Civilinė byla Nr. 3K-3-571/2013                                                                   

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05493-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 75.6.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. A. (V. R. A.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. J. (buvusi pavardė – A.) ieškinį atsakovui V. R. A. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių šeimos turto sampratą, kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą      2010 m. sausio 5 d., dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti jai ikisantuokinę pavardę J.; 2) padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą.

Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas: 1) nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą; 3) priteisti jam iš ieškovės                 16 295 Lt kompensaciją, kurią sudaro ½ dalis iš bendrų lėšų santuokos metu mokėtų įmokų bankui pagal kredito sutartį už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko ieškovei jos iki santuokos turėtą pavardę – J.; padalijo sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – priteisė ieškovei baldus, kurių vertė 21 728,60 Lt, atsakovui – automobilį „Toyota Prius“, kurio vertė 48 300 Lt; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

Teismas nustatė, kad šiuo metu sutuoktiniai gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio, nepalaiko šeiminių ryšių ir nėra pagrindo tikėtis, jog vėl pradės gyventi kartu kaip šeima. Tokias išvadas teismas grindė tuo, kad atsakovo gyvenamoji ir jo turtinių interesų buvimo vieta yra JAV, atsakovas Lietuvoje nuolat negyveno, nedirbo, į ją atvykdavo trumpam laikui. Ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji, verslo interesų buvimo vieta yra Lietuvoje. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, nustatė, kad atsakovas ketino įsikurti Lietuvoje ir gyventi kartu su ieškove, tačiau to nepadarė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už iš bendrų lėšų mokėtų įmokų bankui priteisimo, nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jo pervestos ieškovei lėšos priklausė jam asmeninės nuosavybės teise, kad jos buvo naudojamos ne CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymui ir ne bendroms šeimos reikmėms, taip pat kad bendros ieškovės ir atsakovo lėšos buvo naudojamos ieškovės asmeninėms prievolėms pagal būsto kredito sutartį vykdyti; pažymėjo, jog pagrindo priteisti kompensaciją buvimą turi įrodyti kompensacijos reikalaujantis sutuoktinis, t. y. ieškovas. Teismo nuomone, ieškovas tokio pagrindo neįrodė, todėl reikalavimą priteisti kompensaciją atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. sausio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė 2009 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (dar iki santuokos sudarymo) įsigijo asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal 2008 m. spalio 30 d. kredito sutartį ieškovei šio būsto įsigijimui ir įsirengimui buvo suteikta 250 200,02 Lt paskola; byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė mokėjo kredito įstaigai kredito sutartyje nustatytas įmokas ir santuokos su atsakovu metu iš viso sumokėjo 32 590 Lt, taip pat dėl to, jog ieškovės sumokėtos lėšos kredito įstaigai buvo gautos santuokos metu, ir pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šiame straipsnyje nurodytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Toks turtas gali būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti; nepriklausomai nuo nuosavybės teisės, juo yra šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus (CK 3.84 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos teigimu, šalys neginčija, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo šeimos gyvenamoji vieta, kurioje taip pat buvo užtikrinta ir ieškovės nepilnametės dukters G. K. teisė į gyvenamąjį būstą. Kadangi būstas buvo įgytas kredito sutarties pagrindu, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant tinkamai vykdyti sutartį, reikėjo kas mėnesį mokėti nustatyto dydžio įmokas. Tai reiškia, kad šalių lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju nėra pagrindo sumažinti vieno sutuoktinio dalies bendrame turte dėl netinkamo kito sutuoktinio elgesio, t. y. remtis CK 3.123 straipsnio 4 dalimi, nes byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog šalys turėjo kitą būstą, kuriame buvo šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta, ir kad ieškovė, mokėdama kredito įmokas už asmeninės nuosavybės teise įgytą turtą, tenkino savo asmeninius interesus.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 25 d. nutartį ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą bei tenkinti atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 16 250 Lt kompensaciją. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatoriaus vertinimu, bylą nagrinėję teismai pažeidė bendrąsias sutuoktinių turto dalijimo, nutraukiant santuoką, taisykles, įtvirtintas CK 3.118 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą teismas, nutraukdamas santuoką, turi sudaryti sutuoktinių turto balansą, t. y. nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito asmeninį turtą, mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis). Vienas atvejų, kada vienas sutuoktinis turi kompensuoti kitam sutuoktiniui bendro turto sumažėjimą, įtvirtintas CK 3.115 straipsnio 2 dalyje: jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-193/2013). Kasatoriaus teigimu, lėšos, kuriomis buvo mokamos kredito įmokos už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, buvo bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, nutraukus santuoką ir pripažinus butą asmenine ieškovės nuosavybe, ji turi kompensuoti kasatoriui pusę sumokėtų įmokų už jos asmeninį turtą.

2. Kasatoriaus įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad ginčo butas buvo šeimos gyvenamoji vieta, pažeidė CK 3.84 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 183, 185 straipsniai). Anot kasatoriaus, po santuokos sudarymo jis ir ieškovė kartu negyveno, o tik ketino tai daryti. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo faktinė šeimos gyvenamoji vieta. Bendrų vaikų ieškovė ir kasatorius neturi. Pagal CK 3.84 straipsnį šeimos gyvenamąja vieta reikia laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena, t. y. šeimos gyvenamosios patalpos sąvoka yra labiau faktinio, nei teisinio pobūdžio.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Ieškovės nuomone, bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė CK 3.118 straipsnio nuostatas. Kasatorius nepateikė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad sutuoktinių turto balansas buvo sudarytas neteisingai, taip pat kad buvo aplinkybių, dėl kurių teismai turėjo taikyti CK 3.118 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendro turto kompensavimo taisykles.

2. Ieškovė nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies, 3.115 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatorius, reikšdamas reikalavimą priteisti kompensaciją, turėjo įrodyti, kad ieškovės gaunamos lėšos skiriamos jos asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti, tačiau to nepadarė. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad įmokos bankui pagal kredito sutartį atitinka CK 3.109 straipsnio 1 dalies                   5 punkte pateiktą išlaidų bendriems šeimos poreikiams tenkinti sampratą, todėl, jas mokant, nesumažėjo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir ieškovei neatsirado prievolės kompensuoti kasatoriui ½ dalies sumokėtų įmokų.

3. Ieškovės teigimu, kasatoriaus argumentas, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo šeimos gyvenamoji vieta, pažeidė CK 3.84 straipsnį, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pirma, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčo butas buvo skirtas išimtinai šeimos interesams. Antra, byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės, kurie patvirtina, kad kasatorius, sudaręs santuoką su ieškove, ruošėsi gyventi ginčo bute: jame buvo kasatoriaus asmeninių daiktų, atsižvelgiant į šalių poreikius nupirkti baldai. Kitos gyvenamosios patalpos, skirtos šeimai gyventi, šalys neturėjo. Trečia, nurodytame bute gyvena ieškovės nepilnametė duktė G. K. ir taip užtikrinama jos teisė į gyvenamąjį būstą. Šalių santuokos metu G. K. buvo ieškovės ir kasatoriaus šeimos narė. Ši aplinkybė nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Ieškovės įsitikinimu, nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ginčo butas šalių santuokos metu buvo šeimos gyvenamoji patalpa.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šeimos turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės į šeimos turtą atskirumo

             Šeimos turto institutas, įtvirtintas CK 3.84–3.86 straipsniuose, iš kitų sutuoktinių turtinius santykius reglamentuojančių normų išsiskiria savo tikslu – apsaugoti gyvybinius šeimos interesus – gyvenamosios patalpos ir namų ūkio poreikius. Teismų praktikoje ypač pabrėžiama nepilnamečių vaikų ir silpnesniojo (visų pirma ekonomiškai) sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsaugos svarba aiškinant ir taikant šeimos turto institutą sudarančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. O. U., bylos Nr. 3K-3-426/2005).

Šeimos turto samprata atskleista CK 3.84 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad šeimos turtu, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šis turtas, nuo santuokos sudarymo pripažįstama: šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, taip pat teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Įstatyme taip pat apibrėžtas šeimos turto teisinis režimas, kurio esminiai požymiai yra šie: šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.84 straipsnio 1 dalis); nekilnojamuoju turtu, priskirtu šeimos turtui, sutuoktiniai gali disponuoti tik bendru sutarimu, nepaisant to, kuris iš sutuoktinių, ar jie abu yra turto savininkai (CK 3.85 straipsnio 1, 2 dalys); ribojamos išieškojimo iš šeimos turto pagal kreditorių reikalavimus galimybės (CK 3.85 straipsnio 4 dalis); sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti šeimos turto teisinio režimo ar jo sudėties (CK 3.85 straipsnio 4 dalis). Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia pasibaigus sutuoktinių šeimai, t. y. bendram gyvenimui (CK 3.86 straipsnio 1 dalis); dėl teisės toliau naudotis šeimos turtu teismas sprendžia, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: turtas nuosavybės teise turi priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams; toks turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa. Ja reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena ir naudojasi ja kaip savo būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. R. N., bylos Nr. 3K-3-416/2008; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. ir kt. v. BIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“, bylos Nr. 3K-3-539/2010; kt.).

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikos nuostatomis, darytina išvada, kad šeimos turto teisinis režimas reiškia išimtinai jo naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimus, būtinus pagrindiniams šeimos materialiojo gyvenimo poreikiams užtikrinti, ir nėra susijęs su sutuoktinių nuosavybės teise į turtą. Turto tapimas šeimos turtu ar šeimos turto teisinio režimo pabaiga pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą nereiškia nuosavybės teisės į jį pasikeitimo. Šiuo šeimos turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės į jį atskirumo principu turi vadovautis teismai, spręsdami ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo, be kita ko, jis reiškia tai, kad turto, pripažinto šeimos turtu, įgijimo išlaidos turi būti vertinamos pagal sutuoktinių nuosavybės teisę į turtą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių (ar abiejų) nuosavybe įgytas turtas tapo.

Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta ir kasaciniame procese nekvestionuojama, kad, pirma, ginčo objektu esantis butas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, antra, jam įsigyti buvo panaudota        32 590 Lt lėšų, priklausiusių sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po santuokos nutraukimo ginčo butas liko ieškovės nuosavybė, todėl kasatorius turi teisę į ½ dalies bendrų lėšų, panaudotų ieškovės butui įgyti, kompensavimą CK 3.98 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad  kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, pagrindu. Dėl šeimos turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės į jį atskirumo, išlaidos ieškovės butui įgyti negali būti pripažįstamos šeimų poreikių tenkinimo išlaidomis CK 3.98 straipsnio 3 dalies prasme, todėl kompensuotinos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai pripažino bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą dėl ieškovės asmeninio turto įgijimo nekompensuotinomis kasatoriaus išlaidomis. Skundžiami teismų procesiniai sprendimai keistini, kasatoriaus reikalavimas priteisti          16 295 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą tenkintinas.

Kiti kasacinio skundo argumentai neatitinka kasacijos pagrindams, įtvirtintiems CPK 346 straipsnio 2 dalyje, keliamų reikalavimų, todėl nenagrinėtini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas, pakeitęs apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, teismas priteisia iš antrosios šalies.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad tenkinta 50 proc. ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, atitinkamai priteisė šalims bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teisme kasatoriaus reikštų reikalavimų skaičių, į kasaciniame teisme pareikštų ir patenkintų kasatoriaus reikalavimų dalį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai apskaičiavo patenkintą priešieškinio reikalavimų dalį, kuri, tik patenkinus kasacinį skundą, sudaro 50 proc. visų kasatoriaus pareikštų reikalavimų. Dėl to bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeistinas.

Apeliacinės instancijos teisme kasatorius sumokėjo 524 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą ir turėjo 1500 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į kasatoriaus apeliaciniame skunde reikštus reikalavimus ir kasaciniame teisme patenkintą jų dalį, kasatoriui priteistina iš ieškovės 487,32 Lt žyminio mokesčio ir 1395 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo, iš viso –        1882,32 Lt. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 1452 Lt išlaidų, todėl jai priteistina iš kasatoriaus 101,64 Lt šių išlaidų atlyginimo. Ieškovei iš kasatoriaus priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas įskaičiuotinas į kasatoriui iš ieškovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasaciniame teisme kasatorius sumokėjo 489 Lt žyminio mokesčio už kasacinio skundo pateikimą ir turėjo 1500 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso – 1989 Lt. Ši bylinėjimosi išlaidų suma, tenkinus kasacinį skundą, priteistina kasatoriui iš ieškovės.

Kasacinės instancijos teismas turėjo 22,69 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, tenkinus kasacinį skundą, priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 25 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo dalis netenkinti atsakovo V. R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) reikalavimo priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, pakeisti ir priteisti iš ieškovės M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui V. R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 16 250 (šešiolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt) Lt kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 25 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisimo panaikinti ir priteisti atsakovui V. R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1780,68 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt litų 68 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

              Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio         25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

              Priteisti atsakovui V. R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės M. J.  (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1989 (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

              Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovės M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 22,69 Lt (dvidešimt du litus 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė