Civilinė byla Nr. e2-3543-1141/2022

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00407-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.4.2.1; 2.6.1.6.1; 3.4.3.5.6

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,

sekretoriaujant Liudmilai Ignatovič, Inai Jokšt,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Farena“ atstovui advokato padėjėjui Tadui Vilčinskui,

atsakovo T. P. atstovams advokatui Dariui Bolzanui ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčiai atsakovo sutuoktinei J. M.-P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Farena“ ieškinį atsakovui T. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys S. P. ir R. Č.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Farena“, atstovaujama bankroto administratorės G. J.-V. (toliau – ir ieškovė), 2022 m. kovo 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti transporto priemonės MB320, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikyti vienašalę restituciją, įpareigojant atsakovą T. P. (toliau – ir atsakovas) grąžinti į ieškovės kasą vidutinės šios transporto priemonės kainos ekvivalentą, paskaičiuotą sprendimo priėmimo dieną arba trečiąjį asmenį įpareigoti grąžinti transporto priemonę Mercedes Benz 320. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad transporto priemonės kainos ekvivalentas ieškinio pateikimo dieną yra 8 400 Eur ir būtent šią sumą ieškovė prašo, kad atsakovas būtų įpareigotas grąžinti į įmonės kasą taikant restituciją. Ieškovės atstovas teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad prašymas įpareigoti trečiąjį asmenį S. P. grąžinti transporto priemonę yra reiškiamas ne kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas, o kaip vienas iš galimų (alternatyvių) restitucijos būdų.

2.       Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo R. Č. (ieškinyje nurodyta pavardė Č. laikytina rašymo apsirikimu), vadovavęs įmonei nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021 m. spalio 7 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d. sąskaitos faktūros Nr. VK 2020 m. rugpjūčio 7 d. pagrindu perleido įmonei priklausiusią transporto priemonę Mercedes Benz ML320 už 6 750 Eur sumą trečiajam asmeniui S. P. (ieškinyje nurodyta pavardė P. laikytina rašymo apsirikimu). Ieškovė nurodė, kad ginčijamas sandoris yra tariamas, apsimestinis, juo siekta perleisti įmonės turtą kitam su akcininku susijusiam asmeniui tik dėl akių, nors realiai įmonės direktorius ir toliau naudojosi šia transporto priemone kaip sava, netgi atliko jos remontą nemokios įmonės sąskaita. Be to, turtas prieštaraujant juridinio asmens tikslams ir pažeidžiant bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams buvo perleistas ne už rinkos, bet už balansinę vertę, o vėliau gautos už transporto priemonę lėšos pervestos dalimis pačiam akcininkui be teisinio pagrindo, pažeidžiant kreditorių reikalavimų eilę. Ieškovė, ginčydama sandorį, rėmėsi taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje įtvirtintu Pauliano ieškinio (actio Pauliana) institutu. Ieškovė taip pat nurodė, kad sandoris prieštaravo imperatyvioms teisės normoms, CK 1.5 straipsnyje numatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl yra negaliojantis. Ieškovė taip pat prašė pripažinti sandorį negaliojančiu kaip juridinio asmens teisnumui prieštaraujantį sandorį.

3.       Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad įmonės vadovu buvo paskirtas 2016 m. rugsėjo 28 d., o pradėjo pareigas eiti 2016 m. spalio 3 d. ir ėjo šias pareigas iki 2019 m. birželio 10 d. Atsakovui pasitraukus iš vadovo pareigų, atsakovas mokėjo lizingo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV), kitas įmokas. Pasitarus su lizingo davėjo atstovais buvo priimtas sprendimas lizinguojamą turtą, automobilį Daimler Chrysler ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti padengiant lizingui likusias išmokas. Portaluose „skelbiu“, „alioreklama“ buvo patalpintas skelbimas apie automobilio pardavimą už 6 700 Eur, tačiau galimi pirkėjai už automobilį nebuvo pasiūlę didesnės nei 6 000 Eur kainos (automobilio SAM blokas po autoįvykio buvo pakeistas neoriginaliu). Be to, automobilis buvo lizingo bendrovės ir daug kam tai buvo priežastis jo neišpirkto nepirkti. Padėti sutiko atsakovo mama S. P., kuri norėjo automobilį nupirkti anūkui R. P. 2019 m. rugsėjo 10 d., ieškovė, atstovaujama R. Č., ir S. P. susitarė dėl automobilio, tą pačią dieną S. P. į įmonės kasą įmokėjo 3 000 Eur. Atsakovas ir toliau mokėjo lizingo, VSDFV ir kitas įmonės veiklos įmokas, nors neturėjo tikslo valdyti įmonę, tačiau žinodamas, kad jo sūnėnas R. P. norėjo šią įmonę įsigyti. 2019 m. lapkričio 31 d. R. P. iš atsakovo įsigijo 20 proc. įmonės akcijų, o 2020 m. sausio 21 d. įsigijo dar 20 proc. įmonės akcijų, 2020 m. kovo 2 d. R. P. įsigijo dar 20 proc. įmonės akcijų, 2020 m. birželio 26 d. jis įsigijo dar 20 proc. įmonės akcijų, kol 2020 m. rugpjūčio 19 d. nusipirko likusias akcijas. 2020 m. rugpjūčio 7 d. S. P. buvo pilnai atsiskaičiusi už automobilį ir su ieškovės vadovo įgaliotu atsakovu, gavę automobilio savininkės „UniCredit leasing“ leidimą parduoti automobilį, kurio visas lizingo įmokas (beveik 8 000 Eur) praktiškai sumokėjo atsakovas, nuvyko įforminti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. 2021 m. birželio 6 d. R. P. mirė. Tuo metu įmonės vadovo pareigas ėjęs R. Č. paprašė atsakovo padėti sumokėti VSDFV įmokas ir atsakovas jas vėl apmokėjo. Ginčijamo sandorio sudarymo dieną atsakovas turėjo vos 20 proc. įmonės akcijų, buvo vienas didžiausių įmonės kreditorių ir darbuotojas (vadybininkas), dirbęs įmonėje vos keliolika valandų per mėnesį. Be to, atsakovas finansavo bylą, kurioje buvo stengiamasi apginti įmonės interesus nuo nesąžiningos skolininkės. Įmonės tuometinis vadovas R. Č. priėmė įmonės situacijos padiktuotą sąžiningą verslo sprendimą parduoti kreditoriaus lėšomis išmokėtą lizingo bendrovei priklausiusį turtą, kad iš dalies padengti kreditorinius reikalavimus. Turtas nebuvo areštuotas ar apribotas, todėl jokių imperatyvių teisės normų pažeista nebuvo. Atsakovo skaičiavimais ginčo automobilis sandorio sudarymo dieną kainavo 5 865 Eur, o buvo parduotas už 6 750 Eur.

4.       Dublike ieškovė papildomai pažymėjo, kad atsakovas pagal įgaliojimą galėjo tik atstovauti įmonei, bet negalėjo sudaryti sandorių. Be to, ginčijamo sandorio įmonė sudaryti neprivalėjo. Trečiasis asmuo S. P., sudarydama sandorį, buvo nesąžininga, nes jos sūnus (atsakovas) aiškiai žinojo apie įmonės finansinius sunkumus ir, kad įmonei gresia bankrotas, įmonė jokios veiklos nevykdė jau nuo 2017 metų, nuo 2018 metų įmonės sąskaitos buvo areštuotos antstolių. Ieškovė pažymėjo, kad nemokumo administratorei nėra perduota visa įmonės dokumentacija, todėl jai nėra žinoma apie debitorinius reikalavimus. Atsakovas aiškiai žinojo, kad automobilis yra vienintelis likvidus turtas įmonėje ir aiškiai stengėsi jį perleisti iš įmonės kitam asmeniui, kad būtų išvengta kreditorių reikalavimų. Dublike ieškovė nurodė, kad nėra suprantama, kodėl atsakovas neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, o toliau investavo savo asmenines lėšas į įmonę, tiksliau į įmonės turto – automobilio – išsaugojimą, kuris vėliau buvo parduotas jo mamai. Dublike taip pat nurodoma, kad šiai dienai nei atsakovas, nei trečiasis asmuo R. Č. nėra įmonės kreditoriai (gavo išmokas iš garantinio fondo).

5.       Triplike atsakovas papildomai pažymėjo, kad ginčijamas sandoris buvo ekonomiškai naudingas įmonei, todėl laikyti jį tariamu nėra jokios objektyvios priežasties. Ieškovė negali reikalauti grąžinti tai, kas jai niekuomet nepriklausė (ginčo automobilis niekada nebuvo registruotas įmonės vardu). Be to, ieškiniu reiškiamas reikalavimas atsakovui, kuris ginčo sandorio sudarymo metu buvo įmonės darbuotojas, dirbantis įmonės naudai labai ribotą laiką, kurio darbo užmokestis buvo itin mažas ir nebuvo laiku mokamas. Sandorio sudarymo metu atsakovas įgyvendino įmonės įgalioto asmens funkciją. Nors sandorio sudarymo metu jam ir priklausė dalis akcijų, jo ir įmonės nesaistė fiduciariniai santykiai. Atsakovas nurodė, kad ieškinys pareikštas ne tik nepagrįstai, bet ir nesąžiningai.

6.       Trečiasis asmuo R. Č. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Minėtas trečiasis asmuo nurodė, kad ginčijamas sandoris įmonei buvo naudingas, nepažeidė jokių kreditorių teisių. Buvo logiška parduoti automobilį, gauti pajamų ir pradėti atsiskaityti su įmonės kreditoriais, taip pat ir atsakovu, kuris pardavė įmonės akcijas ir nebenorėjo tęsti įmonėje veiklos. Įmonės skolos atsakovui 2019 m. gruodžio 31 d. viršijo 10 000 Eur, atsakovo sutuoktinė J. M.-P. buvo įmonės kreditore nuo 2016 m. gruodžio 31 d. Trečiasis asmuo nurodė nesutinkantis su ieškinyje pateiktu skaičiavimu automobilio vertei nustatyti, nes 2019 metais, rinkoje už įprastos komplektacijos Daimler Chrysler ML320, kurio rida viršijo vos 200 000 km, galima buvo gauti apie 6 500–7 000 Eur. Buvo sulygta 6 750 Eur kaina. Trečiasis asmuo nurodė manantis, kad ieškinys nėra sąžiningas, nes nebuvo jokių netinkamų veiksmų, kurie kaip nors pakenktų įmonei. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad jo žiniomis debitoriniai įmonės reikalavimai yra apie 30 000 Eur, visi debitoriai yra mokūs, tačiau tam įmonės nemokumo administratorė turi imtis priemonių.

7.       Trečiasis asmuo S. P. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Minėtas trečiasis asmuo nurodė, jog yra tikras, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas teisėtai. Trečiasis asmuo S. P. paaiškino, kad nors ir yra garbaus amžiaus moteris, tačiau savo vardu yra įsigijusi ne vieną automobilį, turi vairuotojo teises ir daug metų vairuotojos patirties, pastaruoju metu nevairuoja, tačiau turi tris sūnus, būrį anūkų ir tris proanūkius, kurie gali vairuoti automobilį ir pasirūpinti jos vežiojimu. Minėtas trečiasis asmuo pastebėjo, kad ieškinyje reikalavimai suformuluoti suveltai, painiojami faktai, asmenų statusas ir kt. Trečiasis asmuo paaiškino, kad nemokumo administratorė net nebandė susisiekti ir išsiaiškinti visas aplinkybes, kad įvertinti buvusius sandorio šalių ketinimus ir įsitikinti, jei jau galvoja, kad seni žmonės į turtą neinvestuoja, kad yra priešingai. Mąstantis žmogus į turtą investuoja, ypač jei galvoja apie savo dabartį, šeimos ir giminės ateitį. Negali būti vertinama, jog jei įmonė buvo pripažinta nemokia, kaltas kokio nors automobilio pardavimas giminaičiui, kuris, be kita ko, sumokėjo už automobilį adekvačią kainą. Iš ieškinio turinio galima daryti prielaidą, kad ieškinys galėjo būti reiškiamas galimai turint kiek kitokį tikslą, nei reiškiama pačiu ieškiniu. Manytina, kad tokio pobūdžio ieškinys gali būti vertinamas kaip manipuliacinis įrankis, kuriuo siekiama ne objektyviai nustatyti tiesą byloje, bet galimai gauti kažkokį rezultatą, nes daugumoje atveju vyresnio amžiaus asmenys bijo būti įtraukti į bylas ir ragina artimuosius kaip nors išlaisvinti juos nuo tokios naštos.

8.       Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio ir dubliko argumentus, prašė ieškinį tenkinti, o atsakovo atstovai palaikė atsiliepimo ir tripliko argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

9.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių

10.       Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. likviduojama dėl bankroto kredito unija „Vilniaus kreditas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Farena“ iškėlimo, nurodydama, kad 2016 m. gruodžio 28 d. kredito linijos sutartimi ji suteikė UAB „Farena“ 7 000 Eur kreditą su 9 proc. dydžio metinių palūkanų norma ir nors 2017 m. birželio 19 d. UAB „Farena“ grąžino 2 500 Eur, tačiau galutinis kredito grąžinimo terminas suėjo 2017 m. gruodžio 19 d., UAB „Farena“ sutartinių įsipareigojimų nebevykdo, nuo 2018 m. neteikia valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2748-656/2021 konstatavo, kad UAB „Farena“ finansinė padėtis atitinka nemokumo apibrėžimą ir iškėlė UAB „Farena“ bankroto bylą, įmonės nemokumo administratoriumi paskirdamas G. J.-V.  Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 6 d. Nemokumo administratorė 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą patvirtinti UAB „Farena“ kreditorių sąrašą (įkaito turėtojas BKU Vilniaus kreditas 7 474,40 Eur, pirmos eilės kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius 98,41 Eur, antros eilės kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 672,94 Eur, UAB „Žalvaris“ 69,75 Eur ir I. V. 2 393,06 Eur, iš viso 3 234,16 Eur). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi šį sąrašą patvirtino. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 2 d. Vėliau (2022 m. vasario 3 d.) nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti kreditorių sąrašą. Nemokumo administratorė teismui nurodė, kad šį prašymą teikia patikrinusi perduotus dokumentus ir nustačiusi, kad dėl darbo užmokesčio skolų pirmos eilės kreditoriais yra J. M.-P. (1 704 Eur), T. P. (1 331,37 Eur), R. Č. (2 033,65 Eur) ir R. M. (76,63 Eur), iš viso 5 115,65 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 12 d. Nemokumo administratorė vėliau pateikė teismui prašymą išbraukti T. P., J. M.-P. ir R. Č. iš UAB „Farena“ kreditorių sąrašo atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Kauno skyrius iš Garantinio fondo lėšų visiškai 2022 m. vasario 23 d. padengė jų finansinius reikalavimus, atitinkamai, nemokumo administratorė paprašė VSDFV Kauno skyrių įtraukti į antros eilės kreditorių sąrašą su 5 039,02 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi šis prašymas buvo patenkintas. Byloje nėra duomenų, kad ši teismo nutartis būtų apskųsta įstatymo nustatyta tvarka. Šiai nutarčiai įsiteisėjus laikytina, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo R. Č. nebėra UAB „Farena“ kreditoriais, todėl jų argumentai, susiję su tuo, kad atsakovas yra vienas didžiausių ieškovės kreditorių, teismui nepatvirtinus bankroto byloje jo finansinio reikalavimo (atsakovui dėl to nesikreipus nustatyta tvarka ir terminais), nėra pagrįsti.

11.       Trečiasis asmuo R. Č. nagrinėjamoje byloje per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė atsiliepimą į ieškinį jau po Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties priėmimo (atsiliepimas pateiktas 2022 m. gegužės 2 d.), tačiau atsiliepime, nurodydamas informaciją apie ieškovės kreditorius, pateikė duomenis iš ankstesnės (2022 m. kovo 2 d.) Vilniaus apygardos teismo nutarties, kurioje jo, atsakovo bei atsakovo sutuoktinės finansiniai reikalavimai dar sudarė didžiąją dalį ieškovės pirmos eilės finansinių reikalavimų. Be to, minėtas trečiasis asmuo selektyviai teismui pateikė ir šios (jau vėliau pakeistos) nutarties duomenis, nes buvo nurodyti pirmos ir antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau nebuvo nurodytas ta pačia teismo nutartimi patvirtintas įkaito turėtojo, pasikreipusio dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, finansinis reikalavimas (7 474,40 Eur), kuris sudarė reikšmingą dalį visų ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų. Kaip minėta, 2022 m. vasario 23 d. iš Garantinio fondo R. Č. buvo išmokėta išmoka, padengianti visą šio trečiojo asmens turimą finansinį reikalavimą ieškovei, todėl teismas daro išvadą, kad minėtam trečiajam asmeniui negalėjo būti nežinoma, kad jis jau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo metu nebebuvo ieškovės kreditorius. Neabejotinai ši informacija turėjo būti žinoma R. Č. ir 2022 m. gegužės 2 d., kai jis pateikė atsiliepimą nagrinėjamoje byloje, todėl toks šio asmens procesinis elgesys vertinamas kaip teismo klaidinimas.

12.       Bankrutuojančios UAB „Farena“ nemokumo administratorė 2022 m. liepos 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti UAB „Farena“ bankrotą tyčiniu, kurį nulėmė įmonės buvusių vadovų (T. P., R. M. ir R. Č.) veiksmai. Prašymas teisme priimtas 2022 m. liepos 13 d., byla (Nr. eB2-2571-656/2022) šiuo metu dar nėra išnagrinėta. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-965-656/2022 nutarta bankrutuojančią UAB „Farena“ pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat nutarta palikti galioti 2022 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtintą kreditorių sąrašą, o minėtai nemokumo administratorei buvo pavesta atlikti likvidatoriaus funkcijas. Įrašo apie šios nutarties įsiteisėjimą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra. Taigi, kol minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, teismas negali pritarti atsakovo atstovės J. M.-P. teismo posėdyje nurodytiems argumentams, kad UAB „Farena“ yra likviduojama.

13.       Prašydama pripažinti transporto priemonės MB320 (ieškinyje rašymo apsirikimas – turėtų būti ML 320) sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, ieškovė nenurodė, kada sandoris buvo sudarytas, taip pat prie ieškinio nebuvo pridėta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau buvo pridėta UAB „Farena“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VK 2020-08-07, iš kurios matyti, kad UAB „Farena“ parduoda S. P. vieną automobilį Daimler Crysker (sąskaitoje tikėtinas rašymo apsirikimas – turėtų būti Daimler Crysler) ML320 už 6 750 Eur. PVM minėtoje sąskaitoje nebuvo išskirtas, o 6 750 Eur kaina buvo nurodyta, kad yra be PVM. Sąskaitą iš pardavėjo UAB „Farena“ pusės pasirašė R. Č., taip pat pasirašė ant sąskaitos ir pirkėja S. P. 

14.       Trečiasis asmuo S. P. pateikė teismui 2019 m. rugsėjo 10 d. Rankpinigių sutartį, kurios 1.1 punkte numatyta, kad pasirašydamos šią sutartį šalys patvirtina, kad jos yra sudariusios pardavėjui (UAB „Farena“) nuosavybės teise nepriklausančio, tačiau lizingu išperkamo automobilio Daimler Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo už 6 750 Eur sumą, sudarant įprastinę pirkimo pardavimo sutartį (pagrindinę sutartį). Šios sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad siekdama užtikrinti būsimos pagrindinės sutarties įvykdymą, pirkėja (S. P.) sumoka pardavėjui rankpinigius, kuriuos sudaro 3 000 Eur per 10 dienų nuo šios sutarties pasirašymo. Sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį sudarys iš karto, kai turtas bus išpirktas iš lizingo davėjo „UniCredit leasing“ Lietuvos filialo, gavus lizingo bendrovės leidimą įregistruoti automobilį. Šią sutartį iš UAB „Farena“ pusės pasirašė direktorius R. Č. Į bylą pateiktas UAB „Farena“ Kasos pajamų orderio kvitas serija KPO Nr. 3, iš kurio matyti, kad S. P. 2019 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo UAB „Farena“ 3 000 Eur (ūkinės operacijos turinys – „dalinė įmoka“). S. P. taip pat pateikė teismui UAB „Farena“ Kasos pajamų orderio kvitą serija KPO Nr. 3, iš kurio matyti, kad S. P. 2020 m. rugpjūčio 6 d. sumokėjo UAB „Farena“ 2 000 Eur (ūkinės operacijos turinys – „dalinė įmoka“). S. P. pateikė teismui ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB „Farena“ parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Daimler Chrysler ML320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), rida 222 000 km (toliau – ir Automobilis) už 6 750 Eur. Sutartis pasirašyta pirkėjos S. P., o pardavėjo UAB „Farena“ vardu sutartį pasirašė T. P., nurodydamas, kad yra įgaliotas asmuo. Ant sutarties uždėtas UAB „Farena“ antspaudas. Į bylą pateiktas ir UAB „Farena“ Kasos pajamų orderio kvitas serija KPO Nr. 4, iš kurio matyti, kad S. P. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sumokėjo UAB „Farena“ 1 750 Eur (ūkinės operacijos turinys – „galutinė įmoka“). Taigi, iš aptartų dokumentų matyti, kad sprendimą už 6 750 Eur parduoti S. P. tuo metu dar tik išperkamosios nuomos pagrindu valdomą Automobilį priėmė UAB „Farena“ tuometinis vienasmenis valdymo organas – direktorius R. Č., pasirašęs su S. P. rankpinigių sutartį ir dar 2019 m. rugsėjo 10 d. priėmęs į įmonės (UAB „Farena“) kasą 3 000 Eur už būsimą Automobilio pirkimo-pardavimo sandorį. Vėlesnę įmoką, kaip ir galutinę įmoką (2020 m. rugpjūčio 7 d., t. y. tą pačią dieną kai buvo pasirašyta Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu, kaip įgaliotu asmeniu) už Automobilį priėmė taip pat įmonės tuometinis vadovas R. Č. Byloje ieškovė taip pat neginčijo faktinės aplinkybės, kad S. P. 2020 m. rugpjūčio 7 d. galutinai atsiskaitė su UAB „Farena“ už įsigytą Automobilį.

15.       Į bylą pateikta 2017 m. liepos 4 d. tarp R. S., UAB „Farena“ ir SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu (toliau – ir Lizingo davėjas) sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 707065/00, iš kurios matyti, kad sutarties dalykas yra naudotas 2008 m. gamybos su 115 000 km rida lengvasis automobilis DaimlerChrysler ML 320 CDI 4Matic, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kaina 10 000 Eur (PVM neišskiriamas). Iš byloje esančio 2017 m. liepos 4 d. Tarpusavio reikalavimų įskaitymo akto matyti, kad UAB „Farena“ yra sumokėjusi R. S. dalį Automobilio kainos (2 000 Eur). Iš minėtos finansinio lizingo sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad finansuojama suma buvo 8 000 Eur 36 mėnesių laikotarpiui (iki 2020 m. liepos 31 d.). Kaip minėta, pagal Rankpinigių sutartį šalys susitarė, kad ginčo Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta tada, kai Automobilis jau bus išpirktas iš Lizingo davėjo. Į bylą pateiktas 2020 m. rugpjūčio 4 d. Pabaigos aktas prie Finansinio lizingo sutarties Nr. 707065/00, kurio 1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad UAB „Farena“ Lizingo davėjui tinkamai sumokėjo visus mokėjimus pagal sutartį, Lizingo davėjas laiko minėtą sutartį pasibaigusią. Pagal šio akto 2 punktą, Lizingo davėjas UAB „Farena“ perleido nuosavybės teisę į Automobilį. 2020 m. rugpjūčio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, kaip minėta, nurodyta, jog S. P. perka Automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Farena“. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas atsakovo argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovė negali reikalauti grąžinti tai, kas jai niekada nepriklausė, atmeta kaip nepagrįstus. Kokiomis lėšomis UAB „Farena“ išsipirko Automobilį nekeičia fakto, kad Automobilis 2020 m. rugpjūčio 4 d. buvo perleistas UAB „Farena“ nuosavybėn, o S. P. dėl Automobilio būsimo įsigijimo susitarė su UAB „Farena“, kuriai ir sumokėjo visą už Automobilį dar 2019 m. rugsėjo 10 d. susitartą kainą (6 750 Eur). 

16.       Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad atsakovas UAB „Farena“ direktoriumi buvo paskirtas (išrinktas) 2016 m. spalio 3 d., o jo kaip direktoriaus įgaliojimų paskutinė diena buvo 2019 m. birželio 14 d. Kaip minėta, UAB „Farena“ susitarė su S. P. dėl būsimo Automobilio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo 2019 m. rugsėjo 10 d., t. y. atsakovui jau nebūnant UAB „Farena“ vadovu (direktoriumi).

17.       Į bylą pateiktas UAB „Farena“ direktoriaus R. Č. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pasirašytas įgaliojimas, kuriuo įmonės vadovas įgaliojo įmonės vadybininką T. P. atstovauti įmonę valstybės ar savivaldybių įmonėse, notarų kontorose, VĮ Registrų centre, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filiale, VĮ Regitroje, santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis, įskaitant, bet neapsiribojant: 1) bendrovės vardu atlikti veiksmus, susijusius su Automobilio lizingo sutarties pabaigimo-pabaigos akto su SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas pasirašymo, 2) atlikti VĮ Regitroje visus veiksmus, susijusius su Automobilio išregistravimu ir perregistravimu; 3) atlikti Automobilio pardavimą ir perleidimą tretiesiems asmenims; 4) pasirašyti ir pateikti bei atsiimti dokumentus; 5) tvirtinti bei teikti bendrovės vardu kopijas; 6) duoti paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais kylančiais klausimais; 7) naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia CK. UAB „Farena“ taip pat įgaliojo T. P. įmonės vardu pasirašyti, gauti, pateikti visus dokumentus, reikalingus bet kokiam iš aukščiau paminėtų veiksmų atlikti. Įgaliojime nurodyta, kad jis galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. Taigi, atsakovas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu veikė kaip UAB „Farena“ įgaliotas atstovas, kuriam UAB „Farena“, be kita ko, pavedė atlikti Automobilio pardavimą ir perleidimą tretiesiems asmenims. Taigi, ieškovė dublike nepagrįstai teigia, kad atsakovas pagal įgaliojimą galėjo tik atstovauti įmonei, bet negalėjo sudaryti sandorių. Vykdydamas UAB „Farena“ direktoriaus pavedimą atlikti Automobilio pardavimą, atsakovas, kaip UAB „Farena“ vadybininkas, UAB „Farena“ vardu veikdamas pagal įgaliojimą, pasirašė minėtą Automobilio pardavimo S. P. sutartį. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad S. P. yra atsakovo mama. Iš minėto VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2016 m. spalio 4 d. Juridinių asmenų registre yra įregistruotas kaip UAB „Farena“ akcininkas. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad tuo metu atsakovui priklausė 1/5 dalis UAB „Farena“ akcijų. Taigi, UAB „Farena“ ginčo sandoriu pardavė Automobilį savo darbuotojo ir smulkiojo akcininko (atsakovo) motinai.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu

18.       CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje tokia įrodinėjimo pareiga teko ieškovei, kuri atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Automobilis ir po ginčijamo sandorio sudarymo toliau buvo naudojamas įmonės reikmėms. Ieškinyje nurodyta, kad tokią aplinkybę įrodo UAB „Eoltas“ 2020 m. spalio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 260812 ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0018635 už detales automobiliui Mercedes Benz. Ieškovė pridėjo prie ieškinio UAB „Rigeva“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Farena“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 21 Eur sumai, iš šios sąskaitos matyti, kad UAB „Farena“ nusipirko dvi tarpines (MB OM642 CDI). Ieškovė taip pat pateikė UAB „Vilniaus Eoltas“ 2020 m. spalio 28 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 19,47 Eur sumai, iš kurios matyti, kad UAB „Farena“ nusipirko vieną lemputę. Iš minėtų sąskaitų negalima daryti išvadų, kad minėtose sąskaitose nurodytos prekės buvo pirktos būtent UAB „Farena“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. parduotam Automobiliui, tačiau net jei šios prekės buvo skirtos UAB „Farena“ darbuotojo ir smulkiojo akcininko mamai parduotam Automobiliui, tai savaime nereiškia, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad S. P. už Automobilį UAB „Farena“ sumokėjo visą sutartą kainą 6 750 Eur, t. y. iš savo pusės visiškai įvykdė sandorį. Sudaryta sutartis (ginčijamas sandoris) buvo išviešintas jį įregistruojant VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale, kiek vėliau S. P. su akcine bendrove „Lietuvos draudimas“ sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, t. y. minėtą Automobilį apdraudė. Tai, kad trečiasis asmuo S. P. savo nuožiūra disponuodama savo turtu galėjo leisti juo naudotis atsakovui ar kitiems asmenis, savaime nereiškia, kad S. P., sumokėjusi už Automobilį UAB „Farena“ 6 750 Eur nesiekė į minėtą Automobilį įgyti nuosavybės teisių, atitinkamai, taip pat nereiškia, kad UAB „Farena“ nesiekė parduoti minėto Automobilio tam, kad įgyti piniginių lėšų. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas tik dėl akių.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu

19.       CK 1.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (CK 2.74, 2.83–2.85 straipsniai). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012; kt.).

20.       Ieškovė, įrodinėdama šį sandorio ginčijimo pagrindą, nurodė, kad UAB „Farena“ veiklos tikslas pagal įstatus yra gauti pelno vykdant ūkinę komercinę veiklą. Pasak ieškovės, Automobilio perleidimas su akcininku susijusiam asmeniui prieštarauja tokiam tikslui ir lemia nuostolį. Be to, pasak ieškovės, buvo ekonomiškai nepagrįsta rinkos kaina, nepagrįstas sandorio reikalingumas. Ieškovė taip pat nurodė, kad sandoris buvo sudarytas siekiant pasisavinti įmonei priklausantį automobilį. Šiuo aspektu pirmiausiai pastebėtina, kad sandorį sudarė privatus juridinis asmuo (UAB „Farena“). Sandoriu privatus juridinis asmuo nutarė parduoti Automobilį, o ne jį pasisavinti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad sandoris prieštaravo UAB „Farena“ tikslui siekti pelno. Transporto priemonės pardavimas su akcininku susijusiam asmeniui pats savaime pelno siekimo tikslui neprieštarauja ir pats savaime nelemia nuostolio. Tokie ieškinio argumentai teismo atmetami kaip nepagrįsti. Teismui nėra suprantami ieškinio argumentai dėl ekonomiškai nepagrįstos rinkos kainos, tačiau ieškinio argumentai dėl to, kad Automobilio vidutinė rinkos vertė pardavimo dieną galėjo būti apie 11 000 Eur teismo atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad dar 2017 m. liepos 4 d. Automobilis buvo nupirktas už 10 000 Eur, todėl po 3 metų Automobilio eksploatavimo (eksploatavimo faktas matomas iš ridos duomenų pokyčio) jo rinkos vertės pakilimas nebūtų logiškas. Ieškovė nurodė, kad vidutinė tokio paties automobilio rinkos vertė ieškinio pareiškimo dieną yra 8 400 Eur, tačiau toks argumentas nėra pagrįstais skaičiavimais ir į bylą pateiktais įrodymais. Ieškinyje, kaip minėta, nurodyta, kad Automobilis buvo perleistas ne už rinkos kainą pažeidžiant bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, tačiau pažymėtina, kad UAB „Farena“ nei 2019 m. rugsėjo 10 d., kai buvo pasirašyta Rankpinigių sutartis, nei 2020 m. rugpjūčio 7 d., kai buvo pasirašyta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, nebuvo bankrutuojanti. Kaip minėta, UAB „Farena“ nemokumas teismo buvo konstatuotas ir bankroto byla iškelta 2021 m. rugsėjo 27 d. (nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 6 d.), t. y. daugiau kaip po metų nuo ginčijamo sandorio sudarymo. Įrodymų, kad Automobilis buvo parduotas S. P. ženkliai mažesne nei tuo metu buvusi analogiškų arba labai panašių automobilių kaina rinkoje, taip pat įrodymų, kad tuo metu UAB „Farena“ finansinė padėtis faktiškai atitiko nemokios įmonės būklę ieškovė nepateikė. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamas sandoris, t. y. 2008 metų gamybos Automobilio (DaimlerChrysler ML 320 CDI 4Matic) pardavimas už 6 750 Eur, buvo priešingas UAB „Farena“ tikslams ar juo labiau, kad kita sandorio šalis (S. P.), sudarydama ginčijamą sandorį, veikė nesąžiningai.

Dėl ieškovės laikymo sandorį niekiniu CK 1.80 straipsnio pagrindu

21.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad sandoris prieštarauja CK 2.87 straipsnyje nustatytoms juridinio asmens valdymo organo nario fiduciarinėms pareigoms juridiniam asmeniui, t. y. pareigai veikti išimtinai juridinio asmens interesais. Nagrinėjamu atveju ginčijamą sandorį sudarė juridinio asmens (UAB „Farena“) valdymo organas direktorius (R. Č.), veikdamas per įgaliotą atstovą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo juridinio asmens valdymo organu, minėtas CK 2.87 straipsnis jam netaikytinas. Taigi, ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad ginčijamas sandoris yra niekinis, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovės ieškinio argumentai, susiję su tuo, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą (CK 6.9301 straipsnis), teismo nevertinami atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nemokumo administratorė neturi teisės šiuo pagrindu reikšti ieškinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu Pauliano ieškinio pagrindu (CK 6.66 straipsnis)

22.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Byloje ieškovė neįrodinėja, kad dėl Automobilio pardavimo UAB „Farena“ tapo nemoki, taip pat ieškovė neįrodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu (2020 m. rugpjūčio 7 d.) UAB „Farena“ jau buvo nemoki. Ieškinyje tvirtinama tik tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas neabejotinai žinojo apie įmonės patiriamus finansinius sunkumus ir gręsiantį bankrotą. Pasisakant dėl to, kad ginčijamu sandoriu buvo kitaip pažeistos kreditorių teisės, pažymėtina, kad UAB „Farena“ dar 2019 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą už 6 750 Eur parduoti Automobilį, t. y. sudaryti ginčijamą sandorį su S. P. tada, kai Automobilis bus išpirktas iš Lizingo davėjo. Šis verslo sprendimas lėmė, kad UAB „Farena“ gavo 3 000 Eur dydžio rankpinigius, t. y. įmonė, iš esmės pati dar neturėdama nuosavybės teisių į Automobilį, jau gavo beveik pusę ateityje numatomo parduoti Automobilio kainos ir galėjo šiais pinigais disponuoti. Ieškinyje dėstomos aplinkybės apie sandoriu neatlygintinai perleidžiamus įmonės, kuri dėl finansinių sunkumų pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, prekių ženklus ir domenų vardus, kurie turi tam tikrą materialią vertę, neabejotinai pažeidžiančius kreditorių teises ir interesus, nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl teismas dėl šių argumentų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinų Pauliano ieškinio sąlygų, t. y., kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, ieškinio prašymas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas ieškovės argumentų dėl to, kad R. Č. nemokumo administratorei neperduoda visų UAB „Farena“ dokumentų, nevertina kaip nesusijusių su ginčo dalyku.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

23.       Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tenkinti ieškovės reikalavimą dėl Automobilio pirkimo-pardavimo sandorio (2020 m. rugpjūčio 7 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties) pripažinimo negaliojančiu nėra pagrindo, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

24.       Atsakovas prašė iš nemokumo administratorės priteisti 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką, įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios įmonės administravimo išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012, 2013 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-700/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovės nemokumo administratorės prievolė sumokėti atsakovui bylinėjimosi išlaidas atsirado po bankroto bylos UAB „Farena“ iškėlimo, todėl šių išlaidų paskirtis yra atsakovo, kuris buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ieškovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, iniciatyva, bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų, teismui konstatavus bankrutuojančios UAB „Farena“ nemokumo administratorės pareikšto reikalavimo nepagrįstumą, kompensavimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ši ieškovės piniginė prievolė sumokėti atsakovui bylinėjimosi išlaidas atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį, todėl šios išlaidos priskirtinos įmonės bankroto administravimo išlaidoms.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Farena“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Farena“ (juridinio asmens kodas 125171832) atsakovui T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 943,80 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, atlyginant šias išlaidas iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Farena“ bankroto administravimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                                                      Enrika Janušonienė