VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

         sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

        dalyvaujant ieškovui J. V., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Viliui Virbickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui UAB „Zigzag Travel“ dėl pinigų už neįvykdytą skrydį bei kompensacijos priteisimo,

        n u s t a t ė :

        ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 299,12 Eur už neįvykdytą paslaugą, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos dydžio bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad internetinėje svetainėje, kuri priklauso atsakovui, rezervavo sau ir kitam žmogui lėktuvo skrydžius. Už bilietus sumokėjo 299,12 Eur sumą į atsakovo sąskaitą. Atsakovas elektroniniu laišku patvirtino pinigų gavimą bei minėtą rezervaciją, tačiau vėliau į ieškovo telefoną buvo atsiųsta žinutė, kuria pranešama apie skrydžių atšaukimą. Pareiškė atsakovui pretenziją dėl pinigų grąžinimo, tačiau atsakovas netenkino ieškovo pretenzijos, argumentuodamas, jog atsakovas yra tarpininkas bilietų pardavėjas, tačiau nėra vežėjas. Atsakovas neturi įgaliojimo veikti Ryanair DAC vardu, dėl to negali būti laikomas tarpininku. Atsakovas buhalterinės apskaitos dokumentus išrašė savo vardu ir pinigus priėmė į savo sąskaitą, dėl to yra sutarties šalis, o jeigu sutarčiai įvykdyti pasitelkė trečią asmenį, turi pats atsakyti už sutarties nevykdymą. Atšaukus skrydį pinigai turi būti grąžinti per 7 dienas. Negražinus pinigų už atšauktą kelionę, ieškovas patyrė 400 Eur neturinę žalą, kadangi negrąžintos sumos negalėjo panaudoti kitai poilsinei kelionei, dėl to galimybė atostogų metu pailsėti buvo apribota.

        Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas per atsakovo internetinį puslapį įsigijo lėktuvo bilietus į oro vežėjo Ryanair DAC vykdomą skrydį, tačiau vežėjas atšaukė skrydį ir apie tai informavo ieškovą. Atsakovas gavęs ieškovo pretenziją, jam paaiškino, jog vežėjas yra Ryanair DAC, kuris atsako už lėktuvo skrydį. Atsakovas yra bilietų pardavėjas, jis nėra vežėjas oru, keleivių vežimo paslaugų neteikia, todėl neatsako už vežimo paslaugas, ši informacija buvo nurodyta ieškovui prieš perkant bilietus ir ieškovas su atsakovės sutarties sąlygomis sutiko pirkdamas bilietus.

        Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais. Nurodo, kad Ryanair DAC grąžino 257,96 EUR dalį prašomos priteisti sumos, tačiau 41,16 EUR liko negrąžinta. Siūlė sudaryti taikos sutartį pagal kurią atsisakytų likusios reikalavimo dalies ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, o atsakovas atsisakytų reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodo, jog atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neproporcingos bylos sudėtingumui ir ieškinio sumai.

        Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodo, kad nesutinka atsisakyti reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nesutinka dėl jų mažinimo.

        Ieškinys atmestinas. 

        Iš ieškovo, atsakovo atstovo paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2020-02-17 atsakovo internetinėje svetainėje rezervavo du skrydžius poilsinei kelionei (pirmyn 2020-05-19 ir atgal 2020-05-26) ir tą pačią dieną už bilietus sumokėjo 299,12 EUR į atsakovo banko sąskaitą. 2020-05-01 Ryanair DAC informavo ieškovą ir 2021-05-04 atsakovas informavo ieškovą apie dėl pandemijos atšauktą skrydį. Ieškovas 2020-06-04 pareikalavo atsakovo grąžinti sumokėtą 299,12 EUR sumą, tačiau atsakovas 2020-06-05 atsisakė grąžinti reikalaujamą sumą ir nurodė, jog atsakovas nėra vežėjas oru, tačiau tarpininkauja parduodant lėktuvo skrydžių bilietus.

        Tarp šalių dėl pirmiau nurodytų aplinkybių ginčo nėra. Ginčas tarp šalių kilo dėl to kaip kvalifikuotinas civilinis sutartinis teisinis santykis tarp ieškovo ir atsakovo bei kokį vaidmenį ginče atlieka Ryanair DAC.

        Atsakovo ofertoje (sąlygos ir taisyklės), su kuriomis ieškovas turėjo galimybę susipažinti nurodyta, jog UAB „Zigzag Travel“ yra bilietų pardavėjas, keleivis yra ieškovas, kuris vežamas pagal keleivio vežimo sutartį, oro vežėjas – tai oro transporto įmonė, turinti licenciją oro susisiekimui vykdyti, kurios unikalus aviacinės bendrovės kodas nurodytas keleivio biliete, taip pat nurodyta, jog vežėjas oru veikia pagal savo paties keleivių vežimo paslaugų sutartį. Atsakovo internetiniame puslapyje ieškovui perkant bilietus buvo nurodyta, jog vežėjas oru yra Ryanair DAC, o atsakovas yra tarpininkas padedantis įsigyti bilietus.

        Ieškovo teigimu tarp ieškovo ir atsakovo yra sudaryta vežimo oru sutartis. Tokia išvadą ieškovas grindžia argumentais, jog atsakovas negali būti tarpininku, nes tarpininkas veikia atstovaujamojo vardu ir sąskaita (CK 2.152 straipsnio 1 dalis, PVM įstatymo 11 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas visuose santykiuose su savo klientais veikia išimtinai tik savo vardu ir savo sąskaita. Atsakovas išrašo sąskaitas faktūras savo vardu už savo suteiktas paslaugas, kurios apima visus su keleivio vežimo sutarties sudarymu susijusius veiksmus. Ieškovo teigimu teisinis santykis kvalifikuotinas pagal CK 6.717 straipsnio 3 dalį, pagal kurį, jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas.

        Teismas atmeta pirmiau nurodytus ieškovo motyvus, jog atsakovas yra vežimo oru sutarties šalis ir pasitelkė trečia asmenį sutarties vykdymui. Teismas sutinka su atsakovo motyvais, jog atsakovas nėra vežėjas oru, keleivių vežimo paslaugų neteikia, todėl neatsako už vežimo paslaugas. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į teisės normas reglamentuojančias sutarčių sudarymą. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis) Oferta gali būti adresuota konkrečiam asmeniui arba nenustatytam asmenų skaičiui (viešoji oferta) (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). Jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo (CK 6.173 straipsnio 3 dalis).

        Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

        Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; kt.).

        Teismas nustatė, jog atsakovas pateikė ofertą savo internetiniame puslapyje, jog įsipareigoja tarpininkauti ieškovui įsigyjant bilietus į oro vežėjo Ryanair DAC skrydžius, o atsakovas šią ofertą akceptavo sumokėdamas sutarties kainą atsakovui ir perduodamas pinigus už Ryanair DAC lėktuvo bilietus. Ieškovas ir atsakovas sudarė atlygintinių paslaugų sutartį, kurios dalykas yra tarpininkavimas įsigyjant lėktuvo bilietus. Atsakovas sutartį įvykdė tinkamai.

        Remiantis teismų praktika tokio pobūdžio sutartys yra teisėtos, aukštesniosios instancijos teismas yra nurodęs, jog galima veikla susijusi su atlygintinų paslaugų teikimu, kurios susiję su skrydžio oru bilietų paieškos, informacijos apie skrydžius ir bilietų kainas, bilietų rezervavimo ir pardavimo teikimu. Perkant bilietus interneto tinklalapyje, be kainos už bilietus, mokamas ir paslaugų tarpininko mokestis. Iš savo veiklos tarpininkas gali gauti pajamas ir pelną. Tarp vartotojo ir tarpininko tokiu būdu susiklosto vartojimo sutartis, kuri nėra vežimo oru sutartis, kuri lemia tarpininko kaip vartojimo paslaugas teikiančio subjekto didesnę atsakomybę už išsamios, visapusiškos ir teisingos informacijos apie paslaugą teikimą, operatyvios informacijos apie pasikeitusias sutarties vykdymo sąlygas suteikimą, o vartotojui lemia didesnę apsaugą ir pažeistų teisių gynimą, kilus ginčui dėl suteiktų paslaugų kokybės (Kauno apygardos teismo 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-489-259/2020, 18 pastraipa). Tokio pobūdžio santykiuose tarpininkas gali būti laikomas pažeidusiu sutartį, jeigu nepateikė išsamios, visapusiškos ir teisingos informacijos apie paslaugą, operatyvios informacijos apie pasikeitusias sutarties vykdymo sąlygas, pakeistą skrydžio laiką (Kauno apygardos teismo 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-489-259/2020, 18, 20 pastraipos).

        Nagrinėjamu atveju ieškovui buvo pateikta pakankama informacija apie skrydį, atsakovas rezervavo bilietus, kuriuos įsigyti norėjo ieškovas ir atsakovas informavo ieškovą, jog vežėjas oru Ryanair DAC skrydį atšaukė.

        Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų suteikęs nekokybišką tarpininkavimo paslaugą (CPK 178 straipsnio), o dėl vežimo oru sutarties vienašališko nutraukimo, netinkamo vykdymo, kainos grąžinimą ir neturtinės žalos atlyginimo neatsako, kadangi nėra vežimo oru sutarties šalis, dėl to ieškovo ieškinys, pareikštas netinkamam atsakovui, atmestinas.

        Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo Ryanair DAC, tačiau 2020-11-20 pateikė prašymą šį asmenį pašalinti iš bylos, pranešime teismui nurodęs: šios bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens „Ryanair DAC“, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms. Ieškovas nepateikė prašymo pakeisti netinkamą atsakovą UAB „Zigzag Travel“ į tinkamą Ryanair DAC, nors ir prašė, jog teismas savo iniciatyva nustatytų kas yra tinkamas atsakovas. Teismas savo iniciatyva atsakovo pakeisti negali, nes būtų pažeistas dizpozityvumo ir rungimosi principas, taip pat tinkamas atsakovas turėtų būti informuotas apie iškeltą bylą ir jam suteikta galimybė pateikti atsikirtimus ir įgyvendinti kitas procesines teises. Teismas pažymi, jeigu ir būtų pakeistas pradinis atsakovas į naują atsakovą, dėl to neišnyktų pradinio atsakovo teisė į bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė iki šalies pakeitimo, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šis sprendimas neužketa galimybės reikalavimus dėl patirtų išlaidų ir neturtinės žalos, susijusių su vežimo oru sutarties nutraukimu, reikšti tinkamam atsakovui.

         Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

        Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys)

        Kadangi šioje byloje ieškovo ieškinys atmestas visiškai, pastarajam nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 straipsniai). 

        Atsakovas prašo teismo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 923,5 EUR teisinės pagalbos išlaidas ir 9,68 EUR vertimo išlaidas. Kadangi ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau prašoma priteisti suma mažintina.

        Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. LR teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

        Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje 423,5 EUR atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidos yra protingos, todėl ieškovo ieškinį atmetus, jos priteistinos atsakovo naudai. Pažymėtina, jog ginče dėl tarpininkaujančio skrydžių bilietų pardavėjo sukeltos žalos, aukštesniosios instancijos teismas 600 EUR sumų už procesinio dokumento parengimą priteisė ir jos savo iniciatyva nemažino (Kauno apygardos teismo 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-489-259/2020, 22 pastraipa), dėl to manytina, jog už atsiliepimo į ieškinį parengimą 423,5 EUR suma laikytina protinga.

        Atsakovas prašo priteisti 200 EUR sumą už 4 valandų pasirengimą ir dalyvavimą 2021-05-04 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, t. y. po 50 EUR už valandą. Teismo vertinimu prašoma priteisti suma nepagrįsta realiai atliktu darbu, kadangi pasirengimas parengiamajam posėdžiui nėra reikalingas, negali būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos už rengimąsi rengtis nagrinėti bylą, nes atstovas susipažino su bylos medžiaga teikdamas atsiliepimą ir už tai išlaidos priteistinos atskirai. Parengiamasis posėdis vyko nuotoliniu būdu ir truko mažiau nei 10 minučių, t. y. būtų neprotinga priteisti net ir prašomą 50 EUR už valandą, dėl to priteistina suma mažintina iki 25 Eur.

        Atsakovas prašo priteisti 200 EUR už Ryanair DAC elektroninio laiško 2021-05-13 persiuntimą teismui, 2021-06-01 pranešimo parengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2021-07-28 teismo parengiamajame posėdyje, nurodo, kad darbai užtruko 4 valandas bei 9,68 EUR Ryanair DAC elektroninio laiško vertimo išlaidas. 2021-05-13 teismui persiųstas Ryanair DAC laiškas neturi sąsajos su šia bylą tai yra trečio asmens atsikirtimas, kuris neturi reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, dėl to šio laiško vertimo išlaidos negali būti išieškomos iš ieškovo bei neturi būti atlyginta už laiško persiuntimą teismui. 2021-06-01 pranešime atsakovas atkartojo analogiškus atsikirtimus kaip ir atsiliepime į ieškinį, dėl to už atsikirtimų kartojimą papildomuose pranešimuose išlaidos negali būti atlygintos. Atsakovas tik papildomai nurodė, jog Ryanair DAC ir atsakovas nebuvo tarpusavyje sudarę sutarties, tačiau tokio pranešimo pateikimas, kuriame iš esmės nurodyta: „Atsakovė nepraleisdama Teismo nustatyto termino šiuo pranešimu informuoja, jog sutarties su Ryanair nėra sudariusi.“ yra mažareikšmis, jog už tokio pranešimo pateikimą būtų galima atlyginti prašomą priteisti sumą. 2021-07-28 parengiamasis teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu ir truko mažiau nei 15 minučių. Darytina išvada, jog atsakovas pilnai nepagrindė ir šioje 200 EUR dalyje išlaidų už teisinę pagalbą, kuri anot atsakovo truko 4 valandas, dėl to šioje dalyje prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą mažintina iki 35 EUR (iš kurių 25 EUR už dalyvavimą 2021-07-28 parengiamajame teismo posėdyje ir 10 EUR už 2021-06-01 pranešimo teismui parengimą ir pateikimą).

        Atsakovas taip pat prašo priteisti 100 EUR už 2 valandas trukusį pasirengimą ir atstovavimą 2021-09-30 teismo posėdyje. Atstovas buvo susipažinęs su bylos medžiaga, kadangi rengė atsiliepimą į ieškinį bei dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, dėl to negali būti atlygintos išlaidos pakartotinai už rengimąsi nagrinėti bylą teismo posėdyje, kadangi pasirengimas vyko parengiamajame posėdyje ir už tai išlaidos priteistinos atskirai. Teismo posėdis vyko 22 minutes, atsižvelgtina į tai, jog atstovui reikėjo atvykti į teismo posėdį, dėl to šioje dalyje prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 50 EUR.

        Iš viso atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 533,5 EUR bylinėjimo išlaidų atlyginimas, kitoje 399,68 EUR dalyje atsakovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.

Valstybės patirtos 1,68 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimų, neatlygintinos, nes neviršija 5 EUR (CPK 92, 96 straipsniai, LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

        Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais teismas

        n u s p r e n d ž i a :

        ieškovo J. V. ieškinį atsakovui UAB Zigzag Travel ieškinį dėl pinigų už neįvykdytą skrydį bei kompensacijos priteisimo atmesti.

        Priteisti iš ieškovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB Zigzag Travel, juridinio asmens kodas 110461897, naudai 533,5 EUR (penkis šimtus trisdešimt tris eurus 50 centų) teisinės pagalbos išlaidų. Kitoje 399,68 EUR (trijų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 68 centų) dalyje atsakovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                    Gintaras Seikalis