Civilinės bylos Nr. 2KT-67/2015

(Procesinis Nr. 2-57-3-00156-2014-6)

(Procesinis Nr. 2-06-3-09174-2015-0)

Procesinio sprendimo kategorijos:

106.2.; 117.2.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugpjūčio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinių bylų Nr. B2-530-112/2015 ir Nr.                                     e2-11486-991/2015 sujungimo klausimą,

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Rimvida Zubernienė, nagrinėjanti civilinę bylą Nr.              B2-530-112/2015, kreipėsi į Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, prašydama spręsti kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB byloje pateiktą prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinė bylos Nr. e2-11486-991/2015 prijungimo prie Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. B2-530-112/2015.

„Swedbank lizingas“, UAB prašyme dėl bylų sujungimo nurodė, kad prašomose sujungti bylose bus nagrinėjami ginčai, kilę tarp tų pačių šalių ir dėl tos pačios sutarties vykdymo. Abiejose bylose turėtų būti nagrinėjama tai kiek įmokų BUAB „Naujasis uostas“ turėjo sumokėti pagal sutartį bei visus jos pakeitimus ir papildymus, kiek įmokų buvo faktiškai sumokėta ir ar po sutarties dalyko grąžinimo „Swedbank lizingas“, UAB bei jo pardavimo BUAB „Naujasis uostas“ vis dar liko skolingas „Swedbank lizingas“, UAB. Nurodė ir tai, kad abiejose bylose turėtų būti nustatinėjamos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, o teismai turėtų pasisakyti kuri iš šalių liko skolinga kitai šaliai. Dėl šios priežasties yra pagrindas minimas civilines bylas sujungti. Nurodė, kad bylas sujungus, abi šios bylos bus išnagrinėtos greičiau, gerokai ekonomiškiau ir taip būtų užkirstas kelias galimybei atsirasti vienas kitam prieštaraujantiems teismų sprendimams

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo buvo pareikalauta civilinė byla Nr.                                    e2-11486-991/2015. Byla Klaipėdos apygardos teisme gauta 2015-08-07.

Prašymas dėl bylų sujungimo netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium.

Susipažinus su Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr.                                B2-530-112/2015 medžiaga matyti, kad šio teismo žinioje yra civilinė byla, kurioje                             2014-03-25 nutartimi yra iškelta bankroto byla UAB „Naujasis uostas“. 2014-11-03 nutartimi klausimo dėl kreditorės „Swedbank lizingas“, UAB finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimas atidėtas iki 2014-11-17. 2014-12-03 nutartimi patvirtintas „Swedbank lizingas“, UAB  431 817,15 Lt finansinis reikalavimas. 2014-12-19 nutartimi panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-03 nutartis, kuria patvirtintas „Swedbank lizingas“, UAB 431 817,15 Lt finansinis reikalavimas ir byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2015-02-13 teisme gautas „Swedbank lizingas“, UAB patikslintas pareiškimas dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, juo kreditorius prašė patvirtinti 89 990,33 Eur „Swedbank lizingas“, UAB finansinį reikalavimą BUAB „Naujasis uostas“ bankroto byloje. 2015-07-01 bankroto administratorė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB finansinio reikalavimo. Nurodė, kad BUAB „Naujasis uostas“ bankroto byloje tvirtintinas kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB  finansinis reikalavimas sudaro ne didesnę kaip 87 528,61 Eur sumą. Nurodė ir tai, kad BUAB „Naujasis uostas“ turi galiojančią reikalavimo teisę į 34 917,98 Eur dydžio sumokėtų pagal lizingo sutartį turto išpirkimo įmokų dalį (jų ekvivalentą už turtą gautoje kainoje), kadangi šia suma kreditoriaus ‚Swedbank lizingas“, UAB gauta nauda viršijo jo pagal lizingo sutartį patirtus nuostolius. BUAB „Naujasis uostas“ bankroto administratorius svarsto galimybę teismo keliu iš kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB reikalauti minėtos turto išpirkimo įmokų dalies grąžinimo BUAB „Naujasis uostas“ naudai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo žinioje yra civilinė byla Nr. e2-11486-991/2015 pagal ieškovės BUAB „Naujasis uostas“ ieškinį atsakovei „Swedbank lizingas‘, UAB dėl restitucijos taikymo, kuriuo ieškovė prašo taikyti restituciją ir iš atsakovės priteisti 34 917,98 Eur ieškovės pagal 2004-03-03 lizingo sutartį Nr. LT005428 atsakovei sumokėtą turto išpirkimo įmokų sumą.

„Swedbank lizingas“, UAB prašymas dėl bylų sujungimo grindžiamas tuo, kad prašomose sujungti bylose bus nagrinėjami ginčai, kilę tarp tų pačių šalių ir dėl tos pačios sutarties vykdymo. Prašyme taip pat teigiama, kad bylas sujungus, abi šios bylos bus išnagrinėtos greičiau, gerokai ekonomiškiau ir taip būtų užkirstas kelias galimybei atsirasti vienas kitam prieštaraujantiems teismų sprendimams.

Civilinių bylų sujungimas taikomas tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium (CPK 136 str. 4 d.). Tačiau sprendžiant bylų sujungimo klausimą, pažymėtina ir tai, jog bylų sujungimo instituto tikslai yra susiję taip pat ir su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu: bylos sujungiamos, jeigu taip bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai. Be to, civilinio proceso normos nustatyto ne tik galimybę sujungti kelis ieškinio reikalavimus, bet ir išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįstama, kad juos tikslingiau nagrinėti skyrium (CPK 136 straipsnio 2, 3 dalys). Bylų sujungimas ir išskyrimas – tai civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausią ir tikslingiausią variantą. Visais atvejais atsižvelgiama į kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis, galimybę greičiau ir operatyviau išnagrinėti civilinę bylą (bylas), nes ne visada bylų sujungimas padeda pasiekti nurodytus tikslus. Sprendžiant klausimus dėl bylų sujungimo, viena iš aplinkybių, kurios turi būti įvertintos, yra bylų nagrinėjimo proceso stadija.

Iš civilinės bylos Nr. e2-11486-991/2015 medžiagos matyti, jog ši byla dar tebėra pasirengimo nagrinėti stadijoje. Ieškinys teisme gautas 2015-07-21, išspręstas jo priėmimo klausimas ir nustatytas terminas atsiliepimams pateikti.

Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. B2-530-112/2015 klausimas dėl „Swedbank lizingas“, UAB finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjamas nuo 2014-11-03. Byloje yra pateiktas „Swedbank lizingas“, UAB patikslintas pareiškimas dėl finansinio reikalavimo, atlikta specialisto ataskaita dėl BUAB „Naujasis uostas“ finansinių įsipareigojimų pagal su Swedbank lizingas, UAB sudarytas sutartis analizė, pateikti rašytiniai BUAB „Naujasis uostas“ bankroto administratorės paaiškinimai,                  2015-07-28 teismo posėdis atidėtas gavus prašymą dėl bylų sujungimo.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus skirtingas prašomų sujungti bylų proceso stadijas, spręstina, ar sujungus civilines bylas, išties bus pasiekti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslai.

Įvertinus bylose esančias aplinkybes, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, darytina išvada, jog šiuo atveju civilinę bylą Nr. B2-530-112/2015, kurioje, vyksta bylos nagrinėjimas iš esmės ir procesas jau beveik baigiamas, sujungus su civiline byla Nr. e2-11486-991/2015, kuri dar tebėra pasirengimo bylą nagrinėti stadijoje, ginčai nebūtų greičiau ir teisingiau išnagrinėti. Bylų sujungimas šiuo atveju ne tik, kad neužtikrintų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, tačiau neabejotinai užtęstų visos bylos procesą, - po sujungimo byloje Nr. B2-530-112/2015 tektų aiškintis naujas aplinkybes, susijusias su restitucijos taikymu, t. y. dėl turto išpirkimo įmokų dalies grąžinimo. Todėl įvertinus visumą aplinkybių, darytina išvada, jog ieškovės BUAB „Naujasis uostas“ ieškinio atsakovei „Swedbank lizingas‘, UAB dėl restitucijos taikymo nagrinėjimas yra ekonomiškesnis ir operatyvesnis byloje Nr. e2-11486-991/2015. Bylų sujungimas, esant skirtingoms bylų proceso stadijoms, tik apsunkintų procesą, nes byloje Nr. B2-530-112/2015 esančio reikalavimo išnagrinėjimas neabejotinai sąlygotų proceso trukmės pailgėjimą ir neatitiktų ankščiau nurodytų civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių ir laikantis civilinio proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų, konstatuotina, kad nėra pagrindo sujungti civilines bylas.

Pažymėtina ir tai, kad „Swedbank lizingas“, UAB prašyme pagrįstai nurodyta, kad prašomose sujungti bylose nagrinėjami ginčai, kilę tarp tų pačių šalių, yra kilę iš tų pačių sutarčių, tačiau šiuo metu byloje nėra duomenų, kad jie negali būti nagrinėjami atskirai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi, 290-291 straipsniais, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

nesujungti civilinių bylų Nr. B2-530-112/2015 ir Nr. e2-11486-991/2015.

Civilinę bylą Nr. e2-11486-991/2015 grąžinti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė                                                           Jolanta Gailevičienė