Civilinė byla Nr. e2-3152-1088/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03154-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 8 d.

  Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Bulavaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aldis LT“ atstovui advokato padėjėjui Tadui Vilčinskui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Brigantine“ atstovui advokatui Aleksandr Gogolev,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aldis LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Brigantine“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.               Ieškovės reikalavimų, atsakovės atsikirtimų argumentai

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Aldis LT“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Brigantine“ (toliau – atsakovė) 600,00 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje, dublike, rašytiniuose paaiškinimuose ir ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė atliko žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo darbus, už kuriuos ieškovė atsakovei išrašė 2019 m. gegužės 7 d. sąskaitą faktūrą ALP Nr.0038. Ši sąskaita buvo išsiųsta atsakovės vadovei (duomenys neskelbtini) į jos elektroninį paštą, tačiau sąskaita nėra apmokėta, atsakovė vengia bendradarbiauti. Atsakovei paslaugos suteiktos, jos priimtos, todėl atsakovė privalo už atliktas paslaugas atsiskaityti.

2.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime, triplike, rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad ieškinys pareikštas nesant jokio pagrindo, atsakovė neužsakinėjo pas ieškovę paslaugų už kurias prašoma priteisti skolą. Ieškovė nepateikė jokių šalių tarpusavio sutartinius santykius pagrindžiančių tiesioginių įrodymų, o pateikti netiesioginiai įrodymai yra nepakankami ir neatitinkantys ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių. Nesant įrodytu, jog šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, atsakovei nekyla pareiga atsisakyti pagal ieškovės išrašytą sąskaitą.   

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

Ieškinys atmetamas

II.       Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).

4.       Ieškovė reikalavimą grindė atsakovei išrašyta 2019 m. gegužės 7 d. sąskaita faktūra Nr. APL 0038. Sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, tačiau vien šio dokumento išrašymo faktas nepatvirtina suteiktų paslaugų fakto bei nepagrindžia prašomos priteisti skolos dydžio. Kai reikalavimai yra grindžiami sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ­– CPK) 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). CPK 178 straipsnyje, reglamentuojančiame įrodinėjimo pareigą, nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog dėl sąskaitoje faktūroje nurodytos  paslaugos atlikimo ir jos kainos buvo sutarta su atsakove, jos atsakovei buvo faktiškai suteiktos (CPK 12 straipsnis).

5.       Ieškovė detalizuodama sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas – tarpininkavimas (pastaba: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas), ieškinyje ir dublike nurodė, kad atsakovei buvo atlikti žemės sklypo, unikalus, formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo darbai. Vėliau rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė jau nurodė, kad nesudarinėjo jokių sutarčių dėl šio projekto įgyvendinimo, nerengė projekto, o tik kuravo darbus tarp įmonių, vykdančių šį projektą, rinko dokumentus, derino sklypų linijas tarp sklypų savininkų, mokėjo už darbus, rinko parašus, organizavo susirinkimus, šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė jokių įrodymų neteikė, teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad papildomų įrodymų neteiks. Ieškovės atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad tarpininkavimas apėmė tokius ieškovės atliktus darbus – ieškovė organizavo žemės sklypų savininkų susirinkimus, dokumentų pasirašymą, sutarčių projektų derinimą su žemės sklypų savininkais; ieškovės suteiktos paslaugos sudarė apie 80 procentų visų pertvarkymo projekto parengimo darbų. Ieškovės nuomone, atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškove patvirtina tai, jog visi dalininkai buvo informuoti, kad gaus iš ieškovės sąskaitas už tarpininkavimą po projekto įgyvendinimo, viso buvo išrašyta 19 sąskaitų bendrai 9 800 Eur sumai, visi dalininkai, išskyrus ieškovę, yra atsiskaitę. Ieškovės teigimu, atsakovė gavo ieškovės paslaugas, kadangi varžytinėse įsigijo tik dalį žemės sklypo, o po notarinio žemės sklypo atidalijimo sutarties patvirtinimo, atsakovei atiteko atskiras žemės sklypas, todėl šį turtą galėjo žymiai brangiau perparduoti. 

6.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas pripažino, kad žemės sklypų performavimo į atskirus žemės sklypus planas buvo rengiamas 2018 metais. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė įsigijo 2019 m. kovo 5 d. varžytinių akto Nr. 1 pagrindu, Turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis sudaryta 2019 m. gegužės 7 d. Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. notarės, tvirtinusios 2019 m. gegužės 7 d. Turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartį, pateikto rašto matyti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas patvirtintas 2018 m. rugsėjo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos Kauno rajono vedėjo įsakymu. Ieškovė ieškinio pagrįstumą įrodinėjo atstovo paaiškinimais, 2019 m. gegužės 7 d. sąskaita faktūra, panaudotų sąskaitų faktūrų registracijos žurnalo išrašu, 2019 m. gegužės 7 d. turto atidalijimo sutarties, pavirtintos Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės, sudarymo faktu, tačiau šie įrodymai aukščiau nurodytų įrodymų kontekste neteikia pagrindo pripažinti, nei kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl ieškovės nurodomų tarpininkavimo paslaugų atsakovei teikimo už 600,00 Eur, nei šių paslaugų atsakovei suteikimo fakto (CPK 183, 185 straipsniai). Ieškovės atstovo argumentas, kad turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartį pasirašė atsakovės direktorė, todėl ji turėjo suprasti, kas toliau bus, t. y. kad turės atsiskaityti su ieškove, ieškinio reikalavimo taip pat neįrodo.

7.       Remiantis kasacinio teismo praktika, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015), teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

8.       Teismas ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė tarp šalių susiklosčiusių paslaugų teikimo teisinių santykių fakto ir kad 2019 m. gegužės 7 d. sąskaitoje faktūroje ALP Nr.0038 nurodytos paslaugos – tarpininkavimas, atsakovei buvo suteiktos. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad ieškovė neįrodė reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinys atmetamas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

9.       Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstą ieškinį skirti ieškovei baudą. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 95 straipsnyje numatytų teisinių padarinių už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymui turi būti nustatytos dvi būtinos sąlygos: veiksmų neteisėtumas ir šalies nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008). Teismo vertinimu, kreipimosi su ieškiniu į teismą faktas ar ieškinio reikalavimų pripažinimas nepagrįstais patys savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kaip sąlygos taikyti procesinę sankciją. Byloje nenustatyta ieškovės veiksmuose piktnaudžiavimo procesine teise reikšti ieškinį fakto, todėl atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą atmetamas.

10.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistina 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžia pateikta sąskaita ir jos apmokėjimą patvirtinantys įrodymai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 6 punktas, 98 straipsnis).

11.       Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteisiamos 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Atmesti atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aldis LT“, juridinio asmens kodas 304259380, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Brigantine“,  juridinio asmens kodas 302828025,  1 815,00 Eur  (vieną tūkstantį  aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aldis LT“, juridinio asmens kodas 304259380, valstybei 5,37 Eur (penkių eurų ir 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

              Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                    Edita Vitonė