Administracinė byla Nr. A-787-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00144-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas R. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyriaus 2019 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (10.16)DV_S-8156 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VSDFV Utenos skyrių perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nuo 2005 m. rugsėjo 16 d. (nuo išėjimo į pensiją pradžios) iki dabar, įskaitant laikotarpius nuo 1978 m. gegužės 22 d. iki 1995 m. sausio 1 d. ir nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d. imtinai, į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti; 2) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių išmokėti pareiškėjui nuo išėjimo į pensiją 2005 m. rugsėjo 16 d. iki dabar susidariusį piniginių lėšų skirtumą skaičiuotos valstybinės pensijos ir perskaičiuotos pensijos, įtraukus į ją neįskaitytus laikotarpius nuo 1978 m. gegužės 22 d. iki 1995 m. sausio 1 d. ir nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d. 3) panaikinti VSDFV 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2597 (toliau – ir VSDFV Sprendimas).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 2 d. dirbo Šakių rajono priešgaisrinėje tarnyboje. Į gaisrininko pareigas jis buvo priimtas 1978 m. gegužės 22 d., vėliau jis buvo perkeltas į skyrininko pareigas, o nuo 1987 m. gegužės 1 d. buvo pervestas į Šakių miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies sargybos viršininko pareigas ir šiose pareigose dirbo iki priešgaisrinės tarnybos reorganizavimo (sukarinimo), t. y. iki 1997 m. birželio 4 d. Šakių miesto Sukarintos priešgaisrinės dalies viršininko 1997 m. birželio 4 d. įsakymu jis buvo atleistas iš minėtų pareigų likvidavus įmonę. Reorganizavus Šakiuose veikusią priešgaisrinę tarnybą, pareiškėjas 1997 m. birželio 5 d. Šakių miesto sukarintos priešgaisrinės dalies viršininko įsakymu buvo priimtas dirbti bandomajam 2 mėn. laikotarpiui į Šakių miesto sukarintos priešgaisrinės dalies skyrininko pareigas, o, pasibaigus šiam laikotarpiui, 1997 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu buvo paskirtas į skyrininko pareigas, suteikiant grandinio laipsnį, vėliau - jaunesniojo puskarininkio laipsnį. Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 1999 m. liepos 30 d. įsakymu nuo 1999 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas buvo paskirtas Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininku, o Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu buvo atleistas iš pareigų, sukakus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 54 straipsnyje nustatytam amžiui.

3.       Pareiškėjo teigimu, nors ir keitėsi priešgaisrinės įstaigos, kurioje jis dirbo, pavadinimas, juridinis statusas bei užimamų pareigų pavadinimai, tačiau jo atliekamos funkcijos visada buvo susijusios su profesionalios priešgaisrinės apsaugos vykdymu, gaisrų gesinimo organizavimu, vadovavimu bei dalyvavimu gesinant gaisrus. Profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė dėl priežasčių, kurias nulėmė valstybės finansinė padėtis ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios, todėl skundžiami sprendimai, kuriais į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti buvo neįskaityti laikotarpiai nuo 1978 m. gegužės 22 d. iki 1995 m. sausio 1 d. ir nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d. imtinai bei neperskaičiuotas valstybinės pareigūnų pensijos dydis, priimti formaliai laikantis teisės aktų, nesivadovaujant suformuota teismine praktika, todėl turi būti panaikinti.

4.       Atsakovas VDSFV Utenos skyrius atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5.       Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6 punkte įvardinti dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo, kreipdamasis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, tarp kurių - įstaigos, tarnybos, kurioje asmuo tarnavo paskiausiai, personalo tarnybos parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas, kuriame nurodomi visi buvusio pareigūno tarnybos laikotarpiai, įstatytini į jo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų pensijų įstatymas) 16 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys iš šio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos bendros taisyklės (kad į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas pareigūno tarnybos laikas), tarp jų - iki 1995 m. sausio 1 d. darbo laikas išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais darbo sutarties pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, prilyginamas tarnybos laikui (3 p.).

6.       Apdraustųjų valstybiniu socialinio draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis laikotarpiu po 1995 m. sausio 1 d. iki pareigūno laipsnio suteikimo dienos, t. y. iki 1997 m. birželio 5 d. pareiškėjas dirbo pagal sutartį, todėl į tarnybos laiką pensijai skirti pareiškėjui buvo įskaitytas laikas nuo 1997 m. birželio 5 d., t. y. pareigūno laipsnio suteikimo dienos, iki atleidimo iš vidaus tarnybos sistemoje dienos (2005 m. rugsėjo 16 d.). Laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d. neįskaitytas kaip neatitinkantis Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnyje nurodytų sąlygų. Atsakovas pažymėjo, kad laikotarpis nuo 1978 m. gegužės 22 d iki 1995 m. sausio 1 d. yra įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai gauti.

7.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2005 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjo pareigūnų pensijos skyrimui pateiktame tarnybos apskaitos duomenų lape (toliau – ir Apskaitos lapas), kuriame pateikti duomenys apie pareiškėjo tarnybos laikotarpiu, įskaitytinus į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti bei su kuriuo pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas, nėra duomenų apie pareiškėjo minimą tarnybą nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d. Laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d. šiuose tarnybos apskaitos duomenyse nenurodytas.

8.       Atsakovas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. sausio 25 d. nutarime pripažino, jog Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

10.       VSDFV atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nei 2019 m. sausio 30 d. prašyme VSDFV Utenos skyriui, nei 2019 m. kovo 13 d. prašyme VSDFV nereiškė reikalavimo dėl laikotarpio nuo 1978 m. gegužės 22 d. iki 1995 m. sausio 1 d. įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti. Jis nebuvo pateikęs duomenų apie tarnybą nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 6 d. nei VSDFV Utenos skyriui, nei VSDFV. Faktinės aplinkybės patvirtino, kad pagal R. P. 2005 m. rugsėjo 22 d. prašymą jam Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2005 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 2/17-2981 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo“ nuo 2005 m. rugsėjo 17 d. paskirta pareigūnų pensija. Ši pensija paskirta atsižvelgus į 27 metų 7 mėn. 11 d. tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti. Į šį laiką įskaitytas ir laikotarpis nuo 1978 m. gegužės 22 d. iki 1995 m. sausio 1 d., kurį skunde teismui pareiškėjas prašė įskaityti į jo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti. Apskaitos lape yra įrašyti duomenys apie tarnybos laikotarpį nuo 1978 m. gegužės 22 d. iki 1995 m. sausio 1 d., tačiau nėra duomenų apie laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d. Su Apskaitos lapo duomenimis pareiškėjas buvo supažindintas, bet Apskaitos lape esančių duomenų teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Taip pat jis neginčijo ir VRM 2005 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 2/17-2981, kuriuo jam nuo 2005 m. rugsėjo 17 d. paskirta pareigūnų pensija.

II.

11.       Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo R. P. skundą tenkino iš dalies: panaikino Sprendimą ir VSDFV Sprendimą, įpareigojo VSDFV Utenos skyrių iš naujo išnagrinėti R. P. prašymą, užtikrinant, kad 1995 m. sausio 1 d.–1997 m. birželio 5 d. laikotarpis, pareiškėjo R. P. dirbtas Departamento Šakių rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato Šakių miesto priešgaisrinės dalies sargybos viršininko pareigose, būtų įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti ir, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, būtų sprendžiama dėl su tuo susijusio pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo.

12.       Teismas nustatė, kad Departamento Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio R. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. 22 TE, Departamento Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos skyrininkas R. P. atleistas 2005 m. rugsėjo 16 d. iš vidaus tarnybos, sukakus Statuto 54 straipsnyje nustatytam amžiui. Šiame įsakyme nurodytas ištarnautas laikas pensijai skirti 2005 m. rugsėjo 16 d. yra 27 m. 7 mėn. ir 11 d. VRM 2005 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 2/17-2981 nuo 2005 m. rugsėjo 17 d. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą atsižvelgiant į 27 m. 7 mėn. ir 11 d. tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti: iki 1994 m. gruodžio 31d. (19 m. 4 mėn.) ir nuo 1995 m. sausio 1 d. (8 m. 3 mėn.). Taigi į šį laikotarpį įskaitytas ir laikotarpis nuo 1978 m. gegužės 22 d. iki 1995 m. sausio 1 d., kurį pareiškėjas skunde teismui prašė įskaityti į jo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti. Pareiškėjas 2019 m. sausio 30 d. pateikė prašymą VSDFV Utenos skyriui, kuriuo iš esmės prašė perskaičiuoti jam paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, pateikiant duomenis apie jam mokamos pensijos apskaičiavimo duomenis, apie jo tarnybos laikotarpio pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti įskaitymą/neįskaitymą, įskaitant, jei to nebuvo padaryta, į laikotarpį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti įskaityti pareiškėjo tarnybos laikotarpį 1995–1998 m. VSDFV Utenos skyrius, surinkęs duomenis, išnagrinėjo 2019 m. sausio 30 d. pareiškėjo prašymą ir priėmė Sprendimą, kuriame buvo nurodyta, kad 1995 m. sausio 1 d.–1997 m. birželio 5 d. darbo laikotarpis iki pareiškėjo paskyrimo į vidaus reikalų pareigūno pareigas, į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neįskaitytas, nes tuo laikotarpiu jis buvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu. VSDFV Utenos skyrius Sprendimu nusprendė, kad nėra jokio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą.

13.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šakių miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies viršininko įsakymu Nr. 15 nuo 1978 m. gegužės 22 d. buvo priimtas dirbti kovotoju (gaisrininku). Šakių miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies viršininko 1987 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 11 nuo 1987 m. gegužės 1 d. buvo pervestas iš skyrininko pareigų į Šakių m. profesionalios priešgaisrinės dalies sargybos viršininko pareigas ir juo dirbo iki priešgaisrinės tarnybos reorganizavimo (sukarinimo), t. y. iki 1997 m. birželio 4 d. Šakių miesto Sukarintos priešgaisrinės dalies viršininko 1997 m. birželio 4 d. įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš minėtų pareigų likvidavus įmonę. Reorganizavus Šakiuose veikusią priešgaisrinę tarnybą, pareiškėjas 1997 m. birželio 5 d. Šalių miesto sukarintos priešgaisrinės dalies viršininko įsakymu Nr. 12 TE buvo priimtas dirbti bandomajam 2 mėn. laikotarpiui į Šakių miesto sukarintos priešgaisrinės dalies skyrininko pareigas, o pasibaigus šiam laikotarpiui, 1997 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 36 TE buvo paskirtas į skyrininko pareigas, suteikiant grandinio laipsnį, o vėliau jaunesniojo puskarininkio laipsnį. 1999 m. liepos 30 d. Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko įsakymu buvo paskirtas nuo 1999 m. rugpjūčio 1 d. Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininku iki Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, sukakus Statuto 54 straipsnyje nustatytam amžiui. Pareiškėjui į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai skirti buvo įskaičiuoti: 1978 m. gegužės 22 d.–1995 m. sausio 1 d. laikotarpis (darbo pagal darbo sutartį laikas, kai vėliau darbuotojas buvo paskirtas pareigūnu) ir 1997 m. birželio 4 d.–2005 m. rugsėjo 16 d. laikotarpis (vidaus tarnybos laikas), tačiau nėra įskaičiuojamas 1995 m. sausio 1 d.–1997 m. birželio 5 d. laikotarpis, t. y. darbo pagal darbo sutartį laikas, kai vėliau pareiškėjas buvo paskirtas pareigūnu.

14.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. KT1-N1/2017, teismas pažymėjo, kad byloje surinkti duomenys iš esmės neprieštarauja aptartoms Konstitucinio Teismo išvadoms. Pagal VRM sekretoriaus ir vidaus tarnybos dalinių vyriausiojo vado 1995 m. gruodžio 19 d. patvirtintą etapinę šalies priešgaisrinių padalinių sukarinimo programą, Šakių rajono priešgaisrinę tarnybą prie policijos komisariato buvo planuojama sukarinti tik 1997 m. Nuo įsidarbinimo Šakių rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato Šakių miesto priešgaisrinės dalyje 1978 m. gegužės 22 d. iki tarnybos pabaigos, pareiškėjas nuolat, be pertraukų dirbo toje pačioje priešgaisrinės apsaugos įstaigoje, vykdydamas priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigai priskirtas funkcijas, o keitėsi tik pareiškėjo pareigos bei įstaigos, kurioje jis dirbo, pavadinimas ir juridinis statusas. Iš rašytinių bylos įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų ir liudytojo A. T. parodymų nustatyta, kad pareiškėjo iki 1995 m. sausio 1d. atliekamos funkcijos savo apimtimi ir pobūdžiu nesiskyrė nuo tų funkcijų, kurias pareiškėjas vykdė po 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d. imtinai, tai yra abiem šiais laikotarpiais pareiškėjas dalyvavo gesinant gaisrus, organizavo ir vadovavo gaisrų gesinimui bei vykdė kitas pareigybėms priskirtas funkcijas. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kokį pavadinimą turėjo Šakiuose veikianti priešgaisrinė tarnyba ir kaip teisiškai buvo įforminami pareiškėją ir šią tarnybą siejantys darbo, o vėliau – vidaus tarnybos santykiai, šie santykiai nuo 1978 m. gegužės 22 d. iki 2005 m. rugsėjo 16 d. turėjo nepertraukiamą pobūdį.

15.       Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamus sprendimus ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, įtraukant laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d. į ištarnautą laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti ir perskaičiuoti pensiją.

III.

16.       Atsakovas VSDFV Utenos skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

17.       Atsakovas teigia, jog Apskaitos lape, kuriame pateikti duomenys apie pareiškėjo tarnybos laikotarpius, įskaitytinus į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti bei su kuriuo pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, duomenų apie pareiškėjo minimą tarnybą nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d. laikotarpiu nėra. Laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d. šiuose tarnybos apskaitos duomenyse nenurodytas. Taigi nėra teisinio pagrindo prilyginti pareiškėjo darbo laiko nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d. tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti. Pagal pareiškėjo pensijos bylos dokumentų (tarnybos apskaitos duomenis ir kt.) duomenis, akivaizdu, kad pareiškėjas vidaus reikalų sistemos pareigūnu paskirtas tik nuo 1997 m. birželio 5 d. Duomenų apie tarnybą šiuo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo pateikęs nei VSDFV Utenos skyriui, nei VSDFV. Pareiškėjas nei tarnybos apskaitos duomenų lapuose esančių duomenų, kuriuose nėra duomenų apie jo tarnybos laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d., nei VRM sprendimo, kuriuo jam nuo 2005 m. rugsėjo 17 d. paskirta pareigūnų pensija už tarnybą, teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Tuo tarpu 2019 m. gegužės 15 d. skunde teismui pareiškėjas, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareigūnų pensiją nuo 2005 m. rugsėjo 16 d. (nuo išėjimo į pensiją pradžios), įskaitant laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d. į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, iš esmės ginčijo VRM 2005 m. spalio 4 d. sprendimą nuo 2005 m. rugsėjo 17 d. paskirtos pareigūnų pensijos apskaičiavimą ir dydį.

18.       Atsakovo vertinimu, teismas, remdamasis byloje dalyvavusio liudytojo parodymais, neteisingai nustatė, jog nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d. pareiškėjas faktiškai nuolatos ir nepertraukiamai iki 1995 m. sausio 1 d., o po šios datos ir iki 1997 m. birželio 5 d. bei iki pat 2005 m. rugsėjo 16 d., vykdė priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigai priskirtas funkcijas: dalyvavo gesinant gaisrus, organizavo ir vadovavo gaisrų gesinimui bei vykdė kitas pareigybėje priskirtas funkcijas.

19.       Atsakovas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. KT1-N1/2017 pripažino, kad Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti prilyginti po Pareigūnų pensijų įstatymo, kuriuo nustatyta ši pensija, įsigaliojimo, t. y. po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko. Todėl nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po Pareigūnų pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas. Tiek nurodytoje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo byloje, tiek šio ginčo administracinėje byloje faktinės aplinkybės yra vienodos, nes ginčas yra ir dėl laikotarpio po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartį išdirbto einant vairuotojo pareigas, įskaitymo į tarnybos stažą pareigūnų pensijai.

20.       Atsakovo įsitikinimu, teismas, darydamas išvadą, jog pareiškėjas nuolat ir be pertraukų dirbo toje pačioje priešgaisrinės apsaugos įstaigoje, vykdydamas priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigai priskirtas funkcijas, o keitėsi tik pareiškėjo pareigos bei įstaigos, kurioje jis dirbo pavadinimas ir juridinis statusas, tačiau jo atliekamos funkcijos savo apimtimi ir pobūdžiu nesiskyrė nuo tų funkcijų, kurias pareiškėjas vykdė po 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d., visiškai neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo minėtu nutarimu remiantis kompetentingų specialistų išaiškinimais nustatytas aplinkybes, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, dėl žemesnio parengties lygio nebuvo patikima atlikti sudėtingų ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir gelbėjimo darbų, kuriems atlikti reikalinga atitinkama kvalifikacija. Teismas, remdamasis tik į bylą iškviesto liudytojo paaiškinimais, nepagrįstai sutapatino priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavusių pareigūnų ir juose pagal darbo sutartis dirbusių asmenų vykdytas pareigas ir neteisingai nusprendė, kad pareiškėjas faktiškai nuo 1995 m. sausio 1 d. dirbo statutinio pareigūno darbą, todėl ginčo laikotarpis, t. y. nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d., turi būti įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai gauti.

21.       Pareiškėjas R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22.       Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi įrodymais, kurie buvo surinkti ir pareikti į bylą, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, yra nepagrįstas.

23.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

24.       VSDFV teigimu, atsižvelgus į tai, kad teismo sprendimas yra priimtas neteisingai išaiškinimus bei pritaikius materialiosios teisės normas, netinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir nepagrįstai nesivadovaujant Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarime pateiktu Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų bei kitų šiam ginčui aktualių aplinkybių aiškinimu, todėl teismo sprendimas naikintinas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

25.       Pareiškėjas, 2019 m. sausio 30 d. pateikdamas prašymą VSDFV Utenos skyriui, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo tarnybą nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d., todėl VSDFV Utenos skyriui nebuvo teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl naujo dydžio pareigūnų pensijos skyrimo (perskaičiavimo). Todėl teismas, vadovaudamasis Pareigūnų pensijų įstatymo 40 straipsnio 5 dalies ir 41 straipsnio nuostatomis, nepagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų pensiją ir įpareigoti VSDFV Utenos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Be to, VRM sprendimas dėl pareigūnų pensijos R. P. skyrimo nėra nuginčytas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

26.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV atsisakymo į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaičiuoti laikotarpius nuo 1978 m. gegužės 22 d. iki 1995 m. sausio 1 d. ir nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 6 d., pareiškėjo dirbtą Šakių miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies sargybos viršininko pareigos, teisėtumo ir pagrįstumo.

27.       Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Utenos skyriaus Sprendimu ir VSDFV 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2597, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti šiuos sprendimus bei įpareigoti VSDFV Utenos skyrių laikotarpius nuo 1978 m. gegužės 22 d. iki 1995 m. sausio 1 d. ir nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 6 d. įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad laikotarpis nuo 1978 m. gegužės 22 d. iki 1995 m. sausio 1 d. yra trauktas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, pripažino, jog laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 6 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) nepagrįstai neįtrauktas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, todėl pareiškėjo skundą tenkino.

28.       Atsakovas VSDFV Utenos skyrius apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įtraukė ginčijamą laikotarpį, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarime pateiktus išaiškinimus.

29.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia, jog į jo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti būtų įskaičiuotas visas faktinis darbo laikas Šakių miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies sargyboje, t. y. į tarnybos laiką įtraukiant laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d. pareiškėjui dirbant Šakių miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies sargybos viršininku.

31.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kovotoju (gaisrininku) Šakių miesto profesionaliosios priešgaisrinėje dalyje buvo priimtas nuo 1978 m. gegužės 22 d., remiantis Šakių miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies viršininko įsakymu Nr. 15. Šakių miesto profesionaliosios priešgaisrinės dalies viršininko 1987 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 11 nuo 1987 m. gegužės 1 d. buvo pervestas iš skyrininko pareigų į Šakių m. profesionalios priešgaisrinės dalies sargybos viršininko pareigas ir juo dirbo iki priešgaisrinės tarnybos reorganizavimo (sukarinimo), t. y. iki 1997 m. birželio 4 d. Šakių miesto sukarintos priešgaisrinės dalies viršininko 1997 m. birželio 4 d. įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš minėtų pareigų likvidavus įmonę. Reorganizavus Šakiuose veikusią priešgaisrinę tarnybą, pareiškėjas 1997 m. birželio 5 d. Šalių miesto sukarintos priešgaisrinės dalies viršininko įsakymu Nr. 12 TE buvo priimtas dirbti bandomajam 2 mėn. laikotarpiui į Šakių miesto sukarintos priešgaisrinės dalies skyrininko pareigas, o pasibaigus šiam bandomajam laikotarpiui, 1997 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 36 TE buvo paskirtas į skyrininko pareigas, suteikiant grandinio laipsnį, o vėliau jaunesniojo puskarininkio laipsnį. 1999 m. liepos 30 d. Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko įsakymu buvo paskirtas nuo 1999 m. rugpjūčio 1 d. Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininku iki Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, sukakus Statuto 54 straipsnyje nustatytam amžiui. Pareiškėjas, turėdamas vyresniojo puskarininkio laipsnį, iš vidaus tarnybos budinčios pamainos skyrininko pareigų buvo atleistas 2005 m. rugsėjo 16 d., remiantis Departamento Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio R. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. 22 TE. VRM 2005 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 2/17-2981 R. P. nuo 2005 m. rugsėjo 17 d. neterminuotai buvo paskirta 654,21 Lt (189,47 Eur) pareigūnų ir karių valstybinį pensija už tarnybą, nurodant, kad pareiškėjo ištarnautas laikas yra 27 metai 7 mėnesiai 11 dienų.

32.       Pareigūnų ir pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.

33.       Nagrinėjamoje byloje pagal minėtą Pareigūnų pensijų įstatymo reguliavimą susidarė tokia situacija, kai į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra įskaičiuotas laikotarpis iki 1995 m. sausio 1 d. (už darbą pagal darbo sutartį, kai vėliau jis buvo paskirtas pareigūnu), tačiau nėra įskaičiuojamas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d. (už darbą pagal darbo sutartį, kai vėliau pareiškėjas buvo paskirtas pareigūnu). Tokia situacija, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, susidarė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių.

34.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino atsakovų atsiliepime į skundą nurodytų argumentų, pažymi, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

35.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

36.       Nagrinėjamu atveju, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad buvo ištirti visi byloje surinkti įrodymai, apklaustas tiek pareiškėjas, tiek liudytojas A. T., o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą.

37.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis pareiškėjas nuo 1978 m. gegužės 22 d. visą laiką dirbo toje pačioje priešgaisrinės apsaugos įstaigoje, nuo 1987 m. gegužės 1 d. dirbo tose pačiose pareigose (dirbo viršininku) iki 1997 m. birželio 4 d., kai buvo reorganizuota Šakiuose veikusi priešgaisrinė tarnyba, jo tarnybos metu keitėsi tik institucijos pavadinimas, t. y. iš esmės dirbo tą patį darbą. Pareiškėjas statutiniu tarnautoju tapo tik 1997 m. birželio 5 d., kai priešgaisrinės apsaugos įstaigos buvo reorganizuotos ir sukarintos, ir ši aplinkybė visiškai nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Taigi, įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu faktiškai dirbo statutinio pareigūno darbą.

38.       Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta data – 1995 m. sausio 1 d., nustatanti ribą, iki kurios skaičiuojami tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, yra įstatymo įsigaliojimo data. Tačiau bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjo atliktos funkcijos iki 1995 m. sausio 1 d. ir po to niekuo nesiskyrė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taip pat tai, kad profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių, sprendžia, jog pareiškėjo faktinis tarnybos Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šakių miesto priešgaisrinės tarnybos viršininko pareigose laikas nuo 1987 m. gegužės 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d., kai pareiškėjo vykdoma tarnyba minėtu laikotarpiu niekuo nesiskyrė nuo jo iki 1995 m. sausio 1 d. vykdytos tarnybos, neteisėtai nebuvo įskaičiuojamas į stažą valstybinei pensijai gauti, nes pareiškėjas faktiškai dirbo statutinio pareigūno darbą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo tarnautas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d. turi būti įtrauktas į jo tarnybos laiką valstybinei pareigūnų ir karių pensijai skirti. Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai pareiškėjo darbas iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginamas tarnybos laikui valstybinei pensijai skirti, tačiau po minėtos datos lygiai tas pats darbas tarnybos laikui nėra prilyginamas, prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka Pareigūnų pensijų įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirties.

39.       Šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Vien formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas gali nulemti teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. 

40.       Be to, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

41.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017 pateiktu aiškinimu, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiamas iš esmės analogiškas klausimas – asmens, tarnavusio priešgaisrinėje tarnyboje, stažas. Pažymėtina ir tai, kad ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje stažo įskaitymo valstybinei pensijai skirti klausimai sprendžiami analogiškai, remiantis, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017 suformuluotomis teisės taikymo taisyklėmis (žr., pvz. 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3890-552/2019; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-591-602/2020).

42.       Kadangi atsakovas nurodė, kad pareiškėjui į tarnybos laiką valstybinei pareigūnų ir karių pensijai skirti neįskaičiuotas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d., teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pagrįstai kreipėsi teisminės gynybos dėl jo teisės į pareigūnų ir karių pensijos stažo perskaičiavimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų duomenų visumą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamus VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV sprendimus ir įpareigojo VSDFV Utenos skyrių iš naujo išnagrinėti 2019 m. sausio 30 d. pareiškėjo prašymą, užtikrinant, kad pareiškėjo ištarnautas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 5 d., į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti būtų įskaitytas.

43.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus teisių perėmėjas) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Virginija Volskienė

        Skirgailė Žalimienė