(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. (V. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovams BUAB „Neapolis“, V. G., R. G., trečiasis asmuo UAB „Statega“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas  kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo iš atsakovų – skolininkų pagal kredito ir laidavimo sutartis. Ieškinio suma – 8 671 551,97 eurų. Trečiajam asmeniui UAB „Statega“ už laiduotoją V. G. sumokėjus dalį skolos, ieškovas 2011-09-28 pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ir galutiniu ieškiniu prašė: iš atsakovų UAB „Neapolis“, V. G. ir R. G. solidariai ieškovui „Swedbank“, AB priteisti 568 706,01 eurų; kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant šešių mėnesių EUR Libor ir pridedant 2,2 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi ir pelno maržą, kurios skaičiuojamos už negrąžintą 568 706,01 eurų kredito sumą iki visiško kredito grąžinimo „Swedbank“, AB dienos; 6 proc. palūkanas už negrąžintą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė grąžinti „Swedbank“, AB permokėto žyminio mokesčio dalį. Nurodo, kad „Swedbank“, AB ir UAB „Neapolis“ 2006-04-24 pasirašė kredito sutartį Nr. 06-019934-IN/06-019937-AK (su visais pakeitimais ir papildymais), kuria UAB „Neapolis“ buvo suteiktas 32 300 000 Lt kreditas, kurio suma 2008-04-24 susitarimu konvertuota į 9 067 297 eurų sumą. UAB „Neapolis“ įsipareigojimų „Swedbank“, AB pagal kredito sutartį įvykdymas taip pat buvo užtikrintas V. G. ir R. G. laidavimu pagal 2006-04-24 laidavimo sutartis ir UAB „Neapolis“ priklausančio turto įkeitimu. Atsakovams nevykdant įsipareigojimų pagal kredito ir laidavimo sutartis, ieškovas kredito sutartį nutraukė nuo 2011-02-16.

Atsakovas UAB „Neapolis“ atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ieškovas kredito sutartį nutraukė nepagrįstai, nenustatė protingo termino įsipareigojimams įvykdyti. Prašo teismo 0,08 proc. dydžio delspinigius sumažinti iki 0,02 proc. dydžio.

Atsakovas V. G. atsiliepimu į ieškinį prašė jam pareikštą ieškinį atmesti. Nurodo, kad bankas iš karto po sutarties nutraukimo nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, todėl didėjant delspinigiams nepagrįstai padidino savo kreditinį reikalavimą. Nesutinka, kad bankui būtų priteistos dvigubos palūkanos, t. y. kintamos palūkanos už negrąžintą kredito sumą ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanos. Be to, bankas iš atsakovo, kaip fizinio asmens, galėjo prašyti priteisti ne 6, o 5 procentų dydžio palūkanas.

Atsakovas R. G. prašo ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies – ieškovo reikalavimus nukreipti į UAB „Neapolis“ įkeistą bankui turtą – pastatą, esantį adresu Taikos pr. 52c, Klaipėdoje, jei ieškinys nebus atmestas. Mano, kad ieškovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir nenustatė protingo termino įsipareigojimams įvykdyti. Mano, kad ieškovo skaičiuojama 0,08 proc. dydžio delspinigių suma yra neproporcingai didelė.

Trečiasis asmuo UAB „Statega“ prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo sumokėjo už UAB „Neapolis“ bankui visą ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui „Swedbank“, AB solidariai iš atsakovų BUAB „Neapolis“, V. G. (V. G.) ir R. G. 568 706,01 eurų skolą, kintamas metines palūkanas už negrąžintą 568 706,01 eurų kredito sumą, apskaičiuojamas imant šešių mėnesių EUR Libor ir pridedant 2,2 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi ir pelno maržą, kurios kiekvienų metų vasario 1 d. ir rugpjūčio 1 d. paskutinę termino dieną keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jeigu palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, šešių mėnesių EUR Libor ir pridedant 2,2 metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, iki visiško kredito grąžinimo „Swedbank“, AB dienos, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 636 Lt bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovui „Swedbank“, AB 6 364 Lt žyminio mokesčio permoką.

Teismas nustatė, kad ieškovas „Swedbank“, AB ir UAB „Neapolis“ 2006-04-24 pasirašė kredito sutartį Nr. 06-019934-IN/06-019937-AK (su visais pakeitimais ir papildymais), kuria UAB „Neapolis“ buvo suteiktas 32 300 000 Lt kreditas, kurio suma 2008-08-01 susitarimu konvertuota į 9 067 297 eurų sumą. UAB „Neapolis“ įsipareigojimų „Swedbank“, AB pagal kredito sutartį įvykdymas taip pat buvo užtikrintas V. G. ir R. G. laidavimu pagal 2006-04-24 laidavimo sutartis, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visų ar dalies prievolių ieškovui (CK 6.76 str., 6.256 str. 1 d.), ir UAB „Neapolis“ priklausančio turto įkeitimu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7-826/2012 pagal ieškovės UAB „Neapolis“ ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis buvo baigta 2012 m. vasario 10 d. nutartimi ieškinį palikus nenagrinėtu, todėl laikė kad atsakovai neginčijo kredito sutarties nutraukimo įstatymų nustatyta tvarka, be to, nurodė, kad ši sutartis laikytina pasibaigusi iškėlus UAB „Neapolis“ bankroto bylą, todėl padarė išvadą, kad kredito sutartis pagal kredito sutarties 11.2 punktą nuo 2011-02-16 buvo nutraukta pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Neapolis“ nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui, negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų, todėl nutraukus kredito sutartį ieškovui atsirado teisė reikalauti, kad įsiskolinimą ieškovui grąžintų visi atsakovai (tiek skolininkas, tiek laiduotojai) kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai nustatytu laiku ir tvarka būtų visiškai įvykdę savo sutartinius įsipareigojimus ir tinkamai atsiskaitę su ieškovu, todėl teismas sprendė, kad atsakovai laikomi pažeidę sutartines prievoles.

Nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Statega“ 2011-06-20 už laiduotoją V. G. sumokėjo bankui 4 700 000 eurų ir 2011-09-08 – 3 971 552 eurų, dėl to ieškovas ieškinio reikalavimus sumažino sumokėta skolos dalimi. Iš UAB „Neapolis“ 2011-09-12 pažymos matyti, kad UAB „Statega“ įneštomis sumomis buvo dengiama dalis kredito, palūkanos, delspinigiai už kreditą ir palūkanas (t. 2, b. l. 9). Iš ieškovo paaiškinimo teismo posėdžio metu nustatyta, kad patikslinus ieškinio reikalavimus reikalaujama priteisti kredito likutį, nes gavus pinigines sumas iš UAB „Statega“ skolai grąžinti iš pradžių buvo nurašytos netesybos ir palūkanos. Tokią sumokėtos sumos įskaitymo tvarką  numato tiek Kredito sutarties 7.5 p., tiek CK 6.54 str., todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai įskaitė trečiojo asmens sumokėtas sumas kaip delspinigius ir palūkanas, o pareikštu ieškiniu pagrįstai reikalauja priteisti nesumokėto kredito likutį. 

Neatsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir aplinkybę, kad ieškovas įskaitė trečiojo asmens sumokėtas sumas kaip netesybas ir palūkanas, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kredito sutartyje nustatyto delspinigių dydžio. Nurodė, kad atsakovas UAB „Neapolis“ netesybų dydžio neginčijo, ginčas dėl netesybų dydžio kilo tik iškėlus bylą teisme. Be to konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šalių nustatyti 0,08 proc. delspinigiai nėra aiškiai per dideli, o CK 6.73 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau yra sumokėtos.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas R. G. prašo ieškovo reikalavimus nukreipti į UAB „Neapolis“ įkeistą bankui turtą – pastatą, esantį adresu Taikos pr. 52c, Klaipėdoje. Trečiasis asmuo UAB „Statega“ teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą su reikalavimu iš atsakovų priteisti skolą ir dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Teismas nurodė, kad laidavimas ir turto įkeitimas yra atskiros prievolių užtikrinimo priemonės, todėl tais atvejais, kai prievolės įvykdymas užtikrintas keliais skirtingais būdais kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu būdu naudotis, tai yra gali reikalauti, kad prievolę įvykdytų bet kuris asmuo – tiek laiduotojas, tiek įkaito davėjas, tiek abu kartu. Dėl to, atsakovams nepateikus įrodymų, jog reikalavimas ar jo dalis yra įvykdyta, vien aplinkybė, kad bankui yra įkeistas skolininko turtas, neužkerta kelio bankui reikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojų. Kreditoriui gavus visą ar dalį savo reikalavimo patenkinimo iš skolininko ar pardavus įkeistą jo turtą, atitinkamai būtų sumažinami kreditoriniai reikalavimai laiduotojams, ir atvirkščiai (CK 6.83 str.). Taigi atsakovams neįrodžius, jog dalis skolos yra padengta iš įkeisto turto, aplinkybė, kad banko reikalavimas yra užtikrintas turto hipoteka, nėra pagrindas atmesti banko reikalavimą (CPK 178 str.).

Ieškovo reikalavimas priteisti kintamas metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą atlieka mokėjimo funkciją, dėl jų dydžio ir apskaičiavimo tvarkos šalys yra susitarusios 2006-04-24 kredito sutarties 2.1.1 p., ir 2008-08-01 susitarimo dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo 3 p., todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra pagrindo šį ieškovo reikalavimą patenkinti. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Atsakovas V. G. nurodo, kad bankas iš atsakovo galėjo prašyti priteisti ne 6, o 5 procentų dydžio palūkanas. Laiduotojų įsipareigojimas pagal laidavimo sutartį buvo mokėti visas įmokas, kurias turėjo sumokėti skolininkas UAB „Neapolis“ pagal kreditavimo sutartį. Laidavimo sutarties 3.2 p. nustato, kad laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, už kredito grąžinimą, palūkanų ir netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą bankui, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad laidavimo sutartimis laiduotojai susitarė su kredito davėju mokėti tokio pat, t. y. 6, bet ne 5 procentų, dydžio metines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas V. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad sutartis nutraukta nuo 2011-02-16 bei laikytina pasibaigusia nuo bankroto bylos iškėlimo, kadangi paskolos sutartis negalėjo pasibaigti du kartus.

2. Nutraukus sutartį, sutartinės nuostatos dėl  palūkanų bei netesybų negali galioti. Apelianto nuomone, po sutarties nutraukimo ieškovas galėjo reikalauti tik procesines palūkanas, numatytas įstatyme, bei įrodinėti savo nuostolius.

3. Bankas, nutraukęs sutartį ir pateikęs ieškinį, neturėjo teisės taikyti sutartinės sąlygos įmokų užskaitymui, nes tai nebuvo įmokų mokėjimas, o buvo ieškinio tenkinimas pagal pateiktus ieškinio reikalavimus.

4. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad  BUAB „Neapolis“ prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turtas, kurį pardavus būtų mažinami  kreditoriniai reikalavimai laiduotojams.

Ieškovas „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Pirmosios instancijos teismo sprendime esanti nuoroda į LR ĮBĮ nuostatas, ieškovo nuomone, nepaneigia, kad  2006 m. balandžio 24 d. kredito sutartis buvo nutraukta pagrįstai. Ieškovas tinkamai ir teisingai  paskirstė iš UAB „Statega“ kredito gavėjo  BUAB „Neapolis“ pradelstos skolos dengimui gautas lėšas, atsižvelgdamas į  kredito sutarties 7.5 punktą, iš gautos sumos visų pirma padengdamas  netesybas, palūkanas, o po to kreditą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui 568 706,01 eurų suteikto ir negrąžintino kredito sumą, kuri buvo paskaičiuota 2011 m. rugsėjo 8 dienai ir nedidino savo reikalavimų už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Vadovaujantis LAT praktika,  skolininkas ir laiduotojas atsako kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, todėl laiduotojas negali reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Vadovaujantis kredito sutarties  15.1 punktu ieškovas turi teisę ir po sutarties nutraukimo reikalauti  mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais bei netesybas.

BUAB „Neapolis“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad  sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog kredito sutartis nutraukta nuo 2011 m. vasario 16 d. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo  klaidą, kadangi sprendimu mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas bei procesines palūkanas priteisė ne iki nutarties  dėl atsakovo  BUAB „Neapolis“ bankroto bylos iškėlimo dienos, o iki visiško kredito grąžinimo dienos ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą, nurodydamas, kad kredito sutartis pasibaigė du kartus. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą ir pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad  pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kredito sutartis yra nutraukta nuo 2011 m. vasario 16 d., o motyvuodamas šios nutarties nutraukimo pagrįstumą, pažymėjo apie bankroto bylos iškėlimą atsakovui faktą, kuris įrodo nesant galimybės toliau vykdyti sutarties.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas, apelianto nuomone, yra neteisėtas ir nepagrįstas taip pat dėl to, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad  BUAB „Neapolis“ prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turtas, kurį pardavus būtų mažinami  kreditoriniai reikalavimai laiduotojams. Teisėjų kolegija nesutikdama su nurodytu apelianto argumentu, pažymi, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodė, kad nutraukus sutartį, sutartinės nuostatos dėl  palūkanų bei netesybų negalioja bei negali būti taikomos nuostatos dėl įmokų užskaitymo. Teisėjų kolegija nurodo, kad vadovaujantis CK 6.221 straipsniu, sutarties nutraukimas, nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Be to, sutarties nutraukimas neturi įtakos  kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 str. 3 d.).  Sutarties 15.1 punktu šalys taip pat susitarė, kad sutartis galioja iki tol, kol kredito gavėjas įvykdys Bankui visus savo įsipareigojimus pagal sutartį (t.1, .b.l. 19). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas pagrįstai trečiojo asmens sumokėtas  sumas įskaitė kaip delspinigius ir palūkanas, o pareikštu ieškiniu reikalauja priteisti nesumokėto kredito likutį.

Atsakovas BUAB „Neapolis“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimu mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas bei procesines palūkanas priteisė iki visiško kredito grąžinimo dienos ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog  kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas materialiųjų teisinių bankroto bylos iškėlimo padarinių yra netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skolininkui iškėlus bankroto bylą. Nutraukiamas tiek palūkanų, atliekančių atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją (pavyzdžiui, paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu (CK 6.872 straipsnis), tiek palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, t. y. skirtų turtiniams kreditoriaus interesams apsaugoti (pavyzdžiui, skolininkui negrąžinant paskolos (CK 6.210, 6.261, 6.874 straipsniai), skaičiavimas. Taip pat skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla, nutraukiamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu skaičiuojamų ir procesinėmis vadinamų palūkanų skaičiavimas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybės turto fondas v. UAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009). Kadangi laiduotojų prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl kintamų metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą pritesimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, todėl šioje dalyje  pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų skaičiavimą. Skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla, nutraukiamas procesinių palūkanų skaičiavimas, o laiduotojų pareiga mokėti procesines palūkanas kildinama iš paties laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai papildomai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę –reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojas įgyja naują pareigą – sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo. Tokių palūkanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma laiduotojui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistos solidariai  iš skolininko BUAB „Neapolis“ ir laiduotojų V. G. ir R. G. 6 procentų procesinės palūkanos keistina. Kadangi laidavimas nėra komercinis sandoris yra pagrindas iš laiduotojų solidariai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-06-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo(CK 6.37  str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui „Swedbank“, AB solidariai iš atsakovų BUAB „Neapolis“, V. G. (V. G.) ir R. G. 568 706,01 eurų skolą, 23 636 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti ieškovo „Swedbank“, AB reikalavimą dėl kintamų metinių palūkanų už negrąžintą 568 706,01 eurų kredito sumą priteisimo.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. G. (V. G.) ir R. G. ieškovui Swedbank, AB 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 568 706,01 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-06-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Grąžinti ieškovui „Swedbank“, AB 6 364 Lt žyminio mokesčio permoką.

Teisėjai                                                        Virginija Čekanauskaitė

                                                                      Kazys Kailiūnas

                                                                      Vigintas Višinskis