Civilinė byla Nr. e2-107-1147/2025
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00859-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.8.3.11.; 2.6.8.3.12; 3.2.6.1.
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 9 d.
Visaginas
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Nikolaj Semionov,
sekretoriaujant Janinai Damanskienei,
dalyvaujant ieškovams D. A. (D. A.), S. A. (S. A.) ir jų atstovui advokatui Jonui Bložei,
atsakovo UAB „Marcar“ atstovams įmonės direktoriui Vytautui Kartavičiui ir advokatui Arūnui Sakalauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. A. ir S. A., kuriuos atstovauja advokatas Jonas Bložė, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Marcar“, kurią atstovauja advokatas Arūnas Sakalauskas, dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo.
Ieškinys tenkinamas visiškai
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Teisiniai argumentai ir išvados
Dėl sandorio šalies
Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaromi paprasta rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Dėl vartojimo santykių
Vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi (CK 6.350 straipsnis). Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą sutartimi. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 1 – 3 dalys).
Atsakovas pripažino faktą, kad Sutarties sudarymo metu vertėsi naudotų automobilių prekyba, t.y. sudarė Sutartį kaip verslininkas. Ieškovė apklausta teismo posėdyje nurodė, kad automobilį pirko savo asmeniniams poreikiams. Todėl yra pagrindas Sutartį laikyti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi, Ieškovę – vartotoja, o atsakovą - verslininku.
Kadangi šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, be bendrųjų CK XXIII skyriuje išdėstytų pirkimą–pardavimą reglamentuojančių teisės nuostatų, byloje taikytinos vartojimo pirkimo–pardavimo ypatumus reglamentuojančios CK nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).
Dėl parduoto daikto kokybės
Pardavėjas privalo pristatyti vartotojui CK 6.363 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes. Prekės turi atitikti visus šiuos reikalavimus, jeigu jie yra taikytini: 1) atitikti aprašymą, rūšį, kiekį ir kokybę ir turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo ir kitas savybes, kaip numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje; 2) atitikti bet kokią konkrečią paskirtį, dėl kurios vartotojui reikia šių prekių, apie kurią vartotojas pranešė pardavėjui vėliausiai pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir dėl kurios pardavėjas sutiko <...> (CK 6.363 straipsnio 1 - 2 dalys).
Prekės taip pat turi atitikti visus šiuos reikalavimus: 1) atitikti paskirtį, dėl kurios tos rūšies prekės paprastai naudojamos, atsižvelgiant į taikomas teisės normas, techninius standartus, o jeigu jų nėra, – į elgesio kodeksus; 4) <..> turėti tokias savybes (įskaitant su patvarumu, funkcionalumu, suderinamumu ir saugumu susijusias savybes) ir ypatybes, kuriomis paprastai pasižymi tokios pat rūšies prekės ir kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis atsižvelgiant į prekių pobūdį ir į bet kokius pardavėjo ar kitų asmenų (įskaitant gamintoją) arba jų vardu pateiktus viešus pareiškimus, visų pirma, prekes reklamuojant ar jas ženklinant (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).
Jeigu sudarant pirkimo–pardavimo sutartį vartotojas buvo aiškiai informuotas apie tai, kad konkreti prekės savybė neatitinka šio straipsnio 3 ar 5 dalyje nustatytų reikalavimų, ir jis, sudarydamas sutartį, aiškiai ir atskirai su tuo sutiko, laikoma, kad prekė yra tinkamos kokybės (CK 6.363 straipsnio 7 dalis).
Jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.3641 straipsnio 1 dalis).
Jeigu prekės trūkumas yra esminis vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.3643 straipsniu. Vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Vartotojas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą. Vartotojas, siekdamas įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, privalo pranešti pardavėjui apie prekės kokybės reikalavimų neatitiktį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo neatitikties aptikimo dienos (CK 6.3641 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 5, 7 dalis).
Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai).
Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
CK 6.3641 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad ginčui taikytinas CK 6.3641 straipsnio 4 dalis (redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.), kuri įtvirtina konkrečias sąlygas, kada pirkėjas (vartotojas) turi teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka CK 6.3642 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė, ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024). CK 6.3641 straipsnio 5 dalis numato, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui (CK 6.3641 straipsnio 5 dalis).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daikto trūkumas laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020).
2023-08-13 skelbime apie automobilio pardavimą buvo nurodyta, kad automobilis be defektų. Atlikus pirminę automobilio apžiūrą ir bandomąjį važiavimą S. A. jokių trūkumų nepastebėjo. 2023-09-21 sudarant pirkimo–pardavimo sutartį jokie automobilio trūkumai nebuvo nurodyti. 2023-12-07 automobilis sugedo, juo važiuoti nebuvo galimybės. 2024-01-05 paaiškėjo, kad sugedo automobilio variklis, blogai veikia 2 ir 6 cilindrai, blogi du kompensatoriai ir indėklai, esamo variklio remontas ekonomiškai netikslingas, o variklio pakeitimo kitu kaina yra apie 4800 Eur. Po 2024-03-04 pretenzijos gavimo ir atsakovas susirašinėjime su ieškove įvertino remonto kainą 4000-5000 Eur.
Nuo sutarties sudarymo 2023-09-21 iki automobilio gedimo 2023-12-07 praėjo 78 dienos. 2023-08-13 skelbime nurodyta rida 100000. 2023-09-21 sutartyje automobilio rida nenurodyta. 2023-09-28 techninio aptarnavimo metu rida buvo 101249 km. 2024-01-05 rida buvo 103758 km. Tokiu būdu, galima daryti išvada, kad 2023-08-13 iki 2023-12-07 buvo pravažiuota 3758 km, iš jų ne mažiau kaip 2509 km buvo pravažiuota per laikotarpį nuo 2023-09-21 iki 2023-12-07.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl variklio gedimo reikalingas kapitalinis variklio remontas arba pakeitimas, gedimo šalinimo kaina siekia 5000 Eur, nuo sutarties sudarymo iki automobilio gedimo praėjo 78 dienos, o pravažiuota ne mažiau kaip 2509 km, bet ne daugiau kaip 3758 km, įrodymų apie netinkamą eksploatavimą po sutarties sudarymą byloje nėra, teismas daro išvadas, kad: variklio gedimas atsirado ne dėl natūralaus variklio susidėvėjimo, nėra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo sąlygas ir trukmę; variklis buvo galimas naudoti pagal paskirtį trumpesnį laiką, nei to protingai galėjo tikėtis pirkėjas ir tai neatitinka įprastus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad automobilis buvo netinkamos kokybės sutarties sudarymo metu. Dėl variklio gedimo automobiliu nėra galimybės naudoti, todėl jis yra netinkamas naudoti pagal paskirtį. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra neesminis, tenka pardavėjui, įrodymų, kad nustatytas trūkumas yra neesminis, atsakovas nepateikė (CK 6.3641 straipsnio 5 dalis).
Sutarties sudarymo metu pirkėja nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad variklis anksčiau buvo ardytas, o jo būklė (susidėvėjimas) yra tokia, kad praėjus 2 mėnesiams ir pravažiavus nuo 2509 km iki 3758 km pirkėjui gali tekti keisti variklį ir remontui patirti apie 5000 Eur išlaidų apskritai nebūtų pirkusi šio automobilio. Pirkėja negalėjo šio trūkumo pastebėti be specialaus tyrimo. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad pirkėja, žinodama šias aplinkybes apskritai nebūtų sudariusi sutarties. Pirkėja iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjo reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.3641 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad parduotas automobilis sutarties sudarymo metu neatitiko kokybės reikalavimų, buvo su esminiais trūkumais, todėl ieškovas vadovaujantis CK 6.3641 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 3 punktu ir CK 6.3643 straipsniu turėjo teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.
Vartotojas savo teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį įgyvendina pateikdamas pardavėjui pareiškimą, kuriame išreiškia sprendimą nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Vartotojui nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį vartotojas turi grąžinti pardavėjui prekę pardavėjo sąskaita (CK 6.3643 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Dėl kitų šalių argumentų
Dėl reikalavimo taikyti restituciją
Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius
Dėl procesinių palūkanų
Skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 5 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos yra pagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnio 1 dalis).
Patikslintą ieškinio reikalavimą sudarė 2 neturtiniai reikalavimai ir keli turtiniais reikalavimai, kurių bendra suma 19561,73 Eur (17300+679,51+136,92+26,70+1418,60=19561,73). Patenkinta turtinio reikalavimo dalis sudaro 88,44%, o neturtiniai reikalavimai tenkinami visiškai (17300/19561,73*100%). Todėl bendra patenkinta ieškinio dalis sudaro 96% ((100%+100%+88,44%)/3=96%).
Ieškovė turėjo 15,00 Eur išlaidų už automobilio skelbimo kopijos, t.y. rašytinio įrodymo, gavimą, 786,50 Eur, sumokėtus UAB “Autopretenzija” už konsultacijas, teikiant pretenzijas Atsakovei ir ruošiant ieškinį teismui, 15,00 Eur išlaidų už vaizdo įrašų vertimą. Šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovė sumokėjo 711 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės išlaidos už atstovavimą advokatui sudarė 4101,90 Eur. Tai patvirtina su 2023-12-13 ir 2025-03-20 prašymais pateiktos sąskaitos ir mokėjimo nurodymai. Iš viso ieškovė turėjo 5629,4 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas S. A. bylinėjimosi išlaidų neturėjo (jo atžvilgiu nėra sąskaitų už paslaugas).
Atsakovo išlaidos už atstovavimą advokatui sudarė 1750 Eur. Tai patvirtina su 2024-12-16 ir 2025-02-28 prašymais pateiktos sąskaitos ir sąskaitų išrašai.
Atsižvelgiant į vykusių teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, bylos sudėtingumą, teismas daro išvadą, kad šalių išlaidos, susijusios su advokato pagalba neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį yra pagrindas ieškovei D. A. priteisi iš atsakovės 5404,22 Eur (5629,4*96%), o atsakovei UAB „Marcar“ iš ieškovų 70 Eur. Priešinių sumų įskaitymo būdu yra pagrindas D. A. priteisi iš atsakovės 5334,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Proceso dalyviams tenkantis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydis yra mažesnis už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti 20230921 tarp D. A. (D. A. ir UAB „Marcar“ sudarytą transporto priemonės AUDI A6 LIMOUSINE, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį.
Priteisti D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš UAB „Marcar“, juridinio asmens kodas 305717400, 17300,00 Eur (septyniolika tūkstančių eurų), 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. 17300,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2024-07-08, iki visiško sprendimo įvykdymo dienos ir 5334,82 Eur (penki tūkstančiai trys šimtai trisdešimt keturi eurai 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Transporto priemonę AUDI A6 LIMOUSINE, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB „Marcar“, juridinio asmens kodas 305717400, nuosavybėn.
Įpareigoti UAB „Marcar“ savo sąskaita atsiimti transporto priemonę AUDI A6 LIMOUSINE, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš D. A. per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.