Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-18][nuasmeninta nutartis byloje][2A-681-856-2018].docx
Bylos nr.: 2A-681-856/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kelmės rajono administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 188768730 Ieškovas
Kategorijos:
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Šeimos teisė
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Tėvų teisės ir pareigos vaikams
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
Tėvų valdžios apribojimas
Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?Atskirasis skundas tenkintinas

                                                                         Civilinė byla Nr. 2A-681-856/2018

                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00104-2018-6

          Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1.                                           

 (S)

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 18 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3251-496/2018 pagal ieškovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. S., tretiesiems asmenims J. L., R. G., O. V. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo. 

 

Teismas  

 

n u s t a t ė:

  

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią J. S. dukros G. S. atžvilgiu, priteisti iš J. S. išlaikymą G. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki G. pilnametystės. Nurodė, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės negali pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, jai nustatytas 35 procentų darbingumas bei diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, lengvas protinis atsilikimas. Atsakovė turi nuolat vartoti vaistus, tačiau dažnai juos išmeta, meluoja, kad vartoja. J. S. gyvena iš neįgalumo pašalpos, tačiau nesugeba disponuoti gaunamomis išmokomis pagal paskirtį, prie dukros išlaikymo neprisideda, savarankiškumo įgūdžiai minimalūs, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais (I t., 2–5 b. l.)

 

2.       Atsakovė J. S. atsiliepimu į ieškinį prašė jos atžvilgiu ieškinį atmesti. Nurodė, kad yra pakeitusi savo gyvenimo būdą, ji yra visiškai kitokia nei buvo anksčiau, registruota darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo. Kelmės rajono savivaldybės administracija žadėjo artimiausiu metu suteikti socialinį būstą. Atsakovė nebevartoja alkoholio, nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki balandžio 16 d savanoriškai gydėsi priklausomybės ligų centre, dukra nori gyventi su mama, atsakovė pasiruošusi gerinti socialinius įgūdžius, lankyti kursus, renginius, bendrauti su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais (I t., 89–90 b. l.).

 

3.       Trečiasis asmuo O. V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2017 m. liepos mėnesio atsakovė gyveno pas ją, buvo tvarkinga, rūpinosi švara, padėjo tvarkyti kambarius, nieko blogo apie atsakovę pasakyti negali (I t., 96–97 b. l.)

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2018 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atskyrė G. S. nuo motinos J. S., priteisė iš J. S. išlaikymą nepilnametei dukrai G. S. periodinėmis išmokomis po 60 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2018-02-05, iki G. pilnametystės, nustatė G. S. laikiną gyvenamąją vietą kartu su J. L. jos gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo leido vykdyti skubiai (I t., 133–138 b. l.).

 

5.       Teismas nurodė, kad G. S. su mama J. S. negyvena nuo 2010 m., 2012 metų (su trumpa pertrauka). Nepilnametė G. buvo globojama ir auklėjama V. globos namuose, N. G., šiuo metu ją globoja J. L.. Atsakovė J. S. ilgą laiką nepakankamai rūpinosi dukra, jos materialiai neišlaikė, bendravo epizodiškai. Nors atsakovė nurodo, kad domisi dukters gyvenimu, bendrauja su ja, nori pati ją auginti, tačiau byloje esantys duomenys apie atsakovės sveikatos būklę kelia abejonių dėl tokios galimybės. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

 

6.       Teismas konstatavo, kad atsakovė J. S. šių pareigų tinkamai nevykdo ir negali vykdyti dėl savo sveikatos būklės, socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai disponuoti gaunamais pinigais, neturint gyvenamojo būsto. Teismas pripažino, kad dėl minėtų aplinkybių atsakovė negali tinkamai atlikti savo pareigų. Nepilnametė G. neišreiškė noro gyventi su mama. Tokį vaiko norą deklaruoja atsakovė ir trečiasis asmuo O. V. K., tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Vaiko teisių apsaugos pareigūnams ir globėjai G. nurodė, kad norėtų gyventi su R. G., o ne su mama.

 

7.       Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad dėl atsakovės negebėjimo pasirūpinti dukra G. nėra atsakovės J. S. kaltės, tai vyksta iš esmės dėl jos sveikatos būklės, todėl vaikas turi būti nuo jos atskirtas, o ne apribota motinos valdžia G. atžvilgiu. Nors yra duomenų, kad atsakovė vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau tai nėra pagrindinė priežastis, apribojanti jos sugebėjimus. Be to, iš pasisakymų teismo posėdyje matyti, kad atsakovė bendrauja su dukra – labai dažnai kalbasi telefonu, gana dažnai lanko globėjos namuose. Teismas pažymėjo, kad atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis).

 

8.       Teismas nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės išlaikymo suma - po 60 Eur kas mėnesį, yra žymiai mažesnė už minimalią mėnesio algą, ir ši suma pripažįstama kaip minimali, reikalinga skirti vaikui iš tėvų. Neįgalumo pažymėjimas įrodo, kad atsakovė yra tik 35 procentų darbingumo, per mėnesį gauna tik 199 Eur neįgalumo pašalpą. Neįgalumas pateisina atsakovės negebėjimą susirasti darbą. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, jos pajamos yra nedidelės, todėl pripažino, kad 60 Eur išlaikymo priteisimas Gabrielei atitinka vaiko poreikius ir motinos galimybes.

 

9.       Teismas konstatavo, kad ieškovo atstovas prašė palikti vaiko gyvenamąją vietą iki globėjo paskyrimo su laikina globėja J. L.. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys prieštaravimų nereiškė, todėl G. S. gyvenamąją vietą teismas paliko pas globėją J. L. iki sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

10.       Apeliaciniu skundu atsakovė J. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą (II t., 25–27 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

 

10.1. Pirmos instancijos teismo sprendimo teiginiai, kad atsakovė nepakankamai rūpinosi dukra, mažai bendravo, neatitinka tikrovės. Apeliantės teigimu, ji visą laiką nepertraukiamai bendravo su vaiku. Kai G. globėja buvo N. G., gyveno kartu su dukra ir faktiškai ji viena rūpinosi dukra. Vėliau, dukrai būnant pas globėją J. L., nuolat ją lankydavo, nupirkdavo jai dovanų.

 

10.2. Pirmos instancijos teismo teiginys, kad atsakovės sveikatos būklė, socialiniai įgūdžiai yra nepakankami, kad ji pati galėtų tinkamai rūpintis savo vaiku, neatitinka tikrovės. Atsakovės psichikos sutrikimo liga nėra sunki ar pavojinga, ji netrukdo jai dirbti, prižiūrėti vaiką. Apeliantė yra sėkmingai baigusi kursus, ūkio pagalbininkės, siuvėjos specialybes, sveikata pagerėjo, gydėsi priklausomybę nuo alkoholio, yra Kelmės rajono savivaldybės administracijos sąraše gauti socialinį būstą. Be to, yra registruota darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo.

 

10.3. Teismas rėmėsi tik ieškovo nuomone, kad vaikas tariamai nenori gyventi su atsakove. Siekiant nustatyti vaiko emocinį ryšį su atsakove, su vaiku turėjo būti aiškinamasi nedalyvaujant ieškovui ir atsakovei. Tai turėjo atlikti teismo paskirtas psichologas, tačiau tai nebuvo padaryta.

 

10.4. Šiaulių apylinkės teismas sprendimą byloje priėmė neįsigilinęs į byloje esančius dokumentus, esamus įrodymus, kurių objektyviai neįvertino, taip pat neatliko visų būtinų veiksmų, tokių kaip psichologo atlikta vaiko apklausa.

 

11.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pašo netenkinti atsakovės apeliacinio skundo, nurodo, kad atsakovė motiniškų pareigų tinkamai nevykdo ir negali vykdyti dėl savo sveikatos būklės, socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai disponuoti pinigais, neturint gyvenamojo būsto. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes tinkamai konstatavo. Nepilnametė dukra norėtų gyventi su R. G., o ne su motina, tai nurodė pati dukra, jos norai buvo aiškūs ir konkretūs, atsakymai argumentuoti. Apeliantė su dukra negyvena jau septynerius metus, nesirūpina kasdieniais jos poreikiais, ugdymu, sveikata, leido susiklostyti situacijai, kuri yra šiuo metu, jog vaikas atsisako gyventi su atsakove jos gyvenamojoje vietoje, o yra išreiškusi norą gyventi su „kūma“. Ieškovo nuomone, apeliantės prašymas skirti psichologą yra nepagrįstas, byloje yra pakankamai duomenų sprendimui priimti.

 

12.       Trečiasis asmuo O. V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovė J. S., gimus dukrai, ją augino, maitino, skalbė rūbus, tvarkėsi, veždavo mergaitę pas gydytojus. Nors globėja buvo N. G., tačiau dukra faktiškai rūpinosi pati atsakovė. Atsakovės gaunama neįgalumo pašalpa skirta jos pačios poreikiams, pragyvenimui, todėl teismas turėtų išlaikymą dukrai priteisti kiek galima mažiau.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

 

Atsakovės J. S. apeliacinis skundas atmetamas.

 

13.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

 

14.       Lietuvos Resoublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK

) 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų įgyvendinant tėvų valdžią priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

 

15.       Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

 

16.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad apeliantė bendrauja su savo dukra G. – labai dažnai kalbasi telefonu, gana dažnai lanko vaiką globėjos namuose. Teismo vertinimu, atsakovė nevykdo pareigos auklėti ir prižiūrėti savo dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi, ir tai daro dėl savo sveikatos būklės, socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai disponuoti piniginėmis lėšomis, neturint gyvenamojo būsto. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, atskirdamas G. S. nuo jos motinos J. S.. 

 

17.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies (atskirdamas dukrą nuo motinos), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

 

18.       Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepakankamai rūpinosi dukra, mažai bendravo, nes apeliantės teigimu, ji visą laiką nepertraukiamai bendravo su vaiku.

 

19.       Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. S. nuo dukters G. gimimo gyveno savo globėjos N. G. namuose, nuo pat vaiko gimimo atsakovės šeima buvo stebimų asmenų sąraše. Kelmės rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Socialinių paslaugų tarnyba 2009-10-26 rašte nurodė, kad atsakovė, kaip ir prieš vaikelio gimimą, išgėrinėja, rūko, retkarčiais išeina iš namų, palikdama vaiką buvusiai globėjai, auginti vaikelį jai padeda buvusi globėja N. G. (I t., 63 b. l.). Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-28 įsakymu Nr. A-948 J. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (I t., 61 b. l.). Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-12 įsakymu G. S., kaip likusiai be tėvų globos, nustatyta laikinoji globa, mergaitės globėju paskirta Vijurkų vaikų globos namų administracija (I t., 60 b. l.). 2012 metų lapkričio 12 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1082 G. S. buvo nustatyta laikinoji globa N. G. šeimoje dėl atsakovės gydymosi psichiatrijos ligoninėje (I t., 49 b. l.). Ši globėja rūpinosi G. iki 2017 metų, kai dėl sveikatos būklės daugiau nebegalėjo rūpintis mergaite. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-05-09 įsakymu Nr. A-490 G. S. globėja buvo pakeista, globėja paskirta J. L. (I t., 27 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad dukra G. su mama J. S. gyveno tik neilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2011 m. sausio 31 d. iki 2012 m. lapkričio 12 d. (I t., 54 b. l.). Nuo 2012 m. lapkričio 12 d. G. S. gyvena globėjų namuose (I t., 27, 49 b. l.). Kelmės rajono socialinių paslaugų centro 2016-02-24, 2016-08-09, 2016-12-27, 2017-09-15 raštuose nurodyta, kad J. S. gydytojų paskirtų vaistų nevartoja arba vartoja netinkamai, gyvena iš neįgalumo pašalpos, tačiau nesugeba disponuoti gaunamomis išmokomis pagal paskirtį, prie dukros išlaikymo neprisideda, savarankiškumo įgūdžiai minimalūs, atsakovė dažnai meluoja, vartoja alkoholį, rūko, kartais išeina iš namų, tokiu būdu gąsdindama savo dukrą ir globėją (I t., 23–25, 28–29, 30–31, 32 b. l.). Nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė nesirūpina savo dukra, nedalyvauja jos auklėjime, mokymo procese, kartu su ja negyvena ir nesprendžia kasdien jai kylančių klausimų. Nors atsakovė ir bendrauja su savo dukra G., aplanko ją globėjos namuose, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai neatstoja visaverčio motinos pareigų vykdymo. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės nepakankamą rūpinimąsi savo dukra, yra nepagrįstas.

 

20.       Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmos instancijos teismo teiginys, jog atsakovės sveikatos būklė, socialiniai įgūdžiai yra nepakankami, kad ji pati galėtų tinkamai rūpintis savo vaiku, neatitinka tikrovės. Atsakovės teigimu, jos psichikos sutrikimo liga nėra sunki ar pavojinga, ji netrukdo jai dirbti, prižiūrėti vaiką. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.

 

21.       CPK

 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. 

 

22.       Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė negali tinkamai atlikti motiniškų pareigų dėl jos sveikatos būklės. Nuo 2015-10-29 atsakovei nustatytas 35 procentų darbingumas, diagnozuota vidutinio sunkumo depresija (F33.2) bei lengvas protinis atsilikimas (F70.1). VšĮ Šiaulių ligoninės filialo Šaukėnų psichiatrijos ligoninė 2010-11-15 rašte nurodė, kad J. S. gydosi VšĮ Šiaulių ligoninės filialo Šaukėnų psichiatrijos ligoninėje nuo 2010 m. lapkričio 10 d., būklė šiai dienai nėra stabili (I t., 59 b. l.). Viešosios įstaigos Kelmės rajono psichikos sveikatos centro 2013 m. liepos 17 d. rašte pateikta išvada, kad šiuo metu (2013 m.) J. S. savarankiškai auginti mažą dukrelę negali, rekomenduota reguliariai lankytis PSC ir naudoti skiriamą gydymą (I t., 41 b. l.). Analogiška išvada apie J. S. galimybę savarankiškai auginti dukrą pateikta ir 2014 m. sausio 20 d. (I t., 38 b. l.). Kelmės rajono socialinių paslaugų centras 2016-02-24 rašte “Dėl J. S. šeimos” nurodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį J. S. gydėsi VšĮ Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje, po šio gydymo kurso J. S. sveikatos būklės pagerėjimo nepastebėta, 2015-05-08 ir 2015-11-17 Šiaulių priklausomybės ligų centre kodavosi nuo alkoholio priklausomybės, tačiau yra žinoma, kad J. S. ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu (I t., 32 b. l.). Kelmės rajono socialinių paslaugų centro 2016-12-27 rašte “Dėl J. S. šeimos” nurodyta, kad atsakovė 2016-04-21-2016-04-30 gydėsi stacionare VšĮ Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje, tačiau žymesnio sveikatos būklės pagerėjimo nepastebėta (I t., 28–29 b. l.). Kelmės rajono socialinių paslaugų centro 2017 m. rugsėjo 15 d. rašte nurodyta, kad J. S. 2017-05-08-2017-05-30 gydėsi VšĮ Šiaulių psichiatrinės ligoninės psichiatrijos klinikoje, 2017-05-29 užkoduota dėl priklausomybės alkoholiui 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau žinoma, kad grįžusi iš ligoninės parduotuvėje pirko alkoholinius gėrimus, cigaretes (I t., 23–25 b. l.). 2018 m. sausio 24 d. Informacijos apie J. S. šeimą ir jai teikiamą pagalbą išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog J. S. vartoja alkoholį, išlieka socialinių įgūdžių stoka, neadekvatus elgesys, savitvarkos įgūdžių stoka, todėl tikslinga tęsti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas (I t., 9–11 b. l.). Vadovaudamasis aukščiau nurodytais raštiniais įrodymais pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė CK 3.155 straipsnyje numatytų pareigų negali vykdyti dėl savo sveikatos būklės, socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai disponuoti gaunamais pinigais, neturėdama gyvenamojo būsto. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais teismo motyvais, tuo labiau, kad apeliantė šių teismo išvadų CPK leistinais įrodymais nepaneigė.

 

23.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad siekiant nustatyti vaiko emocinį ryšį su atsakove, su vaiku turėjo būti aiškinamasi nedalyvaujant ieškovui ir atsakovei ir tai turėjo atlikti teismo paskirtas psichologas, tačiau tai nebuvo padaryta.

 

24.       Pažymėtina, kad ieškovas, siekdamas išklausyti nepilnametės atsakovės dukters G. nuomonę, 2018-05-31 apklausė G. S. ir pokalbio eigą užfiksavo pokalbio su vaiku apraše. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-05-31 pokalbio su vaiku apraše nurodytos šios aplinkybės: „pasak mergaitės (G.), ne kartą yra kalbėjusi „kūmai“ R., kad norėtų su ja gyventi. Mergaitė suvokia, kad „kūma“ R. gyvena Olandijoje. G. nurodė, kad norėtų gyventi su krikšto mama R. G.“ (I t., 108 b. l.). Ieškovo teigimu, kalbinant mergaitę ir išklausant jos norus, ieškovas susidarė nuomonę, kad G. norai buvo konkretūs ir aiškūs, mintys brandžios, atsakymai argumentuoti, mergaitė nurodė norinti gyventi su „kūma“ ar kitais globėjais, o su motina – tik bendrauti. Vaikas buvo apklaustas tokiu būdu, kad nematytų nei motinos, nei globėjos ir jų emocijų, vaikas kalbėjo ramiai ir noriai. Nors apeliantė nurodo, kad jos dukra turėjo būti apklausta psichologo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nepilnametį vaiką apklausė Vaiko teisių apsaugos specialistas, o ne teismo psichiatras ar psichologas, nepaneigia byloje pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė tinkamai nesirūpina savo dukra, neteikia jai išlaikymo, nedalyvauja jos auklėjime, kartu su ja negyvena ir nesprendžia kasdien kylančių klausimų.

 

25.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas sprendimą byloje priėmė neįsigilinęs į byloje esančius dokumentus, įrodymus, kurių objektyviai neįvertino.

 

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantei nepalankaus sprendimo priėmimas savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo paties įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija spendžia, kad pirmosios instancijos teismas tokį vertinimą atliko tinkamai.

 

27.       Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

                Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                                         Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

 

 

        Lina Muchtarovienė

 

                                                                                     

                                                                                      Vilija Valantienė

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK3 3.179 str. Vaikų ir tėvų atskyrimas
  • CPK
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės