Civilinė byla Nr.2-2013-381/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00129-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“ 2016 m. gegužės 12 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimų pripažinimo negaliojančiais, suinteresuoti asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Ignalinos statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Indebt“, S. Z., V. P..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi UAB „Ignalinos statyba“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Baklis“. Teismo nutarties dalis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2013 m. birželio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartimi BUAB „Ignalinos statyba“ administratoriumi paskirta UAB „Ius Positivum“. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi UAB „Ignalinos statyba“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Pareiškėja VĮ Turto bankas 2016 m. birželio 1 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti  BUAB „Ignalinos statyba“ 2016 m. gegužės 12 d. kreditorių komiteto posėdžio trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus, teismo iniciatyva nustatyti, kad laikotarpiu nuo UAB „Ignalinos statyba“ bankroto bylos iškėlimo iki išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) bendrovės administravimo išlaidoms skiriama 100 000 Eur (su mokesčiais), iš jų administratoriaus atlyginimui – 60 000 Eur (su mokesčiais).
3. Skundžiamu darbotvarkės trečiuoju klausimu nutarta laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki tol, kol nesumažės administratoriaus atliekamų ir atliktinų darbų apimtis, patvirtinti 3 223,47 Eur / mėn. (be mokesčių) administravimo išlaidų sąmatą. Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti administratoriaus pateiktą pajamų – išlaidų ataskaitą už laikotarpį nuo bendrovės bankroto bylos iškėlimo iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Vadovaujantis administratoriaus pateikta informacija 2015 m. rugpjūčio 31 d. administravimo išlaidos sudarė 147 723 Eur (su mokesčiais), iš kurių administratoriaus atlyginimas – 60 692,21 Eur (2 288 Eur / mėn.). Pareiškėja nurodė, jog, įvertinus tai, kad bankroto proceso metu prognozuojama gauti 208 659 Eur lėšų, o bankroto administravimo procedūros gali užtrukti dar iki 18 mėnesių, bendra administravimo išlaidų sąmata už visą bendrovės administravimo laikotarpį sudarytų 217 930,20 Eur, iš jų vien administratoriaus atlyginimas sudarytų 95 575,13 Eur, todėl administravimo išlaidoms būtų sunaudojamos visos įmonės bankroto metu gautos lėšos.
4. Pareiškėjos teigimu, tokios administravimo išlaidos yra neprotingos ir neadekvačios. Įmonės bankroto procedūra iš esmės nėra sudėtinga ar reikalaujanti daug laiko, finansinių sąnaudų. Didžioji gautinų lėšų dalis yra iš nekilnojamo turto pardavimo, kilnojamas turtas – įranga, yra bevertis ir priimtas sprendimas jį parduoti į metalo laužą ar nurašyti. Ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu nustatytas administratoriaus atlyginimas mėnesiui yra per didelis, net didesnėse įmonėse, kurių kreditore buvo VĮ Turto bankas, administratorių atlyginimai buvo mažesni. Prioritetas turi būti teikiamas atlyginimo administratoriui nustatymui fiksuota suma, nes tokiu būdu bankroto administratorius yra motyvuojamas kuo operatyviau užbaigti visas bankroto procedūras, o ne jas vilkinti, siekiant gauti didesnį atlyginimą.
5. Pareiškėja nurodė, kad iš esmės analogiški klausimai BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių komitete sprendžiami ne pirmą kartą. Nors įsiteisėjusiomis teismų nutartimis buvo panaikinti bendrovės kreditorių komiteto nutarimai dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, administratorius ir toliau siekia, jog jam palankūs sprendimai būtų priimami šališkų kreditorių komiteto narių valia.
6. VĮ Turto bankas 2016 m. kovo 22 d. paprašė sušaukti BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių susirinkimą, kadangi komitete visi sprendimai priimami tik trijų kreditorių komiteto narių, kurių bendras reikalavimas sudaro 14,69 procentų visų kreditorių finansinių reikalavimų, ir visus ginčytinus klausimus spręsti susirinkime, tačiau administratorius atsisakė tai padaryti. Teismui yra pagrindas ginant viešąjį interesą savo iniciatyva nustatyti BUAB „Ignalinos statyba“ administratoriui mokėtiną administravimo išlaidų sumą. Ginčijamas nutarimas pažeidžia pareiškėjos – antros eilės kreditorės, atstovaujančios valstybę, interesus, nes ji praras galimybę gauti pinigines lėšas, kurios galėtų būti skiriamos visų bendruomenės narių poreikiams tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjos VĮ Turto banko skundą atmetė.
8. Patikrinęs, ar ginčo atveju buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių komiteto narių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, teismas pažeidimų nenustatė (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis, 24 straipsnio 1 dalis).
9. Teismas pažymėjo, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies redakcija, nustato, jog administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai gali būti viršyti tik tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas arba teismas pritaria administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą. Jeigu kreditorių susirinkimas sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas, įvertinęs atliktų išlaidų ir prisiimtų įsipareigojimų būtinumą, pobūdį, jų atitiktį įmonės ir kreditorių interesams ir kitas svarbias aplinkybes.
10. Nustatęs, kad BUAB „Ignalinos statyba“ administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta bendrovės 2013 m. gruodžio 4 d. pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimu, kad ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo yra kilęs nuo 2014 m. lapkričio 13 d. kreditorių komiteto posėdžio ir du kartus nagrinėtas teisme bei abu kartu klausimas grąžintas kreditorių komitetui  svarstyti iš naujo, teismas sprendė, kad šiam ginčui spręsti nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigalioję ĮBĮ 36 straipsnio pakeitimai netaikomi.
11. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusi ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis nustatė, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą.
12. Teismas nustatė, kad 2016 m. gegužės 12 d. kreditorių komiteto posėdyje už skundžiamus nutarimus balsavo trys iš keturių kreditorių komiteto narių, t. y. kreditorių komiteto narių dauguma; trečiuoju darbotvarkės klausimu kreditoriai balsavo už bankroto administratoriaus pateiktą pasiūlymą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki tol, kol nesumažėjus administratoriaus atliekamų ir atliktinų darbų apimčiai, patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nebus pakeista, sumažinti BUAB „Ignalinos statyba“ 2013 m. gruodžio 4 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą 30 procentų bei administravimo išlaidoms skirti šias sumas: administravimo paslaugoms – 1 601,60 Eur + PVM / mėn., teisinėms paslaugoms – 912,30 Eur + PVM / mėn., kitoms administravimo išlaidoms – 709,57 Eur + PVM / mėn.; ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti pajamų – išlaidų ataskaitą už laikotarpį nuo bankroto bylos UAB „Ignalinos statyba“ iškėlimo iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.
13. Teismas nustatė, kad bankroto administratorius kreditorių komitetui pateikė detalią BUAB „Ignalinos statyba“ administravimo išlaidų sąmatą, kurioje nurodė numatomų patirti išlaidų pobūdį, dydį bei jų būtinybę, taip pat atliktų ir atliktinų darbų mastą, vykdant įmonės bankroto procesą; teikdamas tvirtinti pajamų – išlaidų ataskaitą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., iš kurios matyti, kad administravimo išlaidos už minėtą laikotarpį sudaro 147 723 Eur, administratorius kiekvienam kreditorių komiteto nariui pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas sprendė, kad jų pakanka įrodyti prašytų patvirtinti administravimo išlaidų pagrįstumą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad bankroto bylos iškėlimo dienai įmonė turėjo 33 nekilnojamojo turto objektus, 8 transporto priemones bei kitą kilnojamąjį turtą. Šiuo metu neparduoti BUAB „Ignalinos statyba“ priklausantys 4 nekilnojamojo turto objektai, 5 transporto priemonės; administratorius iniciavo 10 teisminių ginčų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą dienai įmonė turėjo 27 debitorius, iš kurių 6 iki šiol nėra įvykdę savo įsipareigojimų, dėl to administratorius privalės imtis atitinkamų veiksmų dėl skolų išieškojimo teismine tvarka. Įmonės administravimui yra reikalingos pakankamai didelės lėšos ryšio, transporto, kanceliarinių prekių, turto saugojimo, tvarkymo ir priežiūros išlaidoms bei teisinėms paslaugoms. Įvertinęs paminėtus duomenis ir tai, kad UAB „Ignalinos statyba“ bankroto byloje yra patvirtinti 161 kreditoriaus finansiniai reikalavimai, įmonės dokumentų kiekis yra labai didelis, įmonė turi debitorių, neparduoto turto, kurio pardavimą turi vykdyti administratorius, atsižvelgęs į tai, kad dėl vykusių ir vykstančių teisminių ginčų, bankroto administravimo darbų apimtis ir mastas buvo ir vis dar yra didelis, teismas sprendė, kad skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra pagrįsta ir adekvati. Įvertinęs darbą, kurį turėjo atlikti bankroto administratorius, teismas konstatavo, kad kreditorių komiteto nustatytas administratoriaus atlyginimas atitiko protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, užtikrino tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą.
14. Pareiškėja, nesutikdama su bankroto administratoriaus pateiktu nutarimo projektu trečiuoju darbotvarkės klausimu, pateikė savo pasiūlymą nuo bankroto bylos UAB „Ignalinos statyba“ iškėlimo iki išregistravimo iš JAR administravimo išlaidoms skirti 100 000 Eur (su mokesčiais), iš jų administratoriaus atlyginimui – 60 000 Eur (su mokesčiais). Šis pasiūlymas taip pat buvo svarstomas kreditorių komiteto posėdyje, tačiau pareiškėja nepagrindė siūlomų administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui dydžio. Pareiškėjos argumentai, kad nustatytas administratoriaus atlyginimas mėnesiui yra per didelis, nes net didesnėse įmonėse, kurių kreditore buvo pareiškėja, administratorių atlyginimai buvo mažesni, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis). Kadangi kreditorių nutarimas 3 darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo priimtas kreditorių komiteto narių daugumos balsais, laikantis ĮBĮ nuostatų, teismas sprendė, kad naikinti jo nėra pagrindo.
15. Teismas pažymėjo, kad reikalaudama panaikinti BUAB „Ignalinos  statyba“ kreditorių komiteto posėdžio ketvirtuoju klausimu priimtą nutarimą, pareiškėja nenurodė jokių tokį reikalavimą pagrindžiančių argumentų ir aplinkybių, dėl kurių skundžiamas nutarimas galėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas (CPK 178 straipsnis). Teismas sutiko su bankroto administratoriaus atsiliepimo į skundą argumentu, kad vadovaujantis teismų praktika, kreditorių susirinkimas administratoriui nustatytą atlyginimą gali keisti tik į ateitį, todėl kreditorių nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, priimto kreditorių komiteto narių daugumos balsais, naikinti nėra pagrindo.
16. Teismas nurodė, kad pareiškėja, trečią kartą teikdama iš esmės analogišką skundą, pati vilkina bankrutavusios įmonės bankroto procesą, dėl besitęsiančių ginčų didėja administravimo išlaidos, dėl to nukenčia visų kreditorių interesai. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie kreditorių komiteto narių, balsavusių už ginčijamus nutarimus, nesąžiningą elgesį. Be to, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad administratorius piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimus. Ankstesni kreditorių komiteto nutarimai administravimo išlaidų sumažinimo klausimu buvo panaikinti, kadangi siūlomos administravimo išlaidų sąmatos nebuvo tinkamai pagrįstos, ir perduoti komitetui svarstyti iš naujo. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Pareiškėja VĮ Turto bankas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti bei teismo iniciatyva nustatyti, kad nuo bankroto bylos iškėlimo iki išregistravimo iš JAR BUAB „Ignalinos statyba“ administravimo išlaidoms skiriama 100 000 Eur (įskaitant mokesčius), iš jų administratoriaus atlyginimui – 60 000 Eur (įskaitant mokesčius). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 36 straipsnio 2, 4 dalių nuostatas bei pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos kilęs iki ĮBĮ 36 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo, todėl šiai procedūrai nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigalioję ĮBĮ 36 straipsnio pakeitimai netaikomi. Skundžiami nutarimai priimti 2015 m. gegužės 12 d., t. y. jau galiojant ĮBĮ 36 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatoms, suteikiančioms teismui teisę esant ginčui savo nuožiūra išspręsti šį klausimą ir nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-655-798/2016 išnagrinėjęs BUAB „Ignalinos statyba“ skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjos skundas dėl BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių komiteto nutarimų dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo panaikinimo, įpareigojo administratorių skundžiamais klausimais sušaukti kreditorių susirinkimą, tačiau administratorius šio įpareigojimo neįvykdė.
3. Nors teismas bankroto bylose turėtų būti aktyvus ir ginti viešąjį interesą, tačiau skundžiama nutartimi nebuvo įvertintas ankščiau nurodytų aplinkybių visetas. Skundžiamoje nutartyje nenurodyti motyvai, dėl kurių pareiškėjos pateikti įrodymai buvo atmesti. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį: teismo išvados nenuoseklios ir prieštaringos, sprendimas nepagrįstas jokiais įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. teismas nenurodė argumentų, dėl kurių vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė.
4. Teismas tinkamai neįvertino, kad nagrinėjamas ginčas susijęs su bankroto teisiniais santykiais, o bankroto administratorius yra suinteresuotas tik savo, kaip verslo subjekto, o ne kreditorių interesų gynimu. Tai patvirtina šios aplinkybės: ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos kyla jau trečią kartą, administratorius atsisako ginčytinų klausimų sprendimą perduoti spręsti aukštesniam kreditorių valdymo organui – kreditorių susirinkimui, grąžindamas iš naujo kreditorių komitetui svarstyti administravimo išlaidų klausimą, administratorius neišsprendžia ginčo, nes ir administravimo išlaidoms nustatoma ne fiksuota, o su periodinėmis išmokomis susieta sąmata.
5. Iš esmės analogiškoje byloje, kurioje VĮ Turto bankas skundė administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidas, pateikus skundą trečią kartą dėl nutarimų, priimtų po 2016 m. gegužės 1 d., teismas vadovavosi ĮBĮ 36 straipsnyje nustatyta sprendimo teise ir savo nuožiūra patvirtino VĮ Turto banko prašytą administravimo išlaidų sąmatą (Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2142-436/2016).
6. Pareiškėjos prašoma patvirtinti administravimo išlaidų sąmata yra adekvati BUAB „Ignalinos statyba“ administratoriaus darbo krūviui – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto masei, teisminiams procesams, įmonės finansinių dokumentų sutvarkymui etc.
7. Vadovaujantis administratoriaus kreditorių komiteto 2016 m. gegužės 12 d. susirinkime pateikta informacija, administravimo išlaidos 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 147 723 Eur. Šios išlaidos susidarė per dvejus bankroto administravimo metus. Skundo pateikimo dieną įmonės patvirtintų ir nepatenkintų pirmos eilės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 78 373,02 Eur, antros eilės – 267 361,94 Eur, trečios eilės – 634 788,59 Eur. Likęs neparduotas įmonės turtas – pastatas, esantis Aukštaičių g. 4, Ignalinoje. Bendros prognozuojamos gauti BUAB „Ignalinos statyba“ lėšos – 208 659 Eur: 153 535 Eur iš nekilnojamojo turto pardavimo, 53 565 Eur iš debitorių ir 1 560 Eur iš nuomos. Įvertinus tai, kad skundžiamu nutarimu patvirtinta 3 223,47 Eur / mėn. (be mokesčių) administravimo išlaidų sąmata, o bankroto procedūros gali užsitęsti dar iki 18 mėnesių, bendra administravimo išlaidų sąmata už visą laikotarpį sudarytų 217 930,20 Eur (su mokesčiais), iš jų vien administratoriaus atlyginimas – 95 575,13 Eur. Tokiu atveju kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui lėšų neliktų. Akivaizdu, kad tokios administravimo išlaidos yra neprotingos ir neadekvačios. UAB „Ignalinos statyba“ bankroto procedūra iš esmės nėra sudėtinga ar reikalaujanti daug laiko, finansinių sąnaudų – didžioji dalis gautinų lėšų yra iš gamybinės bazės pardavimo, veiklos po bankroto bylos iškėlimo įmonė nevykdė.
8. Sprendžiant atlyginimo administratoriui nustatymo būdo pasirinkimo klausimą prioritetas turi būti teikiamas atlyginimo nustatymui fiksuota suma. Tokiu būdu išvengiama grėsmės kreditorių interesų pažeidimui ir administratorius motyvuojamas kuo operatyviau užbaigti visas bankroto procedūras, o ne jas vilkinti, siekiant kuo ilgesnį laikotarpį gauti fiksuoto dydžio mėnesinį atlyginimą. Tokios pozicijos laikosi ir įstatymo leidėjas. Ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 20 d. parengtame ĮBĮ ir kitų įstatymų pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Tarptautinio valiutos fondo nuomone, susiformavusi praktika nustatyti mėnesinį administratoriaus atlyginimą skatina vilkinti bankroto procesus.
9. Kelis ar keliolika kartų didesnėse įmonėse, kurių kreditore buvo pareiškėja, administratorių atlyginimai buvo žymiai mažesni nei nustatytas nagrinėjamoje byloje, pavyzdžiui UAB „Šiaulių aerouostas“ balansinė turto vertė 32 mln. Eur, AB „Šilkas“ – 12 mln. Eur, AB „Lietuvos tara“ – 7 mln. Eur, AB „Kuro aparatūra“ – 29 mln. Eur, tačiau nei vienoje iš jų administratoriaus atlyginimas neprilygo 95 575,13 Eur BUAB „Ignalinos statyba“ administratoriaus atlyginimui. BUAB „Ignalinos statyba“ turtas nėra specifinis, kaip kad AB „Lietuvos tara“, šis turtas skirtas sandėliavimui ir ofisams, nėra specifinės ir šios įmonės bankroto procedūros lyginant su anksčiau nurodytomis įmonėmis.
10. Teismas nurodė, kad VĮ Turto banko argumentai, kad net ir didesnėse įmonėse administratorių atlyginimai yra mažesni, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais. CPK 225 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismui, priėmusiam ieškinį, tenka pareiga prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti. Be to, pareiškėjos nurodytų įmonių bankroto bylos yra viešos, fiksuotos tiek teismų informacinėje sistemoje LITEKO, tiek www.bankrodep.lt tinklapyje, tačiau teismas, nors ir turėdamas pareigą būti aktyvus, nei pats išsireikalavo reikalingos informacijos, nei tikslino pareiškėjos įrodinėjimo pareigą.
11. Aplinkybė, kad ginčijami nutarimai komitete priimti formalia balsų dauguma, neatima didžiausio kreditoriaus teisės ginti savo interesus. Pažymėtina, kad ginčo atveju kiti kreditorių komiteto nariai yra pirmos ir trečios eilės kreditoriai, bankroto procese pritariantys visiems administratoriaus pasiūlymams ir tokius jų sprendimus teismai susijusiose bylose jau yra panaikinę (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-904-413/2016).
12. Administratoriui palankūs sprendimai priimami darbuotojų atstovo S. Z. (7,85 proc.), įkaito turėtojo UAB „Indebt“ (1,71 proc.) ir trečios eilės kreditoriaus V. P. (5,13 proc.) balsais. Paminėti kreditoriai yra šališki ir priima tik administratoriui, bet ne įmonei ir visiems kreditoriams naudingus sprendimus. Darbuotojų atstovų reikalavimai didžiąja dalimi dengiami iš Garantinio fondo lėšų, įkaito turėtojas turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto, o trečios eilės kreditoriai nepretenduoja į savo reikalavimų patenkinimą bet kokiu atveju, nes net nustačius VĮ Turto banko prašomą administravimo išlaidų sąmatą, lėšų likučio pakaktų tik daliniam antros eilės kreditorių reikalavimų patenkinimui.

18. Suinteresuotas asmuo BUAB „Ignalinos statyba“ atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šioje byloje ginčas kilęs dėl bankroto procedūros, pradėtos dar 2013 m. gruodžio 4 d. Atsižvelgiant į tai bei aplinkybę, kad nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija turi būti taikoma tik toms įmonių bankroto procedūros, kurios buvo pradėtos nuo 2016 m. gegužės 1 d., konstatuotina, kad neegzistuoja absoliučiai joks teisinis pagrindas taikyti nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusius ĮBĮ 36 straipsnio pakeitimus.
2. Jei vis dėlto teismas nepagrįstai manytų, kad administravimo išlaidų sąmatos dydžio nustatymas ir vėlesnis jo dydžio pakeitimas negali būti laikomi viena bendra procedūra, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo yra kilęs nuo 2014 m. lapkričio 13 d. – klausimas dėl kreditorių komitete priimtų nutarimų, susijusių su administravimo išlaidų sąmatos dydžio pakeitimu, pagrįstumo buvo du kartus nagrinėtas teisme, abu šiuos kartus grąžintas iš naujo svarstyti kreditorių komitetui.
3. Pareiškėja skunde nurodė, kad tariamai analogiškoje byloje Nr. B2-2142-436/2016 Kauno apygardos teismas vadovavosi nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija ir savo nuožiūra patvirtino administravimo išlaidų sąmatą. Pareiškėja kartu su skundu nepateikė paminėtos nutarties kopijos, o teismų informacinėje sistemoje LITEKO paminėtas procesinis sprendimas nėra paskelbtas, todėl laikytina, kad pareiškėja neįrodė nurodyto skundo argumento. Pažymėtina ir tai, kad teisinę galią turi tik įsiteisėjusios teismo nutartys. Skunde nurodytos Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas bus peržiūrėtas apeliacine tvarka, nes teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. priėmė atskirąjį skundą, kuriuo prašoma panaikinti paminėtą procesinį sprendimą.
4. Pareiškėja visiškai neadekvačiai vertina BUAB „Ignalinos statyba“ bankroto procesą, administratoriaus jau atliktus, atliekamus ir ateityje atliktinus būtinus bankroto administravimo darbus, jų mastą bei sudėtingumą. Pareiškėja skundą grindžia ne objektyviais kriterijais, turinčiais įtakos administravimo išlaidų sąmatos dydžio nustatymui, o aplinkybe, kad ši bankroto byla neva nėra sudėtinga, bei nepagrįstais paskaičiavimais, kad pareiškėja negaus finansinio reikalavimo patenkinimo. Kitaip tariant pareiškėjos skundas grindžiamas išimtinai jos deklaratyvia ir subjektyvia nuomone bei savanaudišku tikslu bet kokiomis priemonėmis atgauti finansinio reikalavimo patenkinimą.
5. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu ji teigia, kad UAB „Ignalinos statyba“ bankroto procesas truks 18 mėnesių. Skaičiuodama įmonės gautinas lėšas, pareiškėja, sąmoningai siekdama suklaidinti teismą, ignoruoja sumas, gautinas iš teisminių ginčų nagrinėjimo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-973-230/2015, Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-658-192/2016). Nors nurodytose bylose priimti teismų sprendimai dar nėra įsiteisėję, įvertinus bylų faktines aplinkybes, labiau tikėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paliks nepakeistus BUAB „Ignalinos statyba“ naudai priimtus teismo sprendimus. Įsiteisėjus paminėtiems teismų sprendimas, įmonės naudai iš skolininkų bus priteista daugiau nei 200 000 Eur suma.
6. Priešingai nei nurodė pareiškėja, už ginčijamus nutarimus balsavo ne tik trečios, bet ir pirmos eilės kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai dengiami pirmiausiai, po to kai bus apmokėtos administravimo išlaidos. Taigi ginčo atveju net pirmos eilės kreditorius, įsigilinęs į UAB „Ignalinos statyba“ bankroto procesą, sutiko ir pritarė patvirtintai administravimo išlaidų sąmatai.
7. Vertindamas skundžiamu nutarimu nustatyto administratoriaus atlyginimo dydžio pagrįstumą, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad įmonė šiuo metu turi nerealizuotų nekilnojamojo turto objektų, transporto priemonių, todėl privalo dėti ir deda daug pastangų, siekiant surasti potencialių pirkėjų, kurie sutiktų nurodytą turtą įsigyti už visiems priimtiną kainą. Be to, visas įmonės turtas yra Ignalinos mieste, atstumas nuo jo iki Vilniaus, kuriame reziduoja administratorius, apie 130 km, administratorius, siekdamas užtikrinti turto apsaugą bei efektyvų jo realizavimą, į Ignaliną važinėja vidutiniškai po 4-5 kartus per mėnesį, Ignalinoje užtrunka apie 3-4 valandas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad administratorius vidutiniškai per mėnesį apie 15,75 val. skiria vien BUAB „Ignalinos statyba“ turto apžiūrėjimui ir susitikimui su potencialiais pirkėjais. Taigi vien jau BUAB „Ignalinos statyba“ nuosavybės teise priklausančio turto efektyvus realizavimas reikalauja daug administratoriaus laiko sąnaudų ir žmogiškųjų išteklių. Administratorius taip pat atstovauja įmonę teisminiuose ginčuose, kurių inicijavo net 10, vykdymo procese, dalyvauja debitorių bankroto procedūrose. Pažymėtina, kad procesinius dokumentus bankrutavusios įmonės vardu parengia advokatai ir dėl to patiriamos išlaidos už teisines paslaugas. Maža to, įmonės bankroto byloje teismas yra patvirtinęs 161 kreditoriaus finansinius reikalavimus. Toks kreditorių kiekis laikytinas dideliu ir dėl šios aplinkybės administratoriaus darbo krūvis bei laiko sąnaudos didėja. Be nurodytų administratorius atlieka ir atliks ir kitus būtinus bankroto proceso darbus.
8. Vien abstraktūs pareiškėjos samprotavimai, kad mėnesinis administratoriaus atlyginimas skatina vilkinti bankroto procesus, šio argumento nepatvirtina. Viso įmonės bankroto proceso metu nei vienas kreditorius nebuvo pateikęs skundo dėl administratoriaus tariamai netinkamų, neoperatyvių ar neefektyvių veiksmų.
9. Kaip teisingai nurodė teismas, būtent pati pareiškėja vilkina įmonės bankroto procedūrą, teikdama nepagrįstus skundus, dėl ko administratorius yra priverstas teikti atsiliepimus ir negali operatyviai atlikti tam tikrų veiksmų, susijusių su įmonės bankroto procesu.
10. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų skunde išvardintų įmonių balansines turto vertes bei tai, kad šių įmonių administratorių atlyginimai neva buvo žymiai mažesni nei ginčijamu nutarimu nustatytas BUAB „Ignalinos statyba“ administratoriaus atlyginimas.
11. Įmonės bankroto proceso metu administratoriui yra ir bus reikalingos profesionalių  teisininkų paslaugos įmonės interesų atstovavimui teismuose, turto pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymui, teisminių ginčų su debitoriais nagrinėjimui, tikrinant naujų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą.
12. Vykdant BUAB „Ignalinos statyba“ bankroto procedūras patiriamos išlaidos už buhalterines, transporto, pašto, antstolių paslaugas, kanceliarines prekes, dokumentų archyvavimą, turto išlaikymą.
13. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-655-798/2016, pažymėjo, kad būtų protinga nurodytu klausimu sušaukti kreditorių susirinkimą, tačiau neįpareigojo tokio susirinkimo sušaukti. Visapusiškai įvertinęs aplinkybes, susijusias su kreditorių susirinkimo sušaukimu, administratorius nustatė, kad neegzistuoja joks teisinis pagrindas sušaukti kreditorių susirinkimą, kad susirinkimo sušaukimas neabejotinai padidintų administravimo kaštus ir užvilkintų bankroto procesą. 2013 m. gruodžio 4 d. įvykusiame BUAB „Ignalinos statyba“ pakartotiniame kreditorių susirinkime dauguma kreditorių nutarė išrinkti kreditorių komitetą ir jam perduoti visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teises rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką ir kreditorių komiteto narius. BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių komiteto įgaliojimai nėra panaikinti, todėl neegzistuoja jos teisinis pagrindas sušaukti kreditorių susirinkimą. Be to, teismas įmonės bankroto byloje yra patvirtinęs 161 kreditoriaus finansinius reikalavimus. Norėdama visus juos informuoti apie susirinkimą bei sutelkti juos vienoje vietoje, įmonė patirtų didelių išlaidų. Be to, sušaukus pirmąjį BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių susirinkimą, jame didžiajai daugumai nutarimų priimti nepakako kreditorių balsų, nes kreditorių balsai pasiskirstė netolygiai, todėl buvo sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas. Tuo tarpu išrinkus kreditorių komitetą ir jam delegavus beveik visas kreditorių susirinkimo teises, tokia netoleruotina situacija yra išvengiama. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2016 m. gegužės 12 d. kreditorių komitetas buvo sušauktas pagrįstai ir teisėtai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditorės VĮ Turto bankas skundas dėl BUAB „Ignalinos statyba“ 2016 m. gegužės 12 d. kreditorių komiteto trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų dėl administravimo išlaidų sąmatos nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. patvirtinimo bei administratoriaus pateiktos pajamų – išlaidų ataskaitos už laikotarpį nuo UAB „Ignalinos statyba“ bankroto bylos iškėlimo (2013 m. birželio 14 d.) iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvirtinimo.
21. Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Kai bankrutuojančioje įmonėje išrenkamas kreditorių komitetas (ĮBĮ 25 straipsnis), jis kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų (ĮBĮ 25 straipsnio 2 dalis). Kreditorių komiteto teisių apimtį nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 25 straipsnio 3 dalis).
22. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.
23. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog priimant skundžiamus kreditorių komiteto nutarimus buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos komiteto sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos komiteto darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 12 d. vykusiame BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių komiteto posėdyje trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki tol, kol nesumažėjus administratoriaus atliekamų ir atliktinų darbų apimčiai, patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nebus pakeista, sumažinti BUAB „Ignalinos statyba“ 2013 m. gruodžio 4 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimu Nr. 9 patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą 30 procentų bei administravimo išlaidoms skirti šias sumas: bankroto administravimo paslaugoms – 1 601,60 + PVM per mėnesį, teisinėms paslaugoms – 912,30 Eur + PVM per mėnesį, kitoms administravimo išlaidoms (buhalterinėms paslaugoms, pašto, kanceliarinėms išlaidoms etc.) – 709,57 Eur + PVM per mėnesį, iš viso 3 223,47 Eur + PVM per mėnesį; ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti pajamų – išlaidų ataskaitą už laikotarpį nuo bankroto bylos UAB „Ignalinos statyba“ iškėlimo (2013 m. birželio 14 d.) iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Ginčydama nurodytus kreditorių komiteto nutarimus, šio komiteto narė – VĮ Turto bankas, laikosi pozicijos, kad patvirtinta administravimo išlaidų sąmata – neprotingo ir neadekvataus dydžio, kadangi įmonės bankroto procedūra iš esmės nėra nei sudėtinga, nei reikalaujanti daug laiko ir finansinių sąnaudų. Net ir didesnių nei UAB „Ignalinos statyba“ įmonių bankroto procesuose administratorių atlyginimams nebuvo skiriamos tokios didelės sumos, be to, atlyginimo administratoriui mokėjimas periodinėmis išmokomis, o ne fiksuota suma sudaro pagrindą pastarajam vilkinti bankroto procesą, siekiant gauti kuo didesnį atlyginimą. VĮ Turto bankas, vadovaudamasi nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusia ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, prašė teismo ex officio nustatyti, kad laikotarpiu nuo UAB „Ignalinos statyba“ bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš JAR, jos administravimo išlaidoms skiriama 100 000 Eur (su mokesčiais) suma, iš jų administratoriaus atlyginimui – 60 000 Eur (su mokesčiais).
25. Skundžiamu procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčui taikytina iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, kuri nesuteikė teismui teisės, kreditoriams ar administratoriui ginčijant kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, savo iniciatyva patvirtinti tokią sąmatą. Įvertinęs administratoriaus pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad jų pakanka įrodyti tiek patirtų, tiek nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. prašomų patvirtinti administravimo išlaidų dydžius, todėl kreditorės VĮ Turto banko skundą atmetė.

Dėl ginčui spręsti taikytinos ĮBĮ 36 straipsnio redakcijos

26. Nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi apeliantė pirmiausia grindžia netinkamu ĮBĮ nuostatų aiškinimu ir taikymu. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad šiam ginčui spręsti netaikytina nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojanti ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, nes skundžiami BUAB „Ignalinos statyba” kreditorių komiteto nutarimai priimti 2016 m. gegužės 12 d., t. y. jau galiojant naujai ĮBĮ 36 straipsnio redakcijai. Tuo tarpu paminėto straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatos suteikia teismui teisę, esant ginčui, administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimą išspręsti savo nuožiūra.
27. Apeliacinės instancijos teismas su tokia VĮ Turto banko pozicija nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai šio ginčo nagrinėjimui taikė iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusią ĮBĮ 36 straipsnio, reglamentuojančio administravimo išlaidas, redakciją. Nurodytos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis).
28. Nurodytų normų pagrindu suformuotoje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą; tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus; atitinkamai kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui atlikti administravimo procedūras ir netrikdyti bankroto bylos nagrinėjimo eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
29. Kaip minėta, nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, pagal kurią administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, pakeitimo ir disponavimo šiomis išlaidomis nustatymo tvarka ir toliau palikta kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau kreditorių susirinkimas, spręsdamas nurodytus klausimus, įpareigotas atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, o tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui, išsprendusiam ginčą, suteikta teisė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tokia teismo nutartis pripažįstama galutinė ir neskundžia (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Tuo atveju, jeigu pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriui mokėtinos sumos arba ši suma yra ginčijama teisme, išsprendęs klausimą iš esmės, sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą, nustato bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Ši teismo nutartis taip pat yra galutinė ir neskundžiama.
30. 2015 m. spalio 15 d. priimto ĮBĮ 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1962 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad ĮBĮ 36 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2016 m. gegužės 1 d., o 5 dalis – kad šio įstatymo nuostatos taikomos bankroto procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Paminėto įstatymo 5 dalies formuluotės lingvistinis, loginis bei sisteminis aiškinimas patvirtina, kad naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio taikymui aktualus įmonės bankroto proceso – bankroto procedūrų visumos, pradžios momentas. UAB „Ignalinos statyba“ bankroto procedūros buvo pradėtos dar 2013 m., todėl joms nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija netaikytina. Apeliantė naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio taikymą sieja su atskiros įmonės bankroto procedūros atlikimo data, šiuo atveju – skundžiamų kreditorių komiteto nutarimų priėmimu (2016 m. gegužės 12 d.), tačiau tokia jos pozicija neatitinka ĮBĮ 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyto draudimo naują ĮBĮ 36 straipsnio redakciją taikyti retrospektyviai. Galiausiai net ir 2016 m. gegužės 12 d. kreditorių komiteto nutarimu administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta tik naujam laikotarpiui (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), bet ne laikotarpiui nuo įmonės bankroto proceso pradžios, nes ankstesniam laikotarpiui administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta iki naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio įsigaliojimo dienos (2013 m. gruodžio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, kuris yra galiojantis). Taigi tai pačiai bankroto proceso tęstinei procedūrai (administravimo išlaidų dydžio patvirtinimui) sureguliuoti negali būti taikomos atskirais šios procedūros laikotarpiais galiojančios skirtingos teisės taisyklės, t. y. bankrutuojančiai įmonei dalis administravimo išlaidų negali būti patvirtinta pagal vienoje įstatymo normos redakcijoje įtvirtintus kriterijus, o kita – pagal kitos įstatymo normos redakcijos nuostatas.
31. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl ginčui taikytinos ĮBĮ 36 straipsnio redakcijos taip pat motyvavo klaidingai, spręsdamas, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios paminėto straipsnio redakcijos taikymui aktualus ne UAB „Ignalinos statyba“ bankroto proceso pradžios momentas, o ginčo dėl įmonės administravimo išlaidų sąmatos sumažinimo atsiradimo momentas (2014 m. lapkričio 13 d.). Nepaisant to, teismo išvada dėl ginčui taikytinos iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusios ĮBĮ 36 straipsnio redakcijos iš esmės teisinga, tuo tarpo klaidingas jos motyvavimas nesudaro skundžiamos teismo nutarties panaikinimo pagrindo (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Tuo labiau, kad nurodytos teismo išvados motyvų trūkumai gali būti ištaisytini apeliacinės instancijos teisme.
32. Naujos ĮBĮ 36 straipsnio redakcijos taikymą šiam ginčui apeliantė argumentuoja ir tuo, kad panašių faktinių aplinkybių byloje, kurioje ji ginčijo BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, ir ginčas nurodytu klausimu tęsiasi nuo 2013 m., Kauno apygardos teismas ginčui išspręsti taikė nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusią nurodyto straipsnio redakciją ir savo nuožiūra patvirtino BUAB „Elettrodiesel“ administravimo išlaidų sąmatą (Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2142-436/2016). Pažymėtina, kad nurodytas Kauno apygardos teismo procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs, o žemesnės instancijos teismo išaiškinimai apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), todėl plačiau dėl paminėto skundo argumento nepasisakytina.
33. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neturi teisinio pagrindo reikalauti teismo iniciatyva išspręsti BUAB „Ignalinos statyba“ administravimo išlaidų nuo pat bankroto bylos iškėlimo iki įmonės pabaigos patvirtinimo klausimą, nes pagal šiam ginčui taikytinas ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas, tokia prerogatyva suteikta tik kreditorių susirinkimui (šiuo atveju - kreditorių komitetui) (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).
34. Pažymėtina, kad teisinio pagrįstumo stokoja ne tik apeliantės reikalavimas teismui ex officio nustatyti BUAB „Ignalinos statyba“ administravimo išlaidų sąmatą, bet ir reikalavimas sąmatos dydį patvirtinti į praeitį: nepaisant to, kad 2013 m. gruodžio 4 d. pakartotinis BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių susirinkimas nusprendė nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo patvirtinti 4 604,96 + PVM per mėnesį administravimo išlaidų sąmatą, apeliantė reikalauja nustatyti, kad laikotarpiu nuo UAB „Ignalinos statyba“ bankroto bylos iškėlimo iki jos išregistravimo iš JAR bendrovės administravimo išlaidoms skiriama 100 000 Eur (su mokesčiais), iš jų administratoriaus atlyginimui – 60 000 Eur (su mokesčiais). Toks apeliantės reikalavimas neatitinka administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimais suformuotos kasacinio teismo praktikos, kad kreditorių susirinkimas administravimo išlaidų sąmatą gali keisti tik į ateitį, nes nustatant mažesnę sąmatą atgaline data, susidarytų teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situacija, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).
35. Kita vertus, šios nutarties 33 ir 34 punktuose nurodytos aplinkybės nepaneigia apeliantės teisės ginčyti kreditorių komiteto nutarimo dėl BUAB „Ignalinos statyba“ administravimo išlaidų sąmatos nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. patvirtinimo (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė trečiuoju darbotvarkės klausimu 2016 m. gegužės 12 d. priimtą kreditorių komiteto nutarimą kvestionuoja pagrįstai.

Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ar jos pakeitimo

36. Kaip minėta, nurodytu kreditorių komiteto nutarimu nuspręsta nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. patvirtinti BUAB „Ignalinos statyba“ administravimo išlaidų sąmatą bendrai 3 223,47 Eur + PVM sumai per mėnesį, iš kurios – 1 601,60 + PVM per mėnesį skirti administravimo paslaugoms, 912,30 Eur + PVM per mėnesį – teisinėms paslaugoms, 709,57 Eur + PVM per mėnesį – kitoms administravimo išlaidoms. Šiuo nutarimu buvo sumažinta BUAB „Ignalinos statyba“ 2013 m. gruodžio 4 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime patvirtina administravimo išlaidų sąmata, pagal kurią nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo administratoriaus atlyginimui buvo skirta 2 288 Eur + PVM per mėnesį, teisinėms paslaugoms – 1 303,29 Eur + PVM per mėnesį, kitoms administravimo išlaidoms – 1 013,67 Eur + PVM per mėnesį. Per nurodytą laikotarpį patirta 147 723 Eur (su mokesčiais) administravimo išlaidų, iš kurių administratoriaus atlyginimui – 60 692,21 Eur.
37. Kaip jau buvo paminėta, tiek administravimo išlaidų sąmatos nustatymas, tiek jos keitimas yra kreditorių susirinkimo (komiteto) prerogatyva (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). Akivaizdu, kad kreditoriai yra suinteresuoti, jog bankroto procedūrų eigoje būtų patiriamos kuo mažesnės administravimo sąnaudos. Kita vertus, toks jų interesas neretai prieštarauja  bankroto administratoriaus interesui gauti kuo didesnį atlyginimą už bankroto procedūrų vykdymą. Iš esmės nei vienas, nei kitas interesas, nors jie ir prieštaringi, savaime nėra neteisėti. Todėl tokioje situacijoje labai svarbu, kad interesų derinimo procese būtų pasiekta tam tikra pusiausvyra, t.y. kad vienas iš jų nebūtų sureikšminamas tokiu lygmeniu, kad reikštų kito intereso nepagrįstą sumenkinimą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kontekste. Kitaip tariant, jei yra pagrindas manyti, kad atitinkamais nutarimais interesų pusiausvyra nėra pakankamai protingai užtikrinama, tokie nutarimai negalėtų būti pripažinti teisėtais dėl jų neatitikimo minėtiems principams. Akivaizdu ir tai, kad protinga šalių interesų pusiausvyra gali būti pasiekta tik tuo atveju, kai atitinkami sprendimai priimami joms turint  išsamią informaciją apie bankroto procedūrų metu atliktinų darbų tikslingumą, apimtį, trukmę, sudėtingumą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-877-178/2015).
38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas BUAB „Ignalinos statyba“ bankroto administratorius nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. prašomos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumą, nustatė, kad šiuo metu bankrutavusi bendrovė turi 4 neparduotus nekilnojamojo turto objektus, 5 transporto priemones, 6 debitorius, kurie iki šiol nėra įvykdę savo įsipareigojimų kreditoriams. Teismas sprendė, kad BUAB „Ignalinos statyba“ administravimui yra reikalingos pakankamai didelės lėšos ryšio, transporto, kanceliarinių prekių, turto saugojimo, tvarkymo ir priežiūros išlaidoms bei teisinėms paslaugoms. Įvertinęs nurodytus duomenis bei tai, kad įmonė turi 161 kreditorių, didelį dokumentų kiekį, taip pat debitorių įsiskolinimų, neparduoto turto, vykstančių teisminių ginčų, teismas nurodė, kad bankroto administravimo darbų apimtis ir mastas buvo ir vis dar yra didelis, todėl sprendė, jog 2016 m. gegužės 12 d. kreditorių komiteto patvirtina administravimo išlaidų sąmatą yra pagrįsta ir adekvati.
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BUAB „Ignalinos statyba“ administratoriaus pateikti duomenys nelaikytini išsamiais ir pagrindžiančiais mėnesinės 3 223,47 Eur + PVM administravimo išlaidų sumos būtinumą ir tikslingumą. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad BUAB „Ignalinos statyba“ turi 4 neparduotus nekilnojamojo turto objektus, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad tokių objektų bankrutavusi įmonė nuosavybės teise šiuo metu valdo tik vieną – negyvenamąjį pastatą, esantį Aukštaičių g. 4, Ignalinoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors administratorius nurodo, kad įmonė turi ir kilnojamojo turto, kurio išlaikymui ir apsaugai skiriamos atitinkamos lėšos, byloje nėra duomenų apie tai, kas sudaro kitą, nei 5 transporto priemonės BUAB „Ignalinos statyba“ kilnojamąjį turtą. Be to, nepateikta duomenų ir apie tai, ar įmonė turimomis transporto priemonėmis gali disponuoti bei gauti atitinkamą finansinę naudą, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių transporto priemonių bei kito administratoriaus deklaruojamo kilnojamojo turto išlaikymui bei apsaugai būtinas išlaidas (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad įmonė turi 6 debitorius, kurie vis dar nėra įvykdę savo įsipareigojimų bankrutavusiai bendrovei, savaime nepatvirtina, kad administratorius imsis skolų išieškojimo veiksmų, dėl kurių patirs atitinkamas išlaidas. Byloje nėra duomenų apie likusių įmonės debitorių skolų sumas, jų išieškojimo tikslingumą bei objektyvias galimybes jas išsiieškoti, tuo tarpu vien debitorių turėjimas neabejotinai nepatvirtina atitinkamų administravimo išlaidų atsiradimo (CPK 185 straipsnis). Didelis įmonės kreditorių skaičius taip pat savaime nepagrindžia skundžiamu nutarimu nustatyto administravimo išlaidų dydžio. Tuo labiau kad UAB „Ignalinos statyba“ bankroto procesas tęsiasi jau daugiau nei tris metus, įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl daugumos kreditorių finansiniai reikalavimai turėtų būti patvirtinti, o teismo patvirtintų įmonės kreditorių interesus bankroto procese atstovauja kreditorių komiteto nariai, todėl bankroto procedūrų vykdymui objektyviai nėra būtinos didelės pašto, kanceliarinės išlaidos. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu BUAB „Ignalinos statyba“ yra trijų neužbaigtų teisminių procesų dalyvė. Byloje nėra duomenų, kiek teisinio atstovavimo išlaidų įmonė patyrė laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. ir kiek preliminariai patirs ateityje (CPK 178 straipsnis). Nors administratorius teigia, kad teisinės paslaugos ir toliau bus reikalingos sudarant įmonei priklausančio turto perleidimo sandorius, tačiau minėta, kad įmonė turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą, tuo tarpu duomenų apie tretiesiems asmenims perleistą ar perleistiną kilnojamąjį turtą iš esmės nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, administratoriui, priešingai nei teigia atsiliepime į atskirąjį skundą, atsižvelgiant į jo ilgametę patirtį administruojant bankrutuojančias bendrovės (UAB „Ius Positivum“ veiklą vykdo nuo 2009 m., yra užbaigusi 62 bankroto procedūras, šiuo metu vykdo 18 bankroto procedūrų), turimą specialistų kiekį (įmonė turi 6 darbuotojus), neturėtų būti reikalingos teisinės paslaugos vertinant naujų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą, reikalaujant pateikti jų finansinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, įforminant turto perleidimo sandorius. Be to, UAB „Ignalinos statyba“ bankroto procesas eina į pabaigą, todėl teigti, kad administratorius neabejotinai turės spręsti naujų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimus, nėra pagrindo.
40. Iš administratoriaus pateiktų dokumentų matyti, kad iš esmės visais jais įrodinėjamos laikotarpiu nuo UAB „Ignalinos statyba“ bankroto bylos iškėlimo iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. patirtos administravimo išlaidos, tuo tarpu objektyvių duomenų apie tai, kokios BUAB „Ignalinos statyba“ administravimo išlaidos realiai buvo patirtos nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. ir bus patirtos ateityje, administratorius nei kreditorių komitetui, nei teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien administratoriaus nurodyti duomenys apie likusius bankrutavusios įmonės turto objektus, kreditorių, debitorių skaičių, išsamiai nepagrindžia bankroto procedūrų metu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. atliktų ir ateityje atliktinų darbų tikslingumo, jų apimties, trukmės, sudėtingumo ir nesudaro pagrindo išvadai, kad BUAB „Ignalinos statybos“ administravimo darbų apimtis ir mastas, lyginant su buvusiais laikotarpiu nuo bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., išliko didelis. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad VĮ Turto banko ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. patvirtina 3 223,47 Eur + PVM per mėnesį administravimo išlaidų suma yra pagrįsta ir adekvati. Atsižvelgiant į tai, nurodytas kreditorių komiteto nutarimas panaikintinas ir šis klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo.
41. Pažymėtina, kad klausimas dėl BUAB „Ignalinos statyba“ administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo kreditorių komitete buvo sprendžiamas jau tris kartus. Nors atsiliepime į skundą administratorius teisingai nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-655-798/2016, tiesiogiai jo neįpareigojo klausimų dėl administravimo išlaidų sąmatos ir pajamų – išlaidų ataskaitos patvirtinimo spręsti kreditorių susirinkime, tačiau tai padaryti jam rekomendavo, pažymėdamas siekį užtikrinti sklandžią bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrą, pašalinti kilusius įtarimus dėl kreditorių komiteto narių šališkumo bei užkirsti kelią tolimesniems teisminiams ginčams. Atsiliepime į skundą administratorius pagrįstai apeliuoja į tai, kad 2013 m. gruodžio 4 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas visas savo teises, išskyrus teisę rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką ir kreditorių komiteto narius, perdavė kreditorių komitetui. Kita vertus, tai nepaneigia apeliantės, kurios reikalavimų suma sudaro 26,80 procentus visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, įstatyme įtvirtintos teisės reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą (CPK 22 straipsnio 3 dalis). Sutiktina, kad atsižvelgiant į BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių kiekį, kreditorių susirinkimo sušaukimas padidintų administravimo išlaidų kaštus, tačiau šioje byloje susiklosčiusi situacija įpareigoja administratorių, atstovaujantį bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių interesus, imtis visų įmanomų priemonių siekiant užtikrinti sklandžią bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių komitete klausimo dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo sprendimas užsitęsė neprotingai ilgą laiką, kreditorių komitete ginčijami sprendimai priimti  kreditorių mažumą atstovaujančių komiteto narių balsais, apeliacinės instancijos teismo nuomone, administratorius turėtų inicijuoti šio klausimo nagrinėjimą ir sprendimą visų BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių susirinkime. Nors ginčui taikytinas įstatyminis reglamentavimas neįtvirtina, kad kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai priskirtus klausimus galėtų spręsti teismas apskritai ar, panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimą, kokiu nors klausimu konkrečiai, pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, išimtiniais atvejais teismo įsikišimas išsprendžiant kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai priskirtą klausimą, gali būti pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir toliau nepavykstant išspręsti ginčijamo klausimo dėl BUAB „Ignalinos statyba“ administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, susidarytų išimtinė situacija, leidžianti teismui imtis nurodyto klausimo sprendimo, siekiant išvengti tolesnio bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesų pažeidinėjimo.

Dėl administravimo pajamų – išlaidų ataskaitos patvirtinimo

42. ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jei kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas.
43. Administratorius yra atskaitingas kreditorių susirinkimui ir vykdo šio susirinkimo sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas), administratoriaus ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas), kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimami kreditorių balsų, priklausančių nuo patvirtintų jų reikalavimų sumos, dauguma (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Taigi administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytas bankroto procedūras formų, o jos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).
45. Teismų praktikoje taip pat pabrėžta, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
46. Nagrinėjamu atveju administravimo išlaidoms, patirtoms laikotarpiu nuo UAB „Ignalinos statyba“ bankroto bylos iškėlimo iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., administratorius pateikė atitinkamus duomenis: BUAB „Ignalinos statyta“ su advokatu P. V. 2013 m. liepos 1 d. sudarytą sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, 2013 m. birželio 14 d. su UAB „Finvita“ sudarytą buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, 2013 m. liepos 10 d. su UAB „G4S Lietuva“ sudarytą elektroninės saugos sutartį, 2013 m. rugsėjo 30 d. su UAB „Hormina“ sudarytą statybos rangos sutartį ir nurodytų sutarčių pagrindu už suteiktas atitinkamas paslaugas išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, taip pat kitus buhalterinius dokumentus, patvirtinančius BUAB „Ignalinos statyba“ administravimo metu administratoriaus patirtas kuro, telefono ryšio, korespondencijos, patalpų nuomos ir kitas išlaidas (t. 1, b. l. 84-200; t. 2, b. l. 1-106). Įvertinus BUAB „Ignalinos statyba“ 2013 m. gruodžio 4 d. kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą: 4 604,96 Eur + PVM  per mėnesį, iš kurių 2 288 Eur + PVM per mėnesį buvo numatyta skirti administratoriaus atlyginimui, bei tai, kad per laikotarpį nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. iš viso patirta 147 723 Eur (su mokesčiais) administravimo išlaidų, iš kurių 60 692,21 Eur skirta administratoriaus atlyginimui, konstatuotina, jog kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nebuvo viršyta, administratorius taip pat neviršijo jam nustatyto atlyginimo dydžio.
47. Pažymėtina, kad skundu reikalaudama pripažinti neteisėtu ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtą BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių komiteto nutarimą dėl administravimo pajamų – išlaidų ataskaitos patvirtinimo, apeliantė iš esmės nenurodė jokių tokį reikalavimą pagrindžiančių argumentų ir įrodymų. Nors apeliantė tiek 2016 m. gegužės 12 d. vykusiame kreditorių komiteto posėdyje, tiek teismui pateiktu skundu siekė, kad BUAB „Ignalinos statyba“ administravimo išlaidoms nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo ir jos išregistravimo iš JAR būtų skirta bendra 100 000 Eur, iš jų administratoriaus atlyginimui – 60 000 Eur, anksčiau nurodytų motyvų pagrindu toks apeliantės reikalavimas pripažintas teisiškai nepagrįstu.
48. Administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje nurodyti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. Bankroto administratoriaus pareiga pagrįsti savo ataskaitą neturi būti aiškinama kaip pareiga kartu su tvirtinti teikiama ataskaita teikti kreditoriams visiškai visus įmanomus dokumentus. Pakanka, kad pateikti įrodymai būtų pakankami turėtoms išlaidoms pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016). Apeliantei nepateiktus jokių argumentų ir duomenų dėl administratoriaus parengtos ataskaitos nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių komiteto nutarimo dėl  pajamų – išlaidų ataskaitos patvirtinimo.
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Vienai proceso šaliai pateikus įrodymus, kurie įrodo atitinkamą faktinę aplinkybę, kitai proceso šaliai tenka pareiga pateikti įrodymus, kurie patvirtintų priešingai.
50. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamų kreditorių komiteto nutarimų teisėtumo klausimą, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ normas, reglamentuojančias administravimo išlaidų sąmatos ir ataskaitos tvirtinimą, tačiau, spręsdamas dėl skundžiamo nutarimo patvirtinti BUAB „Ignalinos statyba“ administravimo išlaidų sąmatos pakeitimą, teisėtumo, netaikė įrodinėjimo taisyklių ir padarė įrodymais nepagrįstas išvadas, dėl ko skundžiama nutartis pakeistina – panaikinama teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl trečiuoju darbotvarkės klausimu priimto kreditorių komiteto nutarimo ir trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas kreditorių komiteto nutarimas panaikinamas, kita teismo nutarties dalis (dėl ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimto kreditorių komiteto nutarimo teisėtumo) paliktina galioti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Iš dalies atmetus pareiškėjos VĮ Turto banko atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo BUAB „Ignalinos statyba“ įgijo teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai (sutartis dėl teisinės pagalbos, sąskaita už teisines paslaugas, vietinio mokėjimo nurodymas) įrodo, kad BUAB „Ignalinos statyba“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius. Be to, BUAB „Ignalinos statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės atkartoti jos atsiliepimo į skundą argumentai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad suma, nuo kurios paskaičiuotinos suinteresuotam asmeniui atlygintinos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos, mažintina iki 300 Eur ir BUAB „Ignalinos statyba“ priteistina pusė šios sumos – 150 Eur. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 93 straipsniu

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos VĮ Turto banko skundas panaikinti BUAB „Ignalinos statyba“ 2016 m. gegužės 12 d. kreditorių komiteto trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir šį klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti BUAB „Ignalinos statyba“ 2016 m. gegužės 12 d. kreditorių komiteto trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo.

Kitą Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas (j. a. k. 112021042) suinteresuotam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos statyba“ (j. a. k. 155550585) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjas                                                         Artūras Driukas