Baudžiamoji byla Nr. 1-469-1109/2022 

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07018-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.7.1; 1.2.29.1.1; 2.1.8; 2.1.10; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jurgitai Leškevičienei, Rūtai Balčiūnaitei,  Salomėjai Muralienei, Megilei Čekalinaitei, Editai Ugianskienei, Irenai Laurutėnienei, Ievai Čiulčinskaitei, Vildai Verikaitei, Kristinai Grikietytei-Guobienei,

dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,

nukentėjusiajam V. J., jo atstovėms advokatėms Angelei Fominienei, Ritai Petručionytei,

kaltinamiesiems G. G. ir I. G., jų gynėjui advokatui Justui Sakavičiui,

specialistams E. A.-G., V. L., A. Z.,

žodinio proceso tvarka viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)  300 straipsnio 1 dalyje;  

I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.    

Teismas

n u s t a t ė :

I Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. G. ir I. G., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą sudaryti paskolos sutartį ir gauti iš nukentėjusiojo V. J. 39 200 eurų paskolą, panaudojo netikrą, žinomai melagingą dokumentą, t. y. 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) dėl leidimo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), bei I. G., a. k. (duomenys neskelbtini), įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. pateikė jį notarei R. Krūvelytei 2018 m. vasario 14 d. pasirašant paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 1008) Kauno miesto 16-ojo notarų biuro patalpose, esančiose E. Ožeškienės g.29-2, Kaune.  

Šiais veiksmais G. G. ir I. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.     

II Įrodymai

Kaltinamasis G. G. kaltu neprisipažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad su V. J. susipažino 2016 m. Kredito unijoje, kur sužinojo, kad V. J. skolina pinigus. Pakalbėjęs su V. J., aprodė turtą, sakė, kad nori pasiskolinti pinigų. V. J. iš pradžių sutiko skolinti 35 000 Eur, bet sakė, kad sutartyje bus nurodyta 38 500 Eur. Jis sutarė pakalbėti dėl to su žmona, sakė V. J., kad turi vaiką. Tada V. J. sakė, kad reikia teismo leidimo. Jis atsakė, kad kažkoks leidimas yra, o V. J. jam sakė, kad jeigu leidimas yra, reikia pasiimti iš teismo raštinės nutarties kopiją. Jis iš teismo pasiėmė anksčiau išduoto leidimo (nutarties) kopiją, padavė ją V. J. ir leidimas liko pas V. J.. Kai V. J. pateikė tą leidimą, V. J. sakė, kad pažiūrės, kas viską sutvarkytų. Po to kitą dieną pasakė, kad leidimas netinka bei pasakė, kad įregistruotų (duomenys neskelbtini). butą kaip šeimos turtą ir kad galės įkeitinėti. V. J. sakė, kad notarė matė, jog jis turi daugiau nekilnojamojo turto, todėl pasiūlė įregistruoti šeimos turtą viename iš nuosavybės objektų. Pasitaręs su sutuoktine, nutarė šeimos turtu įregistruoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris faktiškai yra jo sutuoktinės nuosavybė. Įregistravus šeimos būstą (duomenys neskelbtini)., nebereikėjo išimti teismo leidimų kitam turtui įkeisti. V. J. atgal tos perduotos nutarties dėl įkeitimo jam negrąžino. Po to jie sudarė paskolos sutartį. Jis pradėjo statyti daugiabutį, paskolą grąžino. Vėliau iš V. J. dar skolinosi pinigų. Iki 2018 m. vasario 14 d. sutarties iš V. J. buvo pasiskolinęs virš 300 000 Eur. 2018 m. sausio 23 d. paskolos sutartimi jis įkeitė V. J. turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu V. J. sakė, kad jis duos pinigų ir paprašė, kad jie (G. pasirašytų, jog įkeis butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį gavę pinigus, padengė ankstesnį kreditą ir atlaisvino nuo įkeitimo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kai butas atsilaisvino, jis nusprendė imti naują paskolą ir 2018 m. vasario 14 d. pasirašė su V. J. paskolos ir hipotekos sutartis ir įkeitė minėtą butą V. J.. Pagal šią sutartį realiai gavo 32 000 Eur, nors sutartyje nurodyta 39 000 Eur. Šiuos pinigus investavo į namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybą. Šią paskolos ir hipotekos sutartį pasirašė notarės R. Krūvelytės biure. Atėjus pas notarę, jie pristatė tik buto pirkimo-pardavimo sutartį, o kiti dokumentai jau buvo pas notarę. Notarė nesakė, kad reikia teismo leidimo įkeitimui. Jie tikrai žinojo, kad tokia teismo nutartis dėl to buto įkeitimo yra. Tokį leidimą jie buvo gavę anksčiau ir pristatę kitai notarei, kuri dar stebėjosi, kam jie teikia popierinį variantą, nes notarai esą viską mato sistemoje. Dėl to manė, kad leidimas butui įkeisti yra. Pasirašant šias 2018 m. vasario 14 d. sutartis matė, kad yra įtrauktas teismo leidimas, bet kad būtų akcentuota, kad jis skirtas vienam sandoriui, tą išgirdo tik tada, kai prasidėjo visi šie  nesusipratimai. Pasirašant sutartis, jie 100 proc. buvo tikri, kad leidimas yra, net neabejojo dėl to įkeitimo. Jis pasitikėjo notare, nes ji patikrina dokumentus, ar viskas gerai. Ji sakė, kad viską sutikrina, kad viską padaro. Jam net neatėjo į galvą, kad kažkas negerai. O V. J. sakė, kad viskas čia tik formalumas. Dieną prieš sandorį jam V. J. neskambino ir neinformavo apie teismo leidimo atsinešimą. Hipotekos sutarties jie (G.) visai neskaitė, pasirašinėjo ir viskas, skaitė tik paskolos sutartį. Jie V. J. pasitikėjo, kad pasirašymas tik formalumas. Iš kur atsirado suklastotas dokumentas, nežino, gali tik įtarti, kad suklastotą dokumentą pateikė pats V. J., o iš kur šis gavo, jis nežino. Jam (kaltinamajam) klastoti tą dokumentą tikslo nebuvo, nes jis turėjo kito nekilnojamojo turto, kurį galėjo registruoti šeimos būstu. Po to iš V. J. pinigų skolinosi dar 2018 m. gegužės mėnesį. Vėliau, V. J. ėmus reikalauti grąžinti paskolas, pinigų neturėjo, todėl ėmė ieškotis galimybių refinansuoti šias paskolas. Jis jau buvo suradęs kreditorių, uniją, tačiau sužinojęs apie tai, V. J. pateikė vekselį antstoliui dėl išieškojimo ir taip užkirto kelią refinansavimui, nes buvo, sugadinta jo mokumo istorija, jis tapo nepatikimu skolininku. Nors bandė tartis su v. Jokimu, kad galėtų V. J. mokėti bent po 20 000 Eur kas mėnesį, tačiau V. J. nesutiko, Kalėdų išvakarėse atsiuntė gal 20 el. laiškų su ieškiniais. Mano, kad V. J. buvo svarbu ne pinigai, o jų nekilnojamasis turtas. Nagrinėjant civilinę bylą dėl palūkanų paskolos sutartyse, sudarytose su V. J., bylai einant į pabaigą, kai V. J. pamatė, jog gali pralaimėti, atsirado šis padirbtas dokumentas. Tikrai nei jis (kaltinamasis), nei jo sutuoktinė nepagamino to dokumento ir jiems nebuvo jokio tikslo rizikuoti dėl kelių dešimčių tūkstančių eurų. 2018 m. iš viso iš V. J. buvo pasiskolinę apie 400-450 tūkst. eurų. Vienas jų namas dengė tas visas skolas. Turėjo nekilnojamojo turto, kuris buvo įkeistas. Mano, kad teismas būtų lengvai leidęs įkeisti turtą, nes per varžytines išvaržant turtą, jų visos skolos pasidengia. Jų paskolas dengė jų turtas. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, mano, kad išvaržyti pinigai padengia visas realiai iš V. J. gautas skolas.   

Kaltinamoji I. G. kalta neprisipažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad pirmą kartą apie šioje byloje minimą suklastotą teismo nutartį išgirdo iškviesta į policiją pas tyrėją pagal V. J. skundą. Byloje minimos teismo nutarties niekada prieš tyrimą nėra mačiusi, nėra turėjusi rankose, niekam jos nėra perdavusi ar kaip kitaip ją panaudojusi ar pagaminusi. Dėl šios nutarties niekada nesikreipė nei į teismą, nei į vaiko teisių instituciją. Vienintelį kartą yra kreipusis į teismą ir į vaiko teisių apsaugos tarnybą 2014 m. balandžio mėn. Jos ir jos vyro G. G. prašymu tada teismas išdavė nutartį ir buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tuo metu jie ėmė paskolą ir ketino praplėsti savo gyvenamųjų patalpų plotą. 2018 m. vasario 14 d. su vyru G. G. pasirašė paskolos sutartį notarės Renatos Krūvelytės kontoroje, pinigus skolinosi iš V. J. šeimos namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. V. J. skolino 32 000 Eur. Sutartyje pasirašė, kad gavo 39 200 Eur, 7 200 Eur sumokėjo jam už pinigų paskolinimą. Skolinant pinigus, V. J. reikalavo, kad nesimatytų sutartyje, kad jis užsidirbo tuos 7 200 Eur, kadangi gaunant pelną jam reikėtų susimokėti mokesčius. Ši, kaip ir visos kitos V. J. paslaugos, buvo atlygintinos. Kita sutarties sąlyga visuomet būdavo įrašyta, kad skaičiuojamos netesybos, kurios, aišku, neapsimokestina. Paklausus jo, kodėl sutartyse reikalauja pasirašyti dėl didelių sumų netesybų, V. J. atsakydavo, kad tai jo tipinės sutartys, kad tai formalumas, dėl sąlygų tikrai visuomet susitars ir jeigu jie laiku nesuspės grąžinti pinigų, jis palauks. Kaip vėliau išaiškėjo, jis už palaukimą priversdavo vyrą (G. G.) pasirašyti vekselius, nes kitu atveju jis grasino kreipsis į antstolius. Vyras pasirašydavo vekselius, negaudamas pinigų, dėl to, kad V. J. nesikreiptų į antstolius ir, kad neprarastų šeimos namo. V. J. pats ruošdavo sutartis, pats parinkdavo notarinę kontorą. Šiuo atveju į notarę Renatą Krūvelytę taip pat pasiūlė kreiptis jis, nes yra pastovus šios kontoros klientas. Iki sutarčių pasirašymo su V. J. notarės Renatos Krūvelytės kontoroje ji nėra pasirašiusi jokių sandorių, su notare Renata Krūvelyte ir jos darbuotojais nėra bendravusi nei telefonu, nei elektroniniais laiškais, fiziškai bendravo su notare Renata Krūvelyte tik sutarties pasirašymo dieną. Prieš apsilankant pas notarę Renatą Krūvelytę, su V. J. taip pat niekuomet nėra bendravusi nei telefonu, nei elektroniniais laiškais. Yra jį mačiusi, kuomet jis atėjo į jų namus (duomenys neskelbtini), per Užgavėnes, tačiau ji su juo nebendravo, nebuvo jokios kalbos apie jokias teismo nutartis. 2018 vasario 14 dieną kartu su vyru atvykusi į notarų biurą pasirašyti paskolos ir hipotekos sutarčių atsisėdo laukiamajame ir laukė, nes prieš tai buvo sandoris ir jų paprašė palaukti. Notarei pakvietus, užėjo į jos kabinetą, notarė davė sutartis pasiskaityti. Ji sutartis permetė akimis, nes visą laiką jiems buvo sakoma, kad čia tik formalumas, čia tik jo tokios sąlygos, kad jie visada susitars, visą laiką palauks. Jos vyras įrašė sumą, kiek gavo pinigų, nors iš tiesų tiek negavo, abu su vyru pasirašė paskolos ir hipotekos sutartis. Jie įkeitė butą (duomenys neskelbtini), kuris asmeniškai priklausė jai, su tikslu, kad būtų paskolinti pinigai. Pasirašydama įkeitimo sutartį ji patvirtino, kad visa informacija teisinga, tačiau tikrai neskaitė visų punktų. Žinojo, kad teismo leidimas reikalingas dėl būsto įkeitimo, tas leidimas buvo gautas 2014 metais. Ji pasitikėjo notare. Jeigu notarė Renata Krūvelytė ar jos biuro darbuotojos jai būtų pranešusios, kad trūksta kažkokių dokumentų, ji tikrai būtų kreipusis į institucijas jiems gauti - teismą, vaikų teisių instituciją, tačiau tai padaryti jos niekas nepaprašė. Jos vyras sakydavo, kad V. J. užsiima pinigų skolinimu, jis tai daro daugelį metų ir žino, kokių dokumentų reikia ir už gautą užmokestį visus dokumentus jis pats sutvarko. Jaučiasi apgauta, nes šiuo atveju dokumentai nebuvo nei patikrinti, nei apžiūrėti. Vadinasi, paslaugos, už kurias jie sumokėjo, buvo atliktos aplaidžiai. Dėl dokumentų, reikalingų sutartims, su V. J. bendravo jos vyras, ji su vyru dėl buto įkeitimo nebendravo. Šios paskolos ir hipotekos sutartys, kiek ji supranta, buvo suderintos elektroniniu paštu, atsiųstos V. J., sąlygos visos jo nustatytos buvo. Teismo leidimas yra vienintelis, gautas 2014 metais, daugiau ji tikrai nesikreipė dėl jokio teismo leidimo. Pasirašant šią, 2018 m. vasario 14 d. sutartį, nekreipė dėmesio į teismo nutarties metus. Ji galvojo, kad skolinantis 2018 m. vasario 14 d. bus galiojanti 2014 m. balandžio 28 d. nutartis. Jie ketino grąžinti paskolas V. J. paėmę paskolą iš banko. Jau buvo sutarę su banku, tačiau V. J. kreipėsi pas antstolį ir jų turtui uždėjo areštą. Iš kur pas notarę galėjo atsirasti 2018 metų nutartis, nežino, nes pas notarę atėjo tik tą pasirašymo dieną, atsisėdo ir laukė, su niekuo ten nekalbėjo. Notarė pasakė, kad jai atnešti dokumentai yra sutikrinami. Hipotekos sutartį tikrai nevisai atidžiai perskaitė, pasitikėjo žmonėmis. Sutartį pasirašė kabinete, pastabų neturėjo. Suskaičiavo, kad gavo 32 000 eurus, o pasirašė dėl 39 200 eurų, nes tokia buvo V. J. sąlyga. Notarei to nepasakė. 2014 m. nutarties kopijų neturėjo pasidariusi. Ar tokias kopijas turėjo G. G., nežino. Paskolos ir hipotekos sutarčių pasirašymui pati jokių dokumentų nepateikė. Nei buto nuosavybės, nei jokių kitų. Buto draudimo liudijimą pateikė draudėja. Šiai dienai namas (duomenys neskelbtini), kurio remontui buvo imama paskola, parduotas ir V. J. pinigai yra sugrįžę. Pinigus V. J. jie būtų atidavę. Neturėjo tikslų neatiduoti paskolos, jie buvo ramūs, kad susitvarkys su banku ir grąžins pinigus.     

Nukentėjusysis V. J. parodė, jog G. G. ir I. G. prieš jiems sudarant 2018 m vasario 14 d. paskolos ir hipotekos sutartį, prie įkeičiant butą, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje, kuria tariamai leidžiama įkeisti jam minėtą butą. Tokiu būdu G. iš jo neteisėtai pasisavino 39 200 eurų ir išvengė paskolos sutartyje numatytų netesybų mokėjimo. G. G. su I. G. dar 2018 m. sausio 19 d. pasiskolino iš jo 148 000 eurų, įkeisdami sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nebaigtą statyti pastatą. G. G. iš pradžių norėjo iš jo pasiskolinti didesnę sumą, tačiau jis nesutiko. Tada iš G. G. elektroninio pašto į savo elektroninį paštą 2018 m. sausio 16 d. jis gavo G. G. ir I. G. pasirašytą paaiškinimą, kuriame jie nurodė, kad iš jo jie pasiskolins 148 000 eurų, įkeisdami nebaigtą statyti namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Dalį gautų pinigų skirs padengti paskolą iš Akademinės kredito unijos, kad nuo įkeitimo būtų atlaisvintas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kad galėtų vėliau šį butą taip pat įkeisti jam ir gauti dar vieną paskolą. Jis klausė, ar nebus problemų gauti teismo leidimą, nes jie turi sūnų, tačiau gavo atsakymą, kad problemų nebus, nes turi daug nekilnojamojo turto, kurį buvo jam parodęs. G. G. rodė kotedžus (duomenys neskelbtini), kotedžą, kurį vėliau fiktyviai perrašė R. B.. Kelios dienos prieš 2018 m. vasario 14 d. G. G. kvietimu lankėsi bute (duomenys neskelbtini), kad jį apžiūrėti. Jis iš tiesų nenorėjo skolinti G. G., nes prašė gana didelės sumos, tačiau G. G. sakė, kad jo butas bus suremontuotas už 60 000 eurų, įtikino, kad greit skolą grąžins, kad ruošiasi gauti paskolą iš Kredito unijos. Viešėdamas teiravosi dėl teismo leidimo, G. G. sakė, kad viskas tvarkoje, leidimą gavo. Po to su G. susitiko Kauno miesto 16-ajame notarų biure, kurį pasirinko G. ir pasirašė paskolos sutartį, kuria iš jo pasiskolino 39 200 eurų, įkeisdami butą, esantį (duomenys neskelbtini). Paskolą žadėjo grąžinti po 6 mėnesių, įsipareigojo mokėti delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. G. tikino, kad jie tikrai grąžins skolą. Jei laiku negrąžins ar negaus paskolos, žadėjo parduoti nekilnojamąjį turtą ir vis tiek paskolą grąžinti laiku. 2018 m. vasario 13 d. jis iš notaro kontoros gavo elektroninį laišką nuo J. B. kuri prašė jo priminti G., kad šie atsineštų buto draudimą ir teismo leidimą. Jis į notaro kontorą 2018 m. vasario 14 d. atvyko po pietų, tuo metu G. tenai nebuvo, tačiau išėjusi notarė pasakė, kad G. atnešė likusius dokumentus ir teismo leidimą. Paprašius leisti susipažinti su šiais dokumentais, notarė atsisakė, motyvuojant tuo, kad tai yra G. asmeniniai duomenys ir vaiko duomenys. Vėliau į kontorą atėjo G., kuriems padėjėja pateikė susipažinti sutarties projektą, kurį jis buvo gavęs kartu su prašymu priminti G. apie dokumentus. G. perskaitė sutartis, pastabų neturėjo, teigė, kad viskas aišku ir suprantama. Hipotekos sutartyje buvo įrašyta, kad paskolos gavėjai pateikė Kauno apylinkės teismo leidimą įkeisti butą, kurį jie tarėsi. Buvo nurodyta nutarties data – (duomenys neskelbtini). ir bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Paskolos sutartis buvo pasirašyta notarės kabinete, visiems susėdus už stalo. G. suskaičiavo pinigus, pasirašė paskolos ir hipotekos sutartis. Prieš pat pasirašymą notarė taip pat žodžiu išdėstė paskolos ir sutarties esmę, sąlygas – kad G. skolinasi, o jis jiems skolina, kad kaltinamieji įkeičia butą, esantį (duomenys neskelbtini). Notarė taip pat pažymėjo, kad kaltinamieji yra pateikę 2018 m. vasario 2 d. teismo leidimą. Jis pasitikėjo tiek notare, tiek ir kaltinamaisiais. Jie turi daug turto, daug pajamų, sakė, kad iš kirpyklos nuomos gauna po 500 Eur kas mėnesį, kad nuomoja du butus (duomenys neskelbtini)., kad gauna po 550 Eeur už kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini). nuomą. Buvo tikras, kad viskas tvarkoje, kol suprato, kad G. G. nesiruošia grąžinti nei vienos pinigų sumos. G. G. skolindavosi iš jo pagal vekselius. Nors jis ir nenorėdavo skolinti G. G. pinigų, G. G. jį įtikindavo paskolinti, sakė, kad neskųs jo (nukentėjusiojo), kad šis skolina be palūkanų. Kai negrąžino paskolos, G. G. rašė prašymus atidėti paskolos grąžinimą, kad įsipareigoja mokėti delspinigius, tačiau jų nemokėjo. Todėl jis kreipėsi į notarę, išsiėmė vykdomąjį raštą ir pateikė jį antstoliui Sauliui Užkuraičiui dėl paskolos išieškojimo. G. G. siūlė derėtis, rašė pas antstolį prašymus, kad grąžins paskolą, tačiau jis sumokėjo pagal vekselius tik 1500 eur, pagal sutartis nieko nemokėjo ir iki šiol atsisako mokėti. Tada G. G. kreipėsi į teismą su civiliniais ieškiniais siekdamas nuginčyti sandorius. Besiruošdamas vienai iš bylų, jis (nukentėjusysis) 2019 m. gale ar 2020 m. pradžioje įdėmiau perskaitė 2018 m. vasario 14 d. pasirašytą sutartį ir kreipėsi į teismą su prašymu leisti susipažinti su teismo nutartimi, leidžiančia įkeisti jam minėtą butą, tačiau jam atsakė, kad tokios bylos nėra. Tada buvo šokas, netikėtai suprato, kad paskolintų pinigų gali neatgauti. Nors civilinėje byloje jis minėjo, kad nutartis netikra, tačiau byla nebuvo sustabdyta. Byla buvo išnagrinėta, buvo nustatyta, kad G. G. yra verslininkas, užsiima statybų verslu, gauna pajamas iš nuomos. Tai įrodo taip pat ir sukčiavimą, todėl su skundu kreipėsi į prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu ir dokumento klastojimo. Prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir pradėjo ikiteisminį tyrimą tik pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaudamasis 2018 m. sausio 16 d. pateiktais G. paaiškinimais, kuriuos jie pateikė jam, jis mano, kad G. iš jo skolinosi apgaulės būdu kaip vieną sumą pagal 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. vasario 14 d. sutartis pasiskolintas pinigų sumas. Kadangi jis nesutiko G. G. skolinti 200 000 tūkstančių eurų, tai G. nusprendė pasiskolinti dalimis. Tokiu būdu G. suklastodami dokumentą iš jo apgaule išviliojo ne tik 39 200 eurų bet ir148 000 eurus pagal 2018 m. sausio 19 d. sudarytą paskolos ir hipotekos sutartį. Šios paskolos kaltinamieji taip pat negrąžino ir yra vykdomas išieškojimas. Be to, G. visaip trukdo išieškojimo procesams. Dėl neteisėtų G. veiksmų patyrė turtinę žalą dėl 39 200 eurų negrąžintos paskolos, 114,20 Eur išlaidos notarei už išduotą vykdomąjį raštą, 186 000 nesumokėti delspinigiai po 196 Eur už 951 dieną, 2 500 eurų civilinėje byloje paskirta piniginė bauda, toje civilinėje byloje priteistos bylinėjimosi išlaidos – 4424,11 Eur, išlaidos kelionėms, vykstant į teismus, policiją, automobilio remontui, taip pat baudos, paskirtos jam L. Baublio nagrinėjamoje civilinėje byloje, 227,21 Eur gydymosi išlaidų, nes reikėjo pirkti vaistų širdies darbo normalizavimui, vitaminus, vaistus nuo kraujospūdžo, sąnarių papildai. Taip pat turtinę žalą sudaro negautos mėnesinės pajamos iš buto nuomos (duomenys neskelbtini), kadangi dėl teisminių procesų negalėjo buto suremontuoti – 1130 eurų. Turtinę žalą kaltinamieji padarė melagingai jį apskųsdami ir administracinėje byloje. Neturinę žalą grindžia nepatogumais, fiziniu skausmu, pergyvenimais, laiko gaišimu, žeminimu, garbės ir orumo teršimu, informacijos apie privatų gyvenimą rinkimu ir jos atskleidimu, taip pat ir internete, nepagrįstų skundų prokuratūrai ir kitoms institucijoms teikimu. Pergyvenimus sukėlė ir tai, kad kaltinamieji iš 2018 m. sausio 19 d. gautos paskolos neskyrė dalies pinigų, kaip buvo žadėję, namo (duomenys neskelbtini) statybai, dėl ko namą pardavė už mažesnę sumą. Dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų pablogėjo miegas. Reikšdami ieškinius, bandydami nuginčyti sutartis, atvirai tyčiojasi iš jo. Neturtinę žalą grindžia ir psichiniu sukrėtimu sužinojus, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje nurodę, kad nuomoja patalpas kirpyklai, nuvykęs ten rado užsieniečius; kad kaltinamieji gauna pajamas už nuomą; kad nuomoja sklypą, kuris įkeista jam (duomenys neskelbtini) kaime. Jį sukrečia ir žinios, kad G. negrąžina paskolų kitiems asmenims, jais manipuliuoja ir skolinasi per juos. Jaučia nuolatinę įtampą, nes reikia važinėti po įstaigas, spausdinti dokumentus, vargina mintys apie bylos eigą. Kai netenkina jo skundų, jaučiasi suirzęs. Suprastėjo miegas, greičiau pavargsta, padidėjęs kraujo spaudimas, pradėjo jausti skausmus širdies plote, prasidėjo mintys, ar negaus infarkto, nes kankina mintys, kad neatgaus pinigų iki savo mirties. Neturtinė žala pasireiškia ir stuburo skausmais, nes turi dag laiko praleisti prie kompiuterio, ruošdamas dokumentus, suprastėjo regėjimas, negali užsiimti pagrindine veikla – vertėjauti, dėl to negauna pajamų. Taip pat patiria nepatogumus dėl to, kad kaltinamieji 2019 m. birželio 25 d. melagingai jį įskundė prokuratūrai, kad vykdo pinigų skolinimo veiklą, pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareikšti įtarimai, nutarta taikyti apribojimus visam jo turtui, jam neleidžiama susipažinti su G. G. skundo turiniu ir jo apklausos protokolu, netenkinami jo prašymai tame ikiteisminiame tyrime, atmetami bet kokie jo skundai. Tai rodo, kad jis dėl G. padarytos nusikalstamos veikos patiria aiškią diskriminaciją. Nepatogumai ir dėl to, kad turėjo ruošti procesinius dokumentus pradėtose civilinėse bylose, dėl ko sugaišta daug laiko ir aukoja savo asmeninį gyvenimą. Jį žemina ir tai, kad kaltinamieji apsimeta beturčiais. Neturtinė žala pasireiškia ir tuo, kad pareikalavus grąžinti skolą, G. G. pareiškė, kad jei skęs jis, skęs ir nukentėjusysis, jau tada grasino jį įskųsti. Žalą patyrė ir dėl to, kad atvykę pas jį G. žemino jo garbę ir orumą, šmeižė jį nuomininkams. Neturtinę žalą patiria ir dėl to, kad G. atsisako pateikti duomenis apie jam įkeisto turto draudimą, jaučia įtampą, nes nežino, ar turtas apdraustas. Neturtinę žalą patiria ir dėl to, kad kaltinamieji trukdo antstoliui vykdyti išieškojimus. Kaltinamieji jį šmeižė, teigdami, kad negavo visos paskolintos 39 200 Eur sumos. Po kelių metų, viską apskaičiavę, naudodamiesi jo paskolintais pinigais be palūkanų, 2021 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia. Neigiamus išgyvenimus patyrė ir dėl G. paduoto skundo Lietuvos banko priežiūros tarnybai, informacijos apie V. J. išsiuntinėjimo kitoms institucijoms, taip jį žeminant ir šmeižiant. Nerimą, nemigą jis patiria dėl to, kad kaltinamieji, suklastoję dokumentą ir išvilioję iš jo pinigus, toliau po į vairias institucijas siuntinėjo jo patirtos neturtinės žalos įrodymus. Tai turėjo neigiamą įtaką jo širdies veiklai. G. G. rinko informaciją apie jo privatų gyvenimą, siekė sukompromituoti jį skambindamas nukentėjusiojo pažįstamiems, siūlydamas pateikti kolektyvinį ieškinį prieš nukentėjusįjį, neteisėtai rinko informaciją apie jį ir neteisėtai atskleidė informaciją apie jo privatų gyvenimą kitiems asmenims. Neturtinę žalą daro ir tai, kad kaltinamieji iš jo paskolintus pinigus leidžia J. Sakavičiaus paslaugoms apmokėti, kurios nukreiptos prieš nukentėjusįjį. Neturinę žalą jam sukėlė ir tai, kad kaltinamieji jį šmeižė policijos pareigūnams, žemino jį ir varžė veiksmų laisvę, kai jis buvo parašęs skundą Teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai dėl galimai neteisėtos buto rekonstrukcijos. Tuo metu I. G. jį nustūmė nuo laiptų, po to buvo žeminantys straipsniai interneto portaluose. Toks sistemingas žeminimas ir kerštas sukelia jam neturinę žalą. Dėl bylinėjimosi jis turėjo prie kompiuterio paleisti pusę metų, turi stuburo išvaržą, todėl tai neigiamai atsiliepė jo sveikatai. Be to, dėl kaltinamųjų veiksmų buvo neteisėtai kalinamas psichiatrijos ligoninėje 45 dienas. Dėl nuolatinio sėdėjimo prie kompiuterio pradėjo skaudėti riešų sąnarius, tinti rankos. Dėl sugaišto laiko neturėjo laiko visuomeninei veiklai. Dėl visos šios situacijos jam nepasitenkinimą reiškia sutuoktinė ir vaikai, prikiša jam G.. Dėl kaltinamųjų veiksmų neturėjo laiko praeiti automobilio techninę apžiūrą, dėl ko jam buvo paskirta 15 Eur bauda. Jis taip pat patyrė turtinę žalą paskolinęs G. 56 000 Eur buto remontui. Žinodamas, kad jie pateikė suklastotą nutartį, to nebūtų daręs. Neturtinę žalą patyrė dėl to, kad dėl kaltinamųjų veiksmų jam pablogėjo apetitas, krito svoris. Jis taip pat buvo įžeistas, kai pamatė, kad G. G. remontuoja namo fasadą, nors teigė esantis bedarbiu. Kaltinamieji jį persekiojo ir skundė, šmeižė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Gindamasis nuo tokių neteisėtų veiksmų turėjo gaišti laiką, ruošti skundus, atsakymus įvairioms institucijoms 2020-2021m.

Liudytoja Renata Krūvelytė teismo posėdžio metu parodė, kad patvirtino paskolos sutartį, pagal kurią G. pasiskolino iš V. J. tam tikrą sumą pinigų ir buvo įkeistas nekilnojamas turtas – butas. Kadangi butas buvo įregistruotas kaip šeimos turtas, tai šio sandorio sudarymui buvo reikalingas teismo leidimas ir kiti dokumentai. Buvo pateikta 2018 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, pagal kurią buvo leista įkeisti minėtą turtą ir, kaip vėliau paaiškėjo, ši nutartis galimai buvo suklastota. Pamena, kad visą informaciją, reikalingą dėl sandorio, ji suteikė G. G.. Jis vienas tvarkė visus reikalus iki notarinio veiksmo. Pradžioje informacija buvo suteikta žodžiu, bet gali būti, kad dar padėjėjos el. p. išsiuntė priminimą kokių dokumentų dar trūksta. Jeigu pamena teisingai, dėl 2018 metų sandorio sudarymo, kokių dokumentų reikia, norint įkeisti turtą, gaunant paskolą, kreipėsi G. G., jis buvo atėjęs fiziškai. G. G. kreipėsi, kad nori pasiskolinti pinigų ir norėjo dar papildomai pasiskolinti. Buvo atėjęs vienas, V. J. nebuvo. Ji pati paaiškino G. G., kad reikalinga teismo nutartis dėl teismo leidimo, nes yra įkeičiamas šeimos turtas. Konkrečios dienos tikrai neprisimena, bet dokumentai buvo pateikti anksčiau, nei sandorio diena. Pas juos tokia praktika, kad dokumentų prašo anksčiau, nes reikia viską sutikrinti, tačiau galėjo būti taip, kad 2018 metų nutartis atnešta tą pačią dieną prieš pasirašant sandorį. Sandoris atliekamas notaro kabinete, bet atvykus šalims kol dar papildomai tikrinami arešto registras, hipotekos registras, klientai laukia laukiamajame, jiems duodami pasiskaityti paruošti dokumentai. Po to ji pasikviečia šalis į kabinetą, tada išaiškina sutarties sudarymo sąlygas, pasekmes. Kai jau jokių klausimų nebūna, tada pasirašoma. Ji pati beveik viską paskaito kiekvieną kartą, visada pagarsina teisinius dalykus. Pinigai būna pervedami pavedimu arba perduodami grynais kabinete, juos suskaičiavus. Šiuo atveju, jai atrodo, pinigai buvo skaičiuojami kabinete. Notaras pinigų neskaičiuoja, todėl ji pinigų neskaičiavo. Kai sudaroma paskolos sutartis, visada perklausia, ar paskolos gavėjas tikrai gavo sumą ir prašo parašyti sumą savo ranka. Sumą, kurią gavo, paskolos gavėjas įrašo pats. Sudarant šiuos sandorius, pagarsinusi sutarčių esmę, pagarsino ir 2018 metų teismo nutartį. G. jokių pastabų ar pretenzijų dėl sutarčių neturėjo. Pamena, kad žmonės buvo suprantantys esmę, abi šalys turėję ne vieną notarinį veiksmą. G. G. ypatingai turėdavo daug klausimų ir išsiaiškina viską iki smulkmenų. Šiuo atveju buvo viskas aišku ir sandoris buvo patvirtintas. Ta sutartis ir visos kitos sutarys pasirašytos jos akivaizdoje, o taip pat ir tai, kad gavėjai gavo nurodytą pinigų sumą. Visada paklausiama ar tikrai visa suma yra perduodama. Jei nebūtų perduota visa suma, ji nebūtų tvirtinusi sandorio. Paskolos gavėjai buvo G. G. ir I. G.. I. G. suprato, kad butas įkeičiamas už paskolą.  I. G. yra asmuo, turintis pakankamai žinių, ir negalėjo nesuprasti, kad įkeičiamas šeimos turtas. G. G. išanalizuodavo viską iki notarinių sumų sumokėjimo. Tai tikrai suprantantis, išmanantis ir turintis netgi teisinių žinių žmogus, žino ką klausti, suvokia, ką daro. G. G. pats aiškindavosi tikrai daug, ir jeigu jam būtų kilęs įtarimas, jis būtų nepasirašęs. Jis tikrai suprato, ką įkeičia turtą. Jeigu jai būtų kilusi abejonė, kad šalys kažko nesupranta, ji būtų nepatvirtinus sandorio. Taip pat ji nebūtų patvirtinus šio sandorio, jeigu nebūtų pateiktas teismo leidimas. Teismo nutarčių duomenų bazėje nėra. Pateikus nutartį, ji tik patikrina, ar yra visi rekvizitai, jeigu kyla įtarimų, sandorį atideda. Visus dokumentus šiam sandoriui, o taip pat ir teismo leidimą, pateikė G. G.. Teismo leidimą fiziškai jai pateikė G. G. notaro biuro priimamajame. Tuo metu jai buvo perduotas tik teismo leidimas, V. J. perdavimo momentu nebuvo. G. G. taip pat fiziškai atnešė ir jai perdavė visus kitus dokumentus, reikalingus sandoriui - nuosavybės dokumentą, buto įsigijimo sutartį, santuokos liudijimą. Dėl šių dokumentų gali būti, jog iš anksto buvo siųstos jų kopijos. Šie dokumentai buvo atnešti kelios dienos iki sutarties, o teismo leidimas buvo atneštas vėliau. Jeigu gerai pamena, teismo leidimas buvo pateiktas arba dieną prieš arba kai įvyko sandoris. I. G. ir V. J. atvyko tik į patį sandorį. Kai V. J. pasakė, jog kreipėsi į teismą ir gavo atsakymą, kad tokios nutarties nėra, ji pasikėlė bylą ir jai taip pat kilo įtarimų ir taip viskas išaiškėjo. Kas susiję su notariniu veiksmu, tai visame procese dalyvavo G. G.. I. G. atėjo tik į patį sandorį, pasirašyti sutartį, o visus dokumentus teikė, visus klausimus uždavinėjo G. G.. G. buvo pasakyta, jog kiekvienam sandoriui reikia naujo teismo leidimo.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba 16 notarų biure notarės Renatos Krūvelytės padėjėja. Teismo nutartis dėl teismo leidimo išdavimo buvo pateikta iki sandorio sudarymo tvirtinimo. Visus reikalingus dokumentus pateikinėjo G. G. 2018 metais sausio ar vasario mėnesį. G. G. šio sandorio pasirašymo metu matė, nes sandorio metu atėjo visos šalys jo pasirašyti. G. G. pas jas lankydavosi, ateidavo pasikonsultuoti dėl visų sandorių. Gali būti, kad dėl sandorio G. G. konsultavosi ir su ja. Prieš sandorio tvirtinimą, atspausdinamas sandorio egzempliorius ir duodama šalims susipažinti, atliekamos įvairios patikros, ir jeigu viskas tvarkoje, šalys eina pas notarą. Tada notaras paakcentuoja svarbiausius dalykus. Jeigu šalimis viskas tinkama, pasirašoma sutartis ir notaras ją patvirtina. Kiek žino, prieš sandorį V. J. ji siuntė el. laišką su priminimu, ką sandorio metu reikia turėti, buvo nurodyta priminti G. G., jog reikia atnešti teismo nutartį ir, jai atrodo, ten dar trūko draudimo. Teismo leidimas tikrai buvo pateiktas prieš sudarant sandorį, nes kitaip notaras net negali patvirtinti neturint visų reikiamų dokumentų. Iš susirašinėjimų manytina, kad nutartis buvo atnešta prieš sandorį. Nepamena, kas atnešė teismo nutartį, bet kadangi visus dokumentus pateikinėjo G. G., tai galimai jis ir atnešė. Sandorio sudarymui reikalingi turto įsigijimo dokumentai, asmens dokumentai, santuokos liudijimas. Visus dokumentus pateikinėjo G. G.. Tai, kad dokumentus pateikė G. G., sprendžia dėl to, nes niekas kitas nepateikinėja žmogaus dokumentų. I. G. ateidavo pas jas tik į sandorius. Dėl pinigų perdavimo, būna, kad žmonės ateina padarę pavedimą iki hipotekos, kartais daro pavedimą pas jas biure, kartais atsineša grynus pinigus. Tokie dokumentai kaip teismo leidimas įkeisti šeimos turtą yra nurodomi hipotekos sutartyje, kiti dokumentai tiesiog pridedami prie bylos. G. G. eidavo konsultuotis pas jas ir tikrai jam buvo pasakyta tokia aplinkybė, kad reikalingas teismo leidimas įkeisti šeimos turtą. V. J. niekada nėra pateikęs nei vieno dokumento iš kitos šalies pusės apskritai visuose sandoriuose. Jis ateina kaip kreditorius, pateikia iš savęs informaciją ir kiekvienas skolininkas pateikia dokumentus pats. Teismo leidimas yra išduodamas konkrečiam veiksmui atlikti. Jeigu yra tvirtinamas notarinis veiksmas dėl buto įkeitimo, tai notaras originalą pasilieka visada, nes yra būtent skirta tam veiksmui leidimas. Todėl jeigu ir buvo gavę kažkada teismo leidimą, tai jie originalo turėjo nebeturėti, nes jis buvo paimtas. Tikrai negalėjo būti taip, kad nesakė G. G., jog reikia turėti teismo nutartį. Jis dažnai lankėsi ir turėjo pakankamą teisinį išprusimą. Šios sutarties projektą rengė greičiausiai ji pati. Į jį įtrauktos šalių suderintos sąlygos, o kaip šalys jas derino, ji nežino. Šiuo atveju dokumentas buvo su parašu ir antspaudu, dokumentą tikrina notaras. Teismo leidimas buvo prisegtas prie bylos, po to pateiktas policijai. Projektas tikrai buvo atspausdintas ir duotas pasiskaityti, bet ar G. skaitė, nežino. Dokumentai buvo rengiami vienas paskui kitą, nes tai yra sutartį lydintis dokumentas ir rengiama buvo iš karto.

Liudytoja K. N. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo atveju sandoris buvo hipotekos patvirtinimui, t. y. šeimos turto įkeitimui, 2018 metų. Hipotekos sandorio šalys buvo G. ir V. J.. G. G. į jų biurą ne kartą buvo atėjęs, bet ką pateikė nepamena. Jai teko su G. G. bendrauti žodžiu dėl ankstesnės hipotekos užregistravimo. Nagrinėjamo sandorio sudarymo dieną ji dirbo biure. Sudarant paskolos sutartį, ji buvo pateikta šalims pasiskaityti. Teismo leidimą turėjo pateikti turto savininkas, bet dokumentus notarui pateikti gali ir kitas asmuo. Kas pateikė suklastotą teismo leidimą, nepamena. Tikėtina jog dokumentus pateikė G. G., nes visus dokumentus pagrinde teikia savininkas, kreditorius neneša savininko dokumentų. Projektus jos siunčia šalims, ar šiuo atveju V. J. prašė projekto nepamena, bet V. J. kaip kreditorius tuo domisi, jam tai aktualu.

Liudytoja Olga Šinkarenko teismo posėdžio metu parodė, kad jai ikiteisminio tyrimo metu buvo parodytos dvi teismo nutartys. Viena buvo 2014 m. metų dėl teismo leidimo, kita - 2018 metų nutartis. 2018 m. ji teisėja jau nedirbo, buvo atleista sulaukus pensinio amžiaus, tos nutarties nerašė. 2014 metų nutartį ji galėjo priimti, o 2018 m. – tikrai ne, nes jau nebedirbo. 2018 m. nutartyje parašas yra ne jos. Ji nepamena, kokius dokumentus jai pateikė kaltinamieji, bet jeigu 2014 m. nutartis yra, ji mano, kad dokumentus pateikė, nes 2014 m. nutartis yra galiojanti. G. asmeniškai niekada į ją nesikreipė, nebuvo susitikusi jų ir net nežinojo jų pavardžių, tik dabar pamatė. 2018 metų nutartis yra suklastota ir ji yra niekinė. Teismo nutartyje kai priimamas teismo leidimas, būtinai nurodomas kreditorius.

Liudytojas Saulius Užkuraitis teismo posėdžio metu parodė, kad jo kontoroje dėl nagrinėjamo sandorio užvesta vykdomoji byla yra 2019 metų. Vykdomasis įrašas padarytas 2019 m. sausio 19 d. Šiuo metu byla sustabdyta pagal apeliacinio teismo nutartį, kol teismas priims sprendimą. Hipotekinė byla turi pirmumą. Vykdant išieškojimą, yra trys eilės. Hipotekos išieškojimas yra be eilės. Pardavus turtą, pinigai eina išieškotojui be eilės. Patenkinus ieškinį baudžiamojoje byloje, tai būtų trečios eilės išieškojimas. Šiuo metu vykdomos devynios išieškojimo bylos su G.  V. J. naudai. Išieškojimo bendra suma yra 476 356,19 eurai, o pervesta 3 685,98 eurai. Visos bylos yra sustabdytos, nes vyksta ginčai dėl palūkanų. Jie vykdo 2019 m. sausio 8 d. notarės išduotą vykdomąjį įrašą, kuris yra galiojantis, jį pateikė V. J. ir jam nekilo abejonių, jog kažkas yra suklastota. Kad buvo suklastota nutartis, jis nežino. Kad G. kaltinamieji, sužinojo tik dabar. Išieškotus pinigus, jeigu užtektų, galima perskirstyti į kitą skolą. Hipoteka vykdoma be eilės, neatsižvelgiama net į tai, kad tai šeimos turtas.

Specialistas A. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad tvirtina pateiktą išvadą dėl antspaudo, kad jis netikras. Taip pat jis atliko tyrimą dėl O. Šinkarenko pasirašyto teismo leidimo. Išvadas patvirtina. Tyrimas vyko panaudojus mikroskopą, vadovautasi rašybos ir parašų atlikimo metodika, kurią tvirtina viršininkas. Jis vadovavosi metodika, pagal kurią pirma reikia nusistatyti ar ne tas asmuo pasirašė ant dokumento. Pirmiausia būtų tyręs O. Šinkarenko parašą. Kadangi O. Šinkarenko parašo pavyzdžių nebuvo pateikta, toliau netyrė. Jeigu jam būtų klausimas suformuluotas kitaip, gal ir kitokią išvadą būtų pateikęs. Jei būtų įsitikinęs, kad tai ne O. Šinkarenko parašas, po to būtų tyręs kitų dviejų asmenų. Pagal metodiką turi būti išvada pateikta to asmens, kieno vardu pasirašyta, o tada likusių asmenų. Iš pirmo žvilgsnio, parašas ant nutarties atrodo pamėgdžiotas. Gali būti kopijuotas. Išvadoje nenustatinėjo ar O. Šinkarenko parašą padarė I. G., ar G. G..

Specialistė E. A.-G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji atliko tyrimą dėl herbinio antspaudo panaudojimo teismo nutartyje. Buvo atliktas kompleksinis tyrimas – techninis dokumentų ir rašysenos. Tyrimas buvo atliktas 2020 m. liepos 8 d. Tvirtina savo pateiktą išvadą. Išvados kategoriškos, kad jos tirtoje teismo nutartyje esantis herbinis Kauno apylinės teismo antspaudas nėra antspaudo atspaudas, o tik skaitmeninis atvaizdas. Šis atvaizdas atliktas techninėmis priemonėmis, rašaliniu spausdintuvu. Jis nėra atiliktas reljefine kliše kaip kad atliekamas spaudas. Kopijų jie netiria, yra konstatuojamas faktas kad ne kliše atliktas antspaudas, toliau nelyginama, kurios klišės kopija. Pirmiausia buvo atsakyta į klausimą, kokiu būdu jis yra atliktas, tai yra, rašaliniu spausdintuvu ir visas šitas atsakymas praktiškai baigėsi, todėl, kad jis nėra lyginamas su antspaudų klišėmis. Tai netikras, suklastotas antspaudas. Techninis klastojimas gali būti lyginant nutartis tarpusavyje, gali būti kažkokių pataisymų, trynimų, skutimų, ėsdinimų, prirašymų. Bet šios nutartys skiriasi iš esmės. 2018 m. nutartis nėra tiesiog 2014 m. nutarties tiesioginė kopija. Tai rodo nutarčių skirtumai – ypač eilučių išlygiavimas, skirtingi rekvizitai ant nutarčių. Tai reiškia, kad 2018 m. nutartis nėra atlikta kopijavimo techninėmis priemonėmis. Jei būtų tiesioginė kopija, nebūtų tų visų skirtumų. Atliekant tyrimą, buvo vertinta vizualiai, naudotas mikroskopas, vaizdo spektro komparatorius, t. y. specialus kriminalistikos prietaisas, skirtas tirti dokumentus. Ji taip pat tyrė teksto išdėstymo ypatybes. Procesinių sprendimų kategorijas, proceso numerį tyrė bendrai lygindama dvi nutartis. Nėra svarbu lyginti kiekvieną rekvizitą, bet kadangi skiriasi šių dviejų nutarčių šrifto dydis, tai tuo matyt ir skiriasi. Skirtumai akivaizdūs, dėl ko ir išdidino ir pažymėjo tas skirtingas vietas. Skiriasi bylos numeris, data, kiti rekvizitai, šrifto dydžiai. Skirtumai matomi plika akimi. Visa tai paminėta specialisto išvadoje grafoje „gauti rezultatai ir jų įvertinimas“. Nutarčių tekstas yra skirtingas, todėl jos ir yra skirtingos.

Specialistas V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad šioje byloje yra pateikęs specialisto išvadą 2020 m. liepos 10 d. Tyrė parašą teismo nutartyje. Buvo užduotas klausimas, ar 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje esantį teisėjos O. Šinkarenko parašą parašė G. G. ar I. G., ar kitas asmuo. Lyginant tiriamąjį parašą su lyginamajam tyrimui pateiktais eksperimentiniais laisvaisiais I. G. ir G. G. parašų pavyzdžiais, nustatyti bendrųjų parašų ir specialiųjų parašų požymių sutapimai, o taip pat ir skirtumai. Dėl tiriamojo parašo pamėgdžiotos transkripcijos, paprastos konstrukcijos, mažo grafinio informatyvumo, nesudaro požymių visumos, leidžiančios nustatyti, kad tiriamąjį parašą pasirašė I. G. ar G. G., ar kitas asmuo. Parašas trumpas, mažai informatyvus, mažai požymių pagal ką būtų galima identifikuoti pasirašiusį asmenį. Tokį parašą, kurį sudaro „o“,  gali pasirašyti kas antras žmogus. Pats parašas per paprastas, jame nėra identifikuojančių požymių. Nėra galimybės nustatyti, kad ar G. G. ar I. G. parašas artimesnis suklastotam. Iš to padaryti išvadą praktiškai neįmanoma. „O“ elementas nebuvo tirtas. G. parašų pavyzdžiuose šio elemento neišskyrė, pavyzdžiuose tokių elementų nebuvo. Tai nebūtų galima pasakyti kurio. O kurio parašas daugiau ar mažiau panašus, galima daryti tik prielaidą.  

Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad žino, jog G. G. 2018 m. dažnai atvykdavo į jų daugiabučio namo kiemą, (duomenys neskelbtini) ir, kaip jai sakė sutuoktinis, jo prašydavo paskolinti pinigų statybų verslui. Jis sakydavo, kad tik kai pasieks kažkokį statybos baigtumą namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tokiu atveju, pasiskolinęs iš V. J. dar kažkokią sumą pinigų galės užbaigti statybas, gauti paskolą ir grąžinti ankstesnes skolas. Taip pat 2018 m. liepos mėnesį Gintautas vėl prašė sutuoktinio paskolinti pinigų, naujos sumos prašė, kad galėtų užbaigti statybas. Kadangi jos sutuoktinis neturėjo tiek pinigų, ji iš savo asmeninių lėšų davė 15 000 eurų, kad G. G. galėtų paskolinti šiuos pinigus statybų verslui. G. G. tvirtino, kad vėl užbaigęs statybas galės grąžinti ankstesnes skolas. Buvo daromas psichologinis spaudimas, kad jei negaus pinigų, negalės ir ankstesnių skolų gražinti. 2020 m. pradžioje jos sutuoktinis sužinojo, kad G. G. ir I. G. suklastojo teismo leidimą įkeisti butui. Jos sutuoktinis, nežinodamas to, 2018 m. vasario 4 d. paskolino berods 39 200 eurų. Jeigu būtų žinoję, kad ta nutartis suklastota, nebūtų skolinę tų pinigų jokiu būdu. Kiek žino, sutuoktinis bandė per notarus sužinoti, jam buvo pasakyta, kad tai asmens duomenys, tada jis kreipėsi į teismą ir sužinojo, kad teisėja tokio parašo nedėjo, kad tokio leidimo nebuvo išduota. Pati nedalyvavo pinigų paskolinime, tik buvo gautas žodinis jos sutikimas. Vyras G. G. skolindavo su įkeitimu. G. G. skolų negrąžino. Paskolinta 39 200 eurų suma buvo jų bendra nuosavybė. Paskolos G. negrąžino. Jaučiasi nukentėjusi dėl suklastotos nutarties. Viską žino iš sutuoktinio. Procesai užtrunka, neigiamai veikia sutuoktinio emocijas – vyras nervingesnis, kankina nemiga, vartoja vaistus nuo spaudimo. G. vyras skolindavo, nes norėjo jiems padėti. Vyras savo nuožiūra sudaro sutartis paskolų, ji juo pasitiki. Dėl 2018 m. vasario 14 d. paskolos vyras kažką minėjo, kad reikia paskolinti, kad reikia pinigų namui pastatyti. Pagal paskolos sutartį lyg butas turėjo būti įkeistas, esantis (duomenys neskelbtini)  gatvėje. Šiaip žino, kad tokiems dalykams reikia teismo leidimo. Notarė sakė, jog nutartis, teismo leidimas bus pateiktas. Kai sudarinėjo sutartį notarė jam sakė, kad nutartis pateikta. Paskola suteikiama įkeičiant butą. Paskolos sutartis neatlygintinė. Jeigu vėluoja, numatyti delspinigiai.  

        Iš 2020 m. vasario 7 d. V. J. skundo matyti, kad V. J. kreipėsi į teisėsaugą dėl galimai neteisėtų G. G. ir I. G. veikų 2018 m. vasario 14 d. paskolos forma įgyjant 39 200 eurų V. J. piniginių lėšų, prievolės sumokėti delspinigius praleidus paskolos grąžinimo terminą vengimo bei netikro dokumento – Kauno apylinkės teismo teisėjos Olgos Šinkarenko vardu pasirašytos 2018 m. vasario 2 d. nutarties neegzistuojančioje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) su padirbtu teisėjos O. Šinkareno parašu – pagaminimo, laikymo, gabenimo, panaudojimo, pateikiant ją Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarei Renatai Krūvelytei prieš 2018 m. vasario 14 d. paskolos sandorį, notarinio registro Nr. RK-1008. Nurodoma, kad civilinės bylos Nr. S2-11439-199/2018, iš kurios G. G. notarei R. Krūvelytei pateikė 2018 m. vasario 2 d. nutartį - leidimą įkeisti butą (duomenys neskelbtini), nėra ir niekada nebuvo, o G. notarei R. Krūvelytei pateikta tariamai civilinėj byloj Nr. S2-11439-199/2018 priimta 2018 m. vasario 2 d. nutartis yra netikras G. G. ir I. G. pagamintas ir/ar užsakytas bei nusikalstamai realizuotas dokumentas, siekiant iš V. J. apgaule pasisavinti 39 200 eurų bei tyčia nemokėti 2018 m. vasario 14 d. sutartyje ir sutartinėj hipotekoj G. G., I. G. pasiūlytų 0,5 nuošimčio už kiekvieną pradelstą dieną delspinigių. Teigiama, kad V. J. dėl G. nusikaltimo patyrė didelę turtinę 78 400 eurų žalą bei didelę neturtinę žalą (1 t., b. l. 41–44). 

Iš 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutarties matyti, kad paskolos davėjas V. J. perduoda paskolos gavėjams I. G. ir G. G. nuosavybėn 39 200 eurų, o paskolos gavėjai G. įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą, sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Šalys susitarė, kad prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui bus įkeistas paskolos gavėjai I. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat šalys susitarė, kad paskolos laikotarpiu paskolos gavėjų prievolių įvykdymas bus užtikrintas nurodyto turo maksimaliąja hipoteka (1 t., b. l. 68–69).  

Iš 2018 m. vasario 14 d. sutartinės hipotekos maksimaliosios hipotekos matyti, kad skolininkai  I. G., G. G., kreditorius V. J., įkaito davėja I. G. sudarė sutartį dėl hipotekos sukūrimo, kurioje nurodoma, kad hipotekos objektas, įkeičiamas daiktas – gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, sutartyje nurodoma, kad įkaito davėjas I. G. patvirtina, kad teismo leidimas sudaryti įkeitimo sandorį yra gautas 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinės bylos Nr. S2-11439-199/2018 (1 t., b. l. 70–72). 

Iš 2020 m. spalio 15 d. antstolio Sauliaus Užkuraičio rašto Nr.S-20002101 matyti, kad antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje yra vykdomas Kauno miesto 16-ojo notaro biuro 2019 m. sausio 8 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. RK-94 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų G. G. ir I. G. hipotekos turėtojo V. J. naudai. Vykdomasis įrašas Nr. RK-94 yra išduotas pagal 2018 m. vasario 14 d. pasirašytą paskolos sutartį dėl 39 200 eurų. Vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00030 nebuvo išieškota jokių piniginių lėšų (1 t., b. l. 148–151).

Iš 2020 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo rašto Nr. (1.19)-S1-115 matyti, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. kovo 20 d. dekretu Nr. 1K-915 nuo 2017 m. liepos 3 d. teisėja Olga Šinkarenko atleista iš Kauno apylinkės teismo teisėjo pareigų, be to, nurodoma, kad civilinės bylos, kuriai būtų suteiktas Nr. S2-11439-199/2018 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-07628-2018-0) bei joje 2018 m. vasario 2 d. priimtas galutinis procesinis dokumentas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teisme nėra. LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. S2-11439-199/2014, kurioje galutinis procesinis sprendimas priimtas 2014 m. balandžio 23 d. (2 t., b. l. 52).

Iš 2017 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo Nr. 1K-915 matyti, kad 2017 m. liepos 3 d. Olga Šinkarenko iš Kauno apylinkės teismo teisėjo pareigų atleista sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus (2 t., b. l. 54). 

Iš 2014 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra išduodamas leidimas G. G. bei I. G. įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kreditoriui – kredito unijai (2 t., b. l. 55).  

Iš 2020 m. gruodžio 14 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Renata Krūvelytė pateikė 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  (4 t., b. l. 124–127).  

Iš 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra išduodamas leidimas G. G. bei I. G. įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kreditorius nenurodytas (4 t., b. l. 127).    

Iš 2020 m. birželio 26 d. Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto A. Z. išvados Nr. IBPS-V-1499365-20 matyti, kad tirti pateiktoje 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje, skiltyje „Teisėja“ esantis apvalaus antspaudo „LIETUVOS RESPUBLIKA KAUNO APYLINKĖS TEISMAS“ atspaudas yra netikras. Šis atspaudas atliktas panaudojus technines priemones, t. y. spalvotą rašalinį spausdintuvą. Atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktoje 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje, skiltyje „Teisėja“ esantį Olgos Šinkarenko vardu pasirašytą parašą pasirašė I. G., G. G., ar kitas asmuo, negalima, kadangi nebuvo nustatyta, kad šiame dokumente esantį parašą nepasirašė pati Olga Šinkarenko (2 t., b. l. 88–95).   

Iš 2020 m. liepos 8 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistės E. A.-G. išvados Nr. IBPS-V-1599749-20 matyti, kad pateiktoje tirti 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo teisėjos Olgos Šinkarenko nutartyje esantis Lietuvos Respublikos Kauno Apylinkės teismo herbinio antspaudo atspaudas yra skaitmeninis antspaudo atspaudo atvaizdas, atliktas techninėmis priemonėmis, o būtent spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu. Tai reiškia, kad jis nėra apskritai atliktas reljefine kliše su dažais atspaudžiant ant popieriaus, taigi, jis nėra atliktas nei vienu iš pateiktų tirti šešių Lietuvos Respublikos Kauno Apylinkės Teismo herbinių antspaudų. Ši išvada yra kategoriška (2 t., b. l. 102–105).

Iš 2020 m. liepos 10 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro, Dokumentų tyrimo skyriaus specialisto V. L. išvados Nr. IBPS-V-1620576-20 matyti, kad atsakyti į specialistui pateiktą klausimą, ar 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Teisėja Olga Šinkarenko“ esantį parašą pasirašė I. G. ar G. G., ar kitas asmuo, nėra galimybės, kadangi ištyrus parašą mikroskopiškai, techninio parašų klastojimo požymių neaptikta. Lyginant tiriamąjį parašą su lyginamajam tyrimui pateiktais eksperimentiniais, sąlyginai laisvaisiais ir laisvaisiais I. G. ir G. G. parašų pavyzdžiais, nustatyti bendrųjų parašų ir specialiųjų parašų požymių kaip sutapimai taip ir skirtumai, kurie dėl tiriamojo parašo pamėgdžiotos transkripcijos, paprastos konstrukcijos, trumpumo, mažo grafinio informatyvumo, nesudaro požymių visumos, leidžiančios nustatyti, ar tiriamąjį parašą pasirašė I. G., ar G. G., ar kitas asmuo (2 t., b. l. 107–110).

Iš 2020 m. spalio 21 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro, Dokumentų tyrimo skyriaus specialistės E. A.-G. išvados Nr. IBPS-V-2523925-20, matyti, kad pateiktos tirti 2014 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutarties visi spausdinti juodos spalvos rekvizitai (spausdintas tekstas) atlikti elektrografinės spaudos būdu (t. y. lazerinio spausdinimo įrenginiu arba kopijavimo-dauginimo įrenginiu), o juodos spalvos parašas ties teisėjos Olgos Šinkarenko pavarde yra atliktas ranka rašymo priemonėmis. Pateikta tirti 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartis iš esmės neatitinka 2014 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, nėra požymių, rodančių techninį klastojimą, kad 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartis techniškai buvo atlikta naudojant 2014 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartį. Sulyginus, sutapatinus, sugretinus pateiktus tirti dokumentus, tai yra 2018 m. vasario 2 d. ir 2014 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartis iš esmės neatitinka 2014 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutarties: minėtos nutartys lyginant jas tarpusavyje skiriasi pagal teksto turinį, jose esančių rekvizitų skaičių, formą, atlikimo būdą, atskiras dokumentų dalis, teksto dalių išsidėstymą, šrifto dydį (2 t., b. l. 118–122).   

III Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai G. G. ir I. G. panaudojus žinomai netikrą, suklastotą dokumentą – 2018 m. vasario 2 d. teismo nutartį civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) –  pateikiant notarei ir sudarant 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 1008), kuria V. J. paskolino G. G. ir I. G. 39 200 eur, pasitvirtino.     

Nors kaltinamieji kaltės nepripažino, tačiau faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamųjų kaltę patvirtina nukentėjusiojo V. J., liudytojų Renatos Krūvelytės, J. B., A. J. parodymai, specialistų išvados, specialistų paaiškinimai, kiti rašytiniai įrodymai.  

Byloje nenustatyta, kad šie įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, visi jie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl darytina išvada, jog jie atitinka įrodymų leistinumo ir liestinumo kriterijus ir pagrįstai laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.

BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti veiksmai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų padarytas bent vienas iš šiame BK straipsnyje nurodytų veiksmų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Tokiu atveju kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką, t. y. kaip tikrą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tai, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia ar gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235-2014). Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje.

Kaltinamieji kaltės nepripažino, neigė, kad patys fiziškai pateikė notarei žinomai suklastotą dokumentą pasirašant paskolos sutartį 2018 m. vasario 14 d. ir tokiu būdu jį panaudojo. Kaltinamieji aiškino, jog jie buvo įsitikinę, kad sudarant šį sandorį galioja ir yra tinkamas sandoriui sudaryti anksčiau, t. y. 2014 m., teismo jiems išduotas leidimas įkeisti butą esantį (duomenys neskelbtini). I. G. taip pat parodė, kad visais dokumentais rūpinosi G. G., o G. G. neigė tokį dokumentą pristatęs notarei, darė prielaidą, kad šį dokumentą notarei galėjo pateikti pats nukentėjusysis V. J., kuriam kaltinamasis neva buvo davęs ankstesnį, t. y. 2014 m. leidimą, jo kopiją dar 2016 m.  

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir ištyręs įrodymus, konstatuoja, jog šiuos kaltinamųjų parodymus paneigia teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, todėl šie kaltinamųjų parodymai vertinami kaip gynybinė jų versija, siekiant išvengti atsakomybės. 

2020 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo raštu Nr. (1.19)-S1-115 (2 t., b. l. 52), 2020 m. liepos 8 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistės E. A.-G. išvada Nr. IBPS-V-1599749-20 (2 t., b. l. 10–105), 2020 m. spalio 21 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro, Dokumentų tyrimo skyriaus specialistės E. A.-G. išvados Nr. IBPS-V-252395-20 (2 t., b. l. 118–122), 2020 m. birželio 26 d. Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto A. Z. išvada Nr. IBPS-V-1499365-20 (2 t., 88–95), nustatyta ir įrodyta, kad notarei Renatai Krūvelytei sudarant kaltinime nurodytą paskolos sandorį buvo pateiktas akivaizdžiai netikras, t. y. suklastotas dokumentas – 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinės tesimo nutartis. Minėtas teismo raštas patvirtina, jog tokia nutartis teisme niekada nebuvo priimta, o nutartyje nurodytas bylos numeris Nr. (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai išgalvotas. Tai nustatyta ir pačių kaltinamųjų parodymais, jog jie į teismą 2018 m. dėl teismo leidimo įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nesikreipė. Be to, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas patvirtina, kad tokia nutartis net negalėjo būti teisme priimta, nes teisėja, kuri neva ją priėmė, Olga Šinkarenko dar 2017 m. buvo atleista iš pareigų, sulaukusi įstatyme nustatyto pensinio amžiaus (2 t., b. l. 55). Pati liudytoja O. Šinkarenko, buvusi teisėja, kuri nurodyta dokumente, kaip neva priėmusi šią nutartį, patvirtino, jog ji 2018 m. teisme nedirbo ir tokios nutarties nepriėmė, nepasirašė, to net negalėjo padaryti, nes jau buvo atleista iš teisėjos pareigų. Teismas neturi pagrindo netikėti šia liudytoja ir jos parodymų patikimumu, nes nenustatyta, kad ji būtų pažinojusi bent vieną iš šalių ar būtų suinteresuota tokios suklastotos nutarties pagaminimu, juo labiau, teismas neturi pagrindo manyti, kad būdama teisininkė ir puikiai suvokdama ir išmanydama, kad tokio dokumento panaudojimas dažniausiai susijęs su tam tikrais turtiniais klausimais, kad naudojamas pas notarą, bei žinodama, kokia atsakomybė už tai gali grėsti, imtųsi klastoti dokumentą. Kad dokumentas netikras, t. y. suklastotas, patvirtina tiek 2020 m. birželio 26 d. Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto A. Z. išvada, tiek ir 2020 m. liepos 8 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistės E. A.-G. išvada, kuriose nurodyta, kad tirti pateiktoje 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje „LIETUVOS RESPUBLIKA KAUNO APYLINKĖS TEISMAS“ atspaudas yra netikras, t. y. jis atliktas ne antspaudo kliše, o atliktas panaudojus technines priemones – rašalinį spausdintuvą. Specialistai šias išvadas teisme patvirtino, paaiškino tyrimo metu panaudotus metodus, priemones, jos nurodytos ir pačiuose dokumentuose, ir teismas neturi pagrindo abejoti specialistų kompetencija, todėl šiuos įrodymus laiko patikimais. Be to, iš 2020 m. spalio 21 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro, Dokumentų tyrimo skyriaus specialistės E. A.-G. išvados Nr. IBPS-V-2523925-20 matyti, kad 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartis techniškai buvo atlikta naudojant 2014 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartį. Sulyginus, sutapatinus, sugretinus pateiktus tirti dokumentus, tai yra 2018 m. vasario 2 d. ir 2014 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, matyti, kad 2018 m. vasario 2 d. nutartis iš esmės neatitinka 2014 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutarties: minėtos nutartys lyginant jas tarpusavyje skiriasi pagal teksto turinį, jose esančių rekvizitų skaičių, formą, atlikimo būdą, atskiras dokumentų dalis, teksto dalių išsidėstymą, šrifto dydį. Specialistė šią išvadą patvirtino teisme. Specialistė iš esmės patvirtino, jog tai nėra tikrosios nutarties kopija, kurį būtų techniškai pakeista, techninio klastojimo požymių nenustatyta. Teismas neturi pagrindo netikėti šia išvada, nes dalis skirtumų matomi nutartis tiesiog sugretinus ir sulyginus vizualiai, net ir neturint specialių žinių. Įvertinus visus šiuos įrodymus visumoje, darytina išvada, kad 2014 m. balandžio 23 d. nutarties turinys ir forma buvo panaudoti rengiant 2018 m. vasario 2 d. nutartį, 2014 m. balandžio 23 d. nutartį imant kaip pagrindą, pagal poreikį, atsižvelgiant į sandorio turinį ir datą, pakeičiant tokius rekvizitus kaip nutarties data, bylos numeris, turinio aplinkybes. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad 2018 m. vasario 2 d. nutartis yra pagamintas, sukurtas visiškai naujas, akivaizdžiai netikras dokumentas. Be to, šios aplinkybės patvirtina, kad 2018 m. vasario 2 d. nutarties tikslas buvo patvirtinti aplinkybę, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) gali būti įkeistas, sudarant paskolos sandorį ir tuo mažamečio vaiko interesai nebus pažeisti. Visos šios aplinkybės taip pat liudija, jog tokia nutartimi buvo suinteresuoti kaltinamieji, nes ketino pasiskolinti pinigų, o kreditorius V. J. sutiko skolinti pinigus tik su turto įkeitimu. Kaip nurodė G. G., visas kitas turtas buvo jau įkeistas ir tuo metu tai buvo vienintelis neįkeistas nekilnojamasis turtas, o paskola buvo reikalinga užbaigti statyboms. 

Liudytoja notarė Renata Krūvelytė parodė, kad G. G. buvo aktyvus prieš sandorį, domėjosi kokių dokumentų reikia, jis visada viską išsiaiškindavo ir šį kartą jam buvo paaiškinta, jog reikalingas teismo leidimas įkeisti butą ir šį teismo leidimą prieš sandorį, kaip ir visus kitus dokumentus, atnešė pats G. G.. Kad jokių dokumentų sudarant sandorį netrūko, patvirtino ir notaro biuro darbuotojos J. B. ir  K. N.. J. B. nekilo abejonių, kad šią nutartį atnešė G. G., nes jis pristatė visus kitus reikalingus dokumentus. Be to, liudytoja notarė Renata Krūvelytė patvirtino, kad ji pati prieš sandorio patvirtinimą išdėstė sandorių esmę žodžiu, G. jokių pastabų ar pretenzijų dėl sutarčių neturėjo. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis V. J.. Be to, liudytoja Renata Krūvelytė patvirtino, jog žmonės buvo suprantantys esmę, abi šalys turėję ne vieną notarinį veiksmą, G. G. ypatingai turėdavo daug klausimų ir išsiaiškindavo viską iki smulkmenų. Šiuo atveju buvo viskas aišku ir sandoris buvo patvirtintas. Tiek G. G., tiek ir I. G. tikrai suprato, kad buvo įkeičiamas jų butas. I. G. yra žmogus, turintis pakankamai žinių ir I. G. negalėjo nesuprasti, kad įkeičiamas šeimos turtas, o G. G. išanalizuodavo viską iki notarinių sumų sumokėjimo. Tai tikrai suprantantis, išmanantis ir turintis netgi teisini žinių žmogus, žino ką klausti, suvokia, ką daro. G. G. pats aiškindavosi tikrai daug, ir jeigu jam būtų kilęs įtarimas, jis būtų nepasirašęs. Jis tikrai suprato, ką įkeičia. Nukentėjusysis V. J. taip pat parodė, jog jam atėjus į notaro kontorą prieš sandorio pasirašymą, jis teiravosi notarės, ar pristatyti visis dokumentai, notarė patvirtino, jog visi trūkstami dokumentai, o taip pat ir teismo leidimas, yra pristatyti. Visi šie įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad suklastotą teismo nutartį fiziškai pateikė notarei G. G. ir ši nutartis buvo panaudota sudarant paskolos bei hipotekos sutartis. Be to, visi aptarti įrodymai taip pat patvirtina, jog I. G. buvo pakankamai nuovoki ir negalėjo nesuvokti, kad pasirašant sutartį yra panaudojama suklastota teismo nutartis. Pažymėtina, jog hipotekos sutartyje, jos lape, kuriame pasirašė ir pati I. G., yra atskiru punktu (III. Kita informacija 2 punktas) pažymėta, kad Įkaito davėjas patvirtina, kad teismo leidimas sudaryti įkeitimo sandorį yra gautas. Skliausteliuose nurodyta nutarties data ir bylos numeris – „(2018-02-02 Kauno apylinkės teismo nutartis, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 72). Šis punktas šiame sutarties lape ir prieš tai esančiame lape išsiskiria net vizualiai dėl didelio kiekio skaičių, kurie nurodo datą ir gana ilgą bylos numerį, todėl neatkreipti į jį dėmesio pasirašant sutartį nebuvo galima. Pažymėtina, jog tai buvo asmeninė I. G. nuosavybė, vienintelis neįkeistas turtas, todėl neįtikima būtų, kad I. G. visiškai nesidomėdama ir neskaičius esminių sąlygų būtų pasirašiusi tiek paskolos, tiek ir turto įkeitimo sutartį. Kai patvirtino pati I. G., į teismą 2018 m. dėl teismo leidimo išdavimo ji nesikreipė ir 2018 m. teismo leidimas nebuvo išduotas. Visa tai patvirtina, jog I. G., nors pati fiziškai nepateikė suklastoto dokumento notarei,  suvokė, jog sandoriui sudaryti buvo pateiktas suklastotas dokumentas – teismo nutartis, to norėjo ir siekė, nes perskaičiusi sutartis ir notarei išdėsčius jų esmę žodžiu, pastabų neturėjo, niekam neprieštaravo, pasirašė tiek paskolos, tiek ir įkeitimo sutartį, ir tokiu būdu kartu su G. G. bendrais neteisėtais veiksmais panaudojo žinomai suklastotą dokumentą sudarant sandorius 2018 m. vasario 14 d.   

Kaltinamieji būdami suaugę, brandūs asmenys, užsiimantys statybų verslu (G. G. teigė pradėjęs statyti daugiabutį), I. G. dirbdama buhaltere, anksčiau ne kartą sudarę paskolos sandorius, neabejotinai suvokė, kad suklastotos teismo nutarties panaudojimas yra neteisėta veika, pavojinga veika, ir norėjo taip veikti – siekė sudaryti paskolos ir įkeitimo sandorius, nes žinojo, jog paskolos gavėjas, t. y. V. J., nesutinka skolinti pinigų, neįkeičiant turto, o šiuo atveju turto įkeitimui buvo reikalingas teismo leidimas, nes jie turi nepilnametį vaiką ir tai yra šeimos turtas.

Pažymėtina, jog G. G. neneigė suvokęs, kad buvo reikalingas teismo leidimas šio buto įkeitimui, tačiau aiškino, jog manė, kad pakanka anksčiau gauto leidimo. Kaip jau aparta anksčiau, šiuos jo paaiškinimus paneigia liudytojos Renatos Krūvelytės parodymai, jog ji paaiškino, kad reikalingas naujas leidimo turto įkeitimui, kad G. G. buvo aktyvus ir visada daug aiškindavosi, ji viską suprato ir pats teismo leidimą pristatė prieš sandorį. Be to, kaltinamasis užsiimdamas statybomis, ne kartą pas notarą tvirtinęs paskolos sandorius, pasirašęs vekselius, neabejotinai buvo pakankamai nuovokus suprasti, kad 2014 m. teismo nutartimi buvo suteiktas labai konkretus leidimas įkeisti butą konkrečiam kreditoriui su konkrečiu tikslu – paskola gyvenamojo ploto didinimui, o tam, kad įkeisti šį turtą kitam kreditoriui, reikalingas jau kitas teismo leidimas. Šiuos aiškinimus dėl seno leidimo paneigia ir pačių kaltinamųjų parašai, kuriuos jie padėjo ant sutarčių, kuriose buvo aiškiai nurodytas ne senos, t. y. 2014 m., bet 2018 m. teismo nutarties data. Kaip jau nustatyta, kaltinamieji jokių pastabų dėl to taip pat nereiškė. Be to, kaltinamojo G. G. paaiškinimai dėl leidimo logiškai prieštaravo tarpusavyje. Viena vertus teigė, kad nežinojo, jog reikalingas naujas leidimas dėl įkeitimo, kita vertus teigė, kad tikslo klastoti nebuvo, nes būtų šeimos turtu užregistravęs kitą nekilnojamąjį turtą, nors visas kitas turtas jau buvo įkeistas ir tik vienintelis neįkeistas buvo butas, esantis (duomenys neskelbtini).  

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamieji G. G. ir I. G. 2018 metų pradžioje, veikdamas bendrininkų grupėje, turėdami tikslą sudaryti paskolos sutartį ir gauti iš nukentėjusiojo V. J. 39 200 eurų paskolą, panaudojo netikrą, žinomai melagingą dokumentą, t. y 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bei I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. pateikė jį notarei R. Krūvelytei 2018 m. vasario 14 d. pasirašant paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 1008) Kauno miesto 16-ojo notarų biuro patalpose, esančiose E. Ožeškienės g. 29-2, Kaune.  

Kaltinamųjų veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji suklastoto dokumento panaudojimo požymiai, todėl jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamieji G. G. ir I. G. taip pat buvo kaltinami tuo, kad jie 2018 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdami tikslą sudaryti paskolos sutartį ir gauti iš nukentėjusiojo V. J. 39 200 eurų paskolą, suklastotojo dokumentą, t. y. pagamino netikrą, žinomai melagingą dokumentą, t. y. 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), bei I. G., a. k. (duomenys neskelbtini), įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini).  

Nors byloje nustatyta, kad kaltinamieji nebejotinai buvo suinteresuoti suklastotos nutarties panaudojimu ir paskolos gavimu ir nustatyta tai, kad fiziškai šią suklastotą nutartį pateikė notarei G. G., tačiau surinkti ir ištirti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad kaltinamieji kartu, ar vienas iš jų būtų pagaminę/ęs šį netikrą dokumentą. Aukščiau aptartomis specialistų išvadomis nustatyta, kokiais būdais netikras dokumentas buvo pagamintas – teismo apvalusis atspaudas atliktas panaudojus technines priemones, t. y. spalvotą rašalinį spausdintuvą, spausdintas tekstas atliktas elektrografinės spaudos būdu (t. y. lazerinio spausdinimo įrenginiu arba kopijavimo-dauginimo įrenginiu), o juodos spalvos parašas ties teisėjos Olgos Šinkarenkos pavarde parašytas ranka, tačiau nėra jokių įrodymų, kad šiuos veiksmus ar nors vieną iš jų būtų padaręs kris nors iš kaltinamųjų ar, kad jie buvo užsakę kam nors tokį dokumentą pagaminti, ar, kad tai būtų padaryta kaltinamųjų turimomis ar valdomomis priemonėmis. Nėra net netiesioginių liudytojų parodymų, kurie būtų matę ar girdėję apie aplinkybes, kad kaltinamieji būtų klastoje patys šią nutartį. Nusikalstamos veikos aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir netiesioginiais įrodymais, bet tuos įrodymus tarpusavyje turi sieti logiškas ryšys, kuris privestų prie išvados, jog nagrinėjama aplinkybė iš tiesų yra nustatyta. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra. Iš 2020 m. liepos 10 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro, Dokumentų tyrimo skyriaus specialisto V. L. išvados Nr. IBPS-V-1620576-20 matyti, kad dėl tiriamojo parašo pamėgdžiotos transkripcijos, paprastos konstrukcijos, trumpumo, mažo grafinio informatyvumo, nesudaro požymių visumos, leidžiančios nustatyti, ar tiriamąjį parašą pasirašė I. G., ar G. G., ar kitas asmuo. Vien tos aplinkybės, kad lyginant tiriamąjį parašą su lyginamajam tyrimui pateiktais eksperimentiniais, sąlyginai laisvaisiais ir laisvaisiais I. G. ir G. G. parašų pavyzdžiais, nustatyti bendrųjų parašų ir specialiųjų parašų požymių kaip sutapimai taip ir skirtumai, nepakankama užpildyti trūkstamą grandį įrodymų visumoje, nes ši aplinkybė nei pati savaime, nei vertinant kartu su kitais įrodymais nepatvirtina, kad parašą padėjo G. G. ar I. G., t. y. nepakankamas įrodymas teigti, kad G. G. ar I. G. prisidėjo prie šio dokumento suklastojimo. Kaip ir nepakanka nustatyto motyvo r vieno iš alternatyvių požymių – suklastoto dokumento panaudojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, inkriminuojant bet kurią alternatyvią veiką, būtina nustatyti esmines tokios veikos aplinkybes. Kiekviena alternatyvi veika turi būti įrodyta, o ne preziumuota. Nagrinėjamu atveju to, kad kaltinamieji turėjo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, kad jie buvo suinteresuoti suklastotos nutarties pateikimu notarei, kad G. G. pateikė suklastotą nutartį notarei ir kartu su I. G. panaudojo suklastotą dokumentą, nepakanka konstatuoti, kad jie šį dokumentą ir suklastojo. Neįrodžius paties suklastoto dokumento pagaminimo aplinkybių, net ir tuo atveju kai nustatytos ir įrodytos suklastoto dokumento panaudojimo aplinkybės, asmenys už suklastoto dokumento pagaminimą negali būti baudžiami.

Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinimo šalintinos formuluotės dėl 2018 m. vasario 2 d. nutarties suklastojimo, tačiau pašalinus šią alternatyvią veiką, kaltinamųjų veikos kvalifikavimas nesikeičia.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV Bausmių skyrimo motyvai

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamieji G. G. ir I. G. padarė vieną, tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Vertinant veikos pavojingumą atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad buvo panaudotas suklastotas dokumentas – teismo nutartis, kuris tvirtino tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą, aplinkybę, turėjusią esminės įtakos šalių tarpusavio civilinių santykių sukūrimui ir galimybėms kreditoriui ginti savo interesus pirmumo teise. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. 

Vertinant kaltinamųjų asmenybes, atsižvelgiama į tai, kad I. G. dirba, G. G. registruotas užimtumo tarnyboje, turi šeimą, augina vaiką, praeityje nėra teisti. I. G. administracine tvarka nebausta, G. G. baustas administracine tvarka daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaltinamieji VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje nesigydė, nesilankė, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruoti, todėl jų pakaltinamumu teismas neturi pagrindo abejoti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji anksčiau neteisti, administracine tvarka I. G. nebausta, G. G. baustas daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, I. G. dirba, kaltinamieji turi nekilnojamojo turto, jiems skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant didesnį nei minimumas, tačiau mažesnį nei vidurkis baudos, kuri gali būti skiriama už nesunkius nusikaltimus – po 150 MGL.

V Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala.

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Be to, taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Byloje nukentėjusysis V. J. pateikė patikslintą civilinį ieškinį (1 t., b. l. 98–113, 5 t., b. l. 76–86, 172–199, 6 t. 1–81, 7 t., b. l. 76–106, 10 t., b. l. 138–179, 11 t., b. l. 144), kuriuo prašo solidariai jo naudai iš kaltinamųjų G. G. ir I. G. 1 950 453, 56 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 117 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodo, jog turtinę žalą sudaro G. G. ir I. G. atsisakoma grąžinti 204 000 Eur bendra paskolų suma pagal 2018 m. sausio 19 d. notarinę sutartį Nr. RK-394 ir hipotekos sutartį Nr. RK-395 (148 000 Eur paskola) ir pagal 2018 m. gegužės  4 d. susitarimą Nr. RK-2702 bei hipotekos sutartį Nr. RK-2703 (56 000 Eur paskola); pagal šias sutartis iki 2021 m. balandžio 4 d. nesumokėti delspinigiai – 284 180 Eur (už 1259 dienas po 1020 eur); negrąžinta 39 200 Eur paskola pagal 2018 m. vasario 14 d. notarinę sutartį Nr. RK-1008; 114,20 Eur notarinių išlaidų suma už 2019 m. sausio 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. RK-94; pagal 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį nesumokėtos netesybos – 241 864 delspinigių (už 1234 dienas po 0,5 proc. nuo paskolos sumos, t. y. po 196 Eur); 2500 Eur civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  paskirta bauda; 4424,11 Eur toje pačioje byloje priteistų bylinėjimosi išlaidų; 75 Eurų minėtoje civilinėje byloje patirtų už žyminį mokestį pateikiant apeliacinį skundą; 0,69 Eur pašto išlaidų šioje civilinėje byloje; 69 300 Eur suma, nesumokėta pagal 4 G. G. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m liepos 27 d. išduotus vekselius ir vieną E. G. V. J. išduotą vekselį, laiduojant G. G.; 100 000 Eur suma, pagrobta suma iš A. J. sąskaitos pagal kaltinamųjų melagingą įskundimą Kauno apygardos prokuratūrai; 300 Eur išlaidų kurui, vykstant į teismus, policijos įstaigas, buto (duomenys neskelbtini), apžiūrai, bei automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) eksploatavimo išlaidų; 160 Eur minėto automobilio remonto išlaidos; iš viso 3000 Eur V. J. civilinėje byloje Nr(duomenys neskelbtini) paskirtų baudų; 132,20 Eur 2021 m. spalio 14 d. išlaidos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės N. Bacevičienės kontoroje; 227, 21 Eur išlaidos nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m.  kovo 23 d. vaistams širdies darbui normalizuoti ir padidėjusio kraujospūdžio mažinimui, akių skausmo mažinimui, maisto papildai sąnarių skausmo mažinimui, nervų sistemai, pergyvenimams švelninti; 1 730 eur negautos buto (duomenys neskelbtini) nuomos pajamos; 0,45 eur išlaidos administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 15 Eur išlaidos baudai už kaltinamųjų sutrukdymą automobiliui laiku atlikti techninę apžiūrą; 15 Eur skanerio remonto išlaidos; 24 Eur išlaidos toneriui; 300 Eur žyminis mokestis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ginasi nuo kaltinamųjų padaryto nusikaltimo pasekmių; 120,20 Eur už išlaidas perkant akinius; 41,66 Eur papildomai patirtas gydymosi išlaidas.     

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog nukentėjusiojo V. J. reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįsti ir turi būti atmesti. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje atlyginama tik ta turtinė žala, kuri tiesiogiai atsirado dėl neteisėtų nusikalstamų veiksmų ar neveikimo, t. y. tik ta žala, kuri buvo padaryta nusikaltimu ir susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji pripažinti kaltais tik dėl suklastotos nutarties panaudojimo sudarant 2018 m vasario 14 d. paskolos sutartį, be to, byla nebuvo nagrinėjama dėl sukčiavimo, t. y. kaltinamieji nepripažinti kaltais apgaulės būdu užvaldę svetimą, t. y. nukentėjusiajam priklausantį, turtą pagal jo nurodytus paskolų sandorius ir vekselius, todėl nukentėjusiojo reikalavimai atlyginti turtinę žalą dėl negrąžintų paskolų pagal sutartis, o taip pat ir 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį, negrąžintų sumų pagal vekselius, nesumokėtų delspinigių atmetami kaip visiškai nepagrįsti ir nesusiję su nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalyku. Pažymėtina, jog iš LITEKo sistemos duomenų matyti, kad šalys dėl 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutarties ir hipotekos sutarties bylinėjasi civilinio proceso tvarka. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi, išspręstas 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartimi nustatytų delspinigių klausimas – nuspręsta taikyti senatį ir nustatyta, kad pagal šią sutartį negali būti išieškota didesnė delspinigių suma nei 7056 Eur. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų įsiteisėjusiu 2022 m. birželio 10 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta negaliojančia ab initio 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartis ir jos pagrindu padarytas vykdomasis įrašas, nes sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas, t. y. nesilaikant įstatymo reikalavimo gauti teismo leidimą dėl turto įkeitimo. Šioje byloje priimtas kasacinis skundas, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas. Be to, Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)  pagal ieškovų G. G. ir I. G. ieškinį, kuriuo reikalaujama be kita ko ir pripažinti nesudaryta 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį dalyje dėl 7 200 Eur sumos. Ši byla sustabdyta iki bus priimtas kasacinio teismo sprendimas anksčiau minėtoje byloje dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia. Šios aplinkybės patvirtina, jog šalys dėl 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutarties ir hipotekos sutarties visa apimtimi, t. y. tiek dėl pačių sutarčių pagrįstumo, tiek ir dėl delspinigių bylinėjasi civilinio proceso tvarka. Dalyje jau priimti įsiteisėję sprendimai. Be to, kaip matyti, paties paskolos fakto ir paskolos sutarties kaltinamieji net neginčija. Paskolos sutartį ginčija tik iš dalies, t. y. toje dalyje, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas V. J. atžvilgiu. 

Kaip nepagrįsti, t. y. nesusiję su šios nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalyku, atmetami ir nukentėjusiojo reikalavimai atlyginti turtinę žalą dėl 1 730 Eur negautų pajamų iš buto nuomos,  bylinėjimosi išlaidų, žyminio mokesčio, paskirų baudų ir kitų išlaidų civilinėse ir administracinėse bylose, reikalavimas atlyginti 132,20 Eur 2021 m. spalio 14 d. išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0176/21-01222 antstolės N. Bacevičienės kontoroje, o taip pat reikalavimas atlyginti 100 000 Eur sumą, neva pagrobtą iš A. J. sąskaitos pagal kaltinamųjų melagingą įskundimą Kauno apygardos prokuratūrai, reikalavimas atlyginti 114,20 Eur notarinių išlaidų už 2019 m. sausio 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. RK-94, nes tai nėra tiesioginiais nusikalstamais veiksmais, dėl kurių nagrinėjama ši baudžiamoji byla, padaryta turtinė žala. Kaip nepagrįsti atmetami ir nukentėjusiojo reikalavimai priteisti 300 Eur išlaidų kurui, 15 Eur paskirtą administracinę bauda, 160 Eur už automobilio remontą, 15 Eur skanerio remonto išlaidas ir 24 Eur išlaidas toneriui, nes šios išlaidos nesusiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais – suklastoto dokumento panaudojimu sudarant 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį.

Išlaidos kurui vykstant į teismo posėdžius gali būti atlygintos tik kaip proceso išlaidos, tačiau proceso išlaidų klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 –105 straipsniai. Kas yra proceso išlaidos, reglamentuota BPK 103 straipsnyje. BPK 103 straipsnio 1 punktas numato, jog proceso išlaidas sudaro nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą išlaidoms atlyginti. BPK 104 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso išlaidos nukentėjusiajam atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. BPK 105 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Iš šių teisės normų analizės darytina išvada, kad proceso išlaidomis laikytini tik jau pagal paminėtą Vyriausybės nustatytą tvarka išmokėti pinigai kelionės išlaidoms padengti. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikti duomenys, kad nukentėjusiajam 300 Eur suma būtų išmokėta pagal aukščiau nustatytą tvarką, kaip kelionės išlaidos, pateikti tik kuro užpylimo kvitai (10 t., b. l. 150, 155, 11 t., b. l. 3, 113,157–158, 12 t., b. l. 60, b. l. 169) todėl proceso išlaidų klausimas šiuo nuosprendžiu negali būti sprendžiamas, tačiau proceso išlaidų klausimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalies nuostatomis, gali būti išspręstas nuosprendžio vykdymo procese.

Nukentėjusysis kaip patirtą turtinę žalą prašo priteisti 227,21 Eur išlaidų nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. kovo 23 d. vaistams širdies darbui normalizuoti ir padidėjusio kraujospūdžio mažinimui, akių skausmo mažinimui, maisto papildai sąnarių skausmo mažinimui, nervų sistemai, pergyvenimams švelninti, papildomas 41,66 Eur gydymosi išlaidas. Išlaidoms pagrįsti pridėti vaistinių kvitai su išlaidomis už pirktus vaistus, paslaugų už tyrimus kvitai (1 t., b. l. 102–105, 108, 111–112, 6 t., b. l. 52, 53, 54–61, 67–69, 72, 147, 11 t., b. l. 31, 154–56, 12 t., b. l. 107–108), taip pat nuotraukos su kraujo spaudimo aparato rodmenimis nuo 2019 m. sausio 1 d. (6 t., b. l. 73–74, 7 t., b. l. 104–106, 12 t., b. l. 34–46, 87–94, 100–106). Byloje nėra įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad kraujospūdis nukentėjusiajam pakilo vien tik dėl šioje byloje nagrinėjamos kaltinamųjų veikos, nepateikti įrodymai, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad tai yra šios kaltinamųjų neteisėtos veikos pasekmė, taip pat nagrinėjama kaltinamųjų veika nėra susijusi su tiesiogine žala sveikatai, sveikatos sutrikdymu, todėl nukentėjusiojo reikalavimai atlyginti turtinę žalą dėl išlaidų vaistams, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Nukentėjusiojo V. J. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkinamas iš dalies.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Kaip jau minėta, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Teismas pažymi, jog baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama tik ta neturtinė žala, kuri buvo padaryta neteisėtais kaltinamųjų veiksmais, o šiuo atveju – suklastoto dokumento panaudojimu. Dėl kitų galimai neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, t. y. nukentėjusiojo garbės, orumo žeminimo, neteisėto laisvės apribojimo, šmeižimo visuomenės informacijos priemonėse, terorizavimo, melagingo įskundimo dėl tariamai įvykdyto administracinio nusižengimo, dėl tariamai įvykdyto nusikaltimo, dėl trukdymo antstoliui vykdyti savo pareigas, šmeižimo ir žeminimo, neteisėto laivės suvaržymo, trukdymo naudotis procesinėmis teisėmis, įžeidimo ir žeminimo policijos pareigūnams, nukentėjusiojo galimai patirta neturtinė žala nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, kaip ir nukentėjusiojo laiko gaišimas įvairiuose teisminiuose procesuose ir negalėjimas užsiimti individualia veikla, patiriami nepatogumai šeimoje, todėl visi šie paminėti reikalavimai atlyginti neturtinę žalą atmetami kaip nesusiję su nagrinėjama byla ir nepagrįsti. Pažymėtina, jog nukentėjusysis nurodė daug atskirų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau neišskyrė kokio dydžio konkrečiai neturtinę žalą sukėlė nuketėjusiojo išskirti kaltinamųjų veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji nukentėjusiojo nurodytų neigiamų išgyvenimų dalis visiškai nesusijusi su šia nagrinėjama byla ir konkrečiais šioje byloje nagrinėjamais kaltinamųjų veiksmais, vien tai sudaro pagrindą išvadai, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra akivaizdžiai neproporcinga, per didelė ir turi būti mažinama.

Nukentėjusysis taip pat teigia, jog jam ilgam laikui pakilo kraujo spaudimas, pablogėjo miegas, atsirado nepraeinantis savigraužos jausmas, jaučiasi pažemintas ir įžeistas. Dėl nuolatinės pažeistų teisių gynybos patiria nuolatinį traumuotos, operuoto kairės kojos kelio sąnario skausmus, nes priverstas ilgą laiką vaikščioti ir važinėti renkant įrodymus. Taip pat dėl ilgo sėdėjimo prie kompiuterio ruošiant dokumentus patiria riešų bei pirštų sąnarių skausmus, sprando skausmus. Neturtinė žala taip pat grindžiama tuo, kad kaltinamieji ilgam laikui atėmė galimybę bendrauti su anūke, atėmė gyvenimo prasmę ir džiaugsmą, pablogėjo regėjimas. Kaip matyti visus neigiamus išgyvenimus nukentėjusysis grindžia ne vien patirtais neigiamais išgyvenimais dėl šios baudžiamosios bylos, bet ir dėl kitų teisminių procesų, vykstančių tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų, dėl kitų jų veiksmų, neišskirdamas, kokią konkrečiai neturtinę žalą pinigine išraiška nukentėjusysis vertina patyręs dėl šioje byloje nagrinėjamų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų.

Esant šioms aplinkybėms, neturtinės žalo dydį nustato teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje išdėstytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus  

Išnagrinėjęs nukentėjusiojo ieškinio argumentus, byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog dėl kaltinamųjų neteisėtų nusikalstamų veiksmų, sužinojęs, kad sudarant sutartis buvo panaudotas suklastotas dokumentas ir tai gali apsunkinti nukentėjusiojo kaip kreditoriaus teisių gynimą, nukentėjusysis galėjo patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kaip nerimą, stresą, įtampą dėl to, kad gali būti negrąžinti paskolinti pinigai, gali kilti įvairių teisinių ginčų. Be to, neabejotinai turėjo gaišti laiką vykstant į teismą, ikiteisminio tyrimo įstaigą šioje baudžiamojoje byloje.

Nukentėjusysis pateikė teismui duomenis dėl pablogėjusios psichinės sveikatos, padidėjusio kraujospūdžio, įsigytų akinių, širdies veiklos sutrikimų, tačiau pateikti įrodymai nepatvirtina, jog šie negalavimai susiję išimtini su kaltinamųjų veiksmais šioje baudžiamojoje byloje ir yra sąlygoti vien suklastotos nutarties panaudojimo sudarant vieną iš paskolų sutarčių. Tiek iš paties nukentėjusiojo parodymų, tie ir kaltinamųjų parodymų, LITEKo sistemos duomenų matyti, kad nukentėjusysis dalyvauja daugelyje teisminių procesų, o taip pat ir tų, kurie nesusiję su 2018 m. vasario 14 d. nutartimi, todėl daryti išvadą, kad nukentėjusiojo nurodyti sveikatos negalavimai yra nulemti vien kaltinamųjų neteisėtų veiksmų panaudojant suklastotą dokumentą, nėra pagrindo. Be to, neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas, kuris patiriamas dėl sveikatos sutrikdymo ir neigiami dvasiniai išgyvenimai. Tuo tarpu nukentėjusiojo nurodyti fiziniai negalavimai – regėjimo pablogėjimas, sąnarių skausmai nelaikytini neigiamais dvasiniais išgyvenimais ar fiziniu skausmu sąlygotu neteisėtais kaltinamųjų veiksmais.  

 Todėl spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų neabejotinai patyrė neigiamus dvasinis išgyvenimus, t. y. stresą, nerimą dėl ateities, dėl to, ar bus išieškoti paskolinti pinigai, kad gali kilti teisiniai ginčai ir tai galėjo turėti įtakos pablogėjusiai nukentėjusiojo psichinei būsenai. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį pinigine išraiška atsižvelgiama į tai, kad pablogėjusiai nukentėjusiojo sveikatai įtakos galėjo turėti ir kiti teisiniai procesai, kurie nesusiję su šia nagrinėjama baudžiamąja byla. Be to, įvertinama ir tai, kad, prieš pradedant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, jau buvo pradėtas priverstinis išieškojimas pagal 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartį ir ginčo nei dėl pačios paskolos sutarties ar hipotekos sutarties nebuvo, vyko civilinis ginčas tik dėl 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartimi nustatytų delspinigių dydžio. Be to, įvertinama ir tai, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje yra laikoma išieškota pinigų suma, kurios galimai užtektų padengti visus G. įsiskolinimus pagal sutartis V. J., tačiau pinigai nepervesti V. J., nes dėl civilinių ginčų yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir išieškojimo vykdymas yra sustabdytas. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

Nustatant kokia dalimi nukentėjusiojo patirti neigiami išgyvenimai turi būti atlyginami šioje byloje atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad kaltinamieji teisiami dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, savo kaltės nepripažino, nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jie darbingi.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiajam neturtinei žalai dėl suklastoto dokumento panaudojimo atlyginti solidariai iš kaltinamųjų priteistina 1 000 eurų.

VI Dėl proceso išlaidų

Byloje nukentėjusiojo V. J. interesus atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas atstovas. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad nukentėjusiajam suteiktos teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje sudaro 2 465,92 Eur. Be to, nukentėjusysis teismui pateikė sąskaitą ir atstovavimo sutartį, pavedimo kopiją, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis savarankiškai kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę Kariną Račkauskienę, kuri 2021 m. kovo 21 d. sudarytos teisinių paslaugų sutarties pagrindu suteikė nukentėjusiajam konsultaciją šioje byloje. Už konsultaciją V. J. sumokėjo 300 Eur (11 t., b. l. 121–124).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Nustatyta, jog byloje buvo teikiamas civilinis ieškinys su priedais, vėliau tikslinamas. Nukentėjusiojo atstovės, kurias paskyrė Valstybės garantuojamos tisinės pagalbos tarnyba, dalyvavo ilguose teisiamuosiuose posėdžiuose, aktyviai padėjo nukentėjusiajam ginti savo interesus. Be to, savo teises ir interesus aktyviai gynė ir pats nukentėjusysis. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog tiek valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, tiek ir paties V. J. patirtos išlaidos advokatei K. Račkauskienei už suteiktą konsultaciją, yra pagrįstos, proporcingumo ir teisingumo principui neprieštarauja, todėl jos visa apimtimi priteistinos iš kaltinamųjų. Kadangi kaltinamieji veikė bendrininkaudami, nei vieno iš jų vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme nebuvo ženkliai reikšmingesnis, proceso išlaidos kaltinamiesiems dalintinos po lygiai ir V. J. jo patirtoms proceso išlaidoms atlyginti iš G. G. ir I. G. priteistina po 150 Eur, valstybės naudai iš G. G. ir I. G. išieškotina po 1 232,96 Eur už V. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje.  

VII Kiti klausimai

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. 

Byloje taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turtui – butui, kurio unikalus Nr. 1998-6012-1019:0015, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje iš dalies tenkinamas civilinis ieškinys, kurio užtikrinimui ir buvo paskirta ši procesinė prievartos priemonė, jos terminas pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: notarės R. Krūvelytės savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (4 t., b. l. 124–127) pateikta 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartis byloje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina notarei Renatai Krūvelytei.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Iš kaltinimo G. G. ir I. G. pašalinti aplinkybes, kad G. G. ir I. G. 2018 metų pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagamino netikrą, žinomai melagingą dokumentą, t. y. 2018  m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL, t. y. 7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 

I. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 150 MGL, t. y. 7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad baudos turi būti sumokėtos per teismo nustatytus terminus į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, tai įrodant dokumentą (kvitą, pavedimo kopiją) pateikiant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėtos baudų, jos bus išieškomos priverstinai. 

Kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. G. ir I. G. nukentėjusiojo V. J. naudai 1 000 eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

V. J. naudai iš G. G. ir I. G. priteisti po 150 eurų nukentėjusiojo turėtoms proceso išlaidoms už suteiktą teisinę pagalbą apmokėti.

Iš G. G. ir I. G. valstybės naudai išieškoti po 1 232,96 Eur už V. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turtui – butui, kurio unikalus Nr. 1998-6012-1019:0015, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – notarės R. Krūvelytės savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (4 t., b. l. 124–127) pateiktą 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti notarei Renatai Krūvelytei. 

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Jolanta Ramonienė