Civilinė byla Nr. e2S-1813-480/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14946-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23392-1107/2020 pagal ieškovės M. V. patikslintą ieškinį atsakovei R. S. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje – K. V. V. ir Kauno miesto 13-ojo notaro biuro notarė V. B..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė M. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2001 m. birželio 15 d. Kauno miesto 13-ojo notaro biuro patvirtintą dovanojimo sutartį Nr. 5422, sudarytą tarp M. V., K. V. V. ir R. S., dalyje, kurioje M. V. padovanojo dukrai R. S. 1/2 dalį M. V. privačios nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto: 0,13 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esančių pastatų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją natūra, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Vėliau patikslintu ieškiniu pateikė alternatyvų reikalavimą – nustatyti ieškovės naudai iki gyvos galvos uzufruktą – teisę M. V. iki gyvos galvos naudotis 1/2 dalimi nekilnojamojo turto: 0,13 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esančių pastatų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2001 m. birželio 15 d. ieškovė M. V. kartu su K. V. sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu padovanojo atsakovei R. S. 0,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: K. V. dovanojo 650/1 300 dalių 0,13 ha žemės sklypo ir 1/2 dalį pastatų ir kitų statinių, ieškovė dovanojo 650/1 300 dalių 0,13 žemės sklypo ir 1/2 dalį pastatų ir kitų statinių. Padovanotas turtas privačios nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausė dovanotojams, kiekvienam po 1/2 dalį. Dovanotojas K. V. miręs. Ieškovė nurodė, kad jos dukra su ja ilgą laiką elgiasi amoraliai bei atlieka prieš ieškovę veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Negana to, atsakovė siekia iškeldinti ieškovę iš turto bei jį parduoti. Turtas yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta. Taip pat ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 1/2 dalį atsakovei R. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: 0,13 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį šiame žemės sklype esančių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, ieškinio reikalavimai neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, prie ieškinio pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, įrodantys ieškinio pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma pripažinti turto dovanojimo sutartį negaliojančia bei taikyti restituciją, todėl akivaizdu, jog ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisiniu režimu, jo tolesnio statuso pasikeitimu, nuosavybės nustatymu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Šioje byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrintas būtent turto išsaugojimas atsakovės dispozicijoje iki bylos nagrinėjimo pabaigos, todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju tenkinama ir antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė jau šiai dienai grasina ieškovei parduosianti turtą bei išmesianti ieškovę į gatvę, dėl ko byloje būtina imtis priemonių ieškiniui užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.       Teismas, nenustatęs ieškinio formos ir turinio neatitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams, taip pat nenustatęs, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą, padarė išvadą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą laikė nustatyta.

5.       Teismas sprendė, kad ieškovė nenurodė jokių pagrįstų duomenų ar aplinkybes apie ketinimą parduoti turtą realumą patvirtinančių įrodymų, kurie būtų pagrindas teismui konstatuoti atsakovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje šio turto sąskaita įvykdyti nepalankų atsakovei teismo sprendimą.

6.       Vien tai, kad atsakovė reiškia grasinimus dėl turto pardavimo ir tokiu būdu paliksianti ieškovę be gyvenamosios vietos, tačiau realių veiksmų neatliekant, teismas vertino labiau kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginius, bet ne kaip objektyviais ir pagrįstais duomenimis patvirtintą prašymo pagrindą, kuris formuotų teismo įsitikinimą dėl galimos grėsmės teismo sprendimo vykdymo procesui.

7.       Teismas pažymėjo, kad net ir netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, registratorius turės informaciją apie civilinės bylos iškėlimą, kurioje sprendžiamas daiktinių teisių į ginčo turtą klausimas, dėl ko bus apriboti atsakovės veiksmai ginčo turto galimo perleidimo atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

8.       Atskiruoju skundu ieškovė M. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti 1/2 dalį atsakovei R. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: 0,13 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį šiame žemės sklype esančių pastatų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas nepagrįstai visiškai nevertino, jog šiuo konkrečiu atveju ieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisiniu režimu, jo tolesnio statuso pasikeitimu, nuosavybės nustatymu, ko pasekoje, nukrypo nuo nuosekliai suformuotos teismų praktikos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (ginčo turto areštas) šios kategorijos bylose yra būtinas, siekiant išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu, t. y. užtikrinant ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą).

8.2.                      Priešingai nei sprendė teismas, vadovaujantis teismų praktika, ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje, neprivalėjo įrodyti atsakovės nesąžiningumo, kadangi tuomet ginčas yra kilęs dėl daiktinių teisių į turtą, kurį reikalaujama grąžinti natūra, pakanka vien fakto, jog yra tikimybė, kad atsakovė šį turtą gali perleisti tretiesiems asmenims.

8.3.                      Registratoriaus informavimas apie iškeltą civilinę bylą niekaip nesuvaržo atsakovės teisės disponuoti ginčo turtu, t. y. atsakovė net ir esant tokiam įrašui ginčo turtą gali parduoti, padovanoti, įkeisti ir kita, kadangi teisės savininkui disponuoti turtu gali būti apribota tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, o neinformuojant nekilnojamojo turto registrą apie civilinės bylos iškėlimą.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė R. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

9.1.                      Atsakovės nuomone, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, tačiau tai galės būti nustatyta tik civilinę bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl plačiau dėl pirmosios sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nepasisakė. 

9.2.                      Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės ketinimą ginčo nekilnojamąjį turtą perleisti ar kitaip suvaržyti, t. y. neįrodė faktinės teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. 

9.3.                      Atsakovė pažymėjo, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Atsakovė jame gyvena ir neturi jokių ketinimų jo perleisti jokiems tretiesiems asmenims jokiais sandoriais.

9.4.                      Ieškovė atskirajame skunde cituoja teismų praktiką, susijusią su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovė nesąžiningai ketina nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims ar jas suvaržyti.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).

13.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).

14.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovės ieškinyje išdėstyti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai bei detaliai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad ieškovės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Kadangi byloje ieškinio pagrįstumas nėra ginčijamas, todėl šis klausimas plačiau neanalizuojamas.

15.       Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

16.       Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas, o atsakovė grasina ieškovei parduosianti turtą bei išmesianti ieškovę į gatvę, dėl ko byloje būtina imtis priemonių ieškiniui užtikrinti.

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. nesudaro pagrindo spręsti, jog yra kilusi grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė nenurodė jokių pagrįstų duomenų ar aplinkybes apie ketinimą parduoti turtą realumą patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo teismui konstatuoti atsakovės galimą nesąžiningumą, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje šio turto sąskaita įvykdyti nepalankų atsakovei teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu.

18.       Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje, neprivalėjo įrodyti atsakovės nesąžiningumo, kadangi tuomet ginčas yra kilęs dėl daiktinių teisių į turtą, kurį reikalaujama grąžinti natūra, pakanka vien fakto, jog yra tikimybė, kad atsakovė šį turtą gali perleisti tretiesiems asmenims. 

19.       Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutikti negali. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi pareigą asmuo, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 ir 178 straipsniai). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovė, teigdama, kad atsakovė grasina parduoti turtą, susijusį su ieškinio reikalavimais, ir siekdama išsaugoti atsakovės dispozicijoje esantį šį turtą iki bylos nagrinėjimo pabaigos, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

20.       Pažymėtina, kad remiantis aktualia teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-34-464/2018) įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Todėl būtent ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės nesąžiningus veiksmus ar ketinimus imtis priemonių, kurios ateityje galėtų apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ji tokių įrodymų nepateikė.

21.       Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė antrosios privalomosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje, pastaroji neprivalėjo įrodyti atsakovės nesąžiningumo.

22.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiškai pritaria išdėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                         Albina Rimdeikaitė