškino, kad ieškovai dažnai žodžiu buvo raginami grąžinti paskolą, tačiau ieškovas A. S. nuolat prašydavo UAB „TOLEITA“ atstovo nesiimti priverstinio išieškojimo priemonių. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė 2005 m. rugpjūčio 31 d. ir 2005 m. lapkričio 3 d. mokėjimo pavedimais UAB „TOLEITA“ padengė susidariusias palūkanas už pagrindinę skolą. Atsakovės vertinimu, UAB „TOLEITA“ 2015 m. balandžio 24 d. kreipdamasi į Vilniaus miesto 6-ąjį notarų biuro notarę Dalią Štaupienę bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi ieškovė D. S. 2005 m. rugpjūčio 31 d. ir 2005 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymais pripažino prievolę ir padengė palūkanas.

5.       Atsakovė Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarė Dalia Štaupienė atsiliepime į ieškovų 2015 m. lapkričio 11 d. ieškinį su ieškinio reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti (t. 1, b. l. 50-52). Notarė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji nepagrįstai į bylą įtraukta atsakove, kadangi ieškinio reikalavimai yra kildinami išimtinai vien tik iš vidinių ieškovų ir atsakovės UAB „TOLEITA“ materialinių teisinių santykių, susiklosčiusių hipotekos ir kredito sutarties sandorių pagrindu. Notarė pabrėžė, kad neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šalių ginču. Notarė paaiškino, kad vykdomasis įrašas išduotas 2015 m. birželio 1 d., o ieškovo pareiškimas apie atsiskaitymą gautas 2015 m. birželio 2 d.

6.       Trečiasis asmuo antstolis Rimantas Vižainiškis 2015 m. gruodžio 8 d. atsiliepime į ieškinį prašė klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (t. 1, b. l. 54-56). Antstolis atsiliepime nurodė, kad negali kvestionuoti notaro vykdomojo įrašo išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas. Kadangi nei UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“, nei ieškovai per 2015 m. liepos 29 d. raginime nustatytą terminą neįvykdė raginime nurodytų veiksmų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsniu pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus.

7.       Ieškovai 2016 m. liepos 7 d. patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „TOLEITA“ prašė pripažinti prievolę atsakovei UAB „TOLEITA“ pagal 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį pilnai įvykdyta; taikyti atsakovės sutartinėms palūkanoms ieškinio senatį; pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės Dalios Štaupienės 2015 m. birželio 1 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4312 dėl 34 754,40 Eur skolos ir 78 579,70 Eur palūkanų išieškojimo; pripažinti negaliojančiu 2015 m. gruodžio 18 d. turto perdavimo aktą, pagal kurį antstolis Rimantas Vižainiškis perdavė išieškotojai UAB „TOLEITA“ sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 01120 ha sodo sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 166-168). Ieškovai patikslintame ieškinyje papildomai nurodė, kad jų santykiai su UAB „TOLEITA“ pagrindiniais vadovais Č. M. ir V. J. visada buvo geranoriški. Ieškovas A. S. užsiėmė nekilnojamojo turto vystymo ir statybų projektais. UAB „TOLEITA“ vadovai pasiūlė jam investuoti į kitą turimą objektą (namą) Didžiojoje Riešėje, padaryti šio objekto (namo) apdailą ir jį parduoti. Ieškovų teigimu, per neapdairumą ir pasitikėjimą UAB „TOLEITA“ vadovais jie įkeitė UAB „TOLEITA“ visą savo turimą turtą su didelėmis palūkanomis pagal kitas kreditų sutartis, tačiau įformino tai ne kaip UAB „TOLEITA“ investicijas į namą, kurios būtų grąžinamos tik namą pardavus, bet kaip kreditinės linijos sutartį. Ieškovų nuomone, dalį rizikos šiame projekte turėjo prisiimti ir UAB „TOLEITA“. Ieškovai pažymėjo, kad nekilnojamojo turto kainoms kritus Č. M. ir V. J. nebenorėjo girdėti apie jokias investicijas ir bendrus projektus bei pradėjo reikalauti pinigų pagal visas sutartis su didelėmis palūkanomis grąžinimo.

8.       Atsakovė UAB „TOLEITA“ atsiliepime į ieškovų 2016 m. liepos 7 d. patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 184-188). Atsakovė atsiliepime nurodė, kad iš patikslinto ieškinio reikalavimų nėra aiškų, kokių teisinių pasekmių siekia ieškovai – pripažinus vykdomąjį įrašą ir turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiais turėtų būti taikoma restitucija, tačiau hipoteka, nustatyta atsakovės naudai, vis tiek išliktų, kadangi hipotekos sandoris nėra ginčijamas. Be to, atsakovė pažymėjo, kad dėl paskolos grąžinimo būdo buvo susitarta 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutarties sąlygose, joks susitarimas dėl sutarties sąlygų keitimo nebuvo pasirašytas, todėl atsiskaityta turėjo būti tiesiogiai su UAB „TOLEITA“, o ne trečiaisiais asmenimis. Atsakovė pastebėjo, kad ieškovai teigdami, kad įvykdė paskolos sutartį, daugiau nei dešimt metų nesikreipė dėl hipotekos išregistravimo. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovų atžvilgiu yra vykdomos 22 vykdomosios bylos, todėl nėra aišku, ar ieškovų su trečiaisiais asmenimis UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir UAB „ASVILĖ“ nesiejo kiti teisiniai santykiai, kurių pagrindu ir buvo atlikti ieškovų nurodyti mokėjimai. Atsakovė taip pat akcentavo, kad net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, jog ieškovai savo prieštaravimus notarei pareiškė nepraleidę termino, notarei nebuvo pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą, kadangi ieškovų pateikti duomenys nepagrindžia prievolės įvykdymo, o vien prieštaravimų pateikimas nesustabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo.

9.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė Dalia Štaupienė atsiliepimo į ieškovų 2016 m. liepos 7 d. patikslintą ieškinį nepateikė, pateiktame prašyme dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant nurodė, kad ieškovai turi pareigą įrodyti, jog atsiskaitė su kreditore, o teismui pripažinus, jog skola grąžinta teisinės galios neteks ir vykdomasis įrašas, todėl notarė visiškai sutiks su teismo nuomone.

10.       Trečiasis asmuo antstolis Rimantas Vižainiškis atsiliepime į ieškovų 2016 m. liepos 7 d. patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Antstolis atsiliepime nurodė, kad ieškovų reikalavimas dėl 2015 m. gruodžio 18 d. turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu yra nepagrįstas, kadangi Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas Nr. 4312 yra galiojantis, nepanaikintas, vykdymo veiksmai nebuvo sustabdyti, todėl vykdymo proceso metu antstolis turėjo pareigą vykdyti jam pateiktą vykdomąjį dokumentą. Antstolis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jis neturi teisės kvestionuoti notaro vykdomojo įrašo išdavimo teisėtumo ir nesprendžia hipotekos šalių ginčo.

11.       Trečiasis asmuo AAS BTA B. I. Company, veikiantis per AAS BTA B. I. filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškovų 2016 m. liepos 7 d. patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti (t. 2, b. l. 21-22). Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad sutinka su atsakovės pozicija, jog ieškovų reikalavimai ir jų sukeliamos teisinės pasekmės nėra aiškūs, taip pat nėra aišku, kokiais konkrečiais įrodymais ieškovai grindžia savo reikalavimus. Trečiojo asmens nuomone, antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmai perduodant turtą išieškotojai buvo teisėti, antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo nevykdyti jam pateikto vykdomojo dokumento. Pažymėjo, kad sutinka su antstolio Rimanto Vižainiškio atsiliepime išdėstyta pozicija ir teisiniais argumentais, todėl jų nekartoja.

12.       Ieškovai 2017 m. balandžio 3 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti prievolę atsakovei UAB „TOLEITA“ dalinai įvykdyta, nustatyti, kad likusi neįvykdytos prievolės dalis – 20 179,84 Eur; 2) taikyti ieškinio senatį atsakovo sutartinėms palūkanoms; 3) pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės Dalios Štaupienės 2015 m. birželio 1 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4312; 4) pripažinti negaliojančiu 2015 m. gruodžio 18 d. turto perdavimo aktą, pagal kurį antstolis Rimantas Vižainiškis perdavė atsakovei UAB „TOLEITA“ sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1020 ha sodo sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 105-106).

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad ieškovai A. S. ir D. S. iš dalies įvykdė prievolę atsakovei UAB „TOLEITA“ pagal 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį, ieškovei D. S. 2005 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymu sumokėjus į atsakovės sąskaitą 8 695,65 Eur (30 000,00 Lt) ir 2005 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymu sumokėjus į atsakovės sąskaitą 3 478,26 Eur (12 000,00 Lt), pritaikė sutartinėms palūkanoms ieškinio senatį, priskaičiuotų palūkanų sumą sumažino iki 19 490,55 Eur, likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė (t. 2, b. l. 117-122).

14.       Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė nebuvo davusi ieškovams nurodymų atsiskaitymus pagal ginčo kreditinės linijos sutartį atlikti per kitas įmones, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog 49 000,00 Lt sumokėti į UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir 42 000,00 Lt į UAB „ASVILĖ“ sąskaitą yra susiję su kreditinės linijos sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymu, padarė išvadą, jog ieškovai, vykdydami įsipareigojimus, numatytus ginčo kreditinės linijos sutartyje, atliko du mokėjimus bendrai 42 000,00 Lt sumai ir šia suma iš dalies yra įvykdę kreditorinius įsipareigojimus pagal ginčo kreditinės linijos sutartį. Teismas nustatė, kad atsakovė (kreditorė) gautas pinigines lėšas paskirstė pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio nuostatas, taip pat pažeisdama CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatas skaičiavo palūkanas nuo palūkanų, todėl pritaikęs CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų priteisimo, priskaičiuotų palūkanų sumą sumažino iki 19 490,55 Eur.

15.       Ieškovai ir atsakovė, nesutikdami su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu, pateikė apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 130-135, 137-141).

16.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 2, b. l. 200-206). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl šalis – ieškovus, atsakovę, UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“, UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“, UAB „ASVILĖ“ – siejusių teisinių santykių, jų tarpusavio atsiskaitymo, neišklausydamas nei UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“, nei UAB „ASVILĖ“ pozicijos, o juo labiau, neįtraukdamas jų byloje dalyvaujančiais asmenimis.

17.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, 2018 m. liepos 5 d. įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir UAB „ASVILĖ“.

18.       Trečiasis asmuo UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ 2018 m. spalio 3 d. pateikė atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (t. 3, b. l. 25). Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad nuo 2005 metų žodinių susitarimų su A. S. pagrindu skolino ieškovams pinigines lėšas. Bendra suteiktų paskolų suma siekė 200 000,00 Lt. Šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų pateikti negali, kadangi įmonėje dokumentai saugomi tik dešimt metų, be to, likvidatoriui nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai. Trečiojo asmens duomenimis, dalį paskolintų pinigų (49 000,00 Lt) įmonė atgavo ieškovams 2006 m. kovo 21 d. ir 2006 m. balandžio 7 d. mokėjimo pavedimais pervedant pinigines lėšas į įmonės sąskaitą. Likusias pinigų sumas ieškovai grąžindavo grynaisiais į įmonės kasą arba bankiniais pavedimais. Nuo 2009 metų, kai buvo nutarta likviduoti įmonę, jokių paskolinių (piniginių) santykių su ieškovais įmonė neturėjo. Pažymėjo, kad UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ neturėjo ir neturi jokių sąsajų su RUAB „TOLEITA“ ir kitais ieškovų kreditoriais.

19.       Atsakovė 2018 m. spalio 12 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad neprašė išduoti vykdomojo rašto dėl susidariusių delspinigių, manydama, jog padidinus išieškojimo sumą, skola realiai nebus išieškota. Be to, realizavus hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą UAB „TOLEITA“ geranoriškai atsisakė nuo likusios skolos išieškojimo, pateikdama antstoliui atsisakymą nuo likusios skolos sumos išieškojimo (t. 3, b. l. 28-31).

20.       Ieškovai 2019 m. balandžio 9 d. patikslintame ieškinyje palaiko savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją (t. 5, b. l. 40-43). Papildomai ieškovai pažymėjo, kad antstolio Rimanto Vižainiškio, žinojusio apie teisme nagrinėjamą bylą, veiksmai perduodant išieškotojui vienintelį ieškovų gyvenamąjį būstą, yra nesąžiningi. Ieškovai nesutiko su trečiojo asmens UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ atsiliepime nurodytais teiginiais, kad žodinių susitarimų pagrindu trečiasis asmuo skolino ieškovams pinigines lėšas, kad trečiasis asmuo neturi jokių sąsajų su UAB „TOLEITA“. Ieškovų manymu, trečiasis asmuo tokiais melagingais teiginiais bando nuslėpti UAB „TOLEITA“ vadovų schemas, kuriomis siekiama išvengti mokesčių už gaunamas dideles palūkanas. Ieškovų vertinimu, byloje esantys UAB „TOLEITA“ banko sąskaitų išrašai ir juose matomi pavedimai didelėmis sumomis UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir UAB „ASVILĖ“ patvirtina atsakovės UAB „TOLEITA“ ryšius su trečiaisiais asmenimis bei faktą, kad ieškovai tinkamai atsiskaitė su atsakove pervesdami pinigines lėšas tretiesiems asmenims UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir UAB „ASVILĖ“.

21.       Atsakovė atsiliepime į ieškovų 2019 m. balandžio 9 d. patikslintą ieškinį prašo patikslintą ieškinį atmesti (t. 5, b. l. 66-73). Atsakovė atsiliepime palaiko savo anksčiau pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad ieškovai nenurodė iš kokios teisės normos jie kildina savo teisę reikšti ieškinį dėl senaties termino taikymo. Atsakovės vertinimu, CK ir CPK tokios teisės nesuteikia, nes ieškinine tvarka galima ginti tik materialines teises, o teisė prašyti taikyti senatį yra ne materialinė, o procesinė. Atsakovė nesutiko su ieškovų patikslinto ieškinio argumentais, kad banko išrašuose matomi UAB „TOLEITA“ pavedimai tretiesiems asmenims UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir UAB „ASVILĖ“ patvirtina šių įmonių tarpusavio santykius bei faktą, kad ieškovai tinkamai atsiskaitė su atsakove pervesdami pinigines lėšas tretiesiems asmenims. Atsakovės teigimu, UAB „TOLEITA“ gavo iš trečiųjų asmenų UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir UAB „ASVILĖ“ atitinkamas sumas, tačiau ir gražino panašaus dydžio ar šiek tiek didesnes sumas, kas patvirtina, kad jokio disbalanso tarp atliktų mokėjimų nėra, kas turėtų būti, jeigu tretieji asmenys būtų gavę UAB „TOLEITA“ priklausančias pinigines lėšas.

22.       Trečiasis asmuo UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ atsiliepime į ieškovų 2019 m. balandžio 9 d. patikslintą ieškinį prašo ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad nuo 2005 metų susitarimų pagrindu skolino ieškovams pinigines sumas, tačiau kadangi dokumentai saugomi tik 10 metų, šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų teismui pateikti negali. Pažymėjo, kad remdamasis bylos duomenimis nustatė, jog ieškovė D. S. iš trečiojo asmens bankiniais pervedimais gavo 60 000,00 Lt sumą, o sumokėjo tik 49 000,00 Lt dalį. Likusi negrąžinta paskolos dalis buvo nurašyta kaip beviltiška. Trečiasis asmuo taip pat patikslino, kad UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ neturėjo ir neturi jokių sąsajų su ginčo 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartimi.

23.       Trečiasis asmuo UAB „ASVILĖ“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius šios įmonės atstovas neatvyko. Bylos nagrinėjimo metu šiam trečiajam asmeniui Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (Musninkų g. 9-30, Vilnius) ne kartą buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai, tačiau visi dokumentai grįždavo neįteikti (t. 3, b. l. 11, 14, 17, 18, 94, t. 4, b. l. 152, 162, 168, 172, 179, t. 5, b. l. 29, 58, 64, 65, 116, t. 6, b. l. 1, 43). Teismo procesiniai dokumentai buvo išsiųsti UAB “ASVILĖ” vadovo A. J. P. (A. J. P.) gyvenamosios vietos adresu, tačiau taip pat grįžo neįteikti (t. 6, b. l. 53). Remiantis viešai prieinamais duomenimis, buvo nustatyta, kad UAB „ASVILĖ“ galimai vykdo veiklą adresu Medkirčių g. 16, Vilniuje (t. 6, b. l. 44, 54). Išsiuntus teismo procesinius dokumentus šiuo adresu (Medkirčių g. 16, Vilnius), dokumentai buvo įteikti, tačiau UAB “ASVILĖ” ir dokumentus priėmusio asmens ryšio nustatyti nepavyko (t. 6, b. l. 44, 54). Remiantis viešai prieinamais duomenimis taip pat buvo nustatyta, kad UAB “ASVILĖ” vadovas užsiima ir kita veikla. Elektroniniu paštu buvo kreiptasi į A. J. P. darbovietę su prašymu tarpininkauti įteikiant jam teismo procesinius dokumentus, tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta (t. 5, b. l. 32-39). Pažymėtina, kad 2019 m. liepos 2 d. UAB “ASVILĖ” buveinė buvo išregistruota patalpų savininko prašymu (t. 6, b. l. 47-49). Išnaudojus visas prieinamas protingas priemones siekiant trečiąjį asmenį UAB „ASVILĖ“ tinkamai informuoti apie nagrinėjamą bylą, faktiškai įteikti teismo procesinių dokumentų šiam trečiajam asmeniui nepavyko. Esant tokiai situacijai nutarta, kad nagrinėjamu atveju fiktyvus procesinių dokumentų įteikimo trečiajam asmeniui UAB „ASVILĖ“ būdas yra tinkamas bei pateisinamas (CPK 122 straipsnio 2 dalis, 123 straipsnio 4 dalis).

24.       Teismo posėdžių metu ieškovas A. S. ir jo atstovas palaikė 2019 m. balandžio 9 d. patikslintą ieškinį, ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Ieškovas A. S. 2016 m. spalio 24 d. ir 2019 m. kovo 26 d. teismo posėdžių metu nurodė, kad UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ veikla yra sustabdyta nuo maždaug 2004 m. birželio-liepos mėnesių, kai visa UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ veikla su licencijomis ir kitkuo buvo perkelta į UAB „Progresyvios technologijos“. Pažymėjo, kad pasiūlė atsakovei pereiti į privatų kreditavimą, t. y. kad paskolą jis ir jo sutuoktinė grąžintų kaip fiziniai asmenys. Atsakovė tokiam siūlymui neprieštaravo, tačiau rašytinio susitarimo dėl tokio paskolos grąžinimo būdo nebuvo sudaryta. Taip pat paaiškino, kad kitų sutarčių, sudarytų su atsakove, pagrindu įkeitė atsakovei kitą nekilnojamąjį turtą, pavedimų paskirtyje nurodė „pagal sutartį“, kadangi jam taip buvo liepta. Ieškovas paaiškino, kad 2008 m. paleido objektą pardavimui, tačiau prasidėjus ekonominei krizei parduoti objekto nepavyko, nuo to prasidėjo visos bėdos. Ieškovas pabrėžė, kad niekada neturėjo jokių santykių su UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir UAB „ASVILĖ“.

25.       Atsakovės UAB „TOLEITA“ atstovė teismo posėdžiuose palaikė atsiliepimuose išdėstytą poziciją, prašė 2019 m. balandžio 9 d. patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovės atstovė akcentavo bylos nagrinėjimo ribas, t. y. tai, kad ieškinio reikalavimais nėra ginčijamas hipotekos sandoris ar kredito linijos sutartis, todėl net ir patenkinus ieškinio reikalavimus dėl vykdomojo įrašo ir turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiais, nebūtų įmanoma grąžinti ieškovams nekilnojamąjį turtą, kadangi hipoteka ir toliau galiotų. Atsakovės atstovė pabrėžė, kad abi ginčo kreditinės linijos sutarties šalys yra verslininkai, turėję suprasti sudaromą sutartį ir jos sąlygas. Atsakovės atstovės nuomone, ieškovai neįrodė savo reikalavimų, t. y. neįrodė, kad pinigus grąžino UAB „TOLEITA“ per kitus asmenis. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad ieškinio senatis nagrinėjamu atveju negali būti taikytina. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad remiantis paskolos suma visi ginčo kreditinės linijos sutarties pakeitimai turėjo būti rašytiniai, o nesilaikius šio reikalavimo šalys negali remtis liudytojų parodymais.

26.       Notarė Dalia Štaupienė 2016 m. vasario 15 d. teismo posėdžio metu palaikė savo 2015 m. lapkričio 26 d. atsiliepime išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad jos elektroninių dokumentų žurnale užfiksuota, jog ieškovų pareiškimas gautas 2015 m. birželio 2 d., o vykdomasis įrašas išduotas 2015 m. birželio 1 d. Notarė taip pat akcentavo, kad jai pateiktas ieškovų pareiškimas nebūtų buvęs kliūtimi išduoti vykdomąjį įrašą.

27.       Trečiojo asmens UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ atstovas 2019 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje palaikė savo atsiliepimuose išdėstytą poziciją. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad jam iš esmės nesvarbu, ar ieškinys bus sprendžiamas teismo nuožiūra ar bus atmestas. Paaiškino, kad kai perėmė UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ įmonę dokumentuose buvo duomenys apie ieškovo skolą, tačiau ši skola buvo priskirta prie beviltiškų skolų, kadangi išieškojimo metu būtų daugiau išvaistyta, nei gauta. Trečiojo asmens atstovas taip pat paaiškino, kad pirmame atsiliepime nurodė, jog susitarimai su ieškovu buvo žodiniai, kadangi rašytinių dokumentų dėl tokių susitarimų sudarymo neturi, jie neišliko, nes saugomi tik dešimt metų. Taip pat paaiškino, kad teigdamas, jog nebuvo paskolos sutarčių, turėjo omenyje, kad nebuvo trišalių sutarčių su ieškovais ir atsakove.

28.       Liudytoju apklaustas Č. M. 2016 m. spalio 24 d. teismo posėdyje paaiškino, kad konsultavo UAB „TOLEITA“. Ieškovas A. S. ne kartą lankėsi UAB „TOLEITA“ aiškindamas apie kilusius sunkumus ir prašydamas palaukti, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą. UAB „TOLEITA“ laukė, kol stabilizuosis situacija rinkoje, tačiau supratus, jog ieškovai tik vilkina laiką norėdami kuo ilgiau gyventi įkeistame turte, pradėjo priverstinio išieškojimo vykdymą. Liudytojo teigimu, UAB „TOLEITA“ neturėjo tikslo pasipelnyti iš išvaržyto turto – ieškovams buvo suteikta galimybė sudaryti atsiskaitymų grafiką, bet ieškovai tokia galimybe nepasinaudojo bei kreipėsi į teismą. Nurodė, kad UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir UAB „ASVILĖ“ yra girdėtos įmonės, bet jos nėra paskolos savininkės. Nedavė nurodymų ieškovams pervesti pinigus UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir UAB „ASVILĖ“. Liudytojas taip pat nurodė, kad ieškovas turėjo mažiausiai penkias paskolos sutartis su UAB „TOLEITA“. Liudytojo teigimu, jis tik konsultantas ir tik tais klausimais dirba – niekada nebuvo UAB „TOLEITA“ nei savininkas, nei akcininkas, nei vadovas.

29.        Liudytoja V. J. 2016 m. spalio 24 d. teismo posėdyje paaiškino, kad konsultavo atsakovę UAB „TOLEITA“ sudarant sutartį, tačiau šiuo metu UAB „TOLEITA“ nedirba. Liudytoja patvirtino, kad nėra UAB „TOLEITA“ akcininkė ar vadovė. Liudytojos teigimu, tuo atveju, jei trečiasis asmuo UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ grąžino paskolą, grąžinimas turėtų matytis „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ apskaitoje, net jei ir už trečiąjį asmenį mokėjo ieškovė. Liudytoja nurodė nežinanti, ar atsakovė turėjo kreditinės linijos sutarčių su UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ar UAB „ASVILĖ“. Liudytoja taip pat paaiškino, kad suteikus ieškovams paskolą kilo ekonominė krizė, įkeisti objektai buvo beverčiai, todėl niekas nejudino skolų išieškojimo. Liudytoja pabrėžė, kad ieškovų atlikti mokėjimai nepadengia net palūkanų.

30.       Liudytojas Č. M. 2019 m. liepos 9 d. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartis buvo viena iš daugelio sutarčių, kurioms tarpininkavo, vėliau administravo. Liudytojas pažymėjo, kad kreditinės linijos sutartis su ieškovais ir jų įmone sudaryta standartinėmis sąlygomis. Liudytojas teigė, kad ieškovas prisistatė kaip rimtas verslininkas, kurio vykdomiems projektams reikia daug paskolų, prašė prikalbinti kitus klientus, kad šie teiktų jam paskolas. Liudytojas pabrėžė, kad neįvertino įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės – įkeičiamas turtas neatitiko paskolos vertės. Liudytojo teigimu, ieškovas nei su viena įmone (investuotojais) neatsiskaitė. Papildomai paaiškino, kad UAB „TOLEITA su UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ bei UAB „ASVILĖ“ turėjo santykius, bet ne paskolinius. Be to, liudytojas dar kartą pakartojo, kad nedavė nurodymo ieškovams pervesti pinigus į UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir UAB „ASVILĖ“ sąskaitas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

31.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos sutarties (2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutarties) įvykdymo, sutartinių palūkanų sumažinimo, notaro vykdomojo įrašo ir turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiais.. 

32.       Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Tinkamai įvykdžius iš paskolos sutarties kilusią piniginę prievolę – grąžinus kreditoriui paskolos sumą, jeigu ko kita nenustato sutartis, prievolė pasibaigia įvykdymu, o netinkamai įvykdyta ar ne visiškai įvykdyta prievolė įvykdymu nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio nuostatas, paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų beri mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. CK 6.873 straipsnyje numatyta paskolos gavėjo pareiga grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento.

33.       Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikytinos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos specialiosios taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

34.       Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovė UAB „TOLEITA“ (paskolos davėja) ir UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ (paskolos gavėja) 2004 m. vasario 26 d. sudarė kreditinės linijos sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „TOLEITA“ suteikė UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ 120 000,00 Lt dydžio paskolą vieneriems metams, mokant 1,9 proc. mėnesines palūkanas nuo faktinės paskolos sumos, o UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ įsipareigojo gautą paskolą grąžinti konkrečioje paskolos sutartyje nustatytu laiku, o palūkanas už praėjusį mėnesį sumokėti iki kito mėnesio dešimtos dienos ( t. 1, b. l. 15, sutarties 1.1 punktas, 3.1. punktas).

35.       Kreditinės linijos sutartyje šalys susitarė, kad paskola grąžinama pervedant pinigines lėšas į UAB „TOLEITA“ banko sąskaitą arba grynais UAB „TOLEITA“ buveinėje (sutarties 3.2. punktas). Kreditinės linijos sutarties prievolių įvykdymui užtikrinti šalys susitarė, kad paskolos gavėjas pateikia A. S. laidavimą ir įkeičia bendro 111,32 kv. m. ploto sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,1020 ha ploto sodo sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį tuo pačiu adresu. Kreditinės linijos sutarties 4.2. punkte šalys numatė, kad paskolos gavėjui pažeidus sutarties sąlygas ir įsipareigojimus virš 30 dienų ir dėl to iškilus grėsmei paskolos grąžinimo garantijai, nelaukiant sutartyje numatytos paskolos grąžinimo termino pabaigos, paskolos davėjas turi teisę pareikalauti, kad būtų grąžinta visa ar dalis paskolos ir būtų įvykdytos visos su tuo susijusios mokėjimo prievolės. Kreditinės linijos sutarties 5.1. punkte numatyta, kad šios sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik raštišku šalių susitarimu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo kreditinės linijos sutartyje yra aptartos esminės paskolos sutarties sąlygos: pinigų perdavimas ir įsipareigojimas juos nustatytu terminu grąžinti, palūkanų mokėjimas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), t .y. sutartis išoriškai atitinka paskolos sutarčių turiniui keliamus reikalavimus.

36.       Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė Dalia Štaupienė 2015 m. birželio 1 d. išdavė vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti pagal 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą iš skolininkės UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ hipotekos kreditorei UAB „TOLEITA“, hipotekos identifikavimo kodas Hipotekos registre: (duomenys neskelbtini), įkaitų davėjai D. S. ir sutuoktinis A. S., negrąžintos skolos dydis 113 334,10 Eur 391 320 Lt), pagrindinio reikalavimo suma 34 754,40 Eur (120 000 Lt), palūkanos 78 579,70 Eur (271 320 Lt) (t. 1, b. l. 7).

37.       Antstolis Rimantas Vižainiškis, vykdydamas Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarės Dalios Štaupienės 2015 m. birželio 1 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš ieškovams priklausančio ir atsakovei įkeisto nekilnojamojo turto, neįvykus varžytinėms (nebuvo pirkėjų) 2015 m. gruodžio 18 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0128/15/010920 šį turtą perdavė kreditorei UAB „TOLEITA“ ( t. 1, b. l. 12-13, 78, 79).

38.       Byloje nėra ginčo, kad UAB „TOLEITA“ išmokėjo UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ 120 000,00 Lt dydžio paskolą pervesdama pinigines lėšas į kredito gavėjos banko sąskaitą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis atsakovės UAB „TOLEITA“ banko sąskaitos išrašas (t. 4, b. l. 8). Šalys nesutaria dėl ginčo kreditinės linijos sutarties įvykdymo. Ieškovai laikosi pozicijos, kad jie atsakovei yra grąžinę paskolą pagal 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį pervesdami pinigines lėšas tiesiogiai atsakovei UAB „TOLEITA“ ir tretiesiems asmenims UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ bei UAB „ASVILĖ“. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovai pateikė šešis mokėjimo pavedimus, remiantis kuriais 2005 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė D. S. pervedė 30 000,00 Lt sumą atsakovei UAB „TOLEITA“, 2005 m. lapkričio 3 d. ieškovė D. S. pervedė 12 000,00 Lt sumą atsakovei UAB „TOLEITA“, 2006 m. vasario 10 d. ieškovė D. S. pervedė 22 000,00 Lt sumą trečiajam asmeniui UAB „ASVILĖ“, 2006 m. sausio 10 d. ieškovė D. S. pervedė 20 000,00 Lt sumą trečiajam asmeniui UAB „ASVILĖ“, 2006 m. balandžio 7 d. ieškovė D. S. pervedė 24 000,00 Lt sumą trečiajam asmeniui UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“, 2006 m. kovo 21 d. ieškovė D. S. pervedė 25 000,00 Lt sumą trečiajam asmeniui UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ (t. 1, b. l. 9-11). Atsakovė pripažįsta, kad dalį paskolos pagal 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį ieškovai UAB “TOLEITA” grąžino D. S. 2005 m. rugpjūčio 31 d. ir 2005 m. lapkričio 3 d. mokėjimo pavedimais pervedant UAB “TOLEITA” bendrai 42 000,00 Lt. Atsakovės teigimu, šios piniginės lėšos buvo įskaitytos palūkanoms ir delspinigiams padengti (t. 2, b. l. 70-86). Kitų ieškovės D. S. atliktų mokėjimo nurodymų, kuriais ieškovė 49 000,00 Lt pervedė UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ bei 42 000,00 Lt pervedė UAB „ASVILĖ“ atsakovė nepripažįsta, laikydamasi pozicijos, kad ji ar jos įgaliotas asmuo nebuvo davę ieškovams nurodymų atsiskaitymus pagal kreditinės linijos sutartį atlikti per kitas įmones.

39.       Pažymėtina, kad ginčo kreditinės linijos sutartį sudarė juridiniai asmenys (verslininkai), kuriems įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis sudaromo sandorio sąlygomis, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius.

40.       Remiantis byloje esančiais ieškovės D. S. ir atsakovės UAB „TOLEITA“ banko atsiskaitomųjų sąskaitų išrašais (t. 2, b. l. 168-178, t. 4, b. l. 3-141) nustatyta, kad:

1.       2004 m. sausio 12 d. UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ atliko UAB „TOLEITA“ 450,00 Lt mokėjimo pavedimą;

2.       2004 m. sausio 23 d. UAB „TOLEITA“ atliko 130 000,00 Lt mokėjimo pavedimą UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“, paskirtis „pagal 2003.12.17 sutartį“;

3.       2004 m. birželio 17 d. UAB „ASVILĖ“ atliko 708,00 Lt mokėjimo pavedimą UAB „TOLEITA“, paskirtis „pagal sutartį“;

4.       2004 m. liepos 16 d. UAB „ASVILĖ“ atliko 708,00 Lt mokėjimo pavedimą UAB „TOLEITA“, paskirtis „pagal sutartį“;

5.       2004 m. gruodžio 23 d. UAB „ASVILĖ“ atliko 3 540,00 Lt mokėjimo pavedimą UAB „TOLEITA“, paskirtis „pagal sutartį“;

6.       2004 m. sausio 23 d. UAB „TOLEITA“ atliko 130 000,00 Lt mokėjimo pavedimą UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“, paskirtis „pagal 2003.12.17 sutartį“;

7.       2004 m. sausio 23 d. UAB „TOLEITA“ atliko 130 000,00 Lt mokėjimo pavedimą UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“, paskirtis „pagal 2003.12.17 sutartį“;

8.       2005 m. gegužės 27 d. UAB “TOLEITA” atliko ieškovei D. S. 25 000,00 Lt mokėjimo pavedimą;

9.       2005 m. liepos 29 d. UAB “TOLEITA” atliko ieškovei D. S. 20 000,00 Lt mokėjimo pavedimą;

10.       2005 m. rugpjūčio 5 d. UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ atliko ieškovei D. S. 20 000,00 Lt mokėjimo pavedimą;

11.       2005 m. rugpjūčio 19 d. UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ atliko ieškovei D. S. 15 000,00 Lt mokėjimo pavedimą;

12.       2005 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė D. S. atliko atsakovei UAB “TOLEITA” 30 000,00 Lt mokėjimo pavedimą;

13.       2005 m. lapkričio 3 d. ieškovė D. S. atliko atsakovei UAB “TOLEITA” 12 000,00 Lt mokėjimo pavedimą;

14.       2005 m. gruodžio 12 d. UAB „ASVILĖ“ atliko ieškovei D. S. 40 000,00 Lt mokėjimo pavedimą;

15.       2005 m. gruodžio 13 d. UAB „ASVILĖ“ atliko ieškovei D. S. 140 000,00 Lt mokėjimo pavedimą;

16.       2006 m. sausio 10 d. ieškovė D. S. atliko UAB “ASVILĖ” 20 000,00 Lt mokėjimo pavedimą;

17.       2006 m. kovo 7 d. UAB „TOLEITA“ atliko ieškovei D. S. 100 000,00 Lt mokėjimo pavedimą;

18.       2006 m. kovo 21 d. ieškovė D. S. atliko UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ 25 000,00 Lt mokėjimo pavedimą;

19.       2006 m. balandžio 7 d. ieškovė D. S. atliko UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ 24 000,00 Lt mokėjimo pavedimą;

20.       2006 m. gegužės 12 d. UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ atliko ieškovei D. S. 75 000,00 Lt mokėjimo pavedimą;

21.       2006 m. birželio 27 d. UAB „TOLEITA“ atliko ieškovei D. S. 100 000,00 Lt mokėjimo pavedimą;

22.       2006 m. rugsėjo 27 d. UAB „TOLEITA“ atliko ieškovei D. S. 90 000,00 Lt mokėjimo pavedimą;

23.       2006 lapkričio 16 d. UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ atliko ieškovei D. S. 50 000,00 Lt mokėjimo pavedimą;

41.       Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir ieškovės D. S. bei atsakovės UAB „TOLEITA“ banko atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog tarp ieškovų, atsakovės UAB „TOLEITA“ ir trečiųjų asmenų UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“, UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ bei UAB „ASVILĖ“ tarpusavyje ir atskirai buvo tęstiniai tarpusavio bendradarbiavimo (bendrų projektų vykdymo) teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo sudaryta ir vykdoma ne vien ginčo kreditinės linijos sutartis, kurios visišką įvykdymą ieškovai įrodinėja nagrinėjamoje byloje.

42.       Šios išvados nepaneigia ieškovo argumentai, kad su UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir UAB „ASVILĖ“ jis neturėjo jokių santykių. Kaip minėta, ieškovės D. S. ir atsakovės banko sąskaitų išrašai patvirtina priešingas aplinkybes, kad ieškovo sutuoktinė D. S. atliko ne vieną pavedimo mokėjimą tiek UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“, tiek UAB „ASVILĖ“, taip pat gavo iš šių trečiųjų asmenų atitinkamas pinigų sumas, kas patvirtina, jog tarpusavio santykiai tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų egzistavo.

43.       Teismas kritiškai vertina trečiojo asmens UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ argumentus, kad UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ jokių sąsajų su ieškovais ir UAB “TOLEITA” neturėjo ir neturi, kadangi ieškovės ir atsakovės atsiskaitomųjų sąskaitų duomenys įrodo priešingą poziciją, jog tarp trečiojo asmens ir ieškovų bei atsakovės egzistavo tarpusavio santykiai, kurių pagrindu buvo pervedamos atitinkamų dydžių piniginės lėšos. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ pozicija nebuvo nuosekli. Pirminiame 2018 m. spalio 3 d. atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad suteikė ieškovams paskolas bendrai 200 000 Lt sumai, 49 000,00 Lt paskolų dalis buvo grąžinta ieškovei 2006 m. kovo 21 d. ir 2006 m. balandžio 7 d. atlikus mokėjimo pavedimus, likusias sumas ieškovai grąžindavo grynaisiais į įmonės kasą arba bankiniais pavedimais, UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ jokių sąsajų su ieškovais ir UAB “TOLEITA” neturėjo ir neturi. Tuo tarpu 2019 m. gegužės 6 d. atsiliepime, trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovai iš UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ mokėjimo pavedimais gavo 60 000, 00 Lt paskolos, grąžinta buvo 49 000,00 Lt paskolos dalis, likusi negrąžinta suma buvo nurašyta kaip beviltiška skola. Vėlesniame atsiliepime trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, kad UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ neturėjo ir neturi jokių sąsajų su ginčo 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartimi, o ne kaip tvirtino pirminiame atsiliepime, su ieškovais ir UAB “TOLEITA”.

44.       Ieškovų, atsakovės bei trečiųjų asmenų tarpusavio santykių nepaneigia byloje apklausto liudytojo Č. M. parodymai, kuris pirmą kartą duodamas parodymus teisme paaiškino, kad UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir UAB „ASVILĖ“ yra girdėtos įmonės, bet jos nėra paskolos savininkės. Antrą kartą apklausiamas teisme šis liudytojas paaiškino, kad UAB „TOLEITA su UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ bei UAB „ASVILĖ“ turėjo santykius, bet ne paskolinius. Vien šio liudytojo prielaidomis pagrįsti paaiškinimai, kad tarp atsakovės UAB „TOLEITA“ ir trečiųjų asmenų UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ bei UAB „ASVILĖ“ galimai nebuvo tarpusavio santykių nepaneigia rašytiniuose įrodymuose (sąskaitų išrašuose) nurodytų duomenų.

45.       Ieškovės D. S. ir atsakovės UAB „TOLEITA“ atsiskaitomųjų sąskaitų duomenys patvirtina, kad šalys 2005-2006 metais atliko skirtingų dydžių mokėjimų pavedimus viena kitai, paskirtyse nurodant, kad daromi pavedimai pagal konkrečios datos sutartis arba tiesiog pagal sutartį, kuri aiškiai nėra konkretizuojama. Taip, laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. atsakovė UAB „TOLEITA“ atliko ieškovei D. S. mokėjimo pavedimus bendrai 325 000,00 Lt sumai, tuo tarpu ieškovė D. S. pervedė atsakovei UAB „TOLEITA“ bendrai 45 000,00 Lt. Minėtu laikotarpiu atsakovė UAB „TOLEITA“ atliko trečiajam asmeniui UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ mokėjimo pavedimus bendrai 390 000,00 Lt sumai, UAB „MOKSLINĖ TECHNINĖ FIRMA TREMEKS“ atsakovei UAB „TOLEITA“ pervedė 450,00 Lt. Tuo pačiu laikotarpiu trečiasis asmuo UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ atliko ieškovei D. S. mokėjimo pavedimus bendrai 160 000,00 Lt sumai, ieškovė D. S. šiam trečiajam asmeniui pervedė 49 000,00 Lt. Trečiasis asmuo UAB “ASVILĖ” nurodytu aktualiu laikotarpiu atliko mokėjimo pavedimus ieškovei D. S. bendrai 180 000,00 Lt sumai, ieškovė D. S. šiam trečiajam asmeniui pervedė 20 000,00 Lt.

46.       Sulyginus minėtu laikotarpiu ieškovės D. S. iš trečiųjų asmenų UAB „ASVILĖ“ ir UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ gautas pinigines lėšas (340 000,00 Lt) bei ieškovės šiems tretiesiems asmenims atliktus mokėjimus (įskaitant 2006 m. vasario 10 d. ir 2006 m. sausio 10 d. bendrai 44 000,00 Lt sumai; 2006 m. balandžio 7 d. ir 2006 m. kovo 21 d. bendrai 49 000,00 Lt sumai), ieškovės mokėjimo pertekliaus, kurį galima būtų užskaityti atsiskaitymui su atsakove UAB „TOLEITA“ pagal ginčo kreditinės linijos 2004 m. vasario 26 d. sutartį, nenustatyta. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, kad nurodytu ar vėlesniu laikotarpiu ieškovė D. S. ar jos sutuoktinis A. S. būtų pervedę ar sumokėję tretiesiems asmenims daugiau piniginių lėšų, nei jiems buvo pervedę (paskolinę) tretieji asmenys. Taip pat nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovės D. S. 2006 m. sausio 10 d. (20 000,00 Lt) ir 2006 m. vasario 10 d. (22 000,00 Lt) mokėjimai UAB „ASVILĖ“, 2006 m. kovo 21 d. (25 000,00 Lt) bei 2006 m. balandžio 7 d. (24 000,00 Lt) mokėjimai UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ buvo skirti išimtinai ginčo 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutarties, o ne kitų sutarčių, įsipareigojimų vykdymui (CPK 178 straipsnis). Nesant tokių duomenų bei nustačius, kad šalis tarpusavio ir atskirai siejo tęstiniai bendradarbiavimo santykiai, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovų atliktais pavedimais UAB „SENAMIESČIO DIZAINO SALONAS“ ir UAB „ASVILĖ“ buvo įvykdyti įsipareigojimai pagal ginčo 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį, o ne kitus susitarimus su šiais trečiaisiais asmenimis.

47.       Patikslintu ieškiniu ieškovai taip pat prašo taikyti atsakovės UAB „TOLEITA“ sutartinėms palūkanoms ieškininę senatį, sumažinti sutartines palūkanas iki 3 684,00 Eur sumos.

48.       Remiantis atsakovės pateiktais dokumentais nustatyta, kad nuo paskolos suteikimo pagal 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį momento nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 4 d. iš viso ieškovams buvo priskaičiuota 2 747 436,05 Lt delspinigių ir 301 319,99 Lt palūkanų; padengta 12 000,00 Lt (3 535 Eur) delspinigių, neapmokėtas delspinigių likutis – 2 735 436,05 Lt; padengta 30 000,00 Lt (8 839 Eur) palūkanų, neapmokėtas palūkanų likutis – 271 319,99 Lt. Palūkanos už 1800 dienų (5 metai) laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 30 d. iki 2015 m. kovo 4 d. sudaro 39 072,99 Eur, delspinigiai už 180 dienų laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. kovo 4 d. sudaro 40 800,28 Eur, paskolos likutis sudaro – 34 754,40 Eur (t. 2, b. l. 70-86).

49.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovai neturi teisės reikšti ieškinio reikalavimo dėl senaties termino taikymo sutartinėms palūkanoms, kadangi tai yra ne materialinė, o procesinė teisė, kuria, anot atsakovės, galima pasinaudoti teikiant ne ieškinį, o atsiliepimą. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

50.       CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Taigi ieškinio senaties sampratą aiškinanti norma nustato, kad tai terminas, per kurį kreditorius, nenorėdamas neigiamų padarinių tuo atveju, jei skolininkas prašys taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), privalo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Šios ir kitos ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos vienareikšmiškai įtvirtina ieškinio senaties taikymą tik teisminiame procese.

51.       Remiantis ieškinio senaties teisiniu reglamentavimu, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka, nagrinėjamu atveju – pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017).

52.       Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams. Kitoks ieškinio senaties normų aiškinimas pažeistų sutarties šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir skolininko teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą (CPK 5 straipsnis).

53.       Nagrinėjamu atveju ieškovai savo pažeistų teisių gynimą faktiškai įgyvendino pareikšdami nagrinėjamoje byloje reikalavimą taikyti atsakovės priskaičiuotoms sutartinėms palūkanoms ieškinio senatį bei prašydami sumažinti sutartines palūkanas iki 3 684,00 Eur, nes atsakovė skaičiavo palūkanas pažeisdama ieškinio senaties terminus, daugiau nei dešimt metų neragino įvykdyti ginčo kreditinės linijos sutarties.

54.       Teismas pažymi, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 200 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad šių principų turi laikytis tiek skolininkas, tiek kreditorius: be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį išieškojimą, ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo.

55.       Teismo vertinimu, atsakovė nesilaikė principo užbaigti sutarties įvykdymą kuo ekonomiškesniu būdu, nes, ieškovams nevykdant sutarties sąlygų, delsė įstatymo nustatyta tvarka pradėti skolos išieškojimo procesą.

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

57.       Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga).

58.       Nagrinėjamu atveju ginčo kreditinės linijos 2004 m. vasario 26 d. sutartyje šalys susitarė dėl 1,9 proc. mėnesinių palūkanų nuo faktinės paskolos sumos (sutarties 1.1. punktas). Palūkanų mokėjimo tvarka ginčo sutartyje nėra aptarta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), palūkanų dydį nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

59.       Nagrinėjamu atveju šalių susitarimu sutarta dėl 1,9 proc. per mėnesį palūkanų, kurios sudaro 22,8 proc. metinių palūkanų (sutarties 1.1. punktas). Nors tokio dydžio palūkanos (1,9 proc. per mėnesį) nustatytos šalių susitarimu ir ieškovai sutiko skolintis pinigus tokiomis sąlygomis, tačiau, teismo, vertinimu, jos turi būti mažintinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-65-407/2017).

60.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatytos palūkanos sudaro 22,8 proc. metinių palūkanų, kad atsakovė pažeidė CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatas nesant šalių susitarimo skaičiuodama palūkanas nuo priskaičiuotų palūkanų, kad priskaičiuotos palūkanos kelis kartus viršija paskolos sumą, kad dalį palūkanų ieškovai yra sumokėję, kad palūkanos paskaičiuotos už labai ilgą laikotarpį, į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pateisinančių atsakovės delsimą ginti savo galbūt pažeistas teises tokį ilgą laikotarpį, taip pat siekdamas išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės priskaičiuotoms palūkanos taikyti penkių metų ieškinio senaties terminą bei mažinti priskaičiuotų 78 579,70 Eur palūkanų sumą iki 30 234,00 Eur (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškovų jau sumokėtos palūkanos nemažintinos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

61.       Sprendžiant klausimą dėl ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančiais vykdomąjį įrašą ir turto perdavimo išieškotojui aktą, pažymėtina, kad hipoteka tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). CK 4.192 straipsnio nuostatose įtvirtinta skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai neteisminė tvarka, nustatyta, kad priverstine hipoteka užtikrintą reikalavimo teisę turintis kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo laikydamasis teismo sprendime arba notaro nustatytų terminų. Skolos išieškojimas iš priverstine hipoteka įkeisto turto pagal įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimą vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka (2 dalis). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis). Jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis).

62.       Prašyme atlikti vykdomąjį įrašą hipotekos kreditorius nurodo hipotekos kodą Hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkaito davėją ir jų adresus (buveines). Už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Notaras, gavęs prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims. Taigi, notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos.

63.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarė Dalia Štaupienė, prieš atlikdama ginčijamą vykdomąjį įrašą, patikrino kreditorės prašyme nurodytus duomenis Hipotekos registre, išsiuntė skolininkams (ieškovams) 2015 m. balandžio 24 d. pranešimą, kuriame nurodė hipotekos kreditorės pateiktus duomenis ir siūlymą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditorei skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pareikšti notarui duomenis dėl hipotekos kreditorės reikalavimo nepagrįstumo. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. birželio 2 d. notarė gavo ieškovų pareiškimą dėl prievolės kreditorei įvykdymą.

64.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad notarė tinkamai atliko formalų kreditorės UAB „TOLEITA“ prašyme pateiktų duomenų vertinimą dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškovai neįrodė, jog pilnai įvykdė savo įsipareigojimus atsakovei pagal ginčo 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį, konstatuotina, kad atsakovė UAB „TOLEITA“ turėjo teisinį pagrindą kreiptis į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Esant tokiai situacijai nėra teisinio pagrindo pripažinti Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarės Dalios Štaupienės 2015 m. birželio 1 d. vykdomojo įrašo negaliojančiu. Šios išvados nepaneigia ieškovų argumentai, kad nustatytu terminu jie pateikė notarei pranešimą dėl prievolės kreditorei įvykdymo, kadangi, kaip minėta, ieškovai byloje neįrodė, jog pilnai atsiskaitė su kreditore UAB „TOLEITA“ pagal ginčo 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį. Pažymėtina, kad ieškovai nenurodo ir nenustatyta, jog išduodant vykdomąjį įrašą būtų padaryti procedūriniai pažeidimai, kurie sudarytų pakankamą pagrindą pripažinti minėtą vykdomąjį įrašą negaliojančiu.

65.       Vadovaujantis CK 4.192 straipsnio 8 dalimi, iki varžytynių pradžios skolininko (įkaito davėjo) ir hipotekos kreditoriaus susitarimu hipotekos objektas gali būti hipotekos kreditoriaus ir skolininko (įkaito davėjo) notarine forma sudarytu sandoriu perleidžiamas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn.

66.       Kadangi byloje neįrodyta, kad ieškovai pilnai įvykdė prievolę atsakovei UAB „TOLEITA“ pagal ginčo 2004 m. vasario 26 d. kreditinės linijos sutartį, nėra teisinio pagrindo naikinti antstolio Rimanto Višainiškio 2015 m. gruodžio 18 d. surašyto įkeisto nekilnojamo turto perdavimo išieškotojui akto, pagal kurį antstolis Rimantas Vižainiškis perdavė išieškotojai UAB „TOLEITA“ sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1020 ha sodo sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

68.       Nagrinėjamu atveju iš esmės tenkinamas vienas iš keturių ieškovų 2019 m. balandžio 11 d. patikslinto ieškinio reikalavimų, t. y. 25 proc. ieškinio reikalavimų, todėl pagal šią proporciją paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

69.       Paduodamas teismui ieškinį ieškovas sumokėjo 41,00 Eur dydžio (t. 1, b. l. 5) ir 500,00 Eur dydžio (t. 1, b. l. 170) žyminį mokestį, iš viso 541,00 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 170). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ieškovams atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas (t. 1, b. l. 179). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra 113 334,10 Eur, mokėtinas žyminis mokestis iš viso sudaro 2 433,34 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi tenkinama 25 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovai lygiomis dalimis turi sumokėti 1 825,00 Eur dydžio žyminį mokestį valstybei. Kaip minėta 541,00 Eur žyminio mokesčio dalį ieškovai yra sumokėję, todėl iš ieškovų priteisiama 1 284,00 Eur žyminio mokesčio dalis valstybei. Iš atsakovės priteisiama 608,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai.

70.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės, nei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma. Byloje susidarė 47,49 Eur pašto išlaidų. Įvertinus tai, kad ieškovų ieškinys patenkintas 25 proc. procentais, iš iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 36,00 Eur pašto išlaidų, iš atsakovės valstybės naudai –12,00 Eur pašto išlaidų.

71.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei perleisti tretiesiems asmenims sodo pastatą ir 0,1120 ha sodo sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos (t. 1, b. l. 112-113). Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovai įpareigoti iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. sumokėti 5 000 Eur atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui arba pateikti 5 000 Eur banko garantiją atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui (t. 5, b. l. 189-192). Kadangi sprendimo priėmimo momentui nėra pasibaigęs ieškovams nustatytas terminas sumokėti 5 000 Eur atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui arba pateikti 5 000 Eur banko garantiją atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pritaikius sutartinėms palūkanoms ieškinio senatį, priskaičiuotų palūkanų sumą sumažinti iki 30 234,00 Eur (trisdešimties tūkstančių du šimtai trisdešimt keturių eurų).

Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus (dėl prievolės pripažinimo pilnai įvykdyta, dėl vykdomojo įrašo ir turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiais) atmesti.

Priteisti iš ieškovų A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 284,00 Eur žyminio mokesčio ir 36,00 Eur pašto išlaidų, iš viso 1 320,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų), t. y. iš kiekvieno ieškovo po 660,00 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TOLEITA“ (juridinio asmens kodas 225145710) 608,00 Eur žyminio mokesčio ir 12,00 Eur pašto išlaidų, iš viso 620,00 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Jelena Leščinskienė