Civilinė byla Nr. e2A-761-1041/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03295-2023-6

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.11; 2.6.21; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

 (S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 21 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Anitos Sereikienės ir
Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. I. ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui dėl etikos komisijos ir rektoriaus sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas prašė teismo panaikinti Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – atsakovas ir (arba) universitetas) etikos komisijos 2023 m. sausio 16 d. sprendimą (toliau – 2023 m. sausio 16 d. sprendimas) bei atsakovo rektoriaus 2023 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2023 m. sausio 26 d. įsakymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2023 m. sausio 16 d. sprendimu buvo pripažintas pažeidęs etiką dėl „miuziklo“ pastatymo ir jo išviešinimo. 2023 m. sausio 26 d. įsakymu išbrauktas iš Vytauto Didžiojo universiteto (duomenys neskelbtini) fakulteto (toliau – fakultetas) studentų sąrašų su teise kreiptis dėl grįžimo į studijas ne anksčiau kaip nuo 2024 m. pavasario semestro, jeigu ieškovas įvykdys įsakyme nurodytas sąlygas. 2023 m. vasario 6 d. įsakymu rektorius išbraukė ieškovą iš studentų sąrašo be teisės tęsti studijas universitete. Ieškovas nesutinka su jo pašalinimu iš universiteto, nes priimant 2023 m. sausio 26 d. įsakymą nebuvo tiriamos visos pažeidimo aplinkybės, ieškovas neturėjo galimybės pasiaiškinti žodžiu ar pateikti rašytinį pasiaiškinimą. Ieškovas etikos kodekso nepažeidė, jo sukurtas „miuziklas“ yra meno kūrinys. Skundžiamu įsakymu suvaržyta ieškovo teisė ir laisvė reikšti savo įsitikinimus, pažeista kritinio mąstymo tradicija, atviro diskutuotinų klausimų svarstymo atmosfera, lygių teisių ir galimybių puoselėjimas. Pritaikyta poveikio priemonė per griežta ir neproporcinga.

3.       Atsakovas prašė teismo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pažeidė etikos kodekso nuostatas. Ieškovo parengtu „miuziklu“ vadinamu kūriniu žeminama kitų asmenų garbė ir orumas, grasinama fiziniu susidorojimu, niekinamas atsakovas universitetas, fakultetas ir jo bendruomenė, akivaizdžiai peržengiamos deklaruojamo meno kūrinio ribos, kas prieštarauja atsakovo etikos kodekso pamatiniams principams. Ieškovas jau buvo pažeidęs etikos kodeksą, tai pakartotinis pažeidimas ir jis iš studentų sąrašų išbrauktas be teisės grįžti į studijas, nes neįvykdė
2023 m. sausio 26 d. įsakyme nurodytų sąlygų.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 3 466,65 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas konstatavo, kad etikos komisija pagrįstai pripažino ieškovą pažeidus atsakovo etikos kodekso normas. Ieškovas pasirinko netinkamą būdą išreikšti nepasitenkinimą fakulteto veikla, peržengė įsitikinimų ir žodžio laisvės ribas.

6.       Teismas dėl nuobaudos proporcingumo nurodė, kad ji paskirta po to, kai ieškovas neįvykdė 2023 m. sausio 26 d. sprendime nurodytų sąlygų. Be to, atsakovo etikos komisija atsižvelgė į tai, kad jau 2022 m. gruodžio 13 d. komisija konstatavo ieškovą pažeidus etikos kodekso lygių teisių ir galimybių puoselėjimo normą siekiant savo elgesiu nepelnytai išsiskirti ir nepagrįstai reikalauti išskirtinių teisių. Taip pat atsižvelgta į apeliacijas dėl dvylikos studijų dalykų, iš kurių nei viena nebuvo patenkinta, kas rodo, kad ieškovas toliau galimai pažeidžia etikos kodekso normas, reikalaudamas išskirtinių teisių arba jomis akivaizdžiai piktnaudžiaudamas.

7.       Teismas nustatė, kad byloje pateikti dėstytojų skundai raštu dėl ieškovo elgesio, Šv. Jono brolių raštas fakulteto dekanui, Ateitininkų federacijos generalinės sekretorės laiškas dėl ieškovo elgesio neigiamai charakterizuoja ieškovą. Ieškovui stinga konstruktyvaus bendradarbiavimo. Nustatytų bylos aplinkybių kontekste teismas sprendė, kad pritaikyta nuobauda – pašalinimas iš atsakovo universiteto – atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijus ir nėra per griežta nuobauda padarytam pažeidimui.

8.       Etikos komisija sudarė ieškovui sąlygas būti išklausytam – posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl etikos kodekso pažeidimų, jis dalyvavo nuotoliniu būdu. Be to, turėjo galimybę pateikti paaiškinimus raštu ir tai padarė. Jis galėjo teikti prašymus dėl asmenų, dalyvavusių „miuzikle“, apklausos, tačiau to nepadarė.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

9.       Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo
2024 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Ieškovo sukurtas „miuziklas“ yra meno kūrinys, kuriuo simboliškai ir perkeltinėmis prasmėmis bandyta perteikti pagrįstą kritiką atsakovui universitetui, fakultetui ir tam tikriems bendruomenės nariams, taip pat atkreipti dėmesį į studijų kokybės problemas.

1.2.       Teismas ir etikos komisija „miuziklo“ frazes vertino pavieniais žodžiais, nevertindami konteksto ir siužeto visumos. Ieškovas (apeliantas) nesiekė bauginti ir grasinti. Ieškovas (apeliantas) neperžengė įsitikinimų ir žodžio laisvės ribų. Teismas nevertino ieškovo (apelianto) argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 12 punkto, atsakovo statuto 12 punkto ir Reguliamino 177 punkto. Teismas ir etikos komisija suvaržė ieškovo (apelianto) teisę į akademinės ir saviraiškos laisvę ir jis buvo nepagrįstai pašalintas iš atsakovo universiteto už pastatytą „miuziklą“.

1.3.       Etikos komisija nesudarė sąlygų pakviesti ir išklausyti ieškovo liudytojus, komisija informavo ieškovą tik apie galimybę pateikti savo paaiškinimus posėdžio metu. Etikos komisija nepagrįstai neprašė ieškovo (apelianto) formalių paaiškinimų ir neinformavo apie galimybę pakviesti liudytojus.

1.4.       2023 m. sausio 26 d. įsakymas priimtas išsamiai neatlikus tyrimo ir netinkamai pritaikius įstatymus bei atsakovo vidinius teisės aktus.

1.5.       Ieškovui (apeliantui) pritaikyta poveikio priemonė – pašalinimas iš atsakovo universiteto be teisės sugrįžti į studijas – yra per griežta ir neproporcinga galimai padarytam pažeidimui.

10.       Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo (apelianto) apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Ieškovas (apeliantas) turėjo pareigą laikytis atsakovo etikos normų, už nesilaikymą vieną kartą jau buvo nubaustas, tačiau toliau tęsė etikos normas pažeidžiančius veiksmus. Ieškovui (apeliantui) net po pakartotinio etikos normų pažeidimo sudarytos galimybės pažeidimus ištaisyti ir grįžti į universitetą. Ieškovas (apeliantas) iš studentų sąrašų išbrauktas „be teisės tęsti studijas universitete“ tik po to, kai jis neištaisė pažeidimų ir neigė savo neetišką elgesį.

2.2.       Paskirta nuobauda yra proporcinga pažeidimui, nes jis pakartotinis, taip pat buvo atsižvelgta į byloje esančius raštus, elektroninius laiškus fakultetui dėl ieškovo (apelianto) elgesio. Iš „miuziklo“ turinio akivaizdu, kad juo peržengtos saviraiškos laisvės ribos ir kūrinys prilygintinas atviriems grasinimams ir intencijoms fiziškai susidoroti su fakulteto bendruomenės nariais, juo žeminama kitų asmenų garbė ir orumas. „Miuziklo“ patalpinimo YouTube platformoje metu ieškovo (apelianto) santykiai su atsakovu universitetu ir fakultetu buvo konfliktiški, ieškovas (apeliantas) elgėsi neadekvačiai ir bauginančiai.

2.3.       Atsakovas etikos komisijos nuostatų nepažeidė, sudarė ieškovui (apeliantui) galimybes būti išklausytam ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes. Etikos komisijos nuostatų 28 ir 30 punktai nebuvo pažeisti, nes nuobaudą skyrė rektorius, pasiūlymą nuobaudai pateikė akademinio padalinio vadovas (dekanas) ir buvo išnagrinėtos visos aplinkybės, gautas raštiškas ieškovo (apelianto) paaiškinimas, ieškovas (apeliantas) buvo informuotas apie pranešėją ir pranešimo turinį, o etikos komisija sudarė sąlygas ieškovui (apeliantui) būti išklausytam.

2.4.       Bylos ginčo objektas yra skundžiamų sprendimų teisėtumas, o fakulteto tariami studijų trūkumai nėra teisiškai reikšmingi vertinant ieškovo reikalavimus. Be to, fakulteto studijų programa yra akredituota ilgiausiam septynerių metų terminui, o įvairios institucijos konstatavo, kad ieškovo (apelianto) skundai dėl studijų kokybės yra nepagrįsti.

2.5.       Byloje buvo sprendžiamas ne atsakovo universiteto dalykinės reputacijos gynimo, o studento padarytų akademinės etikos pažeidimų ir pašalinimo iš universiteto teisėtumo klausimas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl rašytinių įrodymų

 

11.       Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismui teikė didelės apimties įrodymus ir nepastebėjo, kad du dokumentai, kaip antai, garso įrašas „Naujųjų ir naujausiųjų laikų filosofijos egzamino subjektyvus vertinimas“ (e. b. t. 1, 2, l. 56, DOK-(duomenys neskelbtini), t. 3, l. 185) ir Sveikatos apsaugos ministerijos el. laiškas (e. b. t. 4, l. 72–74), nėra tarp pridedamų dokumentų, galimai dėl netinkamo formato neįsikėlė į elektroninę (toliau – el.) bylą. Kadangi šiais dokumentais apeliantas (ieškovas) rėmėsi duodamas paaiškinimus ir remiasi apeliaciniame skunde, jie yra svarbūs ir turi būti vertinami byloje su kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas šių apelianto (ieškovo) teiktų įrodymų neanalizavo, nes neinformavo, kad nėra galimybės jų peržiūrėti. Kadangi šių įrodymų priėmimo klausimas buvo išspręstas, tačiau dėl techninių kliūčių neįsikėlė į el. bylą, prašoma apeliacinės instancijos teismo šiuos įrodymus, pakartotinai pridedamus prie apeliacinio skundo, prijungti prie bylos.

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus netaikomas taip pat jei šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui yra esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

13.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apelianto (ieškovo) nurodomas garso įrašas (e. b. t. 1, 2, l. 56, DOK-(duomenys neskelbtini), t. 3, l. 185) buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl nėra pagrindo jo pakartotinai prijunti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos. Apelianto (ieškovo) teiginiai, kad kito įrodymo, t. y. Sveikatos apsaugos ministerijos el. laiško, dėl techninės klaidos nepateikė pirmosios instancijos teismui, nepagrįsti įrodymais. Šis dokumentas kaip priedas nėra nurodomas apelianto (atsakovo) pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad apeliantas (ieškovas) pirmosios instancijos teismui tokį dokumentą teikė, tačiau jo pateikti negalėjo dėl techninių kliūčių (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties 14 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-352-796/2023). Įvertinus naujo įrodymo – el. laiško 2023 m. kovo 15 d. datą, kai byla iškelta 2023 m. balandžio 7 d., vertintina, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Taigi, apeliacinės instancijos teismui apelianto (ieškovo) teikiamas naujas įrodymas objektyviai galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Taip pat nenustatytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodymą atsisakė priimti ar kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių, atsisako priimti atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą, tuo pagrindu jo nevertina nagrinėdama apeliacinį skundą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1036-516/2022).

14.       Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodoma, teisėjų kolegija apelianto (ieškovo) prašymą prijungti naujus įrodymus atmeta.

 

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

 

15.       Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – studijų sutartis arba sutartis) (e. b. t. 1, l. 60–61), kurios 7.5 punkte nurodyta, kad apeliantas (ieškovas) įsipareigoja laikytis etikos kodekso nuostatų, akademinės drausmės ir sąžiningumo principų, vidaus tvarkos taisyklių, bendrųjų reikalavimų studentams.

16.       Studijų prorektoriaus 2022 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės finansavimo netekimo“ (e. b. t. 1, l. 62), kuris buvo priimtas atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) fakulteto (toliau – fakultetas) dekano (toliau – dekanas) 2022 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinį pranešimą (e. b. t. 1, b. 11, 63), apeliantas (ieškovas) neteko valstybės finansavimo kaip neatitinkantis gerai besimokančio studento statuso.

17.       Dekanas 2022 m. lapkričio 23 d. pateikė etikos komisijos pirmininkui pranešimą dėl Vytauto Didžiojo universiteto Akademinės etikos kodekso (toliau – etikos kodeksas) pažeidimo (e. b. t. 1, b. 64), kuriame nurodė apelianto (ieškovo) galimai padarytus etikos kodekso pažeidimus. Pirma, nepakantumas kitokiai studentų ar kolegų nuomonei ir argumentuotai kritikai, kas trukdo studijų procesą, pertraukiant dėstytoją ir studentus komentarais bei klausimais, nesusijusiais su studijų dalyko turiniu, nevertina kitų nuomonės, ignoruoja pastabas ir prašymus netrikdyti paskaitų, kas neigiamai veikia dėstytojų ir studentų motyvaciją, studijų nuotaiką, jų teisė į netrikdomas studijas yra pažeidžiama. Antra, siekis nepelnytai išsiskirti ar nepagrįstai reikalauti išskirtinių teisių, uzurpuojant neproporcingai didelį paskaitoms ir aptarimams skirtą laiką, besikartojančiais reikalavimais ir komentarais, be to, piktnaudžiauja administracinėmis procedūromis, rašydamas gausius ir dažnai plačius laiškus bei skundus su pakartotiniais klausimais ir reikalavimais, taip trukdomas administracijos darbas, švaistomas universiteto darbuotojų laikas. Trečia, spaudimas dėstytojams siekiant nepelnyto įvertinimo, kai dėstytojai šantažuojami apskųsti juos vadovybei ir pan. (e. b. t. 1, b. 109–111), be to, ieškoma priekabių dalyko kokybe ir galimybe kokybiškai studijuoti, reikalaujant organizuoti studijų dalyką pagal jo pageidavimus. Ketvirta, žala universiteto įvaizdžiui, kai nesilaikoma viešojo elgesio normų bei etiško bendravimo standartų, tuo sukeliant nepatogumus įvairioms institucijoms ir universiteto bendruomenei. Kartu su pranešimu buvo pateikti dėstytojų, studentų ir išorinių institucijų dokumentai, sąlygoję dekano pranešimo pateikimą (e. b. t. 1, b. 67, 68–75).

18.       Apeliantas (ieškovas) sukūrė, parodė ir 2022 m. gruodžio 1 d. YouTube platformoje patalpino „miuziklą tragikomediją „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) (e. b. t. 1 , l. 28) (toliau – ginčo kūrinys), iki šiol sulaukusio 1 574 peržiūrų.

19.       Etikos komisijos 2022 m. gruodžio 13 d. posėdyje (e. b. t. 1, b. 76–77) buvo svarstomas dekano 2022 m. lapkričio 23 d. pranešimas dėl etikos kodekso pažeidimo (žr. šios nutarties 17 punktą). Etikos komisija nutarė, kad apeliantas (ieškovas) pažeidė etikos kodeksą, kaip antai, etiškų asmeninių santykių principo lygių teisių ir galimybių puoselėjimo normą, siekdamas savo elgesiu nepelnytai išsiskirti ir nepagrįstai reikalauti išskirtinių teisių dėstomų dalykų paskaitose, elgesyje su studentais bei komunikacijoje su šių dalykų dėstytojais. Komisija rekomendavo apeliantui (ieškovui) skirti asmeninį įspėjimą bei kvietė nutraukti neetišką elgesį. Be to, etikos komisija konstatavo, kad apeliantas (ieškovas) nepažeidė etikos kodekso akademinės laisvės ir atsakomybės principo, kaip antai, įsitikinimų ir žodžio laisvės, kritinio mąstymo tradicijos ir atviro diskutuotinų klausimų svarstymo atmosferos, pagrįstos geranoriškumu ir atsakomybe už savo veiksmus; teisingumo, vertinimo objektyvumo ir nešališkumo bei lojalumo universitetui, pagarbos jo bendruomenei, kurios viena iš raiškos formų – problemų sprendimo universiteto bendruomenės viduje prioritetas, normų.

20.       Rektoriaus 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto akademinės etikos kodekso pažeidimo“ (e. b. t. 1, b. 78) apeliantui (ieškovui) buvo skirtas asmeninis įspėjimas ir buvo skirtas kvietimas nutraukti neetišką elgesį. Šios nuobaudos apeliantas (ieškovas) neginčijo.

21.       Dekanas 2022 m. gruodžio 29 d. pateikė etikos komisijos pirmininkui pranešimą dėl etikos kodekso pažeidimo (e. b. t. 1, b. 79–83), prašydamas išnagrinėti viešai demonstruoto ginčo kūrinio atvejį. Pranešime nurodoma, kad ginčo kūrinio turinys ir demonstravimo aplinkybės pažeidžia etikos kodekso normas. Kaip antai, studento, dėstytojo ar kito darbuotojo vardo žeminimas; žala universiteto įvaizdžiui; universiteto bendruomenės nario žeminimas; fakulteto bendruomenės narių garbės ir orumo įžeidimas, siekimas sukurti bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. Pirma, ginčo kūrinyje viešai žeminami fakultetas, jo dėstytojai, studentai ir dekanas, kai fakultetas vadinamas „supuvusiu“, „žlugusiu“, „griūvančiu“, fakulteto studentai vadinami „visiškai nusivažiavusiais“, dėstytojai – „nusivažiavusiais“ ir „apsikiaulinusiais“. Pagal atliktą dainą, „fakultetas kaip pilna purvina taurė, kurioje žmonės kaip prasta latte ir ten gyvena susitepusi kiaulė, bet neilgam“. Dekanas miuzikle pašiepiamas kaip ignoruojantis studijų kokybės klausimus, nesirūpinantis studentų reikmėmis (pavyzdžiui, dekano dialogas su hipotetine hebrajų kalbos dėstytoja, besiskundžiančia, jog negali tinkamai paruošti studentams skirtų užduočių: „studentai parašys kažkaip, ką jūs čia rūpinatės, ramiai [...] duokit jiems paskaityti tiesiog tekstą ir tiesiog leiskit įsivaizduoti ir bus viskas gerai... studentams viskas bus gerai, juk jiems visą laiką viskas gerai“ ir pan.). Pabrėžiama, kad apelianto (ieškovo) kuriamas įvaizdis yra melagingas. Fakultetas pasižymi išskirtiniu dėmesiu studentų reikmėms, kolegiškos aplinkos kūrimui, teikia sielovadinę ir finansinę paramą, padeda įsidarbinti. Tą pabrėžė išorinių vertinimų ekspertų grupės, tą pažymi studentai bei fakulteto partneriai. Tuo tarpu apeliantas (ieškovas) per pastaruosius du semestrus skundėsi ir / arba pateikė apeliacijas dėl dvylikos studijų dalykų kokybės. Nei viena apeliacija nebuvo patenkinta. Paskutinės apeliacijos nagrinėjimo komisija protokole atkreipė dėmesį, kad, „atliekant dokumentų analizę ir apklausiant dėstytoją bei studentę [studentų atstovę], susidarė įspūdis, jog apeliacijos teikėjas tyčia pateikė klaidinančią informaciją komisijai, siekdamas geresnio įvertinimo“. Ginčo kūrinyje tyčia iškraipomi faktai, o viešai demonstruojamas blogas fakulteto ir universiteto įvaizdis ne tik daro žalą universiteto įvaizdžiui, bet ir yra nepagrįstas bei melagingas. Ginčo kūrinio peržiūrų skaičius šiuo metu – 945. Dekanas sulaukė absolventų ir kitų asmenų klausimų apie ginčo kūrinį. Jie buvo suglumę ir prašė paaiškinti, kas vyksta fakultete. Dekanas teigia, kad fakulteto įvaizdžiui yra pakenkta. Antra, dekano nuomone, ginčo kūrinys garsinančio turinio ir atliktas viešai (56 min.). Apeliantas (ieškovas) atlieka dainą, kurioje kartoja, kad fakulteto bendruomenė „nusipelnė kentėti“, jog jis kerštaus, „sumaus kiekvieno nedorėlio [„nusivažiavusio studento“? „apsikiaulinusio dėstytojo“? dekano?] galūnę“. „Jūs visi nusipelnėte kentėti“; „nes jie visi nusipelnė kentėti“; „ir aš kerštausiu“; „ir aš išvaduosiu fakultetą į jo viršūnę, ir sumausiu kiekvieno nedorėlio galūnę“; „ir nė vienas, ir nė dešimt, ir nė šimtas manęs neapramins, bet aš jus visus paimsiu ha ha!“. Daina su grasinančiu turiniu atliekama pagal muzikos takelį iš filmo „Svynis Todas: demoniškas Flyto gatvės kirpėjas“ („Sweeney Todd: The Demon Barber of Fleet Street“) (toliau – filmas), kuriame šią dainą atlieka kirpėjas, žudantis savo klientus ir tiekiantis jų kūnus mėsos pyragėliams kepti. Tokia retorika, ypač demonstruojama viešame renginyje pagal iš anksto paruoštą scenarijų, kuria bauginančią, priešišką aplinką ir grubiai pažeidžia etikos kodeksą, peržengia etiško, padoraus, kolegiško bendravimo ribas ir yra netoleruotina universitete. Be to, toks turinys sudaro pagrindą teigti, kad apelianto (ieškovo) vykdomas studijų proceso trikdymas (žr. šios nutarties 17 punktą) ir dalykų nuolatinio apeliavimo pagrindas – ne rūpestis studijų kokybe, bet ginčo kūrinyje išsakyti motyvai. Apeliantas (ieškovas) vaidina ne hipotetinį studentą, bet save patį. Trečia, apeliantas (ieškovas) mėgino melu ir grasinimu reikalauti VDU Didžiosios aulos erdvės (toliau – aulos erdvė) ginčo kūrinio viešam demonstravimui. Dekanas paaiškino, kad aula yra prestižinė erdvė ir paprašė pateikti ginčo kūrinio turinį. Tačiau apeliantas (ieškovas) nesutiko to padaryti, tvirtindamas, kad turinys bus „tinkamas fakultetui“, „atskleidžiantis fakulteto dvasią ir prestižinis“, „bus pozityviai įvertintas“. Dekanui pagrindus atsisakymo suteikti aulos erdvę priežastis, studentas toliau darė spaudimą reikalaudamas šios vietos, grasindamas „nesutarus, ginčą spręsti kitų institucijų pagalba“ (apelianto (ieškovo) ir dekano susirašinėjimas (e. b. t. 1, b. 84–86). Dekanas, įvertinęs ginčo kūrinio turinį, tokį studento elgesį vertina kaip neetišką, manipuliatyvų, nepagarbų ir piktavališką. Apeliantas (ieškovas), slėpdamas ginčo kūrinio turinį, bet kuria kaina siekė demonstruoti jį prestižinėje universiteto erdvėje, siekdamas asmeninio tikslo – įrodyti savo teisumą, viešai sumenkinant fakulteto įvaizdį.

22.       Apeliantas (ieškovas) 2022 m. gruodžio 30 d. pranešimu kreipėsi į etikos komisiją dėl dekano galimai padaryto etikos kodekso pažeidimo.

23.       Etikos komisija 2023 m. sausio 9 d. svarstė (e. b. t. 1, b. 87–88) dekano 2022 m. gruodžio 29 d. ir apelianto (ieškovo) 2022 m. gruodžio 30 d. pranešimus. Etikos komisija, išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) pranešime nurodytas aplinkybes ir jame dėstomus argumentus, konstatavo, kad dekanas nepažeidė etikos kodekso normų. Dėl dekano pranešimo apelianto (ieškovo) atžvilgiu buvo nutarta apeliantą (ieškovą) išklausyti gyvai 2023 m. sausio 12 d. etikos komisijos posėdyje. Apeliantas (ieškovas) šiame posėdyje dalyvavo, be to, kitą dieną pateikė paaiškinimus ir raštu (e. b. t. 1, b. 117–130), kurie buvo etikos komisijai pateikti (e. b. t. 1, b. 89–92).

24.       Etikos komisija posėdžio 2023 m. sausio 16 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. 93–94) konstatavo, kad apeliantas (ieškovas) pažeidė etikos kodekso, kaip antai, lojalumo universitetui, pagarbos jo bendruomenei; kolegialumo bei padorumo ir pagarbos žmogaus orumui ir autonomijai, normas. Komisija nurodė, kad žodžiai, posakiai ir scenos žeminančios fakulteto bendruomenę, darančios žalą viso universiteto įvaizdžiui ir reputacijai. Žodžiai ir scenos gali būti interpretuojamos kaip grasinančio pobūdžio, kuriomis siekiama sukurti bauginančią, nesaugią ir priešišką aplinką. Komisija 2022 m. gruodžio 13 d. taip pat buvo konstatavusi, kad apeliantas (ieškovas) pažeidė etikos kodekso normas (žr. šios nutarties 19 punktą). Apeliantas (ieškovas) per du mėnesius teikė apeliacijas dėl dvylikos studijų dalykų ir nei viena nebuvo patenkinta [nebuvo patenkintos visa apimtimi, t. y. kai kurios patenkintos iš dalies] (e. b. t. 2, l. 16–22, 66, 116–117). Todėl apeliantas (ieškovas) toliau pažeidžia etikos normas reikalaudamas išskirtinių teisių arba jomis akivaizdžiai piktnaudžiauja. Pripažino, kad ateityje reikėtų nesusieti tikrų asmenų su personažais, įskaitant kitų objektų. Komisija rekomenduoja apeliantą (ieškovą) pašalinti iš universiteto su teise grįžti į studijas ne anksčiau kaip 2023 m. rudens semestrą su sąlygomis, jeigu jis ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo pašalinimo iš universiteto viešai pripažins savo neetišką elgesį, siejamą su ginčo kūrinio demonstravimu ir jo įrašo platinimu, ir už jį atsiprašys fakulteto bendruomenės; pašalins ginčo kūrinio įrašą iš YouTube platformos ir daugiau jo viešai neplatins; nutrauks bet kokią kitą etikos kodekso normas pažeidžiančią veiklą (inter alia siekį nepelnytai išsiskirti, reikalauti išskirtinių teisių, piktnaudžiavimą savo teisėmis) (e. b. t. 1, l. 17–18). Neįvykdžius nurodytų sąlygų, komisija rekomenduoja apeliantui (ieškovui) skirtą poveikio priemonę pakeisti į pašalinimą iš universiteto be teisės sugrįžti į studijas.

25.       Etikos komisijos protokolo pagrindu rektorius 2023 m. sausio 26 d. įsakymu (e. l. t. 1, l. 13, 26, 95) už etikos kodekso nuostatų pažeidimus nutarė apeliantą (ieškovą) pašalinti iš universiteto su teise kreiptis dėl grįžimo į studijas ne anksčiau kaip nuo 2024 m. pavasario semestro, jeigu bus išpildytos įsakyme nurodytos sąlygos.

26.       Rektorius priėmė 2023 m. vasario 6 d. įsakymą (e. b. t. 1, l. 12, 96) konstatuodamas, kad apeliantas (ieškovas) neįvykdė 2023 m. sausio 26 d. įsakyme nurodytų sąlygų per nurodytą terminą, todėl apeliantas (ieškovas) išbrauktas iš studentų sąrašų be teisės tęsti studijas universitete.

27.       Apeliantas (ieškovas) kreipėsi į teismą ginčydamas etikos komisijos 2023 m. sausio 16 d. sprendimą ir rektoriaus 2023 m. sausio 26 d. įsakymą. Pirmosios instancijos teismas apelianto (ieškovo) ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad apeliantas (ieškovas) pasirinko netinkamą būdą išreikšti nepasitenkinimą atsakovo fakulteto veikla, peržengė įsitikinimų ir žodžio laisvės ribas, tokiu būdu pažeisdamas atsakovo etikos kodekso normas. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde plačiai dėstydamas argumentus apie atsakovo dalykinės reputacijos nepažeidimą ir atitinkamai žalos nepadarymą, ar jo bendruomenės narių garbės ir orumo nepažeidimą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamos bylos teisminio nagrinėjimo objektas yra apelianto (ieškovo) pašalinimas iš universiteto už etikos pažeidimus. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su universiteto dalykinės reputacijos (ne)pažeidimu ir atitinkamai (ne)padaryta žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137, 6.263 straipsniai), ar jo bendruomenės narių garbės ir orumo (ne)pažeidimu (CK 2.24 straipsnis), nėra susiję su ginčo objektu ir todėl nebus vertinami. Teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu, kurie yra susiję su ginčo kūriniu ir atitinkamai atsakovo konstatuotais dėl jo sukūrimo ir paviešinimo etikos pažeidimais, sudariusiais pagrindą pašalinti apeliantą (ieškovą) iš atsakovo universiteto.

Dėl apeliacinio skundo

 

28.       Apelianto (ieškovo) nuomone, jis ieškojo būdų bendradarbiauti su atsakovu gerinant studijų kokybės klausimus, todėl sukūrė ginčo kūrinį bandydamas viešai parodyti studijų kokybės problemas, tikėdamasis, kad toks būdas padės jas išspręsti. Apelianto (ieškovo) nuomone, atsakovas netinkamai sureaguodamas į kritiką priėmė nepagrįstai jo saviraiškos teisę apribojančius ginčo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą ir 2023 m. sausio 26 d. įsakymą (žr. šios nutarties 24, 25 punktus), kurių pagrindu, apeliantui (ieškovui) neįvykdžius 2023 m. sausio 26 d. įsakyme nurodytų sąlygų, 2023 m. vasario 6 d. įsakymu (žr. šios nutarties 26 punktą) jis buvo pašalintas iš atsakovo universiteto be galimybės sugrįžti.

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad studijų sutarties nutraukimas (šiuo atveju pašalinimas iš universiteto) vertintinas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties 23 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-378/2017). Todėl nagrinėjamu atveju yra svarbi būtent šioje byloje susiklosčiusi faktinė situacija, t. y. faktinės aplinkybės tiek iki ginčo kūrinio sukūrimo, tiek po šio kūrinio viešo parodymo (suvaidinimo) ir jo patalpinimo YouTube platformoje bei atsakovo siūlymo jį iš viešos erdvės išimti, kas būtų sąlygoję kitokias pasekmes apeliantui (ieškovui). Taigi, ištyrus šias faktines aplinkybes, be kita ko, ginčo kūrinio, kas buvo tiesioginė pasekmė apelianto (ieškovo) pašalinimo iš atsakovo universiteto be teisės ateityje tęsti studijas, turinį, vertintinas atsakovo veiksmų pagrįstumas apeliantą (ieškovą) pašalinti iš universiteto už etikos pažeidimus. Tiek teisės aktuose (Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 4 straipsnio 2 dalis, 62 straipsnio 3 dalis 2 punktas, 75 straipsnio 5 dalis), tiek atsakovo vidaus aktuose, kaip viena iš studento pareigų yra įtvirtintas atsakovo etikos kodekso laikymasis (atsakovo statuto 89 straipsnis, atsakovo studijų reguliamino 178 straipsnis). Atsakovo etikos kodeksu siekiama apibrėžti pagrindines atsakovo bendruomenės narių etikos normas ir principus, įvardyti priemones, užtikrinančias, kad profesinė etika ir elgesys atitiktų kodekso reikalavimus. Šis kodeksas taikomas visiems atsakovo bendruomenės nariams, įskaitant studentus. Be kita ko, studijų sutarties 7.5 punkte nustatyta, kad studentas įsipareigoja laikytis etikos kodekso nuostatų, akademinės drausmės ir sąžiningumo principų, vidaus tvarkos taisyklių, bendrųjų reikalavimų studentams (žr. šios nutarties 15 punktą). Aukštoji mokykla turi teisę savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus, už studento pareigų pažeidimus skirti studentams drausmines nuobaudas (Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 9 punktas, redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.) (Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-617-221/2013). Drausminių nuobaudų skyrimo tvarka konkrečiu atveju numatyta atsakovo statuto 44.4 , 60.8, 78.7 punktuose ir studijų reguliamino V skyriuje „Studentų ir klausytojų pareigos, teisės ir atsakomybė“.

30.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas (ieškovas) trečiame studijų kurse neteko teisės studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje (e. b. t. 1, l. 11) (žr. šios nutarties 16 punktą), nes, kaip paaiškino fakulteto dekanas, neatvyko į egzaminą ((duomenys neskelbtini) 13.00 val. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 08 sek. – 41 min. 21 sek.). Tuo tarpu ginčo kūrinys sukurtas, parodytas auditorijai ir išplatintas viešoje erdvėje po šios teisės studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje netekimo, kas neatmestina, galėjo būti priežastimi, ar viena iš jų, realizuoti ginčo kūrinį. Paminėtina, kad pirmąjį kartą nuobauda apeliantui (ieškovui) už etikos pažeidimus, bet ne už ginčo kūrinį, paskirta atsakovo rektoriaus 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu, kurio jis neskundė. Apeliantas (ieškovas) šiuo atsakovo rektoriaus įsakymu buvo pripažintas pažeidęs etikos kodeksą, nes savo elgesiu nepelnytai siekė išsiskirti ir nepagrįstai reikalavo išskirtinių teisių fakultete dėstomų dalykų paskaitose, elgesys su studentais ir dėstytojais neatitiko etikos standarto. Svarbu yra tai, kad apeliantui (ieškovui) buvo paskirtas įspėjimas ir pasiūlyta nutraukti neetišką elgesį (žr. šios nutarties 20 punktą). Apelianto (ieškovo) neetišku elgesiu skundėsi fakulteto bendruomenė (e. b. t. 1, l. 68–73) ir apie jį informavo išorinės institucijos (e. b. t. 1, l. 74, 75). Tačiau ir po aptariamos nuobaudos ir atsakovo raginimo tai padaryti, apeliantas (ieškovas) savo neetiško elgesio nenutraukė.

31.       Taigi, etikos pažeidimai dėl ginčo kūrinio atsakovo skundžiamais sprendimais konstatuoti antrąjį kartą (žr. šios nutarties 24, 25 punktai). Etikos komisija ginčo sprendimu (protokolu) (e. b. t. 1, l. 93–94) konstatavo, kad apeliantas (ieškovas) pažeidė etikos kodekso, kaip antai, lojalumo universitetui, pagarbos jo bendruomenei; kolegialumo bei padorumo ir pagarbos žmogaus orumui ir autonomijai, normas (žr. šios nutarties 17 punktą). Šio etikos komisijos sprendimo (protokolo) pagrindu rektorius įsakymu (e. l. t. 1, l. 13, 26, 95) už etikos kodekso nuostatų pažeidimus nutarė apeliantą (ieškovą) pašalinti iš universiteto su teise kreiptis dėl grįžimo į studijas, jeigu bus išpildytos įsakyme nurodytos sąlygos. Tačiau apeliantas (ieškovas) šių sąlygų neįgyvendino, be kita ko, viešai nepripažino savo neetiško elgesio, siejamo su ginčo kūrinio demonstravimu ir jo įrašo platinimu, ir už jį neatsiprašė; ginčo kūrinio iš viešosios erdvės nepašalino (žr. šios nutarties 24 punktą). Todėl atsakovo įsakymu (e. b. t. 1, l. 12, 96) apeliantas (ieškovas), kaip neįvykdęs nurodytų sąlygų per nurodytą terminą, išbrauktas iš studentų sąrašų be teisės tęsti studijas universitete (žr. šios nutarties 26 punktą). Kaip matyti, pašalinimas už universiteto be teisės sugrįžti taikytas esant apelianto (ieškovo) elgesio dėl etikos kodekso normų pažeidimo pakartotinumui ir po galimybės pasitaisyti neišnaudojimo. Apeliantas (ieškovas) pasirinko ne atsakovo siūlomo elgesio kompromisinį ir taikų variantą, o ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus teisme, savo elgesio nelaikydamas netinkamu ir jo nevertindamas savikritiškai. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad apeliantas (ieškovas) ieškinyje reikalavimo panaikinti 2023 m. vasario 6 d. įsakymą, kuriuo jis išbrauktas iš studentų sąrašų be teisės tęsti studijas universitete (žr. šios nutarties 26 punktą), apskritai neformulavo.

32.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, esminė studento pareiga – sąžiningai studijuoti vadovaujantis aukštosios mokyklos nustatyta vidine tvarka. Mokslo ir studijų tvarkos nustatymas patenka į mokyklos autonomijos ribas. Vidinės studijų tvarkos ir taisyklių nustatymas yra universiteto diskrecija, kuri apima ir teisę nustatyti drausminių nuobaudų skyrimo tvarką ir pagrindus (žr. šios nutarties 29 punktą). Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertintinas pagrindų taikymo konkrečiu ginčo atveju ir nuobaudos skyrimo teisėtumas ir proporcingumas padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2007; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-378/2017).

33.       Apeliantas (ieškovas) apeliacinį skundą grindžia procedūriniais pažeidimais, tačiau jie teisėjų kolegijos vertinami kaip nepagrįsti (žr. šios nutarties 24 punktas). Etikos komisijos nuostatų 28 punkte nurodyta, kad pranešimo subjektai yra informuojami apie pranešėją ir pranešimo turinį, o 30 punktas nustato, kad komisija privalo sudaryti sąlygas pranešėjui ir pranešimo subjektams būti išklausytiems. Apeliantas (ieškovas) dalyvavo etikos komisijos posėdyje dėl jo pašalinimo, buvo išklausytas ne tik žodžiu, bet ir po komisijos posėdžio raštu, todėl jo teisė būti išklausytam buvo tinkamai įgyvendinta. Ginčo nuobaudą skyrė rektorius, o pasiūlymą nuobaudai (pranešimą dėl galimai padaryto etikos kodekso pažeidimo) pateikė akademinio padalinio vadovas (dekanas), t. y. vadovaujantis vidiniu atsakovo teisiniu reguliavimu (žr. atsakovo reguliamino 182 punktą). Todėl procedūrinių pažeidimų teisėjų kolegija neįžvelgia. Tai, kad nebuvo apklausti ginčo kūrinį stebėję asmenys, apelianto (ieškovo) teisių pažeidimo negali lemti. Visų pirma, jų apklausti nebuvo prašoma, antra, etikos komisija turėjo viešai prieinamą ginčo kūrinio transliaciją. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apelianto (ieškovo) iniciatyva apklaustas tik vienas ginčo kūrinį stebėjęs studentas, kurio liudijimas apeliantui (ieškovui), be kita ko, nebuvo visiškai palankus. Liudytojas parodė, kad apie fakultete kilusias problemas dėl studijų kokybės nėra girdėjęs. Liudytojo teigimu, apeliantas (ieškovas) yra reikalaujantis dėmesio, siekiantis populiarumo, atkreipti į save dėmesį ir padaryti žygdarbį. Jis patvirtino, kad ginčo kūrinys buvo apie fakultetą, o ginčo kūrinys parengtas filmo siužeto pagrindu, t. y. paremtas filmo motyvais ir garso takeliu. Kadangi ginčo kūrinys asmeniškai liudytojo nepalietė, jis ramiai, tiesiog, kaip meno kūrinį, stebėjo scenas, tačiau pripažino, kad apie fakultetą ir dekaną buvo atsiliepiama blogai. Liudytojas taip pat paliudijo, kad dekanas apeliantą (ieškovą) pažinojo, todėl atitinkamai sureagavo (duomenys neskelbtini) 10.00 val. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 40 sek. – 1 val. 15 min. 34 sek.). Tokie liudytojo parodymai sudaro pagrindą spręsti, kad ginčo kūrinys peržengė saviraiškos ribas universiteto bendruomenės atžvilgiu, nes jį įvertinus konkrečiame pirmiau minėtų faktinių aplinkybių kontekste (žr. šios nutarties 21 punktą), buvo galima padaryti pagrįstą prielaidą apie ketinimą atlikti tam tikrus neteisėtus veiksmus, kas etikos komisijos ir buvo įžvelgta (žr. šios nutarties 24 punktą).

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apelianto (ieškovo) veiksmai taip pat leidžia daryti išvadą, kad buvo peržengtos saviraiškos laisvės ribos. Apeliantas (ieškovas) buvo pašalintas iš valstybės finansuojamos vietos, o jo skundai ne tik atsakovo, tačiau ir išorinių institucijų dėl nepakankamos studijų kokybės ir pan. buvo įvertinti iš esmės nepagrįstais, t. y. dažnu atveju atmesti, o retu atveju tenkinti iš dalies (žr. šios nutarties 24 punktą), todėl apeliantas (ieškovas) neteisus, kad dekanas pranešime (žr. šios nutarties 21 punktą) ir etikos komisija protokole (žr. šios nutarties 24 punktą) šiuos duomenis įvertino netinkamai. Be to, apeliantas (ieškovas) buvo įspėtas dėl neetiško elgesio, tačiau nepaisydamas visų šių aplinkybių viešai demonstravo ginčo kūrinį. Ginčo kūrinys iki šiol yra patalpintas viešoje erdvėje, nors atsakovas ragino jį pašalinti, kas būtų sąlygoją studijų fakultete išsaugojimą. Pirmosios instancijos teisme apeliantas (ieškovas) teikdamas paaiškinimus nurodė, kad šia byla jis siekia padaryti spaudimą fakulteto administracijai, jog jam toliau būtų leidžiama studijuoti fakultete (universitete) (duomenys neskelbtini) 10.00 val. teismo posėdžio garso įrašas: 54 mis. 00 sek. – 56 min. 50 sek.). Taigi, apeliantas (ieškovas) pripažino, kad ginčo kūrinio tikslas buvo spaudimas fakulteto administracijai, priversti pripažinti savo klaidas ir jo, kaip studento, teisumą.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apelianto (ieškovo) elgesys, kai jis nepaisydamas atsakovo pasiūlymo atsiprašyti ir nebendradarbiaudamas ieškant kompromiso, teisminės pagalbos keliu siekia grįžti į studijas, rodo, kad apeliantas (ieškovas) kritiškai nevertina savo elgesio ir jo netaiso, be to, nesiekia sušvelninti kilusių pasekmių. Pažymėtina, kad ginčo kūrinyje vartojami žodžiai, vaizduojamos scenos, muzika ir intonacija leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie siekį imtis galimai fizinių veiksmų fakulteto bendruomenės narių atžvilgiu, tam kad įrodyti savo subjektyvią tiesą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ginčo kūrinyje atliekamą dainą, kurioje kartojama, kad fakulteto bendruomenė „nusipelnė kentėti“, jog jis kerštaus, „sumaus kiekvieno nedorėlio galūnę“; „Jūs visi nusipelnėte kentėti“; „nes jie visi nusipelnė kentėti“; „ir aš kerštausiu“; „ir aš išvaduosiu fakultetą į jo viršūnę, ir sumausiu kiekvieno nedorėlio galūnę“; „ir nė vienas, ir nė dešimt, ir ne šimtas manęs neapramins, bet aš jus visus paimsiu ha ha“ (žr. ginčo kūrinio 56 min.). Įtakos bauginančiai ginčo kūrinio atmosferai turi ir tai, kad apelianto (ieškovo) grasinančio turinio daina buvo atliekama pagal garso takelį iš filmo, kuris pristatomas kaip šokiruojanti siaubo istorija. Šiame filme daina atliekama kirpėjo, žudančio savo klientus ir jų mėsą teikiančius maistui (bandelių įdarui). Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo kūrinio techniniai nesklandumai netrukdė suvokti ginčo kūrinio konteksto, priešingai nei mano apeliantas (ieškovas).

36.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas dekanas paliudijo, kad jis aiškiai save ginčo kūrinyje identifikavo. Jis taip pat suprato, kad apeliantas (ieškovas) vaidina save, jog jis kerštaus fakultetui, įskaitant jam, jis pasieks savo tikslus ir niekas jo nesulaikys, kad „sutrins galūnę“, be kita ko, buvo naudojamas plaktukas, išsakomi žodžiai, kad „nusipelnė kentėti“. Jis kaip dekanas privalėjo imtis konkrečių veiksmų, kad išvengtų tolesnių neigiamų pasekmių, nes fakultete buvo gąsdinanti aplinka, teiravosi įvairios institucijos, su kuriomis fakultetas bendradarbiauja. Liudytojo nuomone, toks apelianto (ieškovo) elgesys negali būti toleruojamas. Tuo labiau, kad tokiais būdais yra bandoma pasiekti tam tikrų rezultatų. Liudytojo nuomone, sunku tolesnius santykius įsivaizduoti, nes nežinai ko galima tikėtis. Ginčo kūrinio sukūrimas nebuvo geranoriškas veiksmas, o sukurtas siekiant kerštauti ir paniekinti fakulteto bendruomenę (duomenys neskelbtini) 13.00 val. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 40 sek. – 58 min. 20 sek.).

37.       Pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinio skundo argumentus, kaip antai, kad dėl aukščiau nurodyto apelianto (ieškovo) elgesio ginčo įsakymu buvo suvaržyta apelianto (ieškovo) teisė ir laisvė reikšti savo įsitikinimus, pažeista kritinio mąstymo tradicija, atviro diskutuotinų klausimų svarstymo atmosfera, lygių teisių ir galimybių puoselėjimas, vertinti kaip nepagrįstus. Priešingai, ginčo kūrinys, kuriame nepalankiai ir nepagarbiai atsiliepiama apie fakulteto bendruomenę, ištransliuojama žinutė apie galimą fizinį susidorojimą, akivaizdžiai nesuderinamas su atsakovo etikos kodekso pamatiniais principais. Svarbu tai, kad apelianto (ieškovo) viešai demonstruotas ginčo kūrinys nebuvo atsitiktinis veiksmas ar netyčinis jo elgesys, o etikos kodekso normų neatitinkantis elgesys nebuvo vienkartinio pobūdžio. Be to, apeliantui (ieškovui) buvo suteikta galimybė keisti atsakovui universitetui ir jo bendruomenei nepriimtiną elgesį, atsiprašyti už savo veiksmus, kas būtų lėmę galimybę grįžti į studijas po tam tikro termino. Tačiau apeliantas (ieškovas) tokia galimybe nepasinaudojo, kas sąlygojo įsakymo priėmimą, kai apeliantas (ieškovas) iš atsakovo universiteto buvo pašalintas be teisės grįžti į studijas, kurio, be kita ko, apeliantas (ieškovas) neskundžia. Teisėjų kolegija pažymi, kad pašalinimas iš universiteto be teisės sugrįžti priimtas tik po to, kai apeliantas (ieškovas) nepasinaudojo galimybe universiteto bendruomenės atsiprašyti ir pašalinti ginčo kūrinio iš viešosios erdvės. Todėl atsakovo pašalinimą iš atsakovo (universiteto) sąlygojo ir paties apelianto (ieškovo) tolimesni veiksmai ir elgesys. Todėl teisėjų kolegija nesutinka, kad skirta nuobauda su teise visų pirma pasitaisyti yra per griežta ir neproporcinga padarytam etikos pažeidimui.

38.       Kaip minėta, nagrinėjamos bylos teisminio nagrinėjimo objektas yra apelianto (ieškovo) pašalinimas iš atsakovo universiteto už etikos pažeidimus, t. y. atsakovo ginčo etikos komisijos ir rektoriaus sprendimų dėl apelianto (ieškovo) padarytų etikos pažeidimų – teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl studijų kokybės trūkumai šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi ir dėl jų plačiai nėra pasisakoma, pažymint, kad, be kita ko, byloje yra priešingi duomenys (e. l. t. 4, l. 16–19, 20–22), kad studijų kokybės vertinimo centras nenustatė, kad atsakovas būtų pažeidęs apelianto (ieškovo) teises į kokybišką aukštąjį mokslą, ir nemato pagrindo siūlyti atitinkamai ministerijai inicijuoti neeilinį krypties studijų išorinį vertinimą. Kita vertus, kolegijos vertinimu, apelianto (ieškovo) elgesys yra prieštaringas, kai jis siekia sugrįžti studijuoti į universitetą (fakultetą), kurio studijų kokybė jo netenkina. Toks apelianto (ieškovo) elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad jo grąžinimas į universitetą prieštarautų jo paties interesams, kai, jo nuomone, studijos nekokybiškos, pažeidžiančios apelianto (ieškovo), kaip studento, teises, dėstytojai yra nekvalifikuoti, administracija ir vadovybė nekompetentingi. Apeliantui (ieškovui) nėra užkertamas kelias pasirinkti kitą mokymosi įstaigą, jo nuomone, atitiksiančią jo lūkesčius.

39.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, konstatuotina, kad apelianto (ieškovo) apeliacinis skundas nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apelianto (ieškovo) apeliacinis skundas atmetamas.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

40.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

41.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, aiškino ir taikė teisingumo ir protingumo principus, susiedamas juos su aukštosios mokyklos autonomijos principu, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

42.       Iš bylą pralaimėjusio apelianto (ieškovo) priešingai šaliai atsakovui priteisiamos 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).

43.       Apeliantas (ieškovas) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 1 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, apeliacinį skundą atmetus, valstybei žyminis mokestis nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo

2024 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (ieškovo) J. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui (juridinio asmens kodas 111950396) 1 452,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Simona Dementavičienė

 

 

Anita Sereikienė

 

 

Agnė Vyliaudaitė