Administracinė byla Nr. I-3113-629/2013

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01148-2013-3)

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio, Broniaus Januškos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovėms Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl teisėjų valstybinės pensijos dalies priteisimo,

n u s t a t ė:

V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. susidariusią teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką, kuri sudaro 11 509,96 Lt;

2) įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją (toliau – ir NTA) NTA direktoriaus įsakymu perskaičiuoti pareiškėjui teisėjo valstybinę pensiją už laikotarpį 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir nustatyti 11 509,93 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką.

Pareiškėjas nurodė, kad jam nepagrįstai buvo mokama sumažinta teisėjų valstybinė pensija. Paaiškino, kad nors turėjo 8 metų teisėjo stažą, jam pensija buvo skaičiuojama už 5 metų teisėjo stažą. Be to, pensijos nepriemoka susidarė ir dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštaraujančių Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir TVPĮ) 6 str. 2 d. nuostatų taikymo. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad oficialus teisėjo valstybinės pensijos perskaičiavimas ir nepriemokos nustatymas NTA įsakymu sukelia teisines pasekmes ir į ateitį, todėl pensijos dydis ir valstybės pareiga ją mokėti turi būti fiksuotas NTA įsakymu.

NTA atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 17–21) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 16 d. paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimą ir iki šios dienos įstatymų leidėjui nepašalinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, NTA neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjui pensijos nepriemoka buvo neišmokėta ne dėl NTA kaltės, o dėl to, kad Lietuvos valstybė po Konstitucinio teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo priėmimo laiku nepakeitė įstatymų normų, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovių atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai (b. l. 34–36).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1997 m. gruodžio 23 d. iki 2006 m. balandžio 18 d. imtinai dirbo Panevėžio apygardos teismo teisėju (b. l. 5 abi lapo pusės).

NTA direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 5 (b. l. 6) pareiškėjui nuo 2006 m. balandžio 19 d. paskirta 824,54 Lt teisėjų valstybinė pensija, kuri vėliau buvo perskaičiuota ir padidinta iki 987,69 Lt (b. l. 7), tačiau nuo 2010 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui mokama mažesnė teisėjų valstybinė pensija nei paskirtoji (b. l. 11 abi lapo pusės). Pažymėtina, kad pareiškėjui paskirta teisėjo valstybinė pensija buvo paskaičiuota už 5 metų teisėjo darbo stažą. 

Bylos medžiaga (b. l. 11 abi lapo pusės) patvirtina, kad išmokant pareiškėjui teisėjų valstybinę pensiją, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio mėn. imtinai, pareiškėjo teisėjų valstybinė pensija buvo ribojama pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 1 priedo (taikomas visiems pensijų gavėjams) formulę.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo priteisti 11 509,93 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

TVPĮ 5 str. nustatyta, kad teisėjų darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti sudaro laikas nuo 1990 m. kovo 11 d., kurį asmuo dirbo teisėju Lietuvos teritorijoje veikiančiuose teismuose (Konstituciniame Teisme, bendrosios kompetencijos ar specializuotuose teismuose), arba nuo Lietuvos paskirtu ar išrinktu bet kokio tarptautinio teismo teisėju. Kaip minėta, pareiškėjas teisėju dirbo nuo 1997 m. gruodžio 23 d. iki 2006 m. balandžio 18 d.

Teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo tvarka nustatyta TVPĮ 6 str., kurio reglamentavimu vadovaujantis valstybinė teisėjų pensija buvo paskirta ir pareiškėjui. Pagal TVPĮ 6 str. 2 d. teisėjui, įgijusiam teisėjo darbo stažą nuo 5 iki 10 metų, skiriama 10 procentų jo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio teisėjų valstybinė pensija; teisėjui, įgijusiam teisėjo darbo stažą nuo 10 iki 15 metų, skiriama 20 procentų jo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio teisėjų valstybinė pensija; teisėjui, įgijusiam teisėjo darbo stažą nuo 15 iki 20 metų, skiriama 35 procentų jo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio teisėjų valstybinė pensija. Taigi pareiškėjas pateko į pirmąją kategoriją asmenų, ir jam buvo paskirta 10 procentų jo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio teisėjų valstybinė pensija.

Konstitucinis Teismas 2010 birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad TVPĮ 6 str. 2 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas susiklostyti tokioms teisinėms situacijoms, kai teisėjams, kurių gauto darbo užmokesčio vidurkis, pagal kurį apskaičiuojama teisėjų valstybinė pensija, yra vienodas ar panašus, tačiau jų teisėjo darbo stažo trukmė labai skiriasi, bus paskirta vienodo arba panašaus dydžio teisėjų valstybinė pensija. Pavyzdžiui, teisėjui, turinčiam 9 metų teisėjo darbo stažą, gali būti paskirta tokio pat ar panašaus dydžio teisėjų valstybinė pensija, kaip ir teisėjui, turinčiam 5 metų teisėjo darbo stažą.

Konstitucinis Tesimas taip pat pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas susiklostyti ir tokioms teisinėms situacijoms, kai teisėjui, kurio teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi nuo kito teisėjo darbo stažo trukmės, bus paskirta daug mažesnė teisėjų valstybinė pensija nei tam teisėjui, kurio teisėjo darbo stažas yra nedaug didesnis (aišku, jeigu šių teisėjų gauto darbo užmokesčio vidurkis, pagal kurį apskaičiuojama teisėjų valstybinė pensija, yra vienodas ar panašus). Pavyzdžiui, pagal TVPĮ 6 str. 2 d. nustatytą teisinį reguliavimą teisėjui, įgijusiam 14 metų teisėjo darbo stažą, skiriama 20 procentų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensija, o teisėjui, jau įgijusiam 15 metų teisėjo darbo stažą, – 35 procentų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensija. Taigi TVPĮ 6 str. 2 d. nustatytas teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinių pensijų dydžius, o kita vertus, sudaro prielaidas paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi, neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos, nutrūkus jų įgaliojimams, sampratos ir prieštarauja Konstitucijos 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, inter alia 2011 m. spalio 25 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, nurodė, kad iš Konstitucijos kyla draudimas, jog Seimo aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Seimo aktas prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuo minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos pareiškėjui skirta pensija turėjo būti perskaičiuota, atsižvelgiant į pareiškėjo faktinį teisėjo darbo stažą, todėl, teismo vertinimu, NTA nepagrįstai toliau mokėjo pareiškėjui valstybinę teisėjų pensiją, taikydama TVPĮ 6 str. 2 d. 3 p. nuostatas.

Kaip matyti iš byloje pateiktos 2013 m. balandžio 26 d. NTA pažymos Nr. 3R-681 (b. l. 11 abi lapo pusės, 27–28), vadovaujantis TVPĮ 6 str. 2 d. 3 p. ir pritaikius Laikinojo įstatymo 1 priedo formulę, kuri, pažymėtina, pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio mėn. imtinai iš viso išmokėta 21 171,38 Lt teisėjų valstybinės pensijos. Tuo tarpu, jei pareiškėjui teisėjų valstybinė pensija, atsižvelgiant į jo teisėjo darbo stažą, būtų paskirta vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, pareiškėjui minėtu laikotarpiu iš viso turėjo būti išmokėta 32 681,31 Lt teisėjų valstybinės pensijos. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjui nepagrįstai neišmokėta 11 509,93 Lt (32 681,31 Lt – 21 171,38 Lt) teisėjų valstybinės pensijos, todėl ši suma priteistina pareiškėjui.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartyje adm. byloje Nr. A552-2747/2012, nagrinėdamas ginčą dėl teisėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – NTA – kaltės, nes ji teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Šios teisėjų valstybinės pensijos dalies neišmokėjimas buvo sąlygotas to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, o vėliau, po 2010 m. birželio 29 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos. Esant tokioms aplinkybėms, ši neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti NTA direktoriaus įsakymu perskaičiuoti pareiškėjui teisėjo valstybinę pensiją už laikotarpį 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir nustatyti 11 509,93 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką. Pažymėtina, kad pareiškėjui priklausanti nepriemoka yra apskaičiuota NTA 2013 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. 3R-576 (b. l. 11 abi lapo pusės) ir NTA 2013 m. balandžio 26 d. pažymoje Nr. 3R-681 (b. l. 27–28), o pati nepriemoka priteistina pareiškėjui šiuo teismo sprendimu, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo ir įpareigoti NTA direktoriaus įsakymu perskaičiuoti ir nustatyti 11 509,93 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 11 509,93 Lt (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų devynių litų ir devyniasdešimt trijų centų) teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. imtinai. 

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                          Milda Vainienė

Gintaras Dzedulionis

Bronius Januška