Civilinė byla Nr. 2S-2117-413/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12377-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 110.5; 128.10; 122.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones,  civilinėje byloje Nr. 2-16552-454/2014 pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis M. P. ir J. B.,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S-3404; įpareigoti antstolį išaiškinti - kaip pareiškėjo D. S. darbdavys UAB „Tututis“ turėtų vykdyti antstolio patvarkymus, tarp jų ir paskutinį 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S-3404 išskaičiuoti lėšas iš D. S. darbo užmokesčio 2 500 Lt sumoje trečios eilės išieškotojai J. B.; įpareigoti antstolį grąžinti D. S. neteisėtai iš UAB „Tututis“ gautus 169,10 Lt; nušalinti antstolį nuo vykdomosios bylos tolimesnio vykdymo ir skirti antstoliui baudą.

Kartu su pareiškimu pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymo Nr. S-3404 vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/00937. Teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje pateiktą medžiagą, nustatė, kad skundžiamu patvarkymu pareiškėjui buvo išaiškinta kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio. Teismas vertino, jog šis patvarkymas nesukelia vykdymo veiksmų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti jo vykdymą. Atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymo esmę ir vadovaudamasis proporcingumo bei ekonomiškumo principai teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo stabdyti vykdomojoje byloje visus vykdymo veiksmus. Pažymėjo, kad sustabdžius vykdymo veiksmus, būtų apsunkintas bet kokių tarpinių procesinių vykdymo sprendimų priėmimas. Be to, kaip nurodė teismas, pareiškėjas nepagrindė žalos, galinčios atsirasti dėl vykdymo veiksmų nesustabdymo, atsiradimo ir kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti reikšmingomis. Teismas pažymėjo, jog prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti pareiškėjo motyvai yra analogiški motyvams, nurodytiems skunde dėl antstolio veiksmų, taigi bus nagrinėjami sprendžiant skunde keliamus klausimus. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo nutarties įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas D. S. prašo panaikinti 2014 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2014 m. gegužės 27 d. antstolio M. P. patvarkymo Nr. S-3404 vykdymą bei uždrausti antstoliui atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus pagal kitus šioje vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/937 priimtus ankstesnius antstolio M. P. patvarkymus trečios eilės išieškotojos J. B. naudai iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje; atskirtąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pripažinti antstolio M. P. dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje būtinu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė tiek LR teisės aktus, tiek tarptautinius teisės aktus, neteisingai vertino faktines ir teisines bylos aplinkybes, motyvuotai ir argumentuotai nepasisakė dėl visų 2014 m. liepos 9 d. D. S. prašymo 1-9 punktuose nurodytų aplinkybių ir įrodymų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Dėl šių pažeidimų nepagrįstai tapo suvaržytos pareiškėjo teisės į nešališką ir teisingą teismą, teisės į teisingą civilinės bylos nagrinėjimą bei D. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimą.

2. Sprendžiant klausimą dėl 2013 m. lapkričio 25 d. D. S. skundo dėl 2013 m. gruodžio 3 d. antstolio M. P. patvarkymo, kurį antstolis tiesiogiai persiuntė Kauno apylinkės teismui, nebuvo įtraukti esminiai ir reikšmingi D. S. skundų ir prašymų antstoliui bei rašytinių įrodymų momentai, tai yra tai, kad D. S. mokėtinų alimentų abejiems vaikams bendra suma yra 913 Lt per mėnesį (pirmos eilės išlaikymo išieškojimas); D. S. per mėnesį tegauna apie 845 Lt darbo užmokesčio (po mokesčiu išskaičiavimo); D. S. iki šios dienos negali sumokėti dukrai G. S. išlaikymo už 2014 m. birželio mėn., kas grubiai pažeidžia ir G. S. turtinius interesus. Vengdamas konkrečiai ir išsamiai išaiškinti pareiškėjo D. S. darbdaviui UAB „Tututis“ kaip darbdavys turėtų įvykdyti antstolio M. P. patvarkymus, tarp jų ir paskutinį 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S-3404 išskaičiuoti lėšas iš D. S. darbo užmokesčio 2 500 Lt sumoje trečios eilės išieškotojai J. B., antstolis M. P. grubiai pažeidė Lietuvos ir tarptautinių teisės akytų reikalavimus.

3. Dėl neteisėtų Vilniaus rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo priimtų procesinių sprendimų, kurių pagrindu vėliau J. B. buvo išduotas abejotinos kilmės vykdomasis raštas dėl 2 500 Lt išieškojimo iš D. S. ir kurio pagrindu šiuo metu iš pareiškėjo antstolio kontoroje vykdomas neteisėtas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/937, 2014 m. birželio 23 d. yra paduotas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Patenkinus D. S. 2014 m. sausio 9 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, apelianto nuomone, tektų ne tik panaikinti vykdomuosius dokumentus, tačiau ir vykdyti sprendimo atgręžimą į atsakovę J. B.. Tuo tarpu J. B. neturėtų iš kur padengti D. S. nuostolius ir sugrąžinti pinigines lėšas, kadangi išieškotoja J. B. turi šimtatūkstantinį įsipareigojimą bankui už nedidelės vertės sodo namą su sklypu Vilniaus rajone, kurie yra įkeisti hipotekos kreditoriui - bankui, be to, J. B. kartu su sutuoktiniu V. B. Vilniaus apygardos teisme yra pareikštas šimtatūkstantinis ieškinys dėl žalos atlyginimo.

4. Apelianto nuomone, civilinės bylos nagrinėjimas yra susijęs su viešuoju interesu, nes 2014 m. birželio 30 d. skundo dėl antstolio veiksmų ir 2014 m. liepos 9 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimai yra kildinami iš šeimos teisinių santykių, taigi paliečia ne tik paties pareiškėjo, bet ir abiejų D. S. vaikų interesus.

5. Apeliantas teikia prašymą kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 736 straipsnis ta apimtimi, kuriame yra nustatytas ribojimas, kad fizinis asmuo išlaikymą gali mokėti pats savo noru pateikdamas prašymą darbovietei (ir nepatirdamas papildomų vykdymo išlaidų antstoliui už išieškojimą už išlaikymą vaikams) ir tokia teise gali naudotis tik tuo atveju, jeigu tokio fizinio asmens atžvilgiu nėra pateikta vykdymui daugiau vykdomųjų dokumentų (visiškai neatsižvelgiant į tai, kurios eilės išieškojimas (-ai) yra vykdomas (-i)), neprieštarauja CPK 733 straipsniui (ypač 733 straipsnio 4 daliai), 742 straipsniui (ypač 742 straipsnio 3 daliai), 754 straipsnio 2 daliai, suinteresuoto asmens Konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Apelianto nuomone, nurodyti neatitikimai ir galimai esančios LR civilinio proceso kodekso antikonstitucinių ir diskriminuojančių teisės normų nuostatos pirmiausia privalo būti perduotos revizuoti LR Konstituciniam Teismui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Nagrinėjamo skundo dalykas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

CPK 336 straipsnio 3 dalis numato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas išdėstė (galėjo išdėstyti) savo atskirajame skunde, be to, nenurodė išsamių argumentų, kuriais remiantis teismas galėtų spręsti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Tuo pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto prašymas pripažinti antstolio M. P. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

Dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonė – tai teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo ivykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Skundų dėl antstolio veiksmų padavimą reglamentuoja CPK 510 straipsnis, kurio 3 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, jeigu pripažįsta tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia teismui teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar yra pagrindas ir ar reikalinga sustabdyti vykdymo veiksmus. Spręsdamas šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo galimybę, teismas turi vadovautis teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina užtikrinti tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyrą.

Vykdomosios bylos duomenimis, antstolis M. P., vykdydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-109-647/2011 dėl 3 200 Lt skolos išieškojimo iš skolininko D. S. išieškotojos J. B. naudai, vadovaudamasis CPK 733-743 straipsnių nuostatomis, vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/00937 išsiuntė patvarkymą Nr. S-6655 dėl skolos išieškojimo į skolininko darbovietę UAB „Tututis“ (v. b. l. 49). 2014 m. gegužės 27 d. gavęs pareiškėjo prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir prašymą išaiškinti kaip UAB „Tututis“ turi vykdyti antstolio patvarkymą išskaičiuoti lėšas iš darbo užmokesčio, antstolis tą pačią dieną priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-3404 dėl pateikto prašymo, kuriame nurodė, jog į šį prašymą buvo pateiktas atsakymas 2013 m. lapkričio 21 d. antstolio patvarkymu, o tos pačios aplinkybės yra išaiškintos Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1066-528/2014 ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1018-657/2014. Be to, skolininko darbdaviui antstolis nurodė, kad antstolio patvarkymo vykdymo tvarka detaliau aptarta CPK 733-743 straipsniuose (v.b.l. 178).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymu Nr. S-3404 antstolis iš esmės jokių naujų sprendimų vykdomojoje byloje nepriėmė, o pakartotinai išaiškino kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, darytina išvada, jog skundžiamu patvarkymu nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjų naujų teisių ir/ar pareigų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl šio antstolio patvarkymo nebuvo teisinio pagrindo ir būtinybės stabdyti vykdymo veiksmus.

Atskirajame skunde pareiškėjas suformulavo ir naują prašymą - uždrausti antstoliui M. P. atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus pagal kitus šioje vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/937 priimtus antstolio M. P. patvarkymus trečios eilės išieškotojos J. B. naudai iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad dėl, apelianto nuomone, neteisėtų Vilniaus rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo priimtų procesinių sprendimų, kurių pagrindu vėliau J. B. buvo išduotas abejotinos kilmės vykdomasis raštas dėl 2 500 Lt išieškojimo iš D. S. ir kurio pagrindu šiuo metu iš D. S. antstolio M. P. kontoroje vykdomas neteisėtas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/937, 2014 m. birželio 23 d. yra paduotas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kurį patenkinus tektų ne tik panaikinti vykdomuosius dokumentus, tačiau ir vykdyti sprendimo atgręžimą į atsakovę J. B., dėl ko teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Tačiau teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nenustatyta, jog minėtas pareiškėjo skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo būtų priimtas nagrinėti. Kitų antstolio patvarkymų teisėtumo patikrinimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, dėl tokio pareiškėjo prašymo (draudimo antstoliui atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus pagal kitus patvarkymus) pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir jo nenagrinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas peržengti išnagrinėtos bylos ribas ir spręsti klausimus, dėl kurių nepasisakė pirmosios instancijos teismas, negali (CPK 320 straipsnis). 

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt), todėl atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos piremonių taikymo, nepasisakė dėl visų pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių bei įrodymų. Be to, jau minėta, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas negali pasisakyti dėl bylos esmės.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl kreipimosi į LR Konstitucinį Teismą

Pareiškėjo prašymas kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl atskirajame skunde nurodyto CPK 736 straipsnio atitikties kitiems CPK straipsniams ir pagrindiniam šalies įstatymui susijęs su išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydžiu ir išieškojimo tvarka, kuri gali būti svarstymo objektu nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl bylos esmės (antstolio patvarkymo teisėtumo), tačiau neapima laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (atsisakymo jas taikyti) reguliavimo srities. Todėl tenkinti šį apelianto prašymą nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                          Gintautas Koriaginas