Baudžiamoji byla Nr. 1-1893-1058/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43377-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,
sekretoriaujant Dianai Kiverytei, Virginijai Miliauskienei, Augustei Juodėnaitei,
dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei, Aušrai Zakarkienei,
kaltinamajam R. A.,
civilinio ieškovo UAB „A.“ atstovui A. L.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusų tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „S.“, apdailininku, teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2016 m. sausio 11 d. Kaišiadorių raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 641 str. 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Baltarusijos Respublikos Minsko apskrities Minsko rajono ir Zaslavlio miesto 2001 m. gruodžio 11 d. ir Minsko apskrities teismo 2002 m. gegužės 17 d. nuosprendžiais paskirtos ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi suderintos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 1 metų 3 mėnesių 20 dienų, pridėta dalis 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo (bausmę atlikęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje,
n u s t a t ė :
R. A. 2018 m. rugsėjo 7 d., apie 17.10 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant pašaliniams asmenims, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, savo vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad užlipęs ant UAB „A.“ priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vieną kartą spyrė koja į priekinį lango stiklą, 53,72 EUR vertės, ir taip jį sudaužė, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei padarė UAB „A.“ 53,72 EUR turtinę žalą.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. A. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną pamena iki pietų, po pietų kas vyko nepamena, nes buvo išgėręs. Tą dieną po darbo grįžus namo pas jį atėjo draugas P. S., atsinešė butelį degtinės. Jie išgėrė, tuomet išėjo pasivaikščioti. Gėrė netoli stoties. Iš jo (R. A.) kažkas norėjo atimti kuprinę, spyrė. Po to buvo priėjusi mergina, jai davė pinigų, nupirkti butelį ir jie su draugu toliau gėrė netoli stoties kažkur. Sakė pažįstami, kad jis (R. A.) miegojo. Kad buvo užlipęs ant mašinos, kad spyrė į stiklą, to nepamena. Buvo apsirengęs marškinėliais be rankovių, mėlynos spalvos džinsais su baltomis juostelėmis ant galinių kišenių, sportiniais bateliais ir mėlynos spalvos kepure su baltos spalvos užrašu „M.“. Turėjo kuprinę, kurią atgavo vėliau policijoje. Pripažįsta, kad gėrė, triukšmavo. Žino, kokie tyrimo veiksmai buvo atlikti, žino, kad buvo atpažintas. Žmonės nemeluos, sutinka, kad galėjo taip būti, bet pats įvykio ir jo aplinkybių nepamena. Jis buvo sumuštas, skaudėjo koją. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį, sutinka su žalos dydžiu.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. A. taip pat buvo nurodęs, kad tos dienos įvykių neprisimena. Atsimena tik, kad rugsėjo mėnesį, tiksliai datos pasakyti negali, buvo stipriai sumuštas nepažįstamų vaikinų, tai yra jis buvo išgėręs, miegojo ant kalniuko netoli autobusų stoties. Su savimi turėjo kuprinę, kuri buvo prie jo. Tada pajuto, kad kažkas traukia jo kuprinę, ir pamatė, kad du jam nepažįstami vaikinai nori pavogti jo kuprinę. Jiems pasakė, kad jie paliktų kuprinę, ir tuomet jį sumušė. Neprisimena visų aplinkybių, matyt buvo praradęs sąmonę. Neprisimena, kad būtų užlipęs ant taksi automobilio ir koja spyręs į priekinį lango stiklą. Jis yra ramus, taip niekada nesielgia. Jei jis taip ir pasielgė, tai labai gailisi, tačiau tikrai neprisimena nieko (b. l. 87, 95-96).
Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas civilinio ieškovo atstovas A. L. parodė, kad jo įmonė užsiima nuoma ir nuomoja automobilius pavežėjams. Įvykio metu jis buvo stažuotėje (duomenys neskelbtini), jam paskambino nuomininkas S. V. ir pasakė, kad buvo sudaužyta, apspardyta mašina, išdaužtas automobilio stiklas. Pats grįžo lapkričio gale. Automobilis jam (A. L.) buvo reikalingas nuomos paslaugų teikimui. Automobilį vežė į servisą, jo nebuvo galima naudoti dėl stiklo keitimo. Transportavimo išlaidos susijusios su stiklo išdaužimu ir tvarkymu. Civilinį ieškinį palaikė.
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas P. S. parodė, kad jie su R. A. yra seni draugai, kartu dirbo. Įvykio metu jis buvo išgėręs, daug ko nepamena. Tą dieną jie nusprendė su R. A. nuvažiuoti pas darbdavį ir paprašyti pinigų. R. A. gyveno už (duomenys neskelbtini), jie išgėrė butelį ir nuvyko pas darbdavį. Paskui nuėjo stotyje prie kvadrato, ten galima ant žolytės atsisėsti. Buvo dar vienas jo draugas. Jis (P. S.) nupirko degtinės, paskui priėjo nepažįstami žmonės, kurie du kartus paprašė cigaretės, juos pavaišino, o trečią kartą tie žmonės paprašė pinigų, jis (P. S.) jiems grubiai atsakė ir nedavė. Gavosi konfliktas ir jam (P. S.) reikėjo atsistoti išvaryti tą asmenį. Jis bėgo paskui asmenį, R. A. irgi pradėjo judėti, bėgo iš buvimo vietos. Kai vijosi tą asmenį, jam (P. S.) „trūko“ atmintis. Paskui prisiminė, jog jį sustabdė policija, netoli tos vietos, kur baras. Nustatė jo duomenis ir jį paleido, jis nuėjo savo daiktų. Nebuvo nei R. A., nei to trečio jo pažįstamo. Jis pradėjo ieškoti savo daiktų, bet ne visus daiktus rado. Iš ryto atėjo namo R. A., kuris pats nieko neprisiminė. R. A. buvo apsirengęs džinsais, jis visada būna su kepure su snapeliu, taip pat turėjo juodą odinę kuprinę. Pas jį (P. S.) buvo kitokia „tašė“, ją kažkoks žmogus po 4 ar 5 dienų atnešė į komisariatą. Daiktus jis paliko, kai pradėjo vytis tą asmenį. Tą asmenį pavijo, buvo agresyvus, susižalojo rankas. Prisimena automobilį, bet neprisimena, kokį. Neprisimena, ar matė, jog R. A. būtų lipęs ant automobilio. Tuo metu visą dėmesį buvo sutelkęs į asmenį, kurį vijosi, todėl R. A. nematė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. S. parodė, kad R. A. yra jo geras pažįstamas. Jie su juo kažkada kartu dirbo. Tikslios datos jau neprisimena, praėjo nemažai laiko, sutiko mieste R. A.. Su R. A. išsišnekėjo, jis skundėsi, kad darbe jam nesumokėjo. Su R. A. nusprendė išgerti, todėl nusipirko alkoholio ir sėdėjo gėrė alkoholį (duomenys neskelbtini) prie seno sudegusio pastato. Tada prie jų prisijungė dar vienas vyriškis, jo nepažįsta, vardo ir pavardės neprisimena. Jie visi trise gėrė. Buvo gerai visi išgėrę. Tuomet prie jų pradėjo kabinėtis visai jam nepažįstami du vaikinai, prašė jų cigarečių. Taip kelis kartus prašė cigarečių, vėliau pradėjo prašyti pinigų. Tiems vaikinams atsakė jau piktai, kad nieko neduos. Tuomet tarp jų įvyko konfliktas. Jie apsižodžiavo. Tie vaikinai pradėjo nuo jų bėgti, jie su R. juos norėjo pasivyti. Bėgo iš pradžių kartu su R., tačiau jis po to kažkur dingo. Kai nepasivijo tų vaikinų grįžo prie tos vietos, kur gėrė, pastebėjo, kad nėra jo sportinio krepšio, kažkas jį pavogė, kas neįsivaizduoja. Tuomet pradėjo bėgioti, ieškoti, gal kur pamatys jo kuprinę. Nieko nerado ir nepamatė. Kur R. buvo nežino, jo nematė daugiau tą dieną. Neprisimena tiksliai visų aplinkybių, kadangi buvo girtas. Neprisimena, kad būtų su kuo susimušęs tą dieną. Kitą dieną kai prasiblaivė, pamatė, kad jo rankos buvo apdraskytos. Iš kur atsirado žaizdos nežino, gal buvo nukritęs. Taip pat neprisimena to, kad R. būtų užšokęs ant taksi automobilio ir išdaužęs stiklą. Jo išvis po to nematė. Jis kažkur dingo. Taip pat neprisimena, kad būtų priėjęs prie taksi automobilio ir atsigulęs ant variklio dangčio, kad keiktų taksi vairuotoją, ar su juo turėtų kokį konfliktą. Prisimena tik, kad gėrė tą dieną ir buvo konfliktas su jam nepažįstamais kažkokias vaikinais. Vėliau jam po kelių dienų paskambino iš 2 policijos komisariato ir pasakė, kad kažkas atnešė kuprinę, kurioje buvo jo daiktais ir dokumentai. Nuvažiavo ir atsiėmė visus savo daiktus (b. l. 69-70).
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. V. parodė, kad neatsimena liudytojo, neatsimena ar matė kaltinamąjį. Jie gavome pranešimą, juos pasitiko vairuotojas, kuris paaiškino, jog vienas asmuo pradėjo šokinėti ant automobilio. Vienas iš asmenų pasišalino, o kitas liko. Jam (M. V.) atrodo, jog ir antrą asmenį sulaikė, bet tiksliai nepasakys. Teismo posėdžio metu pagarsinus liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė, kad kai jie atvyko, buvo dar vienas pilietis, bet jis pretenzijų neturėjo, pasakė, kad jie draugai yra.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. parodė, kad tikslios datos jau neprisimena, iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 7 d., dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu T. Š.. Apie 17.20 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras prabėgo per pranešėjo automobilį ir taip sudaužė priekinį automobilio stiklą. Atvykus nurodytų adresu juos pasitiko, kaip prisistatė, S. V., kuris ir kvietė policiją, kuris paaiškino, kad jis važiavo į iškvietimą ir pamatė besimušančius vyriškius, sustojo, tuo metu iš namo kiemo išbėgo dar vienas vyriškis, kuris buvo stipriai neblaivus, pribėgo prie automobilio, užšoko ant variklio dangčio ir koja spyrė į priekinį stiklą ir taip jį sudaužė, tada nulipo ir pabėgo. Taip pat pranešėjas nurodė, kad vyriškis, kuris sudaužė automobilio stiklą, paliko kuprinę prie medžio ties (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus minėtą kuprinę jos viduje buvo rasta asmens tapatybės kortelė, priklausanti R. A.. Kuprinę pristatė į 2 policijos komisariatą. Pašalinių asmenų, galėjusių matyti įtariamąjį asmenį, nebuvo (b. l. 66-67).
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas S. V. parodė, kad jis dirba pavežėju, įvykio dieną, datos tiksliai nepamena, atvažiavo prie autobusų stoties, kur pamatė, kad du žmonės mušasi. Jis pro juos pravažiavo tolyn, tada iš už kampo išbėgo trečias žmogus, kuris perlipo per mašiną – spyrė į mašinos stiklą, tada perlipo per mašinos stogą ir nubėgo. Asmuo jam nieko nesakė, bėgo į muštynes, mano, jog norėjo padėti draugui. Jam tas asmuo pasirodė neblaivus. Ten yra kavinė, gal 15 ar 20 žmonių sėdėjo lauke. Tas asmuo lyg norėjo apibėgti mašiną ir jam gal kilo noras pasirodyti prieš tuos, kurie sėdėjo kavinėje. Jam nebuvo turbūt kaip lipti, tai jis įspyrė iš mašinos stiklą, jo koja įlindo į stiklą. Jis (S. V.) buvo šokiruotas, iškvietė policiją. Į įvykio vietą grįžo tas asmuo, kuris perlipo per mašiną, ir vienas iš besimušančių. Jie nuėjo tarp namų, o jis (S. V.) nuėjo apžiūrėti mašinos, galvojo, kad gal stogas sulankstytas. Po spyrio buvo sudaužytas langas, daugiau lyg niekas nepažeista. Jam iš kavinės žmonės šaukė, jog tas, kuris perlipo per mašiną, paliko kuprinę. Jis (S. V.) tą kuprinę įsidėjo ir, kai atvažiavo policija, ją perdavė. Jis atpažįsta, jog tai buvo kaltinamasis. Automobilis buvo nuomotas, jis savaitę negalėjo dirbti ir tas automobilis stovėjo. Kas remontavo automobilį ir kokios išlaidos buvo, jis nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. V. parodė, kad jis užsiima individualia veikla. Dirba pavežėju E. . Nuomojuosi automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „A.“ į. k. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 7 d., apie 17.05 val., būdamas (duomenys neskelbtini), gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Priėmęs kvietimą, vyko šiuo adresu. Atvykus minėtu adresu prie (duomenys neskelbtini), pamatė, kad viešoje vietoje vandališkais veiksmais ir demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tarp savęs mušėsi du nepažįstami vyrai. Vienas kitą spardė, daužė kumščiais vienas kitam į veido sritį. Jam sustojus prie namo, iš namo kiemo išbėgo dar trečias vyras, kuris buvo agresyvus, mosikavo rankomis ir tuo metu jis užlipo ant jo vairuojamo automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio ir, būdamas agresyvus, tyčia dešine koja spyrė į priekinį lango stiklą ir to pasėkoje jį sudaužė. Po to perlipo per automobilio stogą ir nubėgo prie besimušančių vyrų. Vyras buvo su tamsiai mėlyna kepure su snapeliu ir baltos spalvos dirželiu, ant kepurės buvo baltas užrašas (nepastebėjo koks), apsirengęs mėlynos spalvos džinsais, ant galinių kelnių kišenių buvo vertikalios baltos spalvos juostelės. Vyro smakras kvadratinis, griežtų bruožų. Jis (S. V.) buvo išsigandęs ir daugiau požymių neįsidėmėjo. Iškart skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir tuo metu, kol kalbėjo, prie jo automobilio grįžo minėtas vyras su vienu iš besimušusių vyrų ir atsigulė ant variklio dangčio ir keikė jį necenzūriniais žodžiais. Užrakinęs automobilio duris laukė policijos. Atsikėlę vaikinai nuėjo tarp (duomenys neskelbtini) kiemą. Išlipo iš automobilio ir esančios greta kavinės lankytojai jam pasakė, kad vyras, kuris sudaužė lango stiklą, paliko kuprinę su daiktais, kuri gulėjo prie medžio ties (duomenys neskelbtini). Atvykus policijai, kuprinę perdavė jiems ir nuvyko į policijos komisariatą aplinkybių aiškinimui. Vyrą, kuris sudaužė automobilio stiklą, atpažinti gali (b. l. 45).
2019 m. gegužės 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad liudytojas S. V. iš jam pateiktų 5 asmenų nuotraukų atpažino vyrą, esantį nuotraukoje Nr. 5 (R. A.), kaip tą vyriškį, kuris užlipo ant automobilio, spyrė koja vieną kartą į priekinį automobilio stiklą ir taip jį sudaužė, tada perlipo per automobilio stogą ir nubėgo prie besimušančių vyrų. Vyriškį atpažino iš veido bruožų, o būtent apatinės veido dalies (b. l. 56-60).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio M. V. 2017 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias jis nurodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad kuprinė kartu su asmens tapatybės kortele, priklausančia R. A., pristatyta į 2PK (b. l. 83). Kuprinė su daiktais pagal 2019 m. sausio 30 d. pakvitavimą buvo grąžinta R. A. (b. l. 90). Negaliojanti asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota R. A. vardu, buvo išsiųsta (duomenys neskelbtini) (b. l. 71).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. rugsėjo 7 d., 17.16 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras perbėgo per pranešėjo automobilį, sudaužė langą (b. l. 14-18).
2018 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra vieša vieta. Tarp namų, pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini) tarpas. Kairėje pusėje yra geltoni prekybiniai paviljonai (b. l. 28-33).
2018 m. rugsėjo 7 d. apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio priekinį lango stiklą, matomos dvi įdaužos su dužimo-įtrūkimo žymėmis, viena apačioje, arčiau vairuotojo pusė, ties valytuvu, kita aukščiau, ties viduriu. Taip pat ant variklio dangčio buvo aptikta rausvos spalvos išdžiuvusi dėmė, nuo kurios buvo paimta nuoplova ir supakuota į voką (b. l. 36-43).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. kovo 25 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2018 m. rugsėjo 7 d. apžiūrint automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tampono su nuoplova, padaryta 2018 m. rugsėjo 7 d. apžiūrint automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), rastas vyro kraujas yra ne R. A. (b. l. 78-80).
2019 m. kovo 27 d. iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro gautas pranešimas, kad vyrio kraujo, rasto ant tampono su nuoplova, padaryta 2018 m. rugsėjo 7 d. apžiūrint automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 82).
UAB „A.“ 2019 m. sausio 28 d. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. vairuotojui S. V. dirbant ir vairuojant automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „A.“, nepažįstamas vyras užlipęs ant automobilio dangčio vieną kartą koja spyrė į priekinį lango stiklą ir taip jį sudaužė. Dėl šio įvykio bendrovė patyrė 438,80 eurų turtinę žalą (stiklo keitimas 100 eurų, pakaitinio automobilio nuoma, transportavimo paslaugos – 338,80 eurų (b. l. 22). Iš su pareiškimu pateiktų PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) ir jos apmokėjimo kvito kopijų matyti, kad UAB „A.“ už automobilio stiklo keitimą sumokėjo 100,00 eurų (b. l. 23). Iš su pareiškimu pateiktos PVM sąskaitos faktūros Serija S Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad pakaitinio automobilio „Toyota Prius“ nuomos bei automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo paslaugų po įvykio kaina iš viso sudaro 338,80 eurų (b. l. 24).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Įžūlūs veiksmai, kaip šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis, teismų praktikoje paprastai būna susiję su fizinio smurto vartojimu, tuo tarpu betikslis, beprasmis kito turto niokojimas paprastai pripažįstamas vandališkais veiksmais. Pažymėtina, kad būtinuoju BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiu yra padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti, kad dėl kaltininko veiksmų realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-538-788/2015).
Kaltinamasis R. A., apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad paties įvykio ir jo aplinkybių neatsimena, nes įvykio dieną vartojo alkoholį su draugu P. S., tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neturi pagrindo įtarti, kad įvykį liudiję žmonės galėtų meluoti. Tokiu būdu kaltinamasis savo kaltės iš esmės neneigė, be to, jo kaltė yra patvirtinta byloje esančių įrodymų visuma. Liudytojas S. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme nuosekliai nupasakojo įvykio aplinkybes, o būtent kad bylai aktualiu laiku jis vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, atvykęs šiuo automobiliu prie (duomenys neskelbtini) , pamatė du besimušančius vyrus ir tada išbėgo trečias vyras, kuris užlipo ant jo vairuojamo automobilio ir spyrė į priekinį automobilio stiklą, taip jį sudaužydamas, po to perlipo per automobilio stogą ir nubėgo link besimušančių vyrų. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką duomenų matyti, kad liudytojas S. V. atpažino R. A., kaip asmenį, kuris užlipo ant jo automobilio ir sudaužė priekinį stiklą, taip pat liudytojas ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad atpažįsta kaltinamąjį, kaip tą asmenį, kuris padarė minėtą veiką. Be to, iš liudytojų S. V., M. V. parodymų bei tarnybinio pranešimo duomenų matyti, kad įvykio vietoje buvo rasta kaltinamajam R. A. priklausanti kuprinė, kurioje buvo R. A. vardu išduota asmens tapatybės kortelė. Teisme kaltinamasis patvirtino, jog 2018 m. rugsėjo 7 d. dėvėjo tamsiai mėlyną kepurę su snapeliu ir baltos spalvos užrašu, buvo su mėlynos spalvos džinsais su juostelėmis ant galinių kišenių. P. S. patvirtino, kad įvykio dieną R. A. dėvėjo kepuraitę su snapeliu, t. y. buvo apsirengęs būtent taip, kaip ikiteisminio tyrimo metu ant automobilio užšokusį asmenį apibūdino S. V.. Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių, kad būtent kaltinamasis R. A. buvo tas asmuo, kuris užlipo ant liudytojo S. V. vairuoto automobilio ir spyrė koja į priekinį automobilio stiklą, taip šį stiklą sudaužydamas ir sugadindamas svetimą turtą.
Nagrinėjamu atveju taip pat nekyla abejonių, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. A. aukščiau aptartus veiksmus, dėl kurių buvo sugadintas svetimas turtas, padarė gatvėje ties (duomenys neskelbtini) . Šias aplinkybes patvirtina nuoseklūs liudytojo S. V. parodymai, pareigūno M. V. parodymai bei tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys bei įvykio vietos apžiūros protokolas. Kaltinamojo elgesys aplinkiniams buvo netikėtas, jis kėlė pavojų eismo saugumui, dėl tokio kaltinamojo elgesio liudytojas S. V. nurodė pasijutęs šokiruotas, jis buvo priverstas sustoti ir įvertinti jo vairuotai transporto priemonei padarytą žalą, nutraukti savo tuo metu vykdytą pavežėjo darbą bei į įvykio vietą iškviesti policiją, laukti atvykstančių pareigūnų. Taip pat liudytojas S. V. nurodė, kad įvykis vyko matant šalia esančios kavinės lankytojams, sėdintiems lauke, ir kad būtent šie asmenys po įvykio jam nurodė, kad iš įvykio vietos pabėgęs kaltinamasis paliko kuprinę, taigi, kaltinamojo R. A. veiksmus matė ir kiti viešoje vietoje tuo metu buvę asmenys. Kaltinamojo veiksmais liudytojo S. V. vairuotas automobilis buvo apgadintas, tokiu būdu buvo padaryta reali žala asmenų turtui. Nustatytų aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju leidžia spręsti, kad kaltinamasis R. A. savo veiksmais akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir dėl jo neteisėtų veiksmų kilo įstatyme numatyti padariniai, t.y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad R. A. veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti teisingai.
Kaltinime inkriminuojama, jog nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas pasireiškė R. A. įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, tačiau, kaip minėta, įžūlus elgesys paprastai yra siejamas su fizinio smurto vartojimu, kuo kaltinamasis šioje byloje nėra kaltinamas. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalintina faktinė aplinkybė, kad R. A. veiksmai pasireiškė įžūliu elgesiu. Kita vertus kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos šis kaltinimo patikslinimas neįtakoja.
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika yra baigta, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta reali žala – apgadintas svetimas turtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – R. A. teistas (paskutinį kartą teistas 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, bausmę atlikęs), teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 111-116), anksčiau už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau už nusižengimus viešajai tvarkai nebaustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 105-110), išsiskyręs, dirbantis, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, bei tai, jog kaltinamasis savo kaltės iš esmės neneigė, o kaltę iš dalies pripažino tik todėl, kad neprisiminė savo veiksmų, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Dėl civilinio ieškinio.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį
tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir skirti jam ir skirti jam 50 MGL (2 500 EUR) dydžio baudą.
R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinio ieškovo UAB „A.“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. A. UAB „A.“ naudai priteisti 438,80 EUR turtinę žalą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Teisėja Giedrė Telksnienė