Civilinė byla Nr. e2A-516-381/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00624-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Astos Radzevičienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Scanteam“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delastata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Scanteam“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Scanteam“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Delastata“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Delastata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Scanteam“ 41 478 Eur už neatliktus darbus, 6 636 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 20 d., 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną kalendorinę dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. liepos 27 d. su atsakove sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo pastatyti 4 gyvenamuosius namus žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 232 000 Eur. Ieškovė atsakovei sumokėjo iš viso 195 685,68 Eur (18 476 Eur grynaisiais pinigais ir
177 209,68 Eur bankiniais pavedimais). Pinigai dažniausiai buvo mokami avansu, o atsakovė, atlikusi darbus, surašydavo atliktų darbų aktus, pagal kuriuos ieškovės atstovai priimdavo darbus. Tačiau 2018 m. gegužės 1 d. atsakovė nustojo vykdyti statybos darbus taip ir neatlikusi dalies darbų, už kuriuos jau buvo sumokėta, todėl susidarė 41 478 Eur permoka pagal tris paskutines PVM sąskaitas faktūras, kurią atsakovė atsisako grąžinti. Atsakovė neatliko struktūrinio tinko dėjimo (tinkavimo), armavimo darbų, taip pat nesupirko šiems darbams atlikti reikalingų medžiagų, neįrengė grindų, nenupirko klinkerio ir neatliko klinkerio plytelių klijavimo darbų, nenupirko medžiagų lietvamzdžiams montuoti ir neatliko montavimo darbų, neatliko stogo pakalimo (skarda) ir nenupirko reikiamų medžiagų, neatliko vidaus tinkavimo ir šiems darbams nenupirko medžiagų, nesumontavo lubų, neapšildė vata, nesurentė karkaso, gipso plokščių bei šiems darbams atlikti nesupirko medžiagų, neatliko vidaus elektros instaliacijos, neįrengė šildymo sistemos ir vandentiekio. Ieškovė buvo priversta samdyti kitus rangovus, kurie faktiškai užbaigė statomus namus.
3. Atsakovė UAB „Scanteam“ su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „Delastata“ 34 959 Eur už atliktus darbus ir pateiktas medžiagas bei 6 proc. metines palūkanas. Atsakovės teigimu, statybos darbai buvo nutraukti 2018 m. liepos 11 d. Iki to laiko atsakovė ne tik atliko darbų pagal Rangos sutartį už 216 039,72 Eur, bet ieškovės pageidavimu atliko ir papildomus darbus už 32 164,86 Eur, todėl ieškovė atsakovei yra skolinga 34 959 Eur. Atsakovė pripažino, kad pagal Rangos sutartį neatliko struktūrinio tinko, klinkerinių plytelių klijavimo darbų, nenupirko klinkerinių plytelių, neužbaigė tinkavimo darbų, nesudėjo lietvamzdžių, tačiau nurodė, kad šie darbai į atliktų darbų aktą nebuvo įtraukti, iš PVM sąskaitų faktūrų išminusuoti. Atsakovės nuomone, turėtų būti atlikta statybos ekspertizė, kurios metu būtų nustatyta, kokie darbai yra atlikti ginčo namuose.
4. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovės teigimu, UAB „Scanteam“ ne tik neatliko jokių papildomų darbų ir nepirko jokių papildomų medžiagų už
32 164,86 Eur, bet neatliko ir dalies darbų pagal Rangos sutartį, už kuriuos jau buvo sumokėta. Ieškovė nėra pasirašiusi PVM sąskaitose faktūrose TB Nr. 93, TB Nr. 94, TB Nr. 95, papildomų darbų ir medžiagų darbų akte Nr. 18/04/27 ir 2018 m. gegužės 2 d. atliktų darbų akte
Nr. 18/05/02, kas patvirtina, kad ieškovė juose nurodytų darbų nepriėmė, nes faktiškai jie nebuvo atlikti. Ieškovės teigimu, nurodytos sąskaitos bei atliktų darbų aktai, pagal kuriuos iš jos reikalaujamas neva susidaręs įsiskolinimas, buvo surašyti fiktyviai ir neatitinka tikrovės. Ieškovė taip pat pabrėžė, jog tarp šalių nebuvo jokio rašytinio ir netgi žodinio susitarimo dėl papildomų darbų, kurie nenumatyti Rangos sutartyje, atlikimo, nebuvo jokių susitarimų ar rašytinių derinimų dėl projektinių netikslumų, dėl kurių būtų reikėję atlikti papildomus darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu atsakovės priešieškinį atmetė, o ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Delastata“ iš atsakovės UAB „Scanteam“
41 478 Eur už neatliktus darbus, 6 636 Eur delspinigių, po 0,2 procentų delspinigių už priteistą sumą už kiekvieną kalendorinę dieną nuo 2018 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (41 478 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3 985 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 27 d. tarp UAB „Delastata“ ir UAB „Scanteam“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią UAB „Scanteam“ kaip rangovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis savo jėgomis ir rizika (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, pastatyti 4 gyvenamuosius namus pagal sutarties prieduose 1, 2 ir 3 pateikiamas specifikacijas ir terminus bei perduoti darbų rezultatą užsakovei UAB „Delastata“ sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Atsakovė iškėlė abejonę, kad Rangos sutartis yra pasirašyta ne ieškovės direktoriaus, tačiau rašysenos ekspertizės metu parašo tikrumas negalėjo būti ištirtas, nes nebuvo pateiktas Rangos sutarties originalas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Rangos sutarties sudarymo fakto nė viena iš šalių neginčijo, be to, tiek atsakovės direktorius, tiek buhalterė teismo posėdyje patvirtino, kad tarp UAB „Delastata“ ir UAB „Scanteam“ buvo sudaryta rangos sutartis dėl keturių gyvenamųjų namų pastatymo (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, ir kad pagal šią sutartį buvo atliekami darbai ir gaunami pinigai, sprendė, kad šalių ginčas spręstinas pagal tuos įrodymus, kuriuos šalys pateikė teismui.
7. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė iš viso yra sumokėjusi atsakovei
195 685,68 Eur. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės pateiktas sąskaitas už statybines medžiagas, mechanizmų nuomą ir abiejų šalių pasirašytus atliktų darbų aktus, surašytus 2017 m. rugsėjo – lapkričio mėn., pirktų medžiagų, mechanizmų ir atliktų darbų vertė sudaro
136 716,11 Eur, taigi skirtumas tarp įmokėtų sumų ir atliktų darbų yra 58 969,57 Eur, iš kurių ieškovė prašo priteisti 41 478 Eur.
8. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti 2018 m. surašyti medžiagų ir atliktų darbų aktai
(2018 m. balandžio mėn. aktas už 16 071,22 Eur, 2018 m. gegužės 2 d. aktas už 8 193,01 Eur, 2018 m. liepos 16 d. aktas už 67 382,99 Eur, 2018 m. liepos mėn. aktas už 13 233,64 Eur,
2018 m. liepos mėn. aktas už 15 259,26 Eur, 2018 m. liepos 16 d. aktas už 59 357,99 Eur,
2018 m. spalio 1 d. aktas už 22 355,96 Eur, 2018 m. spalio 16 d. aktas už 29 066,75 Eur,
2018 m. aktas už 13 233,64 Eur) yra surašyti nepagrįstai ir nepatvirtina, kad atsakovė atliko tuose aktuose nurodytus darbus ir pirko juose nurodytas medžiagas. Teismas pažymėjo, kad pats atsakovės atstovas teismo posėdyje pripažino, kad į bylą pateikti atliktų darbų aktai už
67 382,99 Eur, 13 233,64 Eur, 15 259,26 Eur ir 59 357,99 Eur sumas yra neteisingi ir juose nurodytų darbų nereikia skaičiuoti. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad minėti aktai nėra pasirašyti ieškovės, nors tiek pagal Rangos sutartį, tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnį rangovas įsipareigojo informuoti užsakovą apie atliktus darbus, apie atliktų darbų priėmimo–perdavimo datą bei pateikti užsakovui atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktus. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad užsakovo atstovas buvo pakviestas priimti atliktus darbus, tačiau neatvyko ir atliktų darbų aktai buvo surašyti vienašališkai. Atsakovės versiją, kad aktai buvo surašyti tinkamai ir ieškovės atstovo pasirašyti, tačiau šiuos aktus „pradangino“ atsakovės darbuotojas A. M., todėl atsakovės buhalterė A. G. išrašė aktus iš A. M. žodžių, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes 2018 m. išrašyti atliktų darbų aktai yra nepasirašyti užsakovo, nepažymėta, kad užsakovas buvo kviečiamas priimti darbų ir nepagrįstai atsisakė juos priimti, be to, aktuose pažymėti darbai yra abstraktūs, pakartojantys 2017 m. aktuose jau nurodytus darbus. Be to, atsakovės atstovas pripažino, kad jau kilus ginčui teisme, atsakovė iš savo surašytų aktų išminusavo tuos darbus, apie kurių atlikimą ieškovė pateikė kitų rangovų išrašytus aktus ir sąskaitas.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nupirko statybinių medžiagų ir atliko darbų už
136 716,11 Eur, tačiau gavo iš ieškovės 195 685,68 Eur, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės permokėtą sumą – 41 478 Eur yra pagrįstas ir tenkintinas. Kadangi pagal Rangos sutarties 5.1 punktą rangovas turėjo atlikti darbus, laikydamasis sutarties prieduose nustatytų terminų, už terminų nesilaikymą užsakovas turi teisę reikalauti sumokėti
0,2 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 20 d., kas sudaro 80 dienų, iš viso 6 636 Eur, todėl ši suma ir toliau po
0,2 proc. delspinigių iki teismo sprendimo įsiteisėjimo priteistina ieškovei iš atsakovės. Teismas sprendė, kad ieškovei priteistinos ir 6 proc. metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovė neatliko darbų už 41 478 Eur, teismas sprendė, kad atitinkamai nėra pagrindo tenkinti priešieškinį ir priteisti atsakovei iš ieškovės 34 959 Eur už esą atliktus ir neapmokėtus darbus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Scanteam“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rusėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti ir priteisti atsakovei iš ieškovės 34 959 Eur skolą už atliktus darbus, procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovė prašo paskirti statinio (keturių namų) teismo ekspertizę ir išreikalauti iš Lietuvos teismo ekspertizių centro rašysenos ekspertizės tyrimo medžiagą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Šiuo atveju yra svarbu nustatyti, kokie statybos darbai buvo numatyti atlikti pagal Rangos sutartį ir kokie yra papildomi darbai, ar ieškovės išvardinti neatlikti darbai ir medžiagos buvo numatyti atsakovės pasiūlyme ir Rangos sutartyje. Tam kad būtų galima atsakyti į šiuos klausimus, reikia specialių žinių, todėl atsakovė triplike, priešieškinyje ir dublike prašė paskirti statinio teismo ekspertizę, kad būtų nustatyta statybos rangos darbų apimtis, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę ir taip pažeidė atsakovės teisę teikti įrodymus ir įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Tai, kad teismui pritrūko specialių žinių, patvirtina aplinkybė, jog teismas sprendime neatskiria grindų betonavimo ir šiltinimo bei grindinio šildymo darbų.
10.2. Teismas nevertino atsakovės atliktų ir patikslintuose atliktų darbų aktuose nurodytų statybos darbų apimties, nors bylos medžiagoje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tie darbai neatlikti, ar atlikti kitų asmenų. Be to, teismas nevertino ir visiškai nepasisakė dėl atsakovės pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuoti jos atlikti darbai, bei dėl papildomų darbų medžiagų ir darbų pirkimo dokumentų, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 1 dalį ir
270 straipsnio 4 dalies 3 punktą.
10.3. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais įrodymais remiantis buvo patenkintas ieškinys priteisiant ieškovei permokėtą sumą 41 478 Eur. Ieškinyje nenurodyta, kokių konkrečiai darbų neatliko atsakovė, ir nepateikti įrodymai, kad darbus atliko pati ieškovė ar juos samdomi asmenys. Atsakovė pagal ieškovės pateiktus dokumentus pripažino, kad neatliko darbų už 15 960,28 Eur ir šią sumą atėmė iš atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų. Teismas visiškai neanalizavo ieškovės nurodytų neva atsakovės neatliktų darbų, nesiaiškino, ar šiuo darbus turėjo atlikti atsakovė.
10.4. Teismas neįvertino, kad ieškovė nepagrįstai susumuoja 9 800 Eur medžiagų įsigijimo sąskaitą ir pinigų išmokėjimo kvitą už tą pačią sumą. Be to, minėti dokumentai surašyti lenkų kalba, todėl apskritai negalėjo būti priimti į bylą. Ieškovė taip pat nepagrįstai įtraukė šilumos siurblį į neatliktų darbų ir medžiagų pirkimo sąrašą, nors Rangos sutartyje nenumatyta, kad atsakovė atliks šildymo sistemos įrengimo darbus.
10.5. Teismas netenkino priešieškinio tik todėl, kad tenkino ieškinį, taip pažeisdamas CPK
265 straipsnį ir 270 straipsnio 4 dalį. Kadangi sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovė neatliko darbų už 41 478 Eur, sprendimas priteisti delspinigius taip pat yra neteisėtas.
10.6. Lietuvos teismo ekspertizių centras, teismui paskyrus rašysenos ekspertizę, nesilaikydamas CPK 216 straipsnio 1 dalies, pateikė tik išvadas be tyrimo medžiagos, o teismas, netenkindamas atsakovės prašymo išreikalauti ekspertizės tyrimo medžiagą, pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalyje ir 217 straipsnio 3 dalyje nustatytas atsakovės teises.
11. Ieškovė UAB „Delastata“ atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovės vienašališkai 2018 m. parengtais medžiagų ir atliktų darbų aktais, kurie yra nepasirašyti ieškovės, bei teisingai sprendė, kad atsakovė nupirko 2017 m. surašytuose atliktų darbų aktuose ir sąskaitose už nupirktas medžiagas nurodytas medžiagas ir darbus už 136 716,11 Eur. Atsakovė yra gavusi iš ieškovės
195 685,68 Eur, tačiau negalėjo paaiškinti, kur buvo panaudota 41 478 Eur suma.
11.2. Tai, kad nuo 2018 m. pradžios atsakovė visiškai nustojo vykdyti statybos darbus, teismo posėdyje patvirtino pats atsakovės atstovas T. B. bei liudytojai A. J. ir A. Z.. Ieškovė buvo priversta samdytis kitus asmenis, pirkti statybines medžiagas už 39 012,64 Eur, ką patvirtina byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, sąskaitų išrašai, kvitai. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad į šią sumą nepagrįstai du kartus buvo įtraukta 9 800 Eur suma. Šios identiškos sumos buvo sumokėtos skirtingiems subjektams už skirtingas statybines medžiagas. Be to, pagal Rangos sutarties priedus Nr. 1 ir Nr. 2 atsakovė įsipareigojo įrengti keturių gyvenamųjų namų šildymo sistemą, į kurią patenka ir šilumos siurblio įrengimas.
11.3. Atsakovė ne tik pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, bet ir ėmėsi nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, reikalaudama tariamo 34 959 Eur įsiskolinimo už papildomai atliktus darbus, į bylą teikė vis naujus fiktyvius atliktų darbų aktus, nors juose nurodytų darbų nebuvo atlikusi. Tai, kad vienašališkai surašyti aktai yra neteisingi ir fiktyvūs, patvirtina ir tai, kad visi naujai pateikti atliktų darbų aktai bei sąskaitos yra nepasirašyti ieškovės (jie net nebuvo siųsti ieškovei), be to, visi naujai pateikti aktai ir sąskaitos išrašyti už 2018 m. liepos mėn., kai darbai objekte nebebuvo vykdomi nuo 2018 m. pradžios. Aktų fiktyvumą patvirtina ir tai, kad atsakovė parengė skirtingus aktus visiškai analogiškiems darbams įforminti, 2018 m. liepos 16 d. atliktų darbų akte Nr. 18/07/16 nurodė darbus, kurių didžioji dalis jau buvo atlikta ir priimta. Taip pat nesutampa atliktų darbų aktų ir pagal juos išrašytų sąskaitų duomenys, 2018 m. liepos 16 d. sąskaita Nr. IŠ 18/07/16/1 už
48 906,99 Eur sumą parengta pagal neegzistuojantį darbų ir medžiagų aktą. Tai, kad dokumentai klastojami matyti ir iš atsakovės pateiktų dokumentų nesutapimo: atsakovė ieškovei atsiuntė bei su atsiliepimu į ieškinį teismui pateikė neva tą patį papildomų darbų ir medžiagų aktą 18/04/27, tačiau, nors aktų numeriai, sumos, rekvizitai sutampa, bet tas pats darbas, įkainotas tai pačiai sumai, jau įvardintas kitaip. Papildomų darbų aktai apskritai nesuprantami – juose nurodytas išlaidų aprašymas neaiškus, įtrauktas medžiagų pabrangimas (apie 5 proc.), nepaaiškinama, kodėl vienai iš sąskaitų taikytas atvirkštinis PVM.
11.4. Atsakovė be savo vienašališkai ir fiktyviai surašytų aktų nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aktuose surašytų duomenų teisingumą, realų statybos darbų atlikimą, medžiagų pirkimą, tai, kad atsakovė kvietė ieškovę priimti darbus, tačiau ji atsisakė juos priimti. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės versiją, kad aktai buvo surašyti tinkamai ir ieškovės atstovo pasirašyti, tačiau šiuos aktus „pradangino“ atsakovės darbuotojas.
Atsakovės į bylą pateiktos ir ieškovės nepasirašytos sąskaitos buvo surašomos ne pagal abiejų šalių pasirašytus ir suderintus darbų atlikimo aktus, o iš vieno darbuotojo, kuris, prasidėjus ginčams buvo atleistas iš darbo, žodžių.
11.5. Pagal Rangos sutartį jokie papildomi darbai be abiejų šalių rašytinio sutikimo savavališkai negalėjo būti atlikti. Nagrinėjamu atveju, šalių susitarimo esmė buvo atsakovės įsipareigojimas savo rizika įvykdyti visus rangos sutartyje numatytus darbus
232 000 Eur ribose, nebent tarp šalių būtų sudarytas papildomas susitarimas. Tačiau tarp šalių nebuvo jokio rašytinio ir netgi žodinio susitarimo dėl papildomų darbų, kurie nenumatyti Rangos sutartyje. Taigi atsakovė neturėjo jokio pagrindo ir teisės nei atlikti papildomų darbų (net jeigu juos realiai būtų atlikusi), nei už šiuos darbus iš ieškovės reikalauti lėšų. Elektroniniai susirašinėjimai nepatvirtina papildomų susitarimų buvimo, nes iš jų turinio matyti tik tai, kad tarp šalių vyko diskusijos, deramasi dėl abstrakčių papildomų darbų atlikimo, ieškovė reiškė nepasitenkinimą atsakovės keliamomis darbų kainomis, tačiau bendro susitarimo tarp šalių dėl papildomų darbų nebuvo.
11.6. CPK 212 straipsnyje numatyta teismo diskrecija, o ne pareiga skirti ekspertizę. Nagrinėjamu atveju byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teisingai ir visapusiškai išnagrinėti bylą be statybos ekspertizės skyrimo. Nėra aišku, iš kokių duomenų būtų atlikta ekspertizė, kuomet vieninteliai atsakovės turimi dokumentai apie tariamus darbų atlikimus yra jos pačios vienašališkai surašyti aktai, o ieškovė šiai dienai atsakovės neatliktus darbus užbaigė vykdyti pasamdydama kitus asmenis. Be to, atsakovė prašymą skirti šią ekspertizę teismui pateikė tik per paskutinį teismo posėdį, baigiant bylą nagrinėti iš esmės. Nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose samprotavo dėl statybos ekspertizės skyrimo, tačiau tokios ekspertizės skirti anksčiau neprašė, todėl teismas pagrįstai tokį atsakovės prašymą atmetė, vadovaudamasis CPK įtvirtintais civilinio proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir racionalumo principais.
11.7. CPK 216 straipsnyje nenumatyta, kad su teismui pateikiamu ekspertizės aktu turi būti pridėta tyrimo medžiaga. Iš 2019 m. liepos 11 d. rašysenos ekspertizės akto matyti, kad akto turinyje tiek aptariami tiriami dokumentai, tiek aprašytas tyrimas, kurio pagrindu pateiktos išvados. Kokios papildomos tyrimo medžiagos pageidauja atsakovė, neaišku, nes visa ekspertui pateikta medžiaga yra elektroninėje byloje ir su ja atsakovė gali laisvai susipažinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl skolos už (ne)atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį priteisimo.
Dėl skolos priteisimo
14. Byloje nustatyta, kad pagal UAB „Delastata“ ir UAB „Scanteam“ pasirašytos Rangos sutarties 1.1 punktą rangovė (atsakovė UAB „Scanteam“) Rangos sutartyje numatytomis sąlygomis, savo jėgomis ir rizika įsipareigojo pastatyti 4 gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, pagal Rangos sutarties prieduose 1, 2 ir 3 pateikiamas specifikacijas ir terminus bei perduoti darbų rezultatą užsakovui (ieškovei UAB „Delastata“) Rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Pagal Rangos sutarties 2.1 punktą galutinė sutarties kaina yra 232 000 Eur (kaina nurodyta su PVM). Į Rangos sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo (Rangos sutarties 2.3 punktas).
15. Pagal Rangos sutarties 4.3 punktą darbai laikomi baigtais, kai rangovas darbų priėmimo–perdavimo aktu perduoda darbus, o užsakovas juos priima. Rangos sutarties 3.4.5 punkte nustatyta, kad rangovas įsipareigoja laiku ir tinkamai informuoti užsakovą apie atliktų darbų etapus bei apie atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus. Apmokėjimas atliekamas pagal prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytą tvarką (Rangos sutarties 5.2 punktas).
16. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atsakovei pagal Rangos sutartį iš viso yra sumokėjusi
195 685,68 Eur (18 476 Eur grynaisiais pinigais ir 177 209,68 Eur bankiniais pavedimais). Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl to, už kokią sumą atsakovė pagal Rangos sutartį yra atlikusi darbų ir nupirkusi medžiagų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog yra atlikusi darbų už ieškovės sumokėtus 41 478 Eur, tačiau atsakovės teigimu, ji yra atlikusi darbų ir nupirkusi medžiagų net už 248 204,58 Eur (216 039,72 Eur pagal Rangos sutartį ir
32 164,86 Eur papildomų darbų), todėl šiuo atveju ieškovė yra skolinga atsakovei.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės prašoma priteisti 41 478 Eur suma susideda iš 18 476 Eur sumos, kurią ieškovė sumokėjo atsakovei grynaisiais pinigais 2017 m. rugsėjo 7 d., bei
23 002,13 Eur sumos, kurią ieškovė bankiniu pavedimu sumokėjo atsakovei 2018 m. gegužės
1 d. pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 93, Nr. 94 ir Nr. 95.
18. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės rangovo pareigos – darbus atlikti tinkamai ir esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Pagrindas rangovui reikalauti, kad užsakovas vykdytų jo priešpriešinę prievolę – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės įvykdymas – sutarto darbo tinkamas atlikimas, taip pat jo perdavimas užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).
19. Siekdama pagrįsti ieškovės pagal 2018 m. gegužės 1 d. pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 93, Nr. 94 ir Nr. 95 sumokėtų sumų panaudojimo pagrįstumą atsakovė pateikė atliktų darbų aktus Nr. 18/04/27 ir Nr. 18/05/02. Be to, siekdama įrodyti, jog yra atlikusi darbų ir nupirkusi medžiagų netgi už didesnę sumą, nei jai buvo sumokėta, atsakovė pateikė 2018 m. liepos 16 d. atliktų darbų aktą Nr. 18/07/16/g su sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. 18/07/16 už
59 357,99 Eur sumą, papildomų darbų ir medžiagų aktą Nr. 18/07/16/1 su sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. IŠ18/07/16/2 už 15 259 Eur sumą, papildomų darbų ir medžiagų aktą
Nr. 18/07/16/1p su sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. IŠ18/07/16/1p už 13 233,64 Eur sumą, atliktų darbų aktą Nr. 18/07/16 su sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. IŠ18/07/16/1 už 67 382,99 Eur sumą, sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. IŠ18/07/16/1 už 48 906,99 Eur sumą, 2018 m. spalio 1 d. atliktų darbų aktą Nr. 18/10/01 su PVM sąskaita faktūra Nr. 96 už
22 355,96 Eur sumą (3 879,96 Eur atvirkštinis PVM), 2018 m. spalio 16 d. atliktų darbų aktą Nr. 18/10/16-1 su PVM sąskaita faktūra Nr. 97 už 29 066,75 Eur sumą (5 044,64 Eur atvirkštinis PVM), papildomų darbų ir medžiagų aktą Nr. 18/10/16/pap su PVM sąskaita faktūra
Nr. 98 už 13 233,64 Eur sumą (2 296,75 Eur atvirkštinis PVM).
20. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovės pateikti 2018 m. surašyti aktai neįrodo, jog juose nurodyti darbai yra realiai atsakovės atlikti, o juose nurodytos medžiagos realiai buvo nupirktos. Visų pirma, pati atsakovė pripažino, kad dalis jos surašytų atliktų darbų atlikimo aktų yra neteisingi. Atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad teismas neturėtų vadovautis 2018 m. liepos 16 d. atliktų darbų aktais
Nr. 18/07/16/g ir Nr. 18/07/16 bei papildomų darbų ir medžiagų aktais Nr. 18/07/16/1 ir
Nr. 18/07/16/1p. Tuo tarpu likę 2018 m. aktai (2018 m. balandžio 27 d. atliktų darbų aktas
Nr. 18/04/27, 2018 m. gegužės 2 d. atliktų darbų aktas Nr. 18/05/02, 2018 m. spalio 1 d. atliktų darbų aktas Nr. 18/10/01, 2018 m. spalio 16 d. atliktų darbų aktas Nr. 18/10/16-1 bei 2018 m. spalio 16 d. papildomų darbų ir medžiagų aktas Nr. 18/10/16/pap) yra nepasirašyti ieškovės.
21. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 d. užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
22. Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taigi perdavimo–priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
23. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovės 2018 m. surašyti aktai ir yra pasirašyti atsakovės, tačiau juose nėra jokios žymos apie tai, kad aktai pasirašyti vienašališkai dėl to, kad šiuos aktus ieškovė atsisakė pasirašyti. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė buvo iš anksto informuota apie atsakovės pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Pažymėtina, kad dalis aktų surašyti apskritai tik 2018 m. spalio mėn., t. y. po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, be to, šie aktai pateikti koreguojant ankstesnius aktus, kurie pačios atsakovės pripažinti kaip neteisingi, kas patvirtina, kad pati atsakovė tiksliai nežino savo atliktų darbų apimčių.
24. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aktai Nr. 18/04/27 (16 071,22 Eur) ir
Nr. 18/10/16/pap (13 233,64 Eur) yra surašyti už papildomus darbus, medžiagas. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant. Kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; 2017 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-684/2017).
25. Kaip minėta, šiuo atveju galutinė Rangos sutarties kaina yra 232 000 Eur (kaina nurodyta su PVM). Pagal Rangos sutarties 2.3 punktą į Rangos sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad su ieškove buvo sudarytas raštiškas susitarimas dėl kokių nors papildomų darbų atlikimo, užmokesčio už tokius papildomus darbus, todėl net ir tuo atveju, jei atsakovė ir būtų atlikusi kokius nors papildomus Rangos sutartyje nenumatytus darbus, ji neturėtų teisės reikalauti iš užsakovės (ieškovės) papildomo užmokesčio už tokių darbų atlikimą.
26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl
2018 m. gegužės 2 d. atliktų darbų akto Nr. 18/05/02, 2018 m. spalio 1 d. atliktų darbų akto
Nr. 18/10/01 ir 2018 m. spalio 16 d. atliktų darbų akto Nr. 18/10/16-1 nepagrįstumo. Pažymėtina, kad 2018 m. gegužės 2 d. atliktų darbų aktas Nr. 18/05/02, atsakovės teigimu, patvirtina jos 8 193,01 Eur išlaidas vidaus sienų tinkavimo medžiagoms ir lauko pakalimo medžiagoms. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu ne kartą akcentavo, kad pakalimo darbai pagal Rangos sutartį jai nepriklausė, ji tokių darbų neatliko. Be to, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pati pirko tinką iš P. J. (2018 m. rugpjūčio
2 d. pinigų mokėjimo kvitas Nr. 18/08/02). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovei kyla pareiga atsiskaityti pagal atsakovės vienašališkai surašytą 2018 m. gegužės 2 d. atliktų darbų aktą Nr. 18/05/02. 2018 m. spalio 1 d. atliktų darbų aktas
Nr. 18/10/01 ir 2018 m. spalio 16 d. atliktų darbų aktas Nr. 18/10/16-1 surašyti jau vykstant ieškovės inicijuotam ginčui teisme, atsakovei tikslinant anksčiau jos vienašališkai surašytus atliktų darbų aktus, kas patvirtina, kad pati atsakovė tiksliai nežino, kokius darbus atliko užsakovo objekte.
27. Teismų praktikoje, kaip minėta, pripažįstama, kad nesant šalių darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio dokumento nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už tinkamai atliktus darbus, jei darbų atlikimo faktą ir jų perdavimą užsakovui galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). CPK 178 straipsnyje, nustatančiame šalių įrodinėjimo pareigą, numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių tinkamai atliktus darbus, už kuriuos ieškovė atsakovei sumokėjo pagal 2018 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. 93, Nr. 94 ir Nr. 95 ir 2017 m. rugsėjo 7 d. grynaisiais pinigais, atsakovė teismui nepateikė, kaip ir nepateikė pagrįstų įrodymų apie atliktus darbus, viršijančius ieškovės atsakovei sumokėtą sumą.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės minimos pirmosios instancijos teismui teiktos nuotraukos bei PVM sąskaitos faktūros taip pat negali paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų. Visų pirma, byloje nėra jokių įrodymų, kada tiksliai darytos atsakovės pateiktos nuotraukos. Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. gegužės mėn. objekte dirbo jos samdyti statybininkai, kurie ir užbaigė namelių statybą, nes UAB „Scanteam“ darbų daugiau nebevykdė. Taigi atsakovei nepateikus įrodymų, kada nuotraukose užfiksuota namelių būklė, kad darbus vykdė būtent atsakovės darbininkai, tokios nuotraukos negali įrodyti atsakovės atliktų darbų fakto ir apimties. Dėl atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kurios, atsakovės teigimu, patvirtina, kad ji pirko medžiagas namelių statybai, mokėjo darbininkams už atliekamus darbus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė yra apmokėjusi šias PVM sąskaitas faktūras, be to, nėra jokių įrodymų, kad jose nurodytos medžiagos buvo naudojamos būtent ieškovės namelių statybai.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgė į teismo posėdžių metu liudytojų bei ginčo šalių atstovų duotus paaiškinimus ir padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, jog atsakovė ne tik neįrodė, jog atliko darbus, viršijančius ieškovės atsakovei sumokėtą sumą, bet ir nepagrindė, jog atliko darbus už ieškovės atsakovei avansu sumokėtą 41 478 Eur skolos sumą. Šių išvadų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį, tuo tarpu atsakovės priešieškinis, kuriuo prašoma priteisti skola buvo grindžiama teismo nepagrįstais pripažintais atliktų darbų aktais, turi būti atmetamas. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės priešieškinį tik dėl to, kad patenkino ieškovės ieškinį, be to, nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nėra aišku, kodėl ieškovei buvo priteista 41 478 Eur suma.
30. Apeliantė taip pat nesutinka su jai apskaičiuotais delspinigiais, tačiau savo nesutikimą argumentuoja tik tuo, kad, jos nuomone, ieškovei nepagrįstai priteista 41 478 Eur suma. Jokių kitų argumentų, susijusių su delspinigių apskaičiavimo teisingumu, atsakovė nepateikė, todėl, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės ieškiniu reikalaujamą skolą, darytina išvada, kad teismas, atsižvelgdamas į Rangos sutarties 5.1 punkte nustatytą 0,2 proc. delspinigių dydį už kiekvieną uždelstą dieną rangovui nesilaikius darbų atlikimo terminų, pagrįstai tenkino ir ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.
Dėl statybų ekspertizės nepaskyrimo
31. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti statinio teismo ekspertizę tam kad būtų nustatyta statybos rangos darbų apimtis, todėl prašė apeliacinės instancijos teismo paskirti statinio (4 namų) teismo ekspertizę.
32. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodos visų įrodymų teisinės galios principas, kuris reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą paskirtos teismo ekspertizės išvadų įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ir atsakovės pasirašytuose atliktų darbų aktuose tikslūs atliktų darbų ir nupirktų medžiagų kiekiai nenurodyti, nupirktos medžiagos ir atlikti darbai įvardinti gana abstrakčiai. Pažymėtina, jog pati atsakovė savo apeliaciniame skunde pripažįsta, kad Rangos sutartis su priedais bei ieškovės pasirašyti atliktų darbų aktai yra bendro pobūdžio, statybos darbai pagal grupes nekonkretizuoti. Pirmosios instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. vasario 6 d., atsakovės UAB „Scanteam“ direktoriaus pavaduotojas T. B. nurodė, kad statybos darbų žurnalas buvo vedamas atmestinai. Be to, nei ieškovė, nei atsakovė statybos žurnalo į bylą nepateikė (ieškovė teigė, kad žurnalas yra pas atsakovę, o atsakovė nurodė, kad žurnalas perduotas ieškovei). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos šalys, nors jos abi yra savo sričių profesionalės, nepateikė rašytinių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai nustatyti tikslų sutartų atlikti darbų kiekį bei faktiškai atsakovės atliktų darbų kiekį, taigi skirti atsakovės prašomą ekspertizę nėra tikslinga.
34. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu visi ginčo nameliai yra baigti statyti, vienas namelis įrengtas net su vidaus apdaila. Taigi, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl statybos ekspertizės skyrimo, nustatyti, kas, kada ir kokius darbus atliko ginčo namuose, apskritai nebūtų galimybės.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
35. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo tyrimo medžiagos iš ekspertų, atlikusių byloje rašysenos ekspertizę. Kaip matyti iš 2019 m. liepos 11 d. ekspertizės akto Nr. 11-910(19) turinio, visa tyrimui naudota medžiaga yra byloje, tyrimui naudoti metodai aprašyti, ekspertų išvados pateiktos aiškiai ir motyvuotai, todėl nėra aišku, kokių papildomų tyrimo dokumentų siekia gauti atsakovė bei ką tokie dokumentai galėtų įrodyti ar paneigti nagrinėjamoje byloje. Dėl nurodytos priežasties argumentai dėl tyrimo medžiagos neišreikalavimo atmestini kaip nepagrįsti.
36. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini atsakovės argumentai dėl galimai netinkamai apskaičiuotos ieškovės nurodomos sumos už kitų subjektų atliktus darbus ir nupirktas medžiagas, skirtas užbaigti ginčo namų statybos darbus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ta aplinkybė, kokia suma buvo sumokėta kitiems subjektams už statybos darbus ir perkamas medžiagas, neturi jokios įtakos iš atsakovės priteistinos sumos apskaičiavimui, kadangi ieškovė reikalauja ne atlyginti nuostolius dėl pagal Rangos sutartį neatliktų darbų, o priteisti atsakovei permokėtą sumą už darbus, kurie nebuvo atlikti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „Scanteam“ apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
38. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
39. Atsakovė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 500 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktus apskaičiuoto maksimalaus už tokio pobūdžio teisines paslaugas atlygintino išlaidų dydžio, todėl priteistinos iš apeliantės UAB „Scanteam“ ieškovės UAB „Delastata“ naudai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Delastata“ (įmonės kodas 304447336) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Scanteam“ (įmonės kodas 302947613) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Artūras Driukas
Asta Radzevičienė
Vytautas Zelianka