Civilinė byla Nr. eB2-1031-894/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00234-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.3.2.1.3; 3.4.3.4; 3.4.3.5.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 21 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Roalsa“,

n u s t a t ė :

ieškovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau ir – VSDFV Kauno skyrius) ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
(toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydami iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB)„Roalsa“. VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad UAB „Roalsa“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetui 2022 m. balandžio 19 d. sudaro 57 908,26 Eur, iš jų: 43 676,00 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus ir 14 232,26 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį. VMI nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gegužės 25 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka yra 122 059,71 Eur, iš jos: 4 063,06 Eur vykdomieji dokumentai, 334,00 Eur už aplinkos teršimą, 45 773,11 Eur gyventojų pajamų mokestis, 1 933,48 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 3 084,04 Eur pelno mokestis, 66 871,02 Eur pridėtinės vertės mokestis. Mokesčio už aplinkos teršimą skola susidarė 2021 m. vasario 15 d. bendrovei pateikus deklaraciją už 2020 m., gyventojų pajamų mokesčio skola susidarė nuo 2020 m. balandžio 9 d. pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaracija už 2020 m. kovo–gruodžio mėnesius, 2021 m. sausio–birželio mėnesius, nekilnojamojo turto mokesčio skola susidarė nuo 2020 m. birželio 15 d. pateikus nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2020 m., pelno mokesčio skola susidarė 2020 m. birželio 15 d. bendrovei pateikus pelno mokesčio deklaracija 2019 m., pridėtinės vertės mokesčio skola susidarė 2019 m. liepos 17 d., bendrovei pateikus patikslintą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2014 m. kovo mėn., bei pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2019 m. rugsėjo, lapkričio mėnesius, 2020 m. vasario, kovo, balandžio, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, 2021 m. sausio, vasario, gegužės, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis, UAB „Roalsa“ apdraustųjų nėra. Paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos (3,64 Eur) gautos 2022 m. kovo 24 d. VSDFV Kauno skyrius UAB „Roalsa“ registruotais laiškais siuntė raginimus dėl skolos Fondo biudžetui sumokėjimo geruoju, tačiau skola nebuvo sumokėta. Skolos išieškojimas VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. (7.2) VRE_SP2-44859 buvo perduotas vykdyti antstoliui priverstine tvarka. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovės vardu registruotas nekilnojamas turtas – (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Visam minėtam turtui taikyta hipoteka bei turto areštai. Bendrovės vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateikto UAB „Roalsa“ 2020 m. balanso duomenimis, bendrovės turtą sudarė 752 468 Eur, iš jų trumpalaikis turtas – 513 980 Eur, ilgalaikis turtas – 234 674 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 596 967 Eur. Bendrovė nėra pateikusi viešam registrui finansinių dokumentų už 2021 metus. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, dėl UAB „Roalsa“ yra pateikti vykdyti 26 vykdomieji dokumentai 766 997,23 Eur sumai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė yra nemoki.

Pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinami.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ).

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos A. T. 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje e2-1121-407/2020).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka tiek atsakovei, tiek jos vadovui buvo siunčiamas pareiškimas su priedais, kiti procesiniai dokumentai. Teismo siunčiami dokumentai įmonės vadovui įteikti 2022 m. kovo 17 d. Atsiliepimas į pareiškimą, reikalaujami dokumentai teismui nepateikti. Apie teismo posėdį paskelbta viešai.

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-1120/2021).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, realų turtą bei jo vertę, vykdytą ar vykdomą veiklą, todėl įvertina atsakovės finansinę būklę ir gyvybingumą pagal ieškovų pateiktus bei iš viešųjų registrų gautus duomenis.

Iš byloje pateiktų ir viešųjų registrų duomenų matyti, kad UAB „Roalsa“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2001 m. gegužės 14 d., jos vadovas nuo 2009 m. kovo 17 d. yra S. B.. VSDFV Kauno skyrius pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog UAB „Roalsa“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2022 m. balandžio 19 d. sudaro 57 908,26 Eur, iš jų: 43 676,00 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus ir 14 232,26 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį. VMI pareiškime nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gegužės 25 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka yra 122 059,71 Eur, iš jos: 4 063,06 Eur vykdomieji dokumentai, 334,00 Eur už aplinkos teršimą, 45 773,11 Eur gyventojų pajamų mokestis, 1 933,48 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 3 084,04 Eur pelno mokestis, 66 871,02 Eur pridėtinės vertės mokestis. UAB „Roalsa“ paskutinį kartą finansinę atskaitomybę yra pateikusi už 2020 metų ataskaitinį laikotarpį. Iš balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2020 metus matyti, kad UAB „Roalsa“ turto turėjo iš viso už 752 468 Eur, iš jų trumpalaikis turtas sudarė – 513 980 Eur, ilgalaikis turtas – 234 674 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 596 967 Eur. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis bendrovės vardu yra registruotas nekilnojamas turtas – 68 400,00 Eur vertės (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Visam minėtam turtui taikyta hipoteka bei turto areštai. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu yra registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas.  Remiantis viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis įmonėje apdraustųjų asmenų nebuvo. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad šiuo metu atsakovės atžvilgiu yra nagrinėjama viena civilinė byla e2-14131-962/2022 Kauno apylinkės teisme. Remiantis viešais antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra vykdomos dvidešimt šešios bylos vykdomosios bylos (Nr. 0085/22/00453, Nr. 0085/22/00452, Nr. 0085/22/00390, Nr. 0085/22/00388, Nr. 0085/22/00247, Nr. 0085/22/00248 Nr. 0085/22/00212, Nr. 0085/22/00185, Nr. 0085/22/00050, Nr. 0085/21/01695, Nr. 0085/21/01661, Nr. 0085/21/01608, Nr. 0085/21/01610, Nr. 0085/21/01522, Nr. 0085/21/01503, Nr. 0085/21/01491, Nr. 0085/21/01445,  Nr.0085/21/01410, Nr. 0085/21/01355, Nr. 0085/21/01301, Nr. 0085/21/01142,  Nr. 0085/21/00871, Nr. 0085/21/00872, Nr. 0085/21/00873, Nr. 0085/21/00870, Nr. 0085/21/00858) 766 997,23 Eur sumai. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad įmonė neturi apyvartinių lėšų ar likvidaus turto, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nėra duomenų apie realiai egzistuojantį trumpalaikį turtą.

Teismo

Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto bylą, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės nemokumo administratore atrinkta UAB „Verslo administravimo centras“. Duomenų, kad šios administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms teismas neturi, todėl atrinkta kandidatūra skirtina administruoti UAB „Roalsa“ bankroto procedūrą (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorę neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialųjį turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 M. N. administratorei nustatytinas 3 650,00 Eur dydžio bazinis atlygis (apskaičiuotas administratorių atrankos kompiuterinės programos), kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas juridinio asmens ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jo veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo vadovaujantis JANĮ 41-42 straipsniais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas  

n u t a r i a :

iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Roalsa“ (juridinio asmens kodas 135765057, buveinės adresas Kaunas, Lakūnų pl. 67).

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa“ nemokumo administratore uždarąją akcinę bendrovę „Verslo administravimo centras“ (juridinio asmens kodas 135103559, sąrašo Nr. N-JA0044, adresas (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 3 650,00 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt eurų) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa“ (juridinio asmens kodas 135765057) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šią nutarties dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa“ valdymo organai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei  nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa“ kreditoriai per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratoriui.

Pavesti nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Pavesti administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti ieškovui, atsakovei, jos vadovui, paskirtai nemokumo administratorei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, Turto areštų aktų registro tvarkytojui, antstoliui R. B., kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose UAB „Roalsa“ pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriuose turtinius reikalavimus yra pareiškusi pati UAB „Roalsa“.  

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus paskyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                            Rasa Urbanavičiūtė