Civilinė byla Nr. e2A-282-278/2020

                                                 Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00131-2019-9

                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                         3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.                                                                    

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

   2020 m. gegužės 29 d.

  Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. (V. R.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1946-286/2019 pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centrui, išvadą teikiančiai institucijai Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl laikino tėvų valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir globos panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas V. R. prašė teismo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2018-06-14 sprendimu jam nustatytą neterminuotą tėvų valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo ir panaikinti iš jo priteistą išlaikymą.

2.       Nurodė, kad nuo to momento, kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, t. y., nuo 2017-12-26 praėjo daugiau nei vieneri metai. Visą tą laiką siekė pakeisti savo elgesį – lankėsi pas psichiatrą dėl žalingo alkoholio vartojimo ir psichologą dėl elgesio problemų, jokių teisės pažeidimų nepadarė, alkoholio nevartoja, moka išlaikymą sūnui. Teigė, kad su sūnumi bendrauja reguliariai – telefonu beveik kas dieną, o pasimatyti nuvyksta maždaug kartą į savaitę. Jų tarpusavio ryšys yra išlikęs, sūnus už jo netinkamą elgesį atleido ir nori vėl gyventi su juo. Nurodė, kad turi nuosavą namą ir ūkį (nuomoja 3 ha žemės, už kurias gauna išmokas, turiu arklį, 23 avis), yra registruotas kaip bedarbis, tačiau šiltuoju metų laiku tikisi rasti pastovų darbą. Tvirtino, kad aplinkybės, dėl kurių buvo apribota jo tėvų valdžia nepilnamečio sūnaus M. atžvilgiu, išnyko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019-09-24 sprendimu pareiškimas atmestas.

4.       Teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismo 2018-06-14 sprendimu buvo laikinai apribota V. R. tėvo valdžia sūnui M., gimusiam (duomenys neskelbtini). Įvertinęs bylos duomenis, pareiškėjo bei nepilnamečio vaiko M. R. paaiškinimu,  teismas sprendė, kad pareiškėjas pakeitė savo elgesį, ilgą laiką nebevartoja alkoholinių gėrimų, palaiko ryšį su sūnumi, tačiau jų santykiai nėra atkurti. Konstatavo, kad  V. R. nėra pasirengęs užtikrinti vaiko poreikių ir kontroliuoti jo elgesį, vaiko nepasitikėjimas tėvu ir baimė dėl tėvo agresyvaus elgesio nėra išnykusi, o pačiam V. R. trūksta žinių ir įgūdžių, susijusių su sūnaus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais. Nurodė, kad šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir paties pareiškėjo pozicija teismo posėdyje, kai jis dėl sūnaus nenoro gyventi su juo pirmiausiai kaltina (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro bei vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojus, t. y. nesupranta to nenoro priežasčių ir nebando jų ieškoti savo elgesyje.

5.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.181 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei byloje pateiktais paaiškinimais, sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog iš esmės pakeitė savo elgesį ir gali auklėti sūnų, todėl tėvų valdžios apribojimo ir globos panaikinimas prieštarautų vaiko interesams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. R. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019-09-24 sprendimą, priimti naują sprendimą  ir tenkinti jo pareiškimą.

7.       Nesutinka su teismo argumentais, kurių pagrindu buvo atmestas pareiškimas bei tvirtina, kad pagrindinės problemos, dėl kurių jam buvo laikinai apribota tėvo valdžia (piktnaudžiavimas alkoholiu, dėl girtavimo buvęs smurtinis elgesys su vaiku ir sūnaus nepriežiūra), išnykusios. Nurodo, kad minėtą aplinkybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Mano, kad teismo argumentai, jog tėvų valdžios apribojimas negali būti panaikinamas dėl neatkurtų santykių su vaiku, nepasitikėjimo juo ir žinių bei sugebėjimų auklėti vaiką trūkumo, nėra pakankami, kad tėvų valdžios apribojimas būtų tęsiamas.

8.       Nurodo nesutinkantis, kad tarp jo ir sūnaus M. neegzistuoja emocinis ryšys. Į bylą pateikta vaiko globėjo - (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro 2019-08-19 pažyma ir kiti duomenys patvirtina, kad su vaiku nuolat bendrauja, o 2019 metų sūnaus vasaros atostogų metu tas bendravimas buvo labai intensyvus.  Teigia, kad sūnus M. yra impulsyvus, dažnai, esant menkiausiai dingsčiai, užpyksta (tai patvirtinama ir globėjo dokumentuose bei paaiškinimuose ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadose), todėl, natūralu, kad sūnus M. negali būti visuomet patenkintas bendravimu su jį globojančiais asmenimis, nes globojantis asmuo privalo reikalauti tam tikros dienotvarkės ir taisyklių laikymosi ar tam tikro elgesio. Mano, kad sūnus M. norėtų sugrįžti į šeimą. Teigia, kad globėjo darbuotojai neišaiškina vaikui, kad tėvas su juo neprivalo elgtis vien taip, kaip vaikas norėtų, jeigu tai atitinka vaiko interesus ir, galbūt, net nuteikinėja sūnų prieš jį, tėvą. Tvirtina, kad panaikinus tėvų valdžios apribojimą ir vaiką grąžinus, šios problemos išnyktų, nes vaikas suprastų, jog jį globoja tik tėvas ir egzistuoja viena dienotvarkė, vienos taisyklės, kurių reikėtų laikytis. Nurodo, kad duomenų, jog pasimatymų su sūnumi metu jis sūnų verčia elgtis netinkamai ar kaip nors skriaudžia jį, nėra. Nesutinka, kad yra nesavikritiškas ir kaltina tik kitus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jis lanko psichologo konsultacijas, jam teikiama socialinė pagalba mokant pozityvios tėvystės įgūdžių.

9.       Atkreipia dėmesį, kad Vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroras dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo ar neterminuoto tėvų valdžios nustatymo per pusę metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nesikreipė (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).

10.       Atsiliepimų į pateiktą apeliacinį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo V. R. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

12.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu, kuriuo atmestas jo pareiškimas dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018-06-14 sprendimu nustatyto laikino tėvų valdžios apribojimo nepilnamečio sūnaus M. R. atžvilgiu panaikinimo. Tvirtina, kad pagrindinės problemos dėl kurių jam buvo laikinai apribota tėvo valdžia yra išnykusios, tuo tarpu teismo argumentai, jog tėvų valdžios apribojimas negali būti panaikinamas dėl neatkurtų santykių su vaiku, sūnaus nepasitikėjimo juo ir žinių bei  gebėjimų auklėti vaiką trūkumo, nėra pakankami, kad tėvų valdžios apribojimas būtų tęsiamas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo bei apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su minėtais apelianto teiginiais bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą bei bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog šiuo metu pareiškėjas V. R. neįrodė, kad   gali auklėti sūnų ir tėvų valdžios apribojimo bei globos panaikinimas prieštarautų vaiko interesams. Su šia išvada teisėjų kolegija visiškai sutinka.

13.       Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Minėtu principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

14.       CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Taigi, kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, įstatymas numato tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygas   įrodžius, kad: 1) tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 2 ) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visų trijų sąlygų visumai. Jei įrodyta, kad tėvai pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, būtina įrodyti, jog jie gali auklėti vaiką, taip pat tai, kad vaiko auklėjimas nekenks paties vaiko interesams.

15.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantui V. R. tėvo valdžia sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu laikinai buvo apribota Utenos apylinkės teismas Ignalinos rūmų 2018-06-14 sprendimu, nustačius, jog V. R. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, būdamas neblaivus vaiku tinkamai nesirūpina, žiauriai su juo elgiasi (smurtauja prieš vaiką) ir savo amoraliu elgesiu daro vaikui žalingą įtaką, taip pat konstatavus, jog jis nepakankamai suvokia tėvų valdžios turinį, teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad  iki minėto sprendimo priėmimo, V. R. tėvo valdžia buvo apribota ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010-01-20 sprendimu, o minėto teismo 2010-12-01 sprendimu laikinas tėvo valdžios apribojimas panaikintas, konstatavus, kad V. R. pakeitė savo elgesį ir gali auklėti sūnų. Nuo 2016 metų apelianto sūnus epizodiškai buvo paimamas iš šeimos ir perduodamas laikinajai globai dėl besikartojančių tėvo alkoholio vartojimo epizodų bei smurtinio elgesio.

16.       Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartų byloje surinktų įrodymų – Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-04-04 išvados, Ignalinos rajono socialinių paslaugų centro 2019-08-19 pažymos, vaiko nuomonės išklausymo 2019-08-30 akto, (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro 2019-08-29 pažymos, (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro atstovės, pareiškėjo bei nepilnamečio vaiko M. R. paaiškinimų matyti, kad šiuo metu apeliantas pakeitė savo elgesį, ilgą laiką nebevartoja alkoholinių gėrimų, palaiko ryšį su sūnumi. Tačiau bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad apelianto bei sūnaus santykiai nėra visiškai atkurti ir V. R. šiuo metu dar nėra pilnai pasirengęs užtikrinti vaiko poreikių ir kontroliuoti jo elgesį, nes nepilnamečio vaiko nepasitikėjimas tėvu ir baimė dėl tėvo agresyvaus elgesio, nėra išnykusi. Be to,  V. R. trūksta žinių ir įgūdžių, susijusių su sūnaus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais.

17.       Iš Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-04-04 išvados, (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro byloje pateikto atsiliepimo bei atstovės paaiškinimų nustatyta, kad apelianto sūnus M. turi neįgalumą dėl protinio atsilikimo, emocinių sutrikimų, todėl jam dažnai kartojasi pykčio priepuoliai, nuotaikų svyravimai, vaikas būna nekantrus, įnoringas, impulsyvus. Dėl paminėtų priežasčių nepilnamečiui vaikui reikalingas ypatingas dėmesys ir priežiūra, mokėjimas susitvarkyti su jo impulsyvumu. Globos įstaigoje vaikas yra nuolat konsultuojamas vaikų psichiatro, esant reikalui jam taikomas medikamentinis gydymas, šeimynoje dirbantys specialistai dirba su globotiniu – moko suvaldyti pyktį. Vaikui būtina struktūruota aplinka, laikantis ribų ir susitarimų, taikant priežasčių – pasekmių metodą. (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro atstovė nurodė, kad V. R. negali susitvarkyti su vaiko ypatumais, o iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad dėl vaiko neigiamų emocijų valdymo metodų globos įstaigos nesiaiškino. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme  pareiškėjas  V. R. pripažino, kad jam nėra žinoma kokius vaistus M. turi vartoti bei koks konkrečiai režimas jam yra reikalingas.

18.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ir apeliacinio skundo argumentai dėl galimo vaiko globos įstaigų darbuotojų nuteikinėjimo prieš apeliantą, teiginiai, jog vaiko elgesio problemos išnyktų  grąžinus sūnų į šeimą, leidžia spręsti, jog apeliantas nėra įsisavinęs tam tikro vaiko elgesio priežastingumo   dėl jam diagnozuotų elgesio sutrikimų, šios problemos sprendimui reikalingų žinių bei įgūdžių, o ne dėl galimai globos įstaigos darbuotojų veiksmų.

19.       CPK 380 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177, 3.164 straipsniai) nustatyta, kad teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos klausimą, įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu apklaustas M. R., kuriam (duomenys neskelbtini) metų, nurodė, kad santykiai su tėvu gerėja, tačiau  dar nenori su juo gyventi, nes nepasitiki tėvu, nesijaučia su juo saugus ir su tėvu jam būti nedrąsu. Teigė, kad vieną dieną būna vienaip, kitą – jau kitaip. Bijo jam ką nors pasakyti, pavyzdžiui, kad nenori pas jį važiuoti, nes tuomet tėvas ant jo pyksta,  dėl to kyla konfliktai. Nepilnametis nurodė, kad jis nori gyventi globos namuose ir tik kartais nuvažiuoti pas tėvą. Minėti paaiškinimai patvirtina, kad  vaiko baimė dėl agresyvaus tėvo elgesio nėra išnykusi, pasitikėjimas tėvu nėra susiformavęs, o tai leidžia daryti išvadą, kad tėvo ir sūnaus emocinis ryšys nėra pilnai atsistatęs.

20.       Nors apeliantas nurodo, tai patvirtina ir bylos duomenys, kad jis lanko psichologo konsultacijas, jam teikiama socialinė pagalba mokant pozityvios tėvystės įgūdžių, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iš Ignalinos rajono socialinių paslaugų centro pateiktų duomenų, taikant šeimai atvejo vadybą, pastebėta, kad V. R. nevisiškai vykdo įsipareigojimus, išreikšta pozicija, jog V. R. trūksta pozityvios tėvystės įgūdžių, namuose kuriant saugią ir struktūruotą aplinką vaikui, užtikrinant dienotvarkę ir psichologinę pagalbą. 

21.       Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu apeliantui dar trūksta žinių ir įgūdžių, susijusių su sūnaus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais, kad jis būtų pajėgus tinkamai, pozityviais metodais auklėti vaiką, todėl tėvų valdžios apribojimo ir globos panaikinimas neatitiktų geriausių vaiko interesų.

22.       Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti  apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Ramunė Čeknienė

                                                                                                            Nijolė Danguolė Smetonienė     

                                                                                          Birutė Valiulienė