(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

dalyvaujant  pareiškėjui A. J.,

atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovėms A. M. ir V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

        Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK ar Komisija) 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. S-2834-(2.5), 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. S-2894-(2.5) ir įpareigoti VTEK iš naujo išnagrinėti jo pateiktus prašymus: a) Dėl neteisėto 2020 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. KS-65 priėmimo viešo atsiprašymo A. J. ir tokio atsiprašymo teksto ne trumpiau kaip 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius (t. y. tiek pat laiko, kiek veikė Komisijos neteisėtas sprendimas iki jį panaikino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) publikavimo VTEK internetinės svetainės tituliniame puslapyje; b) dėl internetinėje svetainėje iki šiol viešai publikuojamo VTEK 2020 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. KS-65 panaikinimo ir vietoje jo ne trumpiau kaip 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius LVAT 2021 m. spalio 6 d. priimto sprendimo administracinėje byloje Nr.eA-2112-552/2021 teksto viešo publikavimo; c) Dėl VTEK viešo atsiprašymo teksto pateikimo leidiniams ,,Palangos tiltas“, ,,Klaipėda“, ,,Atviroji Klaipėda“, nurodžius jį viešai publikuoti šiuose leidiniuose ir prašant internetinėje erdvėje daugiau nepublikuoti (,,išimti“) publikacijų apie 2020 m. birželio 8 d. priimtą VTEK  sprendimą Nr. KS-65 ,,Dėl A. J.“. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš VTEK bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį).

            Pareiškėjas skunde paaiškina, kad Komisija 2020 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. KS-65 ,,Dėl A. J.“ pripažino, kad jis, buvęs (duomenys neskelbtini) savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos narys, nepraėjus vienerių metų laikotarpiui po to, kai nustojo eiti šias pareigas, atstovaudamas fiziniam asmeniui – 2019 m. gruodžio 4 d. raštu kreipdamasis į Savivaldybės tarybą, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies nuostatas (toliau – Sprendimas). Šio sprendimo kopija išsiųsta jam ir (duomenys neskelbtini) savivaldybei, sprendimas paskelbtas interneto svetainėje  www.vtek.lt. Be to, žinia apie priimtą Sprendimą iš karto buvo paskleista masinėse informavimo priemonėse.

        LVAT 2021 m. spalio 6 d. neskundžiamu sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 jo apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą  – jo skundą patenkino ir panaikino Komisijos Sprendimą.

        Pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. spalio 6-13 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į Komisiją prašydamas: 1. Dėl neteisėto 2020 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. KS-65 priėmimo viešai  jo  atsiprašyti ir tokį atsiprašymo tekstą  ne trumpiau kaip 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius (t. y. tiek pat laiko, kiek veikė Komisijos  neteisėtas sprendimas iki jį panaikino LVAT) publikuoti  VTEK internetinės svetainės  tituliniame puslapyje; 2. Panaikinti  internetinėje svetainėje iki šiol viešai publikuojamą  VTEK  2020 m. birželio 8 d.  sprendimą Nr. KS-65 ir vietoje jo  ne trumpiau kaip 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius  viešai publikuoti LVAT 2021 m. spalio 6 d.  priimtą sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021; 3. Pateikti  VTEK viešo atsiprašymo tekstą  leidiniams ,,Palangos tiltas“, ,,Klaipėda“, ,,Atviroji Klaipėda“, nurodant  jį  viešai publikuoti  šiuose leidiniuose ir prašant  internetinėje erdvėje  daugiau  nepublikuoti (,,išimti“) publikacijas apie 2020 m. birželio 8 d. priimtą VTEK  sprendimą Nr. KS-65 ,,Dėl A. J.“. Komisija 2021 m. spalio 14 d. sprendime Nr. S-2834-(2.5) ir 2021 m. spalio 22 d. sprendime Nr. S-2894-(2.5) nurodė, kad visus Sprendimo priėmimo ir viešinimo veiksmus ji atliko vadovaudamasi teisės aktų normomis, ji neturi teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo viešą skelbimą, skelbti savo interneto svetainėje LVAT sprendimą, atsiprašyti jo bei kreiptis į pareiškėjo nurodytas visuomenės informavimo priemones, prašydama jų internetinėje erdvėje neskelbti publikacijų apie Sprendimą, nes teisės aktai nenustato Komisijai pareigos pranešti visuomenės informavimo priemonėms apie teismų veiklą, jiems nagrinėjant bylas ir priimant sprendimus bylose, kuriose proceso šalimi yra VTEK.

        Pareiškėjas teigia, kad nurodyti VTEK sprendimai yra nepagrįsti. Pažymi, kad LVAT neskundžiamu 2021 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 panaikino Sprendimą ir tai yra teisinis bei faktinis pagrindas, kad toks sprendimas nuo jo panaikinimo momento nebūtų viešai publikuojamas ir skelbiamas. Apie tai, kad tolimesniu, nors ir nuasmeninto, Sprendimo publikavimu jam yra daroma žala, argumentuotai nurodė Komisijai 2021 m. spalio 6-13 d. teiktuose elektroniniuose laiškuose, tačiau į šiuos argumentus atsakovė skundžiamuose sprendimuose neatsižvelgė.

        Nurodo ir tai, kad Komisijos 2020 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. KS-65 bei laikraščio ,,Palangos tiltas“ (duomenys neskelbtini) publikacijos pagrindu Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2020 m. gruodžio 24 d. jam, kaip advokatui, iškėlė drausmės bylą. Pasak pareiškėjo, ši aplinkybė patvirtina, kad buvo padaryta didelė žala jo profesinei veiklai. Pažymi, kad tik po pusantrų metų Advokatų garbės teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu drausmės bylą nutraukė, nesant drausminės atsakomybės pagrindo.

        Pareiškėjas tvirtina, kad toliau publikuodama panaikintą Sprendimą, atsisakydama publikuoti įsiteisėjusį LVAT sprendimą, atsisakydama viešai atsiprašyti jo dėl neteisėto ir nepagrįsto Sprendimo priėmimo,  Komisija ignoruoja elementarias, visuomenėje priimtas etikos normas, objektyvumo bei protingumo kriterijus. Pareiškėjas yra įsitikinęs, jog, jeigu padarei klaidą, ją privalai ištaisyti ir dėl to atsiprašyti.

            Atsakovė VTEK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

            Paaiškina, kad Komisijoje 2021 m. spalio 7, 8, 9 ir 11 d. buvo registruoti pareiškėjo prašymai, kuriuose, vadovaudamasis tuo, kad LVAT 2021 m. spalio 6 d.  panaikino VTEK 2020 m. birželio 8 sprendimą Nr. KS-65 (toliau – ir Sprendimas), reikalavo jo viešai atsiprašyti ir atsiprašymą publikuoti VTEK internetinės svetainės tituliniame puslapyje; panaikinti viešai publikuojamą Sprendimą ir vietoje jo skelbti LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 bei pateikti VTEK viešą atsiprašymą jo nurodytiems leidiniams, prašant jų internetinėje erdvėje neskelbti publikacijų apie Sprendimą. Komisija minėtus pareiškėjo prašymus išnagrinėjo 2021 m. spalio 13 d. posėdyje ir nusprendė jo reikalavimų netenkinti. Komisijos sprendimas buvo pateiktas VTEK 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. S-2834-(2.5).

 Nurodo ir tai, kad 2021 m. spalio 13 d. Komisijoje registruoti dar keturi pareiškėjo kreipimaisi su analogiško turinio reikalavimais, kaip ir ankstesnieji. VTEK pareiškėjo kreipimąsi nagrinėjo 2021 m. spalio 20 d. posėdyje ir, atsižvelgdama į tai, kad sprendimas dėl pareiškėjo teiktų reikalavimų jau buvo priimtas 2021 m. spalio 13 d. posėdyje, atitinkamą atsakymą pareiškėjui pateikė 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. S-2894-(2.5).

        Atsakovė teigia, kad motyvai, kuriais remiantis VTEK netenkino pareiškėjo reikalavimų, nurodyti skundžiamuose Sprendimuose, todėl jų nekartoja.

            Papildomai, atsakydama į pareiškėjo skundo argumentus, VTEK paaiškina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1 punktas nustato, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi ir atsakomybės už priimtus sprendimus principu, kuris nustato, jog viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Minėta principas yra detalizuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje (,,Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų“) ir 6.272 straipsnyje (,,Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų“). Nurodo, kad pagal administracinių teismų praktiką reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (pvz., žr. 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; ir kt.). Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir  ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (pvz., žr. LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-556/2018; ir kt.). Pagal administracinių teismų praktiką, teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė.

             Teigia, kad analizuojamoje situacijoje pareiškėjas skunde mini patirtą ir toliau VTEK tebedaromą žalą, tačiau jos nepagrindžia ir neįrodinėja aukščiau minėtos LVAT praktikos kontekste. Komisija atkreipia dėmesį, kad VTEK, vykdydama pareiškėjo atžvilgiu tyrimą, nepadarė jokių procesinių klaidų, neblogino tiriamojo padėties ir Sprendimą priėmė vadovaudamasi teises aktų reikalavimais. LVAT nepripažino, kad VTEK, vykdydama tyrimą ar nagrinėdama bylą, atliko veiksmus, prieštaraujančius imperatyvioms teises normoms, bet vertino, kad VTEK Sprendimas, teisinio vertinimo prasme, neatitinka Įstatymo nuostatų.

              Komisija pažymi, kad Sprendimą priėmė įgyvendindama ir neviršydama jai suteiktų įgaliojimų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Komisija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Komisijos vertinimu, išteisinamojo sprendimo priėmimas (šiuo atveju LVAT sprendimas, kuriuo panaikintas VTEK Sprendimas) savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad tyrimo dėl pareiškėjo pradėjimas, visi atlikti tyrimo veiksmai buvo neteisėti. Pažymi, kad objektyvios tiesos nustatymo procesas (šiuo atveju pareiškėjo elgesio vertinimas pagal Įstatymą) buvo grindžiamas subjektyviu faktoriumi, t. y. Komisijos narių vidiniu (individualiu) įsitikinimu, o ne išankstiniais įsitikinimais ar nusistatymais. Komisija, priimdama Sprendimą, vadovavosi teisės normomis bei įrodymais. 

               Pažymi, kad analizuojamoje situacijoje yra panaikintas VTEK Sprendimas ir tai yra Komisijos atsakomybės forma. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Komisija sąmoningai, tyčia, tendencingai ir pan. siekė nubausti jį, pažeminti jo garbę bei orumą ar norėjo sukelti neigiamus išgyvenimus bei pasekmes. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad visus tyrimo, Sprendimo priėmimo ir jo viešinimo veiksmus Komisija atliko vadovaudamasi teises aktų normomis, VTEK neturi teisinio pagrindo atsiprašyti pareiškėjo bei kreiptis į jo nurodytas visuomenės informavimo priemones prašant jų internetinėje erdvėje neskelbti publikacijų apie Sprendimą. Pabrėžia ir tai, kad teisės aktai nenustato Komisijai pareigos pranešti visuomenės informavimo priemonėms apie teismų veiklą, jiems nagrinėjant bylas ir priimant sprendimus bylose, kuriose proceso šalimi yra VTEK.

            Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti internetinėje svetainėje viešinamą Sprendimą ir vietoje jo ne trumpiau kaip vienerius metus ir tris mėnesius viešai publikuoti LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr.eA-2112-552/2021, paaiškina, kad VTEK sprendimų skelbimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 31 straipsnis. Komisija Sprendimą priėmė 2020 m. birželio 8 d. VTEKĮ (redakcija, galiojusi sprendimo priėmimo metu) 31 straipsnio 2 dalis nustatė, kad šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti VTEK sprendimai, VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai ir atskirosios nuomonės pažeidimų prevencijos tikslais vienus metus po sprendimo priėmimo viešai skelbiami VTEK interneto svetainėje, nepateikiant šių sprendimuose nurodytų duomenų:  1) asmenų, dėl kurių priimtas sprendimas, ir kitų fizinių asmenų asmens kodų, gyvenamosios vietos adresų, gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties datų bei vietos, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerių, elektroninio pašto adresų ir kitų kontaktinių duomenų, privačių transporto priemonių valstybinių numerių, banko ar kitų kredito įstaigų privačių sąskaitų numerių, unikalių nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerių, tikslių šio turto buvimo vietos adresų. Be to, neskelbiami kitų fizinių asmenų vardai ir pavardės; 2) asmens, kuris pateikė pranešimą, asmens duomenų.

Pažymi, kad 2020 m. birželio 26 d. VTEKĮ 32 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies redakcija buvo pakeista ir išdėstyta taip: ,,šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1–5 ir 7 punktuose nurodyti VTEK sprendimai, VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai ir atskirosios nuomonės pažeidimų prevencijos tikslais vienus metus, o šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimo atveju – trejus metus po sprendimo priėmimo viešai skelbiami VTEK interneto svetainėje, nepateikiant šių duomenų: 1) asmenų, dėl kurių priimtas sprendimas, ir kitų fizinių asmenų asmens kodų, gyvenamosios vietos adresų, gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties datų bei vietos, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerių, elektroninio pašto adresų ir kitų kontaktinių duomenų, privačių transporto priemonių valstybinių numerių, banko ar kitų kredito įstaigų privačių sąskaitų numerių, unikalių nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerių, tikslių šio turto buvimo vietos adresų. Be to, neskelbiami kitų fizinių asmenų vardai ir pavardės; 2) asmens, kuris pateikė pranešimą, asmens duomenų.

VTEK nurodo, kad atsižvelgdama į minėtą teisinį reguliavimą, Sprendimą paskelbė VTEK internetinėje svetainėje. Komisija pažymi, kad VTEKĮ 31 straipsnio 3 dalis imperatyviai reglamentuoja, kad pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, VTEK sprendimuose ir atskirosiose nuomonėse viešai nebeskelbiami ir asmenų, dėl kurių elgesio priimtas sprendimas, vardai ir pavardės. Tokie VTEK sprendimai ir atskirosios nuomonės viešai skelbiami neterminuotai. Tai reiškia, kad visi Komisijos priimti sprendimai, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo skųsti teismui ir (ar) panaikinti, privalo būti skelbiami VTEK interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, Komisija teigia, kad neturėjo ir neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo bei VTEK interneto svetainėje viešai neskelbti jo atžvilgiu priimto sprendimo.

Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu skelbiamas Sprendimas atitinka visus jam keliamus VTEKĮ 31 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir yra nuasmenintas, tuo tarpu neskelbdama nuasmeninto sprendimo Komisija pažeistų VTEKĮ nuostatas.

VTEK nurodo ir tai, kad VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas skaidrumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. VTEKĮ 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad VTEK apie savo veiklą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų reikšmę ir svarbą formuojant šių teisės aktų taikymo praktiką nuolat informuoja visuomenę. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad visuomenės informavimo tikslais VTEK interneto svetainėje Reglamento nustatyta tvarka viešai skelbiamos apibendrintos VTEK posėdžių darbotvarkės, taip pat informacija apie VTEK atliekamus tyrimus ir atlikus tyrimus priimtus sprendimus. Pagal šio straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais skelbiami asmens, dėl kurio VTEK atlieka ar atliko veiksmus, vardas, pavardė, darbovietė, pareigos, VTEK veiksmų pagrindas, dalykas ir priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į minėtąjį teisinį reguliavimą, VTEK nurodo, kad privalo apie savo veiklą bei priimtus sprendimus informuoti visuomenę ir šio reikalavimo besąlygiškai laikosi.

Komisija nesutinka su pareiškėjo reikalavimu VTEK interneto svetainėje skelbti LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimą. Pažymi, kad jokie teisės aktai nenustato Komisijai reikalavimo jos interneto svetainėje skelbti LVAT sprendimų, todėl Komisija neturi teisinio pagrindo vykdyti pareiškėjo prašymo, be to, jokie teisės aktai nenustato tokio asmens duomenų tvarkymo. Teigia, kad laikantis viešumo standartų VTEK interneto svetainėje ties Sprendimu yra nurodyta, kad jis yra panaikintas, taip pat nurodytas LVAT administracinės bylos numeris. Taigi, suinteresuoti asmenys, besidomintys VTEK praktika ir priimamais sprendimais, yra informuoti apie VTEK veiklą bei tai, kad Sprendimas yra panaikintas teismo. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas yra viešai prieinamas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) – su jo turiniu galima susipažinti ir neskelbiant jo VTEK interneto svetainėje.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą remdamasis jame nurodytais argumentais.

Atsakovės atstovės prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą remiantis atsiliepime išdėstytais motyvais.

Teismas

k o n s t a t u o j a: 

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos sprendimų, kuriais buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymų jo viešai atsiprašyti dėl Komisijos 2020 m. birželio 8 d. sprendimo, kuris buvo panaikintas LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimu, ir paskelbti atsiprašymo tekstą VTEK interneto svetainėje, panaikinti viešai publikuojamą Sprendimą ir vietoje jo skelbti LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 bei pateikti VTEK viešą atsiprašymą jo nurodytiems leidiniams, prašant jų internetinėje erdvėje neskelbti publikacijų apie Sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

   Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Komisija 2020 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. KS-65 ,,Dėl A. J.“ pripažino, kad pareiškėjas, buvęs (duomenys neskelbtini) savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos narys, nepraėjus vienų metų laikotarpiui po to, kai nustojo eiti šias pareigas, atstovaudamas fiziniam asmeniui – 2019 m. gruodžio 4 d. raštu kreipdamasis į Savivaldybės tarybą, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies nuostatas (toliau – Sprendimas). Sprendimas paskelbtas interneto svetainėje  www.vtek.lt.

 Pareiškėjas Sprendimo teisėtumą ginčijo teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas.

          Pareiškėjas nurodytą teismo sprendimą apskundė LVAT. LVAT 2021 m. spalio 6 d. galutiniu neskundžiamu sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Komisijos Sprendimą.

           Komisijoje 2021 m. spalio 7, 8, 9 ir 11 d. buvo gauti pareiškėjo prašymai, kuriuose, pareiškėjas vadovaudamasis tuo, kad LVAT 2021 m. spalio 6 d. panaikino VTEK 2020 m. birželio 8 sprendimą Nr. KS-65 (toliau – ir Sprendimas), prašė jo viešai atsiprašyti ir atsiprašymą publikuoti VTEK internetinės svetainės tituliniame puslapyje; panaikinti viešai publikuojamą Sprendimą ir vietoje jo skelbti LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 bei pateikti VTEK viešą atsiprašymą jo nurodytiems leidiniams, prašant jų internetinėje erdvėje neskelbti publikacijų apie Sprendimą.

          Komisija nurodytus pareiškėjo prašymus išnagrinėjo 2021 m. spalio 13 d. posėdyje ir nusprendė jų netenkinti. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas VTEK 2021 m. spalio                14 d. raštu Nr. S-2834-(2.5), kuriame nurodyti atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymus motyvai.

          VTEK 2021 m. spalio 13 d. gauti dar keturi pareiškėjo kreipimaisi su analogiško turinio prašymais. VTEK šiuos pareiškėjo prašymus nagrinėjo 2021 m. spalio 20 d. posėdyje ir, atsižvelgdama į tai, kad sprendimas dėl pareiškėjo teiktų reikalavimų jau buvo priimtas Komisijos 2021 m. spalio 13 d. posėdyje, pateikė pareiškėjui atsakymą 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. S-2894-(2.5), kuriame nurodė, kad dėl pakartotinai teikiamų reikalavimų Komisija yra pareiškėjui atsakiusi 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. S-2834-(2.5). Tuo pačiu raštu Komisija papildomai pareiškėją informavo, kad Sprendimas VTEK svetainėje yra skelbiamas vadovaujantis VTEKĮ 31 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad pasibaigus 1 metų terminui, VTEK sprendimuose viešai nebeskelbiami ir asmenų, dėl kurių elgesio priimtas sprendimas, vardai ir pavardės.

        Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis), o asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, – skundu (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012, 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014).

        Aptarto teisinio reglamentavimo kontekste įvertinus pareiškėjo pateiktų prašymų atsakovei turinį, pareiškėjo kreipimasis į atsakovę yra laikomas skundu VAĮ 2 straipsnio 12 punkto prasme. Pareiškėjas šiuo atveju siekia apginti savo galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus, nurodydamas, kad LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimu panaikino Komisijos Sprendimą, kuriuo jis buvo pripažintas pažeidęs Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas prašymuose nurodė, kad apie priimtą Sprendimą buvo skelbiama VTEK interneto svetainėje ir visuomenės informavimo priemonėse, Sprendimu buvo padaryta žala jo profesinei advokato veiklai, Sprendimo pagrindu jam buvo iškelta drausmės byla.

            VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 37 punkte nurodyta, kad į skundus atsakoma laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos.

        VAĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus.           VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys

 VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo kreipimąsi į VTEK lėmė aplinkybė, jog LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 panaikino VTEK Sprendimą, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs Įstatymo nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas VTEK reiškė reikalavimus jo viešai atsiprašyti ir atsiprašymą publikuoti VTEK internetinės svetainės tituliniame puslapyje; panaikinti viešai publikuojamą Sprendimą ir vietoje jo skelbti LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2112-552/2021 bei pateikti VTEK viešą atsiprašymą jo nurodytiems leidiniams, prašant jų internetinėje erdvėje neskelbti publikacijų apie Sprendimą.

Atsisakymą tenkinti šiuos reikalavimus VTEK 2021 m. spalio 14 d. sprendime ir papildomai 2021 m. spalio 22 d. sprendime grindė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) nuostatomis, nurodydama, kad visus Sprendimo priėmimo ir viešinimo veiksmus atliko vadovaudamasi teisės aktų normomis. Taip pat Komisija pažymėjo, kad Komisijos interneto svetainėje ties Sprendimu yra nuoroda, jog šis sprendimas panaikintas teismo, pateikiant informaciją apie LVAT bylos numerį. Taip pat Komisija nurodė, kad ji neturi teisinio pagrindo skelbti viešai LVAT sprendimo. Taip pat 2021 m. spalio 22 d. sprendime papildomai nurodė, kad Sprendimas VTEK svetainėje yra skelbiamas vadovaujantis VTEKĮ 31 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad pasibaigus 1 metų terminui, VTEK sprendimuose viešai nebeskelbiami ir asmenų, dėl kurių elgesio priimtas sprendimas, vardai ir pavardės.

 VTEKĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VTEK, atlikusi tyrimą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas; 2) pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas; 3) priimti vieną iš Valstybės politikų elgesio kodekse numatytų sprendimų; 4) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų; 5) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų; 6) sustabdyti tyrimą; 7) nutraukti tyrimą. To paties įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad VTEK sprendime nurodomas tyrimo pagrindas ir dalykas, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, asmens paaiškinimas ir asmens veikos teisinis įvertinimas.

             VTEKĮ (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo dieną) 31 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti VTEK sprendimai per 5 darbo dienas nuo priėmimo dienos išsiunčiami asmenims, dėl kurių veikos buvo atliktas tyrimas, ir institucijos ar įstaigos, kurioje asmuo dirba, vadovui, o kai sprendimas priimtas dėl įstaigos vadovo, – šį vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai. To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti VTEK sprendimai, VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai ir atskirosios nuomonės pažeidimų prevencijos tikslais vienus metus po sprendimo priėmimo viešai skelbiami VTEK interneto svetainėje, nepateikiant šių sprendimuose nurodytų duomenų: 1) asmenų, dėl kurių priimtas sprendimas, ir kitų fizinių asmenų asmens kodų, gyvenamosios vietos adresų, gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties datų bei vietos, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerių, elektroninio pašto adresų ir kitų kontaktinių duomenų, privačių transporto priemonių valstybinių numerių, banko ar kitų kredito įstaigų privačių sąskaitų numerių, unikalių nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerių, tikslių šio turto buvimo vietos adresų. Be to, neskelbiami kitų fizinių asmenų vardai ir pavardės; 2) asmens, kuris pateikė pranešimą, asmens duomenų. Pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, VTEK sprendimuose viešai nebeskelbiami ir asmenų, dėl kurių elgesio priimtas sprendimas, vardai ir pavardės. Tokie VTEK sprendimai viešai skelbiami neterminuotai (VTEKĮ 31 straipsnio 3 dalis).

            VTEKĮ 31 straipsnio 6 dalis nustato, kad šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti VTEK sprendimai viešai paskelbiami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sprendimo priėmimo dienos. Atskirosios nuomonės paskelbiamos kitą darbo dieną po atskirosios nuomonės pateikimo ir pridedamos prie sprendimo.

            Byloje nustatyta, kad Sprendimas paskelbtas viešai VTEK interneto svetainėje laikantis aukščiau nurodytos tvarkos. Pasibaigus VTEKĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatytam vienų metų terminui, VTEK interneto svetainėje iki šios dienos yra skelbiamas nuasmenintas Sprendimas, t. y. neskelbiant tiriamo asmens (pareiškėjo) vardo ir pavardės. Prie šio sprendimo yra pastaba, kad Spendimas yra panaikintas teismo, nurodytas LVAT bylos numeris  – Nr. eA-2112-552/2021. 

          Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad  Komisija paviešino tik tuos pareiškėjo duomenis, kurie buvo būtini Sprendimo motyvams pagrįsti ir kuriuos viešinti leidžia galiojantys teisės aktai. Todėl Komisija pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pašalinti Sprendimą iš interneto svetainės, kadangi VTEKĮ nėra numatyta, jog teismui panaikinus VTEK sprendimą, jis yra pašalinamas iš VTEK interneto svetainės. Taip pat teisės aktai nenumato Komisijos pareigos skelbti teismo sprendimų, kuriais yra panaikinti jos sprendimai. 

          Be to, atkreiptinas dėmesys, kad VTEKĮ 4 straipsnyje įtvirtintas Komisijos veiklos viešumo principas reikalauja siekiant visuomenės įsitraukimo kontroliuojant valstybės valdymą, VTEK apie savo veiklą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų reikšmę ir svarbą, formuojamą šių teisės aktų taikymo praktiką nuolat informuoti visuomenę. Pagal VTEKĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą, visuomenės informavimo tikslais VTEK interneto svetainėje Reglamento nustatyta tvarka viešai skelbiama informacija apie atliekamus tyrimus ir atlikus tyrimus priimtus sprendimus, o pagal to paties straipsnio 4 dalį – šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais skelbiami asmens, dėl kurio VTEK atlieka ar atliko veiksmus, vardas, pavardė, VTEK veiksmų pagrindas, dalykas ir priimtas sprendimas. Taigi, darytina išvada, kad Sprendimo skelbimas VTEK interneto svetainėje yra reikšmingas aptariamu aspektu. Aplinkybė, kad Sprendimas yra panaikintas teismo, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi, kaip minėta, prie Sprendimo yra nuoroda į LVAT administracinę bylą, kurioje šis sprendimas panaikintas. Su LVAT sprendimu suinteresuoti asmenys gali susipažinti teismų informacinėje sistemoje ,,Liteko".

 Pareiškėjas taip pat prašo Komisijos viešai atsiprašyti dėl jo atžvilgiu priimto neteisėto Sprendimo, apie tai paskelbiant jo nurodytą atsiprašymo tekstą VTEK interneto svetainės tituliniame puslapyje ir pateikiant šį tekstą publikuoti jo nurodytoms visuomenės informavimo priemonėms, prašant jų nebepublikuoti straipsnių apie Sprendimą.

 Pažymėtina, kad VTEK veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato VTEK pareigos, teismui panaikinus jos priimtą sprendimą, viešai atsiprašyti asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas toks sprendimas.

Pareiškėjas tiek prašymuose Komisijai, tiek skunde teismui teigia, kad dėl Sprendimo patyrė žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad žalą jis sieja ne su Komisijos tyrimu, jo atžvilgiu atlikta procedūra, o su paties Sprendimo išviešinimu. Kaip jau minėta, Sprendimo viešinimą numato VTEKĮ. Jokio pažeidimo šiuo aspektu teismas nenustatė.

Todėl teismas daro išvadą, kad Komisija, atsisakydama jo atsiprašyti ir paskelbti atsiprašymo tekstą VTEK interneto svetainės tituliniame puslapyje, pateikti šį tekstą publikuoti jo nurodytoms visuomenės informavimo priemonėms, prašant jų nebepublikuoti straipsnių apie Sprendimą, jokių teisės normų nepažeidė.

Pažymėtina ir tai, kad asmens garbės ir orumo gynimo tvarką reglamentuoja civilinio teisinio pobūdžio normos. Administracinėje teisenoje nėra numatyta tokio pareiškėjo nurodyto galimai pažeistų teisių gynimo būdo. Todėl, jei pareiškėjas mano, kad Sprendimu padaryta žala jo profesinei reputacijai, jis turi teisę su ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (CK 2.24 straipsnis).

Taigi, teismas įvertinęs nustatytas faktinės aplinkybes ir išdėstytus motyvus, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Komisija ginčijamuose sprendimuose tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus. Ginčijami VTEK sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. 

Teismui pripažinus ginčijamus VTEK sprendimus teisėtais ir pagrįstais, nėra teisinio pagrindo įpareigoti VTEK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus pareiškėjo skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, todėl jo prašymas priteisti šias išlaidas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                       84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                                Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

                                                                                                        Ina Kirkutienė

                                                                        Indrė Pukanasytė-Biekšė