Civilinė byla Nr.e2-47-650/2022
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01141-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.4.1; 2.6.16.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1;
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 10 d.
Šiauliai
Šiaulių
apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant D. G.,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrijos (toliau sprendime - UAB) „Sodbeta“ direktorei L. Š., ieškovės atstovui advokato padėjėjui V. K.,
atsakovui A. S.,
atsakovų A. S. ir K. S., atsakovės UAB „ Sagera“ ir trečiojo asmens UAB „Ausnė“ atstovui advokatui A. G.,
atsakovui A. M.,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. A.,
išvadą teikiančios institucijos atstovei D. P.,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sodbeta“ patikslintą ieškinį atsakovams A. S., K. S., A. M., UAB „Sagera“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto panaikinimo, išnykus jo būtinumui, ir leidimo statyti statinius valstybinės žemės sklype be bendranuomių ir žemės savininko sutikimo ir atsakovų A. S., K. S. patikslintą priešieškinį ieškovei UAB „Sodbeta“ dėl papildomo servituto atsakovų statiniui aptarnauti nustatymo, tretieji asmenys procese, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - UAB „Arvytra“, G. J., AB „BLRT Grupp invest“, UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“, UAB „Ausnė“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė
teiktu teismui 2021-03-04 pradiniu ieškiniu (pop. b. 1 t., 1-8 b.l.), 2022-12-09 galutiniu patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimus atsakovams ( ( pop. b. 4 t., 33-35 b.l.), 1) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-16 sprendimu, priimtu išnagrinėjus civilinę bylą Nr.e2-40-1031/2018, nustatytą servitutą ieškovės UAB „Sodbeta“ nuosavybės teise priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) leisti ieškovei be atsakovų A. S., K. S., A. M., UAB „Sagera“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sutikimo įrengti: tvoras pagal ieškovės UAB „Sodbeta“ pateiktą Tvoros projektinį sprendinį (brėžinio žymuo GB-TV-01) tarp taškų 1A-2-4-5-6, 20-22-23-24-25-27-29 pagal matininko R. M. parengto Tvorų ir betono ruošimo aikštelės pažymėjimo sklype ((duomenys neskelbtini) Šiauliai) plano M 1:500 sprendinius ir atlikti tvorų teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; vartus pagal ieškovės UAB „Sodbeta“ pateiktą Vartų sprendinį (brėžinio žymuo GB-V-01) tarp taškų 6-7, 20-27 pagal matininko R. M. parengto Tvorų ir betono ruošimo aikštelės pažymėjimo sklype (duomenys neskelbtini) plano M 1:500 sprendinius ir atlikti vartų teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre (jeigu reikalinga).
2. Pradiniame ieškinyje ieškovė nurodo, kad yra valstybinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies nuomininkė pagal 2004-02-10 sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N29/04-0005. Kartu su I. Ž. sklypą nuomojasi ir kiti bendranuomininkai - atsakovai A. S., K. S., A. M., UAB „Sagera“ ir tretieji asmenys ieškovės pusėje UAB „Arvytra“, G. J., AB „BLRT Grupp invest“, UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“, A. P. ir UAB „Transbusas“. T. I., Atsakovų ir Trečiųjų asmenų kilo nesutarimai dėl naudojimosi Žemės sklypu sąlygų ir tvarkos. T. Š. apylinkės teisme buvo inicijuota civilinė byla pagal Ieškovės ieškinį Atsakovams, Tretiesiems asmenims ir UAB „Arvyta“, A. S. ir K. S. priešieškinį Ieškovei, UAB „BLRT Grupp invest“ ir UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“ dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, statinių (tvorų) teisinės registracijos panaikinimo ir jų nugriovimo bei dalies betono aikštelės servituto nustatymo, kurioje buvo priimtas 2018-04-16 Šiaulių apylinkės teismo sprendimas (civilinė byla Nr. e2-40-1031/2018).
3. Ieškovė teigia, kad toje civilinėje byloje UAB „Arvyta“, A. S. ir K. S. priešieškinio dalis dėl statinių (tvorų) teisinės registracijos panaikinimo ir jų nugriovimo bei dalies betono aikštelės nugriovimo ir servituto nustatymo buvo pareikšti po to, kai bylos nagrinėjimu metu Ieškovė savo vykdomos veiklos teritorijoje įrengė ir įregistravo NTR betono ruošimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos perimetrą apjuosė gelžbetoninėmis tvoromis (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir jas įregistravimo NTR.
4. Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-16 sprendimu buvo nuspręsta: ieškovės ieškinį atmesti, o UAB „Arvytra“, K. S. ir A. S. priešieškinį tenkinti, t.y. nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal G. L. 2017-11-20 parengtą statiniams eksploatuoti reikalingo Žemės sklypo nustatymo planą. įpareigoti Ieškovę nugriauti neteisėtai pastatytų tvorų ir Aikštelės dalis; patikslinti ieškovės vorų ir Aikštelės teisinę registraciją NTR, iš jos pašalinant nugriautinas statinių dalis; nustatyti Ieškovei priklausančios A. G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) nustatymo plane pažymėta indeksu b2 daliai, plane pažymėtai tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A, servitutą, kurio plotas 430 kv. m., suteikiantį teisę visiems asmenims naudotis ta Aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu.
5. Š. Š. apylinkės teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka. Šiaulių apygardos teismas Sprendimą paliko nepakeistą, o Lietuvos A. T. 2019-1217 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, konstatavęs, kad bendranuomiai/ bendranaudotojai negali šalių susitarimu susitarti dėl valstybinio Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka pagal G. L. 2017-11-20 parengtą statiniams eksploatuoti reikalingo Žemės sklypo nustatymo planą, panaikino, o kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą. T. I. turėjo įvykdyti Sprendimą ir nugriauti Sprendime nurodytas tvoras bei dalį Aikštelės. Sprendimo dalis dėl tvorų ir Aikštelės dalies nugriovimo pagal išduotą vykdomąjį raštą buvo įvykdyta 2020-01-07 ( antstolio R. K. patvarkymas apie sprendimo įvykdymą).
6. Po Sprendimo įvykdymo, Ieškovė ir Tretieji
asmenys susitarė 2021-01-26 sudarydami rašytinį susitarimą (2021-01-26 susitarimas su priedu - planu), kuriuo iš esmės susitarė, kad Ieškovė išperka UAB „Arvytra“ nuosavybės teise priklausančią patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 108,44 kv. m., esančią pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Šiauliai; kad tretieji asmenys atsisako teismo sprendimu nustatyto ieškovės betono ruošimo aikštelei servituto, dėl ieškovės naujų tvorų ir vartų įrengimo ant betono ruošimo aikštelės be žemės bendranuomių sutikimo; jei pastarieji atsisakytų duoti tokius sutikimus, ieškovė dėl to kreiptųsi į teismą. Ieškinyje nurodomos aplinkybės, jog atsakovai A. ir K. S., A. M., UAB „Sagera“ atsisakė pasirašyti tokį susitarimą, todėl Ieškovė kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į Ieškovės ir Trečiųjų asmenų sudarytą Susitarimą, Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsirado tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas prašyti teismo panaikinti Sprendimu nustatytą Servitutą ir prašyti teismo leidimo be Atsakovų atskiro sutikimo įrengti tvoras ir dalį Aikštelės pagal matininko Romualdo M. P. nurodytus sprendinius.
7. Ieškovė reikalavimą panaikinti Sprendimu nustatytą Servitutą reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.130 str. 1 d. 1 p. ir 5 p. pagrindais. CK 4.130 str. 1 d. 1 p. nustato, kad „servitutas baigiasi jo atsisakius“. Nagrinėjamu atveju, S. T. asmenys (iš kurių vienas - UAB „Arvytra“ buvo pareiškęs priešieškinį dėl Servituto nustatymo) atsisakė Servituto teisės. Todėl šios teisės atsisakius turėtų baigtis ir Servitutu suteikiamos teisės. T. A. nesutiko pasirašyti Susitarimo, taip pat nesutiko duoti sutikimo Ieškovei dėl atsisakymo nuo Servituto teisės arba į Ieškovės prašymą išvis neatsakė. T. S. vien tik CK 4.130 str. 1 d. 1 p. pagrindu negali būti panaikintas, o turi būti papildomai taikomas ir kitas pagrindas, įtvirtintas CK 4.130 str. 1 d. 5 p., kur nustatyta, kad „servitutas baigiasi išnykus servituto būtinumui“. Ieškovė vertina, kad Ieškovei ir Tretiesiems asmenis pasirašius Susitarimą išnyko Sprendimu nustatyto Servituto būtinumas, kadangi jo atsisakė Tretieji asmenys, o A. S. nėra reikalingas ir būtinas, atsižvelgiant į Servituto vietą ir Atsakovų statinių Žemės sklype išsidėstymą. Todėl suvaržymai Ieškovės nuosavybės teise valdomai Aikštelei toliau neturėtų būti taikomi.
8. Savo pateiktuose ieškinį patikslinančiuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 141 str. suteikia teisę ieškovei pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Atsižvelgiant į tai, kad bylos procese ieškovė pateikė tvoros ir vartų projektinius-techninius sprendinius, atnaujino betono ruošimo aikštelės kadastrinius duomenis yra pagrindas patikslinti (keisti) ieškinio dalyką, remiantis šiais duomenimis.
9. Ieškovė
teigia, kad kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu dėl patikslintų kadastrinių duomenų įregistravimo (Ieškovės 2021-09-09 prašymo 6 priedas). VĮ „Registrų centras“ buvo pateiktas dar 2021-01-14 parengtas atnaujintas Statinių išdėstymo planas po Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-40-1031/2018 2018-04-16 priimto sprendimo įvykdymo ir antstolio R. K. konstatavimo apie sprendimo įvykdymą. 10. Ieškovės
patikslinti kadastriniai duomenys jau yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Patikslintais kadastriniai duomenimis atnaujinta tvorų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinė registracija. 11. Ieškovė
pradiniu ieškinio dalyku prašė inter alia: „leisti ieškovei UAB „Sodbeta“ be atsakovų A. S., K. S., A. M. ir UAB „Sagera“ sutikimo įrengti tvoras ir betono ruošimo aikštelės dalis pagal matininko R. M. parengto Tvorų ir betono ruošimo aikštelės pažymėjimo sklype (duomenys neskelbtini) plano M 1:500 sprendinius“. Šiuo pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo (keitimo), ieškovė pareiškia, kad keičia ieškinio dalyką aukščiau aptarto reikalavimo apimtyje prašydama: leisti ieškovei UAB „Sodbeta be atsakovų A. S., K. S., A. M., UAB „Sagera“, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, sutikimo įrengti: - tvoras pagal ieškovės UAB „Sodbeta“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pateiktą Tvoros projektinį sprendinį (brėžinio žymuo GB-TV-01) tarp taškų 1A-2-4-5-6,20-22-23-24-25-27-29 pagal matininko R. M. parengto Tvorų ir betono ruošimo aikštelės pažymėjimo sklype (duomenys neskelbtini) plano M 1:500 sprendinius ir atlikti tvorų teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre;
- vartus pagal ieškovės UAB „Sodbeta“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) pateiktą Vartų sprendinį (brėžinio žymuo GB-V-01) tarp taškų 6-7, 20-27 pagal matininko R. M. parengto Tvorų ir betono ruošimo aikštelės pažymėjimo sklype (duomenys neskelbtini) plano M 1:500 sprendinius ir atlikti vartų teisinę registracija Nekilnojamojo turto registre (jeigu reikalinga).
12. Ieškovė
teigia, kad matininko R. M. parengto Tvorų ir betono ruošimo aikštelės pažymėjimo sklype (duomenys neskelbtini) plane M 1:500 (Ieškovės ieškinio 4 priedas) tvoros ir vartų koordinačių taškai numatyti tose vietose, kur šiuo metu faktiškai yra betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, atnaujinus kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre. Tai reiškia, kad prašomi įrengti ir įregistruoti tvora ir vartai yra Ieškovei nuosavybės teise priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribose, kitais žodžiais, tvora ir vartai yra ant Ieškovei priklausančio statinio - betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to nurodoma, kad kiti ieškovės ieškinio reikalavimai, kurie nėra keičiami šiuo pareiškimu dėl ieškinio dalyko keitimo t.y. dėl servituto panaikino ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), lieka nepakitę ir juos Ieškovė palaiko pilna apimtimi. 13. Atsikirsdama į atsakovų A. ir K. S. pateiktą pradinį priešieškinį, ieškovė teikė savo atsiliepimą, nesutiko su atsakovų reikalavimais dėl ieškovės tvorų dalies nugriovimo, jų patikslinimo nekilnojamojo turto registre ir servituto nustatymo betono aikštelėje (pop. b.2 t., 18-34 b.l.), nurodydama, kad pirmieji du atsakovų reikalavimai yra susiję su 2018-04-16 teismo sprendimo įvykdymu, ir teismas toje dalyje turėtų bylą nutraukti; dėl naujo servituto nustatymo betono ruošimo aikštelei, teikdama savo atsiliepimą šį priešieškinio patikslintą reikalavimą (pop.b.l. 3 t., 105-109 b.l.), ieškovė nurodė, kad visuomet siūlė atsakovams A. S., K. S. suteikti teisę ir sudaryti galimybes naudotis ta betono ruošimo aikštele, tačiau atsakovai su siūlymais nesutiko ir nesikreipė į ieškovę su pasiūlymu dėl servituto nustatymo.
14. Ieškovė
taip pat teigia, kad visada sutiko ir neprieštaravo, kad jai priklausančia betono ruošimo aikštele naudotųsi atsakovams A. S. ir K. S. priklausančio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojai, tikslu jį prižiūrėti ir remontuoti. Tai patvirtina, pavyzdžiui, dar 2020-08-18 el. laišku atsakovams A. S. ir K. S. siųstas taikos sutarties projektas. 15. Be to ieškovė nurodo, kad vėliau po taikos sutarties projekto derinimo su Nacionaline žemės tarnyba atnaujintas taikos sutarties projektas atsakovui A. S. buvo dar kartą pateiktas 2020-11-13 el. laišku. Nors taikos sutartis siūlytomis sąlygomis liko nepasirašyta, tačiau juose sistemingai atsispindi ilgalaikė Ieškovės valia suteikti atsakovams A. S. ir K. S. teisę naudotis Betono aikštele siekiant prižiūrėti ir remontuoti jiems priklausantį Pastatą. Ši Ieškovės valia nėra pasikeitusi iki šiol, tačiau atsakovai ikiteismine (išankstine) tvarka niekada nesikreipė į Ieškovę prašydami nustatyti Priešieškiniu siūlomą servitutą Betono aikštelei ir su Ieškovės siūlymais nesutiko.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad pirmosios sąlygos nėra, kadangi savininkų nesutarimo dėl servituto poreikio nėra, nes atsakovai A. S. ir K. S. niekada nesikreipė į Ieškovę su pasiūlymu dėl servituto nustatymo. Tuo tarpu, Ieškovė iš esmės sutinka, kad toks servitutas atsakovų A. S. ir K. S. pastatui turėtų būti nustatytas. Todėl nesant savininkų nesutarimui dėl servituto nustatymo būtinybės, teismas sprendimu apskritai negali nustatinėti servituto, o pirmiausiai turėtų nurodyti šalims susitarti ikiteisminėje (išankstinėje) ginčo nagrinėjimo stadijoje, vadovaujantis aukščiau aptartu CK 4.126 str.
17. Be to nurodoma, kad atsakovų A. S. ir K. S., kaip Pastato, kurio naudai (priežiūrai) siekiama nustatyti servitutą, savininkų poreikius visiškai atitiktų ne didesnis kaip vieno metro pločio servitutas. Tokio pločio (1 metro) servitutas, kaip pakankamas, statinių priežiūrai ir remontui yra pagrindžiamas teismų praktika bei faktiniu poreikiu. Todėl ieškovė 2021-10-01 savo atsiliepime į atsakovų priešieškinį suformulavo prašymą: ydingai suformuluotą priešieškinio dalyką atmesti; netenkinus šio prašymo, tenkinti iš dalies priešieškinį, nustatant UAB „Sodbeta“ nuosavybės teise priklausančios betono nuošimo aikštelės daliai servitutą, suteikiantį teisę naudotis betono ruošimo aikštelės dalimi pastato, plane pažymėto(duomenys neskelbtini) priežiūrai ir remontui (rekonstrukcijai) vykdyti, kurio plotis 1 metras, ilgis 19,16 metro, atstumą skaičiuojant nuo G. L. 2021-03-25 parengto žemės sklypo servituto plane pažymėto taško A ( pop. b. 3 t., b. l.105-109) .
18. Teismo
posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė savo ieškinio reikalavimus visa apimtimi, prašė juos tenkinti; nesutiko su priešieškiniu, tuo pačiu išdėstė jau nurodytą poziciją apie 1 metro servituto atsakovų (duomenys neskelbtini) pastatui aptarnauti nustatymo galimybę, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškovės teiktuose procesiniuose dokumentuose. 19. A. A. ir K. S. atsiliepimų į ieškinį procesinėje stadijoje pateikė priešieškinį, nesutikdami su ieškinio pradiniais reikalavimais (pop.b. 1 t., 137-146 b.l.), prašydami įpareigoti ieškovę UAB „Sodbeta“ nugriauti tvoras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, G. L. 2021-03-25 parengto Žemės sklypo servituto plane pažymėtą tarp taškų B-C; patikslinti tvoros, unikalus (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, iš jos pašalinant nugriautą statinio dalį; nustatyti UAB „Sodbeta“ priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daliai. G. L. 2021-03-25 parengto Žemės sklypo servituto plane pažymėtai tarp taškų A-B-C-D-E-A, servitutą, kurio plotas 87 kv.m, suteikiantį teisę naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėščiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu.
20. Priešieškinis grindžiamas aplinkybėmis, kad kaip matyti iš kadastrinių duomenų, A. ir K. S. pastatas iš pietinės pusės yra visiškai sujungtas su ta pačia ieškovės betono ruošimo aikštele unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, patekimas prie pietinės (duomenys neskelbtini) pastato sienos yra apribotas dar ir ieškovės neteisėtai pastatytomis tvoromis. Šiuo atveju nesant tinkamo privažiavimo/priėjimo prie (duomenys neskelbtini) pastato, nėra jokios galimybės be ieškovės, kaip betono ruošimo aikštelės savininkės sutikimo, A. S. tinkamai eksploatuoti savo pastatą iš pietinės jo pusės, pvz., jį prižiūrėti, remontuoti, rekonstruoti ir pan., todėl (duomenys neskelbtini) pastatas praranda savo funkcionalumą ir naudingumą. Taigi, yra tiek teisinis, tiek ir faktinis pagrindas nustatyti tokį servitutą, kaip nurodyta su šiuo priešieškiniu pateikiamame matininko G. L. 2021-03-25 Žemės sklypo servituto plane (priešieškinio priedas Nr. 10).
21. Ginčo nagrinėjimo eigoje atsakovai tikslino priešieškinį, mažindami savo reikalavimus dėl to, jog ieškovė įvykdė 2018-04-16 teismo sprendimą dėl tvorų dalių nugriovimo atliko naujus kadastrinius savo statinių matavimus ir juos įteisino nekilnojamojo turto registe. Byloje gautas atsakovų A. S. ir K. S. 2021-09-02 patikslintas priešieškinis (pop.b. 2 t., 151-155 b.l.), kuriuo laikytina, kad atsakovai atsisakė dviejų savarankiškų reikalavimų: 1) Įpareigoti ieškovą UAB “Sodbeta” nugriauti tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, G. L. 2021-03-25 parengto Žemės sklypo servituto plane pažymėtą tarp taškų B-C; 2) patikslinti tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, iš jos pašalinant nugriautą dalį; tikslino 3 reikalavimą, prašydami nustatyti UAB “Sodbeta” priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daliai, G. L. 2021-09-02 parengto Betono ruošimo aikštelės servituto plane pažymėtai tarp taškų A-B-C-D-E-A, servitutą, kurio plotas 109 kv. m., suteikiantį teisę naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu.
22. Be to byloje buvo priimtas atsakovų A. S. ir K. S. 2021-10-26 pareiškimas dėl priešieškinio patikslinimo (pop.b. 3 t., 177-179 b.l.), teikiant reikalavimą – nustatyti ieškovei UAB “Sodbeta” priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (G. L. 2021-10-22 parengto Betono ruošimo aikštelės servituto plane pažymėtai tarp taškų A-B-C-D, servitutą, kurio plotas 100 kv., suteikiantį teisę naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėščiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonės skirtu keliu, tikslu prižiūrėti ir remontuoti (rekonstruoti) pastatą, plane pažymėtą 20B3p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
23. Toks priešieškinis grindžiamas tuo, kad ieškovė teismo buvo įpareigota patikslinti sklype esančių statinių, įskaitant ir betono ruošimo aikštelę, ant kurios atsakovai A. ir K. S. savo priešieškiniu prašo nustatyti papildomą servitutą, teisinę registraciją. Kaip matyti iš ieškovės kartu su 2021-10-14 prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikto „Statinių išdėstymo plano“, Ieškovės betono ruošimo aikštelė po duomenų patikslinimo nebesiekia A. ir K. S. priklausančio statinio (Iš Ieškovo 2021-10-14 prašymo priedo Nr. 1):
24. Be to nurodoma, kad pagal su Atsakovų 2021-09-02 patikslintu priešieškiniu pateiktą matininko G. L. parengtą Betono ruošimo aikštelės servituto planą, atsakovai reikalavo nustatyti servitutą minimai aikštelei nuo pat Atsakovų statinio ribos (nes tuo metu Betono ruošimo aikštelės registruota riba sutapo su Atsakovų statinio riba; iš (duomenys neskelbtini) 2021-09-02 patikslinto priešieškinio priedo Nr. 4); kad išvadą teikianti institucija be kita ko atkreipė dėmesį, jog A. S. su patikslintu priešieškiniu pateiktame Betono ruošimo aikštelės servituto plane nėra pažymėtos Betono ruošimo aikštelės ribos. Dėl šių priežasčių kilo atsakovams poreikis patikslinti tiek Betono ruošimo aikštelės servituto nustatymo planą (patraukiant prašomo nustatyti servituto ribą toliau nuo (duomenys neskelbtini) pastato sienos ir sutapatinant servituto ribą su naujai įregistruota betono ruošimo aikštelės riba, pažymint plane betono ruošimo aikštelės ribas), atitinkamai patikslinant priešieškinio reikalavimą, kadangi dėl susiaurėjusio prašomo servituto pločio sumažėjo ir bendras prašomo nustatyti servituto plotas (buvo 109 kv. m, dabar – 100 kv. m); šio pareiškimo pateiktas priedas Nr. 1 - G. L. 2021-10-22 parengtas Betono ruošimo aikštelės servituto planas.
25. Taip pat atsakovai A. S. ir K. S. teikė atsiliepimą į 2021-10-14 patikslintą ieškovės UAB „Sodbeta“ ieškinį (pop. b. 3 t., 190-191 b.l.), nesutikdami su ieškovės reikalavimais dėl naujų tvorų ir vartų įrengimo be atsakovų sutikimo, nurodydami, kad nesutikimo motyvai iš esmės yra tapatūs motyvams, kurie išdėstyti jų pradiniame priešieškinyje, t.y. jog prašomos leisti pastatyti (o iš esmės atstatyti) tvoros buvo neteisėtai pastatytos, o naujų statinių bendrai keliems nuomininkams išnuomotame valstybinės žemės sklype statyba negalima individualiai nuomininkui (statytojui) nepriskirtoje teritorijoje, nesant tam nuomotojo ir kitų nuomininkų sutikimo; šiuo ginčo atveju nėra ne tik dalies nuomininkų, bet svarbiausia ir paties nuomotojo sutikimo tokiems statiniams statyti. Be to toks valstybinės žemės sklypo aptvėrimas tvoromis ir apstatymas aikštelėmis, kurie kaip statiniai registruojami nekilnojamojo turto registre, reiškia ne ką kita, bet tvorų ribose bei po aikštele esančios valstybinės žemės priskyrimą išimtinai tam asmeniui, kurio nuosavybe registruojami statiniai (šiuo ginčo atveju – ieškovės). O tai daryti nei nuomininkų, nei juo labiau be nuomininkų sutikimo, kaip nurodė LAT, teismo sprendimu, priimtu ieškinio teisenos tvarka išnagrinėjus bylą, negalima.
26. Teismo
posėdyje dalyvavęs atsakovas A. S. ir jo atstovas palaikė priešieškinio reikalavimus, nesutiko su ieškovės patikslintais reikalavimais, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos jų teiktuose procesiniuose dokumentuose.
27. Atsakovė UAB „Sagera“ teikė atsiliepimą į ieškovės pradinį ieškinį, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, iš esmės išdėstydama savo poziciją, analogišką atsakovams A. ir K. S. ( pop.b.1 t., 129-135 b.l.), kad ieškovė nepagrįstai siekiamo panaikinti servituto reikalingumą sieja vien tik su žemės sklype esančių statinių naudojimu, nes pasak ieškovės, atsakovai A. M., A. ir K. S. bei UAB „Sagera“ nesinaudojo ir nesinaudoja servitutu siekiant patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų (patalpų); ir sudarius su ieškove susitarimą byloje nurodyti tretieji asmenys nuo servituto atsisakė, o atsakovams servitutas visais nebereikalingas siekiant tinkamai naudoti viešpataujantį daiktą – prieiti ar privažiuoti prie atsakovų valdomų pastatų. Tačiau ieškovė „pamiršta“, kad šiuo metu valstybiniame žemės sklype, kuriuo naudojasi visi sklypo bendranuomiai, nėra nustatyta jokia naudojimosi tvarka, kaip nėra ir kitu būdų šio žemės sklypo nuomininkams priskirtos individualiai naudotis žemės dalies. Tai reiškia, jog žemės sklype negali būti sukuriama tokia situacija įvairių savavališkai statomų aikštelių, tvorų pagalba, kuri reikštų teismo sprendimais apgintų teisių grąžinimą į padėtį, buvusią iki priimtų teismo sprendimų. Be to ieškovės pasiektas susitarimas su trečiaisiais asmenimis dėl servituto atsisakymo laikytinas niekiniu ir negalioja, kadangi jis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nurodytoms LAT teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje pagal pirmą šalių ginčą.
28. Teismo
posėdyje atsakovės UAB „Sagera“ atstovas, tuo pačiu atstovaudamas ir trečiąjį asmenį UAB „ Ausnė“ ,taip pat nesutiko su galutiniais ieškovės reikalavimais, palaikė A. ir K. S. priešieškinio reikalavimą dėl naujo servituto nustatymo ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos atsakovų teiktuose procesiniuose dokumentuose.
29. Atsakovas A. M. teikė atsiliepimą į ieškovės pradinį ieškinį ( pop. b. 1 t., 196-201 b.l.), nesutikdamas su ieškovės reikalavimais ir prašydamas juos atmesti; palaikė atsakovų A. ir K. S. priešieškinį ( pop.b.2 t., 14-17 b.l.) savo atsiliepimuose nurodydamas aplinkybes, jog visų instancijų teismai pripažino, kad Šiaulių apylinkės teismo sprendimas nustatyti UAB „Sodbeta“ priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose) nustatymo plane pažymėta indeksu b 2 daliai, plane pažymėtai tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A, servitutą, kurio plotas 430 kv. m., suteikiantį teisę visiems asmenims naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu yra pagrįstas ir teisėtas. Skirtingai nei nurodo ieškovė UAB „Sodbeta“ savo ieškinyje, servitutas nebuvo nustatytas tik trečiųjų asmenų, kurie pasirašė susitarimą, naudai. Servitutas buvo nustatytas visiems asmenims, tame tarpe ir atsakovui A. M.. Nustatytas servitutas suteikia teisę visiems naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu. Todėl akivaizdu, kad ieškovės teiginiai, kad servitutas turėtų baigtis CK 4.130 str. 1 d. 1 p. pagrindu yra akivaizdžiai nepagristas, nes dalies asmenų sutikimas dėl servituto atsisakymo nereiškia, kad tokį sutikimą davė kiti asmenys ar kad išnyko jo būtinumas. Atsakovas pažymi, kad ieškovė neįrodo, kuo pasikeitė aplinkybės, egzistavusios Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-06 sprendimo priėmimo metu. Iš Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo matyti, jog iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-03-24 būklei) 4.9, 4.12, 4.13 papunkčių matyti, kad atsakovams A. M., UAB „Sagera“, A. S., K. S. nuosavybės teise priklauso tie patys pastatai, kurie jiems priklausė servituto nustatymo metu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad aplinkybės pasikeitusios ir servituto būtinumas išnykęs. Šiuo atveju ieškovė ir tretieji asmenys yra sudarę tik sąlyginį susitarimą, kuriame susitarė, kad UAB „Sodbeta” nupirks iš UAB „Arvytra” patalpas tik tuo atveju, jei teismas panaikins ankstesniu teismo sprendimu nustatytą servitutą bei UAB „Sodbeta” turės teisėtą pagrindą įrengti, įrengs ir įregistruos tvoras ir vartus betono ruošimo aikštelėje. Sąlygų, kad šiuo metu tarnaujantis ir viešpataujantis daiktas priklausytų tam pačiam asmeniui nėra ir jos neegzistuoja. Valstybinės žemės pardavimą ir nuomą reglamentuoja imperatyvios įstatymo normos, todėl nustatant individualiai naudojamas žemės sklypo dalis ir išnuomojant ir parduodant valstybinę žemę turi būti užtikrinama galimybė pastatą ir jame esančias patalpas eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę paskirtį. Sutiktina su Nacionalinės žemės tarnybos išvada, kad pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išskaidytas patalpomis, kurios priklauso skirtingiems savininkams, nėra pateikta duomenų, kad šio pastato stogas, lietvamzdžiai, pamatai, perdangos individualiai naudojami ir/ar ateityje neiškils poreikio prieiti, privažiuoti prie pastato, kad jį tinkamai aptarnauti ar prižiūrėti.
30. Teismo
posėdyje atsakovas A. M. taip pat nesutiko su galutiniais ieškovės reikalavimais, palaikė Arūno ir K. S. patikslintą priešieškinį ir prašė jį tenkinti, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos jo teiktuose procesiniuose dokumentuose.
31. A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, proceso pradžioje įtraukta kaip trečiasis asmuo, teikė savo atsiliepimą į pradinį ieškinį ( pop. b. 1 t., 80-86 b.l.), atsiliepimus į patikslintus ieškinius ( pop. b. 4 t., 1-4 b.l., ), nesutikdama su ieškovės reikalavimais ir prašydama juos atmesti, kaip nepagrįstus; savo teiktais atsiliepimais iš esmės neprieštaravo dėl atsakovų A. ir K. S. priešieškinio ( pop. b. 2 t., b.l., 11-13 b.l., 3 t., 62-64 ), nurodydama, kad dėl priešieškinio tenkinimo būtų galima spręsti išsiaiškinus visas aplinkybes dėl viešajame registre registruotos betono aikštelės ribos ir esant pažymėtoms betono aikštelės riboms „ Betono ruošimo aikštelės servituto plane“
32. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir dalyvaujantis ieškovės pusėje, UAB „Arvytra“ , nepateikė atsiliepimų į ieškovės ieškinį ir atsakovų A. ir K. S. priešieškinį, pritarė rašytiniais paaiškinimais ieškovės reikalavimams ir prašė juos tenkinti ( pop.b. 2 t. 140-141 b.l.), teismo posėdžiuose nedalyvavo, būdamas informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
33. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir dalyvaujantis ieškovės pusėje, AB „BLRT Grupp invest“, nepateikė atsiliepimų į ieškovės ieškinį ir atsakovų A. ir K. S. priešieškinį, teismo posėdžiuose nedalyvavo, būdamas informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
34. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir dalyvaujantis ieškovės pusėje, UAB „Gežbetoninės konstrukcijos“ nepateikė atsiliepimų į ieškovės ieškinį ir atsakovų A. ir K. S. priešieškinį, teismo posėdžiuose nedalyvavo, būdamas informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
35. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir dalyvaujantis ieškovės pusėje, G. J. nepateikė atsiliepimų į ieškovės ieškinį ir atsakovų A. ir K. S. priešieškinį, teismo posėdžiuose nedalyvavo, būdamas informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
36. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir dalyvaujantis atsakovų pusėje, UAB „Ausnė“, nepateikė atsiliepimų į ieškovės ieškinį ir atsakovų A. ir K. S. priešieškinį, teismo posėdžiuose dalyvavo trečiojo asmens atstovas advokatas A. G., kuris palaikė atsakovų A. ir K. S. priešieškinio reikalavimą, nesutiko su ieškovės reikalavimų tenkinimu.
37. Į procesą įtraukta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė 2021-10-01 rašytinę išvadą Nr. 4D-4183 ( pop. b.l.3 t., 122-131 b.l.), kurioje nurodė, jog išvada teikiama tik Inspekcijos kompetencijai priskirtinais klausimais susijusiais su planuojamų statyti statinių – tvorų ir Aikštelės dalies statyba ir statybą reglamentuojančiais teisės aktais, nes Ieškinio vienas iš klausimų - servituto panaikinimas išnykus jo būtinumui (Ieškinio 1 punktas) ir Priešieškinio ir patikslinto priešieškinio 2 punkte išdėstyti atsakovų prašymai, susiję su servituto nustatymu, nėra Inspekcijos kompetencija atitinkanti Inspekcijos vykdomas funkcijas.
38. Išvadoje teigiama, kad peržiūrėjus Nekilnojamo turto registre (toliau – NTR) esančią informaciją, susijusią su Sklypu ir Sklype esančiais teisiškai įregistruotais statiniais (2021-10-04 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (toliau – NTR išrašas)), nustatyta, kad po patikslinto Priešieškinio pateikimo (2021-09-02) teismui Ieškovės surašytos 2021-09-08 Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu NTR buvo įregistruoti atnaujinti ginčo objekto – Aikštelės duomenys po Aikštelės atliktų rekonstravimo darbų. NTR išrašo duomenimis Aikštelės statybos (rekonstravimo) laikotarpis 2021 – 2021 metai, kategorija - II grupės nesudėtingasis statinys, Kadastro duomenų nustatymo data - 2021-01-14.
39. Kadangi po patikslinto Priešieškinio surašymo NTR Ieškovės buvo patikslinti Aikštelės duomenys t. y. patikslinto Priešieškinio pateikimo Teismui metu Aikštelės buvęs registruotas plotas 1177,79 m2 (vadovaujantis Byloje pateikto 2019-06-26 NTR išrašu), sumažėjo 156,97 m2 plotu (po rekonstravimo – 1020,82 m2), todėl matininko R. M. parengto tvorų ir Aikštelės pažymėjimo Sklype (duomenys neskelbtini) plane M 1:500 (toliau – Planas) nesant nužymėtų Aikštelės ribų po atliktų Aikštelės rekonstravimo darbų, nėra aišku ar patikslinto Priešieškinio 2 punkte nurodytas servitutas sutaps (pateks) į rekonstruotos aikštelės ribas t.y. Planas turi būti tikslinamas, vadovaujantis 2021-01-14 nustatytais kadastriniais duomenimis, kurie Byloje nebuvo pateikti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Plane nurodomas Aikštelės plotas 1168 m2, kuris nesutampa su 2019-06-26 NTR išraše įregistruotu Aikštelės plotu iki Aikštelės rekonstravimo taip pat, todėl nėra aiškios Aikštelės ribos Plane. Taip pat ir su patikslintu Priešieškiniu pateiktame 2021-09-02 G. L. parengtame Betono ruošimo aikštelės servituto plane (toliau – Planas2) apskritai nėra pavaizduotos Aikštelės ribos, todėl iš Plane2 pateiktų duomenų nėra aišku, ar Aikštelės ribos tiek iki Aikštelės rekonstravimo (2019-06-26 NTR išraše įregistruotas plotas) tiek ir po Aikštelės rekonstravimo darbų atlikimo (2021-10-04 NTR įregistruotas plotas) sutampa su Plane2 prašomo servituto ribomis, todėl Planas2 turėtų būti tikslinamas.
40. Išvadoje taip pat pažymėta, kad nei Ieškinio turinyje nei Plane nėra aiškūs Ieškovės planuojamų statyti gelžbetoninių, metalinių tvorų, vartų ir vartelių (Plane tarp plane pažymėtų taškų 1A-2-4-5-6; 7-8; 17-18-19-20-22-23-24-25-27-29, 37-36) aukščiai, pagal kuriuos statiniai (tvoros, vartai, varteliai) ir būtų priskiriami nesudėtingiesiems, neypatingiesiems inžineriniams statiniams ir atitinkamai nustatoma ar planuojamam statyti statiniui yra privalomas Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje arba STR 1.05.01:2017 3 priedo statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projekto rengimas, todėl su Ieškiniu, Priešieškiniu ir patikslintu Priešieškiniu pateiktų dokumentų nepakanka inžinerinių statinių (tvorų) statybos rūšiai (nauja statyba, rekonstravimas) ir kategorijai, pagal kuriuos būtų vertinamas ir statybą leidžiančio dokumento privalomumas, nustatyti. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte reglamentuota nuostata, kad statytojas privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus, o STR 1.05.01:2017 nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą.
41. Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, Ieškovui, planuojančiam statyti Aikštelių naujas dalis (vykdyti atskirų aikštelių naują statybą ar Aikštelės rekonstravimo darbus pristatant Ieškinyje nurodytas dvi aikšteles (tarp Plane pažymėtų taškų 29-27-31-32 (21 m2 ploto) ir taškų 2-3-4 (9 m2)) bei statyti tvoras (Plane tarp plane pažymėtų taškų 1A-2-4-5-6; 7-8; 17-18-19-20-22-23-24-25-27-29, 37-36) yra prievolė gauti ne Atsakovų1 ir Atsakovų2, bet Sklypo savininko ( NTR išrašo 5.1 punkte nurodyto savininko - Valstybinės žemės patikėjimo teisę turinčios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) rašytinį (-ius) sutikimą (-us). Statinių (tvorų ir aikštelės naujų dalių) statyba (nauja statyba, rekonstravimo atveju) neturint privalomų rašytinių sutikimų būtų traktuotina kaip neteisėta statyba, o neturint statybą leidžiančio dokumento, kai toks yra privalomas – savavališka statyba.
42. P. I. administruojamoje Informacinėje sistemoje „IS Infostatyba“ (toliau – IS) duomenis, per kurią išduodami ir kurioje registruojami Lietuvos Respublikos teritorijoje suprojektuotų statinių statybai išduoti statybą leidžiantys dokumentai, nustatyta, kad Ieškovės vardu Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2016-11-22 išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-61-161122-00245 pagal projektuotojo UAB „Šiaulių hidroprojektas“ 2016 metais parengto statinio projekto Nr. 016/3-23-01-TP-BD.S.VN sprendinius statyti naują statinį – 1202 m2 dydžio Aikštelę, kuri NTR išrašo (2019-06-26) duomenimis buvo įregistruota kaip nebaigtas statyti statinys (įregistruotas plotas 1177,79 m2, baigtumo procentas 99 proc.), įregistravimo pagrindas - 2017-03-30 Asmens prašymas, kadastro duomenų nustatymo data – 2017-01-25.
43. Įvertinus NTR išrašo (tiek 2019-06-26 tiek ir 2021-10-04) duomenis bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, II grupės nesudėtingiesiems statiniams priskirtinos Aikštelės rekonstravimo darbams atlikti mieste, vadovaujantis STR 1.05.01:2017 3 priedo 2.2 punkte nustatytu atveju, buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Vadovaujantis IS duomenimis, Aikštelės rekonstravimo darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas.
44. STR 1.05.01:2017 53 punkte nurodyta, kad statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą). Todėl darytina išvada, kad Aikštelės rekonstravimas buvo galimas tik užbaigus Aikštelės statybą Įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka t. y. Ieškovei surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (tokia deklaracija IS neregistruojama) ir ją tiesiogiai pateikus NTR tvarkytojui – VĮ Registrų centrui. 2021-10-04 NTR duomenimis, įrašų apie Ieškovės surašytą deklaraciją apie nebaigtos statyti Aikštelės statybos darbų užbaigimą, duomenų nėra.
45. Teismo
posėdyje dalyvaujanti institucijos atstovė iš esmės nepasisakė dėl patikslintų ieškovės ieškinio ir atsakovų A. ir V. S. priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, nurodė, kad byloje yra pateikta rašytinė išvada ir teismo nuožiūra palieka spręsti šį ginčą, kuris iš esmės nesusijęs su statybos inspekcijos kompetencija.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškovės ieškinys atmestinas, atsakovų A. ir K. S. priešieškinis tenkinamas.
46. Šalių paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais duomenimis ir prijungtos išnagrinėtos civilinės bylos Nr.e2-40-1031/2018 medžiaga ( 14 popierinės bylos tomų), nustatyta, kad ieškovė UAB „Sodbeta“, atsakovai A. ir K. S., A. M., UAB „Sagera“ ir tretieji asmenys UAB „Arvytra“, G. J., AB „BLRT Grupp invest“, UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“ yra vieno ir to paties 4,0371 ha valstybinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkai pagal sudarytas atitinkamas valstybinės žemės dalies nuomos sutartis, be to jame turintys nuosavybės teise atitinkamus statinius (patalpas). Ieškovė su 2021-03-01 ieškinio reikalavimais pateikė 2020-10-30 matininko R. M. parengto Tvorų ir betono ruošimo aikštelės pažymėjimo sklype (duomenys neskelbtini) plano M 1:500 sprendinius; taip pat tikslindama savo reikalavimus, teikė 2021-01-14 UAB „Geodezijos linija“ matininkės R. M. parengtą Statinių išdėstymo Žemės sklype planą, taip pat 2022-06-02 teikė ant šio plano pavaizduotų numatomų statyti tvorų ir vartų schemos versiją. Atsakovai A. ir K. S. su pradinio priešieškinio reikalavimais teikė 2021-03-25 matininko G. L. parengtą Žemės sklypo servituto planą, bylos eigoje, 2021-10-26 tikslindami savo reikalavimus pagal ieškovės pateiktus naujus kadastrinių matavimų duomenis, pateikė galutinį 2021-10-22 G. L. parengtą Betono ruošimo aikštelės servituto planą.
47. Pagal esamus nekilnojamojo turto registro duomenis (tiek šioje byloje, tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-40-1031/2018) 4,0371 ha žemės sklypas, kurio paskirtis - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal 2003-10-13 Apskrities viršininko įsakymą Nr.V-3595, nuo 2010-07-01 valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Būtent ši atsakovė turi valstybinės žemės nuomotojos statusą, o ieškovė, kiti atsakovai ir tretieji asmenys yra valstybinės žemės nuomininkai/naudotojai, turintys atitinkamų teisių ir pareigų, todėl teismas nurodytų civilinių teisinių santykių aspektu turi pagrindą vertinti šį naują ginčą, kilusį iš esmės tarp tų pačių žemės bendranuomių, bei remtis prejudiciniais faktais, nustatytais nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-40-1031/2018.
48. Pažymėtina, kad teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies normos, kuriose įtvirtinta res judicata galia. (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ar kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. O Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kaip teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų - panaikinti 2018-04-16 teismo sprendimu nustatytą servitutą ir leisti nuomojamame valstybiniame žemės sklype statyti naujas tvoras ir vartus be žemės savininko (nuomotojo) ir kitų bendranuomių sutikimo
49. Konstatuotina, kad ieškovė savo pirmą reikalavimą panaikinti 2018-04-16 sprendimu nustatytą servitutą reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.130 str. 1 d. 1 p. ir 5 p. pagrindais. CK 4.130 str. 1 d. 1 p. nustato, kad „servitutas baigiasi jo atsisakius“. Ieškovės teigimu, 2021-01-26 pasirašytu ieškovės ir jos nurodytų trečiųjų asmenų susitarimu (pop.b. 1 tomas, 27-30 b.l.), šie tretieji asmenys (iš kurių vienas - UAB „Arvytra“ buvo pareiškęs priešieškinį dėl Servituto nustatymo) atsisakė Servituto teisės, todėl šios teisės atsisakius turėtų baigtis ir Servitutu suteikiamos teisės. Tačiau kadangi atsakovai nesutiko pasirašyti Susitarimo, taip pat nesutiko duoti sutikimo Ieškovei dėl atsisakymo nuo Servituto teisės arba į Ieškovės prašymą išvis neatsakė, ieškovės manymu, Servitutas vien tik CK 4.130 str. 1 d. 1 p. pagrindu negali būti panaikintas, o turi būti papildomai taikomas ir kitas pagrindas, įtvirtintas CK 4.130 str. 1 d. 5 p., kur nustatyta, kad „servitutas baigiasi išnykus servituto būtinumui“.
50. Teismas
atsižvelgdamas į atsakovų pateiktus priešingus argumentus bei motyvus, kad nėra jokių teisinių pagrindų ir pasikeitusių esminių aplinkybių dėl servituto panaikinimo, taip pat vertina, kad tokie ieškovės argumentai laikytini tik subjektyvia nuomone ir deklaratyviais teiginiais, neįrodančiais teismo sprendimu nustatyto servituto panaikinimo reikalingumo ar būtinumo, be to prieštarauja imperatyvioms nuostatoms ir prejudiciniams faktams, nustatytiems ankstesnėje šalių ginčą nagrinėtoje civilinėje byloje.
51. Remdamasis šalių paaiškinimais, surinktais byloje rašytiniais duomenimis, konstatuotina, kad 2018-04-16 teismo sprendimu nustatytas servitutas, kaip statinių servitutas ( tarnaujantis) įregistruotas nekilnojamojo turto registre tik 2020-09-07, nurodant įregistravimo pagrindus: 2018-04-19 Apylinkės teismo sprendimą; 2019-05-29 Apygardos teismo nutartį, 2019-12-17 Aukščiausiojo teismo nutartį (NŽT pateiktas 2021-03-24 registro duomenų bazės išrašas pop.b.l. 1 t.,102- 111 b.l.). Teismas vertina, kad ieškovė iš esmės nepagrindė savo pradinio reikalavimo tinkamu registrų duomenų bazės išrašu (pateiktas su ieškiniu ginčui neaktualus 2019-06-26 nekilnojamojo registro išrašas), be to neįrodė buvus kokių nors svarbių aplinkybių, lėmusių tokį skubų 2021-01-26 susitarimą su trečiaisiais asmenimis (išskyrus UAB „Ausnė“) dėl jų atsisakymo teismo sprendimu nustatyto servituto, be to šio neišviešinto sandorio dėl daiktinių teisių atsisakymo faktas negalioja ir negali būti panaudotas nei prieš atsakovus, nei prieš kitus valstybinio sklypo nuomininkus (verslo subjektus) ir jų klientus, turintiems galimybę naudotis ieškovės betono ruošimo aikštele kaip pravažiavimo ar praėjimo keliu (CK 1.75 str. 1 d. ir 2 d.).
52. Pažymėtina, kad 2018-04-16 Šiaulių apylinkės teismo sprendime, priimtoje civilinėje byloje Nr.e2-40-1031/2018, buvo konstatuotos tokios esminės aplinkybės dėl servituto ieškovės UAB „Sodbeta“ betono ruošimo aikštelei nustatymo reikalingumo: „ Betono ruošimo aikštelės teisėtumą ieškovas sieja su tuo, kad tokia aikštelė buvo pastatyta vykdant Aplinkos apsaugos departamento privalomą nurodymą (40 b.l., tomas 8). Kaip ir minėtų tvorų atveju, tokio statinio neteisėtumas kyla ne iš to, kad jis neatitinka statybų norminį reglamentavimo, o iš to, kad jis pastatytas pažeidžiant kitų sklypo nuomininkų teises ir teisėtus interesus bei yra prieštaraujantis teismo patvirtintam žemės sklypo naudojimosi planui. Kitoks vertinimas reikštų, kad ieškovo ar kito sklypo nuomininko pastatytas statinys pagal viešo administravimo subjekto nurodymą bet kurioje sklypo vietoje savaime taptų teisėtu. Ieškovas vykdydamas minėtą nurodymą neturi pažeisti kitų asmenų teisių. Teismas, vertindamas tai, kad atsakovai savo teisių gynimą sieja su servituto nustatymu daliai šios aikštelės, laiko, kad toks reikalavimas atitinka interesų balansą ir yra pagrįstas, todėl teismas nustato prašomai daliai servitutą, o kitą dalį aikštelės įpareigoja nugriauti. Nustatant servitutą daikto savininko – ieškovo - turtinių teisių suvaržymas yra mažiausiai pažeidžiantis ieškovo interesus, kadangi, priešingu atveju, šis statinys, pažeidžiantis bendranuomių interesus, nes pastatytas bendro naudojimo žemės sklype, turėtų būti nugriautas. Į šio servituto turinį įeina leidimas naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu pagal patvirtintą planą“ ( žr. 2018-04-16 teismo sprendimo 9-10 lapus ).
53. Teismas
visiškai pritaria pagrįstiems ir teisiškai argumentuotiems atsakovų A. ir K. S. priešieškinio argumentams, kad iš ieškovės pateikto susitarimo turinio galima spręsti, jog Susitarimo šalys, atsisakydamos servituto bei susitardamos dėl Ieškovės teisės atstatyti aikštelės dalis bei tvoras, siekia išimtinai ieškovui priskirti tą žemės sklypo dalį, ant kurios stovi jo neteisėtai pastatyta betono ruošimo aikštelė. Tai yra ne kas kita, kaip valstybinės žemės nuomininkų (ir net ne visų, o tik dalies jų) susitarimas nustatyti naudojimosi nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarką. Atsakovų nuomone, toks susitarimas prieštarauja ne tik imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bet ir teismų praktikai, o vieninteliam tokią teisę turinčiam subjektui - NŽT prieštaraujant tokiam susitarimui, akivaizdu, kad toks susitarimas negali sukurti jokių teisinių pasekmių, kuriomis galėtų remtis teismas.
54. Be to atsakovai A. ir K. S., kategoriškai nesutikdami su servituto panaikinimu, nurodė savo procesiniuose dokumentuose nepasikeitusias aplinkybes dėl reikalingumo atvykusioms iki jų statinio, kur vykdoma čiužinių gamyba, sunkiasvorėms ir didelių gabaritų transporto priemonėms įvažiuoti į ieškovės betono ruošimo aikštelės teritoriją dėl apsisukimo arba pravažiavimo ratu. O tokia negatorinio ieškinio faktinė aplinkybė buvo įvertina ir kasacinio teismo nutartyje, nagrinėjant ieškovės UAB „Sodbeta“ kasacinį skundą civilinėje byloje Nr.e2-40-1031/2018 (žr. LAT 2019-12-17 nutarties 56 punktą).
55. Teismas
neturi pagrindo atmesti ir atsakovo A. M. motyvuotų argumentų, kuriuos išdėstė savo teiktame atsiliepime į ieškinį, jog iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. duomenys neskelbtini būklei) 4.9, 4.12, 4.13 papunkčių matyti, kad atsakovams A. M., UAB „Sagera“, A. S., K. S. nuosavybės teise priklauso tie patys pastatai, kurie jiems priklausė servituto nustatymo metu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad aplinkybės pasikeitusios ir servituto būtinumas išnykęs. Teismas taip pat sutinka su atsakovo argumentais, jog reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos A. T. 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
56. Teismas
, remdamasis visų atsakovų atsikirtimais, jų teiktais duomenimis ir nustatytais prejudiciniais faktais turi pagrindą ieškovės reikalavimą dėl servituto panaikinimo būtinumo vertinti kaip nepagrįstą, t.y. ieškovė neįrodė teismo sprendimu nustatyto servituto pasibaigimo sąlygų pagal CK 4.130 str. 1 d. 1 p. ir 5 p. Pažymėtina, kad ieškovė nelaikytina visiškai sąžininga bylos šalimi ir tuo aspektu, kad dalies ieškovės nurodytų esminių faktinių aplinkybių, susijusių su servituto panaikinimo būtinumu jai 2021-03-01 kreipiantis ieškiniu į teismą, net nebuvo, šios faktinės aplinkybės atsirado tik šio ginčo nagrinėjimo eigoje, kas nepagrįstai didino bylos apimtį, sąlygojo ir dalies trečiųjų asmenų, įtrauktų ieškovės iniciatyva, vėlesnį eliminavimą iš proceso. Remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, kitais rašytiniais duomenimis byloje, konstatuotina, kad kreipiantis į teismą ieškovė neturėjo daiktinių teisių į kai kurių trečiųjų asmenų nuosavybę bei į jų išsinuomoto žemės sklypo dalį, nes patalpų pirkimo – pardavimo sandoris notarine tvarka tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Arvytra“ sudarytas tik 2021-06-09; preliminari sutartis dėl patalpų pirkimo -pardavimo tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. P. sudaryta 2021-08-18, notarine tvarka – tik 2021-09-27. Taip pat kreipdamasi į teismą nauju ieškiniu ieškovė nurodė neteisingą informaciją ir apie tai, kad yra visiškai įvykdžiusi 2018-04-16 teismo sprendimą, kas paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo eigoje ir ką patvirtina paraleliai su šiuo ginču inicijuoti papildomi 2018-04-16 teismo sprendimo įvykdymo veiksmai. Informaciją apie ieškovės neįvykdytą pagal teismo sprendimą nugriautų tvorų ir betono ruošimo aikštelės dalies pašalinimo teisinę registraciją bei tokių ieškovės statinių kadastrinių duomenų neatitikimą nekilnojamojo turto registre 2021-09-17 teikė ir antstolis R. K. civilinėje byloje Nr.e2-40-1031/2018 ( pop. b. 14 b.t., 101 b.l.).
57. Taip pat konstatuotina, kad ieškovė antrą reikalavimą teismui – leidimą statyti naujas tvoras ir vartus aplink naujai suformuotą betono aikštelės perimetrą, ją atitinkama dalimi sumažinus pagal 2018-04-16 teismo sprendimą, be ieškovės pasirašyto susitarimo su trečiaisiais asmenimis dėl servituto aikštelei atsisakymo grindžia ir statybos procesą reglamentuojančių viešosios teisės aktų (STR) nuostatomis, kurios įpareigoja ieškovę aptverti jos gamybos teritoriją. Ieškinyje teikiami argumentai, kad aptverti tvoras ir įrengti vartus pagal matininko Mažrimo parengtą planą yra būtina siekiant ieškovės veiklos saugumo, kad ieškovės vykdoma veikla nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui; šiuo metu, kai tvoros yra nugriautos, po Ieškovei nuosavybės teise priklausančią aikštelę gali vaikščioti pašaliniai asmenys. Tačiau I. A. vyksta intensyvi betono gamyba, sunkiasvorių transporto priemonių judėjimas pasikrovimui/ išsikrovimui, yra veikiančių įvairių mechanizmų, todėl buvimas tokios gamybinės Aikštelės teritorijoje gali sukelti grėsmę asmenų saugumui, sveikatai ar net gyvybei. T. I. įrengusi tvoras ir vartus pagal pridedamą Planą, tuo pačiu užtikrintų saugesnes darbo sąlygas, bei apribotų galimybes pašaliniams asmenims eiti ant Aikštelės, kur vyksta intensyvi Ieškovės vykdoma betono ruošimo veikla. Analogiškus motyvus dėl gamybos teritorijos aptvėrimo betono aikštelės perimetru būtinumo ieškovės atstovas dėstė ir teismo posėdyje.
58. Su tokiais ieškovės reikalavimais nesutikdami atsakovai, tame tarpe ir valstybės žemės sklypo valdytoja – N. Ž. tarnyba, pateikė iš esmės priešingus argumentus dėl tokių statybos techninio reglamento nuostatų netaikymo šiame valstybiniame žemės sklype, kurio paskirtis - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, motyvuodami kitų įstatymų nuostatų viršenybe. Teismas taip pat nenustatė jokio įstatyminio pagrindo leisti ieškovei valstybiniame žemės sklype įrengti vartus, statyti kitas tvoras aplink naujai po 2018-04-16 teismo sprendimo įvykdymo suformuotą betono ruošimo aikštelės perimetrą, tuo iš esmės užkertant kelią kitiems bendranuomiams bei pašaliniams asmenims netrukdomai naudotis nustatyta kelio servituto teise, kai jau pirmame šalių ginče buvo konstatuotas tvorų pastatymo ir betono ruošimo aikštelės statybos neteisėtumas bei detaliai aptarta, kuriems valstybinės žemės bendranuomių interesams teikiamas prioritetas, dėl ko reikalinga ieškovei nugriauti dalį tvorų bei nustatyti servitutą ieškovės neteisėtai įrengtai betono ruošimo aikštelei.
59. Kaip teisingai pažymėjo ankstesnį šalių ginčą nagrinėję teismai, tokiu atveju, kai tvorų statyba vykdoma ne privačiame, o valstybinės žemės sklype, kuris, be kita ko, išnuomotas ne tik statytojai (ieškovei), bet ir kitiems nuomininkams, neišskiriant jiems individualiai naudotis tenkančių sklypo dalių, tokios statybos neteisėtumą lemia būtent sklypo savininkės (valstybės) ir bendranuomių teisių ir interesų pažeidimas.
60. Todėl teismas sutinka su atsakovų A. ir K. S., UAB „Sagera“, A. M. bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujančios žemės savininkę - valstybę, pozicija šiame ginče, jų pateiktais esminiais motyvais ir teisiniais argumentais, dėl kurių ieškovės ieškinio reikalavimai laikytini nepagrįstais: t.y. nėra nei faktinio ,nei teisinio pagrindo panaikinti servitutą, nustatytą įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovės pastatytai betono ruošimo aikštelei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei leisti ieškovei be atsakovų sutikimo įrengti naujas tvoras ir vartus 4,0371 ha ploto valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Šiauliai) iš esmės toje pačioje vietoje, kurioje tvoros buvo nugriautos vykdant įsiteisėjusį Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-16 sprendimą, priimtą išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-40- 1031/2018, nes ieškovės planuojamame apsitverti Žemės sklypo dalyje jai pagal galiojančias valstybinės žemės nuomos sutartis ir prie šių sutarčių pridedamą Žemės sklypo planą, parengtą 2002 metais, nėra numatytos individualiai naudojamos Žemės sklypo dalies (kiemo dalies), kurią ieškovė galėtų individualiai naudotis atskirai nuo kitų ir/ar galėtų apsitverti tvora. Ieškovės pareikštų reikalavimų tenkinimas iš esmės panaikintų įsiteisėjusį teismo Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-16 sprendimą, priimtą išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-40-1031/2018, būtų paneigtas teisingumas bylą laimėjusių šalių atžvilgiu ir paneigtų Lietuvos A. T. išaiškinimą 2019-12-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, kad statyba Žemės sklype galima, tik esant sutikimui arba esant sutartyje nustatytai individualiai naudotis žemės sklypo daliai. Ir tokiu būdu bylą pralaimėjusi šalis (UAB „Sodbeta“), kurios kasacinio skundo dalyje dėl tvorų griovimo ir servituto Lietuvos A. T. netenkino, pasiektų, kad būtų panaikintas servitutinis pravažiavimas per betono ruošimo aikštelę ir toje teritorijoje būtų vėl atstatytos užtvaros ( tvoros), kurias ieškovė vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, buvo nugriovusi).
61. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, todėl šalys turi teisę laisvai apsispręsti bei sudaryti sutartis dėl savo turto, tačiau valstybinės žemės pardavimą ir nuomą reglamentuoja imperatyvios įstatymo normos, todėl nustatant individualiai naudojamas žemės sklypo dalis ir išnuomojant ir parduodant valstybinę žemę turi būti užtikrinama galimybė pastatą ir jame esančias patalpas eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją pagrindinę paskirtį.
62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).
63. Žemės
įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. 64. Žemės
įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė, todėl valstybinė žemė nuomojama vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau - Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260. 65. Taisyklių 8 punkte nustatyta, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį.
66. Be to CK 6.489 straipsnio, reglamentuojančio nuomininko naudojimąsi išsinuomotu daiktu, 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, CK 6.489 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuomininkas privalo išsinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Nuomininkas yra atsakingas nuomotojui ir kitiems nuomininkams už šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos vykdymą.
67. Dėl nurodytų įstatyminių nuostatų taikymo bei nustatytų prejudicinių faktų ankstesnėje šalių civilinėje byloje teismas iš esmės vertina antrąjį ieškovės reikalavimą kaip nepagrįstą, todėl detaliai nebeanalizuoja ieškovės pateikto matininko R. M. parengto tvorų ir vartų įrengimo plano, kitų gautų patikslinančių ieškovės statybą sprendinių, naujų ieškovės betono ruošimo aikštelės ir esamų tvorų kadastrinių duomenų, pateiktų po 2018-04-16 teismo sprendimo visiško įvykdymo tik šio naujo ginčo nagrinėjimo iš esmės metu. Remdamasis atsakovų atsikirtimais byloje, statybos inspekcijos pateikta išvada, ankstesnį šalių ginčą nagrinėjusių teismų sprendimais, teismas konstatuoja, kad iš esmės negalima jokia naujų tvorų ir vartų statyba šiame valstybinės žemės sklype, kol visi žemės naudotojai / bendranuomiai ir žemės savininkas /nuomotojas dėl to nesusitars ar visiems žemės nuomininkams nebus priskirtos individualiai naudotis tenkančios to sklypo dalys, todėl esamoje situacijoje ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo kreiptis ieškiniu bendra tvarka į teismą dėl leidimo be sutikimo statyti naujus statinius suteikimo.
68. Be to atmetant visa apimtimi ieškovės reikalavimus, pažymėtina, kad pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria propria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009). Todėl ieškovė negali tikėtis iš savo neteisėtų veiksmų jai palankaus teisinio rezultato – visiško savo statinių teritorijos aptvėrimo valstybinėje žemėje bei žemės savininko ir kitų bendranuomių sutikimo, o tokį neteisėtą lūkestį esant pagrindžia tiek pačios ieškovės atstovo teiginiai byloje, kad per naujai suformuotą betono ruošimo aikštelės perimetrą buvo laikinai pastatytos naujos betoninės tvoros, jas sujungiant su esamomis tvoromis po jų dalių nugriovimo, taip pat ši aplinkybė įrodyta ir atsakovo A. S. padarytomis 2022 m. birželio 3-4 dienomis ieškovės betono aikštelės fotonuotraukomis, kurios patvirtina, jog teismui svarstant galimybę bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje vykti į vietą ir apžiūrėti ginčo teritoriją, tos betoninės tvoros dalys ties A. ir K. S. pastatu per vieną dieną ieškovės buvo nukeltos ir jų vietoje pastatytos laikinos statybinės paskirties metalinio tinklo tvoros (pop. bl. 4 t., 167-168 b.l.).
Dėl atsakovų A. ir K. S. priešieškinio reikalavimo – nustatyti ieškovės betono ruošimo aikštelės daliai papildomą servitutą atsakovų statiniui prižiūrėti, jį remontuoti (rekonstruoti)
69. Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis.)
70. Atsakovai
A. ir K. S. galutiniu patikslintu priešieškiniu prašo teismo nustatyti ieškovei UAB “Sodbeta” priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies (G. L. 2021-10-22 parengto Betono ruošimo aikštelės servituto plane pažymėtai tarp taškų A-B-C-D, servitutą, kurio plotas 100 kv., suteikiantį teisę naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėščiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonės skirtu keliu, tikslu prižiūrėti ir remontuoti (rekonstruoti) pastatą, plane pažymėtą 20B3p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):
71. Priešieškinis iš esmės grindžiamas aplinkybėms, kad dėl ieškovės neteisėtos betono aikštelės statybos ir įrengtų tvorų nesant tinkamo privažiavimo/priėjimo prie A. ir K. S. pastato, nėra galimybės be ieškovės UAB „Sodbeta“, kaip betono ruošimo aikštelės savininkės, sutikimo atsakovams tinkamai eksploatuoti savo pastatą iš pietinės jo pusės, pvz., jį prižiūrėti, remontuoti, rekonstruoti ir pan., todėl gera valia nepavykstant susitarti, be tinkamos priežiūros atsakovų pastatas praranda savo funkcionalumą ir naudingumą. Atsakovų teigimu, yra tiek teisinis, tiek ir faktinis pagrindas nustatyti tokį naują ( papildomą) servitutą, kaip nurodyta su patikslintu priešieškiniu pateikiamame matininko G. L. 2021-10-22 Žemės sklypo servituto plane.
72. Pažymėtina, kad ieškovė iš dalies sutikdama su tokiu pradinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimu, nurodė, kad atsakovų A. S. ir K. S., kaip pastato, kurio naudai (priežiūrai) siekiama nustatyti servitutą, savininkų poreikius visiškai atitiktų ne didesnis kaip vieno metro pločio servitutas. Ieškovės teigimu, tokio pločio (1 metro) servitutas, kaip pakankamas, statinių priežiūrai ir remontui yra pagrindžiamas teismų praktika bei faktiniu poreikiu (pastatyti prie sienos pastolius, nesiekiančius 1 m). Todėl ieškovė 2021-10-01 savo atsiliepime į atsakovų priešieškinį suformulavo prašymą: ydingai suformuluotą priešieškinio dalyką atmesti; netenkinus šio prašymo, tenkinti iš dalies priešieškinį, nustatant UAB „Sodbeta“ nuosavybės teise priklausančios betono nuošimo aikštelės daliai servitutą, suteikiantį teisę naudotis betono ruošimo aikštelės dalimi pastato, plane pažymėto 20B3p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priežiūrai ir remontui (rekonstrukcijai) vykdyti, kurio plotis 1 metras, ilgis 19,16 metro, atstumą skaičiuojant nuo G. L. 2021-03-25 parengto žemės sklypo servituto plane pažymėto taško A.
73. Teismas
atmeta tokius ieškovės atsikirtimus bei prašymą, atsižvelgdamas visų pirma į pastato savininkų A. ir K. S. pateiktus argumentus, jog turint daugiau nei 13 metrų aukščio pastatą bei siekiant jį tinkamai prižiūrėti, remontuoti tokio statinio stogą, fasadą, taip pat sumontuoti išorinę šildymo sistemą, reikalinga naudoti ne ieškovės nurodytus iki 1 metro pločio pastolius, bet daug didesnių gabaritų specialią techniką ( pvz. kraną, keltuvą ), todėl prašomas 3,24 -3,31 metro pločio tiesia 30,61 - 30,62 m linija einantis servitutas nuo įvažiavimo palei ieškovės esamos tvoros dalį per betono aikštelę yra logiškas, atitinkantis galimus specialių įrengimų techninius parametrus.
74. Be to laikytina pagrįsta ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos pozicija šiame ginče, palaikant atsakovų priešieškinį visa apimtimi, bei teikiant argumentus, jog eksploatuojant A. S. ir K. S. nuosavybės teise priklausantį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane - 20P3p), esantį 4,0371 ha ploto valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Šiauliai) (toliau - Žemės sklypas), yra poreikis patekti prie pastato sienos (kad aptarnauti pastatą), todėl neišvengiamai yra poreikis pasinaudoti svetimu daiktu - UAB „ Sodbeta “ nuosavybės teise priklausančia betono ruošimo ir išdavimo aikštele (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pastatyta bendrai visų nuomininkų nuomojamame Žemės sklype, nesant nustatytos individualiai naudojamos Žemės sklypo dalies ir nesant kitų bendranuomių sutikimo.
75. Teismas
, atsižvelgdamas į ieškovės veiksmų neteisėtumą, konstatuotą ankstesnėje šalių civilinėje byloje, įvertindamas atsakovų A. S., A. M. paaiškinimus bei jų teikiamus argumentus apie tolesnį ieškovės konfliktišką elgesį ir vykdomą gana agresyvią verslo politiką jų atžvilgiu, siekiant dominuoti sklype ir turėti aptvertą bei kitiems laisvai nepravažiuojamą savo statinių teritoriją, į nustatytas faktines aplinkybes, kad 2018-04-16 teismo sprendimo vykdymas buvo apsunkintas dėl pačios ieškovės, kaip skolininkės, nevykdymo savo pareigų, ką patvirtina 2020-05-12 Šiaulių apylinkės teismo nutartis vykdymo procese skirti ieškovei 4000 Eurų baudą, dėl to buvo išduotas ir vykdomasis raštas; taip pat, kad buvo 2020-07-31 antstolio surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas bei tuo pagrindu 2020-08-11 priimta Šiaulių apylinkės teismo nutartis pakeisti 2018-04-16 sprendimo įvykdymo tvarką ir suteikti išieškotojams UAB „Arvytra“ ir UAB „Ausnė“ teisę atlikti sprendime nurodytus veiksmus – nugriauti neteisėtai pastatytų tvorų dalis ir betono ruošimo aikštelės dalį – atlikti skolininkės UAB „Sodbeta“ lėšomis (civilinė byla Nr. e2-40-1031/2018, pop. b.14 t., 1-5, 14-16, 68-70 b.l.), daro išvadą, kad priešieškinis dėl papildomo servituto nustatymo buvo sąlygotas ir daug metų besitęsiančio konflikto tarp valstybinės žemės bendranuomių. Ieškovė ginče iš dalies sutikdama su atsakovų pateiktų priešiniu reikalavimu iš tiesų tik deklaratyviai teigia, jog buvo galimas papildomas servituto jos betono aikštelėje nustatymas šalių bendru susitarimu ir neįrodė aplinkybių, dėl kurių atsakovams (duomenys neskelbtini) pastato aptarnavimui pakaktų tik 1 metro ieškovės betono aikštelės servituto.
76. Teismas
turėdamas pagrindą konstatuoti ieškovės nesąžiningą procesinį elgesį ir šiame ginče, pateikiant su pradiniu ieškiniu nebeaktualius kadastrinius savo statinių duomenis ir užvilkinant procesą dėl būtinumo įvykdyti nugriautų tvorų ir betono aikštelės dalies teisinę registraciją, patikslinti kadastrinius duomenis, kurie iš esmės įtakojo ir priešieškinio reikalavimų koregavimą, daro galutinę išvadą, jog atsakovų A. ir K. S. priešieškinis dėl papildomo servituto statiniui aptarnauti nustatymo ieškovės betono ruošimo aikštelės daliai yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Šis atsakovų reikalavimas laikytinas teisėtu negatoriniu ieškiniu, kurio siekiama užkirsti kelią ieškovės galimiems naujiems neteisėtiems veiksmams ir bendranuomių teisių suvaržymams bei užtikrintų tinkamą atsakovų A. ir K. S. turimo pastato, besiribojančio su ieškovės betono ruošimo aikštele, priežiūrą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo
77. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal bendrąją taisyklę – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui visa apimtimi atmetus ieškovės ieškinį ir pilnai patenkinus atsakovų A. ir K. S. priešieškinį, iš ieškovės turi būti priteistinos visiems bendraatsakoviams jų įrodymais patvirtintos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
78. Atsakovė UAB „Sagera“ pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisinės pagalbos teikimu. Pagal byloje advokato A. G. pateiktas teisinių paslaugų ataskaitas, atsakovės UAB „Sagera“ apmokėjimą per SEB banką ( 2021-03-30 patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą), konstatuotina, kad atsakovė patyrė 267,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.
79. Atsakovas A. S. pateikė prašymą priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas ir sumokėtą žyminį mokestį už priešieškinio pateikimą. Byloje yra duomenys, kad atsakovas teikdamas priešieškinį, sumokėjo per SEB banką 2021-03-29 mokėjimo nurodymu valstybei 75,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat byloje yra atsakovų A. ir K. S. atstovo advokato A. G. pateiktos atliktų teisinių paslaugų (darbų) ataskaitos bei atsakovo A. S. mokėjimo per SEB banką kvitai už teisines paslaugas 3615,48 Eur sumai (2021-03-29 – 1269,29 Eur; 2021-09-02 – 605,00 Eur; 2021-12-07 – 1168,86 Eur; 2022-06-05 -572,33 Eur). Viso šis atsakovas patyrė 3690,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
80. Teismas
, atsižvelgdamas į ieškovės iniciatyva iškelto ginčo sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, įrodymų apimtį ir proceso dalyvių skaičių, neturi pagrindo mažinti nė vieno iš atsakovų patirtų išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos teikimu, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių ir visa apimtimi priteistinos iš kitos šalies – ieškovės UAB „Sodbeta“.
81. Kiti atsakovai ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovų pusėje, UAB „Ausnė“ iki bylos nagrinėjimo pabaigos nustatyta tvarka neteikė atitinkamų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nepagrindė jų rašytiniais įrodymais.
82. Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus visiškai, bylos nagrinėjimo metu susidariusios 268,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovės UAB „Sodbeta“ valstybės naudai, nes jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai turi būti sumokėtos į gavėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, į.k. 188729542, įmokos kodas 5660).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 88 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės UAB „Sodbeta“ ieškinį atmesti, o atsakovų A. S. ir K. S. priešieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti ieškovei UAB “Sodbeta”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios valstybinės žemės sklype adresu ((duomenys neskelbtini) Šiauliai) daliai (G. L. 2021-10-22 parengto Betono ruošimo aikštelės servituto plane pažymėtai tarp taškų A-B-C-D) servitutą, kurio plotas 100 kv., suteikiantį teisę prižiūrėti, remontuoti (rekonstruoti) atsakovams A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausantį pastatą, plane pažymėtą 20B3p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės UAB „Sodbeta“, juridinio asmens kodas juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 267,47 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 47 centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Sagera“, juridinio asmens kodas144710070.
Priteisti iš ieškovės UAB „Sodbeta“, juridinio asmens kodas juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3690,48 Eur ( tris tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt eurų 48 centus) atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš UAB “Sodbeta”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 268,80 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 80 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai (sumokant į gavėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, į.k. 188729542, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Alma Jurgelienė