Teismingumo byla Nr. T-12/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20700-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2019 m. vasario 13 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovių D. J. ir A. J. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
ieškovės D. J. ir A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydamos priteisti iš atsakovės jų patirtas išlaidas, tai yra 2436,09 Eur turtinės žalos bei 1000 Eur neturtinės žalos. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad ieškovės patyrė 2436,09 Eur turtinę žalą dėl atsakovės, jai vykdant Partizanų gatvės šaligatvio kapitalinio remonto darbus, neteisėtų veiksmų – neteisėtai nuverstos 69,44 kv. m. medinės tvoros su 1,10 kv. m. varteliais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be to, ieškovės patyrė ir neturtinę žalą – nemalonius išgyvenimus, išgąstį, miego sutrikimus, nerimą, nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir jų darbu bei įsipareigojimų vykdymu – kurią įvertino 1000 Eur suma. Ieškovės nurodo, kad jų patirtos išlaidos turi būti atlyginamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio tvarka.
Atsakovė nurodė, kad ieškovės 2018 m. birželio 7 d. kreipėsi į ją, nurodydamos, jog 2018 m. gegužės 18 d. nuvykusios į nuosavybės teise valdomą sklypą adresu: (duomenys neskelbtini), rado po gatvės kapitalinio remonto suverstą žemės sankasą ir visiškai suniokotą sklypo aptvėrimą bei panaikintą buvusį elektros įvadą, perkeliant jį ant gatvėje esančio stulpo. Ieškovės minėtame prašyme pareikalavo pašalinti iš sklypo žemių sankasą, atstatyti sklypo ribas tvėrusią tvorą bei elektros įvadą. Atsakovės administracijos padalinys – Miesto tvarkymo skyrius, reaguodamas į ieškovių pretenziją, 2018 m. birželio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškoves, kad atsakovės užsakymu akcinė bendrovė „Kauno tiltai“ vykdė Partizanų gatvės šaligatvio kapitalinio remonto darbus, o elektros kabelio iškėlimo darbus atliko subrangovas uždaroji akcinė bendrovė „Vytrita“. Miesto tvarkymo skyrius šiame rašte pripažino, kad rangovai nekokybiškai atliko darbus, supildami gruntą sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), ir informavo ieškoves, kad įpareigojo rangovus sutvarkyti ir išlyginti jų sklype supiltą gruntą. Šiuo raštu Miesto tvarkymo skyrius taip pat informavo ieškoves, kad atsakovės užsakymu jokie darbai, susiję su elektros įvado naikinimu, nebuvo vykdyti, o apie minėtos tvoros ardymą taip pat nebuvo informuotas, todėl paprašė ieškovių pateikti dokumentus, pagrindžiančius patirtą žalą dėl tvoros nukėlimo. Ieškovės 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašyme nurodė reikalaujančios sumokėti tvoros atstatymo kainą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tvoros meistrai“ parengtą sąmatą-komercinį pasiūlymą Nr. 18-3. Miesto tvarkymo skyrius 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė atlyginti ieškovių reikalaujamą tvoros atstatymo sumą ir nurodė, kad naujos tvoros kaina nebus sumokėta, kadangi nuversta ne nauja tvora. Ieškovės remdamosi šiuo Miesto tvarkymo skyrius 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta atlyginti jų prašomą tvoros atstatymo sumą, kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.
Atsakovė atsiliepime į ieškovių ieškinį nurodo, kad su reiškiamu ieškiniu nesutinka ir prašo perduoti bylą nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui. Atsakovė nurodo, kad ieškovių reikalavimas yra grindžiamas išimtinai Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, reglamentuojančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, o tokie ginčai yra teismingi apygardos administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovių ieškinys yra reiškiamas ne tam atsakovui, nes atsakovės administracijos padalinys nedelsiant po kreipimosi informavo ieškoves apie tai, kad statybos (kasimo) darbus vykdė AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Vytrita“, todėl ieškinio pateikimo dieną ieškovėms buvo žinoma kokių asmenų veiksmai sukėlė žalą. Be to, ieškinyje ieškovės neįvardina jokių atsakovės aktų, kurių pagrindu kilo žala. Vienintelis faktinis kreipimosi dėl žalos pagrindas – atsakovės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2018 m. . rugsėjo 5 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta atlyginti tvoros kainą pagal UAB „Tvorų meistrai“ pasiūlymą.
Kauno apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, padarytos savivaldybės neteisėtais veiksmais, t. y. neteisėtai nuvertus ieškovėms priklausančią tvorą, atlyginimo bei iš to kilusios neturtinės žalos. Kauno apylinkės teismas nurodo, kad, įvertinęs ieškinio turinį, atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytą nesutikimo su ieškiniu pagrindą, daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste svarstytina, ar vyraujantys santykiai nėra administracinio pobūdžio.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir jie priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašo priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl joms priklausančios tvoros nuvertimo, vykdant Partizanų gatvės šaligatvio kapitalinio remonto darbus. Ieškovės ieškinio teisiniu pagrindu nurodo Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, kuris reglamentuoja valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą ir nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Administracinių teismų kompetencijai priskirtinas nagrinėjimas ginčų dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.
Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų susiklosčiusio ginčo faktinių aplinkybių, keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo, neteisėtai nuvertus pareiškėjoms priklausančią tvorą, yra susijęs su savivaldybės, kaip atitinkamų objektų (šaligatvių) savininkės, ūkine komercine veikla, bet ne su jos, kaip viešojo administravimo subjekto, veikla viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai negu nurodoma ieškinyje, keliami reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepatenka į ginčų dėl žalos atlyginimo kategoriją, kurie pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Civilinio kodekso 6.271 straipsnį yra priskirtini nagrinėti administracinio teismo kompetencijai. Todėl Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovių D. J. ir A. J. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
| L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas
Ričardas Piličiauskas
|
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Birutė Janavičiūtė
| Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Dainius Raižys
|
|
|