Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-2314-865/2019

           Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01698-2019-7

                Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. V., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) atstovei Onai Subačienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi B. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 351 straipsnio 5 dalį,

n u s t a t ė:

B. V. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2019 m. kovo 28 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklype, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini) neturėdama statybos leidimo pradėjo neypatingo paslaugų paskirties pastato statybą. Sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumontuoti paslaugų paskirties pastato pamatai, kurių išmatavimas plane apie 20,6 x 7,3 m dydžio. Pamatų plotis 0,3 m. Tokiais savo veiksmais B. V. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 5 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 27 straipsnio 22 dalį.

Teismo posėdyje B. V. paaiškino, jog 2019 m. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklype pradėjo statyti paslaugų paskirties pastatą dėl kurio kreipėsi į architektą dėl projekto rengimo. Projektiniai pasiūlymai suderinti 2018 m. nieko neįtardama sumontavo minėto paslaugų pastato pamatus. Architektas statinio projektą pateikė Vilniaus miesto savivaldybei leidimui gauti. Gal yra šiek tiek neveiklus ir neatsakingas architektas. Žada leidimą gauti. Gailisi, kad taip nutiko.  

2019 m. kovo 5 d. statytojas pateikė prašymą Nr. SRA-100-190305-06059 išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kuris suteiktų teisę įgyvendinti statinio projektą – grožio salono ir kavinės žemės sklype, esančiame Zujūnų g. 10, Vilniuje (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-22).

Iš 2019 m. kovo 28 d. savavališkos statybos akto, taip pat 2019 m. kovo 28 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto matyti, kad B. V. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (duomenys neskelbtini), neturėdama statybos leidimo pradėjo neypatingo paslaugų paskirties pastato statybą, o būtent sumontavo šio pastato pamatus (b. l. 6-11, 12-19).

Prie minėto savavališkos statybos akto pateiktos 2019 m. kovo 25 d. fotonuotraukos, kuriose fiksuoti pastatyti sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumontuoti paslaugų paskirties pastato pamatai, kurių išmatavimas plane apie 20,6 x 7,3 m dydžio. Pamatų plotis 0,3 m. (b. l. 10).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini) savininkas yra B. V. (b. l. 38-44).

Teismo motyvai dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 351 straipsnio 5 dalyje

Lietuvos Respublikos ANK 351 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Už šį administracinį nusižengimą numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 800 ik 2400 eurų.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje yra nustatyta, jog savavališka statyba - tai statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas statyti naują statinį reikalingas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai, o šio straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti IS „Infostatyba“. Įregistravus šiuos duomenis, statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto asmens prašymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išduodamas įgalioto valstybės tarnautojo pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas ar nuotoliniu būdu pateikiamas įgalioto valstybės tarnautojo elektroniniu parašu pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad neypatingo paslaugų paskirties pastato statyba pradėta žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje neturint statybos leidimo ir šio pastato statytoja yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. V..

Taigi ginčo, kad minėto pastato statyba buvo pradėta savavališkai, byloje nėra. Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad B. V. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Jos padarytą nusižengimą ir kaltę įrodo jos pačios paaiškinimas ir prisipažinimas, 2019 m. kovo 28 d. savavališkos statybos aktas (b. l. 6-11), 2019 m. kovo 28 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (b. l. 12-19), 2019 m. kovo 25 d. fotonuotraukos (b. l. 10) ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 38-44). B. V. administracinis nusižengimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ANK 351 straipsnio 5 dalį.

Dėl nuobaudos skyrimo

B. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, už kurio padarymą numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 800 ik 2400 eurų.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad B. V. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). B. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Be to, skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes. B. V. neturėdama statybą leidžiančio dokumento, pastatė neypatingo paslaugų paskirties pastato pamatus, tačiau byloje nustatyta, kad ji ėmėsi veiksmų įteisinti savavališką statybą. Be to, šis faktas rodo, kad B. V. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir ėmėsi priemonių pažeidimo pasekmių pašalinimui. Šios aplinkybės patvirtina, kad išankstinės tyčios savavališkai pasatyti pastatą B. V. neturėjo. Pastatas statomas įprastiniame sklype, ne saugomojoje teritorijoje. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – B. V. vidurinio išsilavinimo, dirbanti kirpėja, ištekėjusi, augina du nepilnamečius vaikus, duomenų, kad ji anksčiau būtų bausta administracine tvarka ar teista byloje nėra. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti B. V. pritaikius Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. 

Šiuo atveju atsižvelgiama, kad nebuvo piktybiškumo negauti leidimo ir savavališkai statyti pastatą, sklypas įprastinis, niekuo neišsiskiria, žala nei gamtai, nei saugomoms teritorijoms nepadaryta, asmuo gailisi, turi šeimą, augina nepilnamečius vaikus, ketina vystyti verslą (kirpyklos statymas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir ANK 34 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r i a :

B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19099171720 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.