Civilinė byla Nr. e2FB-3979-913/2018

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00517-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.4.2.6.1.

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 24 d.

Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,

sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Aušrai Banišauskaitei,

suinteresuoto asmens kreditorės J. P. atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys BIGBANK AS filialas, antstolė Vilma Leskevičienė ir J. P., ir

n u s t a t ė :

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose priimtas pareiškėjo V. P. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas prašo iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Skolvalda“, laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti pareiškėjo išlaidų sąmatą bendrai 300 Eur į mėnesį sumai, reikalingą pareiškėjui, būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo plano atkūrimo projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pareiškime nurodo, kad pareiškėjas V. P. yra išsiskyręs, nepilnamečių vaikų neturi. Pareiškėjui dirbant UAB LTFIREWOOD jo gaunamos pajamos per mėnesį buvo apie 380 Eur. Pareiškėjas norėdamas padėti sūnui plėsti verslą pasiskolino pinigų iš Bigbank AS filialas. 2015-07-09 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pareiškėjui buvo suteiktas 5410,75 Eur vartojimo kreditas. Minėtos sutarties pagrindu, pareiškėjas įsipareigojo grąžinti kreditoriui 8344,72 Eur iki 2021-07-20, mokant mėnesinėmis įmokomis po 115,60 Eur. Pareiškimo pateikimo teismui dieną pareiškėjo skola kreditoriui siekia 3779,65 Eur.

J. P. (buvusi Baškienė) ir UAB „ENDORUS“ (pareiškėjo sūnus turėjo 50 procentų minėtos įmonės akcijų, tačiau ši bendrovė vėliau bankrutavo) 2008-02-29 pasirašė paskolos sutartį, kurios pagrindu J. P. paskolino UAB „ENDORUS“ 30 000 Lt (8688,60 Eur), o pareiškėjas tą pačią dieną išrašė J. P. garantinį raštą, kuriame pasirašė, kad įsipareigoja sumokėti visą sumą J. P., jeigu minėta bendrovė savo prievolės nevykdys ir atlyginti J. P. turėtus nuostolius. Kadangi UAB „ENDORUS“ savo prievolės tinkamai neįvykdė, t.y. pareiškėjo sūnus sumokėjo paskolos dalį, o kitas įmonės akcininkas savo dalies nesumokėjo, todėl J. P. nutarė likusią skolos dalį išsiieškoti iš pareiškėjo ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2016-02-25 išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-176-1006/2016 dėl 17 478,97 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo J. P. naudai. Skolos išieškojimą vykdo antstolė Vilma Leskevičienė. Pareiškimo pateikimo teismui dieną pareiškėjo skola J. P., pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-9-786/2017, siekia 490,45 Eur, antstolės vykdymo išlaidos siekia 15,09 Eur. Anykščių rajono apylinkės teismas 2017-04-26 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2YT-11-913/2017 dėl 127,61 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo J. P. naudai. Skolos išieškojimą vykdo antstolė Vilma Leskevičienė, pareiškėjo skola antstolei Vilmai Leskevičienei siekia 127,61 Eur, antstolės vykdymo išlaidos siekia 1,84 Eur.

Šiuo metu pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos per mėnesį siekia apie 405 Eur neatskaičius mokesčių, iš jų antstolė atskaičiuoja apie 75 Eur skolos dengimui (J. P. naudai), taip pat mokamos mėnesinės įmokos po 115,60 Eur BIGBANK AS filialui. Šiai dienai pareiškėjo pradelstų mokėjimų suma kreditoriams siekia 18 512,14 Eur (viso įsipareigojimų 22 291,79 Eur), kurių jis neįstengia sumokėti iš savo gaunamų pajamų, nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir atsiskaityti su kreditoriais taip pat neturintis, pareiškėjo pilnametis sūnus skolos J. P. padengti taip pat negalintis, o išieškojimas yra perduotas priverstiniam vykdymui antstolei, todėl papildomai didėja ne tik delspinigiai, palūkanos, bet ir antstolės vykdymo išlaidos. Pareiškėjas per pastaruosius tris metus nėra sudaręs jokių sandorių, kurie galėtų būti vertinami kaip pažeidžiantys kreditoriaus interesus, todėl egzistuoja pagrindas iškelti pareiškėjui V. P. bankroto bylą. Pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA (iš viso sudaro 18 512,14 Eur), pareiškėjas nepajėgus šių įsipareigojimų įvykdyti, todėl yra pripažintinas nemokiu. Pareiškėjas neturi jokių žalingų įpročių, nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nėra iškelta ar nutraukta fizinio asmens bankroto byla, nėra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla, pareiškėjo atžvilgiu nėra iškalta civilinių, darbo ar/ir baudžiamųjų bylų.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašymą palaikė, prašė jį tenkinti, teismui paaiškino, kad mano, jog nėra jokių kliūčių jo tenkinimui. Pareiškėjas yra nemokus, pagal FABĮ jis atitinka visas sąlygas, skolinio įsipareigojimo suma viršija 25 MMA sumą, pareiškėjas yra sąžiningas, todėl yra visos sąlygos, kurios leistų jam iškelti bankroto bylą. Pareiškėjas per mėnesį uždirba apie 400 Eur, jo darbo užmokestis ne kiekvieną mėnesį yra vienodas, nes jis gauna komandiruotpinigius. Pareiškėjas yra vadybininkas, jis kuruoja užsakymus ir transporto veiklą, būna aplinkybių kada jis išsiunčiamas į Rusijos Federaciją, jis ten užtrunka įvairiai, apie savaitę laiko. Pareiškėjas gyvena Anykščiuose, o darbo vieta yra kartu su juo Vilniuje ir Anykščiuose, jis nėra darbuotojas, kuris turi sėdėti biuro patalpose. Pareiškėjas tuoj galės gauti pensiją, bet oficialių duomenų dar nėra, nes Sodrai dar nėra pateikti duomenys apie visas darbovietes. Jis sulaukęs pensinio amžiaus ir toliau tęs darbo teisinius santykius. Įsipareigojimas BIGBANK AS yra prisiimtas norint padėti sūnui. Ši paskola yra dengiama. Garantija išduota taip pat norint padėti sūnaus verslui, jis garantavo 8000 Eur sumą, o dabar suma yra 18 000 Eur. Pareiškėjo sūnus padeda savo tėvui, jis suteikė jam darbą, padeda natūra ir kitomis formomis. Prioriteto nei vienam kreditoriui nėra, su J. P. buvo tariamasi dėl mokėjimo dalimis, bet ji nesutiko ir reikalavo visos sumos iš karto, o dėl BIGBANK tai šiuo atveju sūnus prisideda ir padeda mokėti įmokas šiam kreditoriui. Įmokas kiekvieną mėnesį šiam kreditoriui moka pareiškėjo sūnus ir pareiškėjas. Šių pinigų antstolė nemato, antstolė mato darbo užmokestį kartu su komandiruotpinigiais, kurių per mėnesį susidaro apie 200 Eur. Pareiškėjas savo finansinę padėtį gerinti pradėjo 2017 metais, kai pradėjo didėti jo darbo užmokestis.

Suinteresuotas asmuo J. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, jog šiai dienai pareiškėjo skola kreditoriui sudaro 17 329,48 Eur. Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjo turimi finansiniai įsipareigojimai ir viršija FABĮ 2 str. 2 d. dalyje nustatytą 25 MMA sumą, tačiau vien tai nereiškia, jog jis yra nemokus FABĮ prasme. Pirmiausia pradėtina nuo to, jog skolininko pareiškime nurodytas 3779,65 Eur dydžio skolinis įsipareigojimas kreditoriui BIGBANK AS dar nėra pradelstas. Minėtos piniginės prievolės galutinis įvykdymo terminas yra numatytas iki 2021 m. liepos 20 d. Pareiškėjas minėtam kreditoriui kiekvieną mėnesį, nepažeisdamas sutarties sąlygų, vykdo nustatyto dydžio mokėjimus (po 115,60 Eur). Kreditorius nevykdo pareiškėjo atžvilgiu priverstinio skolos išieškojimo, priešingai nei kitas kreditorius – J. P.. Taigi, šio pareiškimo nagrinėjimo metu pareiškėjo turimi skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai jau suėję, sudaro 18469,51 Eur sumą. O tai reiškia, jog tai tik 8469,51 Eur daugiau nei 25 MMA suma (10 000,00 Eur). Antra, kreditoriaus vertinimu, pareiškėjas yra mokus ir gali realiai atsiskaityti su visais savo kreditoriais (įskaitant J. P. ir antstole V. Leskevičiene), tačiau atlieka sąmoningus ir kryptingus veiksmus (įskaitant šios fizinio asmens bankroto bylos iniciavimą ir pajamų slėpimą), jog būtų visais įmanomais būdais išvengta visos ar bent dalies piniginės prievolės kreditoriams įvykdymo. Kas kartu reiškia, jog pareiškėjas elgiasi nesąžiningai. 2016 m. sausio 21 d. Anykščių rajono apylinkės teismo preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-176-1006/2016, kuris įsiteisėjo 2016 m. vasario 23 d., J. P. naudai iš V. P. yra priteista: 16 903,97 Eurų skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 575,00 Eurų bylinėjimosi išlaidos. 2016 m. vasario 25 d. nurodyto sprendimo pagrindu J. P. yra išduotas vykdomasis raštas. Iš kartu su pareiškėjo pareiškimu pateiktų duomenų iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro, matyti, jog 2016 m. sausio mėnesį V. P. darbo užmokestis iki mokesčių siekė 456,00 Eurų, tuo tarpu po Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo, nuo 2016 m. vasario 1 d. jis buvo drastiškai sumažintas iki 21,30 Eurų prieš mokesčius, t.y. net 95,33 procentais. Abejonių, jog minėtas darbo užmokesčio sumažinimas buvo susijęs būtent su V. P. nesąžiningu siekiu apriboti bet kokias kreditoriui priteistų sumų išieškojimo galimybes, neturėtų kilti. Tai patvirtina ir žemiau dėstomos aplinkybės. Antstolei Vilmai Leskevičienei pagal kreditoriaus prašymą pradėjus vykdyti išieškojimą iš V. P. pagal pateiktą vykdomąjį raštą 2016 m. birželio 3 d. antstolės pranešimu vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kreditorius buvo informuotas, jog yra nustatytos sekančios aplinkybės: 1) V. P. vardu jokio nekilnojamojo turto nėra registruota; išieškojimas iš nekilnojamojo turto negalimas; 2) V. P. vardu yra registruota transporto priemonė RAV4, gamybos metai 2003 m., transporto priemonės būsena – išregistruota, dalyvavimas eisme draudžiamas; išieškojimas iš kilnojamojo turto negalimas; 3) V. P. nuo 2013 m. sausio 28 d. dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis tikrinimo metu už einamąjį mėnesį sudarė 21,30 Eurą neatskaičius mokesčių; išieškoti iš jo darbo užmokesčio taip pat nėra galimybės; 4) V. P. sutuoktinė – atsakovė S. P. dirba (duomenys neskelbtini); jos gaunamas darbo užmokestis paskutiniais duomenimis buvo 1020,00 Eurų neatskaičius mokesčių. Nustatyta, jog galimas V. P. skolos išieškojimas iš dalies jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, kuris pagal LR CK 3.88 str. nuostatas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, antstolė 2016 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)patvarkė areštuoti S. P. dirbančiai (duomenys neskelbtini) išmokamo darbo užmokesčio dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) 17 478,97 Eurų sumai, o J. P. jau minėtu raštu pasiūlė realizuoti LR CPK 667 str. nuostatas dėl kreipimosi į teismą dėl V. P. turto dalies, esančios bendra su S. P. nuosavybe, nustatymo. Vis dėlto, dar nepasibaigus antstolės pranešime nurodytam kreipimosi į teismą terminui (2016 m. liepos 4 d.), sutuoktiniai, elgdamiesi akivaizdžiai nesąžiningai, 2016 m. birželio 15 d. sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Povedybinė sutartis), kurios pagrindu pakeitė jų turtui taikytiną teisinį režimą. 2016 m. birželio 27 d. antstolė, gavusi S. P. atstovo prašymą panaikinti visus S. P. atžvilgiu pritaikytus apribojimus, nes sudarius Povedybinę sutartį tam tariamai nebeliko teisinių pagrindų, patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)patvarkė nutraukti 2016 m. birželio 3 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. J. P., atsižvelgdama į tai, jog naujasis sutuoktinių turto teisinis režimas akivaizdžiai apribojo J. P. galimybes išieškoti skolą iš V. P., o tai kartu pažeidžia ir J. P. turtinius interesus, 2016 m. liepos 4 d. kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl dalies Povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio, dėl antstolės 2016 m. birželio 27 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo bei V. P. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. 2017 m. vasario 27 d. Anykščių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-978-786/2016 pagal kreditorės ieškinį dėl dalies Povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio - sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t. y. ne tik pripažino ginčijamą Povedybinės sutarties dalį negaliojančia ab initio remdamasis LR CK 6.66 str. (Actio Pauliana), 6.67 str., 1.80 str., 1.86 str. nuostatomis, bet taip pat panaikino antstolės Vilmos Leskevičienės patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Be kita ko, minėtu sprendimu nustatyta, kad atsakovui V. P. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. P. nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės S. P. esamų ir būsimų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitų išmokų. Šis teismo sprendimas patvirtina tikruosius šalių ketinimus, jog sudarant vedybų sutartį, atsakovų tikroji valia buvo nevykdyti prievolės ieškovei, o ne sukurti tam tikras teises ir pareigas. 2017 m. balandžio 3 d. minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo, kadangi nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė minėto teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Kreditorius įsiteisėjusį teismo sprendimą perdavė vykdyti antstolei Vilmai Leskevičienei.

Atkreiptinas Teismo dėmesys, jog ieškovė ir atsakovas tapę informuoti apie tai, jog J. P. kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą su 2016 m. liepos 4 d. ieškiniu dėl dalies Povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio, sužinoję apie ieškinį, tačiau nelaukdami kol bus išnagrinėta nurodyta civilinė byla, 2016 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą su 2016 m. liepos 20 d. prašymu dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo sutuoktinių bendru sutikimu, be kita ko, prašydami patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punkte nustatyta, jog iš 2016 m. sausio 21 d. Anykščių rajono apylinkės teismo preliminaraus sprendimo (civilinėje byloje Nr. e2-176-1006/2016) kylanti piniginė prievolė yra laikytina V. P. asmenine prievole. Kreditorius, manydamas, jog šis teisminis procesas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu buvo tik dar vienas nesąžiningas šalių veiksmas (kaip ir iki tol buvęs atlyginimo susimažinimas, Povedybinės sutarties sudarymas ir kt.), kuriuo yra siekiama išimtinai išvengti bet kokių galimybių kreditoriui vykdyti tolesnį išieškojimą iš V. P. asmeninių lėšų ar lėšų esančių bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe su sutuoktine S. P., pateikė pareiškimą dėl stojimo į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, ir nurodė, jog prašo netenkinti pareiškėjų prašymo, kaip fiktyvaus ir pažeidžiančio kreditoriaus interesus. Atkreiptinas Teismo dėmesys, jog ieškovė ir atsakovas toje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ne tik nuslėpė nuo bylą nagrinėjančio teismo, jog yra sudarę Povedybinę sutartį, bet ir nutylėjo tą aplinkybę, jog tame pačiame teisme jau yra pradėtas kitas teisminis procesas dėl šios sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismas, patenkinęs kreditoriaus prašymą, sustabdė civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą, iki bus išspręsta civilinė byla dėl dalies Povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia. Galiausiai 2017 m. kovo 22 d., t.y. jau po sprendimo dėl dalies Povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia priėmimo, atsakovas ir jo sutuoktinė civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pateikė Anykščių rajono apylinkės teismui bendrą prašymą dėl šios civilinės bylos nutraukimo nurodydami, jog „[...] šalys panaikinti santuokos apskaitos akto įrašo bendru sutarimu neketinantys, kadangi atsiradus kreditoriaus prieštaravimui pareiškėja su jo reikalavimu nesutinka. Pareiškėja nesutikdama su kreditoriaus reikalavimais pasinaudos teise į teismą kreiptis ginčo teisenos tvarka.“ 2017 m. balandžio 6 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-11-913/2017, ieškovės ir atsakovo prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu buvo paliktas nenagrinėtu. Atsakovas ir jo sutuoktinė turėdami vieną (bendrą) tikslą – bet kokiomis priemonėmis išvengti arba padaryti neįmanomu tolesnį kreditoriaus turimų pinginių reikalavimų išieškojimą iš atsakovo V. P. (asmeninių lėšų ar lėšų, esančių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su sutuoktine S. P.), kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Nors ieškinys buvo pareikštas pareiškėjo sutuoktinės vardu, tačiau bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas jos ieškinį visiškai pripažino ir nesiginčijo dėl savo kaltės „išardžius“ jų santuoką. 2017 m. rugsėjo 29 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-846-266/2017 (sprendimas įsiteisėjo 2018 m. kovo 7 d.), pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka tapo nutraukta, o tolesnis kreditoriaus turimo finansinio reikalavimo priverstinis išieškojimas tapo galimas tik iš asmeninių pareiškėjo lėšų (kreditorius neteko galimybės vykdyti priverstinį išieškojimą iš ½ dalies pareiškėjo sutuoktinės S. P. gaunamų pajamų, kurioms buvo taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas, sužinojęs apie priverstinai pradėtą vykdyti skolinį įsipareigojimą kreditoriui – ėmėsi visos eilės veiksmų, jog priteistos skolos kreditoriui išieškojimas taptų nebeįmanomas: 1) susimažino savo gaunamą darbo užmokestį iki tokio dydžio, jog tolesnis išieškojimas iš jo nebebūtų realiai įmanomas; 2) sudarė Povedybinę sutartį, kurios dalis nuostatų pažeidė kreditoriaus interesus, nes buvo apribota galimybė nukreipti išieškojimą į ½ dalį jo sutuoktinės gaunamų pajamų, kurios buvo laikomos šalių bendrąją jungtine nuosavybe; 3) galiausiai, kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą su prašymu, o vėliau ir su ieškiniu (pareikštas sutuoktinės vardu) dėl santuokos nutraukimo. Nurodytos aplinkybės liudija, jog pareiškėjas paprasčiausiai vengia savo skolinių įsipareigojimų konkrečiam kreditoriui (šiuo atveju J. P.) įvykdymo, atlikdamas nesąžiningus veiksmus ir vaizduodamas tariamą nemokumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrindą. Grįžtant prie pareiškėjo (ne)mokumo vertinimo, pažymėtina, jog iš pareiškėjo pateiktų duomenų į bylą matyti, kad pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis šiuo metu neatskaičius mokesčių yra tik 405,00 Eur. Tačiau kaip minėta, šis darbo užmokestis pareiškėjo buvo sąmoningai sumažintas kreditoriui tik pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas apie kreditoriaus ketinimą kreiptis į teismą žinojo, kadangi prieš tai buvo gavęs rašytinę pretenziją, kuria buvo raginama atsiskaityti be teismo. Iš į bylą kartu su pareiškimu pateiktos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draustumą, matyti, kad iš tiesų, kreditoriui pasikreipus į teismą dėl skolinio įsipareigojimo priteisimo, pareiškėjo darbo užmokestis nuo 2016 m. vasario mėn. buvo drastiškai sumažintas. Ši situacija tęsėsi iki tol, kol pareiškėjas su sutuoktine 2017 m. gegužės mėnesį kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Byloje siekdami įrodyti, kad pareiškėjas ir po santuokos nutraukimo galės vienas vykdyti kreditoriui prisiimtus įsipareigojimus, darbo užmokestis nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. vėl buvo padidintas, į bylą buvo pateikta pažyma apie pareiškėjo darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nuo 2013 m. sausio mėn. iki pat šiol dirba (duomenys neskelbtini)kurios vadovas ir akcininkas yra pareiškėjo sūnus V. P.. Tad pareiškėjo prašymai didinti ar mažinti jo gaunamą darbo užmokestį pagal esamus poreikius (pvz. jei reikia vengti priverstinio išieškojimo), taikyti kitas atsikaitymo su pareiškėju formas (pvz. mokėti komandiruočių metu patirtų išlaidų kompensacijas), gali būti tenkinami bet kuriuo metu ir bet kokia forma. Atkreiptinas Teism o dėmesys, jog pagal duomenis, gautus iš pareiškėjo banko sąskaitos (AB SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 26 d.) taip pat matyti, jog prasidėjus kreditoriaus ir pareiškėjo bylinėjimuisi (viso iki šios dienos yra išnagrinėtos 4 civilinės bylos (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose), kuriose dalyvavo kreditorius ir pareiškėjas), drastiškai sumažėjo ne tik pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis, bet ir apskritai visi iki tol buvę piniginiai srautai, kurie iki tol buvo fiksuojami minėtoje banko sąskaitoje. Antai iš pateikto banko sąskaitos išrašo už 2015 m. matyti, jog per nurodytus metus pareiškėjas į minėtą sąskaitą banke gavo net 21 871,00 Eur įplaukų. Tuo tarpu per 2016 m. tik 2900,31 Eur, o per 2017 m. tik 1207,21 Eur. Tokiam staigiam ir drastiškam piniginių lėšų apyvartos apimčių pareiškėjo banko sąskaitoje sumažėjimui kreditorius turi vieną vienintelį paaiškinimą – tai pareiškėjo sąmoningą siekį vengti atsiskaitymo su konkrečiais kreditoriais – šiuo atveju su J. P. ir antstole Vilma Leskevičiene. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo vengimas vykdyti yra nukreiptas tik prieš kreditorių - J. P. (ir su ja susijusiu kreditoriumi – Vilma Leskevičiene), kadangi su kitais kreditoriais, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas yra linkęs atsiskaityti. Kreditoriui BIGBANK AS esančią pinginę prievolę kreditorius vykdo nepažeisdamas sutartyje nustatytų mokėjimo terminų. Tiesa, kokiu būdu pareiškėjas vykdo atsiskaitymus su minėtu kreditoriumi, nėra aišku, kadangi iš Teismui pateiktos medžiagos (išrašų iš pareiškėjo turimų dviejų bankų sąskaitų) matyti, jog jokie mokėjimo pavedimai (išskyrus 2015 m. gruodžio 18 d. atliktą vieną mokėjimo nurodymą iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos) iš nurodytų sąskaitų nėra atliekami. Jeigu šiuo atveju minėtas įmokas už pareiškėją moka tretieji asmenys, vadinasi pareiškėjas gauna pajamas natūra, kurių nedeklaruoja ir slepia nuo kitų savo kreditorių. Kreditorius taip pat atkreipia Teismo dėmesį į tai, ką tik dabar pastebėjo, kad minėtas kreditorius BIGBANK AS net nebuvo įtrauktas į pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo bylą. Tai matyti iš paties pareiškėjo į bylą kartu su pareiškimu pateikto 2017 m. rugsėjo 29 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo. Minėtoje byloje kaip kreditoriai dalyvavo tik J. P. ir AB „Šiaulių bankas“. Tai reiškia, jog nebuvo išspręstas klausimas, kas po santuokos nutraukimo toliau vykdys minėtą prievolę kreditoriui BIGBANK AS. Atsižvelgiant į tai, kad minėta prievolė buvo prisiimta dar pareiškėjui esant susituokus, nutraukus santuoką ir neaptarus šios prievolės teisinės padėties, ji turėjo likti solidari. Tuo tarpu pareiškėjas šioje byloje minėtą prievolę Teismui ir kreditoriui pateikia tik kaip savo asmeninę prievolę, kurios suma grindžia savo turimų įsiskolinimų dydį. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal byloje pateiktą rašytinę medžiagą (pareiškėjo AB SEB banko sąskaitos išrašo už 2018 m. bei (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 21 d. pažymą), matyti, kad pareiškėjas iš darbo santykių gauna kur kas didesnes pajamas, nei tos, iš kurių šiuo metu yra vykdomas priverstinis išieškojimas. Kaip ir nurodo pareiškėjas, jo darbovietė pagal antstolės patvarkymą kiekvieną mėnesį pagal jo esamą dabartinį darbo užmokestį (405,00 Eur) turi išskaičiuoti ir pervesti ne mažiau kaip 75,00 Eur įsiskolinimo dengimui. Tačiau kaip matyti iš minėtų rašytinių įrodymų, pareiškėjas praktiškai kiekvieną mėnesį nuo 2017 m. lapkričio iki kreipimosi į Teismą dienos iš (duomenys neskelbtini)vidutiniškai gauna net apie 540,00 Eur dydžio mokėjimus (atsiskaitymus už komandiruočių metu patirtas išlaidas), kurių dalį sudaro priskaičiuoti dienpinigiai. Minėtos kompensacijos nėra apmokestinamos kaip darbo užmokestis, todėl iš jų pareiškėjo darbovietė nevykdo jokio išskaitymo ir neperveda antstolei turimų skolinių įsipareigojimų dengimui. Pats pareiškėjas šių lėšų atsiskaitymui su kreditoriumi taip pat nenaudoja. Tai reiškia, jog pareiškėjo mokumas yra kur kas geresnis, nei bandoma atvaizduoti pareiškime. Kreditorės vertinimu pareiškėjas yra mokus ir turi realias galimybės per protingą laikotarpį pilnai įvykdyti realų atsiskaitymą su visais savo kreditoriais, tačiau sąmoningai atlieka visus įmanomus veiksmus, kuriais yra to vengiama. Tokie pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kitaip, kaip tik nesąžiningi. Aplinkybę, jog pareiškėjas yra mokus, tačiau dalis jo gaunamų pajamų yra paprasčiausiai neapskaitomos, nes gaunamos ne kaip darbo užmokestis arba natūra, patvirtina tas faktas, kad per vieną mėnesį pareiškėjo patiriama minimali išlaidų suma (pagal pareiškėjo pateikiamus duomenis) sudaro 490,00 Eur (300,00 Eur pareiškėjo poreikių tenkinimui pagal pateiktą poreikių lentelę, 75,00 Eur kreditorės J. P. skolinio įsipareigojimo dengimui, 115,60 kreditoriaus BIGBANK AS skolinio įsipareigojimo įvykdymui). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo darbo užmokestis atskaičius privalomus mokesčius sudaro tik 289,63 Eur, akivaizdu, jog gaunant vien minėtą darbo užmokestį – kas mėnesį padengti visas nurodytas išlaidas – nėra įmanoma. Tai atitinkamai reiškia, jog pareiškėjas, kaip ir nurodyta pirmiau, gauna pajamų ir kitomis formomis (įskaitant jau minėtas kompensacijas už komandiruočių metu patirtas išlaidas, kurios nėra apmokestinamos, pajamas natūra, galimai kitiems asmenims už jį sumokant už tam tikras prekes ar paslaugas), iš kurių antstolė negali vykdyti išieškojimo kreditoriaus naudai. O tai tik dar kartą patvirtina, jog pareiškėjas būdamas mokus (gebėdamas realiai atsiskaityti), paprasčiausiai vengia atsiskaitymo su konkrečiais savo kreditoriais, vien dėl to, kaip pats yra minėjęs ankstesnių teisminių procesų metu, jog pats tų pinigų, už kurių grąžinimą garantavo, nesiskolino ir jų „nematė“, todėl nors ir yra teisiškai atsakingas, moralinės pareigos grąžinti šių sumų nejaučiąs.

              Kreditoriaus vertinimu, pareiškėjas yra mokus, tačiau paprasčiausiai vengia atsiskaitymo. Tad vien dėl to nėra pagrindo kelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Vis dėlto, tuo atveju, jeigu Teismas spręstų, kad pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, atskirai turi būti sprendžiama dėl jo nemokumo atsiradimo priežasčių.

              Pareiškėjas savo pareiškime paaiškino, kad kreditorius ir UAB „Endorus“ (pareiškėjo sūnus turėjo 50 proc. minėtos bendrovės akcijų) 2008 m. vasario 29 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu kreditorius paskolino UAB „Endorus“ 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur), o pareiškėjas tą pačią dieną išdavė besąlyginę garantiją, kuria įsipareigojo sumokėti kreditoriui visą sumą (įskaitant 12 proc. metinių palūkanų), jeigu UAB „Endorus“ savo įsipareigojimų neįvykdys. UAB „Endorus“ (kuri šiuo metu yra bankrutavusi) minėtos prievolės neįvykdžius, kreditorius savo reikalavimą nukreipė į garantijos davėją – šiuo atveju pareiškėją. Taigi, pareiškėjas tapo skolingas kreditoriui vien todėl, jog savo prievolių kreditoriui neįvykdė pagrindinis skolininkas UAB „Endorus“.

              Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas žinodamas (negalėdamas nežinoti), kad nei UAB „Endrodus“, nei pats pareiškėjas su kreditoriumi nėra atsiskaitę pagal sudarytą 2008 m. vasario 29 d. paskolos sutartį, nepaisydamas to fakto, 2015 m. liepos 9 d. sudarė dar vieną sutartį, šį kartą dėl vartojimo kredito iš BIGBANK AS gavimo, kurios sudaryti neprivalėjo. Kaip pareiškėjas paaiškino, sudarydamas pastarąją vartojimo kredito sutartį - „norėjo padėti sūnui plėsti verslą“. Taigi, pareiškėjas ir vėl (kaip ir garantijos išdavimo atveju) stengiasi padėti sūnaus verslui, tačiau akivaizdu, jog tokios sutarties sudarymas tik dar labiau padidino pareiškėjo jau turimų skolinių įsipareigojimų dydį, kadangi pareiškėjas tuo metu dar nebuvo atsiskaitęs su kitu savo esamu kreditoriumi – J. P.. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad iš pareiškėjo įsiskolinimas kreditoriaus naudai buvo priteistas tik 2016 m. sausio 21 d. Anykščių rajono apylinkės teismo preliminariu sprendimu, niekaip nekeičia fakto, jog šios prievolės įvykdymo terminas buvo suėjęs dar iki šio sprendimo priėmimo (priešingu atveju, kreditoriaus reikalavimas būtų buvęs atmestas) ir pareiškėjas apie tokią savo prievolę žinojo (arba negalėjo nežinoti). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas sudarė vartojimo kredito sutartį tam, jog gautas pinigines lėšas (5410,75 Eur) perskolintų ar dovanotų (pareiškėjas šių aplinkybių nėra atskleidęs) (duomenys neskelbtini), kurios vadovas ir akcininkas yra pareiškėjo sūnus V. P.. Tokie pareiškėjo veiksmai LR CK 6.67 str. 2 d. bei FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme yra vertintini kaip nesąžiningi. Jau minėta, jog Anykščių rajono apylinkės teismas nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turinčiame 2017 m. vasario 27 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-978-786/2016, tenkindamas ieškovės toje byloje J. P. actio Pauliana ieškinį, be kita ko konstatavo, kad „[...] dėl tarp atsakovų Valento puodžiuko ir S. P. 2016 m. birželio 15 d. sudarytos povedybinės sutarties faktiškai sumažėjo tiek atsakovo turto, kad likusio ar įgyjamo po sutarties sudarymo turto nepakanka nukreipti ieškovės J. P. reikalavimui patenkinti bei atsiskaitymas su ieškove užtruks ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo.“ [...] Šios aplinkybės patvirtina tikruosius šalių ketinimus, jog sudarant vedybų sutartį, atsakovų tikroji valia buvo nevykdyti prievolės ieškovei, o ne sukurti tam tikras teises ir pareigas.“ Taigi, minėtame sprendime yra konstatuota, kad pareiškėjas sudarydamas ginčo Povedybinę sutartį kartu su sutuoktine turėjo vieną vienintelį nesąžiningą tikslą – sumažinti pareiškėjo turimą turtą (gaunamas pajamas) iki tokios apimties, kad likusio turto nebepakaktų kreditoriaus turimo pinginio reikalavimo išieškojimo vykdymui arba jis truktų nepagrįstai ilgai. Viena iš actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų yra nustatymas, jog abi kreditoriaus ginčijamą sandorį sudariusios šalys buvo nesąžiningos. Pastaruoju atveju, būtent tai ir buvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pareiškėjas sudarydamas abu nurodytus sandorius, stengėsi kaip galima sumažinti savo turimą finansinį pajėgumą (mokumą) ir padaryti save iš esmės nemokiu, taip apribojant bet kokias galimybes kreditoriui per protingą terminą atgauti savo turimą finansinį reikalavimą. Tokie pareiškėjo veiksmai FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme negali būti vertinami kitaip, kaip tik nesąžiningais. Akivaizdu, kad tarp pirmiau įvardintų pareiškėjo nesąžiningų veiksmų (elgesio) ir jo tariamo nemokumo egzistuoja priežastinis ryšys – pareiškėjo nesąžiningumas daro reikšmingą įtaką jo tariamam nemokumui. Pirmiau kreditoriaus išdėstytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai kaip tik ir patvirtina, jog pareiškėjas turi siekį ir aiškų suvokimą pabloginti savo padėtį (jos sąmoningai negerinti), jog atsirastų tariami pagrindai jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą ir šio proceso metu „atsikratyti“ dalies ar net visų savo skolinių įsipareigojimų esamiems kreditoriams. Galiausiai, dar kartą atkreiptinas dėmesys į kreditoriaus turimo finansinio reikalavimo atsiradimo aplinkybes. Kaip paaiškino pats pareiškėjas, tiek įsiskolinimas J. P., tiek BIGBANK AS – atsirado iš pareiškėjo gero noro ir valios padėti savo sūnaus vykdomiems verslams. Pareiškėjas savo pareiškime pažymi, kad „pilnametis Pareiškėjo sūnus skolos J. P. padengti taip pat negalintis“. Tačiau tokiais pareiškėjo teiginiais abejoti verčia viešai prieinama informacija apie (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą. Antai iš viešai prieinamos informacijos apie (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje www.rekvizitai.lt matyti, jog pareiškėjo sūnaus vadovaujama ir kontroliuojamos bendrovės apyvarta (be PVM) per 2016 m. siekė net nuo 5 iki 10 milijonų eurų. Be kita ko, vidutiniai bruto darbo užmokesčiai nurodytoje bendrovėje paskutiniais mėnesiais viršija 1500,00 Eur ribą. Tačiau pareiškėjui yra mokamas minimalus darbo užmokestis, o likusios pajamos išmokamos per neapmokestinamas kompensacijas ir įvairiausius priedus. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog pareiškėjas turi realias galimybes prašyti savo sūnaus finansinės pagalbos atsiskaitant su savo kreditoriais ir tokią pagalbą gauti, juolab, jog minėtos skolos, kaip ir nurodo pats pareiškėjas, susidarė vien dėl to, jog jis norėjo padėti sūnui plėtoti verslą. Interneto tinklalapyje www.vz.lt publikuotas straipsnis pavadinimu „Nesėkmės skolas „atidirbo“ – antras medienos verslas auga sėkmingai“ pasakoja apie (duomenys neskelbtini) vadovą ir savininką V. P. (pareiškėjo sūnų). Pasakojama, kaip buvo grąžintos ankstesnių verslų skolos, kokios buvo išmoktos pamokos. Vis dėlto, šiuo atveju vargu ar teisinga galima laikyti minėtame straipsnyje pateikiamą informaciją apie „atidirbtas“ skolas, kai skoliniai įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė pareiškėjas už savo sūnaus valdytą bendrovę UAB „Endorus“ – kreditorei J. P. nėra iki šiol įvykdyti. Taigi, kreditoriaus vertinimu, visų aukščiau išvardintų aplinkybių ir jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų visuma, leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas yra mokus, tačiau paprasčiausiai nesąžiningai vengia įvairiaisiais aukščiau aprašytais būdais vykdyti savo skolinius įsipareigojimus tam tikriems konkretiems savo kreditoriams (šiuo atveju J. P. ir antstolei Vilmai Leskevičienei).

Suinteresuoto asmens J. P. atstovas advokatas Karolis Merkevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutinka ir pilnai palaiko visus argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškimą. Prašė priteisti suinteresuotam asmeniui J. P. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas V. P. į teismo posėdį neatvyko. Jam apie posėdį pranešta asmeniškai, 2018-08-14 iš (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, kad V. P. išvykęs į komandiruotę (e.b.l.).

Suinteresuoti asmenys BIGBANK AS filialas ir antstolė Vilma Leskevičienė atsiliepimų į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė.

Suinteresuoti asmenys, jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant.

Bankroto bylą iškelti atsisakytina.

LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti;

2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais;

3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų);

4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus LR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus;

5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus;

6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Pažymėtina, kad civilinis procesas inter alia (be kita ko) grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad nors teismas tokio pobūdžio bylose ir privalo būti aktyvus, tačiau ši aplinkybė neatleidžia šalių nuo įrodinėjimo pareigos.

Iš pareiškėjo pareiškimo, pareiškėjo atstovės paaiškinimų, byloje surinktų įrodymų, nustatyta, kad pareiškėjas V. P. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (e.b.l.). Pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų suma pareiškimo pateikimo teismui dieną sudaro         18 512,14 Eur. MMA dydis nuo 2018-01-01 yra 400 Eur, vienam asmeniui 10 000,00 Eur pradelsti mokėjimai pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį atitinka nemokumo reikalavimą ir formaliai leidžia iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.

Pareiškėjas V. P. dirba (duomenys neskelbtini), vadybininku, gauna minimalų darbo užmokestį, be to už komandiruotes jam yra mokamos išmokos komandiruotės išlaidoms (e.b.l.). Pareiškėjas yra priešpensinio amžiaus, iki jo pensijos yra likę kiek daugiau nei mėnuo, taip nurodė pareiškėjas atsiliepime į suinteresuoto asmens J. P. pateiktą atsiliepimą, tačiau įrodymų apie jam paskaičiuotą pensijos dydį į bylą nepateikė. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų apie jo darbo užmokestį bei gautas išmokas už komandiruotes matyti, kad pareiškėjo V. P. 2018 metais per pirmuosius tris šių metų mėnesius (sausį, vasarį ir kovą) pajamos su išmokomis už komandiruotes (ar tai yra dienpinigiai, ar kitokio pobūdžio išmokos duomenų nepateikta) „į rankas“ sudarė 1056,29 Eur (e.b.l.).

Taigi pagal pareiškėjo pateiktus duomenis jo mėnesio atlyginimas (duomenys neskelbtini) 2018 metais sudaro 289,63 Eur. Tačiau išanalizavus (duomenys neskelbtini)pateiktą 2018-05-21 pažymą matyti, kad jis 2018 metais gauna vidutiniškai 1056,29 Eur (2300 Eur komandiruotės išlaidoms + 868,89 Eur darbo užmokestis : 3 mėn. = 1056,29 Eur) su darbu susijusių pajamų per mėnesį ir šią sumą sudaro darbo užmokestis ir kitos išmokos. Taigi V. P. didesnę dalį gaunamų pajamų sudaro kitos darbdavio mokamos išmokos, kurių pareiškėjas nelaiko pajamomis, nors 2018 m. sausio - kovo mėnesiais gautos išmokos už komandiruotes ženkliai viršijo jam darbo sutartimi nustatytą darbo užmokestį.

Pareiškėjas neteikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių jo komandiruotėse patiriamas išlaidas, todėl teismas neturi jokių duomenų nei apie pareiškėjo V. P. komandiruotes apskritai (įsakymai dėl komandiruočių ir pan.), nei apie komandiruočių metu patiriamas išlaidas (kelionės išlaidos, apgyvendinimo išlaidos, maisto išlaidos ir t.t.). Šių aplinkybių neatskleidimas sudaro pagrindą teismui vertinti, jog tokių išlaidų pareiškėjas nepatiria ir teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad visos išmokos už komandiruotes išleidžiamos komandiruotėse, juolab, kaip jau yra pasakyta, į bylą net nėra pateikti įrodymai apie tai, kad pareiškėjas apskritai vyksta į komandiruotes, išskyrus prieš posėdį pateiktą (duomenys neskelbtini) pranešimą, kad V. P. išvyksta į komandiruotę į Rusiją ir negalės dalyvauti teismo posėdyje 2018-08-14, tačiau ir šiame pranešime komandiruotės trukmė nėra nurodoma (e.b.l.). Pažymėtina, jog Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016 yra išaiškinęs, kad nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Kas laikytina pajamomis, išvardyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje: pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. Toje pačioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog kiekvieną kartą, sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. P. šioje byloje neįrodinėjo, kad jo gaunamos išmokos iš (duomenys neskelbtini), skirtos komandiruočių išlaidoms, yra jo būtinosios išlaidos, patiriamos komandiruočių metų.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pusę pareiškėjo darbo užmokesčio antstolė nuskaičiuoja kreditorės J. P. reikalavimui padengti, o pareiškime yra nurodyta, kad antstolė iš V. P. darbo užmokesčio atskaičiuoja 75 Eur per mėnesį J. P. skolos dengimui. Taip pat iš į bylą pateiktų pareiškėjo turimų banko sąskaitų išrašų, bei pareiškėjo atstovės paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, jog prievolę kreditoriui BIGBANK AS kas mėnesį vykdo ne pats pareiškėjas, nes pareiškėjo sąskaitų išrašuose mokėjimo šiam kreditoriui nėra, o pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Aušra Banišauskaitė žodžiu nurodė, jog šias įmokas už pareiškėją daro jo sūnus. Tokiu būdu pareiškėjui V. P. per mėnesį nuo jo gaunamų pajamų „į rankas“ (1056 Eur), atėmus antstolės nuskaičiuojamą sumą (75 Eur) lieka apie 981 Eur. Kartu pažymėtina, jog po mėnesio pareiškėjas taps pensininku ir gaus senatvės pensiją, kurios dydis teismui nėra žinomas, tačiau jis nebus mažesnis nei bazinė pensija, kurios dydis 2018-01-01 yra 152,92 Eur. Pareiškėjo atstovė teisme patvirtino, kad dėl to, jog pareiškėjas taps senatvės pensininku, jis neatsisakys darbo ir toliau tęs darbo teisinius santykius tam, kad jo finansinė padėtis būtų stabili, gerėtų ir užtikrintų jo galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

Bankroto bylai iškelti nepakanka vien sąlygos, kad įsiskolinimų suma viršija tam tikrą ribą, tačiau būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neturi realių galimybių per protingą laiko tarpą skolas grąžinti. Todėl įvertinus pareiškėjo gaunamų pajamų struktūrą, t. y. tai, kad didesnę pareiškėjo gaunamų pajamų dalį sudaro gaunamos išmokos komandiruočių išlaidoms (arba kitaip tariant dienpinigiai), teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepagrįstai neįtraukia jo gaunamų dienpinigių į pajamas, tuo dirbtinai jas mažindamas ir tuo pačiu apsunkindamas galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus.

Iš visos šioje byloje surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėjo pajamos 2018 metais sudaro apie 1056 Eur per mėnesį, pareiškėjas nurodė, kad yra išsiskyręs, išlaikytinių neturi, buto/namo nuomos mokėti jam nereikia, taip pat pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jo būtiniesiems poreikiams per mėnesį pakanka 300 Eur. Iš to teismas daro išvadą, kad pareiškėjui lieka daugiau kaip 681 Eur per mėnesį kreditoriniams reikalavimams dengti (į šia sumą neįskaičiuota pareiškėjo būsima pensija, kuri dar padidins pareiškėjo mėnesines pajamas), ir todėl teismo manymu nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nemokiu, t. y. nepajėgiančiu vykdyti prievolių kreditoriams, nes pareiškėjo gaunamos įvairaus pobūdžio pajamos yra pakankamos skoloms dengti.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nors pareiškėjo skolų suma viršija 25 MMA ir šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, tačiau negalima daryti išvados, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra tokia sudėtinga, kad šių skolų padengti neįmanoma iš gaunamų pajamų. Teismui nenustačius šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad pareiškėjas V. P. yra nemokus. Nurodytos aplinkybės paneigia bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui tikslingumą, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas yra pajėgus padengti įsiskolinimą kreditoriams per pakankamai protingą laiką, kas lemia jo pareiškimo nepagrįstumą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atsisakytina iškelti pareiškėjui V. P. fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas).

Nenustačius, kad pareiškėjas yra nemokus, toliau, kaip nebeaktualus, nebesvarstytinas klausimas dėl asmens sąžiningumo, ir tuo aspektu pareiškimas nenagrinėtinas.

Pareiškėjo V. P. ir suinteresuoto asmens J. P., nesutikusios su pateiktu pareiškimu, suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai priešingi, todėl teismas turi pagrindą tenkinti suinteresuoto asmens J. P. prašymą dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje priteisimo iš asmens, kurio pareiškimas yra nepatenkintas (CPK 443 str. 6 d.). Pagal į bylą pateiktus įrodymus, suinteresuotas asmuo J. P. dėl pareiškėjo V. P. pareiškimo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą patyrė 650,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, todėl iš V. P. J. P. naudai priteistina 650,00 Eur suma už jos patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti šioje byloje (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str. 1 d.).

Byloje susidarė 7,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjo V. P. valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Informacija apie atsisakymą iškelti pareiškėjui V. P. fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbtina teismų internetiniame tinklapyje (FABĮ 5 str. 5 d.). Teismas, priėmęs nutartį atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos (FABĮ 5 str. 9 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais,  Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

              Atsisakyti iškelti V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.

              Priteisti iš V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,06 Eur (septynis eurus 06 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400. Įmokos kodas 5660.

Informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbti teismų internetiniame tinklapyje.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja                                                        Jolanta Gasparavičienė