Administracinė byla Nr. eA-1514-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09045-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.12; 22.2; 22.7

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I.

 

1.       Pareiškėja O. P. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) direktoriaus pavaduotojos L. V. (toliau – ir Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja) 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 4K-935 „Dėl O. P. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigas; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1.       Iki 2023 m. rugsėjo 25 d. ji dirbo Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vyresniąja specialiste. Skyriaus vedėja L. L. 2023 m. liepos 28 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoją L. V. su prašymu organizuoti pareiškėjos veiklos neeilinį vertinimą, siūlant tarnybinę veiklą vertinti „nepatenkinamai“, nes pareiškėja negeba atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų: per šešis darbo mėnesius Kontrolės skyriuje neišmoko savarankiškai tinkamai atlikti net pačių nesudėtingiausių funkcijų, neturi gebėjimų rengti sprendimus, nesugeba analitiškai vertinti ir apibendrinti informacijos, sklandžiai dėstyti mintis raštu. Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 4K-742 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo“ priimtas sprendimas atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą. 2023 m. rugpjūčio 28 d. įvyko pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės, Kontrolės skyriaus vedėjos L. L., pokalbis, kurio metu buvo vertinama pareiškėjos tarnybinė veikla. Pokalbio metu pareiškėjos tiesioginė vadovė turėjo išankstinį nusistatymą, kad pareiškėjos tarnybinė veikla turi būti įvertinta „nepatenkinamai“ ir pareiškėja turi būti atleista iš valstybės tarnybos. 

2.2.       Pareiškėjos tarnybinė veikla buvo vertinama Migracijos departamento valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 14 d. posėdyje (protokolas Nr. 11A-1), kurio metu pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta „nepatenkinamai“ ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui buvo pateiktas siūlymas valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų (Komisijos 2023 m. rugsėjo 14 d. išvada Nr. 19K-1196 (toliau – ir Išvada)). Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos Įsakymu pareiškėja buvo atleista iš Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigų nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. Tiek su Išvada, tiek su Įsakymu pareiškėja nesutinka, mano, kad jie yra neteisėti, todėl Įsakymas turi būti panaikintas, o pareiškėja grąžinta į pareigas bei priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2.3.       Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtintų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 17.8 punkte yra įtvirtinta, kad Migracijos departamento direktorius priima į pareigas ir atleidžia iš jų Migracijos departamento valstybės tarnautojus, darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina, skiria nuobaudas, pašalpas. Pagal Nuostatų 15 punktą, nesant direktoriaus, jo funkcijas atlieka direktoriaus pavaduotojas, tačiau tais atvejais, kai direktoriaus pavaduotojas laikinai eina direktoriaus pareigas, jis sprendimus priima kaip įstaigos vadovas. Dėl pareiškėjai nesuprantamų priežasčių jos tiesioginė vadovė motyvuotą siūlymą atlikti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą teikė ne Migracijos departamento direktorei, o direktoriaus pavaduotojai, nors pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 27 straipsnio 11 dalį, toks siūlymas privalo būti teikiamas įstaigos vadovui, t. y. Migracijos departamento direktorei. Sprendimą atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą priėmė ne Migracijos departamento direktorė, o direktoriaus pavaduotoja, kuri buvo ir Komisijos pirmininkė.

2.4.       Kadangi Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja priėmė sprendimą, jog yra pagrindas atlikti pareiškėjos neeilinį vertinimą, o motyvuotame siūlyme taip pat buvo pateiktas išankstinis pareiškėjos tiesioginės vadovės vertinimas, kad pareiškėjos tarnybinė veikla būtų vertinama „nepatenkinamai“, atleidžiant pareiškėją iš pareigų, yra pagrindo abejoti, ar Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja galėjo būti nešališka vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą Komisijos posėdyje. Komisijos pirmininkė privalėjo nusišalinti, o Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos ir tiesioginės vadovės tarnybinės veiklos vertinimai labai skyrėsi, privalėjo į Komisijos posėdį kviesti pareiškėjos tiesioginę vadovę, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti.

2.5.       Viena iš Komisijos posėdžio dalių yra Komisijos narių būsimo vertinimo aptarimas. Iš pareiškėjai pateikto Komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad Komisijos nariai neatliko pareigos aptarti vertinimą, nes garso įrašas pasibaigia, kai pareiškėja atsijungia iš programos „ZOOM“, todėl nėra aišku, kokiais motyvais buvo priimtas sprendimas sutikti su pareiškėjos tiesioginės vadovės vertinimu pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti „nepatenkinamai“.

2.6.       Įsakymą priėmė ne Migracijos departamento direktorė, o jos pavaduotoja, nors pagal teisinį reguliavimą tą turi padaryti įstaigos vadovas arba kitas asmuo, laikinai einantis jo pareigas. Iš Įsakymo preambulės negalima daryti išvados, kad Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja 2023 m. rugsėjo 22 d. būtų laikinai pavadavusi Migracijos departamento direktorę, todėl Įsakymas yra pasirašytas netinkamo asmens, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti Įsakymą.

2.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

3.       Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.       Pareiškėja skunde nenurodo jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ji 2023 m. dirbo „gerai“, o Komisija neturėjo faktinio pagrindo jos veiklą įvertinti „nepatenkinamai“. Atsakovas nesutinka su skundo argumentais, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė, nusprendusi atlikti pareiškėjos neeilinį vertinimą, turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Būtent tiesioginei vadovei teisės aktais yra nustatyta pareiga vertinti pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o vienas iš valstybės tarnautojo neeilinio vertinimo pagrindų, nustatytų VTĮ 27 straipsnio 11 dalyje, yra būtent tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas, susijęs su valstybės tarnautojo kvalifikacija ir gebėjimais atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Taigi, pareiškėjos tiesioginė vadovė, nustačiusi, kad pareiškėja negeba atlikti jos pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą inicijuoti pareiškėjos neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, o toks teisės aktų nustatyta tvarka atliktas veiksmas negali būti laikomas nusistatymu prieš pareiškėją ir, tuo labiau, nepatvirtina pareiškėjos teiginių, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas yra neteisėtas.

4.2.       Nei VTĮ, nei šį įstatymą įgyvendinančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtiname Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nėra nustatyta pareigos nei vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui, nei vertinimą atliekančiai komisijai aptarinėti su vertinamu valstybės tarnautoju siūlymą dėl jo vertinimo rezultato. Pareiškėjos veikos įvertinimas yra išsamiai aprašytas tiesioginės vadovės vertinimo išvadoje, pateikti tiesioginės vadovės vertinimo motyvai atsižvelgiant į pareiškėjos gebėjimus, taip pat nurodytas siūlymas dėl jos atleidimo iš pareigų. Su šia išvada pareiškėja buvo supažindinta, pateikė savo nesutikimo motyvus. Taigi, pareiškėjos teiginiai neatitinka nei teisės aktų reikalavimų, nei faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą neteisėtu.

4.3.       Pareiškėja prieš Komisijos posėdį buvo atsiuntusi papildomus paaiškinimus dėl savo darbo Kontrolės skyriuje, juos Komisija išnagrinėjo ir paaiškinimuose nurodytas aplinkybes aiškinosi tiek su pareiškėjos tiesiogine vadove, tiek su vadovę pavaduojančia skyriaus patarėja, tiek su pareiškėjai skirta mentore, tiek su pačia pareiškėja. Komisijai taip pat buvo pateiktas susirašinėjimas su pareiškėja, pagrindžiantis informaciją apie pareiškėjos darbą. Komisija suteikė pareiškėjai galimybę pasisakyti tiek dėl jai nustatytų užduočių atlikimo, tiek dėl bendrų jos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pareiškėjai buvo užduodami patikslinantys klausimai, suteikiama galimybė pasisakyti dėl tiesioginės valdovės nustatytų pareiškėjos veiklos rezultatų. Taigi, Komisija surinko išsamią informaciją, kurios pagrindu atlikto visapusišką ir objektyvų pareiškėjos veiklos vertinimą. Pareiškėjai buvo pasiūlyta nurodyti asmenis, kuriuos Komisija turėtų išklausyti papildomai, tačiau pareiškėja nenurodė tokių asmenų.

4.4.       Nuostatų 17.2 papunktyje nustatyta, kad Migracijos departamento direktorius planuoja, organizuoja ir kontroliuoja Migracijos departamento veiklą, kad būtų pasiektas Migracijos departamento veiklos tikslas ir tinkamai atliekamos funkcijos, atstovauja Migracijos departamentui santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis ir fiziniais asmenimis. Organizuodamas Migracijos departamento veiklą, Migracijos departamento direktorius tvirtina Migracijos departamento darbuotojų pareigybės aprašymus. Migracijos departamento direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3K-170 buvo patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymas, kurio 12 punkte yra nustatyta, kad viena iš direktoriaus pavaduotojo pareigybės specializacijų yra personalo valdymas. Taigi, pareiškėjos tiesioginė vadovė pagrįstai prašymą dėl pareiškėjos neeilinio vertinimo pateikė Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojai, o Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja pagrįstai nusprendė atlikti pareiškėjos neeilinį vertinimą.

4.5.       Komisijos nario nusišalinimo pagrindai nurodyti Aprašo 47 punkte. Pareiškėja nei Komisijos posėdžio metu, nei savo skunde nepateikė jokių objektyviai egzistuojančių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos nešališkumo, o vien deklaratyvūs teiginiai, kad ši vertinimo komisijos narė buvo tariamai iš anksto nusistačiusi prieš pareiškėją, vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kuri nesudaro pagrindo pripažinti Komisijos atliktą vertinimą neteisėtu ar nepagrįstu. Be to, sprendimai dėl pareiškėjos vertinimo buvo priimti vienbalsiai, o, Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojai nusišalinus, ši aplinkybė neturėtų įtakos bendram Komisijos sprendimui.

4.6.       Pareiškėjos skundo teiginiai, kad Komisija posėdžio metu neanalizavo tiesioginės vadovės sprendimo pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti „nepatenkinamai“, yra deklaratyvūs, nes pareiškėja buvo išklausyta, buvo paprašyta papasakoti apie jai skirtas metines užduotis ir jų vykdymą, buvo užduodami klausimai, susiję su pareiškėjos gebėjimais ir kvalifikacija. Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojos tiesioginė vadovė, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

4.7.       Aprašo 49 punkte yra išskirti keturi atskiri valstybės tarnautojo vertinimo komisijoje etapai: nagrinėjimas pagal vertinimo išvadą; sprendimo dėl vertinimo priėmimas; sprendimo dėl siūlymo priėmimas; vertinimo komisijos išvados surašymas pagal Aprašo 5 priede nustatytą formą. Vadovaujantis Viešojo valdymo agentūros parengtų rekomendacijų dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo V skyriuje pateiktomis rekomendacijomis, būtent pirmojo etapo, kurį sudaro pokalbis su vertinamu valstybės tarnautoju ir vertinimo išvados nagrinėjimas, daromas garso įrašas. Rekomendacijos nenumato garso įrašo darymo kitų etapų metu. Viso pokalbio su pareiškėja metu buvo daromas garso įrašas, garso įrašai taip pat buvo daromi pokalbių su pareiškėjos tiesiogine vadove, skyriaus patarėja ir pareiškėjai skirta mentore metu. Komisija dėl pareiškėjos užduočių vertinimo turėjo klausimų tiek pareiškėjai, tiek jos tiesioginei vadovei, taigi, tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojos tiesioginė vadovė, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

4.8.       Komisija surašė Išvadą, kuri buvo pateikta pareiškėjai ir Migracijos departamento direktorei (Aprašo 57 p.). Vadovaujantis VTĮ 27 straipsnio 13 dalimi, ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma. Migracijos departamento direktorė, susipažinusi su Išvada, savo rezoliucija Išvadai pritarė ir nurodė atleisti pareiškėją, taigi sprendimą atleisti pareiškėją iš pareigų priėmė ne Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja, o Migracijos departamento direktorė. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme numatyta, kad viena iš direktoriaus pavaduotojo pareigybės specializacijų yra personalo valdymas, Įsakymą dėl atleidimo iš pareigų pasirašė Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja. Todėl skundo teiginiai, kad Įsakymas yra neteisėtas dėl to, kad jį pasirašė ne Migracijos departamento direktorė, laikytini nepagrįstais.

4.9.       Visi tiesioginės vadovės vertinimo išvadoje nurodyti pareiškėjos darbo rezultatai yra užfiksuoti Migracijos departamento dokumentų valdymo sistemoje ir MIGRIS. Šių informacinių sistemų duomenys patvirtina, kad pareiškėja jai pavestas užduotis atlikdavo pažeisdama nustatytus terminus, nors jos darbo krūvis buvo mažas. Atlikdama užduotis pareiškėja darė turinio, stiliaus, logines klaidas, kurios turėjo esminę reikšmę, nes, neteisingai nurodžius asmens duomenis, sistemoje nebus paskelbtas draudimas atvykti užsieniečiui (t. y. užsienietis, kuriam uždrausta atvykti pagal tarptautines sankcijas, galės atvykti į Lietuvos Respubliką arba, atvirkščiai, užsieniečiui, kuriam nebetaikomos tarptautinės sankcijos, vis dar bus uždrausta atvykti).

 

II.

 

4.       Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjos O. P. skundą.

5.       Teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, kad, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, atsakovas pateikė papildomus dokumentus (2019 m. gruodžio 27 d. elektroninio laiško kopiją), kuriuos prašė pridėti prie bylos. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pareiga pateikti visą turimą su ginču susijusią medžiagą buvo nurodyta teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartyje, kuria pareiškėjos skundas buvo persiųstas atsakovui atsiliepimui pateikti bei siunčiant šaukimus į posėdį. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė, kodėl į bylą teikiamo įrodymo (2019 m. gruodžio 27 d. elektroninio laiško kopiją) negalėjo pateikti kartu su atsiliepimu arba bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėja kvestionavo Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos įgaliojimus atlikti tam tikrus veiksmus, buvo akivaizdi jau iš pareiškėjos skundo, todėl atsakovo teiginiai, jog šio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado tik išklausius pareiškėjos atstovo baigiamąją kalbą, yra nepagrįsti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovas, kuris yra atstovaujamas profesionalių teisininkų, žinojo tiek apie pareigą teikti įrodymus nustatytu laiku, tiek apie galimybę naudotis turimais įrodymais ginantis nuo pareiškėjos skundo argumentų. Atsakovui neįrodžius, kad aptariamas dokumentas į bylą negalėjo būti pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas, vadovaudamasis proceso operatyvumo ir šalių lygiateisiškumo principais, prašymo pridėti naują įrodymą netenkino ir spręsdamas bylą juo nesivadovavo.

6.       Teismas sprendime nurodė, kad byloje nustatytos šios aplinkybės:

7.1.       Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja buvo priimta į Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigas nuo 2023 m. sausio 19 d.

7.2.       Tiesioginė pareiškėjos vadovė Kontrolės skyriaus vedėja L. L. 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateikė pasiūlymą Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojai L. V. atlikti neeilinį pareiškėjos vertinimą, nurodydama, kad pareiškėja negeba atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 4K-742 buvo nuspręsta atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą, 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo parengta Išvada. 2023 m. rugsėjo 4 d. pareiškėja pateikė Migracijos departamento direktorei prašymą atlikti jos tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje.

7.3.       Migracijos departamento direktorė 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 4K-870 pavedė Migracijos departamento valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai 2023 m. rugsėjo 14 d. įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą. Komisijos, sudarytos Migracijos departamento direktoriaus 2023 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 3K-229, ir susidedančios iš L. V., Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos (komisijos pirmininkė), R. M., Migracijos departamento kanclerės, M. J., Migracijos departamento Administravimo skyriaus vedėjos, V. J., Migracijos departamento Teisės skyriaus vedėjos, R. G., Migracijos departamento Vilniaus skyriaus patarėjos (Migracijos departamento darbuotojų profesinės sąjungos atstovė), ir komisijos sekretorės J. G., Migracijos departamento Administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės, 2023 m. rugsėjo 14 d. posėdžio metu buvo atliktas pareiškėjos neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta „nepatenkinamai“ ir pateiktas siūlymas – atleisti pareiškėją iš pareigų.

7.4.       Migracijos departamento direktorė, susipažinusi su pateiktu siūlymu, jam pritarė, ir nurodė atleisti pareiškėją iš pareigų nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 4K-935, vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, pareiškėja buvo atleista iš Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigų nuo 2023 m. rugsėjo 25 d.

7.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 1 punkto nuostatas, teismas konstatavo, kad tiek siūlymas dėl neeilinio vertinimo, tiek sprendimas dėl pareiškėjos veiklos vertinimo Komisijoje yra priimti tinkamų subjektų – pareiškėjos tiesioginės vadovės ir Migracijos departamento direktorės. Vien tai, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė siūlymą dėl pareiškėjos neeilinio vertinimo pateikė Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojai, nekeičia teisinio situacijos vertinimo, nes sprendimą dėl pareiškėjos vertinimo Komisijoje priėmė būtent Migracijos departamento direktorė.

8.       Teismas pažymėjo, kad tiesioginio vadovo siūlymas dėl valstybės tarnautojo neeilinio vertinimo yra pildomas naudojant Apraše patvirtintą formą, kurios atitinkamuose skyriuose būtent ir yra nurodyti tiesioginiam vadovui privalomi pažymėti pasirinkimai – vertinimas „nepatenkinamai“, „gerai“ ar „labai gerai“, ir galimi siūlymo variantai – įvertinus veiklą „nepatenkinamai“, galima pasirinkti siūlyti perkelti į žemesnes pareigas, atleisti iš pareigų arba nustatyti mažesnę pareiginę algą. Todėl teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad motyvuotame siūlyme dėl pareiškėjos neeilinio vertinimo jos tiesioginės vadovės pažymėti atitinkami pasirinkimai dėl pareiškėjos patys savaime laikytini parodančiais vadovės nusistatymą prieš pareiškėją. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien tai, jog pareiškėja nesutinka su jos vertinimu ir siūlymu, taip pat savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad tiek vertinimas, tiek siūlymas buvo nepagrįsti objektyviais duomenimis.

9.       Teismas akcentavo, kad tiek siūlyme nurodyti faktai dėl pareiškėjos netinkamo pareigų atlikimo, tiek vertinimo metu surinkta papildoma informacija bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjos tiesioginės vadovės siūlymas ir Komisijos sprendimas buvo nulemtas vadovės ar Komisijos narių subjektyvios ir šališkos nuomonės. Komisijos nariai balsavo, jog pareiškėjos veikla būtų vertinama „nepatenkinamai“ ir siūlė „atleisti iš pareigų“.

10.       Teismas nurodė, kad, išklausius į bylą pateiktus garso įrašus, iš jų girdėti, jog Komisija išklausė pareiškėją, jos tiesioginę vadovę, kitus asmenis, uždavė klausimus ir detaliai aiškinosi dėl pareiškėjos pareigų (ne)tinkamo vykdymo pagal teikime nurodytas aplinkybes, taigi, tinkamai išnagrinėjo su pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimu susijusius aspektus. Teismas pažymėjo, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo, tačiau svarbu yra tai, kad bylos nagrinėjimo metu teikime dėl neeilinio vertinimo nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos.

11.       Teismas vertino, kad, esant tokiai situacijai, kuomet tiek iš siūlyme nurodytų motyvų, tiek iš pokalbių metu bei papildomai gautų įrodymų ir nustatytų aplinkybių buvo akivaizdu, jog egzistuoja pagrindas tarnautojo veiklą vertinti neigiamai ir siūlyti jį atleisti iš pareigų, vien formalios garso įrašo dalies, kurioje Komisija pritaria siūlymui ir jame išdėstytam vertinimui, nebuvimas, nėra pakankamas konstatuoti, kad Komisijos Išvada ir siūlymas nėra motyvuoti. Komisijos Išvadoje yra nurodyta, kad Komisija vadovavosi tiek siūlyme, tiek žodžiu ir raštu pateikta informacija, Komisija sprendimą priėmė vienbalsiai, tai taip pat leidžia spręsti, kad nebuvo kilę abejonių dėl pareiškėjos veiklos vertinimo. Kadangi iš į bylą pateiktų garso įrašų girdėti, jog Komisija aiškinosi aplinkybes tiek su pareiškėja, tiek su jos tiesiogine vadove, tiek su kitais apklaustais asmenimis, pareiškėjos argumentus dėl jos diskriminavimo ar lygiateisiškumo principo pažeidimo teismas laikė deklaratyviais.

12.       Įvertinęs Migracijos departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3K-161 „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 10 ir 32 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad Migracijos direktoriaus sprendimai ir pavedimai gali būti įforminami rezoliucija. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktos Išvados matyti, jog Migracijos departamento direktoriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. rezoliucija Išvadai buvo pritarta. Rezoliucijoje taip pat nurodyta: „Prašom atleisti nuo 2023-09-15“. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju rezoliucija buvo įformintas tiek Migracijos departamento direktoriaus sprendimas pritarti Komisijos Išvadai, tiek pavedimas įforminti pareiškėjos atleidimą. Teismo vertinimu, faktas, kad Įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų pasirašė Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja, nesudaro pagrindo teigti, jog Įsakymą priėmė neįgaliotas asmuo. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš į bylą pateikto Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo matyti, jog šios pareigybės veiklos sritis ir specializacija yra personalo valdymas. Nors pareigybės aprašymas pats savaime nėra laikytinas pavedimu atlikti tam tikras užduotis, tačiau nagrinėjamu atveju įpareigojimas įforminti pareiškėjos atleidimą iš pareigų kilo būtent iš Migracijos departamento direktorės rezoliucijoje suformuoto jos sprendimo ir nurodymo. Pareigybės aprašymas tik pagrindžia, kad Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojai, kurios viena iš veiklos sričių yra personalo valdymas, galėjo būti pavesta tokį sprendimą įforminti priimant Įsakymą.

13.       Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Įsakymą. Kiti pareiškėjos reikalavimai yra išvestiniai, todėl, netenkinus pagrindinio reikalavimo, jie taip pat negali būti tenkinami.

 

III.

 

14.       Pareiškėja O. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

15.       Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 1 punktą, kuriame nurodoma, jog neeilinis vertinimas atliekamas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu. Pareiškėjos atveju jos tiesioginė vadovė motyvuotą siūlymą atlikti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą teikė ne Migracijos departamento direktorei, o direktorės pavaduotojai, nors toks siūlymas privalo būti teikiamas įstaigos vadovui. Sprendimą atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą priėmė taip pat ne Migracijos departamento direktorė, o direktorės pavaduotoja, kuri taip pat buvo ir Komisijos pirmininkė.

16.2.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nebuvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Sprendimas atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą buvo priimtas Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 4K-742 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo“. Pagal Nuostatus Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja L. V. nėra asmuo, priimantis į pareigas ir atleidžiantis iš jų. Byloje nebuvo pateiktas įgaliojimas, kuris leistų Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojai direktoriaus vardu atlikti tokius veiksmus, todėl teismas privalėjo konstatuoti, kad neeilinis vertinimas buvo inicijuotas pažeidžiant VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 1 punktą. Vien tai, kad Migracijos departamento direktorės 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 4K-870 Komisijai buvo pavesta atlikti neeilinį vertinimą, nepaneigia to fakto, kad pats neeilinis vertinimas buvo inicijuotas netinkamo subjekto.

16.3.       Būsimo vertinimo aptarimas bei sprendimo priėmimas turėjo būti užfiksuoti garso įraše, nes nesant jo nėra įrodymų, ar vertinimo aptarimas tarp Komisijos narių apskritai buvo, ar jo metu nebuvo pažeisti teisės aktai, ar priimant sprendimą Komisijos nariai jį tinkamai motyvavo, ar motyvuotai buvo pasirinktas pasiūlymas atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos. Vertinimo komisijos posėdžio protokolo garso įraše užfiksuoti vertinimo komisijos išvados motyvai turi būti pakankami ir aiškūs, todėl Aprašo 45 punkte nustatyta pareiga vertinimo komisijos nariams „aptarti būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą“ negali būti įgyvendinama formaliai.

16.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kaip procedūrinio pažeidimo tai, jog su pareiškėjos tiesiogine vadove buvo organizuojamas atskiras posėdis, į kurį pareiškėja nebuvo pakviesta bei negalėjo tiesioginei vadovei užduoti klausimų, pateikti įrodymų, jeigu tiesioginė vadovė būtų sakiusi neteisingus faktus. Apraše nurodoma, jog Komisija turi teisę į vertinimo posėdį kviesti tiesioginį vadovą, bet apie vertinimo komisijos posėdžio laiką, kai buvo kviečiama tiesioginė vadovė, pareiškėja nebuvo informuota, todėl pareiškėja buvo diskriminuojama kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu.

16.5.       Atleidimas iš valstybės tarnybos visais atvejais yra įforminamas įsakymo forma. Rezoliucija vykdytojui reiškia, kad vykdytojas turi parengti įsakymo projektą, atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su valstybės tarnautojo atleidimu (darbo užmokesčio apskaičiavimas, darbo priemonių priėmimas – perdavimas ir pan.). Šioje byloje atsakovas privalėjo pateikti Migracijos departamento direktoriaus įgaliojimą, kuris leistų Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojui įstaigos vardu priimti ir atleisti valstybės tarnautojus, tačiau tokio dokumento byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja yra tinkamas subjektas pasirašyti įsakymą dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš valstybės tarnybos.

16.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:

18.1.       Migracijos departamento direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3K-170 buvo patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymas, kurio 12 punkte yra nustatyta, kad viena iš direktoriaus pavaduotojo pareigybės specializacijų yra personalo valdymas. Taigi, pareiškėjos tiesioginis vadovas pagrįstai prašymą dėl pareiškėjos neeilinio vertinimo pateikė Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojai. Migracijos departamento direktorė, vadovaudamasi VTĮ 27 straipsnio 13 dalimi, 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 4K-870, pavedė vertinimo komisijai įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą. Taigi, šio įsakymo priėmimas patvirtina, kad Migracijos departamento direktorė sutinka su sprendimu atlikti pareiškėjos neeilinį vertinimą. Atsakovo teigimu, Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja taip pat yra laikoma į pareigas priimančiu asmeniu pagal VTĮ nuostatas ne tik vadovaujantis Migracijos departamento direktoriaus įsakymu patvirtintu pareigybės aprašymu, bet ir vadovaujantis Migracijos departamento direktorės tiesioginiu pavedimu, kurį patvirtina Migracijos departamento direktorės 2019 m. gruodžio 27 d. išsiųstas elektroninis laiškas. Nors pirmosios instancijos teismas minėto įrodymo nepridėjo prie bylos ir juo nesivadovavo, kadangi įrodymas buvo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau šis įrodymas papildomai paneigia pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad Migracijos departamento direktorė nebuvo įgaliojusi direktoriaus pavaduotojos spręsti su personalo valdymu susijusių klausimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas teismo prašo pridėti minėtą įrodymą prie bylos.

18.2.       Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad viso pokalbio su pareiškėja metu buvo daromas garso įrašas, garso įrašai taip pat buvo daromi pokalbių su pareiškėjos tiesiogine vadove, skyriaus patarėja ir pareiškėjai skirta mentore metu. Nurodyti garso įrašai patvirtina, kad Komisija nagrinėjo tiek tiesioginės vadovės pateiktos vertinimo išvados pagrįstumą, tiek pareiškėjos pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat ir pareiškėjos iki Komisijos posėdžio Komisijai pateiktus duomenis. Pareiškėjos paaiškinimai nesudarė pagrindo Komisijai pareiškėjos veiklą vertinti kitaip nei jos veikla buvo įvertinta tiesioginės vadovės pateiktoje vertinimo išvadoje.

18.3.       Pareiškėjos teiginiai, jog ji buvo diskriminuojama dėl to, kad nebuvo pakviesta į Komisijos pokalbį su tiesiogine vadove ir negalėjo jai užduoti klausimų, neatitinka nei teisės aktų reikalavimų, nei faktinių aplinkybių. Nei VTĮ, nei Tvarkos apraše nėra numatyta, kad tiesioginis vadovas į komisijos posėdį kviečiamas tam, kad valstybės tarnautojas, kurio neeilinis vertinimas yra atliekamas, galėtų užduoti klausimus savo tiesioginiam vadovui. Be to, pareiškėja nenurodo, kokius klausimus ji norėtų užduoti savo tiesioginei vadovei, o skunde nepateikia jokių argumentų dėl jos tiesioginės vadovės Komisijai pateiktų paaiškinimų. Pareiškėjos veikos įvertinimas yra išsamiai aprašytas tiesioginės vadovės išvadoje, pateikti vadovės vertinimo motyvai atsižvelgiant į pareiškėjos gebėjimus, taip pat nurodytas siūlymas dėl jos atleidimo iš pareigų. Su šia išvada pareiškėja buvo supažindinta, pateikė savo nesutikimo motyvus.

18.4.       Pareiškėjos teiginiai, kad Įsakymas pasirašytas netinkamo asmens, dėl to yra neteisėtas, yra nepagrįsti. Migracijos departamento direktorė, susipažinusi su Išvada, savo rezoliucija Išvadai pritarė ir paprašė atleisti pareiškėją nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. Taigi, sprendimą atleisti pareiškėją iš pareigų priėmė ne Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja, o būtent Migracijos departamento direktorė. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamento direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3K-170 patvirtintame Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme numatyta, kad viena iš direktoriaus pavaduotojo pareigybės specializacijų yra personalo valdymas, įsakymą dėl atleidimo iš pareigų pasirašė Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja. Be to, iš minėto Migracijos departamento direktorės 2019 m. gruodžio 27 d. laiško matyti, kad ji buvo įgaliojusi direktoriaus pavaduotoją pasirašyti įsakymus dėl Migracijos departamento darbuotojų atleidimo iš pareigų. Šis įrodymas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad sprendimą dėl pareiškėjos atleidimo priėmė Migracijos departamento direktorė savo rezoliucija, o byloje nėra pateikta duomenų, kad direktoriaus pavaduotoja neturėjo įgaliojimų pasirašyti Įsakymą dėl atleidimo, pagrįstumą.

18.5.       Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė paaiškinimų, kodėl, jos manymu, jos veikla buvo nepagrįstai įvertinta „nepatenkinamai“. Atsakovas pažymi, kad, vertinant pareiškėjos atleidimo iš darbo po jos neeilinio vertinimo pagrįstumą, esminę reikšmę turi būtent pareiškėjos veikla Migracijos departamente, nustatytų užduočių atlikimas ir gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą pateikiami paaiškinimai dėl nurodytų aplinkybių.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

18.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojos L. V. 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 4K-935 „Dėl O. P. atleidimo iš pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimų grąžinti pareiškėją į Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigas ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

19.       Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat netenkino ir išvestinių reikalavimų.

20.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nebuvo padaryti procedūriniai pažeidimai, t. y. sprendimą atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą ir Įsakymą dėl atleidimo iš pareigų priėmė neįgaliotas asmuo – Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja, kuri buvo ir Komisijos pirmininkė; Komisijos būsimo vertinimo aptarimas bei sprendimo priėmimas nebuvo užfiksuoti garso įraše; su pareiškėjos tiesiogine vadove buvo organizuojamas atskiras posėdis, į kurį pareiškėja nebuvo pakviesta bei negalėjo jai užduoti klausimų, pateikti įrodymų.

21.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22.       Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia papildomą įrodymą – Migracijos departamento direktorės 2019 m. gruodžio 27 d. išsiųsto elektroninio laiško kopiją, kuri, anot atsakovo, patvirtina, kad Migracijos departamento direktorė buvo įgaliojusi Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoją pasirašyti įsakymus dėl Migracijos departamento darbuotojų atleidimo iš pareigų. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš bylos duomenų matyti, kad šį įrodymą atsakovas teikė pirmosios instancijos teismui po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netenkino atsakovo prašymo pridėti šį įrodymą prie bylos bei sprendime pateikto naujo įrodymo nevertino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėja kvestionavo Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos įgaliojimus atlikti tam tikrus veiksmus, buvo akivaizdi jau iš pareiškėjos skundo, tačiau atsakovas kartu su atsiliepimu į skundą šio įrodymo teismui neteikė. Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovo apeliacinės instancijos teismui teikiamas naujas įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Atsakovas nepagrindė aplinkybių, kad naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako pridėti prie bylos šį naują įrodymą.

23.       Byloje nustatyta, kad Įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų priimtas, vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo metu pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinus „nepatenkinamai“.

24.       Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatai.

25.       Pagal VTĮ 27 straipsnio „Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas“ 9 dalies 3 punktą, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ar savivaldybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, vadovus).

26.       VTĮ 51 straipsnio „Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų“ 1 dalies 10 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai po valstybės tarnautojo vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus).

27.       Nuostatų 15 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentui vadovauja direktorius, kurį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų vidaus reikalų ministras. Migracijos departamento direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų ministrui. Nesant direktoriaus, jo funkcijas atlieka Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas, o nesant jo – kancleris arba Migracijos departamento direktoriaus įgaliotas Migracijos departamento administracijos padalinio vadovas.

28.       Nuostatų 17.8 punktas nustato, kad Migracijos departamento direktorius priima į pareigas ir atleidžia iš jų Migracijos departamento valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina, skiria nuobaudas, pašalpas.

29.       Iš nurodytų teisės normų matyti, kad Migracijos departamente valstybės tarnautojus priima į pareigas ir atleidžia iš jų Migracijos departamento direktorius ir tik nesant jo šias funkcijas atlieka kiti Migracijos departamento darbuotojai.

30.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad Įsakymo priėmimo metu pagal Nuostatų 15 punktą Migracijos departamento direktorę pavadavo Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja.

31.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Migracijos departamento direktorės rezoliuciją ant Išvados „Pritariu. Prašom atleisti nuo 2023-09-15“, Darbo reglamento 10 ir 32 punktų nuostatas, pagal kurias Migracijos direktoriaus sprendimai ir pavedimai gali būti įforminami rezoliucija, Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymą, kuriame numatyta, kad šios pareigybės veiklos sritis ir specializacija yra personalo valdymas, darė išvadą, kad rezoliucija buvo įformintas tiek Migracijos departamento direktorės sprendimas pritarti Išvadai, tiek pavedimas įforminti pareiškėjos atleidimą, o tai, kad Įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų pasirašė Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja, nesudaro pagrindo teigti, jog Įsakymą priėmė neįgaliotas asmuo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

32.       Pažymėtina, kad viešojoje teisėje galioja principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tik tai, kas yra numatyta jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl viešojo administravimo subjektų veiksmai ir priimtų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas pagal tai, ar jie veikia pagal jiems įstatyme suteiktą kompetenciją. Šiuo atveju Nuostatuose aiškiai nustatyta, kokiais atvejais Migracijos departamento direktoriaus funkcijas atlieka kiti asmenys (Migracijos departamento darbuotojai). Nuostatuose nėra įtvirtinta, kad, Migracijos departamento direktoriui esant, jis galėtų pavesti kitam Migracijos departamento darbuotojui atleisti iš pareigų Migracijos departamento valstybės tarnautojus.

33.       ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. 

34.       Nagrinėjamu atveju nustačius, kad skundžiamą Įsakymą priėmė ne Migracijos departamento direktorė, o Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja, neturėdama tam įgaliojimų, darytina išvada, kad Įsakymas yra priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto ir dėl to naikintinas pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 

35.       Pripažinus pareiškėjos atleidimą iš tarnybos neteisėtu, nesant atsakovo argumentų, kurie paneigtų pareiškėjos reikalavimo gražinti ją į tarnybą tenkinimo galimybę, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjos skundo išvestinį reikalavimą grąžinti ją į tarnybą – į eitas Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.

36.       Pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo negali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme, nes byloje nėra duomenų apie pareiškėjos einant tarnybines pareigas gautą vidutinį darbo užmokestį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui rengiantis nagrinėti tarnybinius ginčus, kuriose pažeistos asmens teisės gali būti ginamos priteisiant vidutinį darbo užmokestį, visais atvejais tenka pareiga išreikalauti duomenis apie pareiškėjo gautas pajamas – vidutinį darbo užmokestį (ABTĮ 67 str. 1 d. 2 p., 80 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį, kitas svarbias aplinkybes ir dėl to šioje bylos dalyje negalėdamas priimti sprendimo perduoda šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1164-629/2022, 2023 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-30-492/2023 ir kt.). Kadangi administracinėje byloje turi būti renkami papildomi įrodymai, pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.).

37.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

38.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos reikalavimai dėl Įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą tenkinami, o reikalavimas priteisti pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjos O. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos O. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojos L. V. 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 4K-935 „Dėl O. P. atleidimo iš pareigų“.

Grąžinti pareiškėją O. P. į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.

Pareiškėjos O. P. reikalavimą priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidutinį darbo užmokestį nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai                Audrius Bakaveckas

 

 

                Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

                Milda Vainienė