Civilinė byla Nr. e2-1640-1055/2022

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-000124-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5; 2.6.11.18.; 3.2.6.1;

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 11 d.

Utena

        Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Ana Karšul,

sekretoriaujant Daivai Savickienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. M.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Marcopol Baltija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ dėl skolos priteisimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

        ieškovė UAB „Marcopol Baltija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 19311,01 EUR skolos, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė yra bendrovė, užsiimanti tvirtinimo elementų prekyba ir jų gamyba. Maždaug nuo 2010 metų tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė neturi išlikusios tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau teikia 2010 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą, kurios turinys leidžia daryti išvadą apie jau 2010 metais egzistavusius šalių pirkimo-pardavimo santykius. Sutartiniai santykiai būdavo vykdomi tokiu būdu: atsakovė užsisakydavo iš ieškovės reikiamą produkciją, kuri jai būdavo pristatoma kurjerių pagalba, ieškovė išrašydavo sąskaitas faktūras, kurias pasirašydavo atsakovės atstovai (darbuotojai), patvirtindami prekių gavimą. 

Nors įprastai atsakovė už perkamas iš ieškovės prekes atsiskaitydavo, tačiau 2022 metų sausio mėnesį ieškovė nustatė, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ja pagal 33 pateiktas apmokėti sąskaitas faktūras: 2021 m. liepos 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini), neapmokėta suma: 328,06 EUR; 2021 m. liepos 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 428,34 EUR; 2021 m. liepos 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 419,57 EUR; 2021 m. liepos 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 824,62 EUR; 2021 m. liepos 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 500,03 EUR; 2021 m. liepos 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 98,01 EUR; 2021 m. liepos 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 588,06 EUR; 2021 m. rugpjūčio 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 61,71 EUR; 2021 m. rugpjūčio 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 3,63 EUR; 2021 m. rugpjūčio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 692,12 EUR; 2021 m. rugpjūčio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 929,28 EUR; 2021 m. rugpjūčio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 36,30 EUR; 2021 m. rugpjūčio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 281,49 EUR; 2021 m. rugpjūčio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 2 552,86 EUR; 2021 m. rugpjūčio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 337,59 EUR; 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), neapmokėta suma 285,56 EUR; 2021 m. rugsėjo 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 634,71 EUR; 2021 m. rugsėjo 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini), neapmokėta suma 20,69 EUR; 2021 m. rugsėjo 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 87,12 EUR; 2021 m. spalio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 16,03 EUR); 2021 m. spalio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 2 532,09 EUR; 2021 m. spalio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 695,15 EUR; 2021 m. spalio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 290,40 EUR; 2021 m. lapkričio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 505,78 EUR; 2021 m. lapkričio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 341,22 EUR; 2021 m. lapkričio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 327,91 EUR; 2021 m. lapkričio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 2 319,57 EUR; 2021 m. lapkričio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 210,54 EUR; 2021 m. lapkričio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 324,17 EUR; 2021 m. lapkričio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 206,91 EUR; 2021 m. lapkričio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 184,65 EUR; 2021 m. lapkričio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 137,94 EUR; 2021 m. gruodžio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma 108,90 EUR. Bendra skola pagal nurodytas sąskaitas faktūras sudaro 19 311,01 Eur sumą. Visų sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai yra suėję ir iš sąskaitų turinio matyti, kad atsakovės darbuotojas (atsakingas asmuo) patvirtino prekių gavimą.

2022 m. sausio 20 d. ieškovė Raginimu dėl įsiskolinimo Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi už ieškovės jai parduotas prekes, bei paragino padengti susidariusį įsiskolinimą pagal dokumente nurodytas PVM sąskaitas faktūras iki 2022 m. sausio 26 d., tačiau atsakovė į raginimą neatsakė ir prievolės iki šiol įvykdžiusi nėra. Ieškovė savo prievoles pagal šalių pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdžiusi tinkamai, nes perdavė atsakovei atitinkamas prekes, o atsakovė, patvirtinusi prekių gavimą, iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškove, taip pažeisdama tiek įstatyme, tiek šalių sutartyje numatytą pareigą atsiskaityti už gautas prekes, todėl iš jos turi būti priteista 19 311,01 EUR skola. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktu iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo nesumokėtos skolos sumos – 19 311,01 EUR, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad net ir esant pirkėjo pasirašytoms PVM sąskaitoms faktūroms, kilus ginčui, būtent daiktų pardavėjui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pirkimo-pardavimo sandoris yra įvykęs. Todėl vertintina, ar ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos pagrįstai, tai yra ar jose nurodytos prekės faktiškai atsakovei buvo pristatytos, tuo labiau, kad ne visos ieškovės pateiktos sąskaitos yra pasirašytos (pvz. 2021 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pasirašyta). Atsakovė neneigia tarp šalių buvusių pirkimo-pardavimo santykių, tačiau dėl dokumentų, įrodančių prekių pristatymą atsakovei kurjerių pagalba, nebuvimo byloje, šioje proceso stadijoje negali vienareikšmiškai sutikti ar nesutikti su pareikštu ieškiniu (visu ar jo dalimi), nes yra didelė įmonė, vykdo daug sandorių, o iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku, ar šie sandoriai realiai įvykę.

Teismo nustatytu terminu ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį patenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad atsiliepime atsakovė neneigia pirkimo-pardavimo santykių su ieškove egzistavimo, tačiau nurodo, kad byloje trūksta įrodymų apie realų prekių pristatymą. Atsakovei neneigiant pirkimo-pardavimo santykių egzistavimo, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai yra įrodyti. Ieškovė su ieškiniu pateikė PVM sąskaitas faktūras patirtinančias, kad atsakovė iš ieškovės įsigijo atitinkamas prekes ir atsakovės atstovai patvirtino šių prekių gavimą. Byloje iki šiol nėra įrodymų, kad atsakovė pagal pateiktas sąskaitas su ieškove bent kokia dalimi būtų atsiskaičiusi už gautas prekes. Nepasirašyta tik viena iš pateiktų 33 sąskaitų faktūrų, dėl likusių 32 sąskaitų atsakovė atsiliepime jokių argumentų nepateikė. Todėl atsakovės atsiliepimo argumentai vertinami kaip deklaratyvus išsisukinėjimas, nes kitaip ji jau su atsiliepimu būtų pateikusi argumentus dėl ieškovės didžiosios dalies (19 202,11 EUR) reikalavimo pagrįstumo. Ieškovė teikia teismui savo sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovė yra atlikusi ieškovei daugybę mokėjimų (vien laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2021 m. balandžio mėnesio atsakovė pagal konkrečias PVM sąskaitas faktūras sumokėjo ieškovei 24 447,97 EUR). Kadangi atsakovė, atlikdama mokėjimus, visada mokėjimo paskirtyje nurodydavo sąskaitos numerį, tai jai atsiskaičius su ieškove pagal su ieškiniu pateiktas PVM sąskaitas faktūras, ji savo prievolės įvykdymą galėtų įrodyti, tačiau tokių įrodymų neteikia, nes jų objektyviai nėra ir negali būti. Atsakovei atsiliepime reiškiant abejones dėl ieškovės nurodytų prekių pristatymo jai, ieškovė teikia prekių pristatymą patvirtinančius įrodymus – kurjerių kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ siuntų pristatymo patvirtinimo dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovės prekės pagal kiekvieną iš nurodytų sąskaitų atsakovei buvo pristatytos, kadangi kiekviename dokumente yra nurodytas siuntą pristatęs kurjeris, siuntos siuntėjas (ieškove), siuntos gavėjas (atsakovė), siuntos numeris, pakuotės numeris ir dokumento, kurio pagrindu siunčiama siunta, numeris. Taigi, visų 33 ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų numeriai atitinkamai identifikuojami iš siuntų pristatymo patvirtinimo dokumentų ir praktiškai absoliučios daugumos atvejų atsakovės darbuotojai patvirtino prekių gavimą, nes pasirašė ant pristatymo dokumentų. 4 dokumentuose vietoje parašo yra dryžiai, kadangi dėl koronaviruso pandemijos paskelbtų ribojimų prekės buvo pristatytos bekontakčiu būdu. Ieškovė kritiškai vertina atsiliepimo argumentus, neva atsakovė yra didelė įmonė, vykdo daug sandorių, o iš ieškovės pateiktų duomenų nėra aišku, ar šie sandoriai realiai įvykę. Pažymi, kad atsakovė yra juridinis asmuo, tai yra profesionalus ūkio subjektas, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl nesuprantama, kaip ieškovei pateikus atsakovės darbuotojų pasirašytas sąskaitas faktūras, atsakovei galėtų būti nežinoma apie jos vykdomus sandorius ir prisiimtus įsipareigojimus.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad dubliko priedai, ieškovės įvardyti kurjerių kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ siuntų pristatymo patvirtinimo dokumentais, pateikti ne valstybine kalba, todėl neatitinka procesinių dokumentų priedams keliamų reikalavimų ir atsakovė negali tinkamai įvertinti jų bei pasisakyti dėl šiais įrodymais ieškovės grindžiamų motyvų. Nepaisant to, iš pateiktų dokumentų matyti, jog juose pasirašančiais asmenimis nurodytų tų pačių asmenų parašai skirtinguose dokumentuose skiriasi. Iš dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jį pasirašiusiu asmeniu A. A. A., nors pas atsakovę toks asmuo nedirba. Dublike nurodoma, kad ant 4 dokumentų nėra atsakovės atstovų parašų, nes dėl paskelbtų ribojimų prekės buvo pristatytos bekontakčiu būdu, tačiau iš nurodytų aplinkybių nėra aišku, ką konkrečiai reiškia prekių pristatymas bekontakčiu būdu, pvz., ar toks būdas reiškia, kad prekės buvo paliktos nesant kontakto su atsakovės darbuotojais, kas iš esmės reikštų, jog prekes galėjo paimti su atsakove nesusiję asmenys. Kita vertus, toks ieškovės nurodytų dokumentų nepasirašymas yra nelogiškas, nes iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad nepasirašytų 4 dokumentų laikotarpyje nuo 2021 metų lapkričio mėnesio iki 2021 m. gruodžio 3 d., kiti dokumentai, datuoti 2021 m. lapkričio 12 d. ir 2021 m. lapkričio 26 d., yra su parašais. Todėl kyla pagrįstos abejonės ieškovės versija ir labiau tikėtina, kad tokiu būdu ieškovė tiesiog mėgina pateisinti dokumentų nepasirašymo faktą. Dėl nurodytų priežasčių abejonės dėl realiai pristatytų prekių (jų apimties) nėra pašalintos, priešingai, tik sustiprėjo.  

Ieškovės atstovas posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo santykiai, atsakovė pateikdavo ieškovei užsakymus, tada buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros ir prekės pristatomos atsakovei, kuri apmokėdavo užsakymus bei mėnesio gale grąžindavo per mėnesį surinktas ir pasirašytas sąskaitas faktūras. 2021 m. liepos mėnesį atsakovė pradėjo nebeapmokėti užsakymų, to priežastys buvo neaiškios, kadangi jokių pretenzijų dėl prekių kokybės ir kiekio nebuvo ir nėra, sąskaitos pasirašytos atsakovės darbuotojų, yra kurjerių tarnybos „Venipak“ ataskaitos apie pristatymus. Dalinai apmokėta 2021 m. liepos 14 d. sąskaita niekuo nesiskiria nuo kitų, todėl neaišku, kodėl atsakovė dalinai su ja sutiko, o kitų neapmokėjo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad prekes paėmė kas nors kitas, nesusijęs su atsakove, priešingai, pateikti įrodymai patvirtina prekių gavimą. Be to, atsakovei elektroniniu paštu kontaktiniais adresais buvo išsiųstas raginimas dėl susidariusio įsiskolinimo, tačiau atsakovė į jį niekaip nereagavo, nors galėjo prieštarauti ir pateikti pretenzijas, kad negavo ar gavo ne visas prekes pagal išvardytas PVM sąskaitas faktūras. Taigi, atsakovė tiesiog vilkina atsiskaitymą su ieškove. Paskutinė 2021 m. gruodžio 1 d. išrašyta sąskaita atsakovės darbuotojo nepasirašyta, bet tai tik buhalterinis dokumentas, gali būti be parašų, svarbiausia, kad buvo pristatymas. Brūkšnys vietoje parašo galėjo būti dėl karantino apribojimų prekes pristačius bekontakčiu būdu. Tačiau ir ši sąskaita buvo įtraukta į raginimą, bet atsakovė dėl jos jokių pretenzijų nepareiškė, kad negavo prekių. Taigi visos prekės, nurodytos sąskaitose faktūrose atsakovei buvo pateiktos kurjerių pagalba. Asmenys, kuriems buvo perduodamos prekės, yra atsakovės darbuotojai, jų duomenys paimti iš kurjerių sistemos.   

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi būtent posėdžio dieną turi dar metų pradžioje suplanuotas atostogas. Teismas prašymo netenkino, kadangi prie prašymo nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad būtent tą dieną atsakovo atstovas advokatas turėjo atostogas ir, kad objektyviai negalėjo dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu per ZOOM programą. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad posėdis byloje buvo paskirtas dar 2022 m. birželio 1 d. nutartimi, o prašymas atidėti teismo posėdį gautas tik likus 2 dienom iki posėdžio, tai yra 2022 m. liepos 25 d. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas nepripažino atsakovės atstovo neatvykimo priežasčių svarbiomis bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalimi nutarė nagrinėti bylą neatvykus atsakovės atstovui.

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prekių pirkimo-pardavimo santykiai. Nors pirkimo-pardavimo sutartis nepateikta, tačiau atsakovė šių santykių egzistavimo fakto neginčija, todėl teismas laiko jį nustatytu. Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovė UAB „Marcopol Baltija“ išrašė ir pateikė atsakovei 33 PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. liepos 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. liepos 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. liepos 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. liepos 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. liepos 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. liepos 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. liepos 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugpjūčio 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugpjūčio 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugpjūčio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugpjūčio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugpjūčio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugpjūčio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugpjūčio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugpjūčio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugsėjo 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugsėjo 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugsėjo 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. spalio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. spalio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. spalio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. spalio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. gruodžio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 19 311,01 EUR sumai, paskutinės PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas suėjo 2022 m. sausio 30 d.

2022 m. sausio 20 d. ieškovė atsakovei elektroniniu paštu kontaktiniais adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsiuntė raginimą apmokėti 19 311,01 EUR įsiskolinimą. Duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ar atsikirtimus dėl raginime nurodytos sumos ir PVM sąskaitų faktūrų byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad iki bylos nagrinėjimo atsakovė būtų apmokėjusi visą ar dalį įsiskolinimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalimi, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytose vietose (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles.

Atsakovė neginčija, kad tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai prekių pirkimo-pardavimo santykiai. Šių santykių buvimą taip pat patvirtina byloje esantis UAB „Marcopol Baltija“ banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., iš kurio matyti, jog atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo su ieškove už parduotas prekes, mokėjimo paskirtyje nurodydama PVM sąskaitų faktūrų numerius. Tačiau atsakovė ginčija, kad gavo visas ar dalį prekių pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d., savo atsikirtimus motyvuodama iš esmės tuo, kad ieškovė nepateikė patikimų prekių pristatymo įrodymų, o pateikti kelia atsakovei rimtų abejonių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta bendrąja taisykle, reglamentuojančia PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentą, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, išskyrus ilgalaikių paslaugų teikimą, taip pat ilgalaikį elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos tiekimą, kai PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 75 punktas).

Kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

Pasirengimas bylos nagrinėjimui teismo posėdyje šioje byloje buvo nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu. Pažymėtina, kad rašytinius įrodymus į bylą, pagrindžiant savo reikalavimus ir argumentus, teikė tik ieškovė, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose iš esmės apsiribodavo deklaratyviais teiginiais, kad jai kelia abejonių ieškovės teikiami įrodymai, tačiau pati jokių įrodymų į bylą, kurie galėtų pagrįsti jos atsikirtimus ir teiginius nepateikė, nors vadovaujantis CPK 178 straipsniu šalys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Sutiktina, kad pagrindinė įrodinėjimo našta šioje byloje tenka ieškovei, kuri turi įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, tačiau tai negali visiškai eliminuoti ir atsakovės turimos pareigos įrodyti aplinkybę, kad ji negavo visų ar dalies prekių. Atsakovė pateikė prašymą dėl liudytojų apklausos, tačiau padarė tai nesilaikydama CPK 226 straipsnyje nurodytos pareigos, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai (...) bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas pažymi, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme šioje byloje buvo baigtas 2022 m. birželio 1 d., posėdis paskirtas 2022 m. liepos 27 d. Atsakovė savo 2022 m. liepos 25 d. prašyme apklausti liudytojus formuluoja iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti triplike, tačiau tripliku liudytojų apklausti neprašė, taip pat prašyme niekaip nepagrindė, kodėl būtinumas apklausti liudytojus iškilo tik likus 2 dienoms iki posėdžio. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad teismui kėlė pagrįstas abejones tas faktas, jog liudytojai, dirbantys įmonėje, kuri vykdo labai daug sandorių ir priima daug prekių, galės užtikrintai ir realiai prisiminti dokumentų pasirašymo/nepasirašymo, kuris vyko prieš 7-12 mėnesių, aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010).

Byloje yra pateiktos 33 PVM sąskaitos faktūros, išrašytos laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. Pažymėtina, kad 32 sąskaitose, tai yra beveik visose, išskyrus paskutinę 2021 m. gruodžio 1 d. sąskaitą, yra atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo darbuotojo – sandėlininko A. D. antspaudas ir parašas, patvirtinantys prekių, nurodytų sąskaitose, gavimą. Atsakovė pati savo procesiniame dokumente – 2022 m. liepos 25 d. prašyme atidėti bylos nagrinėjimą ir apklausti liudytojus, pripažino, jog A. D. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad sandėlininkas A. D. turėjo teisę ir įgaliojimus pasirašyti pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir patvirtinti prekių gavimą. Patvirtinimas parašu ir antspaudu sąskaitoje faktūroje, teismo vertinimu, jau pats savaime yra pakankamas įrodymas, kad prekės buvo pristatytos ir atsakovės darbuotojų priimtos. Nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ginčija šiuos rašytinius įrodymus, tačiau, kaip jau buvo minėta, iš esmės niekaip savo nesutikimo nepagrindžia objektyviais duomenimis ir rašytiniais įrodymais. Įvertinus byloje esančias PVM sąskaitas faktūras kartu su ieškovės pateiktais pristatymo įrodymais (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjerių), teismas neturi pakankamo pagrindo abejoti ieškovės pozicija, kad prekės realiai buvo pristatytos atsakovei. Be to, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovė 2022 m. sausio 20 d. pateikė atsakovei elektroniniu paštu raginimą sumokėti įsiskolinimą, kuriame buvo išvardytos visos 33 PVM sąskaitos faktūros, jų numeriai ir sumos, tačiau atsakovė niekaip į raginimą nereagavo, savo procesiniuose dokumentuose nepaneigė raginimo gavimo fakto ir nenurodė priežasčių, kodėl neginčijo įsiskolinimo sumos gavusi raginimą bei nepateikė pretenzijų ar prieštaravimų ieškovei dėl visų ar dalies prekių negavimo. Atsakovė yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine komercine veikla ir jai yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, ji taip pat privalo tinkamai tvarkyti apskaitą bei kontroliuoti prekių srautą ir mokėjimus, todėl teismas kritiškai vertina jos procesiniuose dokumentuose išsakytą poziciją, kad ji dėl didelės sandorių apimties negali nei patvirtinti, nei paneigti užsakymų buvimo ir prekių pristatymo fakto, bet jai kyla abejonių. Įvertinus ir išanalizavus visus paminėtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta, kad ieškovė tinkamai vykdė savo sutartines pareigas – priėmė užsakymus ir pristatė prekes bei išrašė sąskaitas faktūras, tuo tarpu atsakovė jai tekusios pareigos nustatytais terminais apmokėti už gautas prekes tinkamai neįvykdė. Teismas taip pat pažymi, kad nors paskutinė 2021 m. gruodžio 1 d. PMV sąskaita faktūra nėra pasirašyta atsakovės atsakingo darbuotojo, o pristatymo patvirtinime nėra parašo, tik brūkšnys, tačiau vertinant visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teigimu, sąskaitos buvo siunčiamos atsakovei, kuri visas sąskaitas už mėnesį surinkdavo ir grąžindavo ieškovei, 2021 m. gruodžio 1 d. sąskaita yra paskutinė, po kurios šalių bendradarbiavimas nutrūko, teismas laiko, kad labiau tikėtina, jog prekės ir pagal šią PVM sąskaitą faktūrą atsakovei buvo pristatytos.   

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovei netinkamai vykdant jai iš pirkimo-pardavimo santykių kilusią ir gavus prekes tekusią prievolę, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų visus jos patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnis), kuriuos ieškovės paskaičiavimu sudaro 19 311,01 EUR skola (CK 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 ir 2 dalys).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnis). Palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje, kuris taikomas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Palūkanų norma už atliekamus pagal komercines sutartis pavėluotus mokėjimus nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

        Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 434,00 EUR. Taip pat sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovė už suteiktas teisines paslaugas, parengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį, kitus procesinius dokumentus, vertimą ir atstovaujant teisme, sumokėjo advokatui 2 117,10 EUR. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad ieškovės patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, nagrinėjimo trukmę, šias išlaidas priteisia iš atsakovės, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.

        Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marcopol Baltija“, juridinio asmens kodas 301112806, buveinės adresas Vilnius, Pirklių g. 5, naudai: 19 311,01 EUR (devyniolika tūkstančių tris šimtus vienuolika eurų ir 1 ct) skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19 311,01 EUR (devyniolikos tūkstančių trijų šimtų vienuolikos eurų ir 1 ct) sumą už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 551,10 EUR (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja                                                                         Ana Karšul